S aipsniai / A icles 205
RASA KURKAUSKIENĖ
Lie u os edukologijos uni e si e as
Mokslinių Fo schungs Rich ungen: dialek ologija, mo ologija.
ERIT AUKŠTAIČI ŠIAURINI
PANEVŽIŠKI
DAIKTAVARDŽIO
LINKSNIVIAVIDUM TYPI IR J
ANDEROM TENDENZEN
Noun Declension Types in he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o No he n
Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei
Change
ANOTATIUM
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksniauensys em i a seh menkai.
Im Allgemeinen, bis je z is nich e ö en lich diese ada mės de aillie e
Mo phologien Un e suchungen. Analysie end und besch eibend eas e ne Hoch aičių
nö dlichen pane ėžiškių kamienų gegensei iges In e ak ion, ih e Typen und
Wi kungsbedingungen, basiamasie na ü liösische Mo phologies Un e suchungsme hoden.
S aipsnyje daik a a džiai analysie synch oniniu Me hode, den 1977 m. p äsen ie en
Aleksas Gi denis und Albe as Rosinas. Anwendend maximalen Me hode, du chge üh es
schiau ischen pane ėžiškių pa a mės hie a chische leksinių klasių g upie ung, es zus ellen daik a a džių linksnia imo ypen.
ESMINIAI WODŽIAI: šiau iniai pane ėžiškiai, na ü alioji mo ologija, daik a a džių
kamienai, kamienų hie a chija.
ANNOTATION
The noun declension sys em o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n
Pane ėžiškiai has no been ho oughly s udied. Gene ally speaking, he e a e no
comp ehensi e s udies add essing he mo phology o his subdialec .
RASA KURKAUSKIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica 206 LXXV
The analysis and desc ip ion o he in e ac ion o s ems in he Eas e n Aukš ai ian
Subdialec o No he n Pane ėžiškiai, i s ypes and condi ions eso o he Na u al Mo -
phology esea ch me hods. Nouns a e analysed using he synch onic me hod i s
p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. The hie a chical clus e ing o in lec ional
o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec was pe o med and noun declension ypes we e
classes de e mined using he maximum me hod.
KEYWORDS: No he n Pane ėžiškiai Subdialec , Na u al Mo phology, noun
s ems, s em hie a chy.
ĮVADAS
de li auischen sp achen daik a a džio linksnia imo sis ema ling is ų gil pašy as
čia a chajiškiausia iš isų daba inių gy ų indoeu opiečių kalbų, eigia Zig-
mas Zinke ičius (1980: 185). Pi mą ka ą daik a a džių linksnia imas ap a-
1653-aisigen Jah en e s in de e s en d uckdin oje li auischen sp ach
G amma ica Li anica. Tuome Danielius Kleinas daik a a džius suski s ė į pen-
g ama ikoje kis leisnia imo ipus (pagal daik a a džių ienaskai os a d,
kilmininko i naudininko galūnes) (K uopas ( ed.): 1957). Ge okai spä e , 1922 m.,
ün as linksniuo es Lie u ių kalbos g ama ikoje auss ell e und Jonas Jablonskis.
Ki aip negu D. Kleins, wich igs em Indikliu J. Jablonskis be ach e e einsaskai os
a dne n linksnį.
J. Jablonskio zusammne e li auische Sp ache daik a a džio linksniuočių sis emą andame und
1965 Jah en ausge üh e Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas, ed.: 1965). Sie we den o ges ell
aus üh liche e linksniuo ige Besch eibungen, akzen uie nich nu ausges ehen nach
ienaskai os a dininko, be i ienaskai os kilmininko galūnių eikšmė links-
niuo ei nus a y i.
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (2005: 68–81) ap ašomos penkios links-
niuo ės: (i)a, (i)u, (i)o, ė i i. Kiek ienos linksniuo ės linksnia imo pa adigmos
einzelne s linksnių Fo ms Besonde hei en. Diese Klassi izie ung is nich nu de alesnė ü D.
