224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija i leksikog a ija.
ASMENŲ PAVADINIMAI
ŠIAURĖS PANEVĖŽIŠKIŲ
PATARMĖJE
Pe sonal Names in he No he n Pane ėžiškiai
Subdialec
ANOTACIJA
S aipsnio objek as y a gausi i iki šiol plačiau ne i a seman inė g upė – šiau ės pane-
ėžiškių pa a mėje už ašy i asmenų pa adinimai. Šiam y imui a ink a 280 asmenų pa-
adinimų pagal žmogaus izines sa ybes, amžių, a liekamą eiklą i socialinius san ykius.
Ty imu siekiama pa ody i okių pa adinimų gausą i į ai o ę, ap a i jų da ybą, kilmę bei
pabandy i nus a y i, ku iuos iš jų in o man ai da ak y iai a oja, o ku ie y a nyks an ys
a isai pasi aukę iš ak y iosios a osenos.
ESMINIAI ŽODŽIAI: pa a mė, leksika, nominacija, leksinė eikšmė, da ybinė analizė,
asmens pa adinimas
ANNOTATION
The objec o he a icle is a la ge seman ic g oup lacking ho ough s udies – pe sonal
names eco ded in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec . 280 pe sonal names e lec ing
he pe son’s physical p ope ies, age, occupa ion and social ela ions we e selec ed o he
s udy. The s udy in ends o show he abundance and di e si y o such names, o discuss
hei o ma ion and o igin and o y o iden i y which o hem a e s ill ac i ely used by
in o man s and which a e g adually going ou om he ac i e usage o a e abandoned
al oge he .
KEYWORDS: subdialec , lexis, nomina ion, lexical meaning, de i a ional ana-
lysis, pe sonal name.
S aipsniai / A icles 225
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
1. ĮVADAS
Lie u ių kalbo y oje a lik a nemažai y imų, ski ų į ai iems asmenų pa a-
dinimams. Plačiai iš i i lie u ių kalbos edybų giminys ės pa adinimai (ap a-
šy a jų kilmė, aida, papli imas, eikšmė bei yšiai su ki omis kalbomis) (Bui-
ydienė 1997). Išsamiai į ai iais aspek ais ap ašy i zoomo izmai (Rosinienė
1987: 41–51; 1982: 78–87; 1989: 384–387). Iš y inė i asmenų pa adinimai a-
dicinėje žemaičių dounininkų a mėje (Babickienė 2015). Ypač išsamiai iša-
nalizuo i neigiamieji žmogaus apibūdinimai end ieja iškių šnek oje (Jasiūnai ė
1999: 300–325). Ap ašy a end ieja iškių leksika i azeologija, apibūdinan i
žmogaus išo ę i cha ak e io ypa ybes (Ruškys 2010). Iš i a lie u ių kalbos
azeologizmų, pejo a y iškai apibūdinančių žmogaus cha ak e į, seman ika i
s ilis inės ypa ybės (Ruškys 1982: 88–95). Išanalizuo i bend inės kalbos as-
menų pa adinimai, eiškiami eiksmažodiniais mobiliaisiais daik a a džiais
(Dzežulskienė 2001: 55–69). Ap a i dėmenį bend - u in ys asmenų pa a-
dinimai i jų da ybos ypa umai adminis acinėje kalboje (Pečku ienė 2014:
648 – 660). S uden ų baigiamuosiuose da buose ap ašy a asmenis į a dijančių
daik a a džių sinonimija i a osena (Klima ičiū ė 2012), analizuo i lie u ių
kalbos žmogų apibūdinan ys palyginimai (Zla ku ė 2011). Visų a minę leksi-
ką y usių au o ių da buose aki aizdi iena iš ada: zoomo izmais, soma iniais
a ki okiais azeologizmais, a mių aizdingąja leksika asmenys dažniausiai
apibūdinami neigiamai. Apsk i ai lie u ių kalboje, kaip i daugelyje ki ų kal-
bų, neigiamo emocinio e inimo žodžių nepalyginamai daugiau negu eigia-
mo1. Šis ak as gali bū i paaiškin as psichologinėmis i socialinėmis p iežas-
imis: isa, kas ge a, pap as ai laikoma no maliu dalyku, o ypa ingų emocijų
dėl no malių dalykų niekas ne eiškia (Jakai ienė 1988: 51; 2010: 162). Kaimo
kul ū oje bu o s engiamasi nenuk yp i nuo adicinių do o ės no mų, laiky is
adinamojo „aukso idu io“, odėl „ isa, kas neabejo inai ge a, do a i isiems
aiškiai sup as a, a odė, kelia mažiausiai ūpesčio“ (Ruškys 2010: 4). Šiau ės pa-
ne ėžiškių pa a mėje už ašy a 280 leksemų, ku iomis į a dijami žmonės pagal
izines sa ybes, amžių, a liekamą eiklą i socialinius san ykius. Juk ne el ui
liaudies išmin is sako, kad su inka pagal ūbą, išleidžia pagal p o ą. Žmogui iš-
aizda bu o s a bi isą laiką, nuo seniausių amžių iki mūsų – amžinos jaunys-
ės kul o – laikų. Ve inan žmogų isais laikais lygiai aip pa s a bu bu o i
jo amžius bei socialiniai san ykiai – žmogaus a liekama eikla, u inė padė-
is, p iklausymas am ik ai socialinei g upei. Pa ienės šių seman inių g upių
leksemos minimos a ski uose šiau ės pane ėžiškių pa a mės y ėjų da buose,
1 Iš yškų eigiamą e inimą nusakančių žodžių galima paminė i ik gausius lie u ių kalbos de-
minu y us i ieną ki ą pa e inės spal os žodį (Jakai ienė 2010: 162).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
ačiau išsamesnio minė os leksikos ap ašo iki šiol ne u ime. Ta mių ni elia i-
mosi laikais okie y imai labai ak ualūs. Šnekamoji kalba kin a i nepaliauja-
mai kis, odėl ypač s a bu „iš i i ą yksmą, sukaup i duomenis, u inančius
li uanis iką i p isidedančius p ie mūsų au os p aei ies pažinimo“ (Zinke ičius
2006: 255). Taigi i šio s aipsnio ikslas – plačiau ap a i, kokiomis leksemomis
šiau ės pane ėžiškiai į a dija asmenis pagal jų išo ės b uožus, amžių, a liekamą
eiklą i socialinius san ykius. Šiam ikslui įgy endin i išsikel i okie užda i-
niai: suski s y i pa adinimus pagal leksinę eikšmę į a i inkamas seman ines
g upes i pog upius, ap a i pa adinimų da ybą bei kilmę, pabandy i nus a y i,
ku ie iš šių pa adinimų da a ojami, o ku ie y a nyks an ys a isai pasi aukę
iš ak y iosios a osenos. Au o ės ekspedicijose už ašy a medžiaga i Lie u ių
kalbos žodyno Papildymų ka o ekoje (LKŽP) as i naujesni duomenys lyginami
su senesniais Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe) duomenimis. Jeigu žodis as as žo-
dyne, o pe 20 me ų ekspedicijose nepa yko jo už ašy i, aip pa jis ne iksuo as
i LKŽP, didelė ikimybė, kad jis pamažu aukiasi iš ak y iosios a osenos.
