S aipsniai / A icles 205
RASA KURKAUSKIENĖ
Lie u os edukologijos uni e si e as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: dialec ologie, mo ologie.
E T AUKŠTAIČI SHIAURINI
PANEVŽIŠKI
DAIKTAVARDŽIO
LINKSNIVIAMENT TIPAI IR J
OUTILES TENDANTS il es impo an de no e que l'é olu ion de la demande a é é ma quée pa des luc ua ions de la demande.
Noun Declension Types in he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o No he n
Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei
Change
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio le sys ème de di e niaison i a
ès menkai. En géné al, jusqu jusqu'ici ne es publiée ce e ada mée dé aillée de la
mo phologie des eche ches. Analysezan e déc i an eas e n hau aiches shiau ines
pane ėžiškių kamienų mu uel in e ac eiką, ses ypes e des condi ions de onc ionnemen ,
é é amasi les mé hodes d'é ude de la mo phologie na u elle. S aipsnyje daik a a džiai
analyse mé hode synch onisée, lequel en 1977 a p ésen é Aleksas Gi denis e Albe as
Rosinas. Appliquan maximumes mé hode, e ec ué des šiau inių pane ėžiškių pa a mės
hie a chinis leksinių klasių g upa imas, dé e mine daik a a džių linksnia imo ypes.
ESMINIAI VOODŽIAI: šiau iniai pane ėžiškiai, na u alioji mo ologija, daik a a džių
kamienai, kamienų hie a chija.
ANNOTATION
The noun declension sys em o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n
Pane ėžiškiai has no been ho oughly s udied. Gene ally speaking, he e a e no
comp ehensi e s udies add essing he mo phology o his subdialec .
RASA KURKAUSKIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica 206 LXXV 206
The analysis and desc ip ion o he in e ac ion o s ems in he Eas e n Aukš ai ian
Subdialec o No he n Pane ėžiškiai, i s ypes and condi ions eso o he Na u al Mo -
phology esea ch me hods. Nouns a e analysed using he synch onic me hod i s
p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. The hie a chical clus e ing o in lec ional
o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec was pe o med and noun declension ypes we e
classes de e mined using he maximum me hod.
KEYWORDS: No he n Pane ėžiškiai Subdialec , Na u al Mo phology, noun
s ems, s em hie a chy.
ĮVADAS
des langues Li uaniennes daik a a džio linksnia imo sis ema ling is ų considé ée
čia a chajiškiausia iš isų daba inių gy ų indoeu opiečių kalbų, eigia Zig-
mas Zinke ičius (1980: 185). Pi mą ka ą daik a a džių linksnia imas ap a-
pašy as 1653-aisions années dans la p emiè e imp udin oje lie u ių kalbos
G amma ica Li anica. Tuome Danielius Kleinas daik a a džius suski s ė į pen-
g ama ikoje kis linksnia imo ipus (pagal daik a a džių ienaskai os a d,
kilmininko i naudininko galūnes) (K uopas ( ed.): 1957). Ge okai plus a d, 1922 m.,
cinq linksniuo es Li uiniens dans la g amma icale de langues dis inguè en e
Jonas Jablonskis. Ki aip negu D. Kleins, indicikliu le plus impo an J. Jablonskis
considé ai uneaskai os nomnike linksnį.
J. Jablonskio cons i uée des langues li uaniennes daik a a džio linksniuočių sis emą andame e
1965 années éluisséie Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas, ed.: 1965). Elle y p ésen e des
desc ip ions plus dé aillées des linksniuoches, accen uée non seulemen dis inguées selon
ienaskai os a dininko, be i ienaskai os kilmininko galūnių eikšmė links-
niuo ei nus a y i.