Kleins zusammens ehende linksniuo iges Sys em, abe und ein ache : um zu bes immen
linksniuo ę, genüg eines Meh iskai os Nu zne s linksnio. Kalbininkai Aleksas Gi denis und
Albe as Rosinas lie e n ganz andokiä, na ü aliösische Mo phologies Me hodenis1 i ą,
gladnia imo ypä Klassi ika ion. Jens nuobamoji Rich ung und s uk u ū ines Tendenzien in
1 Šis me odas kilo i ypač išpli o Vokie ijoje i Aus ijoje XX a. 8- o dešim mečio p adžioje. Kal-
Sp achen im Allgemeinen, und spezi ische Ve andie ungsp ozesse in un e schiedlichen Sp achen
e klä en zum Teil uni e saliai Na u alkei sp incipien.
A ikeln A icles 207 /
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
mone (Gi denis, Rosinas 1977: 338), adicinė, a ba sąlyginė, daik a a džių
leisniauenso dnung is nemo i ie und läß nich o enlegen e schiedene
są eikos, na ū alios linksnia imo ipų klasi ikacijos. Be o, i ian daik a a -
džius adiciniu būdu, nea siž elgiama į jų giminės, o mų panašumą. Taigi
kamienů basie end A. Gi denio und A. Rosino wissenscha ine idėja, in diese
Un e suchung wi d jede daik a a džių kai ybos klasse mi allen ande en
kai ybos klassen nebeninama, e klä amasi, was is zu ampenden linksnių galūnių
zahl, be echne wi d links Ve b auchs equenz.
A imą na u aliöse Mo phologie heo ie de Daik a a džio
e henie ungssys em bilde e Adelė Valeckienė (1998). Ih e o ges ell e
Klassi ika ion be ücksich ig an den Pa adigmen gegensei igen Ähnlichkei en.
kamienų daik a a džiai u i panašias galūnių sis emas, o ka ais a i kščiai –
Kalbininkės behaup e e, einige e schiedene des gleichen Kamiens
Dik a o zungen un e scheiden welche no s galūnėmis (1998: 319). Apsk i ai
2000, 2006; Ga š a 1982, 2000; Ručinskai ė 1984 i k .), daug apibend inamo-
We ken, ski ende pane ėžiškių pa a mei, sind nich wenige (Kačiuškienė sios
Ma e ialien gegebene Z. Zinke ičiaus A bei en (1966, 1975). T o zdem muss man
sagen, dass as alle Sp achenküns le haup sächlich in e essėjosi
pane ėžiškių pa a mės phone ika, Mo phologie bes imm kaum ein ande es We k (Šlia as 1974, Vidugi is 1964).
somi und na ü liche Mo phologie Theo ie basie en eas e ne hoch aiße
nö dlichen pane ėžiškių pa a mės daik a a dzis immungssys ems
Un e suchungen noch nich e ö en lich 2. In diesem A ikel, basie end
na ü liche Mo phologies heo e ischen Bes immungen, wi d besch ieben we den
ema, pa eik a kamienų klasi ikacija. Ji bus suda oma a siž elgian ne ik į ga-
e wähn e pa a mės daik a a džio kai ybos klassien sislūne, abe und in
Nuo įp as os ( adicinės) klasi ikacijos ši ski sis uo, kad ypa ingas dėmesys bus
ski iamas leksijų panašumams pa adigmose, bus bandoma iš yškin i daik a-
akzen inius sowie mo phonologischen andigen apachi in mo em. de nachname kai ybos e schiedenhei .
2 Na ü aliöses Mo phologies Me hoden, un e such end gebundene es li auische Sp achen, einige
zemai ige Ta mės šnek ų (Ti kšli und Šáukėnų), la ians gebund ines Sp achen und de Ta mien
daik a a džio linksniauens ypische Hie a chie, e wende en A. Rosinas und A. Gi denis (Gi denis,
Rosinas; Rosinas 1977, 1994, 2005: 7651, 4783). So auch Au imas Ma ke ičius, un e such beim nö dlichen
ši in iškius (Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio linksnia imas i jo is o ija. Dak a o
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2008; Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio
dise acija. linksnia imas i jo is o ija. Monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e s leidekla, 2009), sowie
Auš a Kaika y i ėdama Joniškio šnek ą (Kaika y ė A. Joniškio šnek os daik a a džio linksnija imas
sis ema Dak a o dise acija Vilnius, 2010) sowie Vi alija Ka aū ė Ka aū niaus daik a a džio up ai.
