S aipsniai / A icles 121
LAURA GERŽOTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: a ealiniai bal ų kalbų y imai,
geoling is ika, dialek ologija.
JAUNJ ŠIAULIŠKI
PANEVŽIŠKI
TARMIN SAVIMON:
RIBOS MENTALINIUOSE
LEMLAPIUOSE1
Dialec al Sel -awa eness o he Young
Inhabi an s o Šiauliai and Pane ėžys:
Bo de s in Men al Maps
ANOTATIUM
S aipsnyje disku ie sich jüngliche šiauliškių und pane ėžiškių a minės sa imonės
Un e suchung. Das Un e suchamā ma e ial zu bilden eine de wich igs en pe cep y iösen
Dialek ologien Au gaben men alinio a mių ka apio Da en. Ta mių pa ibyje ode nahe an ihm
be indlichen S äd en zusammenge üh e Ma e ialanalyse zeig e, dass dialek ologäu angege a
und gewöhnliches Sp achkonsumen en sa imonesse exis is ojan i d ina ė li auensche
Ta mių Klassi ika ionen un e scheide . Die jünge en Responden en hochš aičių a mei endän
zuzuweisen nu nedidelę a mė y ike s A bei en angegebenes diese a mės lächen eil.
Nemaža es liche hochš aičių a mės Te i o ium enkais ge enn en e minieeinhei en
gehal em dzūkam und su alkiečiams.
ESMINIAI WORDŽIAI: pe zep i ioji dialek ologija, men alinis bodėlapis, a mių
klassi ika ion, e hnog a inis egionas
1 Fü we olle Ra schläge bei de He s ellung des A ikels he zlichen Dank an p o . d . Danguolei
Mikulėnienei und doc. d . Dai ai Aliūkai ei.
LAURA GERŽOTAITĖ
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
ANNOTATION
The a icle in oduces he esea ch in o he dialec al sel -awa eness o he young inhabi an s
o he ci ies o Šiauliai and Pane ėžys. Die Da en de dialek al men al map, die Die Analyse des
is one o he mos impo an asks in pe cep i e dialec ology, se e as esea ch ma e ial.
Ma e ials gesammel an de bo de o he dialec s ode in he nea by owns indizie e dass die
bina y classi ica ion o he Li huanian dialec s gegeben on dialec olo gis s and he one
exis ing in he sel -awa eness o he o dina y language use s is un e schiedlich. The young
esponden s end o a ibu e he Aukš ai ian dialec o a small a ea o he dialec which is
speci ied in he wo ks o dialec ologis s. Qui e a la ge emaining e i o y o he Aukš ai ian
dialec goes o he people o Dzūkija and Su alkija which a e conside ed sepa a e dialec al
uni s.
KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, men al map, classi ica ion o dialec s,
e hnog aphic egion.
XXI a. p adžioje ne ik lie u ių a mė y oje, be i e nologijoje padaugėjo
y imų, apibend inančių ne ik objek y ųjį (moksliškai pag įs ą), be i subjek-
yjį ų (sa imone pa em ą) a mės ode egiono bilddą. Aus kalbininken als
gaussies i und olls ändigs en e wähė ini Dai os Aliūkai ės y iobjek i ieji
mai (Aliūkai ė 2007: 211–223; 2008; 2009: 164–179; 2011: 209–220). Juose, e-
mian is pe cep y iosios dialek ologijos eo inėmis nuos a omis, a skleis i ne ik
(mokslininkų ap ašy ieji), abe und subjek i ieji (p obs liche Sp ache
Ve b auche n wah ogiami) eas e n aukš aičių anykš ėnų a minio
sp achungs e zeichnisse, zugesimmen wi d und übe subjek i iąsias,
o den lichen Ve b auche s sa imoně un e sis uenden exis en sias e mes izogloses.
Tokių hinuominů esama und sa imonės agen ü s genann e e nologų
Fo schungen. Beinahe ein Jah zehn o au dialek ologen angegebenenem
niede aich- und hochš aičischen e minen pa ibiu eine S udie on Pe o Kalniaus
du chge üh gezeig e e, dass daba ischen niede aičiams sich iden isie end und
abg enzend on nich zemaičischen wich igs e Indika o nich
bewohnungsgie e i ija, [...] o ki okia Sp ache (Kalnius 2006: 116). Es wu de
es ges ell , dass absolu e Meh hei de Responden en nich [...] kalbininkų
ane kann e niede aičiųaukš aičių a mien un e scheidende G enzen [...].