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (2005: 68–81) ap ašomos penkios links-
niuo ės: (i)a, (i)u, (i)o, ė i i. Kiek ienos linksniuo ės linksnia imo pa adigmos
sépa és de linksnių o mes de pa icula i és. Ce e classi ica ion es non seulemen dé alesnée
pou D. Klein cons i uée sys ème linksniuo iques, mais e simplissan e: pou é abli linksniuo é,
su i d'un seul mul iskai os u ilisa eu linksnio. Les Kalbininkai Aleksas Gi denis e Albe as
Rosinas ou nissen ou au e à, mé hodeis na u aliosios mo ologijos1 i ą, classi ica ion
des ypes di e niaissemen . Leu s nuobamoji di ec ion e s uc u u iines endances dans les
1 Šis me odas kilo i ypač išpli o Vokie ijoje i Aus ijoje XX a. 8- o dešim mečio p adžioje. Kal-
langues en géné al, e spéci iques p ocessus de changemen s dans di é en es langues
expliquen en pa ie uni e saliais p incipes de na u ali é.
A icles A icles A icles 207 /
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
mone (Gi denis, Rosinas 1977: 338), adicinė, a ba sąlyginė, daik a a džių
leisnia ion o d e es non mo i ue e ne pe me pas di ulgue di é en s kamien
są eikos, na ū alios linksnia imo ipų klasi ikacijos. Be o, i ian daik a a -
džius adiciniu būdu, nea siž elgiama į jų giminės, o mų panašumą. Taigi
de base A. Gi denio e A. Rosino scien i ique idée, dans ce e é ude chaque
daik a a džių kai ybos classe se a g e inama a ec ou es les au es classes
kai ybos, expliquamasi, quel es le nomb e de lu ampan s links galūnių, calculés
links équence de consomma ion.
A imą la héo ie de mo phologie na u aliose a o mé un sys ème di e niemen
d'obje a a d Adelė Valeckienė (1998). Sa p ésen ée classi ica ion p end en
comp e les simili udes mu uelles des pa adigmes. Kalbininkės a i me, que
kamienų daik a a džiai u i panašias galūnių sis emas, o ka ais a i kščiai –
ce ains di é en s d'un même kamien d'obik a o ms di è en lesquelles no s
galūnées (1998: 319). En géné al des a aux, des inés des pane ėžiškių pa a mei,
2000, 2006; Ga š a 1982, 2000; Ručinskai ė 1984 i k .), daug apibend inamo-
son non a es (Kačiuškienė sios ma iè e donnée dans Z. Zinke ičiaus a aux
(1966, 1975). Néanmoins au di e que p esque ous les linguis es p incipalemen
s'in é essaien pane ėžiškių pa a mės phone ika, à la mo phologie des iné à
peine un au e a ail (Šlia as 1974, Vidugi is 1964).
Ainsi e héo ie de la mo phologie na u elle basées eas e n hau e aies noiau ines
pane ėžiškių pa a mės daik a a džio sys ème de ag énia ion eche ches n'a pas
enco e é é publié2. Dans ce a icle, su la base de la mo phologie na u elle, les
disposi ions héo iques, se a déc i es men ionnées pa a mės daik a a džio
ema, pa eik a kamienų klasi ikacija. Ji bus suda oma a siž elgian ne ik į ga-
kai ybos klasių sislūnes, mais e dans accen inius ainsi mo phonologinius di us
Nuo įp as os ( adicinės) klasi ikacijos ši ski sis uo, kad ypa ingas dėmesys bus
ski iamas leksijų panašumams pa adigmose, bus bandoma iš yškin i daik a-
apachies mo émes. le nom kai ybos di e si e é.
2 Les mé hodes de mo phologie na u aliè e, é udian commun ines des langues li huaniennes, de
ce ains e esaichs a mės šnek ų (Ti kšli e Šáukėnų), la ians bend ines langues e a mių
daik a a džio linksnia imo ipų hie a chiją, on é é u ilisées A. Rosinas e A. Gi denis (Gi denis,
Rosinas; Rosinas 1994, 1977 2005: 7651, 4783). Aussi bien Au imas Ma ke ičius, é udian les no dines
ši in iškius (Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio linksnia imas i jo is o ija. Dak a o
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2008; Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio
dise acija. linksnia imas i jo is o ija. Monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2009), ainsi
que Auš a Kaika y i éedama Joniškio šnek ą (Kaika y ė A. Joniškio šnek os daik a a džio
linksnija imas sis ema Dak a o dise acija Vilnius, 2010) e Vi alija Ka au ė Ka au niačių
daik a a džio auk ai. Da oi . Sa ickienė, Kazlauskienė, Kamanduly ė 2004: 81 e là la li é a u e
men ionnée; su la héo ie elle-même: Wu zel 1984.
