scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate „Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift“ (1706)

Read accessible full text

Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate „Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift“ (1706)

Author: Ona Aleknavičienė
Year: 2015
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/901/990
S aipsniai / A icles 9
ONA ALEKNAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių ašomosios kalbos
is o ija, Mažosios Lie u os kalbos, li e a ū os i kul ū os is o ija.
LEKSIKOLOGIJOS PRADMENYS
JOKŪBO PERKŪNO TRAKTATE
WOHLGEGRÜNDETES
BEDENKEN ÜBER DIE INS
LITAUISCHE ÜBERSETZTEN
ZEHN FABELN AESOPI UND
DERSELBEN PASSIONIERTE
ZUSCHRIFT (1706)
The Basics o Lexicology in he T ac a e
Wohlgeg ünde es Bedenken übe die ins Li auische
übe se z en zehn Fabeln Aesopi und de selben
passionie e Zusch i (1706)
by Jokūbas Pe kūnas
ANOTACIJA
S aipsnyje i iamas Jokūbo Pe kūno ak a as Wohlgeg ünde es Bedenken übe die ins
Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi und de selben passionie e Zusch i (1706) kaip lin-
g is inės min ies leksikologijos s i yje šal inis. Pe kūnas, analizuodamas Ezopo pasakė-
čių (1706) e ėjo gebėjimą p ak iškai aiky i Michaelio Mö lino ak a e P incipium p i-
ma ium in ling a Li h anica (1706) dekla uo us kalbos a ojimo i no minimo p incipus,
daugiausia dėmesio sky ė leksikai. Pe kūno y imas labiau ėmėsi p ak iniu (empi iniu)
lygmeniu – kalbos duomenų inkimu, e inimu i eikimu, o ne eo iniais apibend ini-
mais i g iež ų sp endimų p iėmimu. No s eo iniam leksikos no mų s a s ymui Pe kūnas
sky ė mažiau dėmesio negu Mö linas, ačiau aisomi i komen uojami Ezopo pasakėčių žo-
džiai bei žodžių junginiai odo, kaip jis su okė klausimus, ku iuos i ia leksikologija (dau-
gia eikšmiškumas, homog a ai, sinonimija, leksinis i g ama inis junglumas, skoliniai,
ONA ALEKNAVIČIENĖ
10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
azeologija). Siūlydamas a ian ą, Pe kūnas ėmėsi iek kiekybiniu k i e ijumi – labiau
papli usia a osena, iek kokybiniu – są okas ge iausiai a i inkančia aiška.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Jokūbas Pe kūnas, Michaelis Mö linas, Mažoji Lie u a, lie u ių
kalbo y os is o ija, leksikologija.
ANNOTATION
The ac a e o Jokūbas Pe kūnas Wohlgeg ünde es Bedenken übe die ins Li auische übe -
se z en zehn Fabeln Aesopi und de selben passionie e Zusch i (1706) is analysed as a sou ce
o linguis ic idea in lexicology in his a icle. While analysing he skills o he ansla o o
he Aesop’s ables Die Fabuln Aesopi (1706) o p ac ically apply he p inciples o language
use and s anda diza ion decla ed in Die Fabeln Aesopi Michaeli Mö lin’s ac a e P incipium
p ima ium in ling a Li h anica (1706) Jokūbas Pe kūnas paid g ea a en ion o lexis. The
esea ch o Pe kūnas e e ed o p ac ical (empi ical) le el, i.e. he collec ion o linguis ic
da a, i s e alua ion and p esen a ion as opposed o heo e ical gene alisa ions and igid
decision making. E en hough Pe kūnas paid less a en ion o heo e ical conside a ion o
lexis no ms han Mö lin, howe e , he co ec ed and commen ed wo ds and wo d junc-
ions o Aesop’s ables demons a e he way he pe cei ed issues which a e analysed by lex-
icology (polysemy, homog aphs, synonymy, lexical and g amma ical alency, loan wo ds
and ph aseology). By o e ing his a ian Pe kūnas e e ed o bo h: quan i a i e c i e ion
i.e. mo e widely sp ead usage and quali a i e c i e ion, i.e. bes no ional exp ession.
KEYWORDS: Jokūbas Pe kūnas, Michaeli Mö lin, Mino Li huania, his o y o
Li huanian linguis ics, lexicology.
0. ĮVADAS
XVIII a. p adžioje Mažojoje Lie u oje kilusi ilologinė polemika dėl lie u-
ių kalbos paliko is a pusa yje susijusius šal inius: 1) Gumbinės kunigo
Michaelio Mö lino (Michael Mö lin, 1641–1708) ak a ą P incipium p ima ium
in ling a Li h anica (Pag indinis lie u ių kalbos p incipas)1; 2) iš Ka nia os kilu-
sio Jono Šulco (Johann Schul z, 1684–1710) knygelę Die Fabuln Aesopi (Ezopo
1 Žinomi du egzemplio iai: 1) Lenkijos mokslų akademijos Gdansko biblio ekoje (Biblio eka
Gdańska Polskiej Akademii Nauk: NI 86 5º adl. 15); 2) Saksonijos-Anhal o uni e si e o i
žemės biblio ekoje Halėje: (Uni e si ä s- und Landesbiblio hek Sachsen-Anhal : AB 153123)
(Alekna ičienė, Schille 2002: 79–98); dokumen inis leidimas: D o inas 2008, 1–166; in e -
ne inis leidinys (pe ašas, lie u iškų žodžių indeksas): www.lki.l /senieji as ai ( oliau – MP).
S aipsniai / A icles 11
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
pasakėčios) su dešimčia į lie u ių kalbą iš e s ų pasakėčių2; 3) Val a kiemio ku-
nigo Jokūbo Pe kūno jaunesniojo (Jacob Pe kuhn, Pe khun, 1665–1711) ak a-
ą Wohlgeg ünde es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (Pag įs a nuomonė apie dešim į į lie u ių kalbą
iš e s ų Ezopo pasakėčių i jas įk ėpusį aš ą)3.
Šios knygos pa eng os iena po ki os: d i pì mosios išleis os 1706 me ais Ka-
aliaučiuje, pasku inė – Leipzige i F ank u e. Kai diskusijos, p asidėjusios apie
1702-uosius, įsisiūba o, Mö linas paskelbė lie u ių kalbos no minimo p inci-
pus i k ie ė kunigus juos s a s y i. Šulcas u ėjo ikslą pa ody i, kaip jie gali
bū i ealizuojami p ak iškai – pagal Mö lino iškel us p incipus iš e ė dešim
pasakėčių. Pe kūnas, į e inęs Mö lino eo inį i Šulco p ak inį da bą, analizės
ezul a us išdės ė ak a e.
PB galė ų bū i laikomas EP ecenzija, ačiau jo eiginiai o ien uo i ne ien į
EP. Šulcas an aš iniame lape aiškiai dekla a o e imo sąsają su Mö lino ak-
a u: „Ʒum Ve ſuch Nach dem PRINCIPIO Li h anicæ Ling æ, Li auiſch e i-
e “ („bandan iš e s i į lie u ių kalbą pagal Lie u ių kalbos p incipą“), o Pe kū-
nas ak a o an aš iniame lape nu odė yšį ne su iena, be su abiem knygomis:
„Bedencken / Ube die / Ins Li hauſche / Ube ſe z e ʒehen Fabeln Æſopi, Und
de ſelben pasſioni e Ʒuſch i “ („nuomonė apie dešim į į lie u ių kalbą iš e s-
ų Ezopo pasakėčių i jas įk ėpusį aš ą“).
