S aipsniai / A icles 105
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: mo osin aksė, ipologija,
alen ingumas, seman ika.
FUNKCINIS RECIPROKINIŲ
ŽYMEKLIŲ MONADINĖSE
KONSTRUKCIJOSE ASPEKTAS
Func ional Aspec o Recip ocal Ma ke s
in Monadic Cons uc ions
ANOTACIJA
Šio s aipsnio objek as – ecip okiniai žymekliai, a ojami monadinėse kons ukcijo-
se su ecip okiniais eiksmažodžiais. Remian is Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT)
medžiaga, kalbama apie ai, kas ak ualizuojama i speci ikuojama ienu a ki u ecip oki-
niu žymekliu. Išei ies ašku imama seman ika. Ty imas pa odė, kad ecip okinius žymek-
lius galima ski i kiek ki aip nei ligi šiol, . y. laipsniškai, i pagal o ien aciją į subjek ą
a ba p edika ą i subjek u pasakomų mu uan ų skaidą kalbė i apie ecip okinių žymeklių
hie a chiją. Dažniausiai a ojami į subjek ą o ien uo i ecip okiniai žymekliai; jais ak u-
alizuojami ski ingai (a ski ai : ien isai) su okiami a pusa io si uacijos daly iai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: ecip okinis eiksmažodis, mu uan as, ecip okinė monadinė
kons ukcija, ecip okinis žymeklis, seman inis pa ame as.
ANNOTATION
The objec o he a icle is ecip ocal ma ke s used in monadic cons uc ions wi h ecip-
ocal e bs. Wi h he use o he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language (CCLL)
he hings ac ualised and speci ied by one o ano he ecip ocal ma ke a e discussed. In
his case, seman ics is applied as a s a ing poin . The s udy e ealed ha ecip ocal ma -
ke s can be dis inguished in sligh ly di e en way han hey we e be o e, i.e., g adually,
and hie a chy o ecip ocal ma ke s can be discussed acco ding o he o ien a ion o sub-
jec o p edica e and segmen a ion o mu uan s exp essed as subjec . Subjec -o ien ed e-
cip ocal ma ke s a e used he mos equen ly; hey ac ualise di e en ly unde s ood (sepa-
a ely : seamlessly; Li h. a ski ai : ien isai) pa icipan s o a mu ual si ua ion.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
KEYWORDS: ecip ocal e b, mu uan , ecip ocal monadic cons uc ion, eci-
p ocal ma ke , seman ic pa ame e .
1. ĮVADAS
Lie u ių kalbos eiksmažodžiai bend au i, bend ada biau i, bičiuliau is, bučiuo-
is, de ė i(s), disku uo i, (susi)d augau i, ginčy is, ka iau i, ko o i, kuždė is, lenk y-
niau i, muš is, ung yniau i, sugy en i, su(si) a i, susiž algy i, s eikin is, šnabždė is,
aiky is, uok is, žais i, a žy is i pan. y a a pusa io eiksmo, a ba ecip okiniai.
Vieni jų y a leksiniai ecip okai1 (an. lexical ecip ocal) (bičiuliau is (: bičiulis),
d augau i (: d augas), ko o i (: ko a) i pan.), ki i – g ama iniai2, konk ečiau kal-
ban , e leksy iniai3 (an. e lexi e ecip ocals) (apsikabin i (: apkabin i), bučiuo is
(: bučiuo i); muš is (: muš i), uok is (: uok i) i pan.). Tokiais ecip okiniais eiks-
mažodžiais (p edika ais) eiškiamas a pusa io san ykis a p mažų mažiausiai
d iejų si uacijos daly ių – mu uan ų (an. mu uan )4. Inhe en iškai mu uan ų
a pusa io san ykis y a sime iškas. Pa yzdžiui, ecip okinėje kons ukcijoje
(an. ecip ocal cons uc ion) Jonukas kalba su Onu e a pusa io san ykio daly iai
1 „This e m [i. e. lexical ecip ocals] used o e e o e bs wi h inhe en ecip ocal meaning no
ma ked by any de i a ional means, i.e. o seman ically ecip ocal e bs wi hou he ma ke -si-
/-s [...] and e bs wi h he e lexi e-middle ma ke which does no ma k he ecip ocal meaning
(giminiuo is). [...] Fo mally, lexical ecip ocals can be simple (unde i ed) and de i ed, in which
case hey may be denominal o de e bal de i a i es“ (Geniušienė 2007: 658; šiuo klausimu pla-
čiau ž . Nedjalko 2007: 14–16, 96–101).
2 Plačiau apie ai ž . Nedjalko 2007: 9–12.
3 „This e m [i. e. e lexi e ecip ocals] is used he e o e e o mo phologically ma ked ecip o-
cals de i ed o m non- ecip ocal e bs by means o he e lexi e-middle ma ke alone“ (Geniu-
šienė 2007: 658).
Pe onėlė Be nadišienė (Ul ydas, ed., 1971: 196) eigia, jog „ a pusa io eiksmo eikšmės san-
g ąžiniai eiksmažodžiai ( e lexi a ecip oca) odo, kad uo pačiu laiku du, keli a daugiau ei-
kėjų eikia ienas ki ą“.
S asė K inickai ė Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (Amb azas, ed., 1996: 288) ašo, kad
„pag indinė sang ąžos o man o -s(i) unkcija – ap ibo i eiksmą subjek o s e a – ma y i į ai-
iose sang ąžinių eiksmažodžių eikšminėse g upėse: a) a pusa io eiksmo: bučiuo i : bučiuo-
is, ba i : ba is“. E alda Jakai ienė en pa (Amb azas, ed., 1996: 408) eigia, kad „ a pusa io
eiksmo sang ąžiniai eiksmažodžiai eiškia, kad eiksmą, nusaky ą pama iniu žodžiu, a lieka
du eikėjai: as, ku is bu o pama inio žodžio subjek as, i as, ku is bu o jo objek as, p z.: bu-
čiuo is (plg. Jonas bučiuoja Oną – Jie (Jonas i Ona) bučiuojasi), ba is, mylė is, peš is, s eikin is, su-
si ik i. Tokiems ediniams sang ąžos a iksas p ideda seman inį požymį „ ienas ki ą“ “.
4 Plačiau apie są okas mu uan as esp. ecip okan as (an. mu uan esp. ecip ocan ), ecip okinis esp.
sime inis esp. a pusa io ( ecip ocal esp. symme ic esp. mu ual) i jų apim is ž . Haspelma h 2007.
S aipsniai / A icles 107
Funkcinis ecip okinių žymeklių
monadinėse kons ukcijose aspek as
(Jonukas, Onu ė) pasakomi p edika o kalbė i ‘šnekė is’ d iem a ski ais alen i-
niais ak an ais: agen ą a i inkančiu subjek o a dininku i ne iesioginiu objek-
u einančia p ielinksnio su i įnagininko kons ukcija, ku i a liepia komi a y o
unkciją (Sližienė 1994: 330). Tokios ecip okinės kons ukcijos adinamos ū-
kiosiomis, a ba diadinėmis (an. discon inuous cons uc ion, dyadic cons uc ion5).
Kalboje y auja endencija a pusa io si uacijos (an. mu ual si ua ion) mu u-
an us eikš i kaip ieną ak an ą, . y. ipiškai a skai os ašku (an. e e ence poin )
pasi enkami isi (mažiausiai du) si uacijoje daly aujan ys mu uan ai – jų isu-
ma, o ne ku is ienas iš jų (Haspelma h 2007: 2091). Tada d i alenčio p edika-
o abu ak an ai sakinyje pasakomi subjek u einančia daik a a džio a į a džio
daugiskai os o ma a ba d iem daik a a džiais a į a džiais, sujung ais sujun-
giamuoju i 6. 1–3 sakiniuose okia mu uan ų isuma kaip kolek y inis ak an as
eina agen ą a liepiančiu subjek u (ž . Sližienė 1994: 43). Tiksliau kalban , oks
agen as su ampa (susilieja) su komi a y u i jį galima su ok i kaip komi a y ųjį.
Čia ma y i sin aksinių ak an ų mažinimas (an. alence- educ ion) (plg. Sližienė
1994: 330). Šie a ojimo a ejai adinami ien isosiomis, a ba monadinėmis,
( ecip okinėmis) kons ukcijomis (an. simple cons uc ion, monadic cons uc ion7).
1) Jonas, Pe as i An anas kalbasi. (ci uojama pagal Sližienė 1994: 43)
2) Jie jau ilgai šnekučia o, jis apsime inėjo, i ji nep isi e ė p ipažin i klaidos,
jis aip pa nieko nesakė, jiedu lyg nieku nieko kalbėjo oliau. Nuo o laiko
p aslinkę daug me ų. DLKT
3) Vaidina, kad lyg i no i čia jus sukomp omi uo i, o išeina jiems labai aikiškai.
