Klaidingas kai kurių tikrinių ir bendrinių žodžių (terminų) vartojimas

Įž algos / Insigh s 253 ZIGMAS ZINKEVIČIUS Akademikas eme i as Mokslinių y imų k yp ys: bal is ika, lie u ių kalbos is o ija, dialek ologija, onomas ika. KLAIDINGAS KAI KURIŲ TIKRINIŲ IR BENDRINIŲ ŽODŽIŲ (TERMINŲ) VARTOJIMAS Apž algą p adėsime nuo is o inio mūsų gim osios šalies pa adinimo Lie u os Didžioji Kunigaikš ija (Kunigaikš ys ė), su umpin ai LDK, a ojimo, kuo- me kalbame apie Mindaugo, Gedimino, Vy au o epochą, kada Lie u a da bu- o isiškai sa a ankiška als ybė, o ne pa aldi ki ai als ybei – Lenkijai, kaip a si iko ėliau, ypač po Liublino unijos. Mindaugo i Vy au o als ybė šal i- niuose adinama ka alija (ka alys ė), o jos aldo ai – ka aliai. Vadin i ą als- ybę kunigaikš ija a ba kunigaikš ys e (kad i Didžiąja) y a jos žeminimas, ka u i is o ijos išk aipymas. Dažniausiai aip da o lenkai (ne is o ikai), siekdami pa ody i Lie u ą bu us menka e ę als ybę, no s ji ada aldė didesnius plo- us už Lenkiją – ilgainiui ie plo ai nusid iekė nuo Bal ijos iki Juodosios jū os. Pab ėž ina, kad Lie u a ada bu o da isiškai sa a ankiška, niekam nepa aldi. Lie u os gy en ojai iš seno adin i lie u iais. Da bū a pa adinimo lie u inin- kai a ba lie u (i)nykai, ku is naujaisiais laikais im as aiky i iš Ry p ūsių – o- kiečių aldy os Lie u os dalies – a sikėlusiems Mažosios (P ūsų) Lie u os gy- en ojams – e niniams lie u iams – pa adin i. Be mūsų spaudoje mažlie u ių i isų lie u ių a dai ne e ai painiojami, o o ne u ė ų bū i. Abiejų pa adinimų suplak i ne alia. Vie oj lie u is ka ais sakoma lie u ai is, šiam žodžiui su eikian mažybinę eikšmę su niekinimo a spal iu. Be gi lie u ai is iš seno u ėjo ki okią – e ninio lie u io (o ne Lie u os piliečio) sūnaus – eikšmę. Tokia eikšme šį žodį i ei- kia a o i, o ne su eik i jam Lie u os p iešų p asimany ą eikšmę. Pa adinimas Aukš aičiai (Aukš ai ija – naujas žodis) u i ne ieną eikšmę: ienaip jį sup an a kalbininkai (dialek ologai a oja kaip a mės pa adinimą), ki aip – a cheologai. Dėl o, esan eikalui i engian nesusip a imo, p a a u nu ody i, ku ia eikšme jį a ojame, juolab kad nuo o p iklauso šiuo pa adini- mu į a dijamo plo o dydis. Seno ėje šis pa adinimas u ėjo iziog a inę eikš- mę i nebu o susijęs su a me a e nologinėmis žmonių ypa ybėmis. Tai aiškiai ZIGMAS ZINKEVIČIUS 254 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ma y i iš Lie u os aldo o Vy au o Didžiojo laiško impe a o iui Zigman ui, a- šy o 1420 m. ko o 11 d. Tame laiške Vy au as p iski ia Aukš aičiams aukš u i- nę Lie u os dalį ( aigi Vilniaus–Ašmenos aukš umas), o Žemaičiams – žemu i- nę dalį ( aigi idu io Lie u os žemumas Ne ėžio baseine). Fiziog a ine eikšme pa adinimus Aukš aičiai i Žemaičiai a ojo i Vokiečių o dino me aš ininkai, ku ie juos e ė į okiečių i lo ynų kalbas kaip aukš u inę (esančią aukš umoje) i žemu inę (žemumoje) Lie u os dalis. Nei Vy au as, nei Vokiečių o dino me aš ininkai Žemaičiais negalėjo a- din i daba inio žemaičių a mės plo o lie u ių, nes ada en gy eno ku šiai. Pab ėž ina, kad Aukš aičiai, kaip i Žemaičiai, šal iniuose laikomi ais