Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas

S aipsniai / A icles 105 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: mo osin aksė, ipologija, alen ingumas, seman ika. FUNKCINIS RECIPROKINIŲ ŽYMEKLIŲ MONADINĖSE KONSTRUKCIJOSE ASPEKTAS Func ional Aspec o Recip ocal Ma ke s in Monadic Cons uc ions ANOTACIJA Šio s aipsnio objek as – ecip okiniai žymekliai, a ojami monadinėse kons ukcijo- se su ecip okiniais eiksmažodžiais. Remian is Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) medžiaga, kalbama apie ai, kas ak ualizuojama i speci ikuojama ienu a ki u ecip oki- niu žymekliu. Išei ies ašku imama seman ika. Ty imas pa odė, kad ecip okinius žymek- lius galima ski i kiek ki aip nei ligi šiol, . y. laipsniškai, i pagal o ien aciją į subjek ą a ba p edika ą i subjek u pasakomų mu uan ų skaidą kalbė i apie ecip okinių žymeklių hie a chiją. Dažniausiai a ojami į subjek ą o ien uo i ecip okiniai žymekliai; jais ak u- alizuojami ski ingai (a ski ai : ien isai) su okiami a pusa io si uacijos daly iai. ESMINIAI ŽODŽIAI: ecip okinis eiksmažodis, mu uan as, ecip okinė monadinė kons ukcija, ecip okinis žymeklis, seman inis pa ame as. ANNOTATION The objec o he a icle is ecip ocal ma ke s used in monadic cons uc ions wi h ecip- ocal e bs. Wi h he use o he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language (CCLL) he hings ac ualised and speci ied by one o ano he ecip ocal ma ke a e discussed. In his case, seman ics is applied as a s a ing poin . The s udy e ealed ha ecip ocal ma - ke s can be dis inguished in sligh ly di e en way han hey we e be o e, i.e., g adually, and hie a chy o ecip ocal ma ke s can be discussed acco ding o he o ien a ion o sub- jec o p edica e and segmen a ion o mu uan s exp essed as subjec . Subjec -o ien ed e- cip ocal ma ke s a e used he mos equen ly; hey ac ualise di e en ly unde s ood (sepa- a ely : seamlessly; Li h. a ski ai : ien isai) pa icipan s o a mu ual si ua ion. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI KEYWORDS: ecip ocal e b, mu uan , ecip ocal monadic cons uc ion, eci- p ocal ma ke , seman ic pa ame e . 1. ĮVADAS Lie u ių kalbos eiksmažodžiai bend au i, bend ada biau i, bičiuliau is, bučiuo- is, de ė i(s), disku uo i, (susi)d augau i, ginčy is, ka iau i, ko o i, kuždė is, lenk y- niau i, muš is, ung yniau i, sugy en i, su(si) a i, susiž algy i, s eikin is, šnabždė is, aiky is, uok is, žais i, a žy is i pan. y a a pusa io eiksmo, a ba ecip okiniai. Vieni jų y a leksiniai ecip okai1 (an. lexical ecip ocal) (bičiuliau is (: bičiulis), d augau i (: d augas), ko o i (: ko a) i pan.), ki i – g ama iniai2, konk ečiau kal- ban , e leksy iniai3 (an. e lexi e ecip ocals) (apsikabin i (: apkabin i), bučiuo is (: bučiuo i); muš is (: muš i), uok is (: uok i) i pan.). Tokiais ecip okiniais eiks- mažodžiais (p edika ais) eiškiamas a pusa io san ykis a p mažų mažiausiai d iejų si uacijos daly ių – mu uan ų (an. mu uan )4. Inhe en iškai mu uan ų a pusa io san ykis y a sime iškas. Pa yzdžiui, ecip okinėje kons ukcijoje (an. ecip ocal cons uc ion) Jonukas kalba su Onu e a pusa io san ykio daly iai 1 „This e m [i. e. lexical ecip ocals] used o e e o e bs wi h inhe en ecip ocal meaning no ma ked by any de i a ional means, i.e. o seman ically ecip ocal e bs wi hou he ma ke -si- /-s [...] and e bs wi h he e lexi e-middle ma ke which does no ma k he ecip ocal meaning (giminiuo is). [...] Fo mally, lexical ecip ocals can be simple (unde i ed) and de i ed, in which case hey may be denominal o de e bal de i a i es“ (Geniušienė 2007: 658; šiuo klausimu pla- čiau ž . Nedjalko 2007: 14–16, 96–101). 2 Plačiau apie ai ž . Nedjalko 2007: 9–12. 3 „This e m [i. e. e lexi e ecip ocals] is used he e o e e o mo phologically ma ked ecip o- cals de i ed o m non- ecip ocal e bs by means o he e lexi e-middle ma ke alone“ (Geniu- šienė 2007: 658). Pe onėlė Be nadišienė (Ul ydas, ed., 1971: 196) eigia, jog „ a pusa io eiksmo eikšmės san- g ąžiniai eiksmažodžiai ( e lexi a ecip oca) odo, kad uo pačiu laiku du, keli a daugiau ei- kėjų eikia ienas ki ą“. S asė K inickai ė Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (Amb azas, ed., 1996: 288) ašo, kad „pag indinė sang ąžos o man o -s(i) unkcija – ap ibo i eiksmą subjek o s e a – ma y i į ai- iose sang ąžinių eiksmažodžių eikšminėse g upėse: a) a pusa io eiksmo: bučiuo i : bučiuo- is, ba i : ba is“. E alda Jakai ienė en pa (Amb azas, ed., 1996: 408) eigia, kad „ a pusa io eiksmo sang ąžiniai eiksmažodžiai eiškia, kad eiksmą, nusaky ą pama iniu žodžiu, a lieka du eikėjai: as, ku is bu o pama inio žodžio subjek as, i as, ku is bu o jo objek as, p z.: bu- čiuo is (plg. Jonas bučiuoja Oną – Jie (Jonas i Ona) bučiuojasi), ba is, mylė is, peš is, s eikin is, su- si ik i. Tokiems ediniams sang ąžos a iksas p ideda seman inį požymį „ ienas ki ą“ “. 