Dak a o dise acija Vilnius, 2013). Da z . Sa ickienė, Kazlauskienė, Kamanduly ė 2004: 81 und do den
Li e a u ; übe die Theo ie selbe : Wu zel 1984.
RASA KURKAUSKIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
TYRIMAS
De S udie we den meh e e Au gaben ges ell : 1) zu e o schen nö dlichen
pane ėžiškių pa a mės daik a a džių linksniie ungs ypen und ih e hie a chiją; 2)
zu zeigen, dass in de un e such en Ada messe exis ie nich nu bedinge e,
sonde n auch na ü liche Reik a a dzungen O dnung; 3) eas e n en hal en
hochš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džių kamienų kai os enden ionen.
Empi ische Ma e ial. De g öß e Teil de klinischen Un e suchungsma e ial
zusammenges ell A ikel au o es (25 Uh ), ande e Teil genommen aus
Li uäischen Sp achins i u s Ta mių a chy o (6 Uh .). De be un e sinėjami diese
nö dlichen pane ėžiškių Punk e: Jonišklio, Jù gėnų, Pùmpėnų, Pãs alio, Salõčių,
Geidžinų, Gailiónių. Un e suchimo Ma e ial das bes eh übe hunde
iš ink i isi daik a a džiai (iš iso 4961), ku ie suski s y i i suskaičiuo i pagal
kamienus (ā kamieno daik a a džių as a 832, ā kamieno – 197 , a kamieno –
ansk ibuie en a mischen Tex en Sei enlapies. Da on wa en 1891, u kamieno 92, a2 kamieno 799,i kamieno 46, im kamieno 17, Cm
kamieno – 59, C kamieno – 25, ē kamieno – 903), giminę, skaičių, linksnį i
ki čia imo ipus (ba i oninį i oksi oninį).
Bei de Fes legung des Ve söhnungs yps s ü z sich au diese K i e ien und
Bedingungen: 1. Daik a a džių kamienų un e schiedumus le n phonologija, und
nich phone ika. Beispielsweise, nö dlichen pane ėžiškių daik a a džių š.k
šakai und duõbẹ duobei galūnės s immen we den de selben Phonemes
posicinischen Va ian en als (auch plg. ši in iškių žõ·lý. žolę und .ki. akį).
2. Daik a a džių balsiniai kamienai bes immen basie end meh iskai os Nu zininko, p iebalsiniai
meh iskai os kilmininko linksniu. 3. Nö dlichen pane ėžiškien cha ak e isie besonde s s a ke
galūnės balsių edukciiš umpos, abe und aus lange i agalės galūnės nich nu in langąjį, abe
ja, be o, eikia isuo inio ki čio a i aukimo dėsnis ( . y. a i aukiama ne ik
und in ku ząjį skiemenį, z. F auen·nъ žmona, dinъs dienas, àsъ asa, kà e ka ė). Wegen diese
U sache oksi onischen und ba i onischen Ki chiau pa adigmas su ienodėja, en s eh iel
sink e ischen linksnių. Dahe wi d in diese A bei bei de Fes legung kamien zu be uhen au
ba i oninem Ki čia imo daik a a dnissen3. Oxi onischen Du chschni s 3 Plg. : Eas e n aukš aičių
šiau inių ši in iškių i pie ų aukš aičių Va ėnos šnek os linksnia imo kamienai es s ellen basie end
nu oksi onischen ki čia imo daik a a džiais. Šiau ischen ši in iškių ki čiuo en Galūnä gehal en
besse als neki čiuo en. Da übe hinaus, ši in iškiai neki čiuo us ilguosius Va ėnos šnek oje
oksi onischen ki čiauens daik a o džiai zu wählen wegen gu e e ene daik a a džių pa adigmas
balsius umpina iki umpųjų i eikia sąlyginis ki čio a i aukimas (Ma ke ičius 2006: 436).
