S aipsniai / A icles 205
RASA KURKAUSKIENĖ
Lie u os edukologijos uni e si e as
Mokslinių in es igaciones di ecciones: dialek ología, mo ología.
ERI AUKŠTAIČI ŠIAURINI
PANEVŽIŠKI
DAIKTAVARDŽIO
LINKSNIAVIMIO TIPAI IR J
OTROME TENDENCIAS
Noun Declension Types in he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o No he n
Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei
Change
ANOTACIÓN el
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio sis ema aleg niación i a muy
menkai. En gene al, has a aho a no se ha publicado es a ada més de allada de la mo ología
de in es igaciones. Analizándose y desc ibiendo eas e n al š aičių šiau inių pane ėžiškių
kamienų in e acción mu ua, sus ipos y condiciones de uncionamien o, emiamasi de la
na u al mo ología mé odos de es udio. S aipsnyje daik a a džiai analiza se
sinch oniniu mé odo, el cual 1977 m. p esen ó Aleksas Gi denis y Albe as Rosinas. Aplicando
maksimos mé odo, ealizado los šiau inių pane ėžiškių pa a mės hie a chinis leksinių
klasių g upa imas, es ablece daik a a džių linksnia imo ipos.
ESMINIAI NOODŽIAI: šiau iniai pane ėžiškiai, na u alalioji mo ologija,
daik a a džių kamienai, kamienų hie a chija.
ANNOTATION
The noun declension sys em o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n
Pane ėžiškiai has no been ho oughly s udied. Gene ally speaking, he e a e no
comp ehensi e s udies add essing he mo phology o his subdialec .
RASA KURKAUSKIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
The analysis and desc ip ion o he in e ac ion o s ems in he Eas e n Aukš ai ian
Subdialec o No he n Pane ėžiškiai, i s ypes and condi ions eso o he Na u al Mo -
phology esea ch me hods. Nouns a e analysed using he synch onic me hod i s
p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. The hie a chical clus e ing o in lec ional
o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec was pe o med and noun declension ypes we e
classes de e mined using he maximum me hod.
KEYWORDS: No he n Pane ėžiškiai Subdialec , Na u al Mo phology, noun
s ems, s em hie a chy.
ĮVADAS
sis ema de leisniación de daik a a džių lie u ių ling is ų se conside a pašy as
čia a chajiškiausia iš isų daba inių gy ų indoeu opiečių kalbų, eigia Zig-
mas Zinke ičius (1980: 185). Pi mą ka ą daik a a džių linksnia imas ap a-
1653-aisiais años en p ime a imp usdin oje g ama ikoje lie u ių kalbos kis
G amma ica Li anica. Tuome Danielius Kleinas daik a a džius suski s ė į pen-
leisnia imo ipus (pagal daik a a džių ienaskai os a d, kilmininko i naudininko
galūnes) (K uopas ( ed.): 1957). Ge okai más a de, 1922 m., cinco aleg niuo es
Li u ias en la g ama ikoje de la lengua dis inguie on y Jonas Jablonskis. O aip
negu D. Kleinas, indicikliu más impo an e J. Jablonskis conside é unasaskai os
a dininko aleg nį.
J. Jablonskio cons i uída de la lengua li uanas daik a a džio linksniuočių sis emą andame y 1965
años islei oe Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas, ed.: 1965). En ella se p esen an de allan más
aleg niuocios desc ipciones, acen uada no solo asignadas según sepa adoos linksnių o mos
ienaskai os a dininko, be i ienaskai os kilmininko galūnių eikšmė links-
niuo ei nus a y i.
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (2005: 68–81) ap ašomos penkios links-
niuo ės: (i)a, (i)u, (i)o, ė i i. Kiek ienos linksniuo ės linksnia imo pa adigmos
peculia idades. Es a clasi icación es no solo de alesnė po D. Kleino compues a sis ema de
aleg niuocios, sino y sencilla: pa a de e mina aleg niuo é, bas a con un único mul iiscai os
bene icia io linksnio. Los kalbininkai Aleksas Gi denis y Albe as Rosinas p opo cionan oda
o ookią, mé odos de la mo ología na u alis1 i ą, classi ic icacion de los ipos aleg niación.