Mes, jūs i aš, imčiau kalbėjome uo požiū iu. Be aikišką pike ą, kažka-
da čia da y ą (p o esionalų požiū iu ai iš iso aikų da želis), p imena kaip
im ą ak ą. DLKT
Iš 1–3 sakinių ma y i, kad kalbamų p edika ų komi a y ą a liepiančio a gu-
men o pozicija lieka lais a. Ji gali bū i užpildoma ne alen iniu – lais ojo na io
5
„Discon inuous cons uc ions a e hose in which he second ecip ocan is a non-subjec “
(Nedjalko , Geniušienė 2007: 396). „A dyadic cons uc ion which c ea es a symme ic si ua ion
by placing one pa icipan in a subjec NP and ano he in a comi a i e ph ase“ (Hu s 2010: 290).
6 Tokiais a ejais Nijolė Sližienė Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne pap as ai ski ia
a ski ą eiksmažodžio alen ingumo s uk ū ą, ku kolek y inį ak an ą a i inkan is sin aksinis
ak an as, pasakomas daik a a džių (a į a džių) daugiskai os o ma – Nomplu , Juodu a p sa ęs
ka iauja dėl pi menybės (ž ., p z.: Sližienė 1994: 175 , 330, 336, 338, 356, 440; 1998: 178 ; 2004:
221 , 233, 270, 452).
7 „Simple cons uc ions a e hose in which bo h ecip ocan s a e exp essed by he subjec “
(Nedjalko , Geniušienė 2007: 396). „A monadic cons uc ion which g oups he pa icipan s in
he ela ion in he subjec NP while losing an objec NP“ (Hu s 2010: 290).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
s a usą u inčiu ecip okiniu žymekliu (an. ecip ocal ma ke ), pa yzdžiui, mo-
noseman ine ecip okine ana o a ienas su ki u, daik a a džio a pusa yje ie-
ininku, p ielinksnine a p sa ęs kons ukcija (plg. 4–5 sakinius). Šie ecip o-
kiniai žymekliai 5 sakinyje nė a susiję su eiksmažodžio kalbė i ‘mokė i kalbą;
sugebė i eikš i min is žodžiais’ alen ingumu (ž . Sližienė 1994: 331), be ko-
munikaciniu požiū iu y a s a būs. Kalbamieji a pusa io san ykį eiškian ys i
jį ienaip a ba ki aip ak ualizuojan ys i speci ikuojan ys ecip okiniai žyme-
kliai y a modi ika o iai8, . y. eiksmažodis jų ne eikalauja nei seman iškai, nei
sin aksiškai ( adinamoji eduplikacija, a ba d iguboji a pusa io san ykio aiš-
ka9 (an. eduplica ion, double ecip ocals)).
4) A ski ai kiek ieno klausiu, koks gy enimas jį pada y ų laimingu, ai paaiškė-
ja, jog y as jį įsi aizduoja ienokį, o žmona isai ki okį. Tačiau a pusa yje
(plg. ienas su ki u, a p sa ęs) jie apie ai nesikalba, neku ia bend os izijos,
odėl iskas lekia šipuliais. DLKT
5) Susi ikimas bu o jaudinan is, g audus – melod ama. Žodžių ne eikėjo. Jie
ienas su ki u (plg. a p sa ęs; a pusa yje) kalbėjo sub iliais judesiais, ik
jiems žinoma ženklų kalba, ku i, jei čia s aiga bū ų a ėjęs pašalinis, galėjo pa-
si ody i mažų mažiausiai keis oka. DLKT
Toliau pag indinis dėmesys bus k eipiamas į in anzi y inius 4–5 sakinius:
bus ap a iami a ejai, kai a skai os ašku pasi enkami isi a pusa io si uacijos
daly iai, monadinėse kons ukcijose pasakomi subjek u, i jų a pusa io san y-
kis a ba pa ies p edika o a pusa io eiksmo eikšmė da y a ak ualizuojama i
speci ikuojama ecip okiniu žymekliu. S aipsnio ikslas – a saky i į klausimą,
kas i pagal kokius seman inius pa ame us ak ualizuojama ienu a ki u eci-
p okiniu žymekliu. Tikslui pasiek i keliami okie užda iniai: umpai paminė i,
kas kalbamuoju klausimu ašy a (ž . 2 sky ių), išanalizuo i ecip okinių žyme-
klių a oseną monadinėse kons ukcijose i nus a y i hie a chinius ecip o-
kinių žymeklių a pusa io san ykius (ž . 4 sky ių). Naudojamasi ap ašomuoju
anali iniu i in e p e acijos me odais. Siekian ikslo emiamasi medžiaga, ink-
a iš Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen e su-
da y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT) (plačiau ž . 3 sky ių).
8 Apie sin aksinių yšių – aldymo i modi ika imo, aldinio esp. modi ika o iaus, aldančiojo žo-
džio esp. modi ikuojamojo žodžio samp a ą, ku ia čia emiamasi, plačiau ž . Hol oe , Judžen is
(2003: 11–35; 2005: 11–38). Ten pa plg. i adicinę sin aksinių yšių ipų apž algą.
9 Tokią ak an o aišką, kai ki a o ma ne eikia jokios naujos in o macijos, papildančios p edika i-
nio žodžio eikšmę, Dalija Teko ienė (1985: 74) siūlo adin i sud igubin a o pa ies seman inio
ak an o aiška (p z.: jiedu p iešiški ienas ki am; po os panašios iena į ki ą).
S aipsniai / A icles 109
Funkcinis ecip okinių žymeklių
monadinėse kons ukcijose aspek as
2. RECIPROKINIŲ ŽYMEKLIŲ APRAŠAS
GRAMATIKOS DARBUOSE
No in ap a i, kas i pagal kokius seman inius pa ame us ak ualizuojama
ecip okiniais žymekliais, i nus a y i jų a pusa io san ykius, s a bu paminė i,
kas apie ai jau saky a.
Pa yzdžiui, Pe onėlė Be nadišienė Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas,
ed., 1971: 198) ašo, kad „ a pusa io eiksmo eikšmės sang ąžiniai eiksma-
žodžiai gali bū i a ojami ka u su pa yškinamaisiais žodžių junginiais a žo-
džiais, p z.: ienas ki ą, ienas su ki u, a p sa ęs, sa o a pe, a pusa y i pan.; šie
žodžių junginiai a žodžiai sus ip ina d iejų a kelių eikėjų są eikos eikšmę,
pab ėžia glaudesnius pačių eikėjų a pusa io san ykius“.
Jonas Šukys (1998: 515), ap a damas lie u ių kalbos linksnių i p ielinksnių
a oseną, laikosi nuomonės, kad „p ielinksnio a p kons ukcijos ka ais eiš-
kia objek ą, iksliau – objek us, a p ku ių y a koks nea i ikimas, yks a kon -
lik ai a bend a imas. [...] Kon lik ą a bend a imą gali eikš i i posakis a p
sa ęs. [...] Tokiam a p sa ęs y a sinonimiškas aps aba ėjęs ie ininkas a pusa-
y(je), plg. Pasi a ė a p sa ęs – Pasi a ė a pusa yje.“ „Toks ie ininkas sakiny-
je eina būdo aplinkybe. [...] Be i jie [būdo ie ininkai a pusa yje] u i kokių
no s, ka ais kalbai ne įp as esnių pakai alų. Mo e ys [...] ėmė a pusa yje (plg.
a p sa ęs, iena su ki a) šnibždė is“ (Šukys 1998: 300). Ki ais žodžiais kalban ,
J. Šukys, panašiai kaip Elena Valiuly ė Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas, ed.,
1976: 75, 105), ski ia objek inius san ykius žyminčią a p sa ęs kons ukciją i
(būdo) aplinkybę a pusa yje. Au o ius (Šukys 1998: 515) mano, kad „posakiu
a p sa ęs ne eikė ų pik naudžiau i, ypač kai jis dubliuoja sang ąžinę eiksma-
žodžio o mą i kai iš sakinio aišku, kokius eikėjus i kaip sieja eiksmas“.
Emma Geniušienė (2007: 669 ), ap a dama lie u ių kalbos ecip okines
kons ukcijas, laikosi nuomonės, kad, pa yzdžiui, kons ukcijoje sese ys pasi-
bučia o iena su ki a ecip okinė ana o a iena su ki a eikiau pab ėžia e leksy-
inio ecip oko eikšmės komi a y ųjį komponen ą. Ta pusa io komponen o
em azei (an. emphasis), pasak jos, pasi enkamas ecip okinis žymeklis a pusa-
yje a ba a p sa ęs10.