Pasakėčių e ėju i EP p a amės au o iumi Pe kūnas laikė ne Šulcą, be Mö -
liną i disku a o daugiausia su jo ak a e išdės y ais eiginiais. Pe kūnas siekė
pa eik i i į eik i pi miausia Mö liną, k i ika usį Mažojoje Lie u oje gimusius i
lie u iškose pa apijose di busius kunigus. Pag indinis PB ad esa as ik ąja pa a -
de nieku nepa adin as – jis į a dijamas ik p a a diniu asmen a džiu Gumbin-
ne ‘Gumbiniškis’ (12×), pada y u iš ie o a džio Gumbinnen: Gumbinne PB 318,
45,16,23,26–27, 614, 92–3, 2117, 2222–23, Gumbinne s PB 312,14, Gumb. PB 231 p idedan
da i He ‘Ponas’. Mö lino ak a as PB minimas eje ą ka ų: P incip. Ling. Li-
h. p. 21 PB 318–19; in P incipio Ling . Li h. PB 61–2; In P incip. Ling. Li . p. 1 PB 926,
kai ku nu odan i puslapius. Šulco i Mö lino bend ada bia imas i pas a ojo
į aka y a neabejo ina. Reikia a k eip i dėmesį į ai, kad e s i pasakėčias Šulcas
2 Išlikęs ik ienas egzemplio ius K oku os nacionalinio muziejaus Kunigaikščių Ča o yskių
biblio ekoje (Muzeum Na odowe w K akowie, Biblio eka Książą Cza o yskich: 35174/I); do-
kumen inis leidimas: Ci a ičiū ė 2008: 1–206; in e ne inis leidinys (pe ašas, lie u iškų žodžių
o mų konko dancijos, indeksas): www.lki.l /senieji as ai ( oliau – EP).
3 Žinomas ik ienas egzemplio ius, as as 2002 m. Ba a ijos als ybinėje biblio ekoje Münchene
(Baye ische S aa sbiblio hek München: 4 A. g . b. 80) (Alekna ičienė, Schille 2003: 15–50);
k i inis leidimas: Alekna ičienė, Schille 2008: 1–186; in e ne inis leidinys (pe ašas, lie u iš-
kų žodžių o mų konko dancijos, indeksas): www.lki.l /senieji as ai ( oliau – PB).
ONA ALEKNAVIČIENĖ
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
p adėjo Mö lino pa agin as. Šulcui padėjo Gumbinės lie u iai, adinasi, jis e ė
iešėdamas pas Mö liną Gumbinėje i ik šis galėjo pa ink i jam lie u iškai ge ai
mokančių pa apijiečių (apie e imo au o ys ės klausimą i ling is ines bend a-
au o ys ės p ielaidas ž . Alekna ičienė, Schille 2008: 121–125)4.
Pe kūno ak a as išėjo pasku inis, odėl s a bus dėl polemikos aidą liudi-
jančių i jos u inį apibend inančių eiginių. Be o, jis pa odo Mö lino p ieši-
ninkų poziciją, ku i būda o ekons uojama ik iš an inių šal inių, daugiausia
kalbinių Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) eikalų: ank aš inės Mele-
emos (1735, oliau – RgM) i spausdin o Be ach ung de li auischen Sp ache in
ih em U sp unge, Wesen und Eigenscha en (Lie u ių kalbos kilmės, būdo i sa ybių
y inėjimas, 1745, oliau – RgB). Iki 2002-ųjų is o iog a inėje i bibliog a inėje
lie u ių li e a ū oje nebu o už iksuo as nei ak a o pa adinimas, nei leidimo
me ai. Radus ak a ą, ėmė aiškė i Pe kūno bei jo šalininkų eiginiai kalbos
a ojimo klausimais, polemikos daly ių a pusa io są eika i ikslai (Alekna-
ičienė, Schille 2003: 15–50).
Abu ak a ai pa ašy i okiškai su in a pais lo ynų i lie u ių, e ka čiais i
g aikų kalba. Bemaž pusė EP eks o aip pa okiška: ai Šulco p a a mė, eiliuo-
a Ruigio dedikacija e ėjui, pasakėčių komen a ai i klaidų a i aisymas. In a -
pai ki omis kalbomis okiškame EP eks e, ski ingai negu ak a uose, e i, be
lie u iškų žodžių o mų EP daugiausia – apie 1 770. PB y a apie 760, o MP –
apie 190 lie u iškų žodžių o mų. Lie u ių leksikos y ėjams Pe kūno ak a as
įdomus isų pi ma dėl jame už iksuo ų XVIII a. p adžios gy osios kalbos ak-
ų, o kalbo y os is o ikams – dėl ling is inės min ies aidos kalbos no minimo
i leksikologijos s i yje. A i inkamai i mokslinis ak a o pažinimas galimas
d iem lygmenimis – empi iniu i eo iniu, o y imo ezul a ai gali bū i panau-
do i iek mokslo i iamiesiems, iek aikomiesiems da bams.
Leksikologijos užda iniu laikomas žodžių kaip kalbos sis emos i kalbėji-
mo eiklos iene ų y imas: jų eikšmių, a pusa io san ykių, kilmės, aidos
aiškinimas, žodžių san ykių su juos a ojančios isuomenės po eikiais i iks-
lais nus a ymas (Jakai ienė 22010: 8; Lu zeie 2002: 7–8; Röme , Ma zke 22005:
2–7). Pì mosios lie u ių kalbos g ama ikos nei leksikai, nei jos no minimui dė-
mesio ak iškai nesky ė. Šiek iek duomenų galima as i ik sin aksės sky iuo-
se, ku ašoma apie žodžių junginius i de inimą a k eipian dėmesį į ski u-
mus nuo lo ynų i okiečių kalbos, pa eikian ilius acinių pa yzdžių. Žinoma,
ne e a ikė is ben kiek nuoseklesnės sis emos i Pe kūno ak a e, ačiau kai
ku ie jo a ojami e minai i eiginiai liudija ling is inės min ies užuomazgas
4 1706 m. Šulcas bu o ik baigęs Ka aliaučiaus uni e si e ą, da ik kandida as į kunigus. Mö li-
nas bu o ge okai y esnis, Gumbinėje išdi bęs 34 me us, pa ašęs ben po ą ak a ų apie lie u-
ių kalbos a ojimą i ska inęs diskusijas kalbos klausimais.
S aipsniai / A icles 13
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
i leksikologijos s i yje. Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kaip Pe kūnas su okė
klausimus, ku iuos daba i ia leksikologija.
1. LEKSINĖ SEMANTIKA
Pe kūnas iškėlė min į apie lie u ių kalbos žodžių daugia eikšmiškumą,
a ba polisemiją, kaip dėsningą kalbos sis emos eiškinį. Tai daba inės leksinės
seman ikos – ienos iš leksikologijos šakų – y imo objek as. K i ikuodamas
EP pasakėčios „Vilkas i ge ė“ mo alo e imą, ku iame gėdijamas as, ku is
nepadėkoja jį išgelbėjusiam žmogui (plg. 1 pa .), Pe kūnas pasiūlo ki ą a ian ą
gelbė ojui į a dy i – išgany oją ie oj išlaiky ojo – i pa eikia e siją, kodėl e -
ėjas jo nepasi inko, plg.:
EP 1113–15 Tas odis aw bâ a: jey Wa = ‖ gſe iślaiky ’s ſawo Iślaiky ojui ne ‖
dekuj ne ſakyſi.