JUÉN nuobamoji di ección y es uc u ū ines endencias en lenguas en gene al, y especí icos
1 Šis me odas kilo i ypač išpli o Vokie ijoje i Aus ijoje XX a. 8- o dešim mečio p adžioje. Kal-
p ocesos de cambios en dis in as lenguas explican en pa e uni e saliais p incipios de
na u alidad.
A ículos A icles 207 /
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
mone (Gi denis, Rosinas 1977: 338), adicinė, a ba sąlyginė, daik a a džių
aleg niación o den es nemo i uada y no pe mi e e ela di e en es kamienos
są eikos, na ū alios linksnia imo ipų klasi ikacijos. Be o, i ian daik a a -
džius adiciniu būdu, nea siž elgiama į jų giminės, o mų panašumą. Taigi
basado A. Gi denio y A. Rosino cien í ica idėja, en es e es udio cada
daik a a džių kai ybos clase se á je inama con odas las o as o as cai ybos
clases, acla enamasi, cuál es el núme o de coincampan es linksnių galūnių,
calculándose hacia ecuencia de consumo.
A imą a la eo ía de mo ología na u al del sis ema de aleg niamien o de
daik a a dío cons i uyó Adelė Valeckienė (1998). Su p esen ada clasi icaciónción
iene en cuen a a los pa adigmas mu uos simili udes. Kalbininkės a i mación, de
kamienų daik a a džiai u i panašias galūnių sis emas, o ka ais a i kščiai –
algunos di e en es del mismo kamieno i ik a a džiai di ie en po las cuales
aunque galūnėmis (1998: 319). En gene al abajosos, ski ų pane ėžiškių
2000, 2006; Ga š a 1982, 2000; Ručinskai ė 1984 i k .), daug apibend inamo-
pa a mei, hay no pocas (Kačiuškienė sios ma e iales dada en Z. Zinke ičiaus
abajos (1966, 1975). Sin emba go hay que deci que casi odos los lingüis as
p incipalmen e in e esėjosi pane ėžiškių pa a mės oné ica, a la mo ología
des inado apenas un o o abajo (Šlia as 1974, Vidugi is 1964).
Así y eo ía de la mo ología na u al basadas eas e n alš aičių šiau inių
pane ėžiškių pa a mės daik a a džio aleg nición sis ema de in es igaciones aún
no ha sido publicada2. En es e a ículo, basado en la mo ología na u al, se
desc ibi á las disposiciones eó icas de las mencionadas pa a mės daik a a džio
ema, pa eik a kamienų klasi ikacija. Ji bus suda oma a siž elgian ne ik į ga-
kai ybos klasių sislūnes, pe o y en acen inius así como mo onologinius ki imus
Nuo įp as os ( adicinės) klasi ikacijos ši ski sis uo, kad ypa ingas dėmesys bus
ski iamas leksijų panašumams pa adigmose, bus bandoma iš yškin i daik a-
apachi en mo emas. el apellido kai ybos di e sidad.
2 Los mé odos de mo ología na u al, es udiando bend ines lenguas li uanas, algunos zemaichos
a mės šnek ų (Ti kšli y Šáukėnų), la ias bend ines lenguas y a mių daik a a džio linksnia imo ipų
hie a chiją, u iliza on A. Rosinas y A. Gi denis (Gi denis, Rosinas; Rosinas 1994, 1977: 4751, 7683). Así pa
Au imas Ma ke ičius, in es igando no es iños ši in iškius (Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių
daik a a džio linksnia imas i jo his o ia. Dak a o dise acija. linksnia imas i jo his o ia.