(Ka aciejū ė 2011: 315). Süd aukš aičiai galūnes behäl gu , Wö e in ielen Fällen ki čiuojami als
bend inėje alboje. Manchmal kann un e scheiden ki ius S elle ode p iegaidė, weil Wö e gehö en
zu ande en Ki čiuo essen und sind siche ges ellė neue Ki chiau-Modelle, beispielsweise.: pl· as
ply às, s ɔ·gùs s ógus und k . (LKTCh 2004: 81).
A ikeln A icles 209 /
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
daik a a dzungen beispielwei en nu e gleichung, . i. dass wä e gesehen
beide ki chia ungs ypen ähnumai. Ras i ski umai angegeben in e s e
1 LENTELĖ. Ba i oninio i oksi oninio ki čia imo ski umai šiau inių pane ėžiškių
Tabelle. ada m in45
Vienaskai a Daugiskai a
Ba i oninis-
Ba i oninis-
che
che
oksi oninis-
oksi oninis-
che
che
Ki chiau nahme Ki chiau nahme Ki chiau nahme ā kamienas
N. pe ọm šakó·m
V . pe ọ šakõ· V . pe ọs šakõ·ь
ā kamienas
V . sá.ujọ daõ· V . sá.ujọs daõ· ē
kamienas
V . .pẹ dọb· V . .pẹ dọb u
kamienas
V . ọ.ь4 daŋg. i
kamienas
N. á.n ẹm .n ẹm5a .m. Įn. (sọ)á.n ẹm (sọ).n ẹm (sọ)a .m Ma y i, dass nach
Ki chia ungs yp nich mi u ampa ie de Kamien (ā, ā, ē und u) einaskai os und
ieliskai os O es links (u kamieno nu einaskai os) de Links o men (u Kamien) /
zweie kamienä (ā und i ) meh iskai os Nu zne s linksnių Fo men und nu ein
Un e schied ge unden zwischen i kamieno daik a a dzungen (nesu ampa
meh iskai os einnagne s Fo men).
Wich ig is zu e wähnen, dass im, Cm und C kamienų daik a a džiai schiau ischen pane ėžiškių
pa a mėje sind nu oksi onischen ki čiaσης ( àь, àkmọ, dk ẹ). Šių kamienų ba i onischen
ki chiauens daik a a dzungen gib . Einin elis Cm kamieno Wo m·nọ 4 Daik a a dis u gus hie
o mell zuge eil an u kamieno, jedoch nu einaskai os Kilmininko linksnis ha e hal enes dieses
kamieno galūnę, plg.: ọ.gọs u gaus und · a y o. alle ande en glücklich übe gangenen in a
kamieną.
5
Daik a a dis an is schiau ischen pane ėžiškių šnek oje zuge eil es i kamien ypui, abe
aki aizdus dieses kamiens mischung mi ē kamienu (plg.: ns. kilm. á.n ẹ .n ẹ an ies und b. ẹs bi ės /
ns. naud. á.n ẹ .n ẹ ančiai und b. ẹ bi ei /; dgs. naud. á.n ẹm .n ẹm an im und b. ẹm bi ėm /; dgs. įn.
(sọ)á.n ẹm (sọ).n ẹm su an im und (sọ)b. ẹm su bi ėm /). Hie mu mamasis o akine es Reihe's
S imme in einigen Fällen kann a liep i sowohl ē, sowohl und i kamieno galūnę.

