208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
DARIUS IVOŠKA
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinės mokslinių k yp ies: Onomas ik,
Bal isch-deu sche spachkon ak e.
PAMINKAI DUR
PROBLEMATIK DER
BALTISCHEN PORTSNAMENI
WESTLICH DER WEICHSEL
Kele as pas ebėjimų dėl bal iškų ie o a džių į
aka us nuo Vyslos p oblema ikos
ANNOTATION
Bal ų gy enamosios e i o ijos ibų klausimas is da y a ema, ku i į ai ių mokslų
specialis us, ypač is o ikus, kalbos ys y ojus i a cheologus į diskusiją ienina. Bandymai
ikslios iden i ika imo iš ikslios bu usios siedelgebie ės bal ų au ų, pag indžiasi ik an
iš y imo nuolankų kalbųdenkmäle , a cheologinių as ų i an nuola inio pa ik inimo i
neueinskai a imo daugybės į s a s ymą a einančių mokslinių da bų. S engimasis įnašo
susideda iš o, naujus onomas inius ak us a ba naujus oikonymus i nežinomus a ian us
jau už egis uo ų ie o ų pa adinimų pa eik i, ku ie e ingos in o macijos olesniems
y imams an e o ša imo e i o ijos bal ų au ų į aka us nuo Weichsel pa eik i.
SCÜSSELWÖRTER: Onomas ik, o s a dis, asmens a das, lu name, e ymologija.
ANNOTATION
The ques ion o he bounda ies o he a ea inhabi ed by he Bal s emains he opic which
b ings he specialis s o di e en a eas, especially his o ians, linguis s and a chaeologis s,
in o a discussion. The a emp s o iden i y he exac bo de s o he non-exis ing Bal ic
ibes a e only based on modes language es imonials o he na ion and a chaeological
indings by in e p e ing and e alua ing he abundance o scien i ic wo ks ela ed o hem.
The a icle aims a p esen ing o iginal ac s o onomas ics, in o he wo ds, new oikonyms as
S aipsniai A icles 209 /
Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen
O snamen wes lich de Weichsel
well as new a ian s o he al eady discussed oponyms which can p o ide
new in o ma ion o he esea ch ela ed o he a ea inhabi ed by he Bal ic na ions wes -
wa ds om he Vis ula i e .
KEYWORDS: onomas ics, place name, pe sonal name, ield name, e ymology.
INUTRIUCAS
Su ON eikšme p ie gy enamųjųgalių nus a ymo iš Völke n ienas jau san ykinai
dažnai ais ogaus ėsi, ai y a, iek, kiek žinomas, jokia abejonių dėl o į iš aišką
bu o a ež as. Siedlungsgebie e o he peoples y a nuo ilgo laiko mokslinių y imų
š ieso aškas is o ikų, a cheologų, geog a ų i kalbų y ėjų. Kaip nuo au o iaus
į ašo jau bu o paminė a1, y a pa ikimiausi i s a biausi Quel-
le des O snamenbes andes de e s o benen Sp achen die handsch i lichen
U kundensamlinga .
Die Au me ksamkei wi d wiede au den OF 105 gelenk . Das Ziel des o -
liegenden Bei ags is nich , die be ei s meh mals behandel en Gewässe - und
Siedlungs a džius nu ody i, be naujus ak us pa eik i, ku ie ik iausiai
nus a an aka inę sieną bal ų au ų galė ų bū i padedan is.
OF 105 u i išsamias i s a bias medžiagas p ie nuosa ų a dų, ku ios naujus
duomenis apie P ūsijos apgy endin as e i o ijas i jų ibas eikia, kas is
da y a diskusijų objek as a p kalbų y ėjų, ie o ių a dų, is o ijos
y inė ojų i a cheologų.
1. DIE VESTLICHE BARMENE DER BALTEN IN
DEN RESEARCHEN DES 20. JH. S
T adiciškai bu o isa e i o ija a p Obe lau i Weichsel įplaukos kaip aka inė sienos bal ų
apsigy enimo. Im 4. 1 OF 105 u i daugybę ON i PN i p iklauso p ie labai s a biausių šal inių bal ų
nuosa ų a dų y imui. 1925 Reinhold T au mann sa o da be Die al p eußischen Pe sonennamen (S.
3) pas ebėjo, kad ai labai sudė inga, pe skai y i OF 105 pe gamen e. Galbū dėl o daugelis ON
Geo g Ge ullis iš akių palik os i nė a jo ga sioje knygoje Die al p eußischen O snamen į auk os
(I oška
2015).