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2008; Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio
Monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2009), así como Auš a Kaika y i ėdama Joniškio
šnek ą (Kaika y ė A. Joniškio šnek os daik a a džio links io sis ema Dak a o dise acija Vilnius, 2010)
y Vi alija Ka au ė Ka au niačių daik a a džio auk ai. Da z . Sa ickienė, Kazlauskienė, Kamanduly ė
2004: 81 y allí mencionada li e a u a; sob e la misma eo ía: Wu zel 1984.
RASA KURKAUSKIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
TYRIMAS
En el es udio se plan ean a ios p oblemas: 1) es udia los ipos de aleg niación de
los pane esžiškių pa a mės daik a a džių y su je a chiją; 2) demos a que en la
in es igada ada mía exis e no sólo condicionalé, sino ambién na u al o den
deliciamen o de obik a a džių; 3) eas e n p opo ciona aukš aičių šiau inių
pane ėžiškių daik a a džių kamienų kai os endencias.
Empi inė ma e iaja. La mayo pa e del ma e ial de in es igación sono a
ecopilada au o aes del a ículo (25 h.), o a pa e omada de ins i u o de la
lengua Li uania Ta mių a chy o (6 h.). T abaje es udiinėjamos es os pun os
no es o es pane ėžiškių: Jonišklio, Jù gėnų, Pùmpėnų, Pãs alio, Salõčių, Geidžinų,
Gailiónių. El ma e ial de in es igación cons i uye sob e cien ansc ibuidos
iš ink i isi daik a a džiai (iš iso 4961), ku ie suski s y i i suskaičiuo i pagal
kamienus (ā kamieno daik a a džių as a 832, ā kamieno – 197 , a kamieno –
a mínicos ex os de páginas. De ellos ue on 1891, u kamieno 92, a2 kamieno 799,i kamieno 46, im kamieno 17, Cm
kamieno – 59, C kamieno – 25, ē kamieno – 903), giminę, skaičių, linksnį i
ki čia imo ipus (ba i oninį i oksi oninį).
Al de e mina el ipo de econnacimien o, se basan en es os c i e ios y
condiciones: 1. Daik a a džių kamienų ski umus lemb a onología, y no
oné ica. Po ejemplo, los seus inos pane ėžiškių daik a a džių š.k šakai y
duõbẹ duobei galūnės oces se conside an las mismas onemas a ian es
posicionales ( ambién plg. ši in iškių žõ·lý. žolę y .ki. akį).
2. Daik a a džių balsiniai kamienai es ablece basado del mul iiskai os naudininko, p iebalsiniai
mul iiskai os kilmininko linksniu. 3. Shiau iniams pane ėžiškiam ca ac e ís ica i in s ip i galūnės
balsių edukciiš umpos, pe o y de la la ga i agalės galūnės no sólo en el la go, sino ambién en el
ja, be o, eikia isuo inio ki čio a i aukimo dėsnis ( . y. a i aukiama ne ik
co o skiemenį, ej.: žm·nъ žmona, dinъs dienas, àsъ asa, kà e ka ė). Debido a es a azón ocsi onino y
ba i onino pa adigmas de ki chiación su ienodėja, apa ece mucho sink e inių linksnių. Así es e
abajo al es ablece kamienos se basa á en el ba i onino ki chiación de daik a a džiais3. Oxi onino
de ci ciamien o 3 Plg. : Eas e n aukš aičių šiau inių ši in iškių i pie ų aukš aičių Va ėnos šnek os
linksnia imo kamienai es ablece basado sólo oxi oninio ki čia imo daik a a džiais. Šiau inių
ši in iškių ki čiuo as galūnės man enidas mejo que neki čiuo as. Además, ši in iškiai
neki čiuo us ilguosius Va ėnos šnek oje ocsi onino ki čia imo dik a a džiai elegi debido bien
ep esen ada dik a a džių pa adigma (Ka aciejū ė 2011: 315). El al o del su aičiai galūnes man iene
balsius umpina iki umpųjų i eikia sąlyginis ki čio a i aukimas (Ma ke ičius 2006: 436).
bien, las palab as en muchos casos ki chiuojamos como bend inėje colboje. A eces puede
dis ingui se c ucio luga o p iegaidė, po que las palab as pe enecen a o as c ucijo eces y son
susdu adas nue os modelos de c uciación, ej.: pl· as
ply às, s ɔ·gùs s ógus y k . (LKTCh 2004: 81).