PB 163–17 l. 14. Iſźlaiky s ſawo Iſźlaiky ojui. Vulgus ſag allemahl: ‖ iſźgany s
ſawo Iſźgany ojui, und wunde mich be die ‖ un e ſchm e
Go loſigkei des jenigen / de geſp ochen: ‖ Iſźgany ojis, w e
ein G aß eu el / aus U ſachen / weil ‖ iſźganam Piewas, ein
conjuga um on jenem iſ . Allein ‖ wenn alle Æqui oca, de
Simplicius e ſ nde / mch e e ‖ ande s ſp echen? Wo iſ eine
Sp ache / da nich ein ‖ Wo a iè geb auch wi d. Inʒwiſchen
habe noch nie ‖ geh e / das Wo Iſźgany ojis, im le ʒ en
Ve ſ and ‖ b auchen / ielmeh abe / nennen alle Li haue /
ſo wohl ‖ GO den HE n / als auch einen Menſchen / de ſie
e = ‖ e e / aus Noh gehol en / Iſźgany ojis. . c. Ak Diwe ma=
‖ nas Iſźgany ojau! Ach GO / du mein E e e / Hey= ‖ land!
Diaw’s mane iſź u Bedû iſźgane. GO ha mich ‖ aus de Noh
e e e / gehol en.
Į sa o komen a ą Pe kūnas į aukė, jo nuomone, ne ykusį išgany ojo kildini-
mą iš išgany i, gi dė ą iš ieno neį a dy o asmens. Kaip liudija o neį a dy o as-
mens duo a jo sąsaja su iſźganam Piewas, žodį išgany i šis sup a ęs ik kaip ‘leis i
ganomiems gy uliams išės i, išmin i (ja us, pie ą)’ (plg. LKŽe s. . išgan i .
4). Šiuos du žodžius – edinį išgany ojis i pama inį žodį išgany i – iš iesų sieja
d ipusis yšys ( o malusis i seman inis), jie suda o da ybos opoziciją (dėl e -
minų ž . Jakai ienė 1988: 86–94), ačiau edinio eikšmė o asmens aiškin a e-
mian is ik iena pama inio žodžio eikšme ‘leis i ganomiems gy uliams išės i,
išmin i (ja us, pie ą)’, . y. nepaisy a eiksmažodžio išgany i polisemijos. Pe -
kūnas okią mo y aciją laikė „akiplėšiškai bedie iška“ – jis nieku nė a gi dėjęs

ONA ALEKNAVIČIENĖ
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
žodį išgany ojis a ojan okia eikšme, . y. sup an an jį a si kokį pie ų kipšą.
Lie u iai, pasak Pe kūno, išgany oju adina i Die ą, i žmogų, ku is juos išgel-
bėjo (plg. 2 pa .).
No s daik a a džio išgany ojis da ybos eikšmė a pa i – ‘ as, kas išgano’, a-
čiau jo leksinės eikšmės ys: pi muoju a eju – ‘gy ulių gany ojas, išganan is
pie as’, an uoju – ‘išgelbė ojas, iš aduo ojas (žmogus)’ i ‘išgelbė ojas, iš a-
duo ojas (Die as)’. A i inkamai ai ys leksemos. Tas neį a dy asis asmuo i
Pe kūnas pag indine pama inio žodžio eikšme laikė ne ą pačią eikšmę: pi -
majam s a besnė bu o iesioginė (is o iškai senesnė, žemdi biškoji) ‘leis i ga-
nomiems gy uliams išės i, išmin i (ja us, pie ą)’, o an ajam – pe kel inė (an-
inė, d asinė) ‘išgelbė i, iš aduo i’ (plg. LKŽe s. . išgan i .: 2. p k.). Bū en
pas a ąją eikė ų laiky i šalu ine, susi o ma usia iš pag indinės.
1 PAV. EP 1114: iślaiky ’s ſawo Iślaiky ojui pasakėčios mo ale;
Muzeum Na odowe w K akowie, Biblio eka Książą Cza o yskich: 35174/I
S aipsniai / A icles 15
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
EP, kaip minė a, a ojamas ne išgany ojis, be išlaiky ojis: iślaiky ʼs ſawo Iślai-
ky ojui EP 1114. Jo pama inis žodis išlaiky i, ku io eikšmė galė ų bū i siejama
2 PAV. PB 163–17: Pe kūno komen a as apie išgany ojo a oseną gy ojoje kalboje;
Baye ische S aa sbiblio hek München: 4 A. g . b. 80
ONA ALEKNAVIČIENĖ
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
su LKŽe nu ody a 4- a eikšme: ‘išsaugo i ką kokioje padė yje, palik i s ei-
ką, gy ą, nesugadin ą’. Ve imo o iginalo – lo yniškos pasakėčios „Lupus e
C us“ – mo ale „Fabula in eos dici u , qui se a i de malis, e ga salu is suae /
au o es ing a i epe iun u “ (Ci a ičiū ė 2008: 187) esan is daly is se a i e -
ėjui su eikė galimybę ink is kelis a ian us: išgelbė as, išlaiky as, išsaugo as, o
kons ukcija e ga salu is suae au o es – e s i junginiu sa o išgelbė ojui (plg.: se o,
-ā e, -ā i, -ā um 5. p k. ‘išlaiky i, išsaugo i’; ‘(iš)gelbė i’; salūs, -ū is 2. ‘ge o-
ė, labas’; ‘išsigelbėjimas’ [Kuza inis 1996: 789–790, 765]).
Seniausiame okiečių–lie u ių kalbų žodyne Lex i pi majame spausdin a-
me žodyne H išlaiky ojis nepa eikiamas, o C jis siejamas su išlaikymu – mai-
inimu, p ižiū ėjimu, saugojimu, gynimu. Išlaiky ojis C epa a o as žodyno
s aipsnyje E hal e (2x), plg. i jo pama inį žodį išlaiky i ijuose s aipsniuose:
e hal en, behaup en i zubehal en:
C I 58930–32 E hal e . Ißlaiky ojis, jiô. M. ‖ E wa ein E hal e ſeinen Leu e:
Buwo Ißlaiky ojis ſa= ‖ wo monû, Sy . 49.17.
C I 58923–31 E hal en. Iślaikau, iau, ſu, i. Ap u e i. ‖ P amai innu, Ißp owiu. ‖
Die Speiſe, de T unck und die Ruhe e hal= ‖ en des Menſchen
Leben: Walgis, Ge ims beÿ ‖ A ilſis p amai in mogaus Gywa . ‖
De He e hhäl meine Seele: Wießpa s iślaiko man Dußi
Ѱ 54.6.
C I 2599–11 Behaup en. Apginnu, gynau gſu, gin i. ‖ Ißlaikau, kiau kyſu, ky i ‖
Ißluddiu, diau, dyſu, i.
C II 105829–10596Ʒubehal en. Ißlaikau, kiau kyſu, ‖ Fülle ein Gomo da on,
ʒubehal en au ‖ eu e Nachkom[m]en [...] P ipilk Se uwai e o, ‖
iślaiky u an Po amku juſu [...] Exod. 16.32.
Vėlesniuose žodynuose išlaiky ojis aip pa kaip i C esiejamas su išlaikymu –
mai inimu, p ižiū ėjimu, saugojimu, gynimu, plg.: E hal e , Ißlaiky ojis, ojo, m.