RASA KURKAUSKIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
TYRIMAS
L'enquê e pose plusieu s âches: 1) é udie les ypes de pane ėžiškių pa a mės
daik a a džių di e niemen e leu hié a chiją; 2) mon e qu'exis e dans la
ques ionnée ada mée non seulemen condi ionnelle, mais aussi un na u el o d e
de jeuxnammen des obje s a a ds; 3) eas e n donne hau š aičių šiau inių
pane ėžiškių daik a a džių kamienų kai os endencies.
Empi inė ma iè e. La plus g ande pa ie du ma é iel d'enquê e sono e assemblée
au eu ée de l'a icle (25 h.), l'au e pa ie p ise du Ins i u de langue Li uanien
Ta mių a chy o (6 h.). T a ail é udiinėjan s ces poin s des no ds des
pane ėžiškių: Jonišklio, Jù gėnų, Pùmpėnų, Pãs alio, Salõčių, Geidžinų, Gailiónių. Le
ma é iel d'é ude cons i ue en i on cen ansk ibués a mines ex es pages de.
iš ink i isi daik a a džiai (iš iso 4961), ku ie suski s y i i suskaičiuo i pagal
kamienus (ā kamieno daik a a džių as a 832, ā kamieno – 197 , a kamieno –
De ceux-ci é aien 1891, u kamieno 92, a2 kamieno 799,i kamieno 46, im kamieno 17, Cm
kamieno – 59, C kamieno – 25, ē kamieno – 903), giminę, skaičių, linksnį i
ki čia imo ipus (ba i oninį i oksi oninį).
Lo s de la dé e mina ion du ype di e issemen , se é è e aux c i è es e
condi ions sui an s: 1. Daik a a džių kamienų di é ences son d'acco d a ec
la phonologie, e non pas la phoné ique. Pa exemple, les no dins pane ėžiškių
daik a a džių š.k šakai e duõbẹ duobei galūnės oix son considé ées de la
même phonême a ian es posi ionnelles (égal plg. ši in iškių žõ·lы. žolę e .ki. akį).
2. Daik a a džių balsiniai kamienai dé e mine basé du mul iiskai os naudininko, p iebalsiniai
mul iiskai os kilmininko linksniu. 3. Niau iniens pane ėžiškiem ca ac é is ique i in s ip i galūnės balsių
edukciiš umpos, mais e de la longue i agalės galūnės non seulemen dans longąjį, mais e dans
ja, be o, eikia isuo inio ki čio a i aukimo dėsnis ( . y. a i aukiama ne ik
cou ąjį skiemenį, comme: žm·nъ žmona, dinъs dienas, àsъ asa, kà e ka ė). Pou ce e aison
l'oxy oninium e ba i oninium pa adigmes de ki čia imo su ienodėja, appa aî beaucoup synk e inių
linksnių. Ainsi dans ce a ail l'é ablissemen des kamien se a basé su le ba y on du ki čiaissemen
dik a a džiais3. Oxi oninien de ci concision 3 Plg. : Eas e n aukš aičių šiau inių ši in iškių i pie ų
aukš aičių Va ėnos šnek os linksnia imo kamienai dé e mine basé seulemen oxy oninio ki čia imo
daik a a džiais. Šiau inių ši in iškių ki čiuo as galūnės main enues mieux que néki čiuo as. En
ou e, ši in iškiai neki čiuo us ilguosius Va ėnos šnek oje ocsi oninien ki čia imo dik a a džiai
choisi en aison bien ep ésen ée dik a a džių pa adigmas (Ka aciejū ė 2011: 315). Le sud aukš aičiai
balsius umpina iki umpųjų i eikia sąlyginis ki čio a i aukimas (Ma ke ičius 2006: 436).
galūnes main ien bien, les mo s dans de nomb eux cas ki čiuojami comme bend inėje kalboje.