A ículos A icles 209 /
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
daik a a džių ejemplos dados sólo compa ación, i. i. que ue a is o ambos
ipos de ki chiación similumai. Ras i ski umai incluidos en la p ime a abla.
1 LENTELĖ. Ba i oninio i oksi oninio ki čia imo ski umai šiau inių pane ėžiškių
ada mėje45
Vienaskai a Daugiskai a
Ba i onino
ki chiación
ocsi onino
ki chiación
Ba i onino
ki chiación
ocsi onino
ki chiación
ā kamienas
N. pe ọm šakó·m
V . pe ọ šakõ· V . pe ọs šakõ·ь
ā kamienas
V . sá.ujọ daõ· V . sá.ujós daõ· ē
kamienas
V . .pẹ dọb· V . .pẹ dọb u
kamienas
V . ọ.ь4 daŋg. i
kamienas
N. á.n ẹm .n ẹm5a .m. Įn. (sọ)á.n ẹm (sọ).n ẹm (sọ)a .m Ma i i que según el ipo de
ki čiación nesu ampa cua o de kamienos (ā, ā, ē y u) de o mas izquie das de
unaskai os y muchosiskai os (u kamieno ik ienaskai os); de dos kamienos (ā y i )
múl iplescui os bene icia io aleg nių o mas y sólo una di e encia encon ada
en e i kamieno daik a a džių (nesu ampa múl iplescui os ennagininko o mas).
Es impo an e menciona que im, Cm y C kamienos daik a a džiai šiau inių pane ėžiškių
pa a mėje es á sólo del ki čiación oxi onino ( àь, àkmọ, dk ẹ). Šių kamienų ba i oninio ki chiación
daik a a džių no hay. Uniin elis Cm kamieno palab a m·nọ 4 Daik a a dis u gus aquí
o malmen e asignado a u kamieno, pe o sólo unaskai os kilmininko linksnis iene man enido és e
kamieno galūnę, plg.: ọ.gọs u gaus y · a y o. Todos o os aleg nios pasėjen en a kamieną.
5
Daik a a dis an is šiau inių pane ėžiškių šnek oje a ibuido i kamieno ipoui, pe o aki aizdus
és e kamieno mezcla con ē kamienu (plg.: ns. kilm. á.n ẹ .n ẹ an ies y b. ẹs bi ės /; ns. naud. á.n ẹ
.n ẹ ančiai e b. ẹ bi ei /; dgs. naud. á.n ẹm .n ẹm an im e b. ẹm bi ėm; / dgs. įn. (sọ)á.n ẹm (sọ).n ẹm
su an im e (sọ)b. ẹm su bi ėm /). Aquí mu mamasis an esakinés ila de oz en algunos casos puede
a liep i an o ē, an o y i kamieno galūnę.

RASA KURKAUSKIENĖ
210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
„mėnuo“ ik ienaskai os a dininko linksnyje išlaikė šio kamieno o mą. Vi-
si o os aleg nios pasa on en a2 kamieną. Sin emba go, nue amen e debido a
galūnesa balsios educción y uni e sal ki cio e acción ocsi onino ki chiación
daik a a džiai pane ėžiškių ki čiuojami šaknyje ( àь agis, (sọ) àь su agimi,
akmènu akmenų, àь a is, (sọ)àь su a imi y . .), po lo an o ambién se es udió e e asi en ellos.