DARIUS IVOŠKA
210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Dešim inio p aei o amžiaus ienas p adėjo an, apie Bal es aka iniai Weichsel
kalbė i. Diskusijai susijungė kalbų ėžininkai i a cheologai ka u.
Kalbos ys y ojas F ied ich Lo en z2 1933 m. sa o s aipsnyje P euβen in
Pomme ellen pa eikė ON į aka us nuo Weichsel są ašą, ku ie jo nuomone gali
bū i p eußische he kun . Sa o eiginiai au o ius pag įs o p ielaida, kad ai
e i o ijose, ku ios iesiogiai ibojosi su P ūsijos apgy endin a e i o ija,
aip pa galėjo bū i a ski os P ūsijos ilialų (Lo en z 1933: 5358).
1939 ado a o a cheologas Lo ha Kilian3 8 ON lussnamen Pe san e, ku ios Oikonyme Saulin, Labehn i
Labuhn, Powalken, S aduhn, Ru zau, Ka wen 2 F ied ich Lo en z (gimęs 1939 m. g uodžio 28 1870 m.
Güs ow, Mecklenbu g, mi ęs 1937 m. balandžio 27 d. Zoppo , F eie S ad Danzig) bu o okiečių
p i a geleidėjas i sla is as. Jis s udija o Indoge manis iką i Sla is iką Leipcigo uni e si e e, 1894 jis
dok o uoja su dise acija Apie silpną P ä e i um ge manų i giminaičių o ma imus sese inių kalbų.
Vienas jo moky ojų bu o Edua d Sie e s. Po o jis ieną laikąlang gy eno Wisma , jis pe sikėlė į
Ka haus, į e i o iją su aukš u kaschubų populiacijos dalele i a sida ė daugiausia kaschubų kalbos
e i šimui. Pe e sbu go mokslų akademija, ku i į e ino jo y imų e ę, ska ino jo da bų spausdinimą.
Su sa o da bais jis išgelbėjo ieną nuo AusSein Didysis Kaschubisches Wö e buch su 2747 glaudžiai
ap ašy i puslapiai liko nebaig as i pasiekia ik iki aidės P pabaigos. Lo en z bu o nuo 1927 aip pa
eikian is da buo ojas Os land-ins i u Danzig i ko espondiuojan is na ys Rusijos akademijos de
s e ben bed oh e Munda zumindes ü die Wissenscha . Übe die E o schung on O s-
namen wuchs sein In e esse an de Geschich e und de Volkskunde de be e enden Lände .
Mokymai į Lening adą.
Ta p eikšmingiausių da bų Lo en z skaičiuojama: Didysis Kaschubisches Wö e buch, Slo inzische
G amam ik i Slo inzisches Wö e buch, Kaschubische G amma ik, okiečių i lenkų pa adinimai
s a biausių ie o ių Vaka ų P ūsijos kai ėje Weichsel i daugelis įnašų, ku ie y a ski i pomme sko
e i o ijos liaudies is o ijos i -kul ū os y imams (h ps://dewiki.wikipedia.o g/F ied ich_Lo en z). 3
Lo ha Kilian (19222000) bu o gimęs Nidden, uome iniame Memelland. 1939 jis sa o dise aciją apie
schnu ke amiką p ie Königsbe g uni e si e o gynė. Ne ukus po o jis bu o į ka ą a nybą įda bin as,
pe II Wel k ieges pa eko į ka ų belais ę i y a ik 1949 išlais in as. 19511954 Kilian kaip asis en as di bo
Bonn uni e si e e i kasynes sename Lübeck a liko. Nuo 1957 jis di bo kaip Kus os Landesmuseum į T ie .