Žemai ija, sie meinen, ende do , wo beginn ande s als wi sp echenden
Einwohne , de en Sp ache, sie meinen, is e was abgewichen on de No m (Kalnius
2006: 116). P iei a zu de Schluss olge ung, dass o ien acine Linie bei de Hal e
kalbininkų a mių un e scheidungs die G enze, sa imonės iso ona s y uch on ih
in beide Sei en in einem gemeinsamen as 40 km b ei en Abschni (Kalnius 2006:
A ikeln A icles 123 /
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
116). Ge okai sich ück esz Žemai ijas e ninės sa imonės läche, in
besi o muojančią seine pe i e iją eingeh nich zi nö dlichen und südlichen
un e aičių a mės pak aščiai mi Rie ã o, Palangõs, K e ingõs, Mažekių, Akmẽnės,
Raséinių, Tau ags umgelinkėmis (Pe ulis 2005: 167168; Kalnius 2006a: 7880). S udien
s ell en es , dass eine Sp ache sein egionales kul u ellen das Iden um de inie
und hochš aičiai (Sa oniakai ė 2003: 121126; 2007: 180). Es is zu beme ken, dass
lokalisie en aukš ai iškosios a minės (nich egionalinės) sa imonės lächen is
nich ein ach, weil äglich in de sp ache e wende e a mių benennungen nu
eilweise übe eins imm mi dialek ologů be ei enden: un e aičiais beid Fällen
nenn man in de selben ode as de selben e i o ium lebende Menscheng uppe.
Aukš aičiais no male weise de inie we den nu li auische a mių
186–187).
klassi ika ions de g oße eil aka ų aukš aičių šiauliškių und eas e n aukš aičių. Likusiojo hochš aičių a mės lächen Leu e no male weise genann dzūkais und su alkiečiais (ode su alkais) (Papau ėly ė, Župe ka 2010: Dieses A ikels Gegens and Šiauli und Pãne ėžio gymnasijos moks klasių (912)
lei ių men aliniai a mių žemėlapiai2.
Ziel auszuanalysie en e schiedene G oßs äd s Schüle n da minę sa imonę a -
skleidžiančius a mių aizdinius.
Un e suchungsma e ial nach P ojek ą Bend inės kalbos ie a men aliniame
lie u ių kalbos žemėlapyje3 sammel i 2844 Šiauli und Pãne ėžio gimnazijų mokslei ių
anke iniai Au gaben mi žemėlapiu Da en. A ikelsbei basie au eine wäh end
de S udie ausgea bei e en Be agung Te minalsp echens und
Allgemeinensp achenbewe ung 1. Au gabens ücke Inhal (z. B. Fig. 1).
Au de Ka e, in de zugemä k e Gemeindeg enzen und de g öß e Teil ih e
Cen 55, muss en mokslei ien nich nu ma kie en, wo gesp ochen wi d a miisch,
abe und sch eiben, welche a me, bewe en a minį Gesp äch.
Wäh end des P ojek s nich nu Šiauliuosè und Pane ėžyjè, sonde n und in ande en Li uõs
S äd en (K e ingojè, B žuose, Kùpiškyje, Me knėje) abge ag e junge esponden ische
Anke en übe žiū a, dass zeig die un e apio-Au gaben alle Schüle innen und Schüle
du chge üh wo den 2 Pe cep y iöses Dialek ologies un e such Men al Mappiels (an. Men al
Map) de Sp ache angegeben wi d, welche on den G uppen de O dino ian O dinysk isken im
Bewuss sein de Ve b auche . Au diese Weise o enba sich de e d inė-kalbinė nuo oka de
Mi gliede de ein achen Sp ache-Communi ä (Die cks 2002: 52; Aliūkai ė 2009: 166). Men alinis
Ta mien-Mappapis (an. Men al Map o Dialec s) besch eib man als subjek i us Sp ach e eilung
(Inoue 1999: 161). 3 Das P ojek wi d du chge üh S aa ybliche li auische Sp ache Kommission Gelde n. P ojek lei ung doc. d .
Dai a Aliūkai ė.
4 Mapsapio 1-ότεische Au gabe nich lich nich , d. i. Mapsapien niekaip nesužymėjo, 10 p oc.
Schiauli und 2 p oc. Pãne ėžio S äd en gymnasis en.
5
Pe cep i iojoje dialek ologijoje angewende ka älapio echniken (plačiau z . P es on 1989;
xxiii–xl; 1999a: 359–373) i iamiesiems pa eikiami uš i (ž . E ans 2002: 76–83) a ba, kad bū ų
leng iau o ien uo is, su didžiausių adminis acinių e i o inių iene ų ibomis (ž . Long 1999:
1999; 178), angegebenen didmiesčiais (ž . Dailey-OCain 1999: 228) ka älapien.