4. Si los seiau inos pane ėžiškių daik a a džiai iene d i o kelias pa alelas o mas
linksnių (pa yପରି, d.k e ẹ y d.k eь duk e iai), kamieno a s oTokių adicionales leksinių
u laikoma dažnesnė o ma. Wol gango Ul icho Wu zelio eigimu, okiais
a ejais, kai žodis iš ka o gali bū i linksniuojamas ne pagal ieną ipą, su-
sida o papildomosios (komplemen inės) leksinės klasės (Wu zel 1984: 127).
klasių i oje pa a mėje no encuen a. Išanaliza us empi inę ma e ialá obse ado que
šiau inių pane ėžiškių pa a mėje no hay u y a1 kamieno daik a a džių. Ellos
aleg niá onse según a2 kamiená, plg. k.ь kelias, b ó·ь b olis, spiь spiečis (spiečius), á.mь
amžis (amžius). Isliken es os daik a a dos kamienai: a kamienas (kàim·nъs kaimynasnuo,
à.kъs aikas, p õ· ъs p o as, . ъs a as, a2 kamienas (kó·ló́ kolūkis, é ̀ ė el à, dsa
pa asa is, á kkkk a ysklè), ā kamienas (màlka, kkkkkmok,
ga kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk A con inuación se p esen an de odos kamienos
daik a a džių aleg niación pa adigmas 2 LENTEL. Ba i ónico ki chiación de
diik a a džių aleg niación pa adigmos a kamienas
(a ski ai ba i oninio i – palyginimui – oksi oninio ki čia imo).
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. · ъs ·
K. · a · u
N. · ъ · am
G. · ọ · ъs Įn.
ъ · s
V . s·ь epsõ·a sõ·dọs epsõ·du Š. · ! /
· !
A ículos A icle 211 ā
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
kamienas /
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. pe ъpe ọs
K. pe ọs pe u
N. pe pe óm
G. pe ọ pe ъs Įn. (sọ) pe ъ(sọ)pe ọm V . pe ọ
eppe ọs pe ọs ep pe u Š / *lá.imъ!
*lá.imọs!
ē kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. b. e
K. b. ẹs
N. b. ẹ
G. b. Į ẹn.
(sọ)b. ь
V . .pẹ ep.pẹs Š. b.
ь!
i kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. á.nj .nj á.nj .nj K. á.n ẹ .n ẹ
á.u .u N. á.n ẹ .n ẹ á.n ẹm .n ẹm
Š. á.n ẹ .n ẹ! / / / / á.nj .nj!
G. á.nь / .nьá.nь / .nь
Įn. (sọ)‿á.nь / (sọ)‿.nь(sọ)‿á.n ẹm / (sọ)‿.n ẹm
V . – –
a2 kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. b ó·ьb ó·lẹ
K. b ó·lẹ b ó·u
N. b ó·ьb ó·lem
G. b ó·ьb ó·ьs Įn.
(sọ)b ó·ь(sọ)b ó·lẹs
V . Š. b ó·ọ!
b ó·lẹ!
RASA KURKAUSKIENĖ
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
ā kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. sá.ujьsá.ujós
K. sá.ujós sá.uju
N. sá.ujẹ sá.ujóm
G. sá.ujọ sá.ujj Įn.
(sọ)sá.ujj(sọ)sá.ujọm
V . sá.ujọ ep sá.ujós sá.ujós epsá.uju Š. /
u kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. ọ.gъs ọ.g
K. ọ.gọs ọ.gu
N. ọ.gъ ọ.gam
G. ọ.gọ ọ.gъs Įn.
(sọ) ọ.gъ(sọ) ọ.gs
V . ọ.ь ep ọ.ga/an ọ.gòs ọ.gọ ep ọ.gu Š. / ––
3 LENTEL. Oxi oninio ki chiación de diik a a džių aleg niación pa adigmos6789 a
kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. ẹ.kъs ọ.kъs6 ẹk ọk /
K. ẹ.ka ọ.ka ẹku ọku /
N. ẹ.kъọkam
G. ẹ.kọ ọ.kọ ẹkъs ọkъs Įn. / / ( ẹkъsọ
ọkъ(sọ)ọks ẹks V .7kiь epkima8kimọs
epkimu / /
Š. ọ.k9!ọ.k!