pa- čiais lie u iais, šnekėjusiais a pačia lie u ių kalba. Apie kalbinį ski umą šal i- niuose isai nekalbama. Jis ada bu o da ne yškus. Daba inė žemaičių a mė a si ado ėliau. Jos kilmei lemiamą eikšmę u ė- jo ku šių subs a as. Dėl jo ne ik žemaičių a mė labai a sisky ė nuo ki ų lie- u ių kalbos a mių, be i pa ys žemaičiai pa eldėjo daug ku šiams būdingų cha ak e io ypa ybių (a kaklumą i k .). Tos ypa ybės ilgainiui plė ojosi i olino žemaičius nuo ki ų lie u ių. Galop ai juos p i edė p ie sa a ankiško, ski ingo nuo lie u ių, e noso su okimo ap aiškų. Dėl iso o žodžius aukš aičiai i žemaičiai eikia a o i apdai iai. Juk p aei- yje jie eiškė ne ai, ką šiandien jais adiname. To nepaisydami galime klaidin- i ieni ki us i nesusikalbė i. S a biausia, isada u ėkime omenyje, kad pa adinimas žemai is daba inia- me šios a mės plo e y a a neš inis. Pa adinimo Žemaičiai (Žemai ija, kaip i Aukš ai ija, y a naujas žodis) a o- jimą komplikuoja da i ai, kad XVII a. žemaičių kalbos a du bu o adinamas ienas iš o me o ašomųjų lie u ių kalbos a ian ų, a o as Žemaičių ysku- pijos eliginėje aš ijoje. Jie ne u ėjo nieko bend a su daba ine žemaičių a me i kilo iš aukš aičių a mės idu io Lie u oje (Ne ėžio baseine) žemumų. Visa ai, kas bu o pasaky a, suda ė sąlygas a si as i ne ienodam žodžio že- mai is sup a imui, kėlė daug ginčų i ne , kaip minė a, p i edė p ie žemaičių ak a imo kaip a ski o e ninio iene o. Todėl šį žodį u ime a o i labai ap- dai iai, kad nesuplak ume į ieną juo p aei yje a o ų ski ingų – aukš aičių i žemaičių – kalbinių iene ų. A sa giai a okime i e nonimą Aisčiai. Ne u ime išleis i iš akių o ak o, kad Taci as šiuo a du adino bal ų gen į, p iklausiusią, kaip i p ūsai, aka ų bal ams (kalbininkų e minas), ku ių kalba labai sky ėsi nuo lie u ių kalbos i negali bū i su ja su apa inama. Vėliau žodis aisčiai bu o p adė as a o i isiems bal ams pa adin i (Kazi- mie as Jaunius, Kazimie as Būga i k .). Tai nauja, išplės inė šio žodžio eikšmė. Klaidingas kai ku ių ik inių i bend inių žodžių ( e minų) a ojimas Įž algos / Insigh s 255 Visa ai eikia neišleis i iš akių, kai šį žodį a ojame. Ki aip is o inę aka ų bal ų gen į di b inai i besąlygiškai pa e sime lie u iais. K aš o pa adinimas Su alkija a si ado ada, kai bu o įku a Su alkų gube - nija. Anksčiau okio pa adinimo nebu o, no s ka ais klaidingai kalbama apie Su alkiją kaip labai seną pa adinimą. To ne eikia da y i. Ta puka yje bu o mėgs ama ašy i i kalbė i apie su alkiečių a mę, ne a da- usią p adžią lie u ių bend inei kalbai. Iš ik ųjų su alkiečių a mė niekuo- me nebu o. Lie u ių bend inė (ypač ašomoji) kalba y a pe kel a iš Mažosios (P ūsų) Lie u os i p i aiky a Didžiosios Lie u os po eikiams. Tą da bą a liko kalbininkai, daugiausia Jonas Jablonskis, pag įs ai adinamas lie u ių bend i- nės kalbos ė u. Be Su alkijos, da maždaug a pačia eikšme a ojamas Sūdu os pa adini- mas. Iš ik ųjų Sūdu a bu o iena iš aka ų bal ų (kalbininkų e minas) genčių, p iklausiusių jo ingių genčių junginiui, aigi lie u iams gana olima i jos ne- eikia su lie u iais besąlygiškai su apa in i. Daba iniai senojo Sūdu os k