Bemerkungen zur Problematik der baltischen Ortsnamen westlich der Weichsel

208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV DARIUS IVOŠKA Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinės mokslinių k yp ies: Onomas ik, Bal isch-deu sche spachkon ak e. PAMINKAI DUR PROBLEMATIK DER BALTISCHEN PORTSNAMENI WESTLICH DER WEICHSEL Kele as pas ebėjimų dėl bal iškų ie o a džių į aka us nuo Vyslos p oblema ikos ANNOTATION Bal ų gy enamosios e i o ijos ibų klausimas is da y a ema, ku i į ai ių mokslų specialis us, ypač is o ikus, kalbos ys y ojus i a cheologus į diskusiją ienina. Bandymai ikslios iden i ika imo iš ikslios bu usios siedelgebie ės bal ų au ų, pag indžiasi ik an iš y imo nuolankų kalbųdenkmäle , a cheologinių as ų i an nuola inio pa ik inimo i neueinskai a imo daugybės į s a s ymą a einančių mokslinių da bų. S engimasis įnašo susideda iš o, naujus onomas inius ak us a ba naujus oikonymus i nežinomus a ian us jau už egis uo ų ie o ų pa adinimų pa eik i, ku ie e ingos in o macijos olesniems y imams an e o ša imo e i o ijos bal ų au ų į aka us nuo Weichsel pa eik i. SCÜSSELWÖRTER: Onomas ik, o s a dis, asmens a das, lu name, e ymologija. ANNOTATION The ques ion o he bounda ies o he a ea inhabi ed by he Bal s emains he opic which b ings he specialis s o di e en a eas, especially his o ians, linguis s and a chaeologis s, in o a discussion. The a emp s o iden i y he exac bo de s o he non-exis ing Bal ic ibes a e only based on modes language es imonials o he na ion and a chaeological indings by in e p e ing and e alua ing he abundance o scien i ic wo ks ela ed o hem. The a icle aims a p esen ing o iginal ac s o onomas ics, in o he wo ds, new oikonyms as S aipsniai A icles 209 / Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes lich de Weichsel well as new a ian s o he al eady discussed oponyms which can p o ide new in o ma ion o he esea ch ela ed o he a ea inhabi ed by he Bal ic na ions wes - wa ds om he Vis ula i e . KEYWORDS: onomas ics, place name, pe sonal name, ield name, e ymology. INUTRIUCAS Su ON eikšme p ie gy enamųjųgalių nus a ymo iš Völke n ienas jau san ykinai dažnai ais ogaus ėsi, ai y a, iek, kiek žinomas, jokia abejonių dėl o į iš aišką bu o a ež as. Siedlungsgebie e o he peoples y a nuo ilgo laiko mokslinių y imų š ieso aškas is o ikų, a cheologų, geog a ų i kalbų y ėjų. Kaip nuo au o iaus į ašo jau bu o paminė a1, y a pa ikimiausi i s a biausi Quel- le des O snamenbes andes de e s o benen Sp achen die handsch i lichen U kundensamlinga . Die Au me ksamkei wi d wiede au den OF 105 gelenk . Das Ziel des o - liegenden Bei ags is nich , die be ei s meh mals behandel en Gewässe - und Siedlungs a džius nu ody i, be naujus ak us pa eik i, ku ie ik iausiai nus a an aka inę sieną bal ų au ų galė ų bū i padedan is. OF 105 u i išsamias i s a bias medžiagas p ie nuosa ų a dų, ku ios naujus duomenis apie P ūsijos apgy endin as e i o ijas i jų ibas eikia, kas is da y a diskusijų objek as a p kalbų y ėjų, ie o ių a dų, is o ijos y inė ojų i a cheologų. 1. DIE VESTLICHE BARMENE DER BALTEN IN DEN RESEARCHEN DES 20. JH. S T adiciškai bu o isa e i o ija a p Obe lau i Weichsel įplaukos kaip aka inė sienos bal ų apsigy enimo. Im 4. 