6 Šiau iniai pane ėžiškiai pa alelag ečiai us oja ambas o mas. La segunda (ọ.kъs) más di undida
de la ieja gene ación ep esen an es de habla.
7 En el sis ema de links no incluído ilia i o linksnis. En ma e ial empí ica de ales pasó sólo 9, ej.: (į) pl· inẹ
p .jẹme ọkolk.zan nep .jime (Jonišklis); ená. ь emó.n an α.nъ bú·da agi (Jonišklis); k iž.ьs bú·da a
p ikab.n ъs kl.sẹs galañ (Geidžinai); cuánmú.m p akaŋk.na | miška b. am iš .ji (Jù gėnai). In es igimui ellos
s a ios esul ados de noikia. Ilia y ue pa a o o casualmen e de la iejosa gene ación
ep esen an es.
8 Scuciando su ampan es aleg nių galūnes em asi la p ime a, habi ual (y no p ielinksninè) o ma
del ici a io.
9 Šiau inių pane ėžiškių plo e adqui ėjusi o ma šauksmininko con -ai, que de a osens e mina
expulsa anότερη o ma (plg.: ns. š. ó.k ilkai, y no ike).
A ículos A icles 213 /
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
10
a2 kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. á.kəь aklẹ
K. á. klẹ aku
N. á. kəьaklẹm
G. á. kəьá. kəь Įn. (sọ)
á. kəь(sọ)aklẹs
V . uk. epú·ẹ ú·ọs Š.
á. ọ10!aklẹ!
ā kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. šàkъшkọs.
K. šàkọs šàku
N. š.k šakó·m
G. š.ko šàkъs Įn.
(sọ)šàkъ(sọ)šàkọm
V . šakõ· epšàkọs šakõ·ь epšàku Š.
m.mъ!m.mos /!
ā kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. dàьdãós
K. dàọs dàu
N. d.lẹ dọm
G. d.lẹ dàь Įn.
(sọ)dàь(sọ)dọm
V . daõ· daõ·ь ejemplo.: a kly, ožy, b oli. Šiau inių pane ėžiškių pa a mėje ie oj a2 kamieno se
Š. *d.ь!dọs!
10 Bend inėje kalboje įp as a a2 kamieno šauksmininko galūnė y a -y (oksi onų) a ba -i (ba i onų),
u iliza u kamieno šauksmininkas con galūne -au (á. ọ a kliau, b ó·ò b oliau, k.ọ kiškiau).
RASA KURKAUSKIENĖ
220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV niaamien o ipo ā y ā kamienų pa alelė, su
i miš iojo (aks, ags, akmuõ, duk ). 1 pa eiksle ma y i yški mo e iškojo links-
índice de simili ud es 11,3. Vy iškojo aleg niamien o a y u kamienai ambién
o man un sepa ado aką, su índice de simili ud algo más bajo 8,1. Como ya se ha
mencionado, a2 kamienas iene semejan e elacióní con an o el a iškojo como
con el mix o econnición ipo de daik a a džiais, po lo que a si ocupa
in e medipinę posición (plg. a2 y a kamienų índice de simili ud es 7, a2 y índice de
imunidad 7,3; E iden e p oximidad del ipo de kamienado mix o (i e im kamienos el
índice de simili ud es incluso 11,4; im y Cm kamienos el índice de simili ud 9,2; i y C
kamienos el índice de simili ud 8,6).