R l 124 II7; E hal e Ißlaikÿ ojis Sy 49,17. id. E neh e , Beſchi me B 42352;
E neh e . Papennė ojis, Ißlaikÿ ojis B 42744 i pan.
A žodis išgany ojis kėlė abejonių ik pasakėčių e ėjui i am neį a dy am
asmeniui, a i ki iems kalbinės isuomenės na iams? Be kokio žodžio, kaip
su a inio ženklo, eikšmė negali susida y i be ik o ės objek o su okimo, jo
psichinio a i ikmens žmonių sąmonėje. Kai eikia į a dy i egzis uojan į objek ą,
sąmonėje iksuojami esminiai jo požymiai, susida omas am ik as jo psichinis
a i ikmuo (a spindys). Tokį pa a i ikmenį u i susida y i i ki i os isuome-
nės na iai – eikšmę nulemia o dalyko su okimas isuomenės sąmonėje, ben-
d as susi a imas (Jakai ienė 22010: 18, 46–48). A sąsaja a p žodžio išgany ojis
žymiklio ( aiškos) i žyminio ( eikšmės) isuomenės sąmonėje nebu o i a?
S aipsniai / A icles 17
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
Ieško i a sakymo enka ki uose XVII a. pabaigos i XVIII a. pi mos pusės Ma-
žosios Lie u os šal iniuose.
Viename iš ch onologiškai seniausių leksikog a ijos šal inių – ank aš inia-
me Lex – išgany ojis (2x) duodamas kaip d iejų okiškų žodžių a i ikmuo: 1)
Heiland (1x); 2) Seeligmache (1x). Panaši išgany ojo (6x) a osena i C: 1) Hei-
land a i ikmuo Ißgany ojis (5x); 2) Seeligmache – Ißgany ojis (1x), plg. a i ikme-
nis i de i acines šeimas:
Lex 4926–29 Heyland Ißgani ojis
Heyl Ißganimas
Heylſam Isgani ingas, a
Lex 798–11 Seeligmache Ißgani ojis
Seeligmachen Ißgany i
Seelig Ißgany as, Ißgani ingas, a
Seeligk[ei ] Ißganimas
C I 92416–9257Heyland. Ißgany ojis, ô. M.
Heyl. Ißgánimas, ô. M.
Heilig. Sʒwen as, ô. M. a, ôs. F. ay. Ad e b:
Heyligen. Sʒwencʒu, au, ſu, i
Heylſahm Iśgani ingas, ô. M. ga, ôs. F. gay.
C I 87718–20 Heiland. Ißgany ojis, ô. M. ‖ Auße mi iſ kein Heyland: Be man
ne a Ißgany= ‖ ojo, Eſa. 44,11.
C II 113119–20 Seelig machen. Ißganau, niau, nyſu, ny i.
Seeligmache . Ißgany ojis, jiô, M.
C II 53212–13 Seelig Ißgani ingas, ô. M. ga, ôs. F. gay.
Seeligkei Ißganimas, ô. M.
H išgany ojis (3x) i gi y a ų pačių d iejų okiškų žodžių a i ikmuo: 1) Hei-
land (2x); 2) Seeligmache (2x), plg.: 1) Ißgany ojis, jio de Heyland, Seeligmache
I dec. gen. maſc. H 40 I34–36; Heyland Ißgany ojis H 185 I33; 2) Seeligmache Ißga-
ny ojis H 206 II18; plg. i pama inį žodį išgany i: Ißgany i ſeelig machen, pſ. nau.
p ae . niau. u u . nyſu H 40 I27–29; Seelig machen ißgany i H 206 II17.
B išgany ojis (3x) aip pa d iejų okiškų žodžių a i ikmuo, ačiau ienas iš
jų ski iasi nuo anks esniųjų žodynų: 1) Heiland (2x); 2) E löſe (1x), plg.: 1) Hei-
land Sal a o id Heÿland. Ißgélbė ojis Judic 3,9. [e c.] Ißganÿ ojis Luc 1,47. C 2,11
B 65411–12; Heÿland Ißgani ojis id Heiland B 69544; 2) E löſe Ißgelbė ojis Job 19,25.
Ißganÿ ojis. ψ 19,15 A pi k ojis Ißwaddů ojis B 42657. Pama inis žodis išgany i y a
okiuose žodyno s aipsniuose: 1) Machen ſeelig ißganÿ i B 89058; 2) E löſen.
A pi k i. Eb 2,15. Ißganÿ i. Ißgelbė i Gen 48,16. Exod 15,13 ißwalnÿ i Judic 6,36
ONA ALEKNAVIČIENĖ
24 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
analizę: uos a ian us į e ino i siūlė ge iausią. Jos ezul a ai odo i jo pa ies
gebėjimą į ai iai pa adin i ik o ės dalykus a siž elgian į požymių į ai o ę.
Sis eminiai san ykiai a p žodžių, ku ių eikšmės p iešingos, . y. a p an o-
nimų, PB a spindė i ik ieną ka ą. Išski ina an onimų po a: naminis – laukinis
(apie gėles). Ji u i bend ą lyginamąjį pama ą – augimo ie os požymį. Ki a pa-
našiu ie os pama u pag įs a po a galė ų bū i naminis – medinis (apie gy ūnus),
ačiau šiuo a eju pi masis na ys neį a dy as, o an asis eikiamas ie oj laukinis,
nes šis, pasak Pe kūno, kalban apie gy ūnus liaudies kalboje ne a ojamas, . y.
laukiniai (nenaminiai) ž ė ys i paukščiai adinami mediniais, o ne laukiniais, plg.:
PB 171–6 l. 11. Laukinne Kiaule. Vulgus ede niemahlen alſo / ſon= ‖ de n:
Medinne kiaule, alſo auch: medinne źaſis, án is; ‖ on den Bluhmen
abe ſag e : Laukinne . c. laukinnes ‖ Rożes, woſilkos &c. ʒum
Un e ſcheid de en / ſo in den ‖ G en wachſen und on ihnen /
namminnes, genenne ‖ we den.
Iš socialinių leksikos aspek ų minė inas jung uko jeib aisymas – kei imas
jei a ba kad. Many ina, kad Pe kūnas įž elgė jung uką jeib esan pasenusį, be-
si aukian į iš ak y iosios a osenos, . y. laikė jį a chaizmu. Šis jung ukas
pasakėčių e ime galėjo a si as i dėl eliginių aš ų į akos, nes XVI–XVII a.
juose da bu o a ojamas. Jis iksuo as Kleino bei Sapūno i Šulco g ama iko-
se – jeib ka u su jei, jog, idan dažnai p idedamas asmena imo pa adigmose p ie
a iamosios nuosakos eiksmažodžių, plg.: jey / jeib / idan wadinnamas bućia
KlG 1043; Ieib / jog / idan ſakÿćia KlG 1135; (Ieib / idan ) mylėćia KlC 749; jeib
iśkada nebu u KlG 1676; Ieib daugiaus nèſlui umbim G iekui SŠG 796. Į auk as
jeib i į žodynus (Lex, C, H, B, R), ačiau, Pe kūno eigimu, jung uko jeib liau-
dies kalboje be eik negi dė i, ypač p iežas ies sakiniuose. Vie oj jo sakomas jei,
be dažniausiai kad. Jung uką jeib a ojo Mö linas mokydamas ka ekizmo, ai
liudija Pe kūno pa eik as Mö lino kalbos pa yzdys PB 72–3, plg.:
PB 114–9 l. 10. jeib bu u Kwieczu G udas. Vulgus sag : jéi’, wi ‖ das b weg
und ſe ʒ den Accen au s é ʒum Un e ſcheid ‖ des Da i i œminini,
jei, ih . Allein hie b auchen ſie / ‖ kad; denn das Wo jeib, als
ein u cauſale, wi d man ‖ kaum bey ihnen h en / ielmeh
ſagen ſie: Sakyk kad ‖ pa neſz u, liepk kad a ei u &c.