Čia aiškėja, kad ieni au o iai (pa yzdžiui, P. Be nadišienė) ecip okinius žy-
meklius mini bend ai i k eipia dėmesį į jų seman inę sąsają, . y. o ien aciją11,
10 Plg.: „Explici exp esions o he ecip ocal meaning a e he ph ases a pusa yje/ a p sa ęs [...]
con aining he e lexi e p onoun sa e, and sa o a pe [...], bu hey can be used wi h ecip ocal
e bs ( o mally e lexi e and lexical) exclusi ely, o in ensi y o speci y he ecip ocal meaning;
e. g: Mes ba amės a pusa yje. Jie d augauja a pusa yje“ (Geniušienė 2007: 636 ).
11 O ien acijos e minas a ojamas pagal Hol oe 2009: 99.

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
su subjek u pasakomais mu uan ais, ki i ski ia juos sin aksiškai i / a ba seman-
iškai: . y. papildinio (objek o) ienas su ki u12, a p sa ęs s. aplinkybė a pusa-
yje (pa yzdžiui, J. Šukys, E. Valiuly ė); o ien uo as į subjek ą ienas su ki u i
o ien uo as į p edika ą a p sa ęs, a pusa yje (plg. E. Geniušienė). P ipažįs ama
(J. Šukys), kad unkciškai ecip okinis žymeklis a pusa yje gali p ia ė i p ie
a p sa ęs.
Adelė Valeckienė, ap a dama į a džius Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas,
ed., 1965: 696; plg. Amb azas, ed., 1996: 26913), ašo, kad „į a džių po os
ienas... ki as [...] nu odo du ienas nuo ki o a ibo us neapib ėž us daik us a
ypa ybes, aip pa daik ų a ypa ybių g upes.“ Tokiais a ejais, kai šie a p sa ęs
susiję į a džiai u i ski ingų linksnių o mas i a ojami su p ielinksniais, be
nu ody osios a ski iamosios neapib ėžiamosios eikšmės, jie da įgauna papil-
domas eikšmes, išplaukiančias iš ų linksnių i p ielinksnių unkcijų. „Pa yz-
džiui, šios ūšies į a džiai, iš eikš i ienas a dininko, ki as galininko linksniu,
gali u ė i papildomą a pusa io yšio eikšmę (Vienas ki ą eja). [...] Jau isi ūkė,
kalbėjosi ienas su ki u“ (Ul ydas, ed., 1965: 697 ).
Albe as Rosinas (1996: 135), išsamiai ap ašydamas į a džius, a k eipia dė-
mesį į ai, kad „ am ik ais a ejais galima ecip okinių [ ienas su ki u] i san-
g ąžinių į a džių neu alizacija. [...] Ta p + sa ęs gali pakeis i ecip okinio į a -
džio įnagininko o mą, plg.: Ten jie (...) a p sa ęs a su Ona pasišnekučiuoda o;
Vieni p i a ė, ki i neigė i ginčijosi a p sa ęs. Tačiau kalbamoji neu alizacija, no s
i odo sang ąžinių i ecip okinių į a džių seman inį panašumą, y a e oka.“
Pap as ai ienaskai os ecip okinių į a džių ienas su ki u o mos skaido aibę,
susidedančią iš d iejų elemen ų i odo ų elemen ų san ykį. „Tačiau ienaskai-
inėmis o momis skaidomos i okios aibės, ku ios susideda daugiau kaip d ie-
jų elemen ų. [...] isos aš o dalelės de inosi iena su ki a.“
Taigi seman iškai ecip okinis žymeklis a p sa ęs gali bū i a imas ecip o-
kinei ana o ai ienas su ki u i / a ba jam a imas gali bū i ecip okinis žymeklis
a pusa yje. Be okių sinonimiškumo a ejų, kiek ienas ecip okinis žymeklis
u i sa o ipišką unkciją. Tais a ejais, kai a ojama ecip okinė ana o a ie-
nas su ki u (plg. 5 sakinį), ja ak ualizuojami a ski i subjek u pasaky i a pu-
sa io si uacijos daly iai. Čia ele an iškas y a skaidos pa ame as. Kas pagal
jį ak ualizuojama ecip okiniais a p sa ęs, a pusa yje, bus kalbama oliau (ž .
4 sky ių). Apibend inan ai, kas iki šiol saky a, s a bu, kad minė ieji au o iai,
12 Plg.: „Papildiniu eina į a džiai ienas ki as, ienas an as, kai jų an asis dėmuo y a ne iesioginis
linksnis (ka ais su p ielinksniu), o pi masis – a dininkas. [...] Duk ė i ė as engė ienas su ki u
susi ik i“ (Valiuly ė in: Ul ydas, ed., 1976: 479).
13 Plg.: „A ski iamieji [į a džiai] nu odo neapib ėž us, be ienus nuo ki ų a ski us bei a ibo us
daik us (asmenis, bend us eiškinius) a ypa ybes“ (Amb azas, ed., 1996: 269).
S aipsniai / A icles 111
Funkcinis ecip okinių žymeklių
monadinėse kons ukcijose aspek as
be sinonimiškumo a ejų, seman iniu požiū iu ecip okinius žymeklius ski-
ia ski ingai: ap a iamieji žymekliai y a o ien uo i į subjek ą (P. Be nadišienė),
o ien uo i į subjek ą y a ecip okiniai ienas su ki u, a p sa ęs, o į p edika ą –
ecip okinis žymeklis a pusa yje (E. Valiuly ė, J. Šukys, A. Rosinas), o ien uo-
a į subjek ą y a ecip okinė ana o a ienas su ki u, į p edika ą – žymekliai a p
sa ęs, a pusa yje (E. Geniušienė). Ki ais žodžiais kalban , ma y i nuomonių
ski umai, ką – subjek ą esp. p edika ą – ak ualizuoja i speci ikuoja kalbamie-
ji ecip okiniai žymekliai.
Nicholas E ans, S ephen C. Le inson, Alice Gaby i Asi a Majid (2011: 31–
33), išsamiai nag inėdami ecip okinius eiksmažodžius seman inės ipologijos
aspek u, ski ia penkis seman inius a pusa io si uacijos pa ame us, u inčius
(galinčius u ė i) į akos ienų a ki ų ecip okinių kons ukcijų a ojimui: ai
(a) daly ių skaičius (du s. daugiau nei du); (b) daly ių kon igū acija (an. con-
igu a ion)14, (c) sime ija (sime iškas s. asime iškas); (d) laikas (an. empo al
o ganisa ion) ( ienalaikis s. sekos a ba abu ( . y. nep i aikomas)), (e) si uacijos,
a ba į ykio ipas (an. ac ion o si ua ion ype; e en - ype). Kalbininkų nuomone,
ipiškoje a pusa io si uacijoje, eiškiamoje, pa yzdžiui, kons ukcija Jonukas i
Onu ė apsikabino ienas su ki u, daly auja du (Jonukas, Onu ė) mu uan ai. Tokia
monadine kons ukcija pasakomas kompleksinis į ykis (an. complex e en ; a join
ac ion o plu ali y o e en s), ku į suda o d i ienalaikės ( uo pačiu me u, kai Jo-
nukas apkabino Onu ę, Onu ė apkabino Jonuką), sime iškos ( ai, ką da o Jo-
nukas Onu ei, Onu ė da o Jonukui) i d augės (sudė ų a gumen ų; an. conjoined
a gumen ) ( ai, ką da o Jonukas i Onu ė, jie da o ka u) p opozicijos (an. wo
sub-e en s). Ta p okių mu uan ų y a s ip i (an. s ong)15, po os (an. pai )16 kon i-
gū acija. Be šių, minė ieji au o iai da ski ia g andinės (an. chain)17, adialinę (an.
14 „The [...] pa ame e con igu a ion comes in o ope a ion once mul iple pa icipan s a e in ol ed,
since hen he possible pe mu a ions o who ac s on whom can also a y“ (Majid, E ans, Gaby,
Le inson 2011: 31).
15 „Whe e all pa icipan s ac on each o he symme ically he e en is ully sa u a ed“ (Majid,
E ans, Gaby, Le inson 2011: 31).
16 „A and B, and likewise C and D, could be in s ong symme ical in e ac ion, bu wi h no in e-
ac ion be ween he pai s“ (Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011: 32 ).
17 „A could ac on B who could ac on C who could ac on D, esul ing in a linea se ies o e en s“
(Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011: 32 ).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
adial) 18, samplūdžio (an. melee)19 i žiedo (an. ing)20 kon igū acijas.
