224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: lessicologia e lessicog a ia.
SPEMEN PALMINIMAI
ŠIAURS PANEVŽIŠKI
POTARMGE
Pe sonal Names in he No he n Pane ėžiškiai
Subdialec
ANOTATIA
L'ogge o dell'a icolo è abusi e ino adesso più ampi noni a seman inė g upė šiau ės
pane ėžiškių pa a mėje isc i i nomi di pe sone. Pe ques a ice ca è s a o seleziona o 280
nomi di pe sone secondo uomini isiche ca a e is iche, agžių, esegui a a i i à e socialini
appo i. Lo s udio mi a a mos a e ali denominazioni abbondanza e a ie à, a discu e e la
lo o a ibà, o igmę nonché en a e di s abili e, quali di lo o in o man a anco a a i amen e
usa, e quali sono nyks an i o della u a si aukée da a i iosa a osenos. ESMINIAI VOZŽIAI:
pa a mė, leksika, nominacija, leksinė asmens eikšmė, da ybinė analizė, nome
ANNOTATION
The objec o he a icle is a la ge seman ic g oup lacking ho ough s udies pe sonal names
eco ded in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec . 280 pe sonal names e lec ing he pe sons
physical p ope ies, age, occupa ion and social ela ions we e selec ed o he s udy. Lo
s udio in ende mos a e l'abbondanza e di e si à di ali nomi, pe discu e e la lo o o mazione
e o igine e pe ce ca e di iden i ica e quali di lo o sono anco a a i amen e u ilizza i da
in o ma o i e che sono g adualmen e andando ou om he ac i e usage o sono abbandona i
del u o.
KEYWORDS: subdialec , lexis, nomina ion, lexical meaning, de i a ional
analysis, pe sonal name.
A icoli A icles 225 /
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
1. ĮVADAS
Nella pa lo y oid Li uani è s a a esegui a non poche ice che, ski ų a i nomi di pe sone.
Ampiamen e is u i i nomi delle edi e kininys ė della lingua li uana (desc i i la lo o o igine,
aida, di usione, signi ica o nonché elazioni con al e lingue) (Bui ydienė 1997). In de aglio a
a i aspe i desc i i zoomo izmi (Rosinienė 1987: 4151; 1982: 7887; 1989: 384387). Is y inė i nomi di
pe sone analizza e nega i amie desc i izioni umane end ieja iškių šnek oje (Jasiūnai ė
dicinėje žemaičių dounininkų a mėje (Babickienė 2015). Ypač išsamiai iša-
1999: 300325). Desc i a end ieja iškių lessica e azeologia, che desc i e l'aspe o umano e
ca a e is iche del ca a e e (Ruškys 2010). Is i a a delle lingue li uanee azeologismì,
pejo a i amen e desc i inanziali del ca a e e umano, seman ica e menù denominazioni,
eiškiami azionezodiniais mobiliaisiais daik a a džiais (Dzežulskienė 2001: 5569). Ap a i i nomi di
s ilis inės ypa ybės (Ruškys 1982: 88–95). Išanalizuo i bend inės kalbos as-
pe sone comuni enu į e le lo o doybos peculia i à nella lingua amminis a i a (Pečku ienė 2014:
648 660). Nei la o i di lau ea degli s uden i desc i a pe sone innominanci daik a a džių
sinonimija e a osena (Klima ičiū ė 2012), analizza e con on i desc i i an i degli uomini della
lingua li uana (Zla ku ė 2011). Visų a minę leksiką y usių au o ių la o i nei aki aizdi una
conclusione: zoomo izmais, soma iniais o al okiais azeologizmais, a mių aizdingąja leksika
indi idui spesso desc i i nega i amen e. In gene ale nel linguaggio li uano, come e in mol e
al e lingue, di pa ole di alu azione emo i a nega i a impa eggiabilmen e più che posi i e1.
Ques o a o può esse e spiega o da agioni psicologiche e socialiche: u o ciò che è bene, è
gene almen e conside a o una cosa no male, e pa icola i emozioni pe mo i i no mali di cose
nien e non signi ica (Jakai ienė 1988: 51; 2010: 162). Nella cul u a del illaggio è s a o ce ca o di
non de ia e dalle adizionali no me mo o ės, segui e del cosidde o aukso mezzou io, quindi
u o, che neabejo inai buono, do a e a u i chia amen e comp esa, a odė, causa meno del
meno p eoccupazione (Ruškys 2010: 4). No d pane ėžiškių pa a mėje isc i a 280 leksemų, nelle
quali a icinano le pe sone secondo isiche p op ie à, agžių, esegui a a i i à e socialini
appo i. Già non in ano la saggezza liaudies dice, che acce a secondo es ibo, spende secondo
in elligą. All'uomo l'aspe o è s a o impo an e u o il empo, dai più an ichi cen u ies ino ai
nos i e e na gio inezza cul o empi. Valu ando uomo in u i i empi egualmen e al e an o
impo an e e a e suo agžius ed socialine elazioni a i i à umana esegui a, u inė posizione,
appa enenza a de e mina a g uppo sociale. Pa ienė di ques i seman ini g uppi dei leksemos
men ios in singoli la o i di no eg pane ėžiškių pa a mės y ėjų, 1 F a yškų posi i a
alu azione nusakančių žodžių si possono menziona e solo abusi deminu i i del linguaggio
li uanio e una al a pa e ine colo e pa ola (Jakai ienė 2010: 162).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV mosi empiis ali i imai mol o ak ualūs. La
ačiau išsamesnio minė os leksikos ap ašo iki šiol ne u ime. Ta mių ni elia i-
lingua chiacchie a a muo e e incessan emen e kis, quindi pa icola men e
impo an e s udia e quell'e en sma, accumula e da i, che a icchino li uanis ikà e
con ibuiscano alla conoscenza passa a della nos a nazione (Zinke ičius 2006: 255).