Po Kilian Ren ne apo bu o, jis pe sikėlė į Swis al p ie Bonn. Kilian daug pa ašė apie akmens laiką. Jis y a
daug su Indoeu opäis ika užsiėmęs, monog a ijas Zum U sp ung de Indoge manen i Zum U sp ung de
Ge manen pa ašęs. Į jo in e esų s i į aip pa p iklauso bal ų kilmė i jų kalbos elik ai aka eu opiečių
kalbose. Į šią emą Kilian y a apie 70 s aipsnių paskelbęs. Ypač s a būs y a monog a ijos
Ha küs enkul u i kilmė Bal en (1955) i Zu He kun und Sp ache de P ußen (1980) aip pa p ieš, i
i ula o s aipsnį a sa giaie weise Bal ische O snamen wes lich übe zwanzig Bei äge, die de
bal ischen A chäologie gewidme sind. Kilian pab ėžė, kad kul ū os gy enimo ukmė i jos pasikei imas
nė a k i e ijus jos egzis a imui. Taip pa labai umpalaikė kul ū a, ku i ne ne u i laiko, kad sa e
pakeis ų, lieka dėl o kul ū a. Tai odėl nė a palankiai, ilgalaikę i ans o ma imo są oką į kul ū os a
S aipsniai A icles 211 /
Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen
O snamen wes lich de Weichsel
kul ū osp o incės apib ėžimą į auk i. [...] Be k an i e as ienas ne u i į odomosios galios: as yp
ne eikia jo kilmės e i o ijoje dažniausiai bū i. Ve ybingas u i lik i a į ieną ibo ą pla inimą. Tuo
a pu eikia siųs is leidimo ipų skaičius ienoje p o incijoje ABB. 1.Figu a imas iš s aipsnio Zum
Aussagewe on Fundund Kul u p o inzen (Kilian 1960: 47)
DARIUS IVOŠKA
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
de Weichsel? su ienu klausimo ženklu (Kilian 1939: 6768). Vėliau 1943 m. pažymėjo
ga sus kalbos y ėjas i koncep o Al eu opa au o ius, Hans K ahe, į bal ų ON
pla inimą ginčy inoje e i o ijoje sa o s aipsnyje Bal inės ie o ių pa adinimai į
aka us nuo Weichsel. K ahe pab ėžė, kad upės a das Pe san e poln. Pe sę a p ie
al eu opiečių sluoksnio p iklauso i ekons uoja sa o u o mą *Pe san a (K ahe
1943: 4344). 1966 me ais Vladimi Topo o sa o s aipsnyje K op osu o
oponimičeskich soo e s ijach na bal ijskich e i o iach i k zapadu o Vis ly
paskelbė du eiginį: 1) ON į aka us nuo Weichsel gali bū i gi as ik dėl bal ų kalbinių
ak ų; 2) iš e i o ijos a p Weichsel i Elbe kilusių ON gali mi yba bal ų i sla ų
kalbosgu es bū i gi as
(Topo o 1966: 103104).
1980 pasi odė lenkų pa adinimų y ėjas Hube Gó nowicz, ku is sa o monog a ijoje
Toponimia Powiśla Gdańskiego aip pa su šiuo s o io punk u užsiėmė, i ėliau ado a o
sa o eiginimams pi moje knygoje Vandens pa adinimai apačioje Weichsel upės e i o ijoje
se ijos Hyd onymia Eu opea. Au o ius i ina, kad ku ios okiečių o do dokumen uose iki
13-ojo Jh. už egis uo i sa inamieji a dai an isos lenkų oponymiesis emos ono y a
a chaiški, kas nesileidžia pasaky i apie p ūsų sa inamieji a dai an ki ų bal ų e i o ijų
ono. Ten y a 8 pa oniminės ON kaip belege minė i: Go owicy, Miedzicy, Mi owicy, Pi zchlicy,
Połkowicy, Rucicy, S zeszewicy, Wadkowicy, ku ios iki 13-ojo Jh. bu o už egis uo i, i 6
ki os Bolewice, Czekanice, P ei e owice, Raszewice, Wojsławice i Wojszewice, ku ios po
1300 me ų bu o už egis uo os. P ūsijos Eigennamengu ado au o ius ik a che ypinės
andenynų pa adinimai, ku ie su hid onimija i oponimija isų bal ų au ų susiję: *Audūnē,
*Balawō, *Bald apē, *D audwajō, *Gil(ū)wē, *Sa ijē, *Tūjā, *U kuž, *Zi gūns i Cho omyme
*Algems, *Pēijā, *Rezamed. Tie okiečių o do dek e uose už egis uo i p ūsijos ON u i
pagal Gó nowicz's nuomonę labai junge s uk ū ą. Reikia pas ebė i, kad de yniuose iš
ke u iolikos aukščiau nu ody ų ON (Go owicy, Pi zchlicy, Połkowicy, Rucicy, S zeszewicy,
Wadkowicy, Bolewice, P ei e owice, Wojszewice) a ejų au o ius sa o eo iją apie jų lenkų
kilmę gynė i anks esnę al e na y ią deu ą laikė p ei ikacija (Ve p euß) (Gó nowicz 1980:
1112). ne su ki ai padeng i, i ji bus ai apsk i ai aip pa ne da y i (Kilian 1960:
45–47).