Pa ois peu sépa e Ki čio place ou p iegaidė, pa ce que les mo s appa iennen à d'au es
ki čiuo ées e son sus i ées nou eaux modèles de ki čia imas, exemple.: pl· as
ply às, s ɔ·gùs s ógus e k . (LKTCh 2004: 81).
A icles A icles a icles 209 /
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
daik a a džių exemples donnés seulemen compa aison, i. i. que se ai u les
semblables des deux ypes de ki chia emen . Ras i ski umai donnés en
1 LENTELĖ. Ba i oninio i oksi oninio ki čia imo ski umai šiau inių pane ėžiškių
p emie ableau. ada mée45
Vienaskai a Daugiskai a
Ba i onnis-
Ba i onnis-
me
me
oxy onnis-
oxy onnis-
me
me
ki čia imas ki čia imas ki čia imas ā kamienas
N. pe ọm šakó·m
V . pe ọ šakõ· V . pe ọs šakõ·ь
ā kamiens
V . sá.ujọ daõ· V . sá.ujọs daõ· ē
kamienas
V . .pẹ dọb· V . .pẹ dọb u
kamienas
V . ọ.ь4 daŋg. i
kamienas
N. á.n ẹm .n ẹm5a .m. Įn. (sọ)á.n ẹm (sọ).n ẹm (sọ)a .m Ma i i, que selon le ype de
ki čia anje nesu ampa qua e des kamienų (ā, ā, ē e u) des o mes de gauche du
emplaçan uniskai os e mul iskai os (u kamieno ik ienaskai os). des deux
kamienés (ā e i ) mul iskai es béné iciai es des o mes di e isses e seulemen
une di é ence ou ée en e i kamieno daik a a džių (nesu ampa mul iskai es
dansnagininko o mes).
Il es impo an de men ionne que im, Cm e C kamienų daik a a džiai šiau inių pane ėžiškių
pa a mėje es seulemen du ki čiaissemen oxy oninien ( àь, àkmọ, dk ẹ). Šių kamienų
ba i oninio ki čia imo daik a a džių n'es pas. Uniin elis Cm kamieno mo m·nọ 4 Daik a a dis
u gus ici o mellemen a ibué à u kamieno, cependan seulemen uneaskai os kilmininko
linksnis a main enuęs ce kamieno galūnę, plg.: ọ.gọs u gaus e · a y o. ous les au es
heu eux on passés dans a kamieną.
5
Daik a a dis an is šiau inių pane ėžiškių šnek oje a ibué i kamien ypeui, mais aki aizdus ce
kamien mélange a ec ē kamienu (plg.: ns. kilm. á.n ẹ .n ẹ an ies e b. ẹs bi ės / ns. naud. á.n ẹ .n ẹ
ančiai e b. ẹ bi ei /; dgs. naud. á.n ẹm .n ẹm an im e b. ẹm bi ėm /; dgs. įn. (sọ)á.n ẹm (sọ).n ẹm su
an im e (sọ)b. ẹm su bi ėm /). Ici mu mamasis a an akinée angée oixs dans ce ains cas peu
a liep i an ē, an e i kamieno galūnę.

RASA KURKAUSKIENĖ
210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
„mėnuo“ ik ienaskai os a dininko linksnyje išlaikė šio kamieno o mą. Vi-
si d'au es heu eux passè en ées en a2 kamien. Cependan , à cause de la galūnès
balsies éduc ion e uni e sel de ki ius a ac ionemen oxy oninium
ki chiaissemen daik a a džiai pane ėžiškių ki čiuojami šaknyje ( àь agis,
(sọ) àь su agimi, akmènu akmenų, àь a is, (sọ)àь su a imi e . .), donc ils on aussi é é eli asi dans le esea ch.