LAURA GERŽOTAITĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
1 PAV. Anke os 1-oji Ka enau gabe 2 PAV. Pažymė ų a mlichen Be eichen
zwischen Pãne ėžio mokslei ių Beispiel (Pn_1_V10)8 seh ähnlich. Alle Ka eapien
A ikeln A icles 125 /
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
jungųjų Responden ens ma kie ejopai. In e s e ai iuse mokslei iai nich nu
g upei p iski ini žemėlapiai ik su pažymė omis egioninėmis kalbos s i imis a
zonomis6, ku iose kalbama a miškai. Į an ąją g upę pa enka žemėlapiai, ku-
ma kie e a mę a ojančias s i is, abe und sie wieso e wä ijo,
beispielsweise: nied ig sche a mė, nied ig sche, su alkiečiai, aukš aičiai, dzūkų
a mė und pan. De D i en G uppe ka apien un e scheiden sich dami , dass in
ihnen li auensische Sp ach lächen geski is a mėmis. Mokslei ių
Kommen a e ge unden bei allen G uppen de Ka apapien. Tokioka apien
G uppie ung wi d gehal en we den und in diesem We k. Jede on ausschi en
G uppen, in diesem Fall um assende Šiauli und Pãne ėžio wissenscha lei ių
ka ėlapiü Da en, haly ina eulne e und abhande b ei e e. Ka en mi ihnen
ma a miškai. Pab aukdami, apib aukdami a ski ų kalbinių s ičių cen us a
ma kie en sp achbinigen Gebie en, in denen kalbanus a bend wi d die ganze
Fläche eine ode ande en Zones, in de gesp ochen wi d e miisch, abe nich
anzeigend, welche a me, ka enapius is ma kiě e 54 p oc. Schiauli und 26 p o.
Pãne ėžio s ad mokslei ių7 (ž . 2 ig.). 8Den g öss en Teil diese Mappe-G uppe
bilden solche, in denen ma kie e Sp achzonen no male weise jedem
Sp achanwende assoziie wi d ode kann assoziie we den mi konk e a a me
(dažnai und e hnog a iniu egionu). Mein , dass besonde s o , besonde s Šiauli
Schüle innen, a miškais bezeichnen solche Vaka ų Lie u aõs sp achlich wie Plùngė
und Telšia, be unden Žemai ijos e hnischen sa imonės a ealo b anduolie,
neabejo inai Schüle innen muss e sein e knüp en mi nied igaičių a me (a
Žemai ijos e nog a iniu egionu). Neben diesen, wah scheinlich auch auch
žemai iškais zu be ach en au de Ka e ziemlich o ma kie und ang enzimi Zen en, beispielsweise: Mažekiai, K e ingà, Šilãlė9.
Paßäch e hochš aičių a mės gebie s ode und ein isą läche bildenden de en G uppen, wie
zeig alle anke ų übe blickung, mokslei ių sa imonėje aus Teil ode und 6 An. Regional Speech
Zones (ž . P es on 1999: xxxi ). 7 Um nich isk eiben zu wollen genaliche Da en p ozen ,
unkla lich sužymė i Ka en nich einzubeziehen. Sie bilden 6 p oc. alle Ka apapien.
8 A ikelsnyje e wendami Un e suchungs kodiniai umpiniai: Šiaul Šiauli gimnazijos, Pn
Pãne ėžio gimnazijos i iamieji. B ūkšneliais auszu e zahlen ma kie un e schiedlichen
Klassen gehö enden Schüle g uppen. M und V Buchs aben angegeben i lichen Gy is. Nach
Buchs azien esan ys Zich en ma kie anke ų numme n.
9 Seh genau zu sagen, welche e miisch sp echenden Bezi ks sa i aldenscha en Schüle innen
angegeben wu den meis ( . i. geben s a is ische Da en) wa nich möglich wegen einige sie
e wechselnden Ka sappoelemen en: Bezi ks sa i aldenscha en Zen ums Namensgebung
O e, zum Beispiel Akmẽnės. Diese Au schlag, wah scheinliche, mokslei ių sie as nich mi ihm
zuge echne en, abe mi nčiau seine liegenden Telši ajons sa i aldybės e i o iia. Glaub , dass
die Kennzeichnung Schüle n noch e schwe ha und das, dass einige au de Ka e de inie en
Gemeinwesen Zen en nich e wiesen, beispielsweise: Rie ã o, Tau ags, Pak úojo, Kùpiškio ode Ukme gs.

LAURA GERŽOTAITĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
isiškai su ampa su Aukš ai ijos e nog a inio egiono ibomis. Todėl neabejo i-
nai su šia a me ( . y. aukš aičių) abiejų mies ų mokslei ių u ėjo bū i siejamos
žemėlapiuose ypač dažnai jų pažymė os šiau ės, šiau ės y inėje Lie u õs da-
lyje liegende Gegenden: Pas alỹs, B žai, Pane ėžỹs, U enà, Rõkiškis, Anykščia,
Mol ai und Ignalinà.
Südliche und südwes a ine S ad de li auischen Sp ache Flächen eilse (ž . 2.
Bild.), wie zeig die Schüle zeugenzeichnungen au Ka en, a mich sweise
meis ens gesp ochen Vilka škio, Ma ijámpolės, Aly aũs, Lazdjų ode noch und
plo e. Nesan komen a ų, aigi be papildomos in o macijos, sunku pasaky i, su
kokia a me (aukš aičių) a egionu (Dzūkija a Su alkija) galėjo bū i siejami į
minė ą plo ą įeinan ys kalbinių s ičių cen ai.