S aipsnyje aikomi ap ašomasis, da ybinės analizės i medžiagos s uk ū ini-
mo me odai. Šis y imas gali bū i įdomus i e ingas ne ik leksikos, dialek-
ologijos, be i e noling is ikos specialis ams. Jau seniai bu o pas ebė a, kad
„į a dijimas daugiau pasako apie į a dijan į (subjek ą) negu apie pa į į a dijimo
objek ą. Tai juo labiau į ikinama odėl, kad į a dijan ysis pe duoda ne iek sa-
o asmeninį įspūdį, kiek no om neno om pa odo sa o pasaulė aizdį, – ėlgi
ne iek sa o asmeninį, kiek ą, ku iam jis p iklauso“ (Ci jan 1990: 54; ci uo a
iš Guda ičius 2000: 17). Taigi, kaip jau minė a, šiam y imui su ink a 280 lek-
sikos iene ų. Medžiaga iš šiau ės pane ėžiškių pa a mės (daugiausia iš Pãs a-
lio ajone esančių šnek ų – Daujnų, G žių, Jonišklio, K inčno, K klinių,
Pùmpėnų, Pãs alio, Pùšalo o, Sk ebó iškio, Salõčių i Vašk pa apijų) ink a
ekspedicijose (nuo 1998 m.) i iš LKŽP bei LKŽe, į ku į galima ž elg i kaip
į hipe eks ą – ai duomenų šal inis, ku iuo emian is galima y inė i ne ik
„nai ųjį“, be i „mokslinį“ pasaulė aizdį, ep ezen uojamą nacionalinės kalbos
leksika (K a co a 2013: 5).
S aipsnyje ap a iama ik adinamoji a minė (di e encinė) leksika – ben-
d inei kalbai nežinomas a kuo no s (šaknimi, eikšme, žodžių da yba) nuo jos
besiski ian is leksikos sluoksnis (plg. Jakai ienė 2010: 176–177). Šių žodžių ne-
asime nei Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DŽe), nei Bend inės lie u ių kalbos
žodyne (BŽe). S aipsnyje analizuojami i nekono uo i, i u in ys neigiamą a
eigiamą a spal į pa adinimai. Pagal leksines eikšmes ski iama kele as pa a-
dinimų g upių. Kiek ienos g upės iduje leksemos da smulkiau g upuojamos;
p ie a i inkamų posky ių, no in pa ody i kuo išsamesnį ap a iamos leksikos
S aipsniai / A icles 227
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
aizdą, papildomai pa eikiama pa a mėje už ašy ų a žodynuose2 as ų azeo-
logizmų i palyginimų.
2. PAVADINIMAI, NUSAKANTYS ĮVAIRIUS
ASMENS IŠORĖS TRŪKUMUS
Kaip jau minė a anksčiau, apibūdinan žmogaus išo ę neigiamos eikšmės
(menkinamųjų, pašiepiamų) leksemų isose mūsų a mėse a ojama daug dau-
giau nei eigiamai kono uo os leksikos3. No malaus sudėjimo i įp as ai a o-
dan ys žmonės pa a mėje lieka a si nepas ebė i, į juos nek eipiama jokio ypa-
ingo dėmesio, jiems pa adin i ne eikia specialių leksemų. Vaizdingoji leksika
pasi elkiama, kai kalbama apie egimąsias asmens ypa ybes, . y. apie neįp as ą
žmogaus iš aizdą (s o us a ba plonus, apžėlusius a ba nuplikusius, u inčius ko-
kią no s neįp as ai didelę kūno dalį i pan.) i mo o iką ( ai dinaminė žmogaus
iš aizda, jo eisena, judesiai, pa yzdžiui, šluba imas, klišenimas i pan.). Iš iso
a mėje už ašy a 111 pa adinimų, sie inų su į ai iais asmens išo ės ūkumais.
Gausi seman inė g upė – leksemos, apibūdinančios žmogaus kūno sudė-
jimą. Jų iksuo a 18. Daugiausia žodžių ski a didesnio nei įp as a s o io as-
menims pa adin i. Čia minė ini iki šių dienų gana plačiai a ojami į ai ių
p iesagų i galūnių ediniai: apsk i uõlis, -ė „kas k esno, ap alaus kūno sudė-
jimo“ (Všk)4, de iūgà „labai i as žmogus“ (G ž), d iùčkis, -ė „s o as žmogus“
(G ž), išpù ėlis, -ė „kas išpu ęs, s o ulis, s o apil is“ (G ž), iebùckis, -ė „ iebulis“
(G ž). Tik LKŽe iksuo i p iesaginiai pa adinimai – dùmza „s o as, ne angus,
ne ik us žmogus“ (Ps) i sudùbėlis, -ė „kas sudubęs, susmukęs, sud ibęs“ (G ž).