Nag inėdama lie u ių kalbos ecip okines kons ukcijas E. Geniušienė
(2007: 669 ) eigia, kad su leksiniais ecip okais, implikuojančiais ik du mu u-
an us (ž . 6–8 sakinius) a ba ik daugiau nei du (ž . 9–11 sakinius), ecip okinė
ana o a ienas su ki u y a edundan inė i odėl pap as ai ne a ojama. Su ki ais
leksiniais ecip okais, pa yzdžiui, bend au i, d augau i, giminiuo is; lenk yniau-
i, ung yniau i, ko o i, ka iau i i pan., ienaskai os a ba daugiskai os ienas su
ki u o mos a ojamos speci ikuo i a pusa io si uacijos daly ių skaičių (p z.:
Jie d augauja ienas su ki u / ieni su ki ais; da plg. 12–13 sakinius). Vienaskai-
os a ba daugiskai os ienas su ki u iš esmės galimas i su e leksy iniais eci-
p okais; be jie esą a ojami ik labai e ais a ejais: kai bū ina, . y. no ima,
pab ėž i (plg. 14–16 sakinius). Recip okiniai žymekliai a pusa yje, a p sa ęs
aip pa galį pab ėž i du i daugiau a pusa io si uacijos mu uan ų (p z.: Visi
suėję giminiuojasi a pusa yje; Giminės e ai uokiasi a pusa yje; Jied i ba asi a p
sa ęs; be : *Jie pasibučia o a p sa ęs; *Jie susi uokė a pusa yje; *Paukščiai bu ia-
si ( elkiasi) a pusa yje); jie dažniausiai a ojami su e leksy iniais ecip okais,
u inčiais eikšmę ‘ba i ienas ki ą’ (ba asi, pjaunasi, mušasi, g aužiasi) a ‘kal-
bė i, šnabždė i ienas ki am’ (kalbasi, pasišnibždėjo) (Geniušienė 2007: 670; plg.
17–20 sakinius).
Taigi lie u ių kalbos pag indu ma y i, kad, be minė ų išimčių, a pusa io
si uacijos daly ių skaičius neda o į akos ecip okinių žymeklių pasi inkimui.
A siž elgian į ai, kas umpai e e uo a, oliau (ž . 4 sky ių) ieškoma a sakymo
į klausimą: kas u i daugiau į akos i kas y a kalbamaisiais žymekliais (labiau)
ak ualizuojama?
6) Gam os mylė ojai išmoko gulbes augin i ne ik asa ą, be i žiemą. Jie nuėjo
da oliau: namų sąlygomis gulbės po a osi, k o ė lizdus, augino jauniklius.
DLKT
7) Visi ak o iai ilgainiui oje J. Mil inio s udijoje po a osi, uokėsi i k ikš ijo
ienas ki o aikus – nuo ši o neįmanoma apsisaugo i, neben ai bū ų s udi-
ja- ienuolynas. DLKT
18 „Sen ence [The heache and he pupils in imida ed one ano he ] is ambiguous, bu in one o i s
eadings he eache in imida es each o he pupils and ice e sa, bu no in imida ion ob ains
be ween pai s o s uden s“ (E ans, Le inson, Gaby, Majid 2011: 8).
19 „A and C could each ac on D who alone ac s on C, e c.“ (Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011:
32).
20 „Each pa icipan [ in: The child en chased each o he ound in a ing] is bo h chased and a chese ,
bu he is no pai wi hin which a symme ical ela ion holds“ (E ans, Le inson, Gaby, Majid
2011: 8).
S aipsniai / A icles 113
Funkcinis ecip okinių žymeklių
monadinėse kons ukcijose aspek as
8) Publika siu bė kok eilius, po a osi, klausėsi klas ingos muzikos i g ei ai
gi ėjo. DLKT
9) Mano ku sui a ėja pasku inės s udijų dienos. Jaučiausi isai laiminga, kad
man jos pasibaigs ik po me ų. Be kas čia? Konse a o ijos es ibiulyje bū-
iuojasi mano du b angieji Vy au ai, Ri a Kučinskai ė i ...G ažina Ru-
čy ė – mano išs ajo as pianis ės idealas! DLKT
10) Jogos poza sėdi y as. Japonas a kinie is? O šalia lango – d obė, ne ik kopi-
ja: Mozė džiaugiasi Die o įs a ymais. Smilks a kalnas. Pašlai ėje bū iuojasi
žmonės. DLKT
11) Auš a šil a anks y o udens diena. Iš po us ėjančių smilgų kuokš ų išlenda
ku apkos, an plik elėjusių kalnelių bū iuojasi gand ai. I žolė po kojomis
be eik nežiba – sumindy a, dulkė a, išblukusi. DLKT
12) G įždamas namo Gausas klausė sa ęs, a a eis kada no s diena, kai žmonės
bend aus ieni su ki ais nemeluodami. DLKT
13) Kaip ik odėl ski ingi žmogaus pa eikslai ne e ia g e a ki s ki o, būdami
ienas su ki u nesusiję, be pag įs ai ienas su ki u ko oja. DLKT
14) Mi usiuosius oliau degino, laidojo sudegin us be įkapių, kapus supo akmenų
ainikais, ku ie jungėsi ienas su ki u, a ba laidojo oliau pilkapiuose, is
dažniau užkasdami mi usius nedegin us, į kapus dėdami me alinių papuošalų.
DLKT
15) A mando išgi dęs, kad nepažįs amasis su juo s eikinasi, nesud ejojęs pada ė
ą pa į. „Mano gim inėje ši š en ė š enčiama. Žmonės s eikinasi ieni su
ki ais, ačiau aš nežinau iš ku kilusi okia adicija. Gal jūs galė umė e papa-
sako i?“, – klausė panamie is. DLKT
16) Vaikš o maži žmonės kaip paukš ukai po žemę i auga. O kaip auga, u i bū i
isų mūsų ūpes is. Tačiau puolam, kaupiam, d askomės ieni su ki ais dėl
niekų, o uos mažus žmones ka ais i pami š am. DLKT
17) Či škė namuos žadin u ai, kna kė seniai, čiu eno į lo as aikai, glamonėjosi
y ai i mo e ys. Ėjo gy enimas. DLKT
18) Pašoko kele as a pinėn, paėmė an ankų skai y oją, nunešė žemėn i už
š en o iaus nešiojo, džiaugsmingai ėkaudami. Ki i a p sa ęs glamonėjosi,
iš džiaugsmo e kdami bučia osi, ki i už aukė giesmę: Linksmą dieną ap u-
ėjom, ku ios nuo seno no ėjom... DLKT
19) Spaudoje bu o šiu pu skai y i apie ai, kad usų a iacija bomba da o i sa ų-
jų pozicijas, o ankai susišaudyda o a pusa yje. Įdomu i ai, kad acijos
yšiai eikia omis pačiomis bangomis, ki aip sakan , usai gali klausy is čečė-
nų, o pas a ieji – usų komandų. DLKT
20) 44 daly ės ung ynia o š eica iška sis ema (10 a ų). Kiek iena po a a p
sa ęs žaidė (plg. a pusa yje; s. iena su ki a) po d i pa ijas – bal osiomis
bei juodosiomis igū omis. DLKT
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
Remdamiesi uo, kas pasaky a, pagal ie os aiškos a p a ų / a uose /
a pu a ėje analogiją galė ume oliau kalbė i i apie ūpimus ecip okinius žy-
meklius a p sa ęs / a pusa yje / sa i a pyje27. Tada ie os (e d ės) eikšmės
pa yzdžiu suda y us a p sa ęs / a pusa yje / sa i a pyje apibend in ai laiky u-
me aplinkybiniais modi ika o iais, ku iais pasakoma eiksmo eiškimosi s i is
(apib ėž oje) e d ėje (plg. 32–33 sakinius). Pagal aišką loka y iniai a p sa ęs /
a pusa yje / sa i a pyje galė ų bū i ski iami nuo p ie eiksmiais abipusiai, abipu-
siškai, sa i a piškai eiškiamų būdo modi ika o ių, pa yzdžiui, 34–36 sakiniuo-
se. A ba, a siž elgdami į čia ak ualų unkcinį aspek ą i emdamiesi adicija
(Ružė in: Ul ydas, ed., 1976: 504; Šukys 1998: 300 ), pagal eikšmės a imu-
mą ipiškam būdo p ie eiksmiui (abipusiai, abipusiškai, sa i a piškai) galė ume
a pusa yje / sa i a pyje laiky i būdo modi ika o iumi. Tada sin aksiškai būdo
modi ika o iai a pusa yje, sa i a pyje, abipusiai, abipusiškai, sa i a piškai san y-
kinai galė ų bū i ski iami nuo objek inių ienas su ki u, a p sa ęs. Relia y iai
ski čiai pag indo duoda daik ų, pasakomų subjek u, skaida. Kaip saky a, ja ga-
li bū i g indžiamas i ecip okinio žymeklio a pusa yje a ojimas (ž . oliau).