4 Plačiau apie są okas mu uan as esp. ecip okan as (an. mu uan esp. ecip ocan ), ecip okinis esp. sime inis esp. a pusa io ( ecip ocal esp. symme ic esp. mu ual) i jų apim is ž . Haspelma h 2007. S aipsniai / A icles 107 Funkcinis ecip okinių žymeklių monadinėse kons ukcijose aspek as (Jonukas, Onu ė) pasakomi p edika o kalbė i ‘šnekė is’ d iem a ski ais alen i- niais ak an ais: agen ą a i inkančiu subjek o a dininku i ne iesioginiu objek- u einančia p ielinksnio su i įnagininko kons ukcija, ku i a liepia komi a y o unkciją (Sližienė 1994: 330). Tokios ecip okinės kons ukcijos adinamos ū- kiosiomis, a ba diadinėmis (an. discon inuous cons uc ion, dyadic cons uc ion5). Kalboje y auja endencija a pusa io si uacijos (an. mu ual si ua ion) mu u- an us eikš i kaip ieną ak an ą, . y. ipiškai a skai os ašku (an. e e ence poin ) pasi enkami isi (mažiausiai du) si uacijoje daly aujan ys mu uan ai – jų isu- ma, o ne ku is ienas iš jų (Haspelma h 2007: 2091). Tada d i alenčio p edika- o abu ak an ai sakinyje pasakomi subjek u einančia daik a a džio a į a džio daugiskai os o ma a ba d iem daik a a džiais a į a džiais, sujung ais sujun- giamuoju i 6. 1–3 sakiniuose okia mu uan ų isuma kaip kolek y inis ak an as eina agen ą a liepiančiu subjek u (ž . Sližienė 1994: 43). Tiksliau kalban , oks agen as su ampa (susilieja) su komi a y u i jį galima su ok i kaip komi a y ųjį. Čia ma y i sin aksinių ak an ų mažinimas (an. alence- educ ion) (plg. Sližienė 1994: 330). Šie a ojimo a ejai adinami ien isosiomis, a ba monadinėmis, ( ecip okinėmis) kons ukcijomis (an. simple cons uc ion, monadic cons uc ion7). 1) Jonas, Pe as i An anas kalbasi. (ci uojama pagal Sližienė 1994: 43) 2) Jie jau ilgai šnekučia o, jis apsime inėjo, i ji nep isi e ė p ipažin i klaidos, jis aip pa nieko nesakė, jiedu lyg nieku nieko kalbėjo oliau. Nuo o laiko p aslinkę daug me ų. DLKT 3) Vaidina, kad lyg i no i čia jus sukomp omi uo i, o išeina jiems labai aikiškai. Mes, jūs i aš, imčiau kalbėjome uo požiū iu. Be aikišką pike ą, kažka- da čia da y ą (p o esionalų požiū iu ai iš iso aikų da želis), p imena kaip im ą ak ą. DLKT Iš 1–3 sakinių ma y i, kad kalbamų p edika ų komi a y ą a liepiančio a gu- men o pozicija lieka lais a. Ji gali bū i užpildoma ne alen iniu – lais ojo na io 5 „Discon inuous cons uc ions a e hose in which he second ecip ocan is a non-subjec “ (Nedjalko , Geniušienė 2007: 396). „A dyadic cons uc ion which c ea es a symme ic si ua ion by placing one pa icipan in a subjec NP and ano he in a comi a i e ph ase“ (Hu s 2010: 290). 6 Tokiais a ejais Nijolė Sližienė Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne pap as ai ski ia a ski ą eiksmažodžio alen ingumo s uk ū ą, ku kolek y inį ak an ą a i inkan is sin aksinis ak an as, pasakomas daik a a džių (a į a džių) daugiskai os o ma – Nomplu , Juodu a p sa ęs ka iauja dėl pi menybės (ž ., p z.: Sližienė 1994: 175 , 330, 336, 338, 356, 440; 1998: 178 ; 2004: 221 , 233, 270, 452). 7 „Simple cons uc ions a e hose in which bo h ecip ocan s a e exp essed by he subjec “ (Nedjalko , Geniušienė 2007: 396). „A monadic cons uc ion which g oups he pa icipan s in he ela ion in he subjec NP while losing an objec NP“ (Hu s 2010: 290). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI s a usą u inčiu ecip okiniu žymekliu (an. ecip ocal ma ke ), pa yzdžiui, mo- noseman ine ecip okine ana o a ienas su ki u, daik a a džio a pusa yje ie- ininku, p ielinksnine a p sa ęs kons ukcija (plg. 4–5 sakinius). Šie ecip o- kiniai žymekliai 5 sakinyje nė a susiję su eiksmažodžio kalbė i ‘mokė i kalbą; sugebė i eikš i min is žodžiais’ alen ingumu (ž . Sližienė 1994: 331), be ko- munikaciniu požiū iu y a s a būs. Kalbamieji a pusa io san ykį eiškian ys i jį ienaip a ba ki aip ak ualizuojan ys i speci ikuojan ys ecip okiniai žyme- kliai y a modi ika o iai8, . y. eiksmažodis jų ne eikalauja nei seman iškai, nei sin aksiškai ( adinamoji eduplikacija, a ba d iguboji a pusa io san ykio aiš- ka9 (an. eduplica ion, double ecip ocals)). 