S ambaus sudėjimo asmenys iki šių dienų adinami i dū iniais ke aplšas „ma-
žas, d ū okas žmogus“ (Slč), mspil is, -ė „s o apil is“ (Všk). Riebaus, s ambaus
2 Kai ku ie pa yzdžiai im i iš F azeologijos žodyno (FzŽ) i Palyginimų žodyno (PlgŽ). P ieiga in-
e ne e: h p://lkiis.lki.l .
3 Pa a mėje už ašy a isai nedaug di e encinių leksemų, azeologizmų i palyginimų, ku iais
į a dijami g ažios iš aizdos, iziškai pa auklūs, s ip ūs asmenys. Pa yzdžiui: bal edis, -ė „bal-
o eido žmogus“ (G ž), skaid a edis, -ė „kas skaid aus, š iesaus eido“ (G ž), žel ỹs, - „kas
i as, s ip us“ (Jnšk), kap š peno plaũkęs „labai g ažus, s eikas, skais us“ (Jnšk), kap š pa-
eiksliùko „labai g ažus“ (G ž) i k .
4 Skliaus uose nu odoma ie o ė, ku ioje už ašy as žodis. Su umpinimai okie pa ys kaip LKŽe.
Visa au o ės ekspedicijose už ašy a medžiaga y a pa ekusi į LKŽP, odėl s aipsnyje iš asmeni-
nės ka o ekos im i pa yzdžiai nea ski iami nuo LKŽP a LKŽe esančių duomenų. Žodyno me-
džiaga i au o ės su ink i duomenys s aipsnyje aki aizdžiau a siski ia kalban apie pa adinimų
aukimąsi iš ak y iosios a osenos.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
eido žmogus adinamas ma mūzù (G ž), o ulga izmas subnius, -ė (G ž) a -
ojamas asmeniui dideliu užpakaliu pa adin i. Pa a mėje už ašy i i 7 pe kel i-
ne eikšme a ojami žodžiai: a bzas, moligas „apie nu ukusį, ne angų, ingų
žmogų“ (G ž), peniùkšlis, -ė „apie nu ukusį, iebų žmogų“ (G ž), pumpù ė „apie
mažą, s o ą me giną, mo e į“ (Jnšk), pūžlỹs „mažo ūgio, s o as, silpnas aikas“
(Ps), kalãdė, spn a „apie s o ą, ne angią mo e į“ (Všk). Tai me a o inis eikšmių
pe kėlimas, ku is kogni y inėje ling is ikoje sup an amas ne kaip nominacijos
būdas, o kaip aizdingas si uacijos a į ykio sup a imas, paslėp as palyginimas,
ienas iš esminių pasaulio pažinimo būdų (Guda ičius 2000: 88).
S o am žmogui pa adin i šiau ės pane ėžiškių pa a mėje pasi elkiami i zo-
omo izmai5. Jų ekspedicijose už ašy a 7: kiaũlė, pašas 1. „apie nemandagų,
mažai išmanan į žmogų“; 2. „apie d ū ą, nu ukusį žmogų“ (Ps, Všk), ká ė, ku-
mlė „apie ne angią, didelę, s o ą mo e į“ (G ž), jáu is, ešis „apie didelį, s am-
bų y ą“ (Všk), meškà „apie s ambaus sudėjimo, didelį žmogų“ (K č)6. Kaip
ma y i, d ū umas, s o umas, ne angumas pa a mėje dažniausiai nusakomas di-
delių, s ambių, dažniausiai naminių gy ulių pa adinimais. Ši endencija bū-
dinga ne ienai a mei (plg. Jasiūnai ė 1999: 306). Tokie pa adinimai odo
žmogaus gebėjimą įž elg i asmens i a i inkamo gy ūno panašumą. Kadangi
žmogus y a be galo sudė inga bū ybė, isa ko cen as, odėl diduma me a o ų
es i „įcen inės“, einančios į žmogų (Pikčilingis 1975: 279). Apsk i ai me a o ų
kū imo ikslas – „pasaky i iš aiškingiau, e ek y iau, kad klausy ojui bū ų pa-
da y as didesnis po eikis, kad jis ne ik p o u, be i emociškai su ok ų pe duo-
damą in o maciją“ (Guda ičius 2000: 90).
Šiau ės pane ėžiškiai apkūniems asmenims pa adin i iki šių dienų a oja
i skolinių: pampuškà (b u. пампушка7, le. pampuszka, pas a ieji kildin ini iš
o. P annkuchen) „apie s o ą mo e į, me giną“ (K č), e blidas, e ligas ( u.
верблюд) „apie i ą, s o ą, ne angų žmogų a gy ulį“ (K č, Pmp).
5
Zoomo izmai būdingi daugeliui kalbų, gal ne isoms, ačiau jų ealizacija kalbose es i ski -
inga i gali bū i labai esminga au os kul ū ai pažin i. Mūsų a ealo kalbose okios me a o os
dažnai su ampa i pap as ai u i neigiamas kono acijas. Tai, kad gy ūnų pa adinimai šiuo a eju
y a labai p oduk y ūs, liudija iš esmės neigiamą lie u ių požiū į į gy ūnijos pasaulį (Guda i-
čius 2000: 92, 94).
6 Ypač aizdingi, sod ūs didelių, apkūnių žmonių palyginimai su dideliais namų apy okos daik-
ais (s aklėmis, pečiumi „k osnimi“, kubilu, bubinu „būgnu“) a a i inkamais gy ūnais: Me ga
kaip s aklės (didelė, s ambi) (G ž). Agi a o pačios, y el, išsipenėjimas – kaip pečius! (Jnšk). Klebo-
no d ū ybė – kaip kubiliukas! (Jnšk). Jo pil as iš i ęs kaip bubinas (Jnšk). D ū as kaip meška (Pmp).