1 OF 105 u i daugybę ON i PN i p iklauso p ie labai s a biausių šal inių bal ų nuosa ų a dų y imui. 1925 Reinhold T au mann sa o da be Die al p eußischen Pe sonennamen (S. 3) pas ebėjo, kad ai labai sudė inga, pe skai y i OF 105 pe gamen e. Galbū dėl o daugelis ON Geo g Ge ullis iš akių palik os i nė a jo ga sioje knygoje Die al p eußischen O snamen į auk os (I oška 2015). DARIUS IVOŠKA 210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Dešim inio p aei o amžiaus ienas p adėjo an, apie Bal es aka iniai Weichsel kalbė i. Diskusijai susijungė kalbų ėžininkai i a cheologai ka u. Kalbos ys y ojas F ied ich Lo en z2 1933 m. sa o s aipsnyje P euβen in Pomme ellen pa eikė ON į aka us nuo Weichsel są ašą, ku ie jo nuomone gali bū i p eußische he kun . Sa o eiginiai au o ius pag įs o p ielaida, kad ai e i o ijose, ku ios iesiogiai ibojosi su P ūsijos apgy endin a e i o ija, aip pa galėjo bū i a ski os P ūsijos ilialų (Lo en z 1933: 5358). 1939 ado a o a cheologas Lo ha Kilian3 8 ON lussnamen Pe san e, ku ios Oikonyme Saulin, Labehn i Labuhn, Powalken, S aduhn, Ru zau, Ka wen 2 F ied ich Lo en z (gimęs 1939 m. g uodžio 28 1870 m. Güs ow, Mecklenbu g, mi ęs 1937 m. balandžio 27 d. Zoppo , F eie S ad Danzig) bu o okiečių p i a geleidėjas i sla is as. Jis s udija o Indoge manis iką i Sla is iką Leipcigo uni e si e e, 1894 jis dok o uoja su dise acija Apie silpną P ä e i um ge manų i giminaičių o ma imus sese inių kalbų. Vienas jo moky ojų bu o Edua d Sie e s. Po o jis ieną laikąlang gy eno Wisma , jis pe sikėlė į Ka haus, į e i o iją su aukš u kaschubų populiacijos dalele i a sida ė daugiausia kaschubų kalbos e i šimui. Pe e sbu go mokslų akademija, ku i į e ino jo y imų e ę, ska ino jo da bų spausdinimą. Su sa o da bais jis išgelbėjo ieną nuo AusSein Didysis Kaschubisches Wö e buch su 2747 glaudžiai ap ašy i puslapiai liko nebaig as i pasiekia ik iki aidės P pabaigos. Lo en z bu o nuo 1927 aip pa eikian is da buo ojas Os land-ins i u Danzig i ko espondiuojan is na ys Rusijos akademijos de s e ben bed oh e Munda zumindes ü die Wissenscha . Übe die E o schung on O s- namen wuchs sein In e esse an de Geschich e und de Volkskunde de be e enden Lände . Mokymai į Lening adą. Ta p eikšmingiausių da bų Lo en z skaičiuojama: Didysis Kaschubisches Wö e buch, Slo inzische G amam ik i Slo inzisches Wö e buch, Kaschubische G amma ik, okiečių i lenkų pa adinimai s a biausių ie o ių Vaka ų P ūsijos kai ėje Weichsel i daugelis įnašų, ku ie y a ski i pomme sko e i o ijos liaudies is o ijos i -kul ū os y imams (h ps://dewiki.wikipedia.o g/F ied ich_Lo en z). 3 Lo ha Kilian (19222000) bu o gimęs Nidden, uome iniame Memelland. 1939 jis sa o dise aciją apie schnu ke amiką p ie Königsbe g uni e si e o gynė. Ne ukus po o jis bu o į ka ą a nybą įda bin as, pe II Wel k ieges pa eko į ka ų belais ę i y a ik 1949 išlais in as. 19511954 Kilian kaip asis en as di bo Bonn uni e si e e i kasynes sename Lübeck a liko. Nuo 1957 jis di bo kaip Kus os Landesmuseum į T ie . Po Kilian Ren ne apo bu o, jis pe sikėlė į Swis al p ie Bonn. Kilian daug pa ašė apie akmens laiką. Jis y a daug su Indoeu opäis ika užsiėmęs, monog a ijas Zum U sp ung de Indoge manen i Zum U sp ung de Ge manen pa ašęs. Į jo in e esų s i į aip pa p iklauso bal ų kilmė i jų kalbos elik ai aka eu opiečių kalbose. Į šią emą Kilian y a apie 