4) A ski ai kiek ieno klausiu, koks gy enimas jį pada y ų laimingu, ai paaiškė- ja, jog y as jį įsi aizduoja ienokį, o žmona isai ki okį. Tačiau a pusa yje (plg. ienas su ki u, a p sa ęs) jie apie ai nesikalba, neku ia bend os izijos, odėl iskas lekia šipuliais. DLKT 5) Susi ikimas bu o jaudinan is, g audus – melod ama. Žodžių ne eikėjo. Jie ienas su ki u (plg. a p sa ęs; a pusa yje) kalbėjo sub iliais judesiais, ik jiems žinoma ženklų kalba, ku i, jei čia s aiga bū ų a ėjęs pašalinis, galėjo pa- si ody i mažų mažiausiai keis oka. DLKT Toliau pag indinis dėmesys bus k eipiamas į in anzi y inius 4–5 sakinius: bus ap a iami a ejai, kai a skai os ašku pasi enkami isi a pusa io si uacijos daly iai, monadinėse kons ukcijose pasakomi subjek u, i jų a pusa io san y- kis a ba pa ies p edika o a pusa io eiksmo eikšmė da y a ak ualizuojama i speci ikuojama ecip okiniu žymekliu. S aipsnio ikslas – a saky i į klausimą, kas i pagal kokius seman inius pa ame us ak ualizuojama ienu a ki u eci- p okiniu žymekliu. Tikslui pasiek i keliami okie užda iniai: umpai paminė i, kas kalbamuoju klausimu ašy a (ž . 2 sky ių), išanalizuo i ecip okinių žyme- klių a oseną monadinėse kons ukcijose i nus a y i hie a chinius ecip o- kinių žymeklių a pusa io san ykius (ž . 4 sky ių). Naudojamasi ap ašomuoju anali iniu i in e p e acijos me odais. Siekian ikslo emiamasi medžiaga, ink- a iš Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen e su- da y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT) (plačiau ž . 3 sky ių). 8 Apie sin aksinių yšių – aldymo i modi ika imo, aldinio esp. modi ika o iaus, aldančiojo žo- džio esp. modi ikuojamojo žodžio samp a ą, ku ia čia emiamasi, plačiau ž . Hol oe , Judžen is (2003: 11–35; 2005: 11–38). Ten pa plg. i adicinę sin aksinių yšių ipų apž algą. 9 Tokią ak an o aišką, kai ki a o ma ne eikia jokios naujos in o macijos, papildančios p edika i- nio žodžio eikšmę, Dalija Teko ienė (1985: 74) siūlo adin i sud igubin a o pa ies seman inio ak an o aiška (p z.: jiedu p iešiški ienas ki am; po os panašios iena į ki ą). S aipsniai / A icles 109 Funkcinis ecip okinių žymeklių monadinėse kons ukcijose aspek as 2. RECIPROKINIŲ ŽYMEKLIŲ APRAŠAS GRAMATIKOS DARBUOSE No in ap a i, kas i pagal kokius seman inius pa ame us ak ualizuojama ecip okiniais žymekliais, i nus a y i jų a pusa io san ykius, s a bu paminė i, kas apie ai jau saky a. Pa yzdžiui, Pe onėlė Be nadišienė Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas, ed., 1971: 198) ašo, kad „ a pusa io eiksmo eikšmės sang ąžiniai eiksma- žodžiai gali bū i a ojami ka u su pa yškinamaisiais žodžių junginiais a žo- džiais, p z.: ienas ki ą, ienas su ki u, a p sa ęs, sa o a pe, a pusa y i pan.; šie žodžių junginiai a žodžiai sus ip ina d iejų a kelių eikėjų są eikos eikšmę, pab ėžia glaudesnius pačių eikėjų a pusa io san ykius“. Jonas Šukys (1998: 515), ap a damas lie u ių kalbos linksnių i p ielinksnių a oseną, laikosi nuomonės, kad „p ielinksnio a p kons ukcijos ka ais eiš- kia objek ą, iksliau – objek us, a p ku ių y a koks nea i ikimas, yks a kon - lik ai a bend a imas. [...] Kon lik ą a bend a imą gali eikš i i posakis a p sa ęs. [...] Tokiam a p sa ęs y a sinonimiškas aps aba ėjęs ie ininkas a pusa- y(je), plg. Pasi a ė a p sa ęs – Pasi a ė a pusa yje.“ „Toks ie ininkas sakiny- je eina būdo aplinkybe. [...] Be i jie [būdo ie ininkai a pusa yje] u i kokių no s, ka ais kalbai ne įp as esnių pakai alų. Mo e ys [...] ėmė a pusa yje (plg. a p sa ęs, iena su ki a) šnibždė is“ (Šukys 1998: 300). Ki ais žodžiais kalban , J. Šukys, panašiai kaip Elena Valiuly ė Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas, ed., 1976: 75, 105), ski ia objek inius san ykius žyminčią a p sa ęs kons ukciją i (būdo) aplinkybę a pusa yje. Au o ius (Šukys 1998: 515) mano, kad „posakiu a p sa ęs ne eikė ų pik naudžiau i, ypač kai jis dubliuoja sang ąžinę eiksma- žodžio o mą i kai iš sakinio aišku, kokius eikėjus i kaip sieja eiksmas“. Emma Geniušienė (2007: 669 ), ap a dama lie u ių kalbos ecip okines kons ukcijas, laikosi nuomonės, kad, pa yzdžiui, kons ukcijoje sese ys pasi- bučia o iena su ki a ecip okinė ana o a iena su ki a eikiau pab ėžia e leksy- inio ecip oko eikšmės komi a y ųjį komponen ą. Ta pusa io komponen o em azei (an. emphasis), pasak jos, pasi enkamas ecip okinis žymeklis a pusa- yje a ba a p sa ęs10. Čia aiškėja, kad ieni au o iai (pa yzdžiui, P. Be nadišienė) ecip okinius žy- meklius mini bend ai i k eipia dėmesį į jų seman inę sąsają, . y. o ien aciją11, 10 Plg.: „Explici exp esions o he ecip ocal meaning a e he ph ases a pusa yje/ a p sa ęs [...] con aining he e lexi e p onoun sa e, and sa o a pe [...], bu hey can be used wi h ecip ocal e bs ( o mally e lexi e and lexical) exclusi ely, o in ensi y o speci y he ecip ocal meaning; e. g: Mes ba amės a pusa yje. Jie d augauja a pusa yje“ (Geniušienė 2007: 636 ). 