Va ėnõs umylinken umgebenden Da apiolikoje diese G uppe Landscha en Šiauli
mokslei iai (Pãčiaune ėlei ių Ka enzeichnungen sind solch nich zu ze sch eiben)
wies da au hin, dass a mich sweise nu de en Gebu sgebie Šiauli ( ück y g .
Kalbinės gim inės a , e10) und noch und Tele inių umylin, zum Beispiel: Telki, Plän,
Akm, Plän, Keimas, Radši. Glaub in, dass Schüle im kalbinė gim inė konn e ascijuo is
mi d ejopa a mine aiška zemaičių (das zeig in den Wes en on Šiauli ma kie e
noch und Plùngės, Telši apylinkės) und hochš aičių (Rad liškio) nich nu deshalb,
dass sie nelabai om sel sam e wendamen. Te miniu gesehen solch kele iopai
sp achliche Ausd uck in ih e Bewuss seinse es zu eißen konn e hel en wegen
Fe nsehen, Radio, P esse zusammenge o menes Wissen, dass Šiauli Region wede
olls ändig žemai iškas, noch olls ändig aukš ai iškas is .
Einigen Ka en (aus beiden S äd en de en sind po gleichlich) angegeben, dass
a miisch gesp ochen übe all, as übe all Lie u ojè (a i gilchamai sie
besch auk alles ode as alles) ode nu iesigen Landess äd en und ih en
jokia a me juose mokslei iai neiden i ika o kai ku ių idu inėje (Kėdáinių,
umgeinkessen. Su Ukme gs, Jona õs, Ši in und Kaišiado i) ode pie y inėje
(Š enčioni, Vlniaus, Šačininkų) Lie u osõs dalyse esančių s ičių. Das e klä in
dami , dass S äde, in denen so ie mečiu e ich e en g oße, allian enischen
un e we scha ab iken, nich gehal se en a minä en zonomis, in die zu
mies ų gy en ojai. Pie y inė lie u ių kalbos plo o dalis, ku ioje daug ki akal-
a bei en suchažiuoda o nich nu umischen bių Be ölke ung, soga dialek ologu
mapp apien gewesenus uščia. Bis e en XXI a. beg i s egionsche a miškumo
F age li auische a mė y oje nekel as (ž . Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014).
Diese G uppen Ka en wu den nich seh eichlich kommen ie . Am meis en
und ziemlich aus üh lich ih en Ka ellsapius pakommen ie en Pãne ėžio
mokslei iai. Kleinen Un e schieden zwischen un e schiedlichen S äd en
Schüle innen Ansich en kann einblick we den. Schiauli Schüle ieben
ka apien dominie en posi i e, haup sächlich apibend inμένου 10 An. Linguis ic Homeland (ž . Die cks 2002: 51).
A ikeln A icles 127 /
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
ähnliche Kommen a e, zum Beispiel: Visos a mės sind schönžios, weil es is
Ve mäch nis. Sie alle eigo iškos und un e scheiden sich on bend ines Sp ache
„Visas a mes e inu eigiamai. Žmogus kiek ienas y a unikalus i jį jo a -
mė puošia“ (Šiaul_2(2)_M16), „Visos a mės y a ski ingos i sa aip įdomios“
(Šiaul_1(2)_M13), (Šiaul_2(2)_M13). Da übe hinaus, Šiauli S ad Schüle innen
eigigem, zemaičių a mės lo e, auch in žemai iškose, obwohl und
une wähl en, kalbinėse Be eichen gesp ochen wi d nelabai beg ei amai und
ne aisyklen lich, abe schön: Žemai iška a mė mi is sa o iškai schönigi,
obwohl nich seh egelinga (Šiaul_1(2)_M11), Žemaičių kalbą skai au sudė ingą,
išk aipy a, abe schönžia. Und wi šiauliečiai sp echen nuki s omen galūnėmis
(Šiaul_3(3)_V16), [Mažeikių, Plungės, Telšių] schönzi, ne aisyklinga11.
Pãne ėžio mokslei ių ka ėlapių pak aščiuose he sch einzelnen Be eichenem zusammši en
Kommen a e. Ta miškumas wi d nich nu nach K i e ien bewe e : g ažu ode ne ažu,
egelige ode unaisyklige, sonde n auch e s ändlich ode un e s ändlich, lus ig, in e essamu,
sel sama: [Šiaulių] schön, [Pane ėžio] lus ig, [U enos] neg aži, ne aisyklinga, [Kauno] schön,
p a iliga (Pn_1_M20), [Rie a o] seh schön, ne aisyklinga, [Pane ė] a mė lus ig, e zinan i ausis,
ne aisyklinga (Pn_1_M19). Vos paa Ka en zeigen an, dass Pãne ėžio, also kalbinės gim liche,
apylinkių Sp ache is ne aisyklinga (Pn_1_V10, Pn_1_M19). Nähe ungsweise, dass un e aiche
a mės ne aisyklingum beide S äd e wissenscha liige s bewuss monese assoziojase mi
nich e s ändamumu (also siehe Aliūkai ė, Š a cienė 2009: 269), jedoch welche u, b ečiau
nepaauschieniama. Aukš aičių a mės ne aisyŽemėlapiai mi ma kie en und a miniu
Sich weise einge ass en Gebie im. Von de e s en G uppe Ka enpielen de zwei en G uppe
klingumas g indžiamas kalbinėmis p iežas imis, pi miausia „nuki s omis“ a ba,
kaip eigiama, „nukandamomis“ galūnėmis.