e dunque scopo di ques o a icolo più ampio discu e e, quali leksemomi no d
pane ėžiškiai a icinija pe sone in base ai lo o es e ni b uožus, agžių, esegui a
a i i à e socialini appo ius. A ques o scopo ealizza e issikel i ali zada ig upes
niai: suski s y i pa adinimus pagal leksinę eikšmę į a i inkamas seman ines
e pog upius, discu e e nomi daybą e kilmę, ce ca e s abili e, quali di ques i nomi
anco a sono usa i, e quali sono nyks an i o u a pasi aukę da a i iosios
a osenos. Au o è spedizioni isc i o ma e iale e Li u ians lingua diziona io
Supplemen ymų ka o ekoe (LKŽP) o a e nuo i da i pa agona i con an e niais
Li u ians lingua diziona io (LKŽe) da i. Se la pa ola i as žoi LKŽP, al a p obabili à,
dyne, o pe 20 me ų ekspedicijose nepa yko jo už ašy i, aip pa jis ne iksuo as
che egli g adualmen e i i iasi da a i iosios a osenos. Gli a icoli u ilizzano
me odi desc i i i, di analisi daybinie e s u u azione della ma e ia. Ques o s udio
può esse e in e essan e e p ezioso non solo lexicica, diale ologia, ma anche
e noling is ica specialis i. Da empo è s a o no a o che
įnomijimen o accon a più sul innominijan e (subjek ą) piu os o che sul s esso
ogge o innominijimo. Ciò è an o più con incen e dal a o che inse inen e
asme e non an o la sua pe sonale imp essione, quan o no om neno om
mos a la sua pasaulė aizdį, anco agi non an o la sua pe sonale, quan o quella a
cui è appa enu o (Ci jan 1990: 54; ci a o da Guda ičius 2000: 17). Quindi, come già
menziona o, pe ques a ice ca accol e 280 lexicico uni à. Il me allo da
se en ionali pane ėžiškių pa a mės (sop a u o da Pãs alio dis e o si ua i
šnek ų Daujnų, G žių, Jonišklio, K inčno, K klinių, Pùmpėnų, Pãs alio, Pùšalo o,
Sk ebó iškio, Salõ Vačių i Vašk pa apijų) accol o in spedizioni (na o in 1998) e
LKŽP e LKŽe, che può ziagli come hype eks […] è una on e su cui da i possono esse e s udia i non solo
„nai ųjį“, be i „mokslinį“ pasaulė aizdį, ep ezen uojamą nacionalinės kalbos
leksika (K a co a 2013: 5).
L'a icolo discu e sol an o la cosidde a a minė (di e encinė) lessica comunina
lingua sconosco o a qualcos (šaknimi, signi ica o, pa ole di da yba) da lei si
dis inzione s a o lexico (plg. Jakai ienė 2010: 176177). Ques e pa ole non ne
o iamo né Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DŽe), né Bend inės lie u ių kalbos
žodyne (BŽe). Gli a icolinij engono analizza i e non cono a i, e a en i nega i a o
posi i a s al ì nomi. Secondo leksine signi icazioni assegna a qualche nome di
g uppi. All'in e no di ogni g uppo le leckseme anco a più inemen e agg uppa e; ai
co isponden i posky iì, pe mos a e quan o più de aglia o la discussa lexicica
A icoli A icles 227 /
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
immagine, ul e io men e iene p esen a a ad ada mazione zaesc i y ų o
dizionny2 o a o dei azeologismì e pa agioni.
2. INNOMINMAI, NUSAKANTYS ĮVAIRIUS
ASMENS IŠORS TRŪKUMUS
Come già menziona o in p ecedenza, desc i endo l'es e ne umano i leksemì di
signi ica o nega i o (menkina i i, pašiepia i) in u i i nos i e miēs iene usa o
mol o più che la leksiko conno a a posi i amen e3. No malaus composizione e
abi ualmen e i o an i pe sone ada memen e imane quasi desappe i, in lo o non
p epiama alcuna pa icola e a enzione, a lo o chiama e bisogno speciali dei
leksemų. Vaizdingoji lessica applicaiasi, quando si pa la di isimusie ca a e is iche
della pe sona, i. e. di neįp as ą umano i aigdą ( o us o plonus, appiellu i o nupluusi,
con enu i qualche c'è una insoli a g ande pa e del co po, ecc.) e mo o iką ( ai
dinaminė umano i aigda, il suo ijena, mo esiai, ad esempio, šluba imas, klišenimas e
ecc.). Del u o a messa isc i a 111 denomininimen i, sie inų con a io ie ca enze
Gausi seman inė g upė – leksemos, apibūdinančios žmogaus kūno sudė-
dell'es e na pe sona. jimą. Ne è issa a 18. La maggio pa e delle pa ole è
des ina a a nomina e pe sone di maggio e che l'usuale peso. Qui menė ini ino a
ques i gio ni abbas anza ampiamen e usa i a i p eesaghi e galūnių ediniai:
apsk i uõlis, -ė kas k esno, ap alaus kūno sudėjimo (Všk)4, de iūgà labai e mas
žmogus (G ž), d iùčkis, -ė s o as žmogus (G ž), изпù ėlis, -ė kas izpilpu ęs, s o ulis,
s o is (G ž), iebėckis, -ė iebulis (G ž). Solo LKŽe issa i p eesaginiai nomi dùmza
s o as, ne angus, ne ik us žmogus (Ps) e sudùbėlis, -ė kas sudubęs, susmukęs, sud ibęs (G ž).