11 O ien acijos e minas a ojamas pagal Hol oe 2009: 99. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI su subjek u pasakomais mu uan ais, ki i ski ia juos sin aksiškai i / a ba seman- iškai: . y. papildinio (objek o) ienas su ki u12, a p sa ęs s. aplinkybė a pusa- yje (pa yzdžiui, J. Šukys, E. Valiuly ė); o ien uo as į subjek ą ienas su ki u i o ien uo as į p edika ą a p sa ęs, a pusa yje (plg. E. Geniušienė). P ipažįs ama (J. Šukys), kad unkciškai ecip okinis žymeklis a pusa yje gali p ia ė i p ie a p sa ęs. Adelė Valeckienė, ap a dama į a džius Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas, ed., 1965: 696; plg. Amb azas, ed., 1996: 26913), ašo, kad „į a džių po os ienas... ki as [...] nu odo du ienas nuo ki o a ibo us neapib ėž us daik us a ypa ybes, aip pa daik ų a ypa ybių g upes.“ Tokiais a ejais, kai šie a p sa ęs susiję į a džiai u i ski ingų linksnių o mas i a ojami su p ielinksniais, be nu ody osios a ski iamosios neapib ėžiamosios eikšmės, jie da įgauna papil- domas eikšmes, išplaukiančias iš ų linksnių i p ielinksnių unkcijų. „Pa yz- džiui, šios ūšies į a džiai, iš eikš i ienas a dininko, ki as galininko linksniu, gali u ė i papildomą a pusa io yšio eikšmę (Vienas ki ą eja). [...] Jau isi ūkė, kalbėjosi ienas su ki u“ (Ul ydas, ed., 1965: 697 ). Albe as Rosinas (1996: 135), išsamiai ap ašydamas į a džius, a k eipia dė- mesį į ai, kad „ am ik ais a ejais galima ecip okinių [ ienas su ki u] i san- g ąžinių į a džių neu alizacija. [...] Ta p + sa ęs gali pakeis i ecip okinio į a - džio įnagininko o mą, plg.: Ten jie (...) a p sa ęs a su Ona pasišnekučiuoda o; Vieni p i a ė, ki i neigė i ginčijosi a p sa ęs. Tačiau kalbamoji neu alizacija, no s i odo sang ąžinių i ecip okinių į a džių seman inį panašumą, y a e oka.“ Pap as ai ienaskai os ecip okinių į a džių ienas su ki u o mos skaido aibę, susidedančią iš d iejų elemen ų i odo ų elemen ų san ykį. „Tačiau ienaskai- inėmis o momis skaidomos i okios aibės, ku ios susideda daugiau kaip d ie- jų elemen ų. [...] isos aš o dalelės de inosi iena su ki a.“ Taigi seman iškai ecip okinis žymeklis a p sa ęs gali bū i a imas ecip o- kinei ana o ai ienas su ki u i / a ba jam a imas gali bū i ecip okinis žymeklis a pusa yje. Be okių sinonimiškumo a ejų, kiek ienas ecip okinis žymeklis u i sa o ipišką unkciją. Tais a ejais, kai a ojama ecip okinė ana o a ie- nas su ki u (plg. 5 sakinį), ja ak ualizuojami a ski i subjek u pasaky i a pu- sa io si uacijos daly iai. Čia ele an iškas y a skaidos pa ame as. Kas pagal jį ak ualizuojama ecip okiniais a p sa ęs, a pusa yje, bus kalbama oliau (ž . 4 sky ių). Apibend inan ai, kas iki šiol saky a, s a bu, kad minė ieji au o iai, 12 Plg.: „Papildiniu eina į a džiai ienas ki as, ienas an as, kai jų an asis dėmuo y a ne iesioginis linksnis (ka ais su p ielinksniu), o pi masis – a dininkas. [...] Duk ė i ė as engė ienas su ki u susi ik i“ (Valiuly ė in: Ul ydas, ed., 1976: 479). 13 Plg.: „A ski iamieji [į a džiai] nu odo neapib ėž us, be ienus nuo ki ų a ski us bei a ibo us daik us (asmenis, bend us eiškinius) a ypa ybes“ (Amb azas, ed., 1996: 269). S aipsniai / A icles 111 Funkcinis ecip okinių žymeklių monadinėse kons ukcijose aspek as be sinonimiškumo a ejų, seman iniu požiū iu ecip okinius žymeklius ski- ia ski ingai: ap a iamieji žymekliai y a o ien uo i į subjek ą (P. Be nadišienė), o ien uo i į subjek ą y a ecip okiniai ienas su ki u, a p sa ęs, o į p edika ą – ecip okinis žymeklis a pusa yje (E. Valiuly ė, J. Šukys, A. Rosinas), o ien uo- a į subjek ą y a ecip okinė ana o a ienas su ki u, į p edika ą – žymekliai a p sa ęs, a pusa yje (E. Geniušienė). Ki ais žodžiais kalban , ma y i nuomonių ski umai, ką – subjek ą esp. p edika ą – ak ualizuoja i speci ikuoja kalbamie- ji ecip okiniai žymekliai. Nicholas E ans, S ephen C. Le inson, Alice Gaby i Asi a Majid (2011: 31– 33), išsamiai nag inėdami ecip okinius eiksmažodžius seman inės ipologijos aspek u, ski ia penkis seman inius a pusa io si uacijos pa ame us, u inčius (galinčius u ė i) į akos ienų a ki ų ecip okinių kons ukcijų a ojimui: ai (a) daly ių skaičius (du s. daugiau nei du); (b) daly ių kon igū acija (an. con- igu a ion)14, (c) sime ija (sime iškas s. asime iškas); (d) laikas (an. empo al o ganisa ion) ( ienalaikis s. sekos a ba abu ( . y. nep i aikomas)), (e) si uacijos, a ba į ykio ipas (an. ac ion o si ua ion ype; e en - ype). Kalbininkų nuomone, ipiškoje a pusa io si uacijoje, eiškiamoje, pa yzdžiui, kons ukcija Jonukas i Onu ė apsikabino ienas su ki u, daly auja du (Jonukas, Onu ė) mu uan ai. Tokia