PB 1520 l. 5. jeib Snáp kiſźuſi. Vulgus: kad Snáp &c.
PB 72–3 Gá bink Tew awo, i Mo- ‖ łin ‹e . Mo ina› awo, jeib ge ay
gywen umbei an źemês.
Pe kūno pas aba dėl jung uko jeib u ėjo pa ody i, kad Mö linas i jo sekė-
jas Šulcas nesilaiko da ieno iš dekla uo ų p incipų: a o i ik bend iausius,

S aipsniai / A icles 25
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
žinomiausius žodžius, sup an amus isame k aš e. Mö linas kaip ibo oje e i-
o ijoje sup an amo i dėl o ne a o ino žodžio pa yzdį bu o pa eikęs eiks-
mažodžio bū i p ae . 3 bi MP 15–16.
Pe kūno ak a as eikia duomenų i leksinei p agma ikai a , žiū in plačiau,
ling is inei p agma ikai, i iančiai, kaip kalbos iene ai a skleidžia san ykius
a p o, kas sakoma, bend a imo si uacijos i jos daly ių – ad esan o i ad esa-
o (apie leksinę p agma iką ž . Jakai ienė 22010: 143–167). Skaidan PB eks ą į
a ski us šnekos ak us, a ba disku sus (jų samp a ą ž . i Ka aliūnas 2008: 211),
i analizuojan jų komponen us – lokuciją (pa į pasakymą), ilokuciją (pasakymu
iš eiškiamą ad esan o komunikacinę in enciją) i pe lokuciją (pasakymo po eikį
ad esa ui) – bei p agma inį kon eks ą, galima į e in i i komunikacinius ikslus,
i socialinius bei psichologinius bend a imo daly ių san ykius. Šis ak a as –
įdomus šal inis socialinės in e akcijos i kalbos kaip pag indinės komunikacijos
p iemonės y imui, ačiau šio y imo palankiau im is okiečių kalbos y ėjams.
2. ETIMOLOGIJA: SKOLINIAI
Kaip odo bend inių kalbų is o ija, kalbos no min ojai a ian ų a anką pa-
p as ai da o pagal kelis k i e ijus: 1) pa eikumo (e ek y umo) – pa eikus as,
ku į a o ojams leng a sup as i i a o i; 2) apa umo (adek a umo) – a i-
an as esp. jo o ma u i pe eik i in o maciją okiu ikslumu, kokio eikia a -
o ojams; 3) p iim inumo – a ian as esp. jo o ma u i a i ik i įp as as kalbos
no mas (įp as inę a oseną) i bū i p iim inas lyde iams (Haugenas 1994, 22–
25). Mö linas ypač akcen a o da ieną – g ynumo k i e ijų – a ian as u i
bū i gene iškai g ynas, sa akilmis. Jis siūlė išmes i isus ki akilmius žodžius,
. y. skolinius, nes a bu, iš kokios kalbos jie a ėję. Ne jei isuo inai a oja-
mi i daugeliui sup an ami, jie is iek s e imi. Nesan a i inkamo lie u iško
žodžio, ge iau esą a o i pe i azę a ba ap ašymą (MP 6–8). Mö linas ėmėsi
Rudolpho Goklenijaus lo ynų kalbos g ama ika Obse a ionum ling ae La inae6,
ku ioje ašoma apie ne inkamą, no s i isuo inę p ak iką: daugumos a ba ie-
ša i plačiai papli usi klaida nesuku ia kalbos aisyklės, daugybė klys ančiųjų
negali pa eisin i klaidos (MP 17). Vis dėl o Mö linas nebu o nuoseklus – ki oje
ak a o ie oje jis eikala o iš knygų pašalin i uos bažny inius žodžius (juos
adina Eccleſiaſ ica, ai daugiausia polonizmai), ku ie nė a įsigalėję iešojoje bei
6 Rudolphas Goklenijus ( ok. Rudolph Gockel [Göckel] d.Ä., 1547–1628) – Ma bu go uni e si e o
iloso ijos, me a izikos i e ikos p o eso ius. Jo g ama ika Mö linui bu o p iim ina dėl o, kad
joje daug dėmesio ski a p ak inei lo ynų kalbos a osenai, g aikų, heb ajų, okiečių i lo ynų
kalbų in e e encijai (plg. MP 7–8, 10–11, 14, 16–24; ž . aip pa D o inas 2008: 142–145).
ONA ALEKNAVIČIENĖ
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
p i ačiojoje a osenoje, kaip sakoma, ne a ojami p ie Nammû (MP 6–7). Rei-
kia sup as i, kad jei jau įsigalėję, ai galima i palik i.
Ši ą nenuoseklumą Pe kūnas pas ebėjo i p iekaiš a o pasakėčių e ėjui dėl
gausaus skolinių a ojimo. No s pa s Šulcas EP p a a mėje sakė no ėjęs paban-
dy i, a galima pasakėčias pe eik i „g ynais, na ū aliais i ge ais lie u iškais žo-
džiais, ku iuos sup as ų i pap as as lie u is“ („mi pu en / ech en / und gu en
Li auſchen Wo en / die auch ein gemeine Li au e ſ ehe “ EP 3 ), ačiau e i-
me daug sla izmų, šiek iek ge manizmų. Šis Pe kūno p iekaiš as ienas imčiau-
sių, odan is isų pi ma eo inius p ieš a a imus Mö lino ak a e. Pe kūnas p i-
mena, kad MP ka ščiuojamasi dėl žodžių, seniai pasiskolin ų iš lenkų i ki ų kalbų,
be ebe a ojamų i sup an amų. Opozicija sa as – s e imas liudija Mö lino siekį
nub ėž i aiškias ibas i su o muo i ba je us, neleidžiančius s e imam žodžiui ap-
i sa u. Pe kūnas i oniza o, kad nuomonė dėl skolinių, ma y , jau pakeis a, nes
e ime daug žodžių, ku ių giminys ė i kilmė iš ki ų kalbų jau esan i į ody a:
PB 529–613 Dann ſo inde ich auch eine Con adic ion in dieſen ‖ Fabeln. Es
ſoll dieſe Ube ſe ʒung eine P obe und Exem= ‖ pel ſeyn / wie
im Rub ô ſ eh / nachdem in P incipio Ling . ‖ Li h. ge hanem
Vo ſchlage / allwo de Au o ſeh e hi ʒ ‖ iſ / be die aus de
Polniſchen und ande n Sp achen / ‖ o al en Ʒei en he gelei e e
und numeh o b uchliche / ‖ e ſ ndliche W e / wenn e
un e ande n ſag : Und ‖ geſe ʒ / daß ſie auch uſu ecep a, ſo
ſol e man doch kein ‖ Sammelſu ium ode Po age aus embden
Sp achen ma= ‖ chen / [e ]c. allein hie beme cke ich / daß dieſe
ungeg n= ‖ de e Meinung ſey gende und un e ſchiedene
embde ‖ W e geb auch wo den / als: Ská bas, Geſas ‹e .