S ambaus sudeggio pe sone ino a ques i gio ni chiama i e dū inie ke aplšas mažas, d ū okas
žmogus (Slč), mspil is, -ė s o apil is (Všk). Riebaus, s ambaus 2 Alcuni esempi im i dal
F azeologijos žodino (FzŽ) e Palyginimų žodino (PlgŽ). P iega in e ne : h p://lkiis.lki.l .
3 Pa a mėje isc i a abbas anza pochi di e enencini leksemì, azeologismì e pa agioni, cui
a icinaniamo g ažios esebisdos, isicamen e a auklūs, o alūs pe sone. Ad esempio: bal edis, -ė
bal o iso uomo (G ž), skaid a edis, -ė kas skaid aus, š iesaus eido (G ž), žel ỹs, - kas solid, silus
(Jnšk), kap š peno plaũkęs labai g ažus, zd a yk, skais us (Jnšk), kap š pa eiksliùko labai g ažus (G ž)
e k .
4 Skliaus ue indica la loco ė, nella quale isc i a la pa ola. Abb e iazioni simili s essi come LKŽe.
Tu o il ma e iale isc i o nelle spedizioni dell'au o e è en a o in LKŽP, quindi nell'a icolo da
pe sonale ka o ecos im i esempi non si dis inguono da LKŽP o LKŽe con enu i da i. Il lessico
ma e iale e au o è accol i da i nell'a icolo e iden žiau si dis ingue pa lando di nomi aimusi da
a i iosa a osena.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXV ol o uomo chiama o ma mūzù (G ž), o
ulga izmas subnius, -ė (G ž) usa o a pe sona di g an za aliu chiama e. Pa a meca
sc i e e e 7 pe el ine signi ica o engono u ilizza e le pa ole: a b ūzas, moligas
apie o ukusį, ne angų, ingų žmogų (G ž), peniùkšlis, -ė apie o ukusį, iebų žmogų
(G ž), pumpù ė apie mažą, s o ą me giną, mo e į (Jnšk), pūžlės mažo, s o as,
silpnas, kalė (Psšk), spn a apie s o ą, ne ė mo e į (Vangišk). Ques o me a o ico
as e imen o dei signi ica i, che nella cogni i y inėje linguis ica è in eso non
come modo nominazione, e come igu a i o comp ensione di si uazione o
a enimen o, nascos o pa agione, uno dei essenziali me odi di conoscenza del
mondo (Guda ičius 2000: 88). S o amui chiama e uomo no d pane ėžiškių pa a mėje
pasi elkiami e zoomo izmai5. Le lo o spedizioni incise 7: kiaũlė, pašas 1. apie
nemandaghi, poco inol a o uomo; 2. apie d ū ą, o ukusį žmogų (Ps, Všk), ká ė,
kumlė apie ne angią, didelę, s o ą mo e į (G ž), jáu is, ešis apie didelį, s ambų
y ą (Všk), meškà apie sud s ambaus, didelį žmogų (K č)6. Come is o, d ū umas,
g osumas, ne angumas pa a mėje spesso naspomi didinga non una una a me (plg.
Jasiūnai ė 1999: 306). Tokie denominazioni indicano la capaci à umana di in a ede e
delių, s ambių, dažniausiai naminių gy ulių pa adinimais. Ši endencija bū-
la somiglianza di pe sona e del co isponden e animale. Poiché l'uomo è
in ini amen e complessa en i à, u o ko cen o, quindi g andezza me a o ì es i
įcen iche, che anno in uomo (Pikčilingis 1975: 279). In gene ale lo scopo della
c eazione di me a o e acon a e più esp essi amen e, più e icacemen e, pe che
all'ascol a o e enisse a o maggio e e e o, che lui non solo men almen e, ma
anche emo i amen e pe cepisse la asmessa in o mazione (Guda ičius 2000: 90).
No d pane ėžiškiai apūni pe sone chiama i ino a ques i gio ni a oja e skolinių:
pampuškà (b u. пампушка7, le. pampuszka, las a ieji kildin ini da o.
P annkuchen) apie s o ą kobie ę, me giną (K č), e blidas, e ligas ( u. верблюд)
i ą, s o ą, ne angą žmogų a gy ulį (K čapie, Pmp).
5
Zoomo ismmai ca a e is ici a mol i linguaggi, o se anche a u i, u a ia la lo o ealizzazione
in lingue es i di e sa e può esse e mol o esminga alla cul u a di una nazione conosce e. Nei linguaggi
nos i a ealo ali me a o e spesso coincidono e no malmen e hanno conno azioni nega i e. Il
a o che i nomi degli animali in ques o caso sono mol o p odu i i, es imonia essenzialmen e un
a eggiamen o nega i o dei li uani e so mondo animali (Guda ičius 2000: 92, 94).
6 Pa icola men e pi o eschi, sod ūs di g andi, apkūnių pe sone pa agoni con g andi ogge i di
ci colazione domes ica (s aklėmis, pečiumi k osnimi, kubilu, bubinu būgnu) o co ispondamais
gy ūnais: Me ga come s aklės (didelė, s ambi) (G ž). Agi ua s esse, y el, espagamen o come
spiace! (Jnšk). Klebono d ū ybė come kubiliuka! (Jnšk). La sua pancia spo o come bubina (Jnšk).