monadine kons ukcija pasakomas kompleksinis į ykis (an. complex e en ; a join ac ion o plu ali y o e en s), ku į suda o d i ienalaikės ( uo pačiu me u, kai Jo- nukas apkabino Onu ę, Onu ė apkabino Jonuką), sime iškos ( ai, ką da o Jo- nukas Onu ei, Onu ė da o Jonukui) i d augės (sudė ų a gumen ų; an. conjoined a gumen ) ( ai, ką da o Jonukas i Onu ė, jie da o ka u) p opozicijos (an. wo sub-e en s). Ta p okių mu uan ų y a s ip i (an. s ong)15, po os (an. pai )16 kon i- gū acija. Be šių, minė ieji au o iai da ski ia g andinės (an. chain)17, adialinę (an. 14 „The [...] pa ame e con igu a ion comes in o ope a ion once mul iple pa icipan s a e in ol ed, since hen he possible pe mu a ions o who ac s on whom can also a y“ (Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011: 31). 15 „Whe e all pa icipan s ac on each o he symme ically he e en is ully sa u a ed“ (Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011: 31). 16 „A and B, and likewise C and D, could be in s ong symme ical in e ac ion, bu wi h no in e- ac ion be ween he pai s“ (Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011: 32 ). 17 „A could ac on B who could ac on C who could ac on D, esul ing in a linea se ies o e en s“ (Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011: 32 ). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI adial) 18, samplūdžio (an. melee)19 i žiedo (an. ing)20 kon igū acijas. Nag inėdama lie u ių kalbos ecip okines kons ukcijas E. Geniušienė (2007: 669 ) eigia, kad su leksiniais ecip okais, implikuojančiais ik du mu u- an us (ž . 6–8 sakinius) a ba ik daugiau nei du (ž . 9–11 sakinius), ecip okinė ana o a ienas su ki u y a edundan inė i odėl pap as ai ne a ojama. Su ki ais leksiniais ecip okais, pa yzdžiui, bend au i, d augau i, giminiuo is; lenk yniau- i, ung yniau i, ko o i, ka iau i i pan., ienaskai os a ba daugiskai os ienas su ki u o mos a ojamos speci ikuo i a pusa io si uacijos daly ių skaičių (p z.: Jie d augauja ienas su ki u / ieni su ki ais; da plg. 12–13 sakinius). Vienaskai- os a ba daugiskai os ienas su ki u iš esmės galimas i su e leksy iniais eci- p okais; be jie esą a ojami ik labai e ais a ejais: kai bū ina, . y. no ima, pab ėž i (plg. 14–16 sakinius). Recip okiniai žymekliai a pusa yje, a p sa ęs aip pa galį pab ėž i du i daugiau a pusa io si uacijos mu uan ų (p z.: Visi suėję giminiuojasi a pusa yje; Giminės e ai uokiasi a pusa yje; Jied i ba asi a p sa ęs; be : *Jie pasibučia o a p sa ęs; *Jie susi uokė a pusa yje; *Paukščiai bu ia- si ( elkiasi) a pusa yje); jie dažniausiai a ojami su e leksy iniais ecip okais, u inčiais eikšmę ‘ba i ienas ki ą’ (ba asi, pjaunasi, mušasi, g aužiasi) a ‘kal- bė i, šnabždė i ienas ki am’ (kalbasi, pasišnibždėjo) (Geniušienė 2007: 670; plg. 17–20 sakinius). Taigi lie u ių kalbos pag indu ma y i, kad, be minė ų išimčių, a pusa io si uacijos daly ių skaičius neda o į akos ecip okinių žymeklių pasi inkimui. A siž elgian į ai, kas umpai e e uo a, oliau (ž . 4 sky ių) ieškoma a sakymo į klausimą: kas u i daugiau į akos i kas y a kalbamaisiais žymekliais (labiau) ak ualizuojama? 6) Gam os mylė ojai išmoko gulbes augin i ne ik asa ą, be i žiemą. Jie nuėjo da oliau: namų sąlygomis gulbės po a osi, k o ė lizdus, augino jauniklius. DLKT 7) Visi ak o iai ilgainiui oje J. Mil inio s udijoje po a osi, uokėsi i k ikš ijo ienas ki o aikus – nuo ši o neįmanoma apsisaugo i, neben ai bū ų s udi- ja- ienuolynas. DLKT 18 „Sen ence [The heache and he pupils in imida ed one ano he ] is ambiguous, bu in one o i s eadings he eache in imida es each o he pupils and ice e sa, bu no in imida ion ob ains be ween pai s o s uden s“ (E ans, Le inson, Gaby, Majid 2011: 8). 19 „A and C could each ac on D who alone ac s on C, e c.“ (Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011: 32). 20 „Each pa icipan [ in: The child en chased each o he ound in a ing] is bo h chased and a chese , bu he is no pai wi hin which a symme ical ela ion holds“ (E ans, Le inson, Gaby, Majid 2011: 8). S aipsniai / A icles 113 Funkcinis ecip okinių žymeklių monadinėse kons ukcijose aspek as 8) Publika siu bė kok eilius, po a osi, klausėsi klas ingos muzikos i g ei ai gi ėjo. DLKT 9) Mano ku sui a ėja pasku inės s udijų dienos. Jaučiausi isai laiminga, kad man jos pasibaigs ik po me ų. Be kas čia? Konse a o ijos es ibiulyje bū- iuojasi mano du b angieji Vy au ai, Ri a Kučinskai ė i ...G ažina Ru- čy ė – mano išs ajo as pianis ės idealas! DLKT 10) Jogos poza sėdi y as. Japonas a kinie is? O šalia lango – d obė, ne ik kopi- ja: Mozė džiaugiasi Die o įs a