S aipsniai / A icles 213
Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen
O snamen wes lich de Weichsel
Ka hause is kunigas Wilchelm Reinhold B aue 4 paskelbė 1983 jo Büchlein P eußische
Siedlungen aka iniai Weichsel. Bandymas ienos e ymologinės dei a imo gim inių
lu namų i padėjo sa o pas abą dėl e namų šaknų upės pa adinimuose Pe san e,
Pe esna i oponym Pi sna, ku ių pag indą ke u ios konsonan ų PRSN suda ė. Au o ius
mano, kad jie isi gali bū i bal ų kilmės. Ypa ingą akcen ą legnem ūks amam
užuominui (missing link) u ė ų bū i, ku is galė ų paleng in i su okimą iso o iginalaus
e e au den scheinba p eußisch-bal ischen Namen agenden We de Pi sna
(poln. Py caw), de dann zu eine B ücke zwischen Os und Wes , bzw. zu ei-
bal iškos okiečių i kalbų šeimos išplė imo (B aue 1983: 22-24). 1988 pasi odė jo ki as
Büchlein Bal isch-P eußische Siedlungen wes lich de Weichsel, ku iame (P. 21) au o ius
sa o eiginiai da ka ą paka ojo. Jo da bai sužadino Topo o i Jü gen Udolph
susidomėjimą, ku is oliau išsi ys ė į sma kų diskusiją i is daugiau daly ių a šaukė.
Vokiečių Sla is as, Kaschubologe i Bal is F iedhelm Hinze y a B aue s Büchlein
Opusculum pa adin as i labai aš iai k i ikuo as. Hinze me ė B aue ūkumą žinių
apie a denkundinę e minologiją i onomas inį me odą, abejingumą e imologizuojan
i nebu imą Folge iškumo p ieš (Hinze 1989: 129). Nepaisan o, kū inys dėl pa eik o
empi inio ma e ialo y a eikšmingas.
Kaip ieno iš pa yzdžių laikoma deu ana upės a do Pe san e (poln. Pa sę a) kilmės, apie ku į
ienas negalėjo pasi a i, no s labai daug disku uo a. Al eu opinė kilmė upės a do bandė K ahe
i Udolph į ody i, uo, kad jie u o mus *Pe san a i *Pe san ā ekons uoja. Udolph išėjo iš
p ielaidos, kad upės a do e imologija 4 Teologas i pas o ius Wilhelm Reinhold B aue (19021988)
bu o gimęs Ka haus Vaka ų P ūsijoje. Kaip pas o ius jis eikė Posen (19281933) i Obo nik
(19331945). Po schen mokslinių y imų i apo ienu iš ak y iausių na ių Cope nicus-Ve einigung
nie ung. Ankūpinan į įž algus p aei o amžiaus 30-ių me ų ai nuėjo B aue apie į odymą, kad
dem Zwei en Wel k ieg u. a. on 1956 bis 1960 als Lei e de Be line S ad mission und on
1961 bis 1970 als P a e zu S . Lo enz in Lübeck. Im Ruhes and widme e e sich de his o i-
p ūsiai iki šiol ne p iim o s ip ybės aip pa į aka us nuo Weichsel siedlino. Jo kalbųis o iniai
zu P lege de Heima kunde und Geschich e Wes p eußens. Ausgehend on Fo schungen zu
seinem Heima do widme e e sich dann de F ühgeschich e de P eußen und ih e Missio-
y imai pasiekia iki į laiką a gal, kad jie ne daugiau ik p usai, be eikiau iš iso bal inės kalbos i
au os u i į objek ą. Jo s a biausi i e ingiausi da bai y a du knychlein P ußische Siedlungen
wes lich de Weichsel (1983) i Bal isch-p eußische Siedlungen wes lich de Weichsel (1988).
(h p://ub-goobi-p 2.ub.uni-g ei swald.de/ iewe / ull ex /
PPN559838239_NF_75/151/)
DARIUS IVOŠKA
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV ans luuium pa sandi iki iki ėlesnių o mų
öllig on de E klä ung de Schwankungen in dessen Übe lie e ung abhängig
is . Bei de Buchung des Flussnamens, ange angen mi de äl es en Fo m 1159
XIV Jh.s (1333) ans pe san am, galima pas ebė i d iejų ūšių schwankimų:
okalizmas šaknelsilbe a į e i konsonan izmas su ikse -ndzu -n -. K ahe y a abiejų
už g ynai g a ines kei sel älle laikė i eiškė uo pačiu iden iškus kei imus
y ųp ūsų pa adinimuose. Udolph abejojo be eisingumu anks y iausių, iš
popiežiškųjų dokumen ų išim ų pe leidimų upės a do i pas ebėjo, kad kaip
pasi ikėjimo e as ik jo iš okiečių žemiau pa ašy i a ian ai nuo 13 d. Jh. gali
bū i (Udolph
1990: 234–237).