Ka en un e scheiden sich dadu ch, dass in ihnen mokslei ien (Šiauli 18 p ozen , Pãne ėžio 38
p ozen ) noch und sch ieb, welche Ta m gesp ochen wi d in ih en ausgesonde en
sp achlichen Regionen (ž . 3. Fig.). Hie , wie und e s e e G uppe au Ka enpielen,
haup sächlich ma kie (dai a spiegeln Šiauli mokslei ių anke en) und mi un e aičių a me
ziemlich leich susie i Vaka ų Lie u õs kalbinių s ičių cen ai: Plùngė, Telšia, K e ingà und
ande e. Šiauliùs, . y. kalbinės gim inės apylinkėse, ano Übe sie, sp ich man hochš ai iškai.
Solche Schüle Bes immungen, wie šiaulie iška a mė is schönži (Šiaul_1(2)_M07), g a e iži,
denn selbs kalbu ja (Šiaul_3(3)_M06), zeigen, dass de sogenann e a mės menka
Siche hei skompleks12 nebūding, i iamieji ühlchiasi kalbiisch. T o zdem 11 Schullei e n
Kommen a e das, was egelha is , nich no wendige weise posi i bewe e wi d bes ä ig
Fumio Inoque einzwalgos, aus ich e G oße B i anniens Responden s a mau-Bilde (Inoue 1999:
152).
12 An. Dialec (in e io i y) Complex (ž . Inoue 1999: 148).
LAURA GERŽOTAITĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Bes immungen in Bezug gebu sliche
Apellinkies ausgesp ochen sel enen beide S äd e mokslei ių Ka enpapie en.
Schwie ig zu sagen, ob, basie end au de g öße en Zahl ih e , diese Beme kung
auch siche n wü de.
P o o ypi ine hochš ai iškas kalbine Zonen häu ige bes imm e Pãne ėžio S ad
mokslei iai. Jäue Ka en haben häu ig ausgeschieden und gebu sliche Pãne ėžio
umgelinkių Flächen. Jemein e wende e Ta minä Sp ache Schüle n bewe e wi d
e was g öße e , benach ig en schnek e Flächen umgebendem Kon ex ,
beispielsweise Pas alyjè und Pane ėžyjè e wendama aukš aičių a mė is
neg aži, ne aisyklinga, nuki s os galūnės (Pn_1_M57), Rad liškyje, Pane ėžyjè,
Anykšči g aši, U enojè labaiži, man (Pn_1_M57). Be Pãne ėžio, aukš ai iškais
angegeben noch wenige egions B žų, Pãs alio, Anykšči cen ai. Likusioje
li auische sp ache lächen eil schon gesp ochen nich aukš aičių a me, abe , wie
gesehen aus mokslei ių komen a en, e nog a ischem g unde ausgeschiedenen
su alkiečių und dzūkų a mėmis. Sohlei e s Kenn nis, su alkiečių a me sp ich
haup sächlich übe Kazl Rdą, Ma ijámpolę und Vilka škį, und dzūkų Dzūkijos
kul u egions b anduolyje (Ragauskai ė, Daugi das 20102011: 23) be indlichen
Va ėnõs, Aly aũs apylinkėse.
Es zeichne e sich, dass eine g oße besp ochenem G uppe zuges eue e
Mapsapien Teil Schüle n sužymė a seh unlaßlich. Einigen Ka enpapie en, denen
ziemlich deu lich 3 PAV. Au Ka en ma kie en und mi a me gesie e Gebie en
A ikeln A icles 129 /
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
Beispiel (Pn_1_M06) ma kie e und genau benann e Ta min-Gebie e, imme bleiben und solche , zu denen
a apie ku ias nepa ašy a nieko (ž . 4 pa .).
Ki u in den Ka enapien haup sächlich Pãne ėžio mokslei iai e schiedene A en ausschilde en
kalbische Regionen, in denen, ih e Meinung nach, gesp ochen wi d a miisch, ka ėlapių k ach en ih en
a mě no male weise besch iebend so: šiau ės eas e n Li huania sp ich ama aukš ai iškai. im
No dwes en zemai iisch (Šiaul_2(2)_M02, Pn_1_ die Be eiche sind o nich deu lich ge enn . Aus solchen
M15) (ž . 5 pa .).