Ćeſas›, Liû ’s, ‖ S ukkis, Slûźma, Pons, Gazpadinne, Mieſ as, Nak is,
[e ]c. ‖ welche Ve wandſcha und He lei ung aus ande n ‖
Sp achen / ande we s iſ e wieſen wo den.
Ta p Pe kūno čia iš a dy ų skolinių daugiausia sla izmų (ska bas, čėsas,
slūžma, liū as, mies as, gaspadinė, ponas), ik ienas ge manizmus (s ukis). Ta p
skolinių pa ekusi i iš indoeu opiečių p okalbės pa eldė a nak is. EP a o i
į ai iu me u į lie u ių kalbą a ėję leksiniai skoliniai, dauguma jų bu o ne ik
įsigalėję eliginiuose aš uose, be i p igiję šnekamojoje kalboje. Re ų skolinių
EP nedaug (p z.: Elwan û ʻd ambliųʼ EP 174, P abajus ʻdu ų sklendesʼ EP 182 ),
nes s e imõs kul ū os objek ų pa adinimus s eng asi e s i ap ašomuoju būdu.
Pe kūnas k i ika o i šį būdą (pa yzdžiui, laikė nesup an amu pačiõs pi mõs
pasakėčios pi mą sakinį GAidys kâsdam’s Mèſʒlůſe / b angû bal û Akmenelû wien
Mèinij’ ado EP 16–8 – ką ado: deiman ą a pe lą? PB 923–26), ačiau keis i ne-
siūlė i pa s pakai ų jiems neieškojo.
S aipsniai / A icles 27
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
Žinoma, kel inas klausimas, kodėl iek daug skolinių pasakėčių e ime ole-
a o Mö linas, no s ienas s a biausių kalbos no minimo p incipų i bu o kal-
bos g ynumo siekis. Veikiausiai jis nesky ė jų nuo lie u iškos kilmės žodžių i
nelaikė s e imybėmis. Tai liudy ų kad i pa yzdžiai, ku iais jis ilius uoja, kaip
pa s s e imybes keičia esą lie u iškais žodžiais g oma a i p o a: „Ich ſage on
de Epiſ el au Li auiſch G oma a“ MP 96–7; „An ſ a des Ge ich s / bey den
Iuden / on 3 Mnne n / ſage: Maauſa ydû P owa“ MP 923–24.
Pe kūnas kei ė kai ku iuos EP a o us sla izmus i iš jų pada y us hib idus
liaudies a ojamais žodžiais, ačiau kei imo p iežas ies aiškiai neį a dijo. Pa-
g indinis i ienin elis jo a gumen as siūlan ki ą a ian ą – liaudinė a osena
(„Vulgus“), plg.:
PB 1710–12 l. 14. p ie eliſźkay kalbin . Vulgus: meiley pakálbin .
PB 1425–26 l. 9. [...] ku ſzeſu. ‖ Vulgus: kaſzkadai.
PB 151l. 15. ki  nilk ‹e . niek› nedûmòjen . Vulgus: Neminoj’ éſan .
PB 1619 p. 12. l. ul . źiemôs Geſe ‹e . Ćeſe›. Vulgus liebe : źiem.
PB 1628 l. 6. Sme éln Ron pada e. Vulgus: n’iſźgy inai lieźe.
PB 147–8 l. 19. del okio ſme czio ſaw newe o aw negallu a du . ‖ Vulgus ſag
hie : Gálo . c. baiſi Gál u êjo.
PB 1825 l. 2. Sme ij’ neſuláukſi. Vulgus: padwêſuſi, numi uſi
Y a kele as a ejų, ku aisydamas Pe kūnas pa s eikė panašų skolinį a hi-
b idą – iek ie oj lie u iško žodžio ( ečiau), iek ie oj ki o skolinio esp. hi-
b ido (dažniau), plg.:
PB 1316 l. 19. odeſi dekui ſakyſen i, Vulgus: dejoſi, ode bûk.
PB 1317 p. 7. l. 6. Sopoſ . Vulgus. Zopoſ .
PB 152l. 20. Nepeko awô a. Vulgus liebe : be ko ôs
PB 1815 l. ul . Daug wynugû. Vulgus: Rinſźwinugiû.
PB 1823 p. 16. l. 2.  czeſ neſuláukſi. Vulgus ſag : o czeſo.
PB 204l. 16. aſz wéliju. Vulgus: b{ė}ſiwéliju.
Nemažai skolinių (dažniausiai sla izmų) y a PB sakiniuose bei azėse, ku-
iomis Pe kūnas, komen uodamas aisomą žodį a žodžių junginį, papildomai
ilius a o liaudiškąją a oseną, plg.:
PB 1025 Po S ubb, po Mieſ  waikſz inej’
PB 1213–15 Bé n’s Ly- ‖ czyna apſidêjes p adêjo gand ’ Waikáićius, na anie
iſſigſ , ‖ wiſk-gi pamé e, beg ’, klyk ’, slep is’
ONA ALEKNAVIČIENĖ
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
S aipsniai / A icles 29
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
4 PAV. Quand 4 34 : į ašas apie Pe kūno lie u ių kalbos žodyno i lie u iškų p iežo-
džių inkinio ank aš į; GS A PK: XX. HA His . S A Königsbe g, Hs. 2

ONA ALEKNAVIČIENĖ
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
PB 1417–18 Wilkai Péno ‖ jieſźkódami papûſ ij Lôn Waikám’s  Ul nuboginno
PB 1422 Penukſźlas, das iſ / kawôjem’s, pé- ‖ nim’s Mei elis.
PB 196–7 Bu as p o ſweczus laikomas, ‖ ode ſwe lyćia
PB 2316–17 Páſaka y a ſudumô as, ſumisly as dáik as, ‖ no ne bû a jo
Va ojo Pe kūnas i e miną ge manizmas, ačiau aikė ne žodžiui, be azei:
PB 144–6 l. 19. I Pelle ſawo Nuſkendim po Akiu ma ydama. Ein ‖ eine
Ge maniſmus, Vulgus: I Pełe ma ydama nuſkſen i ‖ ſake.
Ve inan PB už iksuo ą leksiką pagal kilmę i amžių, . y. žiū in leksikos
gene inės di e enciacijos, žodžiai gali bū i analizuojami kaip XVIII a. p adžioje
a o i eldiniai i neologizmai (jų samp a ą ž . U bu is 22008: 308–310). PB
nemažai seniausiam lie u ių kalbos leksikos sluoksniui p iklausančių žodžių,
laikomų indoeu opie iškaisiais eldiniais, aip pa bal ų i sla ų bend ybių, bal-
ų i ik lie u ių kalbai būdingų žodžių. A ski o lie u ių kalbos gy a imo lai-
ko a piu a si adę i dauguma šiuose šal iniuose a ojamų skolinių – sla izmų
i ge manizmų (skolinių apž algą ž . Alekna ičienė, Schille 2008: 154–159).
Gana gausus skolinių pa eikimas PB e in inas d ejopai: a ba jie nea pažin-
i kaip skoliniai, a ba no ė a pa ody i, kad ai įp as as lie u ių kalbos eiškinys.