4. Si les shiau ins pane ėžiškių daik a a džiai on deux ou quelques pa allèles o mes
linksnių (pa yପରି, d.k e ẹ e d.k eь duk e iai), kamieno a s oTokių supplémen ai es
u laikoma dažnesnė o ma. Wol gango Ul icho Wu zelio eigimu, okiais
a ejais, kai žodis iš ka o gali bū i linksniuojamas ne pagal ieną ipą, su-
sida o papildomosios (komplemen inės) leksinės klasės (Wu zel 1984: 127).
leksinių klasių i oje pa a mėje ne ou e. Išanaliza us empi inée ma iè e a
ema qué que dans la pa a mée šiau inių pane ėžiškių n'es pas u e a1 kamieno
daik a a džių. Ils ejoignen son selon a2 kamieną, plg. k.ь kelias, b ó·ь b olis, spiь
spiečis (spiečius), á.mь amžis (amžius). Issulé ces daik a a des kamienai: a kamienas
(kàim·nъs kaimynasnuo, à.kъs aikas, p õ ъs p o as, . ъs a as, a2 kamienas (kó·ló
kolūkis, é ė el à, dsa pa asa is, á kkkk a ysklè), ā kamienas (mmmm, mmmmm,
mmmmmmm, mmmmmmmm, mmmmmmmm, mmmmmmmmm, mmmmmmmmm,
mmmmmmmmm, mmmmmmmmm, mmmmmmmmmm, mmmmmmmmmmm,
mmmmmmmmmmmmm, mmmmmmmmmmmmm, mmmmmmmmmmmmmmm,
mmmmmmmmmmmmmmmmmmm, mmmmmmmmmmmmmmm Pa la sui e p ésen ées de
ous kamienų daik a a džių di e niaissemen pa adigmes 2 LENTEL. Ba i onnie
ki chiaissemen dik a a džių di e niaissemen pa adigmes a kamiens
(a ski ai ba i oninio i – palyginimui – oksi oninio ki čia imo).
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. · ъs ·
K. · a · u
N. · ъ · am
G. · ọ · ъs Įn.
ъ · s
V . s·ь epsõ·a sõ·dọs epsõ·du Š. · ! /
· !
A icles A icles A icle
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
211 ā kamiens /
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. pe ъpe ọs
K. pe ọs pe u
N. pe pe òm
G. pe ọ pe ъs Įn. (sọ) pe ъ(sọ)pe ọm V . pe ọ
eppe ọs pe ọs ep pe u Š / *lá.imъ!
*lá.imọs!
ē kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. b. e
K. b. ẹs
N. b. ẹ
G. b. ẹ Įn.
(sọ)b. ь
V . .pẹ ep.pẹs Š. b.
ь /!
i kamiens
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. á.nj .nj á.nj .nj K. á.n ẹ .n ẹ
á.u .u N. á.n ẹ .n ẹ á.n ẹm .n ẹm
Š. á.n ẹ .n ẹ! / / / á.nь .nь !
G. á.nь / .nьá.nь / .nь
Įn. (sọ)‿á.nь / (sọ)‿.nь(sọ)‿á.n ẹm / (sọ)‿.n ẹm
V . – –
a2 kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. b ó·ьb ó·lẹ
K. b ó·lẹ b ó·u
N. b ó·ьb ó·lem
G. b ó·ьb ó·ьs Įn.
(sọ)b ó·ь(sọ)b ó·lẹs
V . Š. b ó·ò!
b ó·lẹ!
RASA KURKAUSKIENĖ
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
ā kamiens
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. sá.ujьsá.ujós V. sá.ujьsá.ujós V. sá.ujьsá.ujós V. sá.ujьsá.ujós V. sá.ujьsá.