D ū as come meška (Pmp). Riebus come ba sukas (Pšl). Dellė come kumelė, u na come pols a (Ps). 7
Al e delle lingue co isponden i engono o ni e da dic iona i ele onici e s ampdi i. Jų
bibliog a ija iene o ni a in comune le e a u a lis a.

S aipsniai / A icles 229
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
Dažnai pa a mėje į a dijan asmenį a ski ai pab ėžiama i ku i no s neį-
dimensioni sco e, spesse o lunghi pa e del co po. In ali casi p incipalmen e engono u ilizza i
dū inie. Ję ekspedizioni isc i e 11: didžiadañ is, -ė kas su dideliais dan imis (G ž), didžiakãk is, -ė kas
su didele kak a (G ž), d iū ablazdũ, -ė s o uzdis (Jnšk), ge akãklis, -ė kas ilgu kaklu, kaklis (Jn),
iz i z ibku (G ž), pakabn gu klis, - -kas gu abku (G ž), sukodyn is, - puškė mogus bigele sa a (G ž),
api is, -ė „kas iš i usiu, dideliu pil u“ (G ž), nud ib api is, -ė „kas su dideliu,
plūga, -ė kalkas, plūkas, kojonomis (Jnškė), smailas, -smailas, -smailas, smailas, smailas, smailas,
smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas,
smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas,
smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas,
smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas,
smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas,
smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas,
smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas, smailas,
smailas, smailas Ta mėse subi o si no a e non abi uale esecuzione umana. Schlubujan i, klumpan i,
accandone il piede uomo subi o o iene il co isponden e nome: kabálda che a da lė o,
šlubuodamas, šlubis (Jnšk), klý is, -ė kas kly as, klišis, šlei ys (G ž), k ãpas kas k apinėja, a
non i u, smulkiu k okem, pamažu, susilenkęs (G ž), k ei šišklis, -ė kas k ei uliuodamas (G ž),
š apisė kas k ypujaamas (Goja), k agpi a eisenskošė (Jnšk). Come is o, neg ažios, ne angios
eisenos pe sone spesso chiama i da immaginidingųjų eiksmažodžių pasida y ais p iesagų o galūnių
ediniais. LKŽe indica che ad ada me e pa icola men e popula iūs p eesagi -ãlis, -ė ediniai:
knapãlis, -ė kas eidamas knapsi, klumpa, g iu inėja (G ž), k apãlis, -ė kas udiai a, k apalioja
(Jnškė), k ipãlis, - ž ku is aikš o k ypuodamas (G ž), š apãlis, -ė kas š apalinėja, k aus. Dū inie
a icina i a k ei , sclip ogami pe sone: išklip kõjis, -ė cas sclip ogami, k ei akojis (G ž),
klyp akõjis, -ė kas sclip ogami (Jnškė), kliõjis, -šak kas k ei , klišomi kojomi (Ps). S o una amen e,
ques a seman is ica g uppo nomiime da a i iosa a osenos spa si aukiasi. Da 13 qui menzionų di
ques a seman ica g uppo denominazioni nemmeno 9 issa e LKŽe e solo 6 (išklyp kõjis, kabálda,
ašy i pe ekspedicijas. Apsk i ai mūsų kalboje „daugelis aizdingųjų a dažo-
klišakõjis, klý is, k ãpas, k apãlis) zadžių e eiksmažodžių įgauna a chaizmų s a usą (Zaba skai ė
2006: 170). Un'al a g uppo denominimimen i leksemos, segnalinche neįp as ą umano haukuo umą. Più
spesso engono u ilizza i sudu ini nomi, il cui p incipale daik a a dinis dėmuo indica, quale pa e del
co po della pe sona è haukua a, e il p imo dėmuo sie inos con eiksmažodžiu apžel i. Au o è isc i i
5 ali du ianni: apžel kõjis, -ė kas con le apžėlusi gambe (G ž), apžel k ū nis, -ė kas pa i engono
pa agona e con in o man i ben amilia i del p op io ambien e u ale bui i ogge i, a ezza u e,
8 Ku i no s neįp as ai didelė kūno dalis apibūdinama i palyginimais. Dažniausiai žmogaus kūno
uccelščia: Jam eidas išple ęs kaip naginė (Jnšk). Le ue di a come akėčkuoliai (digeli, sug ubę) (Pšl).
Pioi come dalgiakočiai (lunghi e snonos) (Jnšk). I uoi occhi come šakės (ž ai os) (Všk). Occhi come
akès, dan ys come o goni (Ps). Ko na u a gua da l'occhio esupu eso come špokas?! (Jnšk).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV con apžėlusia k ū ine (G ž), apžel nugã is, -ė kas con apžėlusia
nuga a (Všk), apžel añkis, -ė kas con apžėlomisusi mani (G ž), apžel edis, -ė kas con apžėlusiu (G ž
eidu). P iesagų -o is, -ė ediniais ūsõ is, -ė (K č) e ba zdõ is, -ė anco a e oggi pa a mėje chiama o
ūsuo as o ba zdo as žmogus. Ma miai čiau pe sona a icina o a un nome sepa a o a causa menco
piukuo umo. Pa a mėje sc i ono solo due du iinali di ques a g uppo seman ica: skus aga is, -ė cas
nuskus ais haulais (Ps) e e abazdis, -ė cas ha e ą ba zdą (G ž)9. Liaudies saggine dice che la salu e
e pe auksą p eangesnė (PP 223), quindi o e, sano uomo nella adizionale comuni à u ale e a
necessa io, ispe a o, impo an e. Mol i i uali adizionali, u o il complesso di usanze e
abbondan e o ale olkėes c eazione è s a a dedica a ga an i e pe sone salu ea a e sop a i enza
(T imakas 2008: 9). se l'uomo salu e è buona, allo a di lui si dice ada mè sano come un pesce (Pšl), sano
come idikas (Ps)10. Quando la salu e pay a, un uomo š kó o iz is a (G ž), allo a i onizza: S eikas come
idikas kiau u idu iu (Jnšk). Quindi malagan i, non guaiojan i uomo non liquda o inosse a o. Tokie
pe sone spesso e ano chiama i apibend in u nome, eiškiančiu ape amen e liga o, nes eiką žmogų.