Pačiuose žemėlapiuose (ž . 5 pa .) ienai a ki ai a mei p iski os nuspal in-
Ka apapien schwie ig zu e s ehen, wo klausomybę, aigi und Schüle innen a minę sa imonę,
y a mokslei ių įsi aizduo a iba a p šiau ės aka ų ( . y. žemaičių) i y ų ( . y.
aukš aičių), odėl apie mokslei ių su ok ą kai ku ių kalbinių s ičių a minę p i-
schwie ig zu lösen. E s e und besonde s zwei e G uppe Ka en (soga und neueiskie zu sužymė i)
zeigen, dass Schüle innen Bewuss seinesein ziemlich s a k e anke sein nich nu d ina ė (zemaičių
und aukš aičių), abe e nog aphischem G undindu zusamma y ae ke u na ė a mių sys em:
zemaičiai, aukš aičiai, dzūkai, su alkiečiai (su alkai) (ž . 6 bild.)13. 13 Solche selben E gebnisse bekommen
bei de Un e suchung junge zemaičių, auch e schiedene S äd e s uden ische Bes immungen
(Aliūkai ė 2011: 211; 2013: 12).
4 PAV. Au de Ka e angegymeng und e mėms (ne) e eil es Flächenbeispiel (Pn_1_M83)
LAURA GERŽOTAITĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 136
8 PAV. Pa ibio s ich en a minä abhängomkei Šiauli mokslei ių Sich weise

S aipsniai / A icles 137
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
9 PAV. Pa ibio s ičių a minė p iklausomybė Pãne ėžio mokslei ių požiū iu
LAURA GERŽOTAITĖ
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Aus dem, was gesag wu de, e klä sich, dass einige junge ige šiauliškių und
pane ėžiškių Ka en seh s y uoi die geog a ischen G enzen wah nehmung: in eine
Ka en wi d die G enze de un e aičių läche unbeme k ode wie iel meh nach
oos en geb ach , in ande en diese Fläche ge okai e schau ine nach wes en.
Ty ime daly a usiems jaunuoliams bu o sudė inga apib ėž i aukš aičių a -
mės a ealą. Mokslei iai, kaip ma y i iš žemėlapių i jų komen a ų, ski ia ik
aukš ai išką šiau ės i šiau ės y ų Lie u õs plo ą ( aigi be eik isą e nog a i-
nęš ai iją), in dem, wie angegeben, ö e gesp ochen wi d aukš aičių, ge okai ečiau
nö dliche aukš aičių, eas e ne aukš aičių a mėmis (ž . 7. Fig.). Seh ähnlich
hochsch ai ige a mės läche de inie und in ande en Lie u õs s äd en
du chge üh em un e such en zei ens abge ag e wissenscha le mapp apien.
I in sel enai Šiauli und Pãne ėžio, auch auch und ande e S äd e mokslei iai
beme ke e, dass und südwaka inėje Lie u õs Teil gesp ochen wi d aukš ai iškai
(Šiaul_2(3)_V08, Šiaul_2(3)_V10). P eisujenden südwes lichen li auischen Sp achen
Flächenau namings sind su alkų a mė (Šiaul_2(2)_M08), su alkai (Šiaul_2(3)_M04),
su alkie iška (Pn_1_M01), su alkiečių (Pn_1_M42). Dies, no ie Rimos Bakšienės
(Bakšienė 2015: 8), zeig , dass we end aus o den lichen Ve b auche s Posi ionen,
su alkiečiai be ach y ini sepa ie de miniu einhei , o den lichen Ve b auche s
sa imone e is es nich üblich sie als hochš aičiams zuzuo dnen.
Ausscheidende Sp acheinhei zu be ach en und dzūkai, ode a mische Sich
hin e hochš aičiai, de en Flächen au Ka en de mokslei ių de inie sind ode
ka u su minė ų su alkiečių. Šiuos du plo us jaunieji apklausos daly iai ypač
endenz wa en mies i22. Einige ande e S äd e, zum Beispiel B žů, Gymnazien
ep äsen ie enden wäh end P ojek be ag en mokslei iai, wie gesehen aus
ihnen ka älapien, sch ieb ein ach nich gewinnenden, welche a me gesp ochen
wi d in diesem Flo e ode seines und übe haup nich beme ke en.
Žemėlapių pak aščiuose esan ys negausūs Šiauli mokslei ių komen a-
ai ( emin ine, dass diese G uppe wa es möglich zuge eil seh wenige
Ka älapien) a me n hinsich lich nich un e scheide on de zwei en G uppe
Ka en o handenen šiauliškių mokslei ių beie ašų. Zemaičių a mė ihnen seh
schön, na ü lich schwe e s ändlich, abe ech e (ne aisyklinga) (Šiaul_2(3)_M07).