Apibend inan pasaky ina, kad Pe kūnas nekėlė žodžių kilmei okių g iež ų ei-
kala imų kaip Mö linas. No s i sup a o kai ku iuos žodžius esan a ėjusius iš ki ų
kalbų, be g iež õs ibos a p sa ų i s e imų neb ėžė, a ojimo s ičių nesiau ino,
keis i lie u iškais ne eikala o. Daug dėmesio skoliniams eikiausiai bū ų i ne-
sky ęs, jei nebū ų pas ebėjęs nenuoseklumų Mö lino eo ijoje i Šulco p ak ikoje.
3. FRAZEOLOGIJA
I Mö linas, i Pe kūnas p ipažino esan speci inių žodžių junginių, eikian-
čių in o macijos apie sa i ai žmonių su okiamas ik o ės ealijas, jas pa adi-
nančių ne iesiogiai, be pe p asmin ai, aigi išsky ė speci inį leksikos sluoksnį,
leksikologijoje adinamą azeologizmais. Mö linas pi masis a k eipė dėmesį
į ai, kad lie u ių kalboje y a posakių, pažodžiui neiš e čiamų į okiečių i ki-
as kalbas. Min į apie sąlyginį me a o ų, alego ijų, pa a lių, sen encijų i posa-
kių neiš e čiamumą jis pe ėmė iš Goklenijaus g ama ikos, ėmėsi i panašia i a-
lų humanis o, ilologo, poe o Julijaus Ceza io Skalige io (Julius Caesa Scalige ,
1484–1558) nuomone (MP 21–23).
S aipsniai / A icles 31
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
Tiek Mö linas, iek Pe kūnas a ojo lo ynišką e miną idio ismus. PB šiuo
e minu y a apibūdin i du pa yzdžiai i da ka ą jis pa a o as apibend inan
pasakėčių e imą kaip p ieš a aujan į lie u iškai kalbėsenai:
PB 1117–27 Daß ein Idio- ‖ iſmus sey: Jáućies gyw geſ eh ichs / abe hiehe
ſchick ‖ ſichs nich . De Vulgus ſag : Neźinnójei Jáućieis gyw , ‖
das iſ / á ’, iſźmôkſi gyw ’ A kleis. Dieſes Wo b au= ‖ chen ſie
p op iè om Acke bau. Ne u ne Plàuko (Gal- ‖ wijû) ku gyws? E
ha keine Klau Vieh / womi wi d ‖ e den Acke be eiben?
PB 155–6 l. 12. Naſ us a we s. Vulgus nach ſeinem Idio iſmo ſag : ‖ iſſiźojs
iſźme e.
PB 219–13 So wie nun aus dieſem allen e helle / daß die ʒehen ‖ Fabelchen /
die kaum einen Bogen ausmachen d = ‖ en / seh wide den
Li hauſchen idio iſmum und alſo ‖ con a Vulgus, on dem man
be lßige Wo e mache / ‖ ſchnu ſ acks lau en.
Nė ienas iš d iejų čia nu ody ų žodžių junginių (Jáućies gyw PB 1118,
iſſiźojs iſźme e PB 156) pagal daba inę idiomos samp a ą (ž . Bu ge 42010:
85–105, Jakai ienė 22010: 286–288) nep iski inas idiomoms, . y. seman iš-
kai isiškai nemo y uo iems azeologizmams, ku ių dėmenys, a ski ai iman ,
y a deseman izuo i. Tai eikiau lais ieji gy osios kalbos žodžių junginiai. Tik
Jáućies gyw PB 1118 gali bū i laikomas s abiliuoju junginiu, adinamąja kolo-
kacija (dėl samp a os ž . Ma cinke ičienė 2001: 83–85; Bu ge 42010: 52–55;
Jakai ienė 22010: 281), a opiniu azeologizmu, be ne idioma. Pe kūno a -
ojamas idio ismus sup as inas d ejopai: kaip ‘sa i as posakis’ i kaip ‘įp as inė
a osena’. Panaši šio e mino samp a a i MP bei EP (ž . MP 32–6, MP 1627–31,
MP 2111–23, EP [2]14–21, EP 31–3), plg. MP:
MP 32–6 ſind ‖ einige on dieſen ſo pe inaces gewo den / daß Sie du ch = ‖
aus nich s wollen paſſi en laſſen / was Ihnen nu ein we= ‖ nig
ſuſpec iſ / und mi Ih em Idio iſmo nich be ein ‖ komm .
MP 1627–171Und denſelben muß man leißig ‖ examini en ex Idio iſmis
hujus ling æ: und alle Reden ‖ und Redens=A en / die mi
dem Deu ſchen be ein ‖ kommen / mſſen o ſuſpec gehal en
und angeſehen we = ‖ den / und ſind dahe nich ſiche ʒu
geb auchen / ſonde n ‖ ielmeh ʒu meiden / und ʒu e we en
MP 2111–23 Hiehe ge= ‖ h en nun o allen Dingen die Idio iſmi
Li h anici, huic ‖ lingæ p op ii ac ſingula es loquendi modi. Und
die ‖ inde man nich in de G amma ica. Und ſo ja welche ‖
ſeyn / ſo ſinds wenigſ ens [...] Da wi d man he nach den
Un e ſcheid ‖ ſehen / und e kennen knnen / quod aliud ſi
G amma icè, ‖ & aliud Idio icè & Li h anicè loqui.
ONA ALEKNAVIČIENĖ
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Mö linas eigė, kad pagal idiomas galima a ski i sa us žodžius nuo skolinių –
laiky i į a inais isus žodžius i posakius, ku ie su ampa su okiškais. Su ampan-
čių eikią eng i, šalin i iš lie u iškų žodžių i p iežodžių inkinių (MP 16, 22–23).
S abiliųjų posakių – iek mo y uo ųjų, iek nemo y uo ųjų – a pa a lėms
a imų sakinių, PB pa eik a nemažai, plg.:
PB 1412 K auj ſawo a gau ‘a ke šy i, a siskai y i’
PB 149Gal ſaw paſida yſu ‘nusižudysiu’
PB 148baiſi Gál u êjo ‘mi ė baisia mi imi’
PB 153Pedas du ‘pamoky i, pa a i, duo i min į’
PB 157–8  wien ‖ Dáik  ſuſ’ego ‘k ū on, ka u, į ieną ie ą’
PB 1616 Diaw’s ‹e . Diew’s› mane iſź u Bedû iſźgane ‘išgelbėjo’
PB 187–8 Pade’ ‖ Die’s! ‘sakoma s eikinan di ban į’
PB 516 Jau buwo nu we s Ku ’s kiſźk, ałe ik ’ iſźbêgo
PB 1119–20 Neźinnójei Jáućieis gyw , ‖ das iſ á ´, iſźmôkſi gyw ’ A kleis
PB 1115–16 Buwo Diew’s dáws, ‖ ałe neźinnojo kawô , iſźwa ô
PB 1121–22 Ne u ne Plàuko (Gal- ‖ wijû) ku gyws?
PB 1127 Man pa gywéns, ku gáuſi ki ?