Tali denominazioni sono s a e o a e ino a ques i gio ni a meca u ilizza e solo 3: si sono
p eesaghi dei ediniai ligãšninkas, -ė nuola se gan is, nes eikas (G ž, Ps žmogus), si galỹnė dažnai
se gan is, ligonis (G ž, žmogus), si gù is, -ė ligonis (Ps), solo LKŽe issa i p iesaghi dei ediniai
pūkšliai, -ė kas is pukši, negoj (G ž), sučipėlis, - kas nes eikas, pasiligojęs (Pšl) e galūnė edė s éipė
se ga, negoj (G žkas). 6 nomiini i sia ini con qualche conc e a mala ia o negala imu. Tai LKŽe issa e
p eesaghi ediniai k unklỹs, - kas is k ankia, kos i (Slč), sp éngilas kas sp engėja, kos i (G ž),
šniaukšlỹs, - kas k ėpuodamas šnišču kia (Pšl); ino adesso a a mėje usa o il p ecesaggio kas
nep ima o su emus, se ga iš akumu (Jnšk, Ps). nykęs, mino i che l'usuale o ze o piccolo algio uomo.
Minė ini LKŽe o a e p eesaghi ėlis, -ė, -la, -lė, -lys, -ė, -uoklis, -ė ediniai: čyplỹs, - nususėlis (G ž),
či plỹs, - kas nuči pęs, sunyk (G ž), klięs ž menkas, slabnas člo ek (G), kniáukęslė labai sulys,
nusibažis us (Všk), mauklĩs, - p p š is, 9 Kalbukai abou nupliksius, nupšš, ilga a us a meniau, silpkai
a is in menolog, women in a ious compa isons, a azi like Galez (G z) kolplikais. Gal epelės
uodegy ė (Všk). Pasišiaušęs like ilką ijęs (K č). Apžėlęs come kelmas (Jnšk). Ūsai come kumelės
edinys núoma ninkas, -ė „epilep ikas“ (Jnšk) i dū iniai iš ã upis, -ė, š akis, -ė
aodega (lgi) (Ps).
Pa a mėje iksuo a 17 leksemų, ku iomis pa adinamas apsk i ai silpnas, su-
lėj mėnuo š iečia (p aplikusi gal a) (G ž). Jos kaselė nu iušus kaip ka ės uodega (Jnšk). Kasy ė kaip
10 Nella lingua li e ia mondiale aizdy come segno di salu e pe cepi a il colo e osso, e mezza
(Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 91).
A icoli A icles 231 /
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
sumauk as, sus um inis žmogus (Jnšk), nučỹpėlis, -ė nukeipėlis, išdžiū ėlis (G ž), pagỹbėlis, -ė s a
menkos s eika os, silpnas (G ž), pasùsėlis, -ė kas nusus, pašileidęs, menkok (G ž), pógėlis, -ė kas
pasiligojis (G ž), pūs a ėklys, s a pail u, pa a gė (G ž). Pa a mée au o eè è isc i a ques e
p eesaghi edine: apnỹkėlis, -ė apnykęs, menkas, liguis as žmogus (G ž), apsipėlis, -ė kas apsilpęs,
silpnas (Jnšk), k ókšla iskas s ena, pukši (G ž), nukã ėlis, -ė pe ka ėlis, nusibaigėlis (Gėlęs),
nusiskėlis, -ė kas sunykęs, nu a gęs, menkos, nuodilp asa (G ž), pé k i is, - pe kš, nusib i is (G ž),
sunkėlis, -ė nusik, nusikęs, sunik, LKŽe issuo i galūnių ediniai: ke iaũžis neūžauga, sunykęs,
sulinkęs žmogus (G ž), kžis neūžauga (Ps), nykà sunykėlis, paliegėlis (G ž); spedizioni isc i e e
ques i galūnių ediniai: šd asa cas mol o isdjū ęs, silpnos zd a ia, nud ėsėlis, d asna (G ž),
núod asa, núoga a, núoga as, núogaiša silpnas, sumenkęs, nes eikas žmogus, nuod asa, sunykėlis
(G ž, Všk). Fino a ques i gio ni engono u ilizza i e as e el ine uomo (G ž)), spi gù is apie piccola,
smullaus sudėjimo žmogų (Všk), žiauže kas menkas, sudžiū ęs, susi aukęs (Všk), š éido izbgęs
sulysęs, sumenkęs (G ž), jo pé puchiamas selpnas, menkas, liesas (Sk b), bès sunkiai se gan is
(Jnšk). Pa a mée in ques o signi ica o sc i e e e 4 zoomo izmi: či ỹlis apie smulkų, silpną žmogelį
eikšmės žodžiai bei azeologizmai: kukù bezdalis „kas mažas, neūžauga“ (G ž,
Pšl, Všk), d seliena „sulysęs, sumenkęs žmogus“ (Ps) (plg. sp õgeliena „sulysęs
(Dj), kkš as mažas, leh as, sudžiū ęs, silpnas žmogus (Všk), ki s ùkas mažas, sus aukęs y as
(Jnšk), sikė apie ploną, sudžiū usią, sunykusią mo e į (Všk). Susisukęs, suk ypęs, ne angus, be
salu e žmogus pa a mėje desc i u o e a ii pa agioni: Pe sisukęs come G įžalo a ai (Pšl).