Aukš aičių a mė, besonde s das gesehen aus Pãne ėžio gymnazis en Sich , is
gim oji, dahe schöns e, nächs e (Ry ų aukš aičių a mė. Sie is mi nächs es
(Pn_1_V53)), e s ändams e ([...] mi Menschen aus Aukš ai ijas sp ich am
meis en e s ändama (Pn_1_M80), Aukš ai iškai meine meinung, selbs
e s ändams e a mė (Pn_1_V22)) und egelings e, weil am meis en e inne
(Pn_1_M52).
22 Panašius ezul a us ga o Žil y is Šaknys: jaunosios ka os pa eikėjams ypač sunkiai sekėsi api-
gemeins inę Sp ache bėž i Dzūkijos Regioneng enz (Šaknys 2012: 135).
A ikeln A icles 139 /
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
IŠVADOS in den S äd en Šiaulių und Pane ėžio apklops e e Gymnasiens klasių
mokslei ių ka mapposios g undlage gesammel en Da enanalysen E gebnissen
in ielen Fällen Zugang zu solchen selben nach den P inzipien pe cep y iosios
dialek ologies schon du chge üh en Fo schungs Schlussungen.
De G oße Teil de jungen Sp ache Nu ze au de Ka e ziemlich genau
sužymėjo und nann e haup sächlich Zwei el nich eliančias, p o o ypine
nied igaiche und hochš aičių a mių sys eme. Nemažoje Ka sapien im Teil
angegeben, dass a miisch gesp ochen nu in gim osien ode noch und sie
umanzichen umgeinkessen. En gegen als posi i ama e nologus un e suchungen,
wissenscha lei iem ziemlich gu bekann li auens a mių hochš aičių und
zemaičių sys em: dialek ologijā en wickes a sie un e scheidende g enze nemaja
eil übe eins imm mi ka ensch i en a spiegelin igen jungen esponden s
wah nehmungs isoglosen. In de jüngs en šiauliškių und pane ėžiškių sa imonėje
sich o musį hochš aičių a mės lächen eingeb ing nu dialek ologischen
e eilungs aka ų aukš aičiai šiauliškiai und eas e n aukš aičių eil. Mi
aukš aičių a me nich isiehende gelessene li auenssp achenk eis genann
wi d e nog a ischen egionus de inie andčiais su alkiečių (ode su alkų) und dzūkų namensuningen.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a 2007: Ta minio kalbėjimo es e inė e ė: nuos a ų y imas. –
Tex e und Kon ex e 1, 211223.
Aliūkai ė Dai a 2008: Ta minio sp achungs e s ändamum: ap io ische eiligen Sp ache
Gemeinscha smi gliede Bes immungen. Lie u ių kalba 2. P ieige in e ne :
h p://www. lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle iew/4/4. Aliūkai ė Dai a
2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis ka ėlapis. Respec us Philologicus
15(20), 164179.
Ali ai ūkė Dai a 2011: Jaunųjų zemaičių aiškos ideale: sąmoningosios nuos a os.
Respec us Philologicus 20(25), 209220.
Aliūkai ė Dai a 2013: Ho izon alusis und e ikalusis Sp achenkon inuums skaidums: XXI
Jah hunde s Gesp al ungs Va ian en dem Ansa z des Ve s ande s des ein ach en
Sp aches. Taikomoji sp acho y a 2. P ieiga in e ne : h p aikomojikalbo y a.l
(2013)/l /03/ho inzon alusis-i - e ikalusis-kalbos-kon inuumo-skaidumas-xxi-amziaus-kalbe-
jimo- a ian en-pap as ojo-kalbos- e in ojo-poziu iu.
LAURA GERŽOTAITĖ
140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Aliūkai ė Dai a, Me ky ė E ika 2009: Socioling is inis a minių kodų aisy-
klingumo Un e suchung. Sp achkul u 82, 259274. Bakšienė Rima 2015: Ta minio
sp achungs sa i e ė und lebybingum: XXI a. anhal s Šakių und Ju ba ko šnek os.
Lie u ių kalba 9. Zugang in e ne :
h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iewFile/172/140. Dailey-OCain
Jenni e 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regional Speech. Handbook o
Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 227242. Die cks Willy 2002: Men al Maps.
Linguis ic-Geog aphic Concep s. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2, ed. by Daniel
Long, Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company,
5170. E ans Be sy 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench.
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2, ed. by Daniel Long, Dennis R. P es on.
Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 7193. Inoue Fumio 1999:
Subjec i e Dialec Di ision in G ea B i ain. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed.
by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company,
161176.
Inoue Fumio 1999a: Classi ica ion o Dialec s by Image. Handbook o Pe cep ual
Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, 147159.
Kalnius Pe as 2006: Aukš ai ijas und Žemai ijas pa ibio ö lichen Be ölke ung
sa imonė. Lie u os e nologija 6(15), 95121.
Kalnius Pe as 2006a: Aukš ai iškumas lie u iškosios iden i ä s Kon ex e.
aičių apa umo paieškos, sud. Vi alija Vasiliauskienė. Kaunas: Žiemgalos leidykla,
66–88.