ymais. Smilks a kalnas. Pašlai ėje bū iuojasi žmonės. DLKT 11) Auš a šil a anks y o udens diena. Iš po us ėjančių smilgų kuokš ų išlenda ku apkos, an plik elėjusių kalnelių bū iuojasi gand ai. I žolė po kojomis be eik nežiba – sumindy a, dulkė a, išblukusi. DLKT 12) G įždamas namo Gausas klausė sa ęs, a a eis kada no s diena, kai žmonės bend aus ieni su ki ais nemeluodami. DLKT 13) Kaip ik odėl ski ingi žmogaus pa eikslai ne e ia g e a ki s ki o, būdami ienas su ki u nesusiję, be pag įs ai ienas su ki u ko oja. DLKT 14) Mi usiuosius oliau degino, laidojo sudegin us be įkapių, kapus supo akmenų ainikais, ku ie jungėsi ienas su ki u, a ba laidojo oliau pilkapiuose, is dažniau užkasdami mi usius nedegin us, į kapus dėdami me alinių papuošalų. DLKT 15) A mando išgi dęs, kad nepažįs amasis su juo s eikinasi, nesud ejojęs pada ė ą pa į. „Mano gim inėje ši š en ė š enčiama. Žmonės s eikinasi ieni su ki ais, ačiau aš nežinau iš ku kilusi okia adicija. Gal jūs galė umė e papa- sako i?“, – klausė panamie is. DLKT 16) Vaikš o maži žmonės kaip paukš ukai po žemę i auga. O kaip auga, u i bū i isų mūsų ūpes is. Tačiau puolam, kaupiam, d askomės ieni su ki ais dėl niekų, o uos mažus žmones ka ais i pami š am. DLKT 17) Či škė namuos žadin u ai, kna kė seniai, čiu eno į lo as aikai, glamonėjosi y ai i mo e ys. Ėjo gy enimas. DLKT 18) Pašoko kele as a pinėn, paėmė an ankų skai y oją, nunešė žemėn i už š en o iaus nešiojo, džiaugsmingai ėkaudami. Ki i a p sa ęs glamonėjosi, iš džiaugsmo e kdami bučia osi, ki i už aukė giesmę: Linksmą dieną ap u- ėjom, ku ios nuo seno no ėjom... DLKT 19) Spaudoje bu o šiu pu skai y i apie ai, kad usų a iacija bomba da o i sa ų- jų pozicijas, o ankai susišaudyda o a pusa yje. Įdomu i ai, kad acijos yšiai eikia omis pačiomis bangomis, ki aip sakan , usai gali klausy is čečė- nų, o pas a ieji – usų komandų. DLKT 20) 44 daly ės ung ynia o š eica iška sis ema (10 a ų). Kiek iena po a a p sa ęs žaidė (plg. a pusa yje; s. iena su ki a) po d i pa ijas – bal osiomis bei juodosiomis igū omis. DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Remdamiesi uo, kas pasaky a, pagal ie os aiškos a p a ų / a uose / a pu a ėje analogiją galė ume oliau kalbė i i apie ūpimus ecip okinius žy- meklius a p sa ęs / a pusa yje / sa i a pyje27. Tada ie os (e d ės) eikšmės pa yzdžiu suda y us a p sa ęs / a pusa yje / sa i a pyje apibend in ai laiky u- me aplinkybiniais modi ika o iais, ku iais pasakoma eiksmo eiškimosi s i is (apib ėž oje) e d ėje (plg. 32–33 sakinius). Pagal aišką loka y iniai a p sa ęs / a pusa yje / sa i a pyje galė ų bū i ski iami nuo p ie eiksmiais abipusiai, abipu- siškai, sa i a piškai eiškiamų būdo modi ika o ių, pa yzdžiui, 34–36 sakiniuo- se. A ba, a siž elgdami į čia ak ualų unkcinį aspek ą i emdamiesi adicija (Ružė in: Ul ydas, ed., 1976: 504; Šukys 1998: 300 ), pagal eikšmės a imu- mą ipiškam būdo p ie eiksmiui (abipusiai, abipusiškai, sa i a piškai) galė ume a pusa yje / sa i a pyje laiky i būdo modi ika o iumi. Tada sin aksiškai būdo modi ika o iai a pusa yje, sa i a pyje, abipusiai, abipusiškai, sa i a piškai san y- kinai galė ų bū i ski iami nuo objek inių ienas su ki u, a p sa ęs. Relia y iai ski čiai pag indo duoda daik ų, pasakomų subjek u, skaida. Kaip saky a, ja ga- li bū i g indžiamas i ecip okinio žymeklio a pusa yje a ojimas (ž . oliau). 32) Tą pa į minis as paka ojo i 1938 m. pa asa į: pa ys žydai nesu a ia dėl bend uomenių. „Tegu žydai susikalba sa i a py (plg. a pusa y), ada bus galima a is“. DLKT 33) Dėl ko sa i a pyje (plg. a pusa y) maiš aujam, nuola ginčijamės? Juk ai menkniekiai, menkiausi donkicho ijados niekalai. DLKT 34) Susi a iančiosios Šalys ekomenduoja įmonėms sp ęs i ginčus isų pi ma [joms] d augiškai abipusiai susi a ian . DLKT 35) Toks analizės būdas su eikia galimybę ne ik a idžiau įsižiū ė i į šių poečių kū- ybą, be i šį ą susis emin i, mėgin i su ok i, kaip abipusiškai są eikauja o ma i u inys, kaip o malia aiška skleidžiama min is. DLKT 36) Taip pa į bandymus de in i piliečių g upių siekius ado au i i aldy i, dauge- lio žmonių oškimą gy en i lais ai i sa i a piškai ne a žomai bend au i. DLKT Ki aip sakan , a skai os ašku čia pasi inkus seman inį aspek ą ma y i, kad ieni ecip okiniai žymekliai y a labiau seman iškai susiję ( . y. o ien uo i) su subjek u, ki i – su pačiu a pusa io eiksmo eikšmės p edika u. A siž elgian į ai, da osi ikslinga kalbė i apie am ik ą ecip okinių žymeklių g adaciją: ienas su ki u > a p sa ęs > a pusa yje > sa i a pyje > abipusiškai / sa i a piškai, 27 Plg. žodynuose eikiamą daik a a džio a