70 s aipsnių paskelbęs. Ypač s a būs y a monog a ijos Ha küs enkul u i kilmė Bal en (1955) i Zu He kun und Sp ache de P ußen (1980) aip pa p ieš, i i ula o s aipsnį a sa giaie weise Bal ische O snamen wes lich übe zwanzig Bei äge, die de bal ischen A chäologie gewidme sind. Kilian pab ėžė, kad kul ū os gy enimo ukmė i jos pasikei imas nė a k i e ijus jos egzis a imui. Taip pa labai umpalaikė kul ū a, ku i ne ne u i laiko, kad sa e pakeis ų, lieka dėl o kul ū a. Tai odėl nė a palankiai, ilgalaikę i ans o ma imo są oką į kul ū os a S aipsniai A icles 211 / Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes lich de Weichsel kul ū osp o incės apib ėžimą į auk i. [...] Be k an i e as ienas ne u i į odomosios galios: as yp ne eikia jo kilmės e i o ijoje dažniausiai bū i. Ve ybingas u i lik i a į ieną ibo ą pla inimą. Tuo a pu eikia siųs is leidimo ipų skaičius ienoje p o incijoje ABB. 1.Figu a imas iš s aipsnio Zum Aussagewe on Fundund Kul u p o inzen (Kilian 1960: 47) DARIUS IVOŠKA 212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV de Weichsel? su ienu klausimo ženklu (Kilian 1939: 6768). Vėliau 1943 m. pažymėjo ga sus kalbos y ėjas i koncep o Al eu opa au o ius, Hans K ahe, į bal ų ON pla inimą ginčy inoje e i o ijoje sa o s aipsnyje Bal inės ie o ių pa adinimai į aka us nuo Weichsel. K ahe pab ėžė, kad upės a das Pe san e poln. Pe sę a p ie al eu opiečių sluoksnio p iklauso i ekons uoja sa o u o mą *Pe san a (K ahe 1943: 4344). 1966 me ais Vladimi Topo o sa o s aipsnyje K op osu o oponimičeskich soo e s ijach na bal ijskich e i o iach i k zapadu o Vis ly paskelbė du eiginį: 1) ON į aka us nuo Weichsel gali bū i gi as ik dėl bal ų kalbinių ak ų; 2) iš e i o ijos a p Weichsel i Elbe kilusių ON gali mi yba bal ų i sla ų kalbosgu es bū i gi as (Topo o 1966: 103104). 1980 pasi odė lenkų pa adinimų y ėjas Hube Gó nowicz, ku is sa o monog a ijoje Toponimia Powiśla Gdańskiego aip pa su šiuo s o io punk u užsiėmė, i ėliau ado a o sa o eiginimams pi moje knygoje Vandens pa adinimai apačioje Weichsel upės e i o ijoje se ijos Hyd onymia Eu opea. Au o ius i ina, kad ku ios okiečių o do dokumen uose iki 13-ojo Jh. už egis uo i sa inamieji a dai an isos lenkų oponymiesis emos ono y a a chaiški, kas nesileidžia pasaky i apie p ūsų sa inamieji a dai an ki ų bal ų e i o ijų ono. Ten y a 8 pa oniminės ON kaip belege minė i: Go owicy, Miedzicy, Mi owicy, Pi zchlicy, Połkowicy, Rucicy, S zeszewicy, Wadkowicy, ku ios iki 13-ojo Jh. bu o už egis uo i, i 6 ki os Bolewice, Czekanice, P ei e owice, Raszewice, Wojsławice i Wojszewice, ku ios po 1300 me ų bu o už egis uo os. P ūsijos Eigennamengu ado au o ius ik a che ypinės andenynų pa adinimai, ku ie su hid onimija i oponimija isų bal ų au ų susiję: *Audūnē, *Balawō, *Bald apē, *D audwajō, *Gil(ū)wē, *Sa ijē, *Tūjā, *U kuž, *Zi gūns i Cho omyme *Algems, *Pēijā, *Rezamed. Tie okiečių o do dek e uose už egis uo i p ūsijos ON u i pagal Gó nowicz's nuomonę labai junge s uk ū ą. Reikia pas ebė i, kad de yniuose iš ke u iolikos aukščiau nu ody ų ON (Go owicy, Pi zchlicy, Połkowicy, Rucicy, S zeszewicy, Wadkowicy, Bolewice, P ei e owice, Wojszewice) a ejų au o ius sa o eo iją apie jų lenkų kilmę gynė i anks esnę al e na y ią deu ą laikė p ei ikacija (Ve p euß) (Gó nowicz 1980: 