AukšK upickai ė Do ilė, Ba anauskienė Vik o ija 2013: Regionalische Sp achen
jimo Lie u os mies uose ypa umai. – Mies ai i kalbos 2. Socioling is inis Lie u os žemė-
a olapis, sud. Meilu ė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag, 920. LKA I
Lie u os kalbos a las 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1977.
Daniel Long 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. Hand-
book o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia:
John Benjamins Publishing Company, 177–198.
A ikeln A icles 141 /
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
Mikulėnienė Danguolė, sud. und au ., Meiliūnai ė Viole a, sud. und au . 2014: XXI a. an ängliche
li auische a mės: geoling is ische und socioling is ische un e such (zemėlapiai und
ih e kommen a e). Vilnius: B iedis.
Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010: Lie u os e ninių s ičių gy en ojų
cha ak e io b uožai kalbos pasaulė aizdyje. Sp achkul u 83, 185201. Pe ulis
Valdas 2005: Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė S uk u .
Geog aphisches Me e as is 38(1), 163175.
P es on Dennis 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s Views o A eal Linguis ics.
Do d ech : Fo is.
Dennis P es on 1999: In oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by
Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company,
xxiiixl.
Dennis P es on 1999a: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regional
Va ie y. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Daniel Long, Dennis R.
P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 359373.
Ragauskai ė Alma, Daugi das Vidman as 20102011: Dzūkijas kul u elle Region.
Annales Geog aphicae 4344, 1628.
Ramonienė Meilu ė, K upickai ė Do ilė 2013: Į adas. S äd ei und socioling is ika. S äd e
und Sp achen 2. Socioling is inis Lie u os žemėlapis, sud. Meilu ė Ramonienė. Vilnius:
Vilniaus Uni e si ä s Ve lag, 920. Sa oniakai ė Vida 2003: Aukš aičiai übe ih e
adi ionelle Kul u . Na ionakoscha-We ke 18(25), 120133.
Sa oniakai ė Vida 2007: Gemeins a, abe eigene: übe zei genössische Hochš aičius.
Lie u os kul ū a. Aukš ai ijos pap očiai, sud. Rasa Paukš y ė-Šaknienė, Vida
Sa oniakai ė, Žil y is Šaknys, I ma Šidiškienė. Vilnius: LII Ve lag, 120133. Šaknys Žil y is 2012:
E nog a inie Regionen in Li uanien: zei genössischen Jugendims Blick. Na ionakoswe ke
43, 126142.

LAURA GERŽOTAITĖ
142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Dialec al Sel -awa eness o he Young
Inhabi an s o Šiauliai and Pane ėžys:
Bo de s in Men al Maps
SUMMARY
The dialec al images ha e eal he dialec al sel -awa eness o he schoolchild en o wo
ci ies Šiauliai and Pane ėžys a e discussed in he a icle. A ques ionnai e designed acco ding o
he p inciples o sociolinguis ics, dialec ology and pe cep i e dialec ology se ed as a esea ch
ool. The da a collec ed acco ding o he i s ask in he ques ionThe analysis o he da a o
nai e – he men al map – we e d awn on in his wo k. Mos a en ion was de o ed o he
analysis o he subjec i e maps (exis ing only in he sel -awa eness o he o dina y lan-
guage use ), which e ealed he Li huanian dialec al classi ica ion.
he ask o he map collec ed in he ci ies o Šiauliai and Pane ėžys in mos cases led o he
same conclusions which had al eady been d awn when employing he me hods o pe cep i e
dialec ology. In he gi en map mos young language use s a he p ecisely ma ked and named
he a eas o he p o o ypical Samogi ian and Aukš ai ian dialec s, which aised no doub s. I
was poin ed ou in he g ea e pa o he maps ha he dialec s we e only spoken in na i e
a eas o also in he su ounding en i ons. The schoolchild en we e a li le mo e in a ou o
he no e y egula bu beau i ul dialec o he Samogi ian dialec al a ea o he dialec o he
neighbou ing Šiauliai egion.
Im Gegensa z zu some e hnologis s esea ch, he analysis o he da a ga he ed in bo de
owns demons a ed ha he schoolchild en a e a he well awa e o he bo de be ween
he Li huanian dialec s Samogi ian and Aukš ai ian d awn in dialec ology. Ne e heless, he
bina y classi ica ion o Li huanian dialec s gi en by dialec ologis s and he one exis ing in he
sel -awa eness o he na e language use is di e en . In he sel -awa eness passes one- hi d
o he young esponde s he language a ea a ibu ed o he Aukš ai ian dialec encom-
o he a ea o his dialec only. Qui e a la ge a ea o he es o he Sou he n and
Sou h-wes e n dialec ological Aukš ai ian is comp ised o he people o Su alkija and Dzūkija
who a e conside ed dialec al uni s by o dina y language use s.
Eingelei e 2016 m. Janua 8 d.
LAURA GERŽOTAITĖ
li auischen Sp achins i u
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308, Vilnius, Lie u a
lau a.ge zo ai [email protected]