32) Tą pa į minis as paka ojo i 1938 m. pa asa į: pa ys žydai nesu a ia dėl
bend uomenių. „Tegu žydai susikalba sa i a py (plg. a pusa y), ada bus
galima a is“. DLKT
33) Dėl ko sa i a pyje (plg. a pusa y) maiš aujam, nuola ginčijamės? Juk
ai menkniekiai, menkiausi donkicho ijados niekalai. DLKT
34) Susi a iančiosios Šalys ekomenduoja įmonėms sp ęs i ginčus isų pi ma
[joms] d augiškai abipusiai susi a ian . DLKT
35) Toks analizės būdas su eikia galimybę ne ik a idžiau įsižiū ė i į šių poečių kū-
ybą, be i šį ą susis emin i, mėgin i su ok i, kaip abipusiškai są eikauja
o ma i u inys, kaip o malia aiška skleidžiama min is. DLKT
36) Taip pa į bandymus de in i piliečių g upių siekius ado au i i aldy i, dauge-
lio žmonių oškimą gy en i lais ai i sa i a piškai ne a žomai bend au i.
DLKT
Ki aip sakan , a skai os ašku čia pasi inkus seman inį aspek ą ma y i, kad
ieni ecip okiniai žymekliai y a labiau seman iškai susiję ( . y. o ien uo i) su
subjek u, ki i – su pačiu a pusa io eiksmo eikšmės p edika u. A siž elgian
į ai, da osi ikslinga kalbė i apie am ik ą ecip okinių žymeklių g adaciją:
ienas su ki u > a p sa ęs > a pusa yje > sa i a pyje > abipusiškai / sa i a piškai,
27 Plg. žodynuose eikiamą daik a a džio a pas eikšmę ‘kuo no s susijusių žmonių aplinka’: Anie
p adėjo sa o á pe pyk ies, ba ies Akm. I anuodu sa o á pe žais, ienas an ą myla, apsikabins ie-
nas an ą (apie aikus) Žlb. (LKŽe) Sa o ~e sugy eno ge ai (DŽe).

S aipsniai / A icles 121
Funkcinis ecip okinių žymeklių
monadinėse kons ukcijose aspek as
kai ecip okinė ana o a ienas su ki u ipiškai o ien uo a į pa į kaip skaidų su-
okiamą subjek ą i ja ak ualizuojamas kiek ienas subjek u pasakomas a ski as
a pusa io si uacijos daly is, p ie eiksmiai abipusiai / abipusiškai / sa i a piškai
o ien uo i į p edika ą i jais ak ualizuojamas pa s a pusa io eiksmo eikšmės
p edika u pasakomo eiksmo abipusiškumas; ki i ecip okiniai žymekliai a si-
du ia a p ienas su ki u i sa i a piškai. Taigi ap a iami ecip okiniai žymekliai
a liepia o ien acijos, a ba subjek o > p edika o ak ualiza imo i speci ika imo,
hie a chinius ski umus (da plg. 37–38 sakinius). Taip pa , emdamiesi mi-
nė ais J. Kiliaus, E. Valiuly ės ie os, laiko aiškos y imais, galime anks esnę
min į pa ikslin i i analogiškai kalbė i apie ai, kad a pusa io si uacijos mu u-
an ų, pasakomų subjek u, skaidos požiū iu eikšmingas y a a ski as : ien isas,
a ba indi idualus (indi idas) : kolek y inis (g upė), požymis (pa ame as), ko e-
liuojan is su ecip okinių žymeklių ienas su ki u > a p sa ęs > a pusa yje a -
ojimu: a ski ų mu uan ų a pusa io san ykis ak ualizuojamas ecip okine ana-
o a ienas su ki u (ž . 39 sakinį), mu uan ų a pusa io san ykis užda iau a ba
užda ai su okiamoje g upėje kaip (labiau) ien isoje isumoje – ecip okiniu
žymekliu a p sa ęs a ba a pusa yje (ž . a i inkamai 40–41 i 42 sakinius). Kaip
minė a, pagal skaidą ecip okinis žymeklis a p sa ęs gali p ia ė i p ie a ski ų
mu uan ų a pusa io san ykio speci ika o iaus – ecip okinės ana o os ienas
su ki u (ž . 43 sakinį, da plg. 24 sakinį), a ba p ie jo gali p ia ė i ecip okinis
žymeklis a pusa yje (ž . 44 sakinį), da plg. 28–29 sakinius).
37) Už ai Vokie ija pe leido usams didesnę Lie u os e i o ijos dalį. Tada Vokie-
ija i So ie ų Sąjunga bu o sąjungininkės: abi puolė Lenkiją, abipusiškai
su a damos (plg. abipusiškai iena su ki a / a p sa ęs su a damos) kilno-
jo į akos liniją i bend ai ka pė Ry ų Eu opos žemėlapį aip, kaip joms pa iko.
DLKT
38) Sąmonės š iesa susida o iš daugybės „in o macijų“, suplaukiančių iš isų
mūsų psichės s ičių, i pasi eiškia isa eile „aš žinau“, ku ie ienas ki ą sa-
i a py papildo (plg. * a p sa ęs sa i a py papildo) i pada o adinamą
„sąmonės š iesą“ kaska š iesesnę a ba p iešingai. DLKT
39) Pasak pi mininko, į ikinėjimų i demagogijos nebu o, „be ai ne eiškia, kad
mes a ski ai ienas su ki u (? a p sa ęs; ? a pusa yje) negalėjome a is i
kalbė is“. DLKT
40) Jei sakėm, kad eli as p i alo o muo i isuomenės da ną, adinasi, jam [eli-
ui] s a bu komunikuo i i a p sa ęs (plg. a pusa yje; ? ieniems su ki-
ais), i su isuomene. DLKT
41) Pi moji g upė a s o auja lenkų i usų mažumų in e esams, an oji — Lie u-
os Vy iausybei. Kiek iena g upė, p ieš ai padisku a usi a p sa ęs (plg.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
a pusa yje) šia ema, pa eikia sa o nuos a ą minė ais klausimais i po o ban-
do sp ęs i d ikalbys ės p oblemą. DLKT
42) G upė a pusa yje (plg. a p sa ęs; ? ieni su ki ais) susi a ia s a s y i ko-
kią no s sunkią si uaciją ūškanais eidais, užda omis kūno pozomis, niu z-
gėdami, pe aukinėdami ieni ki us. DLKT
43) Humbol as isaip odė Gausui nu il i. Iš salono susidomėję p adėjo ei i žmonės.