Riebus kaip ba sukas (Pšl). Didelė kaip kumelė, du na kaip iš a (Ps).
7 Ki ų kalbų a i ikmenys pa eikiami iš elek oninių i spausdin ų žodynų. Jų bibliog a ija pa ei-
kiama bend ame li e a ū os są aše.

S aipsniai / A icles 229
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
Dažnai pa a mėje į a dijan asmenį a ski ai pab ėžiama i ku i no s neį-
p as o dydžio, s o io a ilgio kūno dalis. Tokiais a ejais daugiausia a -
ojami dū iniai. Jų ekspedicijose už ašy a 11: didžiadañ is, -ė „kas su dideliais
dan imis“ (G ž), didžiakãk is, -ė „kas su didele kak a“ (G ž), d iū ablaũzdis, -ė
„s o ablauzdis“ (Jnšk), ge akãklis, -ė „kas ilgu kaklu, ilgakaklis“ (Jnšk), iš i s-
api is, -ė „kas iš i usiu, dideliu pil u“ (G ž), nud ib api is, -ė „kas su dideliu,
nud ibusiu pil u“ (G ž), pakabn gu klis, -ė „kas nukabusiu gu kliu“ (G ž), puo-
dynga is, -ė „žmogus didele gal a“ (G ž), sausablaũzdis, -ė „kas ilgomis, plono-
mis kojomis“ (Jnšk), smailasubnis, -ė „kieno siau as, smailus užpakalis“ (G ž),
plačiasubnis, -ė „kieno didelis, pla us užpakalis“ (Všk)8.
Ta mėse iš ka o pas ebima i neįp as a žmogaus eisena. Šlubuojan is,
klumpan is, elkan is koją žmogus iš ka o gauna a i inkamą pa adinimą: ka-
bálda „kas eina iš lė o, šlubuodamas, šlubis“ (Jnšk), klý is, -ė „kas kly as, klišis,
šlei ys“ (G ž), k ãpas „kas k apinėja, eina ne i u, smulkiu žingsniu, pamažu,
susilenkęs“ (G ž), k ei ùklis, -ė „kas k ei uliuodamas eina“ (G ž), k pis, -ė „kas
k ypuoja eidamas“ (G ž), š api as „neg ažios eisenos žmogus“ (Jnšk). Kaip ma-
y i, neg ažios, ne angios eisenos žmonės dažniausiai adinami iš aizdingų-
jų eiksmažodžių pasida y ais p iesagų a galūnių ediniais. LKŽe odo, kad
pa a mėje ypač populia ūs p iesagos -ãlis, -ė ediniai: knapãlis, -ė „kas eida-
mas knapsi, klumpa, g iu inėja“ (G ž), k apãlis, -ė „kas sunkiai eina, k apalioja“
(Jnšk), k ipãlis, -ė „ku is aikš o k ypuodamas“ (G ž), š apãlis, -ė „kas š apali-
nėja, k apalius“. Dū iniais į a dijami k ei omis, išklypusiomis kojomis asme-
nys: išklyp kõjis, -ė „kas išklypusiomis kojomis, k ei akojis“ (G ž), klyp akõjis, -ė
„kas išklypusiomis kojomis“ (Jnšk), klišakõjis, -ė „kas k ei omis, klišomis kojo-
mis“ (Ps). Deja, šios seman inės g upės pa adinimai iš ak y iosios a osenos
spa čiai aukiasi. Iš 13 čia minimų šios seman inės g upės pa adinimų ne 9
iksuo i LKŽe i ik 6 (išklyp kõjis, kabálda, klišakõjis, klý is, k ãpas, k apãlis) už-
ašy i pe ekspedicijas. Apsk i ai mūsų kalboje „daugelis aizdingųjų a dažo-
džių i eiksmažodžių įgauna a chaizmų s a usą“ (Zaba skai ė 2006: 170).
Da iena pa adinimų g upė – leksemos, žyminčios neįp as ą žmogaus
plaukuo umą. Dažniausiai a ojami sudu iniai pa adinimai, ku ių pag in-
dinis daik a a dinis dėmuo nu odo, ku i asmens kūno dalis y a plaukuo a, o
pi masis dėmuo sie inas su eiksmažodžiu apžel i. Au o ės už ašy i 5 okie dū-
iniai: apžel kõjis, -ė „kas su apžėlusiomis kojomis“ (G ž), apžel k ū nis, -ė „kas
8 Ku i no s neįp as ai didelė kūno dalis apibūdinama i palyginimais. Dažniausiai žmogaus kūno
dalys lyginamos su in o man ams ge ai pažįs amais sa os kaimo aplinkos bui ies daik ais, į an-
kiais, paukščiais: Jam eidas išple ęs kaip naginė (Jnšk). Ta o pi š ai kaip akėčkuoliai (dideli, sug u-
bę) (Pšl). Kojos kaip dalgiakočiai (ilgos i plonos) (Jnšk). Ta o akys kaip šakės (ž ai os) (Všk). Akys
kaip šakės, dan ys kaip a gonai (Ps). Ko daba žiū i akis išpū ęs kaip špokas?! (Jnšk).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
su apžėlusia k ū ine“ (G ž), apžel nugã is, -ė „kas su apžėlusia nuga a“ (Všk),
apžel añkis, -ė „kas su apžėlusiomis ankomis“ (G ž), apžel edis, -ė „kas su
apžėlusiu eidu“ (G ž). P iesagų -o is, -ė ediniais ūsõ is, -ė (K č) i ba zdõ is, -ė
da i šiandien pa a mėje adinamas ūsuo as a ba zdo as žmogus. Žymiai e-
čiau asmuo į a dijamas a ski u pa adinimu dėl menko plaukuo umo. Pa a mė-
je už ašy i ik du šios seman inės g upės dū iniai: skus aga is, -ė „kas nuskus-
ais plaukais“ (Ps) i e abazdis, -ė „kas u i e ą ba zdą“ (G ž)9.