Išk ypęs come G įžulo a ai (į isas puses išsikė ęs, išple ęs) ne angus) come lupco (Pšl). Pikšės
(jėgos) non ha come s i plys (G ž). Quan o os mia salu e come polchie o! (Jnšk). Iš ižęs [žmogus]
come ka ašūdis (Jnšk). liesą, sudžiū usį, susi aukšlėjusį de o: Sudžiū o Abou donna come quel
šluo os ko as (Ps). Sudjiū ęs come šienas (Pšl). Sudui ęs come ana (Ps). D ėsja, non algo,
za a a come pe muš a e camš o (G ž). Pa smaug a come sk uzdėlė (mol o magna) (K č). Laibu is
come mašalo in es ana (Jnšk). Veidelis susi ukšlijęs, mažu is come šaukš as (Všk). Se gan is, ili o
(G ž, Jnšk). Susi ie ęs, susi aukęs kai kuku bezdalis (Jnšk). Vieno kaulo (nejud us,
uomo pe de sano il iso colo o. Allo a egli iene pa agona o con la e a, d obe, numi ėliu e pan. :
Mio a ello a ielką be a e ne o come da so o zemių (Slč). Isbalus come b ęzlės (g iežlės) šūdas
(Všk). Quel iso pallškumas come numi ėlio (G ž). Isbalęs come d obė (Jnšk). Me ga uda come
linma ko[je] mi kusi, čiup yna come sabala (Ps).
In igan e è che alcuni nomi di nomi appa engono abbas anza s u ai seman ina
g uppo pamélusiam, pašiu pusiam, su edusiam uomo a chiama e. LKŽe o a e:
s y à sus i ėlis (G ž), sukemb ėlis, -ė kas sus i ęs, sug ubęs (Pšl), šiù šis, -ė
AURELIJA GRITĖNIENĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
kas pašiu pęs, šiu pis (Všk); spedizioni au o eese issa o šal akõjis, -ė kieno is
edos koji, kas g ei a šąla kojas (G ž).
3. PAGALI INNOMINAI
ASMENS ATLIEKAM FAKL
Ques o è una gausiusių seman inių g upių. Lei appa iene 109 leksema. Pa a mėje
p incipalmen e issa a p eesagų edinių, median e le quali a icinasi occupazione
umana, p o essia11. Si a a dei più dinamiškimi nomi, più chia amen e mos an i
cambiamen i del lessico a minese, che li de e minano neling is iniai a o i
(Babickienė 2015: 379). Innanzi u o menziona e le da enei p egiudizi: -, -ė (i suo
a ian o -(n)inkas, -ė) edininkai. Jų issa a 14, di lo o ino adesso i ai a mėje iene
usa o solo ama niñkas, -ė ama ininkas (G ž). Likè nomi issa i LKŽe: akmeniniñkas, -ė
akmenų ežėjas, inkėjas (G ž), cuk élninkas, -ė ucca ello (sacha ino)
pa da inė ojas (Jnšk), dieniniñkas, -ė padienisinkas (G ž), óbuolninkas, -ė kas
p ekiauja obuoliais (G ž), siekãgin, -ė py ų ežėjas i pa da inė ojas (G žag),
ýkš ė, -ė py ų pjėšinkas (Jnško ), p ykš ė, -ė kš ė, kš ė, kš ė, kš ė, š ė, š ė, š ė,
š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė,
š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, š ė, chi ca u a pesce, pesche à, 2.
cosciosi del comme cio dei pesci, pesci
pi klys“ (G ž, Jnšk, Ps).
Insc i a 13 p eecessaga -ėjas, -a edinių: a jas, -a kas a ia, a ojas (G ž), bedjas, -a kas beda, kasa
da žo es (G ž), izda jas, -a 1. chi padu a, ipa isce cibo; 2. kas izk auna ežimą (Jnšk), ki jas, -a
kas ke a kokius (Ps), liuobjas, -a kas liuobia gy ulius, šė ėjas (G ž), me jas, -a kas apme a audeklo
me menis (G ž), pasekjas, -a seno iškých es u ių palydūk (Ps), pljas, -a kas linus plūkia, b uka
(Jnšk), p i ežžajas, -a kas p i ež paša us pašalis (Všk), 11 D pa a mo je iksu p iesagnej je osobin
je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je je
je je je je je je je je je je je. Essi indicano ba imen o e bale ondamen ale dell'azione de a, ma
hanno un abb e ia o, as a e e signi ica o, pe ciò nella lis a gene ale di leksemì analizza i non
engono inclusi, ad esempio, bagjas, -a kas baigia (Jnšk), gadigjas, -a kas pabaigia (Jnšk, Pšdau),
bjaū in ojas, -a kas bjau ina, gadina (Gulp), čikas, -a jas ulpia (G zda), čiupkas, -a kaska, gaudo,
g iebikas (G zda), -a kas ojas, -a ka, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas,
kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, kas, , kas, kas, kas, kas, , kas, , kas, , , , , , , , ,
, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,
A icoli A icles 239 /
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
Spa čiausiai chin a con a i i à indi iduale, pomėgiu e s a us sociale ela i i nomi.