Plikagal is y as i ponia juodais d abužiais kuždėjosi a p sa ęs (plg. ie-
nas su ki u), o me gai ė nak iniais ma škiniais ž elgė jiems p o pečius. DLKT
44) Valdas p iklausė, kaip man uome a odė, labiausiai pasipū usiai bu usių
Kauno „Auš os“ gimnazijos mokinių g upei. Vadinamieji auš okai bend a-
o ik a p sa ęs (plg. a pusa yje). Kai pi mą ka ą pamačiau Valdą, pagal-
ojau: „Neblogai jaunuolis a odo, be – kaunie is i da auš okas“. DLKT
Taigi apibend inkime ecip okinius žymeklius pagal jų o ien aciją į subjek-
ą esp. p edika ą (ž . 1) bei subjek u pasakomų mu uan ų skaidą (ž . 2) hie a -
chiškai aip:
1) Subjek u eiškiamų mu uan ų ak ualiza imas > P edika o a pusa io eiksmo
eikšmės ak ualiza imas
 ienassuki u> a psa ęs> a pusa yje>sa i a pyje>abipusiai/
abipusiškai/sa i a piškai
2)
Indi idualus (a ski as) > kolek y inis ( ien isas)
Paaiškėjus, kad pačių a pusa io si uacijos daly ių su okimas ko eliuoja su
ecip okinių žymeklių ienas su ki u, a p sa ęs, a pusa yje pasi inkimu, ak u-
alus paminė i ampa ipologų ski as daly ių kon igū acijos pa ame as. Pa-
yzdžiui, anks esniuose (6–8) sakiniuose bu o ma y i, kad ais a ejais, kai
ipiškomis monadinėmis kons ukcijomis pasakomos d i sime iškos, ienalai-
kės, d augės p opozicijos, o a pusa io si uacijoje daly aujan iems d iems mu-
uan ams būdinga s ip i po os kon igū acija, ecip okiniai žymekliai pap as ai
ne a ojami: kai jie a ojami, ecip okine ana o a ienas su ki u y a speci i-
kuojamas a ski ai ak ualizuojamų mu uan ų a pusa io san ykis, ecip okiniais
žymekliais a p sa ęs, a pusa yje – mu an ų a pusa io san ykis (labiau) už-
da oje g upėje, ku i su okiama kaip sąlygiškai skaidi ( a p sa ęs) a ba ien isa
( a pusa yje) (plg. a i inkamai 21–22, 24–25, 29–30 sakinius). Ap a iamieji e-
cip okiniai žymekliai aip pa a ojami i ada, kai a p mu uan ų y a g andi-
nės (ž . 45–46 sakinius), samplūdžio (ž . 47–49 sakinius) a s ip i kon igū acija
(ž . 50–51 sakinius). Remdamiesi okių sakinių kaip 52–55 kon eks u, aip pa
S aipsniai / A icles 123
Funkcinis ecip okinių žymeklių
monadinėse kons ukcijose aspek as
galė ume saky i, kad a p subjek u pasakomų mu uan ų y a s ip i kon igū acija,
a ba konk ečiau kalbė i, a kim, apie abipusiškumo a su elk ies kon igū acijas
a i inkamai 52 a 53–55 sakiniuose, ku ecip okinis žymeklis pasi enkamas
a o i pagal ai, a a pusa io si uacijos mu uan ai gali bū i su okiami a ski ai
a ien isai. Abipusiškumo kon igū acija iboja ecip okinio žymeklio a pusa-
yje a ojimą. Čia s a bu laiko pa ame as: laiko a ž ilgiu 52 sakiniu pasako-
ma a pusa io si uacija a p ijų mu uan ų in e p e uo ina kaip sekos: eks as
B kalbasi su (anks esniu) eks u A, po o – su ( ėlesniu) eks u C; C kalbasi su
(anks esniu) B, po o – su D eks u i pan.; panašiai kaip monadine kons ukci-
ja Žiū ėk, jiedu, Jonukas i Onu ė, s eikinasi ienas su ki u pasakomoje a pusa io
si uacijoje, kai ipišku (nežymė u) a eju ienas iš mu uan ų būna pi mesnis, .
y. X s eikinasi su Y, po o Y s eikinasi su X, ski ingai nei, pa yzdžiui, gene-
inės a osenos a sakinyje su pe ek y iniu p edika u, plg., Džiugu – žmonės
s eikinasi (pasis eikino) ieni su ki ais / a pusa yje, ku ecip okiniu žymekliu
ak ualizuojamas ne iek laikas (seka), kiek a ski ai su okiami neapib ėž o skai-
čiaus mu uan ai a ba s eikinimosi eiksmas ien isai su okiamoje mu uan ų
g upėje28. Tai, kad sekos pa ame as u i į akos ecip okinių žymeklių a o-
jimui, ma y i i iš 56–57 sakinių, ku a p mu uan ų y a žiedo (ž . 56 sakinį)
a ba adialinė (ž . 57 sakinį) kon igū acija.
45) Jis sėdėda o kampe p ie pie ų s alo, o senelė lyg didžiausia bu ininkė, paaiški-
nusi, kaip aidės jungiamos (plg. jungiasi) iena su ki a (plg. ? a pusa-
yje), leisda o dūmą „Ba a“ ciga e ės, ku ios niekada neiš aukda o iš bu -
nos kampučio. DLKT
46) Len os bei pa ke len ės gaminamos su specialiomis guminėmis a pinėmis, ku-
ios leidžia medžiui „ aikščio i“. Šios len os mon uojan a pusa yje su-
jungiamos specialiomis me alinėmis kabėmis iš apačios. Tai su eikia g in-
dims papildomo amp umo, a p len ų nea si anda plyšių. DLKT29
28 Da plg. DLKT sakinius: Paklaus as, a jų šalies nepuls a ganis aniečiai, ke šydami už ai, kad Pakis-
anas a ė ė o o e d ę ame ikiečiams, Asimas a sako: „Mums ko o i a pusa yje d audžia eligija“;
Na iai p i alo ienas ki ą šnipinė i i p anešinė i y esniesiems ne inkamą eiklą a nugi s as nede a-
mas pas abas. Naujokams d audžiama kalbė i ienas su ki u be y esniojo p iežiū os. Liepiama
eng i kon ak ų su bu usiais na iais a kul o k i ikais bei kul ui nepalankiais šeimos na iais.
29 Da plg. DLKT sakinius: Vedan os, daois ų, s oikų, su ijų i pan eis ų žingsniais laipsniškai a ė a į
objek y ią absoliu o samp a ą. Žingsniai panašūs ienas į ki ą (* a p sa ęs), nes žengė as pa s pe
ą pa į, ačiau i ski ingi, nes edė į p iekį – į žmogaus sąmonės b andą. Daba s o ime Šibujos ajone
p iešais ieno iš meilės iešbučių du is. Į idų da neįėjome, be , a odo, bū inai ai pada ysime. Ta si
suklijuo i ienas su ki u, meilės iešbučiai d iekiasi išilgai kal os.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
47) Žalia, gel ona, o anžinė. Bū en iš jų komponuojami spal iniai de iniai. No s
mažiausiu elemen u (gėly e, aškeliu a k ad a ėliu) šios spal os siesis iena
su ki a. DLKT
48) – Nu!.. – pakėlė sa o s iklinę Kolia. – Už d augys ę!.. Kad nesiba ume i –
kas s a biausia! – niekada a p sa ęs nesusimuš ume! Ne gi čiausi būda-
mi! Jie ienu ypu išgė ė iki dugno, išgė ė i Gaučys. I jo be eik isai nenupu ė.
DLKT
49) Paskui pe si engėliai, kaip jiems i p i alu, ėmė kel i baisų iukšmą, ž angi-
no g andinėmis i skambino ka ių a peliais, a pusa yje daužėsi ginklais
i įnagiais i g emėzdiškai, ačiau bauginamai šokinėdami apsupo šokių aikš-
elę, ku ioje žmonės, is da kaip sus ingusi masė, s o ėjo. DLKT
50) Negy ai išdaužy ose žodžiais ausyse ne i gilią nak į ne yla alia mo signalas.
Ta y um mašinos kalbė ųsi iena su ki a. Vis susišaukia i susišaukia. I
bemiegės nak ies min ys seka alia mo i mą. DLKT
51) Ano jos, s a bu žino i sa o spal ų gamą. Agnė sakė, kad Bene ono d abužių
p i alumas as, kad jie isi a pusa yje de a. A. Zuokienė neslėpė, kad a -
ink i d abužius pa duo u ei labai sunku. Siūloma bep o iškai daug modelių,
labai pla i spal ų gama. DLKT
52) Almanachui būdingas ien isumas, jį eikia skai y i puslapis po puslapio, nes
eks ai a si kalbasi a p sa ęs (plg. ienas su ki u; ? a pusa yje), lyg dia-
logas su p ieš i po einančio au o iaus eilė aščiais. DLKT
53) Sudė inės dalys susimaišo iena su ki a i sua do isumos aizdinį am,
ku is no i a siski i. DLKT
54) Įsimin iniausias p ojek as – „No dea bank Lie u a“ i „K edi bank“ susijun-
gimas, nes jungėsi ne ik p oduk ai: iena su ki a susiliejo i da buo ojų ko-
mandos. Su aldy i okius pokyčius nė a leng a, be labai įdomu. DLKT
55) Iš duomenų ma y i, kad isais a ejais dėl g ybų po eikio padidėja pelių lim-
mazgiai, o ganai pasidengia apnašu, ku iame susida o g ybo židiniai, o ga-
nai a pusa yje suauga, odėl negali no maliai unkcionuo i, mažėja jų s o-
is, a ski i indi idai žū a. DLKT
56) Susėdę aplink s alą aikai dalijasi ienas su ki u (plg. ? a pusa yje; be :
pasidalijo a pusa yje) obuoliu.
57) Ignas nu a ė šį klausimą pag ilden i ne uoj pa , o ėliau, kai Miežpū is ap-
sip as su s ečiais, kai labiau susipažins ienas su ki u (plg. ? a pusa yje).