Liaudies išmin is sako, kad s eika a i už auksą b angesnė (PP 223), odėl s ip-
us, s eikas žmogus adicinėje kaimo bend uomenėje bu o eikalingas, ge -
biamas, s a bus. Daugelis adicinių apeigų, isas kompleksas pap očių i gau-
si žodinė liaudies kū yba bu o ski a už ik in i žmonių s eika ai i išlikimui
(T imakas 2008: 9). Jei žmogaus s eika a ge a, uome apie jį pa a mėje sakoma
s eikas kaip žu is (Pšl), s eikas kaip idikas (Ps)10. Kai s eika a pay a, žmogus
š kó o iš is a (G ž), uome i onizuojama: S eikas kaip idikas kiau u idu iu
(Jnšk). Taigi se gan is, negaluojan is žmogus nelikda o nepas ebė as. Tokie
asmenys dažniausiai bu o adinami apibend in u a du, eiškiančiu apsk i ai
ligo ą, nes eiką žmogų. Tokių pa adinimų as a 6, iki šių dienų a mėje a -
ojami ik 3: ai p iesagų ediniai ligãšninkas, -ė „nuola se gan is, nes eikas
žmogus“ (G ž, Ps), si galỹnė „dažnai se gan is žmogus, ligonis“ (G ž), si gù is, -ė
„ligonis“ (Ps), ik LKŽe iksuo i p iesagų ediniai pūkšlỹs, -ė „kas is pukši, ne-
galuoja“ (G ž), sučipėlis, -ė „kas nes eikas, pasiligojęs“ (Pšl) i galūnės edinys
s éipė „kas dažnai se ga, negaluoja“ (G ž). 6 pa adinimai sie ini su kokia no s
konk ečia liga a negala imu. Tai LKŽe iksuo i p iesagų ediniai k unklỹs, -
„kas is k ankia, kos i“ (Slč), sp éngilas „kas sp engėja, kos i“ (G ž), šniaukšlỹs,
- „kas k ėpuodamas šniu kščia“ (Pšl); iki šiol pa a mėje a ojamas p iesagos
edinys núoma ninkas, -ė „epilep ikas“ (Jnšk) i dū iniai iš ã upis, -ė, š akis, -ė
„kas nep ima o su emus, se ga iš akumu“ (Jnšk, Ps).
Pa a mėje iksuo a 17 leksemų, ku iomis pa adinamas apsk i ai silpnas, su-
nykęs, mažesnės nei įp as a jėgos a mažo ūgio žmogus. Minė ini LKŽe as i
p iesagų -ėlis, -ė, -la, -lė, -lys, -ė, -uoklis, -ė ediniai: čyplỹs, - „nususėlis“ (G ž),
či plỹs, - „kas nuči pęs, sunykęs“ (G ž), kliù kla „menkas, silpnas žmogus“
(G ž), kniáuklė „labai sulysęs, nusibaigęs žmogus“ (Všk), mauklỹs, - „p as as,
9 Kalbėdami apie nuplikusius, pasišiaušusius, ilgaūsius y us a menkais, silpnais plaukais mo e-
is in o man ai a oja į ai ių palyginimų, azeologizmų: Gal a kaip kolis (plika) (G ž). Gal e-
lėj mėnuo š iečia (p aplikusi gal a) (G ž). Jos kaselė nu iušus kaip ka ės uodega (Jnšk). Kasy ė kaip
pelės uodegy ė (Všk). Pasišiaušęs lyg ilką ijęs (K č). Apžėlęs kaip kelmas (Jnšk). Ūsai kaip kumelės
uodega (ilgi) (Ps).
10 Lie u ių kalbos pasaulė aizdyje kaip s eika os požymis su okiama audona spal a, i umas
(Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 91).
S aipsniai / A icles 231
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
sumauk as, sus um inis žmogus“ (Jnšk), nučỹpėlis, -ė „nukeipėlis, išdžiū ėlis“
(G ž), pagỹbėlis, -ė „kas menkos s eika os, silpnas“ (G ž), pasùsėlis, -ė „kas nu-
susęs, apsileidęs, menkokas“ (G ž), pašpógėlis, -ė „kas pasiligojęs“ (G ž), pū-
uõklis, -ė „kas g ei ai pails a, pa a gs a“ (G ž). Pa a mėje au o ė y a už ašiusi
šiuos p iesagų edinius: apnỹkėlis, -ė „apnykęs, menkas, liguis as žmogus“ (G ž),
apsipėlis, -ė „kas apsilpęs, silpnas“ (Jnšk), k ókšla „kas is s ena, pukši“ (G ž),
nukã ėlis, -ė „pe ka ėlis, nusibaigėlis“ (G ž), nusisùkėlis, -ė „kas sunykęs, nu a -
gęs, menkos s eika os, nuod asa“ (G ž), pé k i ėlis, -ė „kas pe k i ęs, nusibaigęs“
(G ž), sunỹkėlis, -ė „kas sunykęs, nusilpęs, nusibaigęs“ (Jnšk). LKŽe iksuo i
galūnių ediniai: ke iaũžis „neūžauga, sunykęs, sulinkęs žmogus“ (G ž), kžis
„neūžauga“ (Ps), nykà „sunykėlis, paliegėlis“ (G ž); ekspedicijose už ašy i šie ga-
lūnių ediniai: šd asa „kas labai išdžiū ęs, silpnos s eika os, nud ėsėlis, d as-
na“ (G ž), núod asa, núoga a, núoga as, núogaiša „silpnas, sumenkęs, nes eikas