1112). ne su ki ai padeng i, i ji bus ai apsk i ai aip pa ne da y i (Kilian 1960: 45–47). S aipsniai / A icles 213 Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes lich de Weichsel Ka hause is kunigas Wilchelm Reinhold B aue 4 paskelbė 1983 jo Büchlein P eußische Siedlungen aka iniai Weichsel. Bandymas ienos e ymologinės dei a imo gim inių lu namų i padėjo sa o pas abą dėl e namų šaknų upės pa adinimuose Pe san e, Pe esna i oponym Pi sna, ku ių pag indą ke u ios konsonan ų PRSN suda ė. Au o ius mano, kad jie isi gali bū i bal ų kilmės. Ypa ingą akcen ą legnem ūks amam užuominui (missing link) u ė ų bū i, ku is galė ų paleng in i su okimą iso o iginalaus e e au den scheinba p eußisch-bal ischen Namen agenden We de Pi sna (poln. Py caw), de dann zu eine B ücke zwischen Os und Wes , bzw. zu ei- bal iškos okiečių i kalbų šeimos išplė imo (B aue 1983: 22-24). 1988 pasi odė jo ki as Büchlein Bal isch-P eußische Siedlungen wes lich de Weichsel, ku iame (P. 21) au o ius sa o eiginiai da ka ą paka ojo. Jo da bai sužadino Topo o i Jü gen Udolph susidomėjimą, ku is oliau išsi ys ė į sma kų diskusiją i is daugiau daly ių a šaukė. Vokiečių Sla is as, Kaschubologe i Bal is F iedhelm Hinze y a B aue s Büchlein Opusculum pa adin as i labai aš iai k i ikuo as. Hinze me ė B aue ūkumą žinių apie a denkundinę e minologiją i onomas inį me odą, abejingumą e imologizuojan i nebu imą Folge iškumo p ieš (Hinze 1989: 129). Nepaisan o, kū inys dėl pa eik o empi inio ma e ialo y a eikšmingas. Kaip ieno iš pa yzdžių laikoma deu ana upės a do Pe san e (poln. Pa sę a) kilmės, apie ku į ienas negalėjo pasi a i, no s labai daug disku uo a. Al eu opinė kilmė upės a do bandė K ahe i Udolph į ody i, uo, kad jie u o mus *Pe san a i *Pe san ā ekons uoja. Udolph išėjo iš p ielaidos, kad upės a do e imologija 4 Teologas i pas o ius Wilhelm Reinhold B aue (19021988) bu o gimęs Ka haus Vaka ų P ūsijoje. Kaip pas o ius jis eikė Posen (19281933) i Obo nik (19331945). Po schen mokslinių y imų i apo ienu iš ak y iausių na ių Cope nicus-Ve einigung nie ung. Ankūpinan į įž algus p aei o amžiaus 30-ių me ų ai nuėjo B aue apie į odymą, kad dem Zwei en Wel k ieg u. a. on 1956 bis 1960 als Lei e de Be line S ad mission und on 1961 bis 1970 als P a e zu S . Lo enz in Lübeck. Im Ruhes and widme e e sich de his o i- p ūsiai iki šiol ne p iim o s ip ybės aip pa į aka us nuo Weichsel siedlino. Jo kalbųis o iniai zu P lege de Heima kunde und Geschich e Wes p eußens. Ausgehend on Fo schungen zu seinem Heima do widme e e sich dann de F ühgeschich e de P eußen und ih e Missio- y imai pasiekia iki į laiką a gal, kad jie ne daugiau ik p usai, be eikiau iš iso bal inės kalbos i au os u i į objek ą. Jo s a biausi i e ingiausi da bai y a du knychlein P ußische Siedlungen wes lich de Weichsel (1983) i Bal isch-p eußische Siedlungen wes lich de Weichsel (1988). (h p://ub-goobi-p 2.ub.uni-g ei swald.de/ iewe / ull ex / PPN559838239_NF_75/151/) DARIUS IVOŠKA 214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV ans luuium pa sandi iki iki ėlesnių o mų öllig on de E klä ung de Schwankungen in dessen Übe lie e ung abhängig is . Bei de Buchung des Flussnamens, ange angen mi de äl es en Fo m 1159 XIV Jh.s (1333) ans pe san am, galima pas ebė i d iejų ūšių schwankimų: okalizmas šaknelsilbe a į e i konsonan izmas su ikse -ndzu -n -. K ahe y a abiejų už g ynai g a ines kei sel älle laikė i eiškė uo pačiu iden iškus kei imus y ųp ūsų pa adinimuose. Udolph abejojo be eisingumu anks y iausių, iš popiežiškųjų dokumen ų išim ų pe leidimų upės a do i pas ebėjo, kad kaip pasi ikėjimo e as ik jo iš okiečių žemiau pa ašy i a ian ai nuo 13 d. Jh. gali bū i (Udolph 1990: 234–237). Wol gang P. Schmid i ino, kad upės a das Pe san e ik ai nei ge maniškas nei sla iškas bū ų, dü be be už bal inį laiky i. Au o ius pab ėžė pa alyžius a p andenų a dų Pe esu a P ipje -Gebie i Pē se La ijoje i a p k aš o aizdžio a dų Pi sna Pome ijoje i Pe esna Dnep -Gebie , ku ios galbū už Bal es Pome ijoje kalbėjo. Jis pab ėžė, kad p adinis pa adinimas nebu o pa adinimas, o bu o pa adinimas i dėl o gali už ieną pa adinimo pe da imus bū i į sąskai as keliami (Schmid 1994: 274, Šiems eiginimams s ojo lenkų kalbų ys y ojas Zbygniew Babik i men auch nach einem Appella i um gesuch we den. So ließen Pe san e und Pe esu a au keine lei Wande bewegungen schließen, die nu im Fall de Na- 2001 me ais jis pas ebėjo sa o dise acijoje Najs a sza wa s wa nazewnicza na 276–277). ziemiach polskich, kad Udolphas ekons uojusi *Pe san ā U o ma y a absu diška. Au o ius k i ikuoda o Udolphs pažiū ą a siž elgian į pe leidimo kokybę Onyme popiežiškuose, iš i alų pa ašy uose i iš okiečių e čiamuose dokumen uose. Tokios iš ados eda, aip Babik, į e e i a me a popiežišk lichen u kunden bucked anks y iausiu lussname a ian ai p ie ekons ukcijos u o m nuo, dėl ko Udolph ekons uo as *Pe san ā ne į ikinan is eikia (Babik 2001: 217). Klausimas aka inės sienos bal ų apgy endin ų e i o ijų bu o aip pa kelis ka us an kon e encijų G asilda Blažiene nag inėjamas. 2006 me ais Ki s in Casemi i Jü gen Udolph y a Bal iškojo i Sla inio aidmenį p ie deu ungos žemesniojo saksų ON akcen uo a. Au o iai a ski ia islei klasės ON Niede sachsen, p ie ku ių pa ikimos kilmės eikimo ma e ialas bal ų kalbų u i bū i auk as į s a s ymą. Į pi mąją g upę p iklauso an andenų a dų pag įs ančios ON, ku ios p iklauso al eu opiečių hid onimijai a ba ienai jai a ies eikiančiai a denschich . Čia bal ų-ge manų san ykiai susideda uo, kad a i inkamai S aipsniai 215 A icles / Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes lich de Weichsel su o muo i a dai iek Bal ikume kaip i Niede sachsen. An ąją g upę suda o ON, ku ių bazės a elemen ai nė a iš ge manų kalbos paaiškinami, be pasižymi iksliomis pa alelėmis p ie bal ų kalbos. T ečioji g upė a dų galiausiai apima bazes, ku ių giminaičiai no s ge manų kalboje į odomi, be is iek, kad pa ek ų į į ikinamą dei ma imą, Bal iškoje eikės (Casemi , Udolph: 2006). 2. NEUI EISIHTEN ZU QUASGE DER ONY ME WESTLICH DER WEICHSEL Šiame s aipsnyje y a du ON iš Weichselgebie , ku ie OF 105 y a už egis uo i, nu odomi i i iami. 2.1. ON Pipingisse Dėl denio am 4. Mai 1352 nuo Vokie ijos o denos Hochmeis e io Win ich on Knip ode pasi ašy o dek e o bu o Tho ne Hospi al p iklausančios kaimas Pippingisse iš Li aue eisen i su juo susijusiais išlaidųbei aienais išlais in a. U kunde y a ON Pippingisse bučuo as: 1352 Eximimus illam Pippingisse pe inen em ad hospi a em in Tho un a aciendis Reysis Ly howiensibus (OF 105, 236 ), i PUB y a aip pa jo a ian