DLKT
A ody ų, kad sekos pa ame u galė ume g įs i i ecip okinės ana o os ie-
nas su ki u a ojimą 58 sakinyje: aikš inėdami i pakeliui ieni ki us su ikda-
mi ie iniai gali s eikin is ik ienas su ki u a ieni su ki ais (su ik ais ie i-
niais), be ne a pusa yje. Ki a e us, 59 sakinio pag indu de a p ipažin i, kad
S aipsniai / A icles 125
Funkcinis ecip okinių žymeklių
monadinėse kons ukcijose aspek as
58 sakinyje pasakomos a pusa io si uacijos laikas galė ų bū i su okiamas i
kaip ienalaikis: aikš inėdami i pakeliui ieni ki us su ikę ie iniai gali s ei-
kin is ienas su ki u, ieni su ki ais a a pusa yje, . y. čia pa ame as nė a p i-
aikomas i mažiau s a bus ecip okinio žymeklio pasi inkimui. Iš 58–59 sa-
kinių kon eks ų galė ume many i, kad ecip okinės ana o os a ojimą lemia
a pusa io si uacijos dinamiškumas, . y. si uacijos kaip dinamiškos su okimas
iboja ecip okinio žymeklio, ku iuo ak ualizuojamas a pusa io san ykis už-
da oje mu uan ų g upėje, a ojimą (plg.: ?Liūdni papu ę lapai, pūs elėjus ėjui,
sk isdami s eikinasi a p sa ęs / a pusa yje; ?Jie bėgdami s eikinasi a p sa ęs /
a pusa yje; be : Liūdni nuk i ę lapai s eikinasi (pasis eikino) ienas su ki u / a p
sa ęs / a pusa yje; Jie a bėgę s eikinasi ieni su ki ais / a p sa ęs / a pusa yje).
Tai paneigia 60–62 i 63–65 sakiniai, ku su dinamiškais p edika ais a ojami
i ecip okiniai žymekliai a p sa ęs, a pusa yje, i ana o a ienas su ki u. Vadi-
nasi, 58–59 sakiniuose ecip okinio žymeklio a ojimui didesnę į aką u i ki i
k i e ijai: ienas jų – ( ebe) yks ančio a pusa io eiksmo ak ualiza imas. Tai,
kad ecip okinio žymeklio a ojimui (pasi inkimui) aip pa į akos u i, kaip
kalbė ojas žiū i i su okia eiksmažodžiu pasakomą eiksmą, jo p ocesualumą,
ma y i iš anks esnių 45–46, 56 sakinių. 45, 52, 56 sakiniuose ak ualizuojama
am ik a seka ( ebe) yks ančio eiksmo (p oceso) pe spek y a (da plg. 58 sa-
kinį). Jame daly aujančių mu uan ų a pusa io san ykis speci ikuojamas eci-
p okine ana o a ienas su ki u a ba ecip okiniu a p sa ęs. Ki aip sakan , eikslo
eikšmių pag indu ecip okinių žymeklių a ojimas susijęs su uo, kaip kalbė-
ojas e ina (ma o) a gali (į) e in i (ma y i) p edika u pasakomame eiksme
daly aujančius mu uan us (a ski ai kaip indi idus a kolek y iai kaip ien isą
isumą), . y. a kalbė ojas iš sa o pe spek y os, a ba žiū os kampo, gali (pa)
ma y i isus mu uan us kaip užda ą g upę – jų ien isą isumą – ienį. Tai
da osi keblu, kai eiksmas ebe yks a am ik a seka, o mu uan ų skaičius y a
neapib ėž as. Ma y , odėl kon inua y o eikšmės jungiasi 66 sakinyje iboja e-
cip okinio žymeklio a p sa ęs a ojimą, ski ingai nei 67–68 sakiniuose, ku
subjek u pasakomas minimalus mu uan ų skaičius a p edika as y a pe ek y i-
nės eikšmės, a ba, pa yzdžiui, sakiniuose su habi ualio, i e a y o p edika ais.
Tai, kad kon inua y o eikšmė u i į akos ecip okinio žymeklio galimam a -
ojimui, ma y i lyginan i E. Geniušienės minė ą *Paukščiai bu iasi a pusa yje
su Paukščiai susibū ė a pusa yje (į pulkus).
58) Tu gelis – pa da inėja d abužius, sąsiu inius i ki us mokyklinius eikmenis –
y oj Rugsėjo pi moji. Š en adieniškai apsi ėdę ie iniai aikš inėja, s eiki-
nasi ieni su ki ais (plg. ? a pusa yje) i is smalsiai nuž elgia mūsų ijulę.
DLKT

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
59) Ne oliese kažkas šiu ena. Ma y , ie pa ys liūdni papu ę lapai, pūs elėjus ė-
jui, s eikinasi ienas su ki u (plg. ? a pusa yje) a ba nusk ieja pu inu
šaliga iu. DLKT
60) Va žo ai ne neabejoja, kad iško os pe gales. Jie a i ai yčiojasi iš mūsų na-
cionalinės ink inės, į jos a us muša is daugiau į a čių i a si a p sa ęs
(plg. a pusa yje; s. ieni su ki ais) lenk yniauja, kas jų pelnys daugiau.
DLKT
61) Jos duk os, iena aš uoniolikme ė, ki a maždaug d idešim d ejų, šaudyda o
į mus akimis. Me ginos, a odo, ne a žėsi a p sa ęs (plg. a pusa yje),
ka a mums se i uos s alą a a neš puodelį a ba os. DLKT
62) Sudegin as Va no gy enamasis namas. Keli žmonės a eš uo i. Kalėdų pi mo-
sios dienos aka e įgė ę s ebi eliai susišaudė a pusa y. De eikis nušo ė
Macelį, jo b olienę Macelienę. Žu usieji bu o kilę nuo Pagi ių. DLKT
63) D ynių mi ai dažnai pasakoja apie du b olius, ku ie nuo pa gimimo y a a -
žo ai i ko oja ienas su ki u a ba nė a an agonis ai, be sa o asmenimis
įkūnija p iešybes. Kai ku iose mi ologijose d yniai b oliai eikia kaip ambi a-
len iška bū ybė. DLKT
64) Belgai lyg kokie ame ikonai mėgs ą dideles, g iozdiškas mašinas. Blogiausia,
kai ijų eilių au os adoje eile iai sumano ienas su ki u lenk yniau i.
DLKT
65) Eidami apkabinki e aiką i jo nuga y ę p iglauski e p ie sa ęs. Šeše ių me ų
aikai jau gali apsiei i ieni. Jie ak y iai žaidžia ienas su ki u, odėl ka ais
a odo, kad ė ų š elnumas nebe eikia. Tačiau ai ne iesa. DLKT
66) Žiū ėk, pagaliau g andinės elemen ai A, B, C i +n jungiasi ienas su ki u
(? a p sa ęs).
67) Žiū ėk, jiedu, Jonukas i Onu ė, ebesikalba ienas su ki u ( a p sa ęs, a -
pusa yje) iki šiol.
68) Pagaliau isi elemen ai (A, B, C i D) susijungė ienas su ki u ( a p sa-
ęs, a pusa yje).
69–71 sakiniuose a ojami eliniai ecip okiniai eiksmažodžiai implikuo-
ja eiksmo ezul a ą, ku is 72–74 sakiniuose y a pasaky as. Pas a uoju a eju
ecip okinis žymeklis pap as ai ne a ojamas, o sakiniuose kaip 69–71 pasi-
enkamas pagal skaidą. Ki aip sakan , 69–74 sakiniuose ma y i ak ualiza imo
ski umai: s a bu a ba subjek u pasakomų mu uan ų su okimas, a ba pa s a -
pusa io eiksmo ezul a as.
69) Sudė inės dalys susimaišo iena su ki a i sua do isumos aizdinį am,
ku is no i a siski i. DLKT
S aipsniai / A icles 127
Funkcinis ecip okinių žymeklių
monadinėse kons ukcijose aspek as
70) Įsimin iniausias p ojek as – „No dea bank Lie u a“ i „K edi bank“ susi-
jungimas, nes jungėsi ne ik p oduk ai: iena su ki a susiliejo i da buo ojų
komandos. Su aldy i okius pokyčius nė a leng a, be labai įdomu. DLKT
71) Iš duomenų ma y i, kad isais a ejais dėl g ybų po eikio padidėja pelių lim-
mazgiai, o ganai pasidengia apnašu, ku iame susida o g ybo židiniai, o ga-
nai a pusa yje suauga, odėl negali no maliai unkcionuo i, mažėja jų s o-
is, a ski i indi idai žū a. DLKT
72) Ties pa duo u e susiliejo isos ke u ios Vo ūnės ga ės į ieną smaigalį.