pas eikšmę ‘kuo no s susijusių žmonių aplinka’: Anie p adėjo sa o á pe pyk ies, ba ies Akm. I anuodu sa o á pe žais, ienas an ą myla, apsikabins ie- nas an ą (apie aikus) Žlb. (LKŽe) Sa o ~e sugy eno ge ai (DŽe). S aipsniai / A icles 121 Funkcinis ecip okinių žymeklių monadinėse kons ukcijose aspek as kai ecip okinė ana o a ienas su ki u ipiškai o ien uo a į pa į kaip skaidų su- okiamą subjek ą i ja ak ualizuojamas kiek ienas subjek u pasakomas a ski as a pusa io si uacijos daly is, p ie eiksmiai abipusiai / abipusiškai / sa i a piškai o ien uo i į p edika ą i jais ak ualizuojamas pa s a pusa io eiksmo eikšmės p edika u pasakomo eiksmo abipusiškumas; ki i ecip okiniai žymekliai a si- du ia a p ienas su ki u i sa i a piškai. Taigi ap a iami ecip okiniai žymekliai a liepia o ien acijos, a ba subjek o > p edika o ak ualiza imo i speci ika imo, hie a chinius ski umus (da plg. 37–38 sakinius). Taip pa , emdamiesi mi- nė ais J. Kiliaus, E. Valiuly ės ie os, laiko aiškos y imais, galime anks esnę min į pa ikslin i i analogiškai kalbė i apie ai, kad a pusa io si uacijos mu u- an ų, pasakomų subjek u, skaidos požiū iu eikšmingas y a a ski as : ien isas, a ba indi idualus (indi idas) : kolek y inis (g upė), požymis (pa ame as), ko e- liuojan is su ecip okinių žymeklių ienas su ki u > a p sa ęs > a pusa yje a - ojimu: a ski ų mu uan ų a pusa io san ykis ak ualizuojamas ecip okine ana- o a ienas su ki u (ž . 39 sakinį), mu uan ų a pusa io san ykis užda iau a ba užda ai su okiamoje g upėje kaip (labiau) ien isoje isumoje – ecip okiniu žymekliu a p sa ęs a ba a pusa yje (ž . a i inkamai 40–41 i 42 sakinius). Kaip minė a, pagal skaidą ecip okinis žymeklis a p sa ęs gali p ia ė i p ie a ski ų mu uan ų a pusa io san ykio speci ika o iaus – ecip okinės ana o os ienas su ki u (ž . 43 sakinį, da plg. 24 sakinį), a ba p ie jo gali p ia ė i ecip okinis žymeklis a pusa yje (ž . 44 sakinį), da plg. 28–29 sakinius). 37) Už ai Vokie ija pe leido usams didesnę Lie u os e i o ijos dalį. Tada Vokie- ija i So ie ų Sąjunga bu o sąjungininkės: abi puolė Lenkiją, abipusiškai su a damos (plg. abipusiškai iena su ki a / a p sa ęs su a damos) kilno- jo į akos liniją i bend ai ka pė Ry ų Eu opos žemėlapį aip, kaip joms pa iko. DLKT 38) Sąmonės š iesa susida o iš daugybės „in o macijų“, suplaukiančių iš isų mūsų psichės s ičių, i pasi eiškia isa eile „aš žinau“, ku ie ienas ki ą sa- i a py papildo (plg. * a p sa ęs sa i a py papildo) i pada o adinamą „sąmonės š iesą“ kaska š iesesnę a ba p iešingai. DLKT 39) Pasak pi mininko, į ikinėjimų i demagogijos nebu o, „be ai ne eiškia, kad mes a ski ai ienas su ki u (? a p sa ęs; ? a pusa yje) negalėjome a is i kalbė is“. DLKT 40) Jei sakėm, kad eli as p i alo o muo i isuomenės da ną, adinasi, jam [eli- ui] s a bu komunikuo i i a p sa ęs (plg. a pusa yje; ? ieniems su ki- ais), i su isuomene. DLKT 41) Pi moji g upė a s o auja lenkų i usų mažumų in e esams, an oji — Lie u- os Vy iausybei. Kiek iena g upė, p ieš ai padisku a usi a p sa ęs (plg. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI a pusa yje) šia ema, pa eikia sa o nuos a ą minė ais klausimais i po o ban- do sp ęs i d ikalbys ės p oblemą. DLKT 42) G upė a pusa yje (plg. a p sa ęs; ? ieni su ki ais) susi a ia s a s y i ko- kią no s sunkią si uaciją ūškanais eidais, užda omis kūno pozomis, niu z- gėdami, pe aukinėdami ieni ki us. DLKT 43) Humbol as isaip odė Gausui nu il i. Iš salono susidomėję p adėjo ei i žmonės. Plikagal is y as i ponia juodais d abužiais kuždėjosi a p sa ęs (plg. ie- nas su ki u), o me gai ė nak iniais ma škiniais ž elgė jiems p o pečius. DLKT 44) Valdas p iklausė, kaip man uome a odė, labiausiai pasipū usiai bu usių Kauno „Auš os“ gimnazijos mokinių g upei. Vadinamieji auš okai bend a- o ik a p sa ęs (plg. a pusa yje). Kai pi mą ka ą pamačiau Valdą, pagal- ojau: „Neblogai jaunuolis a odo, be – kaunie is i da auš okas“. DLKT Taigi apibend inkime ecip okinius žymeklius pagal jų o ien aciją į subjek- ą esp. p edika ą (ž . 1) bei subjek u pasakomų mu uan ų skaidą (ž . 