K. sá.ujọs sá.uju
N. sá.ujẹ sá.ujọm
G. sá.ujọ sá.ujь Įn.
(sọ)sá.ujj(sọ)sá.ujọm
V . sá.ujọ ep sá.ujòs sá.ujòs epsá.uju Š. /
V . sá.ujọ ep sá.ujòs sá.ujòs epsá.uju Š. u
kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. ọ.gъs ò.g
K. ọ.gọs ọ.gu
N. ọ.gъ ọ.gam
G. ọ.gọ ọ.gъs Įn.
(sọ) ọ.gъ(sọ) ọ.gs
V . ọ.ь ep ọ.ga/an ọ.gọs ọ.gọ ep ọ.gu Š. / ––
3 LENTEL. Oksi oninien ki chiaissemen dik a a džių aleg niaissemen
pa adigmos6789 a kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. ẹ.kъs ọ.kъs6 ẹk ọk /
K. ẹ.ka ọ.ka ẹku ọku /
N. ẹ.kъọkam
G. ẹ.kọ ọ.kọ ẹkъs ọkъs Įn. / / ( ẹkъsọ
ọkъ(sọ)ọks ẹks V .7kiь epkima8kimọs
epkimu / /
Š. ọ.k9!ọ.k!
6 Šiau iniai pane ėžiškiai pa allag ečiai u ilisai les deux o mes. La seconde (ọ.kъs) plus épandue
de la pa des ep ésen an s de la ieille géné a ion.
7 Dans le sys ème de links non inclus ila i o linksnis. Dans la ma iè e empi ique de els pa enue
seulemen 9, exemple: (į) pl· inẹ p .jẹme ọkolk.zan nep .jime (Jonišklis); ená. ь emó.n an α.nъ bú·da agi
(Jonišklis); k iž.ьs bú·da a p ikab.n ъs kl.sẹs galañ (Geidžinai); combienmú.m p akaŋk.na | miška b. am é .ji
(Jù gėnai). Ty imui ils s a iés ésul a s de ne ou ni . Ilia y a é é pa a o acciden ellemen de
ep ésen an s de la ieille géné a ion.
8 Scui iuojan les coincampan s linksnių galūnes e asi la p emiè e, habi uelle (e non
p ielinksninè) o me du emplaçan .
9 Šiau inių pane ėžiškių plo e acquisisėjusi o me šauksmininko su -ai, qui de a osenos ini
issus i une plus ancienne o me (plg.: ns. š. ọ.k ilkai, e non ike).
A icles a icles 213 /
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
10
a2 kamienas
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. á.kəь aklẹ
K. á. klẹ aku
N. á. kəьaklẹm
G. á. kəьá. kəь Įn. (sọ)
á. kəь(sọ)aklẹs
V . uk. epú·ẹ ú·ọs Š.
á. ọ10!aklẹ! /
ā kamiens
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. šàkъшkọs.
K. šàkọs šàku
N. š.k šakó·m
G. š.ko šàkъs Įn.
(sọ)šàkъ(sọ)šàkọm
V . šakõ· epšàkọs šakõ·ь epšàku Š.
m.mъ!m.mos /!
ā kamiens
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. dàьdãọs
K. dàọs dàu
N. d.lẹ dọm
G. d.lẹ donneь Įn.
(sọ)dàь(sọ)dọm
V . daõ· daõ·ь exemple.: a kly, ožy, b oli. Šiau inių pane ėžiškių pa a mėje ie oj a2 kamieno es
Š. *d.ь!dọs!
10 Bend inėje kalboje įp as a a2 kamieno šauksmininko galūnė y a -y (oksi onų) a ba -i (ba i onų),
u ilisé u kamieno šauksmininkas a ec galūne -au (á. ọ a kliau, b ó·ọ b oliau, k.ọ kiškiau).
RASA KURKAUSKIENĖ
220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV niaissemen ype ā e ā kamienų pa allèle,
i miš iojo (aks, ags, akmuõ, duk ). 1 pa eiksle ma y i yški mo e iškojo links-
leu indice de simili ude es 11,3. Les kamien a e u du Vy iškojo di e niemen
o men égalemen une b anche dis inc e, leu indice de simili ude un peu plus bas
8,1. Comme a déjà é é men ionné, a2 kamiens a une simili ude ela ion à la ois a ec
le mâ iškojo e a ec le mix e ype di e nia ion d'obik a a džiais, donc a si
occupe une in e pinée posi ion (plg. a2 e a kamienų index de simili ude es 7, a2 e
index de simili ude 7,3; Appa en e p oximi é du ype mix e d'enlè emen (i e im
kamiens indice de simili ude es même 11,4; im e Cm kamiens indice de simili ude 9,2;
i e C kamiens indice de simili ude 8,6).