Wol gang P. Schmid i ino, kad upės a das Pe san e ik ai nei ge maniškas nei
sla iškas bū ų, dü be be už bal inį laiky i. Au o ius pab ėžė pa alyžius a p
andenų a dų Pe esu a P ipje -Gebie i Pē se La ijoje i a p k aš o aizdžio
a dų Pi sna Pome ijoje i Pe esna Dnep -Gebie , ku ios galbū už Bal es
Pome ijoje kalbėjo. Jis pab ėžė, kad p adinis pa adinimas nebu o pa adinimas, o
bu o pa adinimas i dėl o gali už ieną pa adinimo pe da imus bū i į sąskai as keliami
(Schmid 1994: 274, Šiems eiginimams s ojo lenkų kalbų ys y ojas Zbygniew Babik i
men auch nach einem Appella i um gesuch we den. So ließen Pe san e und
Pe esu a au keine lei Wande bewegungen schließen, die nu im Fall de Na-
2001 me ais jis pas ebėjo sa o dise acijoje Najs a sza wa s wa nazewnicza na
276–277).
ziemiach polskich, kad Udolphas ekons uojusi *Pe san ā U o ma y a absu diška.
Au o ius k i ikuoda o Udolphs pažiū ą a siž elgian į pe leidimo kokybę Onyme
popiežiškuose, iš i alų pa ašy uose i iš okiečių e čiamuose dokumen uose. Tokios
iš ados eda, aip Babik, į e e i a me a popiežišk lichen u kunden bucked
anks y iausiu lussname a ian ai p ie ekons ukcijos u o m nuo, dėl ko Udolph
ekons uo as *Pe san ā ne į ikinan is eikia (Babik 2001: 217).
Klausimas aka inės sienos bal ų apgy endin ų e i o ijų bu o aip pa kelis
ka us an kon e encijų G asilda Blažiene nag inėjamas. 2006 me ais Ki s in
Casemi i Jü gen Udolph y a Bal iškojo i Sla inio aidmenį p ie deu ungos
žemesniojo saksų ON akcen uo a. Au o iai a ski ia islei klasės ON
Niede sachsen, p ie ku ių pa ikimos kilmės eikimo ma e ialas bal ų kalbų u i bū i
auk as į s a s ymą. Į pi mąją g upę p iklauso an andenų a dų pag įs ančios
ON, ku ios p iklauso al eu opiečių hid onimijai a ba ienai jai a ies eikiančiai
a denschich . Čia bal ų-ge manų san ykiai susideda uo, kad a i inkamai
S aipsniai 215 A icles /
Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen
O snamen wes lich de Weichsel
su o muo i a dai iek Bal ikume kaip i Niede sachsen. An ąją g upę suda o ON,
ku ių bazės a elemen ai nė a iš ge manų kalbos paaiškinami, be pasižymi
iksliomis pa alelėmis p ie bal ų kalbos. T ečioji g upė a dų galiausiai apima
bazes, ku ių giminaičiai no s ge manų kalboje į odomi, be is iek, kad pa ek ų į
į ikinamą dei ma imą, Bal iškoje eikės (Casemi , Udolph: 2006).
2. NEUI EISIHTEN ZU QUASGE DER
ONY ME WESTLICH DER WEICHSEL
Šiame s aipsnyje y a du ON iš Weichselgebie , ku ie OF 105 y a
už egis uo i, nu odomi i i iami.