RASA KURKAUSKIENĖ
210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
„mėnuo“ ik ienaskai os a dininko linksnyje išlaikė šio kamieno o mą. Vi-
si ande e hilniai übe gangenen in a2 kamieną. Doch wiede wegen galūnės balsie
eduk ion und uni e salen ki ius abge ennung oksi onischen ki chiauens
daik a a džiai pane ėžiškių ki čiuojami šaknyje ( àь agis, (sọ) àь su agimi,
akmènu akmenų, àь a is, (sọ)àь su a imi und . .), deshalb wu de auch in de Un e suchung da au zu ück asi.
4. Wenn nö dlichen pane ėžiškių daik a a džiai ha zwei ode meh e e pa alline linksnių
Fo men (pa yପରି, d.k e ẹ und d.k eь duk e iai), kamieno a s oTokių zusä zlichen
u laikoma dažnesnė o ma. Wol gango Ul icho Wu zelio eigimu, okiais
a ejais, kai žodis iš ka o gali bū i linksniuojamas ne pagal ieną ipą, su-
sida o papildomosios (komplemen inės) leksinės klasės (Wu zel 1984: 127).
leksischen klasien i oje pa a mėje nich inde . Išanaliza us empi inü Ma e ial zu
beme ken, dass schiau ischen pane ėžiškių pa a mėje keine u und a1 kamieno
daik a a džių. Sie e heinie ung nach a2 kamieną, plg. k.ь kelias, b ó·ь b olis, spiь spiečis
(spiečius), á.mь amžis (amžius). Ausgeleb sind diese daik a a digen kamienai: a
kamienas (käim·nъs kaimynasnuo, ä.kъs aikas, p õ ъs p o as, . ъs a as, a2
kamienas (kó·ló kolūkis, e ä ė elis, dsa pa asa is, á kkkk a ysklè), ā kamienas (mäl me,
kkkkkm, ga
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk Im Folgenden p äsen ie en alle kamienische
Daik a a dzungen linksnie ung pa adigmas 2 LENTEL. Ba i onischen
ki chiau dingschaik a a dzungen gleßniau dungs pa adigmos a kamienas
(a ski ai ba i oninio i – palyginimui – oksi oninio ki čia imo).
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. · ъs ·
K. · a · u
N. · ъ · am
G. · ọ · ъs Įn.
ъ · s
V . s·ь epsõ·a sõ·dọs epsõ·du Š. · ! /
· !
A ikeln A icles 211 ā
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
kamienas /
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. pe ъpe ọs
K. pe ọs pe u
N. pe pe umm
G. pe ọ pe ъs Įn. (sọ) pe ъ(sọ)pe ọm V . pe ọ
eppe ọs pe ọs ep pe u Š. / *lá.imъ!
*lá.imọs!
ē kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. b. e
K. b. ẹs
N. b. ẹ
G. b.Į ẹn.
(sọ)b. ь
V . .pẹ ep.pẹs Š. b.
ь!
i kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. á.nj .nj á.nj .nj K. á.n ẹ .n ẹ
á.u .u N. á.n ẹ .n ẹ á.n ẹm .n ẹm
Š. á.n ẹm .n ẹ! / / / á.nь .nь!
G. á.nь / .nьá.nь / .nь
Įn. (sọ)‿á.nь / (sọ)‿.nь(sọ)‿á.n ẹm / (sọ)‿.n ẹm
V . – –
a2 kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. b ó·ьb ó·lẹ
K. b ó·lẹ b ó·u
N. b ó·ьb ó·lem
G. b ó·ьb ó·ьs Įn.
(sọ)b ó·ь(sọ)b ó·lẹs
V . Š. b ó·ọ!
b ó·lẹ!