IMPERBIACES INAUDIBLEZES les noms e numé os des pe sonnes qui on pa icipé à l'a aque, ainsi que les noms e numé os des pe sonnes qui on pa icipé à l'a aque, y comp is les pe sonnes qui on pa icipé à l'a aque.
1. Na ū ali šiau inių pane ėžiškių pa a mės daik a a džių linksnia imo ipų
selon simili ude l'o d e de déclės emen es elle: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē.
2. Šiau inių pane ėžiškių daik a a džių linksnia imo kamienai susiski s ę į is
g oupes: y iškojo (a e u kamieno daik a a džiai), mo e iškojo (ā e ā
kamienų daik a a džiai) e mix iojo (im, i , Cm, C ). Pa mi ous se dis ingue ē
kamiens, qui shliejea da an age à du mâ iškojo e mix iojo linksnia anja
daik a a džių que à du eme iškojo linksnia anja kamienų. 3. À ous les ypes
de di e niemen d'a a mée d'in es iga ion eme iškajam, y iškajam e
miks iajam ca ac é is ique g aduel app oxima ion.
3.1. Aukš ą index de simili ude on e son p oches du mixio i e im
kamienai, daik a a džių eme iškojo linksna anja ā e ā kamienai,
daik a a džių a i u kamienai.
3.2. Šiau inių pane ėžiškių mo e iškojojo linksnia anja daik a a džių
kamienai skyla į d i g upes: ē kamieno daik a a džiai a plus bend ų galūnių
a ec y iškojo bei miš iojo linksnia anja kamienai, e ā e ā kamienai en
géné al son ge okai nu olę depuis ous les au es kamienų. 3.3. Au emen
que dans d'au es i es ada mées, šiau inių pane ėžiškių a2 kamienas
a sidu ia au milieu en e i iškojo e mix iojo di e nia imo ypes. a2
pie es e a ec le masculin e a ec le mix e de l'amusemen son associées
p esque de la même maniè e (plg.: a2 e a pie e de simili ude index es 7,3; a2
e u pie e de simili ude index 6,2; a2 e im pie e de simili ude index es 7,5; a2
e Cm de simili ude index 7,3). 4. Šiau inių pane ėžiškių linksnia imo ipų
hie a chinio g upa imo medis, compa é a ec Ti kšli (Gi denis, Rosinas: 1977),
šiau inių ši in iškių (Ma ke ičius: 2006), bend inės kalbos (Gi denis, Rosinas:
1977), Va ėnõs (Ka aciejū ė 2011) linksnia imo ipų hie a chinio g upa imo
medžiais,

S aipsniai / A icles 221
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
es un peu in é ieu . Gana nonzi di e niemen ypes de simili ude indeksai
mon en des b illan s no ds des pane ėžiškių daik a a džių pa adigmes
mu uel suc è emen .
LITERATŪRA
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2005.
Ga š a Kazimie as 1982a: Joniškėlio apylinkės šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni-
e si e o leidykla.
Ga š a Kazimie as 1982b: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos
ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–75.
Ga š a Kazimie as 2000: Šiau ės aka ų pane ėžiškių „mu mamieji balsiai“. –
Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 165–175.
Gi denis Aleksas, Rosinas A lbe as 1977: Lie u ių kalbos daik a a džio links-
nia imo ipų hie a chija i pag indinės jos ki imo endencijos (bend inės kalbos i že-
maičių a mės duomenimis). – Bal is ica 13(2), 338–348.
Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u i e/o a ojimas Joniškėlio i Pa-
k uojo apylinkių išliuose eks uose. – Bal u iloloģija 9, 25–31.
Kačiuškienė Geno ai ė 2006: Šiau ės pane ėžiškių a mės onologijos b uožai.