ai Popingisehe i Pipingsee paminė i (PUB V 27). Į dokumen ą paminė as Tho ne Hospi als išlais inimas nuo Li aue eisen5 y a ienas iš ak ų požiū io pokyčių okiečių 5 „Li aue eisen“ wu den gu geplan e, ku z is ige und heim ückische Ang i e des Deu schen O dens p ieš lie u išką Didžiąją kunigaikš ys ę pa adin as. Šių ka o kelionių p adžia y a į 13-ojo pabaigos. Jh.s g ąžin i. Li auški is o ikai mano, kad po nesėkmingų išpuolių į Soule (li . Šiaulai) i į Kuwe lan (li . Du bė) i e iai okiečių o do ko p ak ikas lie u iškų ka iuomenės ge ai iš y ė i sa e į ilgalaikius aukes galėjo a sisaky i. Pe umpalaikius aukus i s aigius išpuolius p ieš p ie sienos su O dens als ybe liekančius lie u iškus pilis i kaimus no ėjo Vokie ijos O denas aldžią lie u ių allmaž sulaužy i i ją paskui anek ikuo i. Li aue iečiai bu o dažnai nuo 13 m. pabaigos iki 14 m. pabaigos. Jh.s ypač pe eglamen a imo laiką Vokie ijos o denos Hochmeis e s Win ich on Knip ode 13511382 unde aken (LKSK 1964: 189190). Pakei imus ka ie inės ak ikos aip pa apibūdina An anas Kučinskas in seinem Buch Kęs u is und als Beispiel dazu üh e die misslungene Planung eines DARIUS IVOŠKA 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV O dens, ku ie didžiąja dalimi nuo d iejų esminų į ykių pa eik i bu o: 1) pasekmėms ples pandemijos, ku i apie šeše ius me us du a o i 2) dideliems nuos oliams, ku ie pe a akas p ieš pagonišką Li aują 1352 me ais nuken ėjo. Dėl o Vokie ijos O denas p a ado il į, lie u išką G uß ü s en um nugalė i i k ikš i. Vokiečių is o ikas Johannes Voig pab ėžia sa o da be Is o ija P ūsijos nuo ėldiausių laikų iki Vokie ijos o dino aldžios žlugimo, kad haup so ė Hochmeis e s Win ich on Knip ode ne ik bu o Vokie ijos o dino ka inės galios s ip inimas i o dino su eikimas O densbu gen, be i s ip iai sunaikin os o dino als ybės a kū imas i plė a. Po didelio Eu opos ma aspandemijos 13471353, ku ios apie 25 milijonų mi is aukų apšenų įsi e žens į lie u išką Didįjį kunigaikš ys ę 1345 me ais, ku is bu o uinuo as pe ieną apgaulę. į ykiai nuo sausio 1345 y a ap ašy i Kučinskas i nuo Augus inas Janulai is jo Monog aphie Lie u os Didysis Kunigaikš is Kęs u is. Kučinskas pas ebėjo, kad Vokie ijos O denas į sa o g ei ą pe galę ikėjo. Didžiosios užsienio ka iuomenės y a pak ies i. Į Zug susi inko galingos Eu opos jėgos: čekų ka alius Johann su sa o sūnumi Ka l, eng ų ka alius Ludwig su sa o Suplei e n, olandų g a as Wilhelm IV, g a as Gun e on Schwa zbu g i daugelis ki ų, iš iso apie 200 į ai ių p incų. Kai užpuolimas bu o planuo as i ne ukus u ėjo bū i im asi, ga o Aukš meis e is žinią apie ke inimą lie u ių su didelė a mee Samland ne ukus š u muo i. De Hochmeis e des Deu schen O dens Ludol König on Wa zau y a ada su isais kunigaikščiais p ie iš ados a ėjo, P usijoje lik i, kad Samlandą apsigin ų. Tuo pačiu me u įsi e žė lie u iškos ka iuomenės į Li landą, ku io o denis sa e užsiėmė su es ų pasip iešinimo silpninimu an salos Ösel. Li ländische O den jaučiasi isiškai gebėję i ik i, kad jam jokia pa ojus iš aka ų g ėsė, nes ai nuo Vokie ijos O deno pažadė a bu o. Lie u ai sudegino pi miausia i o ę Dobeln, ada ma šėjo jie Riga k yp imi. Keliaudami jie sudegino isus malūnus, kaimus, po o užpuolė jie Neue mühlen (No um Molendinum), apiplėšė isus kaimus kelio me