2.1. ON Pipingisse
Dėl denio am 4. Mai 1352 nuo Vokie ijos o denos Hochmeis e io Win ich on Knip ode
pasi ašy o dek e o bu o Tho ne Hospi al p iklausančios kaimas Pippingisse iš
Li aue eisen i su juo susijusiais išlaidųbei aienais išlais in a. U kunde y a ON
Pippingisse bučuo as: 1352 Eximimus illam Pippingisse pe inen em ad hospi a em
in Tho un a aciendis Reysis Ly howiensibus (OF 105, 236 ), i PUB y a aip pa jo
a ian ai Popingisehe i Pipingsee paminė i (PUB V 27). Į dokumen ą paminė as
Tho ne Hospi als išlais inimas nuo Li aue eisen5 y a ienas iš ak ų požiū io
pokyčių okiečių
5
„Li aue eisen“ wu den gu geplan e, ku z is ige und heim ückische Ang i e des Deu schen
O dens p ieš lie u išką Didžiąją kunigaikš ys ę pa adin as. Šių ka o kelionių p adžia y a į 13-ojo
pabaigos. Jh.s g ąžin i. Li auški is o ikai mano, kad po nesėkmingų išpuolių į Soule (li . Šiaulai) i į
Kuwe lan (li . Du bė) i e iai okiečių o do ko p ak ikas lie u iškų ka iuomenės ge ai iš y ė i
sa e į ilgalaikius aukes galėjo a sisaky i. Pe umpalaikius aukus i s aigius išpuolius p ieš
p ie sienos su O dens als ybe liekančius lie u iškus pilis i kaimus no ėjo Vokie ijos O denas
aldžią lie u ių allmaž sulaužy i i ją paskui anek ikuo i. Li aue iečiai bu o dažnai nuo 13 m.
pabaigos iki 14 m. pabaigos. Jh.s ypač pe eglamen a imo laiką Vokie ijos o denos Hochmeis e s
Win ich on Knip ode 13511382 unde aken (LKSK 1964: 189190). Pakei imus ka ie inės ak ikos aip
pa apibūdina An anas
Kučinskas in seinem Buch Kęs u is und als Beispiel dazu üh e die misslungene Planung eines
DARIUS IVOŠKA
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
O dens, ku ie didžiąja dalimi nuo d iejų esminų į ykių pa eik i bu o: 1) pasekmėms
ples pandemijos, ku i apie šeše ius me us du a o i 2) dideliems nuos oliams, ku ie pe a akas
p ieš pagonišką Li aują 1352 me ais nuken ėjo. Dėl o Vokie ijos O denas p a ado il į, lie u išką
G uß ü s en um nugalė i i k ikš i. Vokiečių is o ikas Johannes Voig pab ėžia sa o da be
Is o ija P ūsijos nuo ėldiausių laikų iki Vokie ijos o dino aldžios žlugimo, kad haup so ė
Hochmeis e s Win ich on Knip ode ne ik bu o Vokie ijos o dino ka inės galios s ip inimas i
o dino su eikimas O densbu gen, be i s ip iai sunaikin os o dino als ybės a kū imas i plė a.
Po didelio Eu opos ma aspandemijos 13471353, ku ios apie 25 milijonų mi is aukų apšenų
įsi e žens į lie u išką Didįjį kunigaikš ys ę 1345 me ais, ku is bu o uinuo as pe ieną apgaulę.
į ykiai nuo sausio 1345 y a ap ašy i Kučinskas i nuo Augus inas Janulai is jo Monog aphie
Lie u os Didysis Kunigaikš is Kęs u is. Kučinskas pas ebėjo, kad Vokie ijos O denas į sa o
g ei ą pe galę ikėjo. Didžiosios užsienio ka iuomenės y a pak ies i. Į Zug susi inko galingos
Eu opos jėgos: čekų ka alius Johann su sa o sūnumi Ka l, eng ų ka alius Ludwig su sa o
Suplei e n, olandų g a as Wilhelm IV, g a as Gun e on Schwa zbu g i daugelis ki ų, iš iso apie 200
į ai ių p incų. Kai užpuolimas bu o planuo as i ne ukus u ėjo bū i im asi, ga o Aukš meis e is
žinią apie ke inimą lie u ių su didelė a mee Samland ne ukus š u muo i. De Hochmeis e des
Deu schen O dens Ludol König on Wa zau y a ada su isais kunigaikščiais p ie iš ados a ėjo,
P usijoje lik i, kad Samlandą apsigin ų. Tuo pačiu me u įsi e žė lie u iškos ka iuomenės į Li landą,
ku io o denis sa e užsiėmė su es ų pasip iešinimo silpninimu an salos Ösel. Li ländische O den
jaučiasi isiškai gebėję i ik i, kad jam jokia pa ojus iš aka ų g ėsė, nes ai nuo Vokie ijos
O deno pažadė a bu o. Lie u ai sudegino pi miausia i o ę Dobeln, ada ma šėjo jie Riga
k yp imi. Keliaudami jie sudegino isus malūnus, kaimus, po o užpuolė jie Neue mühlen (No um
Molendinum), apiplėšė isus kaimus kelio me u, paėmė daug y ų i mo e ų į nelais ę i g įžo.