aš o gy en ojai adinami sūdu iais. Šį a dą, ma y , jie pa eldėjo iš ik ųjų (senųjų) sūdu ių. Kiek daba iniai sūdu iai sa o kilme y a susiję su senąja Sūdu a, ginčijamasi. Šiaip a aip, ne eikė ų jų isai su apa in i su ik aisiais (senaisiais) sūdu iais, ku ie kalbos požiū iu u ėjo ge- okai ski is nuo lie u ių. Deja, ne e ai aip da oma. Pie yčių Lie u oje y a dzūkų a mė. Pa adinimas pasida y as nuo a ika os dz a imo ie oj bend inės kalbos dž, aigi nuo dzūka imo. Tačiau dzūkaujama ne ik šios a mės plo e, be daug plačiau. Anksčiau bu o ski iami aka ų ( ik ieji) i y ų ( ilniškiai) dzūkai. Tačiau aip sup an ami y ų dzūkai iš ik ųjų y a ne aka ų (kaip ik ieji dzūkai), be y ų aukš aičiai ilniškiai, ik šiek iek ( ieni labiau, ki i mažiau) dzūkuojan ys. Šiaip jau adinamieji y ų dzūkai labai ski iasi nuo ik ųjų dzūkų, odėl su jais negali suda y i os pačios a mės. Dėl šios p iežas ies bu o a sisaky a laiky i dzūka imą a mės ski iamuoju k i e ijumi. be spaudoje i šnekamojoje kalboje dažnai o nepaisoma, kiek ienas no s kiek dzūkuojan is asmuo laikomas dzūku. Tai suda o painia ą. Taigi a ojan žodį dzūkas eikia bū i apdai iam. Mūsų y iniai kaimynai y a bal a usiai. Tai nauja als ybė. Seno ėje (Min- daugo–Vy au o epochoje) okios als ybės da nebu o. Pa adinimui p adžią da ė senosios (Kije o) Rusios s i inis a das Bal oji Rusia (ne Rusija, šis a das ada da ne a o as). Pa adinimas Bal a usija (iš bal as + Rusija, ne Rusia) bu o labai p o eguoja- mas bolše ikams aldan Lie u ą, žinoma, dėl Rusijos impe ialis inių siekių. Pa ys bal a usiai sa o als ybę adina Беларусь (iš ‘Bal oji Rusia‘’, ne ‘Bal oji Rusija’). Tuo a du juos daba jau ėmė adin i i usai. ačiau mes, nežinia ko- dėl, laikomės įsikandę so ie inio pa adinimo Bal a usija (su -Rusija!), is o iškai ZIGMAS ZINKEVIČIUS 256 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII klaidingo. Taigi apome, kaip liaudis pasaky ų, „š en esni už popiežių“. Laikas bū ų pagal o i, kuo šį so ie izmą pakeis i i nebeįžeidinė i sa o kaimynų, ne- kildin i jų šalies pa adinimo iš Rusijos. Tolimesnių k aš ų, su ku iais Lie u a nesusisiekia, pa adinimus ga ome ne iesiogiai, be pe kalbas- a pininkes. Būdingas pa yzdys – čigonai. Daba pas- ebima endencija žodį čigonas keis i pačių čigonų sa i a džiu omas. Visuo i- nam okiam i panašiam kei imui negalima p i a i, nes uo a eju okiečius u- ė ume adin i doičiais, es us, sekdami la iais, igauniais i . . A ski ais a ejais, esan eikalui, žinoma, daba inius sa i a džius galime a o i, be ai da y i eikia apdai iai. Čia bu o ap a i ik ie pa adinimai, ku iuos klaidingai a oja daug žmonių. Pasi aikan ys a ski ų asmenų suklydimai palik i nuošaly, nes jų neįmanoma ne su ankio i, nekalban apie sis emingą iš y imą. Taip pa nelies a Vilniaus k aš o (Vilnijos) gy en ojų adinimo p oblema, nes ji – sudė inga i labai poli izuo a. Tai a ski os s udijos ema. Tas pa pasaky ina dėl Rusijos i Rusios, usų i usa- kalbių asmenų pa adinimų painiojimo, pasi aikančių ne is o ikų kalboje. Į eik a 2015 m. gegužės 18 d. ZIGMAS ZINKEVIČIUS Jus iniškių 41-24, LT-05127 Vilnius, Lie u a y [email protected]