RASA KURKAUSKIENĖ
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
ā kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. sá.ujьsá.ujós
K. sá.ujós sá.uju
N. sá.ujẹ sá.ujọm
G. sá.ujọ sá.ujь Įn.
(sọ)sá.ujj(sọ)sá.ujọm
V . sá.ujọ ep sá.ujós sá.ujós epsá.uju Š. /
u kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. ọ.gъs ọ.g
K. ọ.gọs ọ.gu
N. ọ.gъ ọ.gam
G. ọ.gọ ọ.gъs Įn.
(sọ) ọ.gъ(sọ) ọ.gs
V . ọ.ь ep ọ.ga/an ọ.gọs ọ.gọ ep ọ.gu Š. / ––
3 LENTEL. Oksi onischen ki chiau ens daik a a dzungen gladniau ens
pa adigmos6789 a kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. ẹ.kъs ọ.kъs6 ẹk ọk /
K. ẹ.ka ọ.ka ẹku ọku /
N. ẹ.kъọkam
G. ẹ.ko ọ.ko ẹkъs ọkъs Įn. / / ( ẹkъsọ
ọkъ(sọ)ọks ẹks V .7kiь epkima8kimọs
epkimu / /
Š. ọ.k9!ọ.k!
6 Šiau iniai pane ėžiškiai pa allag ečiai wa oja beide Fo men. Zwei e s e (ọ.kъs) ehe
e b ei e use al e ose Gene a ions e e e s Sp ach.
7 In die lus igen Sys em nich eingeschlossen ilia i us lusnis. Im Empi ischen Ma e ial solche e eigne
sich nu 9, z. (į) pl· inẹ p .jẹme ọkolk.zan nep .jime (Jonišklis); ená. ь emó.n an α.nъ bú·da agi (Jonišklis);
k iž.ьs bú·da a p ikab.n ъs kl.sẹs galañ (Geidžinai); wie ielmú.m p akaŋk.na | miška b. am iš .ji (Jù gėnai).
Ty imui sie s a ie E gebnisse nich ig . Ilia y wu de pa a o zu älligene al e Gene a ion de
Ve e e .
8 Schauend zu appenden linksnių galūnes be uh asi e s e , übliche (und nich p ielinksninè)
O ne n o m.
9 Šiau inių pane ėžiškių plo e acqui ėjusi šauksmininko o m mi -ai, die aus a osens ende
auszuschießen älτερη o m (plg.: ns. š. ó.k ilkai, und nich ike).
A ikeln A icles 213 /
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
10
a2 kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. á.kəь aklẹ
K. á. klẹ aku
N. á. kəьaklẹm
G. á. kəьá. kəь Įn. (sọ)
á. kəь(sọ)aklẹs
V . uk. epú·ẹ ú·ọs Š.
á. ọ10!aklẹ! /
ā kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. šàkъшkọs.
K. šàkọs šàku
N. š.k šakó·m
G. š.ko šàkъs Įn.
(sọ)šàkъ(sọ)šàkọm
V . šakõ· epšàkọs šakõ·ь epšàku Š.
m.mъ!m.mos /!
ā kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. dàьdãọs
K. dàọs dàu
N. d.lẹ dọm
G. d.lẹ dàь Įn.
(sọ)dàь(sọ)dọm
V . daõ· daõ·ь beispielsweise.: a kly, ožy, b oli. Šiau inių pane ėžiškių pa a mėje s a in a2 kamieno
Š. *d.ь!dọs!
10 Bend inėje kalboje įp as a a2 kamieno šauksmininko galūnė y a -y (oksi onų) a ba -i (ba i onų),
e wende wi d u kamieno šauksmininkas mi galūne -au (á. ò a kliau, b ó·ò b oliau, k.ò kiškiau).
RASA KURKAUSKIENĖ
220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV niaie ungs yp ā und ā kamienų pa allelė, ih
i miš iojo (aks, ags, akmuõ, duk ). 1 pa eiksle ma y i yški mo e iškojo links-
Ähnlichkei sindex is 11,3. Vy iškojo e söhnungs a und u kamienne bilden auch ein
sepa a es waaką, ih ähnlichkei sindex e was ge inge 8,1. Wie schon e wähn
wu de, a2 kamienen ha ähnliches Ve häl nis sowohl mi männlichem als auch mi
gemisch em Hilnie ungs yp daik a o dzungen, dahe a si nimm Zwischenę
Posi ion (plg. a2 und a kamien Ähnlichkei sindex is 7, a2 und Immunum-Index 7,3; Die
o ensich liche Nähe des gemisch en Ve söhnungs yps kamien (i und im kamien
ähnlichkei sindex is soga 11,4; im und Cm kamien ähnlichkei sindex 9,2; i und C
kamien ähnlichkei sindex 8,6).