Deu sche O den bu o isiškai siaubingas, kai jis pasiekė as Samland, i jokių p iešų en ado
(Kučinskas 1988: 4043).
Janulai is apibūdina į ykius iš 1345 su am ik omis de alėmis. Jis i ina, kad Aukmeis e is
okiečių o do pakeliui į Li auens nuo ienos mo e s benach ichin as bu o, kad lie u ės König sa e
uošia aukui į Samlandą. De Hochmeis e bū ų ga o baimę i isi paska ino, į P usiją g įž i, kad
pasi a uo ų, kas p ieš ai galėjo bū i im asi. (Janulai is 1998: 6869). Po nelaimės okiečių o dino 1345
bu o kelionės į Lie u ą mažiausiai du ka us pe me us o ganizuojamos ka ą į Lich mess (2
asa is) i ka ą į Ma iä Himmel ah (15. ugpjū is) (Kučinskas
1988: 46).
S aipsniai 223 A icles /
Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen
O snamen wes lich de Weichsel
in o maciją kaip i isiškai naujas, iki šiol nea as as i neapdo o as liudijimus
sup as i, ku ių išsamus analizė p ie nus a ymo aka inės Bal ijos sienos galė ų
sukel i, jei ai ne gi įmanoma. Šiojo į ašo au o ius nesiekė sau į ikslą, ką no s
esminį i neabejo iną už bal ų a dengu o a bal ų e nogenezės e škinimą
pa eng i. Naujo ma e ialo pa eikimas y a labiau bandymas, mokslininkų dėmesį
nuk eip i į ai, kad y a is da daug s a bios i e ingos, be užslėp os
in o macijos, ku i as a, a skleis a i iš i os u i bū i, kad s a bias hipo ezes
bejaun ų a , paneig i.
QUELLEN UND LITERATUR VERZEICHNIS Babik Zbigniew 2001: Najs a sza wa s wa
nazewnicza na ziemiach polskich. K aków:
Uni e si as.
Blažienė G asilda 2000: Die Bal ischen O snamen im Samland (Hyd onymia Eu opea.
Sonde band 2). S u ga : F anz S eine Ve lag. B aue Wilhelm Reinhold 1983: P ußische
Siedlungen wes lich de Weichsel. Bandymas ienos e imologinės dei ung ie inių
lu namų. Siegen: J. G. He de -Biblio hek Siege land e. V.
B aue Wilhelm Reinhold 1988: Bal isch-p eussische Siedlungen wes lich de
Weichsel. Müns e : Nicolaus-Cope nicus-Ve lag.
Casemi Ki s in, Udolph Jü gen 2006: Bal ų kalbos eikšmė žemesniojo Saksonijos
ie o ių pa adinimų y imui. Bal ų onomas ikos y imai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Dusbu gie is Pe as1985: P ūsijos žemės k onika. Vilnius: Vaga. Ge ullis Geo g
1922: Die al p eußischen O snamen. Be lin i Leipzig: Ve einigung
wissenscha liche Ve lege Wal e de G uy e & Co. Gó nowicz Hube 1980:
Toponimia Powiśla Gdańskiego. W ocław: Zakład Na odowy im. Ossolińskich.
Hinze F iedhelm 1989: Rezension. W. B aue P eußische Siedlungen į aka us nuo Weichsel.
Bandymas ienos e ymologinės dei ung ie inių lu namen. Zeszy y naukowe wydziału
humanis inio uni e si e u Gdańskiego. P ace Językoznawcze 15,
129–140.

DARIUS IVOŠKA
224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
h p://ub-goobi-p 2.ub.uni-g ei swald.de/ iewe / ull ex /
PPN559838239_NF_75/151/ h pwww.p usis ika. l . u.l /zodynas/paieska/ h ps:
www.de.wikipedia.o g/wikiF ied ich_Lo en z I oška Da ius 2015: Thesen des Vo ags
des 12. in e na ionalen Bal is en-Kong esses, den 30. 2015 spalio.
Janulai is Augus inas 1998: Lie u os Didysis Kunigaikš is Kęs u is. Vilnius: Ka das.
Kilian Lo ha 1939: Bal ische O snamen wes lich de Weichsel? – Al p eussen. 4.
Jah gang, He 3, 67–68.
Kilian Lo ha 1960: Zum Aussagewe on Fundund Kul u p o inzen. Świa owi
23, 41–85.