Mokslinė monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o
dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ka aciejū ė Vi alija 2011: Va ėnos šnek os daik a a džių leksinės klasės i jų hie-
a chija. – Li uanis ica 57, 3(85), 314–324.
K uopas Jonas ( ed.) 1957: Pi moji lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Vals ybinė po-
li inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins-
i u as, 1999.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai-
a dis, į a dis). Vilnius: Min is, 1965.
LKTCh – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidy-
kla, 2004.
RASA KURKAUSKIENĖ
222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
Ma ke ičius Au imas 2006: Šiau inių ši in iškių daik a a džio kamienai i jų
hie a chija. – Bal is ica 41(3), 435–450.
Rosinas Albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sin-
ch onija i diach onija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Rosinas Albe as 1994: Simono S ane ičiaus eks ų daik a a džio linksnia imo
ipų hie a chija. – Lie u ių kalbo y os klausimai 24, 112–117.
Ručinskai ė I. 1984: „Mu mamųjų” balsių kokybinė opozicija šiau ės pane ėžiškių
a mėje. – Kalbo y a 35(1), 72–76.
Šlia as Juozas 1974: Žeimelio–Lauksodžio šnek os į a džiuo inių būd a džių ypa-
ybės. – Bal is ica 10(1), 91–92.
Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidybos ins i u as.
Vidugi is Aloyzas 1964: Veikiamųjų daly ių o mos Ka sakiškio a mėje. – Lie-
u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida (Lie u ių kalbo y os klausimai 7), 187–192.
Wu zel Wol gang Ull ich 1984: Flexionsmo phologie und Na ü lichkei (S udia
G amma ica 21). Be lin.
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas
Noun Declension Types in he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o No he n
Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei
Change
SUMMARY
The nouns o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai we e ana-
lysed using he synch onic me hod i s p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. Each
noun declension class was jux aposed o all o he declension classes; he numbe o co-
inciding case endings was examined; he equency o he usage o cases was calcula ed.
The esea ch made he ollowing indings:
1. The na u al o de o he noun declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Sub-
dialec by simila i y is as ollows: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē.
S aipsniai / A icles 223
Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių
daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos
2. The noun declension s ems in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all in o h ee
g oups: masculine (a and u s em nouns), eminine (ā and ā s em nouns) and mixed (im, i ,
Cm, C ); ē s em which is mo e app oxima e o he nouns o masculine and mixed declension
a he han eminine declension s ems s ands ou om o he s ems.
3. G adual app oxima ion is cha ac e is ic o all declensional ypes o nouns in he sub-
dialec unde analysis – eminine, masculine and mixed.
3.1. S ems i and im o mixed declension nouns, s ems ā and ā o eminine declension
nouns, s ems a and u o masculine declension nouns a e closely linked and show a high
simila i y index.
3.2. S ems o eminine declension nouns o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all
in o wo g oups: ē s em nouns sha e mo e endings wi h he s ems o masculine and mixed
declension, whe eas ā and ā s ems a e gene ally mo e emo e o all o he s ems.
3.3. In con as o o he subdialec s analysed be o e, he s em a2 o he No he n
Pane ėžiškiai Subdialec alls in be ween masculine and mixed ypes o declension. The
linkage be ween he s em a2 and masculine and mixed declension nouns is nea ly iden i-
cal (c .: a2 and a s em simila i y index s ands a 7.3; a2 and u s em simila i y index is 6.2;
a2 and im simila i y index is 7.5; a2 and Cm simila i y index is 7.3).
4. Compa ed o he dend og ams o hie a chical clus e ing o declension ypes o
Ti kšliai (Gi denis, Rosinas: 1977), No he n Ši in iškiai (Ma ke ičius: 2006), s an da d
language (Gi denis, Rosinas: 1977), Va ėna (Ka aciejū ė 2011), he dend og am o he
hie a chical clus e ing o declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec is
sligh ly lowe . Ra he high declension ype simila i y indices show e iden app oxima ion
o noun pa adigms in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec .
Mise à jou le 17 a il 2016 d.
RASA KURKAUSKIENĖ
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uanie
asa.ku [email protected]