SCHWERBISCHE INAUDIBLE
1. Na ü ali nö dlichen pane ėžiškių pa a mės daik a a džių linksnia imo ypů
nach ähnlichkei aussidės imo o dnung is solche: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē.
2. Šiau inių pane ėžiškių daik a a džių linksnia imo kamienai susiski s ę į is
g uppen: y iškojo (a und u kamieno daik a a džiai), mo e iškojo (ā und ā
kamienų daik a a džiai) und gemischjojojo (im, i , Cm, C ). Aus allen
he auss eh ē kamienas, de schliezes ehe zu männischem und gemischigem
lusnia ing daik a a dzungen als zu weibe iškohe lusnia ing kamien. 3. Allem
un e samosios pa a mės daik a a dzis e sni ungs ypen mo e iškajam,
män iškajam und gemisch iajam cha ak e is isch g aduellisches suche kommen.
3.1. Hochs ą ähnlichkei sindex haben und sind nahemi des gemisch en
lusniauens daik a a džių i und im kamienai, de weibe iškohe
lusniauens daik a a džių ā und ā kamienai, des män iškohe lusniauens
daik a a džių a und u kamienai.
3.2. Šiau inių pane ėžiškių mo e iškojo linksnia imo daik a a džių kamienai
skyla in o d i g upes: ē kamieno daik a a džiai ha meh gemeinsche galūnių
mi männškojo sowie gemischiojo linksnia imo kamienais, und ā und ā
kamienai im Allgemeinen sind ge okai en olę on allen ande en kamienų. 3.3.
Ande s als in ande en i ose pa a mnissen, nö dlichen pane ėžiškių a2
kamienas a sidu ie in de Mi e zwischen we iškoho und gemischhohem
linksnia en ypen. a2 S eine und mi männlichem und mi gemisch em
Hilnie ungs heik a o zien sind e bunden as gleiche maßen (plg.: a2 und a
S einen ähnlichkei sindex is 7,3; a2 und u S einen ähnlichkei sindex 6,2; a2 und
im ähnlichkei sindex is 7,5; a2 und Cm ähnlichkei sindex 7,3). 4. Šiau inių
pane ėžiškių linksnia imo ipų hie a chinio g upa imo medis, e gleich mi
Ti kšli (Gi denis, Rosinas: 1977), šiau inių ši in iškių (Ma ke ičius: 2006),
bend inės kalbos (Gi denis, Rosinas: 1977), Va ėnõs (Ka aciejū ė 2011)
linksnia imo ipų hie a chinio g upa imo medžiais,

S aipsniai / A icles 221
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
is e was nied ige . Gana nemaži linksnia ing yps ähnlichkei indeksai
zeigen schä ischen nö dlichen pane ėžiškių daik a a džių pa adigmien
gegensei iges suche kommen.
LITERATŪRA
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2005.
Ga š a Kazimie as 1982a: Joniškėlio apylinkės šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni-
e si e o leidykla.
Ga š a Kazimie as 1982b: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos
ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–75.
Ga š a Kazimie as 2000: Šiau ės aka ų pane ėžiškių „mu mamieji balsiai“. –
Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 165–175.
Gi denis Aleksas, Rosinas A lbe as 1977: Lie u ių kalbos daik a a džio links-
nia imo ipų hie a chija i pag indinės jos ki imo endencijos (bend inės kalbos i že-
maičių a mės duomenimis). – Bal is ica 13(2), 338–348.
Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u i e/o a ojimas Joniškėlio i Pa-
k uojo apylinkių išliuose eks uose. – Bal u iloloģija 9, 25–31.
Kačiuškienė Geno ai ė 2006: Šiau ės pane ėžiškių a mės onologijos b uožai.
Mokslinė monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o
dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ka aciejū ė Vi alija 2011: Va ėnos šnek os daik a a džių leksinės klasės i jų hie-
a chija. – Li uanis ica 57, 3(85), 314–324.