K ahe Hans1943: Bal inės ie o ės pa adinimai į aka us nuo Weichsel. Al p ussen
8(3). Kučinskas An anas 1988: Lie u os is o iog a ija. Kęs u is. Vilnius: Mokslas.
LKSK Au o enkollek i : Lie u ių ka ai su k yžiuočiais. Vilnius: Min is, 1964. F ied ich
Lo en z 1933: P ußen in Pomme ellen. P anešimai Vaka ųp ūsijos is o ijos e eino.
32. De Jah gang, He 3. H g. Reysne . D uck: A.W. Rasemann GmbH, Danzig, 5059.
LPŽe Lie u ių pa a džių žodynas, elek oninis a ian as. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 20122015.
NMP VII, VIII Nazwy miejscowe Polski 7, 8. Wydawnic wo Pandi . K aków,
2007–2009.
O dens olian N . 105. Geheimes S aa sa chi P eußische Kul u besi z. Be lin.
PUB I, IV, V P eussisches U kundenbuch 1, 4, 5. Königsbe g: G ä e i Unze , Ma bu g:
Elwe , 18821986.
Wol gang Schmid P. 1987: įnašai p ie Bal ijos Vaka ų ibos nus a ymo. –
Bal is ica 33(1), 412.
Wol gang Schmid P. 1994: Linguis icae Scien iae Collec anea. Iš ink os š i os iš
Wol gang P. Schmid a lošiai 65 Gim adieniai. H sg. Joachim Becke , Eckha d Egge s,
Jü gen Udolph i Die e Webe . Be lin. Niujo k: Wal e de G uy e .
SRP I – Sc ip o es Re um P ussica um 1. Leipzig: Ve lag on S. Hi zel, 1861.
SRP V – Sc ip o es Re um P ussica um 5. F ank u am Main: Mine a GmbH, 1874.
S aipsniai A icles 225 /
Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen
O snamen wes lich de Weichsel
Topo o Vladimi Nikolae ic 1966: K op osu o oponimičeskich soo e s ijach na
bal ijskich e i o o ijach i k zapadu o Vis ly. Bal is ica 1(2), 103111. T au mann
Reinhold 1925: Die al p eußischen Pe sonennamen. Gö ingen: Vandenhoeck &
Rup ech .
Udolph Jü gen 1990: Vandens pa adinimų Lenkijos pozicija iduje seneu opiečių hid onimija.
Heidelbe g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag. Voig Johannes 1832: is o ija P ußens nuo ‒
seniausių laikų iki Vokiečių o dino aldžios žlugimo 5. Königsbe g: Ve lag de Geb üde
Bo n äge . ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos
Kele as pas ebėjimų dėl bal iškų ie o a džių į
aka us nuo Vyslos p oblema ikos
SANTRAUKA
Tau ų gy enamojo a ealo p oblema ika plačiai analizuojama mokslininkų, o dėl jos y imų
eikšmės nekyla abejonių. Bal ų gy en ų e i o ijų ibų paieškos is da y a is o ikų,
a cheologų, geog a ų i kalbininkų y imų objek as. Kaip jau anksčiau au o iaus užsimin a,
pa ikimiausi i s a biausi mi usiųjų kalbų ie o a džių šal iniai y a ank aš iniai dokumen ai.
Au o iaus dėmesys ėl k yps a į Vokiečių o dino olian ą N . 105 (OF 105). Šio ikslas ikslas ne
pa eik i naujus anden a džius i ie o a džius, o ap a i naujus is o inius duomenis,
susijusius su anksčiau už iksuo ais i ne ka ą analizuo ais hid onimais i oikonimais,
galbū iksiančiais e pa e in o macijos, eikalingos aipingos bal ų gy en o au ų a ealo
aka inei ibai nus a y i.
105 OF gausu bal ų a dynui labai eikšmingos medžiagos, liudijančios apie p ūsų gy en as
e i o ijas i jų ibas, ebekeliančias daugijų diskus i plačiai ebeanalizuojamas kalbininkų,
is o ikų i a cheologų. S aipsnyje ap a iami s a biausi XX a. is o inio bal ų a ealo y imai i
pa eikiami du oikonimai iš OF 105 dokumen ų, iksa usių XIV a. į ykius aka iniame bal ų
gy en ų e i o ijų pa ibyje.
Į eik a 2016 m. gegužės 21 d.
DARIUS IVOŠKA
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius, Lie u a
dda ius.i [email protected]