Nullando o del u o scompa se le a i i à del se o e co isponden e, non a ojami
oppu e ico da i solo pa lando di passa i e con quella a i i à ela i i nomi di
pe sone: akmeniniñkas, a kliãpjo is, aš úonduonis, bi bjas, gãnas, dieniniñkas,
kálkdegis, k aujala, kūliãda is, laũksa gis, siekidisélninkas e k . Nemažai nomi di
pe sone secondo esegui a a i i à l'in o man a della gene azione anziana usa solo
pa lando di passa o di b us la o i, ad esempio, ico dando lina o į, ugiapjū ę e pan.
Nics an ai ecchi ma imoni, laido u ių ab očiams, da a osenos a iasi e
co isponden i nomi di pe sone: k aičk o ỹs, k aič ežỹs, palỹdas, pasekjas,
i l ežis, e kja, iš eliáu ojas. Pa e leksemų dal sis ema si ae insieme con
scompa se o o mai ali popola i ealijie, ad esempio, non benesijamas yžos, ad
o maiak ualūs di osi yžakõjo e yžiuõčio appellinimai, nessuno sepa a amen e
nebepa da inėja sacha ino, sku lių, senų geležų, ad imami dimen iš i cuk élninkai,
séngeležiai e škulininkai. Ypač mol i da a i iosios a osenes pas aukusių
pa adinimų secondo socialinio s a usą. La maggio pa e dell'a icolo analizza o di
ques a seman ica g uppo nomi accol a da LKŽe, solo pochi nomi asc i i da
in o man ì in e oginandosi su lo o in anzia o gio inezza empi. Fino ai nos i gio ni
a i amen e u ilizza e gene ess signi ica i s di ques a g uppo leksemos (bekenis,
juodnãgis, kiau aklỹnis, plika is, ùbagas).
Palygin i neblogai ada memen e uscilaikè nomi di pe sone secondo amžių. Po ei
osse a o che dal a osenos spa i aciasi quei indi idui secondo amžių
chiaminan i dū inie, cui leksinė signi ica o di e isce dalla da ybnice, ad esempio,
gl laižis, šškabandis, zaliagl is, zaliapu is.
Pa lando di p es in ina leksiką no a a endenza, che pa e sla izmų ino ques i
gio ni anco a abbas anza a i amen e u ilizza i anziane gene azioni in o man ų.
Ispe oosenos spa i a i ai ai consuma o i o maiak ualūs sla izmai: cigeninkas,
dese niñkas, des ninkas, pakajáuka, špigas, ùlkininkas, zenius e pan.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Babickienė Zo ija 2015: Asmenų pa adinimai adicinėje žemaičių (dounininkų) a mėje.
Ta mės Pa imonio cul u ale delle nazioni eu opee. Vilnius: Mykolo Rome io uni e si à,
370393. Accedo in e ne : h pebooks.m uni.eu/pd eade /
a ms-eu opos- au -kul os-pa eldas-dialec s-cul u al-he i age-eu opean-na ions.
Bui ydienė Rū a 1997: Li u ians lingua edybų giminys ės pa adinimai. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų publybos ins i u o.
BŽe p epa a o Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Edak o ių kolegija: D. Liu ke ičienė
( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J.

AURELIJA GRITĖNIENĖ
240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
Zaba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012–
2016. Accedo in e ne : h p://bkzd.lki.l ; BŽe manosc i o. Ci jan Ta jana 1990:
Цивян Т. В. Lingui is iche basi balkanской картины
мира. Москва: Наука.
Dzežulskienė Judi a 2001: Asmenų pa adinimai, eiškiami eiksmažodiniais moDŽe
biliaisiais daik a a džiais (subs an i a mobilia). – Ac a Linguis ica Li huanica 44, 55–69.
Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed. S asys
Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; e sione online, 2011. P iega in e ne :
h p://lkiis.lki.l .
FzŽ Diziona io F azeologijos. Rengė I ena E many ė, Ona Kažukauskai ė, Ge ūda
Nak inienė, Jonas Paulauskas ( ed.), Zi a Šimėnai ė, Angelė Vilu y ė. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2001. P ieiga in e ne : h plkiis.lki.l / Guda ičius Aloyzas 2000:
E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija.
Vilnius: Vilniaus uni e si à. Jakai ienė E alda 1988: Leksinė seman ika. Vilnius:
Mokslas. Jasiūnai ė Bi u ė 1999: End ieja iškių pejo a y inė leksika (negiamieji
žmogaus apibūdinimai). Li u ians dialek ologijos skai iniai 1. Vilnius: Vilniaus
uni e si e as, Ka delis Vy au as: 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų onologijos
300–325.
b uožai. Vilnius: Vilniaus uni e si ys edikla.
Klima ičiū ė Rū a 2012: Pe smenis į a dijan ys daik a a džiai: sinonimija i a osena.
La o o di bakalau o. Vilniaus uni e si à.