INAUDIBLEZES ITSBRIBIALES NIVELES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBLEZES INAUDIBREZES INAUÍES INAUDIBREZES INAUÍES INAUDIBREZES INAVES INAVES INAVES INAVES INAVES INAVES INAVES INAVES INAVES INAVEAVES INAVES INAVES INAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAVEAV
1. Na ú ali niau ines pane ėžiškių pa a mės daik a a džių linksnia imo ipų
según simili ud o den de exsidės imo es es a: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē. 2.
Šiau inių pane ėžiškių daik a a džių linksniación kamienai susiski s ę en es
g upos: y iškojo (a y u kamieno daik a a džiai), mo e iškojo (ā y ā kamienų
daik a a džiai) y mix iojo (im, i , Cm, C ). De odos sob esale ē kamienas, que
šlieja más al a iškojo y mixiojo aleg niación daik a a džių que al
eme iškojo aleg niación kamienų. 3. A odos los ipos de en e enimien o de
la ada mesa daik a a dío mo e iškajam, y iškajam y mix iajam
ca ac e ís ico g adual sua ización.
3.1. Aukš ą índice de simili ud ienen y son ce canimi del mix o
aleg niación daik a a džių i e im kamienai, eme iškojo aleg niación
daik a a džių ā y ā kamienai, a iškojo aleg niación daik a a džių a
y u kamienai.
3.2. Šiau inių pane ėžiškių mo e iškojo linksnia anja daik a a džių kamienai
spli į d i g upes: ē kamieno daik a a džiai iene más bend ų galūnių con
a iškojo así como mix iojo linksnia anja kamienais, y ā y ā kamienai en
gene al es án ge okai nu olę desde odos los o os kamienų. 3.3. O a ez
que en o as i as en pa a meses, šiau inių pane ėžiškių a2 kamienas
a sidu ia en medio en e a iškojo y mix iojo aleg niación ipos. a2 pied as
y con el a niško y con el mix o aleg niamien o obik a o džiais es án
elacionadas casi po igual (plg.: a2 y a pied as es el índice de simili ud 7,3; a2 y
u pied as es el índice de simili ud 6,2; a2 y im pied as es el índice de simili ud
7,5; a2 y Cm es el índice de simili ud 7,3). 4. Šiau inių pane ėžiškių linksnia imo
ipų hie a chinio g upa imo medis, compa ado con Ti kšli (Gi denis, Rosinas:
1977), šiau inių ši in iškių (Ma ke ičius: 2006), bend inės kalbos (Gi denis,
Rosinas: 1977), Va ėnõs (Ka aciejū ė 2011) linksnia imo ipų hie a chinio
g upa imo medžiais,

S aipsniai / A icles 221
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
es un poco más bajo. Gana nozi aleg niamien o ipos de simili ud indeksai
mues an b illan es no es o es pane ėžiškių daik a a džių pa adigmas
mu uo sua ización.
LITERATŪRA
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2005.
Ga š a Kazimie as 1982a: Joniškėlio apylinkės šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni-
e si e o leidykla.
Ga š a Kazimie as 1982b: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos
ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–75.
Ga š a Kazimie as 2000: Šiau ės aka ų pane ėžiškių „mu mamieji balsiai“. –
Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 165–175.
Gi denis Aleksas, Rosinas A lbe as 1977: Lie u ių kalbos daik a a džio links-
nia imo ipų hie a chija i pag indinės jos ki imo endencijos (bend inės kalbos i že-
maičių a mės duomenimis). – Bal is ica 13(2), 338–348.
Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u i e/o a ojimas Joniškėlio i Pa-
k uojo apylinkių išliuose eks uose. – Bal u iloloģija 9, 25–31.
Kačiuškienė Geno ai ė 2006: Šiau ės pane ėžiškių a mės onologijos b uožai.
Mokslinė monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o
dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ka aciejū ė Vi alija 2011: Va ėnos šnek os daik a a džių leksinės klasės i jų hie-
a chija. – Li uanis ica 57, 3(85), 314–324.