PB 123Sawo Jáućieis a gywenau
PB 1314 nei dilwo ‹e . diewo›, nei wél’no bijodamaſi
Y a žinoma, kad Pe kūnas i pa s už ašinėjo lie u iškus p iežodžius, pa a les
bei posakius. Jo inkinį minėjo Mö linas kaip didelį i e ingą, pageida o, kad
bū ų pla inamas i pildomas, be ne okiškais, o „g ynais“ lie u iškais, p idedan
da i paaiškinimų, kaip da ė E azmas Ro e damie is sa o pa a lių inkinyje7:
MP 2224–232§. 33. D um iſ die A bei des Ti . He n P a = ‖ e n on
Wal e kehm / Pe kuhnii, ein ieles we h / ‖ de einen ʒiemlichen
Vo a h on Sp ch=W e n ʒuſam= ‖ men ge agen ha . Nu
das eine e lange ich dabey / daß ſie ‖ dila i e / und p op e
copiam ocabulo um (wenn ja ‖ Ti . He Wal e kehme ſelbſ ſo
eine g oſſe A bei nich be ‖ ſich nehmen wol e [e c.]) nich
mi Ge maniſmis ange lle / ‖ ſonde n on einem pu en Li auen
amplici e / und mi an= ‖ de n Wo en gegeben we den. E aſmus
ha ſeine P o e bia wei lu ig gnug gemache .
7 E azmas Ro e damie is (E asmus [Deside ius] on Ro e dam, 1469–1536) 1500 m. Pa yžiuje
išleido An ikos au o ių 818 pa a lių i p iežodžių inkinį Adagia, 1536-aisiais išėjo komen uo as
3260 iene ų inkinys. Daug ka ų pe leis as, populia us i XVIII a.
S aipsniai / A icles 33
Leksikologijos p admenys Jokūbo Pe kūno ak a e Wohlgeg ün-
de es Bedenken übe die ins Li auische übe se z en zehn Fabeln Aesopi
und de selben passionie e Zusch i (1706)
Pe kūnas ašė i okiečių–lie u ių kalbų žodyną. Jį bu o ma ęs Ruigys, a-
čiau olesnis žodyno likimas jam bu o nežinomas (R 2 –3 )8. Pe kūno žodyną
i kelių šim ų p iežodžių inkinį nu odo i Jonas Jokūbas K an as (Johann Jacob
Quand , 1686–1772) ap ašydamas Val a kiemio pa apijos kunigus (plg. 4 pa .):
Quand 4 34 1690. Jacob Pe kuhn, Ißdagga-P . [...] E ha ein geſch ieben[e]s
Li h. Lexicon auch einige cen u ien [on] P o e biis Li h anici i[n]
MS o ſ eilaße[n]
Nei žodynas, nei p iežodžių inkinys nė a išlikę9, ačiau jų paminėjimas
d iejuose XVIII a. šal iniuose nepalieka abejonių, kad XVIII a. p adžioje im a
iksuo i posakius i speci inius žodžių junginius, u inčius ien isą eikšmę, iš-
siski iančius sus aba ėjimu i aizdingumu, eikiančius in o macijos apie sa i ą
ik o ės su okimą, minčių bei jausmų eiškimą. Senų lie u iškų p iežodžių i
posakių inkinį, beje, ke ino pa eng i i pa s Mö linas, agino i ki us pasidalin-
i uo, ką u i, i aip sukaup i dideles jų a sa gas (MP 21). Pe kūnas, ski ingai
negu Mö linas, nekėlė klausimo i dėl azeologizmų kilmės, neski s ė į sa a-
kilmius i skolin inius a e s inius.
4. IŠVADOS
Jokūbas Pe kūnas ak a e Wohlgeg ünde es Bedenken übe die ins Li auische
übe se z en zehn Fabeln Aesopi und de selben passionie e Zusch i (1706, PB) eo-
iniam leksikos no mų s a s ymui sky ė daug mažiau dėmesio negu Michaelis
Mö linas ak a e P incipium p ima ium in ling a Li h anica (1706, MP). Pe kū-
no ling is inė eikla labiau ėmėsi p ak iniu (empi iniu) lygmeniu – kalbos
8 Žodyną suda inėjo i Pe kūno pi m akas Val a kiemio pa apijos klebonas E nes as Dicelijus
(E nes as Die zelius, Di zel, 1629–1692). Pe kūnas 1690–1692 m. bu o jo adjunk as, ėliau
apo šios pa apijos kunigu. Ruigys į šią pa apiją a ėjo 1708-aisiais. Jis sako ėmęsis Dicelijaus
ank aščiu („die locos des ſel. He n E nes i Dizelii“ R 4 –4 ) engdamas lie u išką žodyno e-
gis ą. Tikė ina, kad Pe kūnas sa o ank aščius išsi ežė į Įs u į.
9
Ju gis Lebedys (1956: 14–16) da ė p ielaidą, kad LMAVB saugomas p iežodžių, pa a lių i mįs-
lių inkinys Li auische Sp ichwö e und Rä sel galbū galė ų bū i p iski iamas Pe kūnui, ačiau
2011 m. nus a y a, jog šis inkinys – T empų kunigo Jokūbo B odo skio (Jacob B odowski,
1692–1744) au og a as (Alekna ičienė 2011: 39–72), išsky us keliolika ėlesnių Go ydo Os-
e meje io (Go ied Os e meye , 1716–1800) p ie ašų (Alekna ičienė 2012: 23–51). Tad nebe-
lieka pag indo iesiogiai sie i jį su Pe kūno a du, juo labiau kad nema y i ben kiek aiškesnio
yšio a p minė o inkinio i PB.
ONA ALEKNAVIČIENĖ
40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
synonymic ows (designing synonymic pa adigms). Pe kūnas aised he esou ces o syn-
onymy o Li huanian language (he used he e m Synonyma) and demons a ed he a ia-
bili y o ce ain no ional exp essions. Al hough, he was inclined o cons ic exp essional
po en ial himsel , howe e , his own p o ided examples wi ness he abili y o name eal
objec s in a ious ways ega ding hei ea u e a ie y.
Pe kūnas en isioned he iola ions o iden i y (adequacy) ule in he a ea o lexis while
e alua ing he language o he ables: he ansla o misused he esou ces o language,
could no ind means o con ey he concep s o dis an and unknown cul u e, and did no
keep o he ules o spelling and accen ua ion. Acco ding o Pe kūnas, he cong uence o
simila i y o wo d exp ession due o which he ba ie s appea in communica ion we e
conside ed o be he p oblem o he same ex en as he use o incomp ehensible wo ds. He
was looking o he bes equi alen and e e ed o bo h: quan i a i e c i e ion i.e. he was
choosing he mos widely sp ead usage as well as quali a i e c i e ion i.e. he was looking
o he bes o m o exp essing he concep .
Pe kūnas was less ca ego ical han Mö lin ega ding he loanwo ds. He was mo e em-
pe a e in ega ds o usage o loanwo ds – he had his iews o lea e he non-Li huanian
wo ds which a e accep ed and commonly used in he spoken language should be kep in
w i en language as well. The ep oaches o he ansla o ega ding he abundan use o
loanwo ds a e based on he disc epancy be ween he heo e ical equi emen s o Mö lin
and language ealisa ion in he ansla ion o he ables.
Pe kūnas, as well as Mö lin, dis inguished he s able colloca ions which ca y in o -
ma ion abou unique human unde s anding o eali y objec s; he e m hey used idio is-
mus can ha e dual meaning: i can mean “dis inc i e ph ase” o “con en ional usage”.
Pe kūnas, opposi e o Mö lin, did no equi e s ic dis inc ion be ween bo owed ph ase-
ologisms and na i e wo ds.
The e minology and s a emen s used by Pe kūnas p edic he udimen s o lexicology
and lead o a conclusion ha he philological discussion induced he de elopmen o lin-
guis ic hough a a a he ea ly s age in his a ea o linguis ic science.
Į eik a 2014 m. balandžio 3 d.
ONA ALEKNAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
alekna [email protected]