žmogus, nuod asa, sunykėlis“ (G ž, Všk). Iki šių dienų a ojami i pe kel inės
eikšmės žodžiai bei azeologizmai: kukù bezdalis „kas mažas, neūžauga“ (G ž,
Pšl, Všk), d seliena „sulysęs, sumenkęs žmogus“ (Ps) (plg. sp õgeliena „sulysęs
žmogus“ (G ž)), spi gù is „apie mažą, smulkaus sudėjimo žmogų“ (Všk), žiau-
že  „kas menkas, sudžiū ęs, susi aukęs“ (Všk), š éido išbgęs „sulysęs, su-
menkęs“ (G ž), jo pé pučiamas „silpnas, menkas, liesas“ (Sk b), bè sa s „sun-
kiai se gan is“ (Jnšk). Pa a mėje šia eikšme už ašy i i 4 zoomo izmai: či ỹlis
„apie smulkų, silpną žmogelį“ (Dj), kkš as „mažas, leng as, sudžiū ęs, silpnas
žmogus“ (Všk), ki s ùkas „mažas, susi aukęs y as“ (Jnšk), sikė „apie ploną,
sudžiū usią, sunykusią mo e į“ (Všk). Susisukęs, suk ypęs, ne angus, be s ei-
ka os žmogus pa a mėje apibūdinamas i į ai iais palyginimais: Pe sisukęs kaip
G įžalo a ai (Pšl). Išk ypęs kaip G įžulo a ai (į isas puses išsikė ęs, išple ęs)
(G ž, Jnšk). Susi ie ęs, susi aukęs kai kuku bezdalis (Jnšk). Vieno kaulo (nejud us,
ne angus) – kaip ilkas (Pšl). Pikšės (jėgos) ne u i – kaip s i plys (G ž). Kiek os
mano s eika os – kaip iščiuko! (Jnšk). Iš ižęs [žmogus] kaip ka ašūdis (Jnšk). Apie
liesą, sudžiū usį, susi aukšlėjusį sakoma: Sudžiū o mo e is kaip as šluo os ko as
(Ps). Sudžiū ęs kaip šienas (Pšl). Sudžiū ęs kaip žaba (Ps). D ėsinėja, ne algo, už-
a a kaip pe muš a i aikš o (G ž). Pa smaug a kaip sk uzdėlė (labai plona) (K č).
Laibu is kaip mašalo ža na (Jnšk). Veidelis susi ukšlijęs, mažu is kaip šaukš as (Všk).
Se gan is, ligo as žmogus p a anda s eiką eido spal ą. Tuome jis lygina-
mas su žeme, d obe, numi ėliu i pan.: Mano b olis a ielką ge ia i juodas kaip iš
po žemių (Slč). Išbalus kaip b ęzlės (g iežlės) šūdas (Všk). Tas eido blyškumas –
kaip numi ėlio (G ž). Išbalęs kaip d obė (Jnšk). Me ga uda kaip linma ko[je] mi kusi,
čiup yna – kaip sabalas (Ps).
Įdomu ai, kad kele as pa adinimų p iklauso gana siau ai seman inei g u-
pei – pamėlusiam, pašiu pusiam, sušalusiam žmogui pa adin i. LKŽe as i:
s y à „sus i ėlis“ (G ž), sukemb ėlis, -ė „kas sus i ęs, sug ubęs“ (Pšl), šiù šis, -ė
AURELIJA GRITĖNIENĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
„kas pašiu pęs, šiu pis“ (Všk); ekspedicijose au o ės iksuo as šal akõjis, -ė „kie-
no is šal os kojos, kas g ei a šąla kojas“ (G ž).
3. PAVADINIMAI PAGAL
ASMENS ATLIEKAMĄ VEIKLĄ
Tai iena gausiausių seman inių g upių. Jai p iklauso 109 leksemos. Pa a -
mėje daugiausia iksuo a p iesagų edinių, ku iais į a dijamas žmogaus užsiė-
mimas, p o esija11. Tai ieni dinamiškiausių pa adinimų, aiškiausiai odan ys
a minės leksikos pokyčius, ku iuos lemia neling is iniai eiksniai (Babickienė
2015: 379). Pi miausia minė ini da iausios p iesagos: -ininkas, -ė (i jos a ian o
-(n)inkas, -ė) ediniai. Jų iksuo a 14, iš jų iki šiol gy ai a mėje a ojamas ik
ama niñkas, -ė „ama ininkas“ (G ž). Likę pa adinimai iksuo i LKŽe: akmeni-
niñkas, -ė „akmenų ežėjas, inkėjas“ (G ž), cuk élninkas, -ė „cuk elio (sacha i-
no) pa da inė ojas“ (Jnšk), dieniniñkas, -ė „padienis da bininkas“ (G ž), óbuol-
ninkas, -ė „kas p ekiauja obuoliais“ (G ž), py ãgininkas, -ė „py agų kepėjas i
pa da inė ojas“ (G ž), ýkš ininkas, -ė „ ykščių pjo ėjas“ (Jnšk), uõš ininkas, -ė
„kas a lieka namų apy okos da bus“ (G ž), siekélninkas, -ė „kas auna linų siekus“
(G ž), skliu iniñkas „su skliu u di ban is, ašan is žmogus, dailidė“ (Pšl), škuli-
ninkas, -ė „sku lių supi kėjas, skudu ininkas“ (Jnšk), úogininkas, -ė „kas uogau-
ja, uogų inkėjas“ (Pmp),  šininkas, -ė „piemenų y esnysis, ke džius“ (Všk),
žu élninkas, -ė 1. „kas gaudo žu is, ž ejys“, 2. „kas e čiasi žu ų p ekyba, žu ų
pi klys“ (G ž, Jnšk, Ps).