K uopas Jonas ( ed.) 1957: Pi moji lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Vals ybinė po-
li inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins-
i u as, 1999.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai-
a dis, į a dis). Vilnius: Min is, 1965.
LKTCh – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidy-
kla, 2004.
RASA KURKAUSKIENĖ
222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
Ma ke ičius Au imas 2006: Šiau inių ši in iškių daik a a džio kamienai i jų
hie a chija. – Bal is ica 41(3), 435–450.
Rosinas Albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sin-
ch onija i diach onija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Rosinas Albe as 1994: Simono S ane ičiaus eks ų daik a a džio linksnia imo
ipų hie a chija. – Lie u ių kalbo y os klausimai 24, 112–117.
Ručinskai ė I. 1984: „Mu mamųjų” balsių kokybinė opozicija šiau ės pane ėžiškių
a mėje. – Kalbo y a 35(1), 72–76.
Šlia as Juozas 1974: Žeimelio–Lauksodžio šnek os į a džiuo inių būd a džių ypa-
ybės. – Bal is ica 10(1), 91–92.
Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidybos ins i u as.
Vidugi is Aloyzas 1964: Veikiamųjų daly ių o mos Ka sakiškio a mėje. – Lie-
u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida (Lie u ių kalbo y os klausimai 7), 187–192.
Wu zel Wol gang Ull ich 1984: Flexionsmo phologie und Na ü lichkei (S udia
G amma ica 21). Be lin.
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas
Noun Declension Types in he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o No he n
Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei
Change
SUMMARY
The nouns o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai we e ana-
lysed using he synch onic me hod i s p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. Each
noun declension class was jux aposed o all o he declension classes; he numbe o co-
inciding case endings was examined; he equency o he usage o cases was calcula ed.
The esea ch made he ollowing indings:
1. The na u al o de o he noun declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Sub-
dialec by simila i y is as ollows: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē.
S aipsniai / A icles 223
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
2. The noun declension s ems in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all in o h ee
g oups: masculine (a and u s em nouns), eminine (ā and ā s em nouns) and mixed (im, i ,
Cm, C ); ē s em which is mo e app oxima e o he nouns o masculine and mixed declension
a he han eminine declension s ems s ands ou om o he s ems.
3. G adual app oxima ion is cha ac e is ic o all declensional ypes o nouns in he sub-
dialec unde analysis – eminine, masculine and mixed.
3.1. S ems i and im o mixed declension nouns, s ems ā and ā o eminine declension
nouns, s ems a and u o masculine declension nouns a e closely linked and show a high
simila i y index.
3.2. S ems o eminine declension nouns o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all
in o wo g oups: ē s em nouns sha e mo e endings wi h he s ems o masculine and mixed
declension, whe eas ā and ā s ems a e gene ally mo e emo e o all o he s ems.
3.3. In con as o o he subdialec s analysed be o e, he s em a2 o he No he n
Pane ėžiškiai Subdialec alls in be ween masculine and mixed ypes o declension. The
linkage be ween he s em a2 and masculine and mixed declension nouns is nea ly iden i-
cal (c .: a2 and a s em simila i y index s ands a 7.3; a2 and u s em simila i y index is 6.2;
a2 and im simila i y index is 7.5; a2 and Cm simila i y index is 7.3).
4. Compa ed o he dend og ams o hie a chical clus e ing o declension ypes o
Ti kšliai (Gi denis, Rosinas: 1977), No he n Ši in iškiai (Ma ke ičius: 2006), s an da d
language (Gi denis, Rosinas: 1977), Va ėna (Ka aciejū ė 2011), he dend og am o he
hie a chical clus e ing o declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec is
sligh ly lowe . Ra he high declension ype simila i y indices show e iden app oxima ion
o noun pa adigms in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec .
Eingelie e m. 2016 Ap il 17 d.
RASA KURKAUSKIENĖ
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lie u a
asa.ku [email protected]