DLKT
73) A dažnai susibėga e į k ū ą. DLKT
74) Spo as i kul ū a suplak i į ieną ie ą, no s šios s i ys iena su ki a – kaip
dangus i žemė. DLKT
Remian is 75 sakinio minimaliu kon eks u i šį sakinį lyginan su 6–8 sa-
kiniais ma y i seman inių ski umų. 75 sakiniu pasakomos ka o inės (ne ien-
ka inės) a pusa io si uacijos30 daly iai keičiasi: čia ipiškai ienka inė po a-
imosi si uacija su d iem mu uan ais (plg. 6–8 sakiniuose ‘po uo is ienam su
ki u’ = A po uojasi su B, C po uojasi su D i pan.) ak ualizuojama kaip i e a-
y inė, . y. besika ojan i kas pusę me ų, a p besikeičiančių n daly ių („ isi
po a osi ieni su ki ais“ = A po a osi su B, C po a osi su D, po pusmečio A
po a osi su F, B po a osi su G a pan.) (plg. 76 sakinį). Žodžiu, kai monadine
kons ukcija eiškiama ne ipiška (šiuo a eju – ka o inė) a pusa io si uacija,
ecip okinis žymeklis gali ap i bū inas.
75) Jinai y ą ge bia i myli. Taigi. – Gied e... – Aš manau, kad i gi, is dėl o,
nuo senų seno ės nu gi nelaks ė isi laukais i , i kas pusę me ų po a osi ie-
ni su ki ais i okio sąmyšio kaip i ne... Vis dėl o kiek ienas su asda o žmo-
gų, ku is daugiau a mažiau au inka, ben jau u aip įsi aizduoji. DLKT31
76) G įžę po da bų namo [mes] apsikabiname ieni su ki ais. DLKT
Galiausiai s a bu i ai, kad jei sakinyje (galima a o i) a ojami du e-
cip okiniai žymekliai, ienas jų (kai iau hie a chijoje esan is) y a (labiau)
o ien uo as į subjek ą, ki as (hie a chijoje dešiniau) – į pa į p edika ą (plg.:
30 Plačiau apie si uacijos daugumo, a ba ka o inumo, są oką ž . Plungian 2010: 205 .
31 Da plg.: Aš bu au en, - sakė Lizanas, - ku žmonės, y ai i mo e ys, seni i jauni, Joninių nak į
išsi engia nuogi i šoka aplink ugnį, o paskui mylisi ieni su ki ais i bučiuojasi, i gi dė i džiugios
aimanos i juokas, i nė a a p jų nesan aikos i pa ydo. DLKT
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
Meksikiečių po a kuždasi a p sa ęs sa i a py / abipusiai; (= 30) Gapalapa aka i
eisėjas pasišnabždėjo ienas su ki u a pusa y; da ž . 37–38 sakinius). Recip o-
kinio žymeklio a pusa yje o ien aciją į pa į p edika ą iboja subjek u einan is
apibend inamasis į a dis iskas (plg., Viskas, kas a odo pad ika, y a a pusa yje
(* ienas su ki u) susiję) a kuopinės (sankaupos) eikšmės ienaskai os a dinin-
kas (plg. (= 29) Meksikiečių po a kuždasi a pusa yje; da ž . 42 sakinį). Tokiais
a ejais žymekliu a pusa yje ak ualizuojami i speci ikuojami subjek u pasa-
komi mu uan ai kaip užda a g upė; unkciškai oks a pusa yje ski iasi nuo a p
sa ęs (ž . 41 sakinį). Visgi eikia p ipažin i, kad žymeklio a pusa yje o ien a-
cija, ypač ais a ejais, kai jis sakinyje a ojamas ienas i subjek u pasakomi
leng ai į a ski us daik iškus na ius skaidomi mu uan ai, (gali bū i) y a abipusė:
jį galima in e p e uo i i kaip seman iškai susijusį su subjek u pasakomais mu-
uan ais, i kaip u in į seman inį yšį su pačiu p edika u (plg., pa yzdžiui, 30,
46, 51, 71 sakinius). Žodžiu, anksčiau hie a chijoje ski as ecip okinis a pusa-
yje y a lyg elia y us pe ėjimas iš ecip okinių žymeklių o ien acijos į subjek ą
į jų o ien aciją į p edika ą.
5. APIBENDRINIMAS
Monadinėse ecip okinėse kons ukcijose gali bū i a ojami modi ika o-
iai – ecip okiniai žymekliai ienas su ki u, a p sa ęs, a pusa yje, sa i a pyje,
apibusiai, abipusiškai, sa i a piškai y a. Vieni ecip okiniai žymekliai y a (labiau)
o ien uo i į subjek ą ( ienas su ki u), ki i – į pa į a pusa io eiksmo eikšmės
p edika ą (abipusiai / sa i a piškai). DLKT duomenys odo, kad su pačiu eci-
p okiniu eiksmažodžiu susiję žymekliai a ojami pa ieniais a ejais, . y. pa s
a pusa io eiksmo eiškimosi būdas ak ualizuojamas e ai. Dažniausiai a o-
jami seman iškai su subjek u pasakomais mu uan ais susiję ecip okiniai žyme-
kliai: jais ak ualizuojami a ski ai a ba ien isai su okiami subjek u pasakomi
mu uan ai.
Ta pusa io si uacijos mu uan ų, pasakomų subjek u, skaidos požiū iu eikš-
mingas y a a ski as : ien isas, a ba indi idualus : kolek y inis, pa ame as, ko-
eliuojan is su ecip okinių žymeklių ienas su ki u > a p sa ęs > a pusa yje
a ojimu. Recip okine ana o a ienas su ki u ak ualizuojamas kiek ienas a ski-
as mu uan as kaip isumos, pasaky os subjek u, na ys; mu uan ų a pusa io
san ykis užda iau a ba užda ai su okiamoje g upėje kaip (daugiau a mažiau)
neskaidomoje, . y. ien isoje, isumoje – ecip okiniu žymekliu a p sa ęs a -
ba a pusa yje a i inkamai. Ta pusa io san ykio daly ių ak ualiza imas a liepia
pe spek y os, žiū os kampo, ski umus: sakiniuose su ecip okine ana o a ie-
nas su ki u kiek ienas a pusa io si uacijos daly is a si ma omas indi idualiai,
S aipsniai / A icles 129
Funkcinis ecip okinių žymeklių
monadinėse kons ukcijose aspek as
sakiniuose su a pusa yje indi idualus a pusa io si uacijoje daly aujan is mu-
uan as a si nus umiamas į oną (an. backg ound), . y. da osi neak ualus, i
žiū ima į mu uan ų isumą ien isai – kaip ienį.
Kon eks e ecip okinis žymeklis a p sa ęs gali p ia ė i p ie a ski ų mu u-
an ų a pusa io san ykio speci ika o iaus – ecip okinės ana o os ienas su ki u
a ba p ie jo gali p ia ė i ecip okinis žymeklis a pusa yje.
Pagal o ien aciją, a ba subjek o esp. p edika o ak ualiza imą i speci ika i-
mą, bei subjek u pasakomų mu uan ų skaidą ecip okiniai žymekliai išsidės o
hie a chiškai: ienas su ki u > a p sa ęs > a pusa yje > sa i a pyje > abipusiai /
abipusiškai / sa i a piškai. Recip okinis a pusa yje y a lyg elia y us pe ėjimas
iš o ien acijos į subjek ą į o ien aciją į p edika ą. Be šių pa ame ų, ecip okinių
žymeklių galimam a ojimui į akos u i i p edika o eikslo eikšmių ski u-
mai, daly ių kon igū acijos, sekos pa ame as, ne ipiškų a pusa io si uacijų
ak ualiza imas. Tokiais a ejais (gali bū i) ibojamas ecip okinio a pusa yje
a ojimas.
ŠALTINIAI
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o
Kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga pe in e ne ą h p://donelai is. du.l .
DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas 26, y . ed. S asys Keinys, 7-as pa ais. i
papild. leid. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, 969 p.; elek oninis a ian as,
2015. P ieiga pe in e ne ą: lkiis.lki.l .
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas I–XX, 1941–2002, elek oninis a ian as; ed. kolegija:
Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as
Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005; a naujin a
e sija, 2008. P ieiga pe in e ne ą: www.lki.l .
LITERATŪRA
Amb azas Vy au as, ed., 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4 pa ais. lei-
dimas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
E ans Nicholas, Le inson S ephen C., Gaby Alice, Majid Asi a 2011:
In oduc ion: Recip ocals and seman ic ypology. – Recip ocals and Seman ic Typology,
ed. by E ans Nicholas, Gaby Alice, Le inson S ephen, Majid Asi a. John Benjamins
Publishing Company: Ams e dam/Philadelphia, 1–28.