K a co a Liudmila: 2013: Šiuolaikinės usų kalbos asmenis į a dijan ys daik a a džiai kaip
pasaulė aizdžio a spindis (pagal XXI amžiaus aiškinamąjį usų kalbos žodyną. Ak uali
leksika). Do a o disse azione sin esi. Vilnius: Vilniaus uni e si à. LKŽe Lie u os kalbos
žodynas 120, 19412002, a ian e ele onica, edac o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė
( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy aujin a e sija, 2008). Accedo
as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a nau-
in e ne : www.lkz.l . LKŽP Lie u ių kalbos žodino Papildymų ka o eka. P iega in e ne :
h p://lkiis.
lki.l .
Nak inienė Ge ūda 2015: Ta mių ak ų pa eikimas academiniame Lie u ių kalbos
žodyje. Ta mės Pa imonio cul u ale delle nazioni eu opee. Vilnius: Mykolo bos
A icoli A icles 241 /
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
Uni e si à Rome io, 494515. Accedo in e ne : h pebooks.m uni.eu/pd eade /
a ms-eu opos- au -kul os-pa eldas-dialec s-cul u al-he i age-eu opean-na ions.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai. Šiauliai:
VšĮ Šiaulių uni e si e o edi ice.
Pečku ienė Laima 2014: Dėmenį bend - u in ys asmenų pa adinimai i jų da y-
peculia umai nella lingua amminis a i a. S udi delle scienze sociali 6(3), 648660. Accedo
online: ile/C:Use s/ a o ojas/Downloads://59-40-8713-1-SM.pd . Pikčilingis Juozas
1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2. Vilnius: Mokslas. PP Pa a lės e p onomodžiai. Rengė
K. G igas e A. Jonynas. Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os leidykla, 1958.
Rosinienė G ažina 1978: Žmogaus sudėjimo, o ze, salu e, amžiaus, a i lumo e
da bš umo desc i üdinimas zoomo izmais. Kalbo y a 29(1), 4151. Rosinienė
G ažina 1982: Zoomo inis desc izione umana in lingue li uane (psicholing is inio
espe imen o da i). Kalbo y a 33(1), 7887. Rosinienė G ažina 1989: Sis emaškumas
della s u u a seman ica dei zoomo ismì della lingua Li uania. Bal is ica 3(2),
P iedas, 384387.
Ruškys Algi das 1982: F azeologismų lie u ių kalbos, pejo a i amen e desc i inančių
žmogaus cha ak e io b uožus, seman ica e s ilis inės ypa ybės. Kalbo y a 33(1), 8895.
Ruškys Algi das 2010: Žmogaus pasaulio a spinžiai end ieja iškių šnek oje. Li uani locali
s udi. Pa la. P iega in e ne : h p://www.ll .l /pd end ieja as/ end ieja as_kalba.pd .
Vėb a Riman as 1990: Lie u os isuomenė XIX a. an ojoje pusėje. Le ca a e is iche
della s u u a sociale. Vilnius: Mokslas.
PlgŽ Vosyly ė Klemen ina. Palyginimen i dizionynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
P ieiga in e ne : h p://lkiis.lki.l / Vosyliū ė Anelė, Kaspa a ičienė Vida, Maniukai ė G ažina,
Kocai Elena 2004: Va guomenė: gy ensena i e ybės. Vilnius: Socialinių y imų ins i u o.
Zaba skai ė Jolan a 2006: Eksp essi ioji lie u ių kalbos leksika i a osenos žodynai.
Lessicog a ia e lessicologia 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 170180.
Zinke ičius Zigmas 2006: O ignia dei a mini Lie u ių. Vilnius: Lie u ių kalbos
Zla ku ė Eglė 2011: Žmogų apibūdinan ys palyginimai lie u ių kalboje. Bakalau o da -
ins i u as. bas. Vilniaus uni e si à.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
INTERNETO RESORSAI:
Russo-bela usianский словарь. P iega in e ne : h p://www.ska nik.by. Dic iona i
del usso lingua. P iega in e ne : h pwww.g amo a. u://slo a i. Słownik języka
polskiego. P iega in e ne : h p://sjp.pwn.pl h p://sjp.pwn.pl. Wielki słownik
języka polskiego. P iega in e ne : h p://www.wsjp.pl.
Pe sonal Names in he No he n Pane ėžiškiai
Subdialec
SUMARY
The a icle discusses 280 pe sonal names om he No he n Pane ėžiškiai Subdialec and
Dic iona y o he Li huanian Language which e lec he pe sons physical p ope ies, age,
occupa ion, and social ela ions. The ma e ial collec ed o he s udy shows ha
pound wo ds (mo e han 80 o hem a e discussed in he p esen a icle) and su ixal de-
com i a i es (abou 120 o hem we e eco ded) a e equen ly employed o naming people in
he adi ional dialec . I he base wo d o a de i a i e o a compound wo d is s ill used in he
subdialec , pe sonal names o med om hem end o emain in use as well. Names deno ing
a ious ex e nal de ec s cons i u e he la ges seman ic g oup which is no p one o apid
changes. Pe sonal names o med h ough me apho isa ion a e a he widely sp ead in he
subdialec . Zoomo phisms a e equen ly used; pe sonal o ni omo phic desc ip ions a e also
common. Age-deno ing pe sonal names a e a he well p ese ed in he subdialec .
The names linked o an occupa ion, hobby and social s a us a e subjec o mos apid
changes. Come le occupazioni o a ce ain sphe e g adualmen e scompaiono, he names
ela ed o hose occupa ions a e no longe used o a e only emembe ed wi h e e ence o
he pas . A pa o lexemes wi hd aw om he sys em oge he wi h he ealia which a e
ei he de unc o no longe popula .
Į eik a 14 d. luglio 2016
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Li uania
au elija.genely [email protected]