K uopas Jonas ( ed.) 1957: Pi moji lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Vals ybinė po-
li inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins-
i u as, 1999.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai-
a dis, į a dis). Vilnius: Min is, 1965.
LKTCh – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidy-
kla, 2004.
RASA KURKAUSKIENĖ
222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
Ma ke ičius Au imas 2006: Šiau inių ši in iškių daik a a džio kamienai i jų
hie a chija. – Bal is ica 41(3), 435–450.
Rosinas Albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sin-
ch onija i diach onija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Rosinas Albe as 1994: Simono S ane ičiaus eks ų daik a a džio linksnia imo
ipų hie a chija. – Lie u ių kalbo y os klausimai 24, 112–117.
Ručinskai ė I. 1984: „Mu mamųjų” balsių kokybinė opozicija šiau ės pane ėžiškių
a mėje. – Kalbo y a 35(1), 72–76.
Šlia as Juozas 1974: Žeimelio–Lauksodžio šnek os į a džiuo inių būd a džių ypa-
ybės. – Bal is ica 10(1), 91–92.
Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidybos ins i u as.
Vidugi is Aloyzas 1964: Veikiamųjų daly ių o mos Ka sakiškio a mėje. – Lie-
u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida (Lie u ių kalbo y os klausimai 7), 187–192.
Wu zel Wol gang Ull ich 1984: Flexionsmo phologie und Na ü lichkei (S udia
G amma ica 21). Be lin.
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas
Noun Declension Types in he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o No he n
Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei
Change
SUMMARY
The nouns o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai we e ana-
lysed using he synch onic me hod i s p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. Each
noun declension class was jux aposed o all o he declension classes; he numbe o co-
inciding case endings was examined; he equency o he usage o cases was calcula ed.
The esea ch made he ollowing indings:
1. The na u al o de o he noun declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Sub-
dialec by simila i y is as ollows: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē.
S aipsniai / A icles 223
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
2. The noun declension s ems in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all in o h ee
g oups: masculine (a and u s em nouns), eminine (ā and ā s em nouns) and mixed (im, i ,
Cm, C ); ē s em which is mo e app oxima e o he nouns o masculine and mixed declension
a he han eminine declension s ems s ands ou om o he s ems.
3. G adual app oxima ion is cha ac e is ic o all declensional ypes o nouns in he sub-
dialec unde analysis – eminine, masculine and mixed.
3.1. S ems i and im o mixed declension nouns, s ems ā and ā o eminine declension
nouns, s ems a and u o masculine declension nouns a e closely linked and show a high
simila i y index.
3.2. S ems o eminine declension nouns o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all
in o wo g oups: ē s em nouns sha e mo e endings wi h he s ems o masculine and mixed
declension, whe eas ā and ā s ems a e gene ally mo e emo e o all o he s ems.
3.3. In con as o o he subdialec s analysed be o e, he s em a2 o he No he n
Pane ėžiškiai Subdialec alls in be ween masculine and mixed ypes o declension. The
linkage be ween he s em a2 and masculine and mixed declension nouns is nea ly iden i-
cal (c .: a2 and a s em simila i y index s ands a 7.3; a2 and u s em simila i y index is 6.2;
a2 and im simila i y index is 7.5; a2 and Cm simila i y index is 7.3).
4. Compa ed o he dend og ams o hie a chical clus e ing o declension ypes o
Ti kšliai (Gi denis, Rosinas: 1977), No he n Ši in iškiai (Ma ke ičius: 2006), s an da d
language (Gi denis, Rosinas: 1977), Va ėna (Ka aciejū ė 2011), he dend og am o he
hie a chical clus e ing o declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec is
sligh ly lowe . Ra he high declension ype simila i y indices show e iden app oxima ion
o noun pa adigms in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec .
Į eik a m. 2016 ab il 17 d.
RASA KURKAUSKIENĖ
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uania
asa.ku [email protected]