Už ašy a 13 p iesagos -ėjas, -a edinių: a jas, -a „kas a ia, a ojas“ (G ž), be-
djas, -a „kas beda, kasa da žo es“ (G ž), išda jas, -a 1. „kas paduoda, išdalija
mais ą“; 2. „kas išk auna ežimą“ (Jnšk), ki jas, -a „kas ke a medžius“ (Ps),
liuobjas, -a „kas liuobia gy ulius, šė ėjas“ (G ž), me jas, -a „kas apme a aude-
klo me menis“ (G ž), pasekjas, -a „seno iškų es u ių palydo as“ (Ps), plūk-
jas, -a „kas linus plūkia, b uka“ (Jnšk), p i ežjas, -a „kas p i eža paša us“ (Všk),
11 Dalis pa a mėje iksuo ų p iesaginės da ybos asmenų pa adinimų y a pada y i iš eiksmažo-
džių. Jie žymi pama iniu žodžiu pasaky o eiksmo a likėją, ačiau u i apibend in ą, abs ak-
esnę eikšmę, odėl į bend ą analizuojamų leksemų są ašą neį aukiami, pa yzdžiui, baigjas,
-a „kas baigia“ (Jnšk), pabaigjas, -a „kas pabaigia“ (Jnšk, Pšl), bjaũ in ojas, -a „kas bjau ina, ga-
dina“ (G ž), čiulpjas, -a „kas čiulpia“ (G ž), čiupkas, -ė „kas čiumpa, gaudo, g iebikas“ (G ž),
daužý ojas, -a „kas muša“ (Jnšk), dlin ojas, -a „kas dilina“ (G ž), ėjkas, -ė „kas eina, kas gali oli
a g ei ai nuei i“ (G ž), gadn ojas, -a „kas gadina“ (Jnšk), išdaužjas, -a „kas išdaužia“ (Jnšk),
išda in ojas, -a „kas išda inėja, įskundžia“ (G ž), pa ódy ojas, -a „kas ką pa eikia pažiū ė i, pa-
ik in i“ (Pšl) i k .
S aipsniai / A icles 239
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
Spa čiausiai kin a su asmens eikla, pomėgiu i socialiniu s a usu susiję pa-
adinimai. Nyks an a isai išnykus a i inkamos s i ies eiklai, nebe a oja-
mi a ba p isimenami ik kalban apie p aei į i su a eikla susijusių asmenų
pa adinimai: akmeniniñkas, a kliãpjo is, aš úonduonis, bi bjas, gãnas, dieniniñkas,
kálkdegis, k aujalaidis, kūliãda is, laũksa gis, siekélninkas i k . Nemažai asme-
nų pa adinimų pagal a liekamą eiklą y esniosios ka os in o man ai a oja
ik kalbėdami apie p aei yje di b us da bus, pa yzdžiui, p isimindami lina o-
į, ugiapjū ę i pan. Nyks an seniesiems es u ių, laido u ių pap očiams, iš
a osenos aukiasi i a i inkami asmenų pa adinimai: k aičk o ỹs, k aič ežỹs,
palỹdas, pasekjas, i l ežis, e kja, iš eliáu ojas.
Dalis leksemų iš sis emos aukiasi ka u su išnykusiomis a ba nebe okiomis
populia iomis ealijomis, pa yzdžiui, nebenešiojamos yžos, ad nebeak ualūs
da osi yžakõjo i yžiuõčio pa adinimai, niekas a ski ai nebepa da inėja sacha i-
no, sku lių, senų geležų, ad imami pami š i cuk élninkai, séngeležiai i škulininkai.
Ypač daug iš ak y iosios a osenos pasi aukusių pa adinimų pagal sociali-
nį s a usą. Didžioji dalis s aipsnyje analizuo ų šios seman inės g upės pa adi-
nimų su ink a iš LKŽe, ik keli pa adinimai už ašy i iš in o man ų klausinė-
jan juos apie aikys ės a jaunys ės laikus. Iki mūsų dienų ak y iai a ojamos
bend esns eikšms šios g upės leksemos (bekenis, juodnãgis, kiau aklỹnis, pli-
ka  is, ùbagas).
Palygin i neblogai pa a mėje išsilaikę asmenų pa adinimai pagal amžių. Pa-
s ebė a, kad iš a osenos spa čiau aukiasi ie asmenis pagal amžių pa adinan-
ys dū iniai, ku ių leksinė eikšmė ski iasi nuo da ybinės, pa yzdžiui, gl laižis,
šškabandis, žaliagl is, žaliapu is.
Kalban apie skolin inę leksiką pas ebė a endencija, kad dalis sla izmų iki
šių dienų da gana ak y iai a ojami y esniosios ka os in o man ų. Iš a o-
senos spa čiau aukiasi a o ojams nebeak ualūs sla izmai: cigeninkas, dese -
niñkas, des ninkas, pakajáuka, špigas, ùlkininkas, zenius i pan.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Babickienė Zo ija 2015: Asmenų pa adinimai adicinėje žemaičių (douninin-
kų) a mėje. – Ta mės – Eu opos au ų kul ū os pa eldas. Vilnius: Mykolo Rome-
io uni e si e as, 370–393. P ieiga in e ne e: h p://ebooks.m uni.eu/pd eade /
a ms-eu opos- au -kul os-pa eldas-dialec s-cul u al-he i age-eu opean-na ions.
Bui ydienė Rū a 1997: Lie u ių kalbos edybų giminys ės pa adinimai. Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke i-
čienė ( y . edak o ė), G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J.

AURELIJA GRITĖNIENĖ
240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
Zaba skai ė. P og amuo ojas V. Sa ke ičius. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012–
2016. P ieiga in e ne e: h p://bkzd.lki.l ; BŽe ank aš is.
Ci jan Ta jana 1990: Цивян Т. В. Лингвистические основы балканской картины
мира. Москва: Наука.
Dzežulskienė Judi a 2001: Asmenų pa adinimai, eiškiami eiksmažodiniais mo-
biliaisiais daik a a džiais (subs an i a mobilia). – Ac a Linguis ica Li huanica 44, 55–69.
DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed.
S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija, 2011. P i-
eiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l .
FzŽ – F azeologijos žodynas. Rengė I ena E many ė, Ona Kažukauskai ė, Ge ūda
Nak inienė, Jonas Paulauskas ( ed.), Zi a Šimėnai ė, Angelė Vilu y ė. Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as, 2001. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /
Guda ičius Aloyzas 2000: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Jakai ienė E alda 1988: Leksinė seman ika. Vilnius: Mokslas.
Jasiūnai ė Bi u ė 1999: End ieja iškių pejo a y inė leksika (neigiamieji žmogaus
apibūdinimai). – Lie u ių dialek ologijos skai iniai 1. Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
300–325.