u, paėmė daug y ų i mo e ų į nelais ę i g įžo. Deu sche O den bu o isiškai siaubingas, kai jis pasiekė as Samland, i jokių p iešų en ado (Kučinskas 1988: 4043). Janulai is apibūdina į ykius iš 1345 su am ik omis de alėmis. Jis i ina, kad Aukmeis e is okiečių o do pakeliui į Li auens nuo ienos mo e s benach ichin as bu o, kad lie u ės König sa e uošia aukui į Samlandą. De Hochmeis e bū ų ga o baimę i isi paska ino, į P usiją g įž i, kad pasi a uo ų, kas p ieš ai galėjo bū i im asi. (Janulai is 1998: 6869). Po nelaimės okiečių o dino 1345 bu o kelionės į Lie u ą mažiausiai du ka us pe me us o ganizuojamos ka ą į Lich mess (2 asa is) i ka ą į Ma iä Himmel ah (15. ugpjū is) (Kučinskas 1988: 46). S aipsniai 223 A icles / Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes lich de Weichsel in o maciją kaip i isiškai naujas, iki šiol nea as as i neapdo o as liudijimus sup as i, ku ių išsamus analizė p ie nus a ymo aka inės Bal ijos sienos galė ų sukel i, jei ai ne gi įmanoma. Šiojo į ašo au o ius nesiekė sau į ikslą, ką no s esminį i neabejo iną už bal ų a dengu o a bal ų e nogenezės e škinimą pa eng i. Naujo ma e ialo pa eikimas y a labiau bandymas, mokslininkų dėmesį nuk eip i į ai, kad y a is da daug s a bios i e ingos, be užslėp os in o macijos, ku i as a, a skleis a i iš i os u i bū i, kad s a bias hipo ezes bejaun ų a , paneig i. QUELLEN UND LITERATUR VERZEICHNIS Babik Zbigniew 2001: Najs a sza wa s wa nazewnicza na ziemiach polskich. K aków: Uni e si as. Blažienė G asilda 2000: Die Bal ischen O snamen im Samland (Hyd onymia Eu opea. Sonde band 2). S u ga : F anz S eine Ve lag. B aue Wilhelm Reinhold 1983: P ußische Siedlungen wes lich de Weichsel. Bandymas ienos e imologinės dei ung ie inių lu namų. Siegen: J. G. He de -Biblio hek Siege land e. V. B aue Wilhelm Reinhold 1988: Bal isch-p eussische Siedlungen wes lich de Weichsel. Müns e : Nicolaus-Cope nicus-Ve lag. Casemi Ki s in, Udolph Jü gen 2006: Bal ų kalbos eikšmė žemesniojo Saksonijos ie o ių pa adinimų y imui. Bal ų onomas ikos y imai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Dusbu gie is Pe as1985: P ūsijos žemės k onika. Vilnius: Vaga. Ge ullis Geo g 1922: Die al p eußischen O snamen. Be lin i Leipzig: Ve einigung wissenscha liche Ve lege Wal e de G uy e & Co. Gó nowicz Hube 1980: Toponimia Powiśla Gdańskiego. W ocław: Zakład Na odowy im. Ossolińskich. Hinze F iedhelm 1989: Rezension. W. B aue P eußische Siedlungen į aka us nuo Weichsel. Bandymas ienos e ymologinės dei ung ie inių lu namen. Zeszy y naukowe wydziału humanis inio uni e si e u Gdańskiego. P ace Językoznawcze 15, 129–140. DARIUS IVOŠKA 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV h p://ub-goobi-p 2.ub.uni-g ei swald.de/ iewe / ull ex / PPN559838239_NF_75/151/ h pwww.p usis ika. l . u.l /zodynas/paieska/ h ps: www.de.wikipedia.o g/wikiF ied ich_Lo en z I oška Da ius 2015: Thesen des Vo ags des 12. in e na ionalen Bal is en-Kong esses, den 30. 2015 spalio. Janulai is Augus inas 1998: Lie u os Didysis Kunigaikš is Kęs u is. Vilnius: Ka das. Kilian Lo ha 1939: Bal ische O snamen wes lich de Weichsel? – Al p eussen. 4. Jah gang, He 3, 67–68. Kilian Lo ha 1960: Zum Aussagewe on Fundund Kul u p o inzen. Świa owi 23, 41–85. K ahe Hans1943: Bal inės ie o ės pa adinimai į aka us nuo Weichsel. Al p ussen 8(3). Kučinskas An anas 1988: Lie u os is o iog a ija. Kęs u is. Vilnius: Mokslas. LKSK Au o enkollek i : Lie u ių ka ai su k yžiuočiais. Vilnius: Min is, 1964. F ied ich Lo en z 1933: P ußen in Pomme ellen. P anešimai Vaka ųp ūsijos is o ijos e eino. 32. De Jah gang, He 3. H g. Reysne . D uck: A.W. Rasemann GmbH, Danzig, 5059. LPŽe Lie u ių pa a džių žodynas, elek oninis a ian as. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20122015. NMP VII, VIII Nazwy miejscowe Polski 7, 8. Wydawnic wo Pandi . K aków, 2007–2009. O dens olian N . 105. Geheimes S aa sa chi P eußische Kul u besi z. Be lin. PUB I, IV, V P eussisches U kundenbuch 1, 4, 5. Königsbe g: G ä e i Unze , Ma bu g: Elwe , 18821986. Wol gang Schmid P. 1987: įnašai p ie Bal ijos Vaka ų ibos nus a ymo. – Bal is ica 33(1), 412. Wol gang Schmid P. 1994: Linguis icae Scien iae Collec anea. Iš ink os š i os iš Wol gang P. Schmid a lošiai 65 Gim adieniai. H sg. Joachim Becke , Eckha d Egge s, Jü gen Udolph i Die e Webe . Be lin. Niujo k: Wal e de G uy e . SRP I – Sc ip o es Re um P ussica um 1. Leipzig: Ve lag on S. Hi zel, 1861. SRP V – Sc ip o es Re um P ussica um 5. F ank u am Main: Mine a GmbH, 1874. S aipsniai A icles 225 / Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes lich de Weichsel Topo o Vladimi Nikolae ic 1966: K op osu o oponimičeskich soo e s ijach na bal ijskich e i o o ijach i k zapadu o Vis ly. Bal is ica 1(2), 103111. T au mann Reinhold 1925: Die al p eußischen Pe sonennamen. Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . Udolph Jü gen 1990: Vandens pa adinimų Lenkijos pozicija iduje seneu opiečių hid onimija. Heidelbe g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag. Voig Johannes 1832: is o ija P ußens nuo ‒ seniausių laikų iki Vokiečių o dino aldžios žlugimo 5. Königsbe g: Ve lag de Geb üde Bo n äge . ins i u as. Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos Kele as pas ebėjimų dėl bal iškų ie o a džių į aka us nuo Vyslos p oblema ikos SANTRAUKA Tau ų gy enamojo a ealo p oblema ika plačiai analizuojama mokslininkų, o dėl jos y imų eikšmės nekyla abejonių. Bal ų gy en ų e i o ijų ibų paieškos is da y a is o ikų, a cheologų, geog a ų i kalbininkų y imų objek as. Kaip jau anksčiau au o iaus užsimin a, pa ikimiausi i s a biausi mi usiųjų kalbų ie o a džių šal iniai y a ank aš iniai dokumen ai. Au o iaus dėmesys ėl k yps a į Vokiečių o dino olian ą N . 105 (OF 105). Šio ikslas ikslas ne pa eik i naujus anden a džius i ie o a džius, o ap a i naujus is o inius duomenis, susijusius su anksčiau už iksuo ais i ne ka ą analizuo ais hid onimais i oikonimais, galbū iksiančiais e pa e in o macijos, eikalingos aipingos bal ų gy en o au ų a ealo aka inei ibai nus a y i. 105 OF gausu bal ų a dynui labai eikšmingos medžiagos, liudijančios apie p ūsų gy en as e i o ijas i jų ibas, ebekeliančias daugijų diskus i plačiai ebeanalizuojamas kalbininkų, is o ikų i a cheologų. S aipsnyje ap a iami s a biausi XX a. is o inio bal ų a ealo y imai i pa eikiami du oikonimai iš OF 105 dokumen ų, iksa usių XIV a. į ykius aka iniame bal ų gy en ų e i o ijų pa ibyje. Į eik a 2016 m. gegužės 21 d. DARIUS IVOŠKA Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius, Lie u a dda ius.i [email protected]