Ka delis Vy au as: 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų onologijos b uožai. Vil-
nius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Klima ičiū ė Rū a 2012: Asmenis į a dijan ys daik a a džiai: sinonimija i a osena.
Bakalau o da bas. Vilniaus uni e si e as.
K a co a Liudmila: 2013: Šiuolaikinės usų kalbos asmenis į a dijan ys daik a a -
džiai kaip pasaulė aizdžio a spindis (pagal „XXI amžiaus aiškinamąjį usų kalbos žodyną.
Ak uali leksika“). Dak a o dise acijos san auka. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių
kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au-
as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a nau-
jin a e sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
LKŽP – „Lie u ių kalbos žodyno“ Papildymų ka o eka. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.
lki.l .
Nak inienė Ge ūda 2015: Ta mių ak ų pa eikimas akademiniame Lie u-
ių kalbos žodyne. – Ta mės – Eu opos au ų kul ū os pa eldas. Vilnius: Mykolo
S aipsniai / A icles 241
Asmenų pa adinimai šiau ės pane ėžiškių pa a mėje
Rome io uni e si e as, 494–515. P ieiga in e ne e: h p://ebooks.m uni.eu/pd eade /
a ms-eu opos- au -kul os-pa eldas-dialec s-cul u al-he i age-eu opean-na ions.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai. Šiauliai:
VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
Pečku ienė Laima 2014: Dėmenį bend - u in ys asmenų pa adinimai i jų da y-
bos ypa umai adminis acinėje kalboje. – Socialinių mokslų s udijos 6(3), 648–660. P i-
eiga in e ne e: ile:///C:/Use s/ a o ojas/Downloads/4059-8713-1-SM.pd .
Pikčilingis Juozas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2. Vilnius: Mokslas.
PP – Pa a lės i p iežodžiai. Rengė K. G igas i A. Jonynas. Vilnius: Vals ybinė g oži-
nės li e a ū os leidykla, 1958.
Rosinienė G ažina 1978: Žmogaus sudėjimo, jėgos, s eika os, amžiaus, eiklumo
i da bš umo apibūdinimas zoomo izmais. – Kalbo y a 29(1), 41–51.
Rosinienė G ažina 1982: Zoomo inis žmogaus apibūdinimas lie u ių kalboje
(psicholing is inio ekspe imen o duomenimis). – Kalbo y a 33(1), 78–87.
Rosinienė G ažina 1989: Lie u ių kalbos zoomo izmų seman inės s uk ū os sis-
emiškumas. – Bal is ica 3(2), P iedas, 384–387.
Ruškys Algi das 1982: Lie u ių kalbos azeologizmų, pejo a y iškai apibūdinančių
žmogaus cha ak e io b uožus, seman ika i s ilis inės ypa ybės. – Kalbo y a 33(1), 88–95.
Ruškys Algi das 2010: Žmogaus pasaulio a spindžiai end ieja iškių šnek oje. –
Lie u os lokaliniai y imai. Kalba. P ieiga in e ne e: h p://www.ll .l /pd /end ieja as/
end ieja as_kalba.pd .
Vėb a Riman as 1990: Lie u ių isuomenė XIX a. an ojoje pusėje. Socialinės s uk ū-
os b uožai. Vilnius: Mokslas.
PlgŽ – Vosyly ė Klemen ina. Palyginimų žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2014. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /
Vosyliū ė Anelė, Kaspa a ičienė Vida, Maniukai ė G ažina, Kocai
Elena 2004: Va guomenė: gy ensena i e ybės. Vilnius: Socialinių y imų ins i u as.
Zaba skai ė Jolan a 2006: Eksp esy ioji lie u ių kalbos leksika i a osenos žo-
dynai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 170–180.
Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zla ku ė Eglė 2011: Žmogų apibūdinan ys palyginimai lie u ių kalboje. Bakalau o da -
bas. Vilniaus uni e si e as.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
INTERNETO RESURSAI:
Русско-белорусский словарь. P ieiga in e ne e: h p://www.ska nik.by.
Словари русского языка. P ieiga in e ne e: h p://www.g amo a. u/slo a i.
Słownik języka polskiego. P ieiga in e ne e: h p://sjp.pwn.pl/ h p://sjp.pwn.pl.
Wielki słownik języka polskiego. P ieiga in e ne e: h p://www.wsjp.pl.
Pe sonal Names in he No he n Pane ėžiškiai
Subdialec
SUMMARY
The a icle discusses 280 pe sonal names om he No he n Pane ėžiškiai Subdialec
and Dic iona y o he Li huanian Language which e lec he pe son’s physical p ope ies,
age, occupa ion, and social ela ions. The ma e ial collec ed o he s udy shows ha com-
pound wo ds (mo e han 80 o hem a e discussed in he p esen a icle) and su ixal de-
i a i es (abou 120 o hem we e eco ded) a e equen ly employed o naming people in
he adi ional dialec . I he base wo d o a de i a i e o a compound wo d is s ill used in
he subdialec , pe sonal names o med om hem end o emain in use as well.
Names deno ing a ious ex e nal de ec s cons i u e he la ges seman ic g oup which
is no p one o apid changes. Pe sonal names o med h ough me apho isa ion a e a he
widely sp ead in he subdialec . Zoomo phisms a e equen ly used; pe sonal o ni omo -
phic desc ip ions a e also common. Age-deno ing pe sonal names a e a he well p e-
se ed in he subdialec .
The names linked o an occupa ion, hobby and social s a us a e subjec o mos apid
changes. As he occupa ions o a ce ain sphe e g adually disappea , he names ela ed o
hose occupa ions a e no longe used o a e only emembe ed wi h e e ence o he pas .
A pa o lexemes wi hd aw om he sys em oge he wi h he ealia which a e ei he
de unc o no longe popula .
Į eik a 2016 m. liepos 14 d.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
au elija.genely [email protected]