2) hie a - chiškai aip: 1) Subjek u eiškiamų mu uan ų ak ualiza imas > P edika o a pusa io eiksmo eikšmės ak ualiza imas  ienassuki u> a psa ęs> a pusa yje>sa i a pyje>abipusiai/ abipusiškai/sa i a piškai 2) Indi idualus (a ski as) > kolek y inis ( ien isas) Paaiškėjus, kad pačių a pusa io si uacijos daly ių su okimas ko eliuoja su ecip okinių žymeklių ienas su ki u, a p sa ęs, a pusa yje pasi inkimu, ak u- alus paminė i ampa ipologų ski as daly ių kon igū acijos pa ame as. Pa- yzdžiui, anks esniuose (6–8) sakiniuose bu o ma y i, kad ais a ejais, kai ipiškomis monadinėmis kons ukcijomis pasakomos d i sime iškos, ienalai- kės, d augės p opozicijos, o a pusa io si uacijoje daly aujan iems d iems mu- uan ams būdinga s ip i po os kon igū acija, ecip okiniai žymekliai pap as ai ne a ojami: kai jie a ojami, ecip okine ana o a ienas su ki u y a speci i- kuojamas a ski ai ak ualizuojamų mu uan ų a pusa io san ykis, ecip okiniais žymekliais a p sa ęs, a pusa yje – mu an ų a pusa io san ykis (labiau) už- da oje g upėje, ku i su okiama kaip sąlygiškai skaidi ( a p sa ęs) a ba ien isa ( a pusa yje) (plg. a i inkamai 21–22, 24–25, 29–30 sakinius). Ap a iamieji e- cip okiniai žymekliai aip pa a ojami i ada, kai a p mu uan ų y a g andi- nės (ž . 45–46 sakinius), samplūdžio (ž . 47–49 sakinius) a s ip i kon igū acija (ž . 50–51 sakinius). Remdamiesi okių sakinių kaip 52–55 kon eks u, aip pa S aipsniai / A icles 123 Funkcinis ecip okinių žymeklių monadinėse kons ukcijose aspek as galė ume saky i, kad a p subjek u pasakomų mu uan ų y a s ip i kon igū acija, a ba konk ečiau kalbė i, a kim, apie abipusiškumo a su elk ies kon igū acijas a i inkamai 52 a 53–55 sakiniuose, ku ecip okinis žymeklis pasi enkamas a o i pagal ai, a a pusa io si uacijos mu uan ai gali bū i su okiami a ski ai a ien isai. Abipusiškumo kon igū acija iboja ecip okinio žymeklio a pusa- yje a ojimą. Čia s a bu laiko pa ame as: laiko a ž ilgiu 52 sakiniu pasako- ma a pusa io si uacija a p ijų mu uan ų in e p e uo ina kaip sekos: eks as B kalbasi su (anks esniu) eks u A, po o – su ( ėlesniu) eks u C; C kalbasi su (anks esniu) B, po o – su D eks u i pan.; panašiai kaip monadine kons ukci- ja Žiū ėk, jiedu, Jonukas i Onu ė, s eikinasi ienas su ki u pasakomoje a pusa io si uacijoje, kai ipišku (nežymė u) a eju ienas iš mu uan ų būna pi mesnis, . y. X s eikinasi su Y, po o Y s eikinasi su X, ski ingai nei, pa yzdžiui, gene- inės a osenos a sakinyje su pe ek y iniu p edika u, plg., Džiugu – žmonės s eikinasi (pasis eikino) ieni su ki ais / a pusa yje, ku ecip okiniu žymekliu ak ualizuojamas ne iek laikas (seka), kiek a ski ai su okiami neapib ėž o skai- čiaus mu uan ai a ba s eikinimosi eiksmas ien isai su okiamoje mu uan ų g upėje28. Tai, kad sekos pa ame as u i į akos ecip okinių žymeklių a o- jimui, ma y i i iš 56–57 sakinių, ku a p mu uan ų y a žiedo (ž . 56 sakinį) a ba adialinė (ž . 57 sakinį) kon igū acija. 45) Jis sėdėda o kampe p ie pie ų s alo, o senelė lyg didžiausia bu ininkė, paaiški- nusi, kaip aidės jungiamos (plg. jungiasi) iena su ki a (plg. ? a pusa- yje), leisda o dūmą „Ba a“ ciga e ės, ku ios niekada neiš aukda o iš bu - nos kampučio. DLKT 46) Len os bei pa ke len ės gaminamos su specialiomis guminėmis a pinėmis, ku- ios leidžia medžiui „ aikščio i“. Šios len os mon uojan a pusa yje su- jungiamos specialiomis me alinėmis kabėmis iš apačios. Tai su eikia g in- dims papildomo amp umo, a p len ų nea si anda plyšių. DLKT29 28 Da plg. DLKT sakinius: Paklaus as, a jų šalies nepuls a ganis aniečiai, ke šydami už ai, kad Pakis- anas a ė ė o o e d ę ame ikiečiams, Asimas a sako: „Mums ko o i a pusa yje d audžia eligija“; Na iai p i alo ienas ki ą šnipinė i i p anešinė i y esniesiems ne inkamą eiklą a nugi s as nede a- mas pas abas. Naujokams d audžiama kalbė i ienas su ki u be y esniojo p iežiū os. Liepiama eng i kon ak ų su bu usiais na iais a kul o k i ikais bei kul ui nepalankiais šeimos na iais. 29 Da plg. DLKT sakinius: Vedan os, daois ų, s oikų, su ijų i pan eis ų žingsniais laipsniškai a ė a į objek y ią absoliu o samp a ą. Žingsniai panašūs ienas į ki ą (* a p sa ęs), nes žengė as pa s pe ą pa į, ačiau i ski ingi, nes edė į p iekį – į žmogaus sąmonės b andą. Daba s o ime Šibujos ajone p iešais ieno iš meilės iešbučių du is. Į idų da neįėjome, be , a odo, bū inai ai pada ysime. Ta si suklijuo i ienas su ki u, meilės iešbučiai d iekiasi išilgai kal os. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI 47) Žalia, gel ona, o anžinė. Bū en iš jų komponuojami spal iniai de iniai. No s mažiausiu elemen u (gėly e, aškeliu a k ad a ėliu) šios spal os siesis iena su ki a. DLKT 48) – Nu!.. – pakėlė sa o s iklinę Kolia. – Už d augys ę!.. Kad nesiba ume i – kas s a biausia! – niekada a p sa ęs nesusimuš ume! Ne gi čiausi būda- mi! Jie ienu ypu išgė ė iki dugno, išgė ė i Gaučys. I jo be eik isai nenupu ė. DLKT 49) Paskui pe si engėliai, kaip jiems i p i alu, ėmė kel i baisų iukšmą, ž angi- no g andinėmis i skambino ka ių a peliais, a pusa yje daužėsi ginklais i įnagiais i g emėzdiškai, ačiau bauginamai šokinėdami apsupo šokių aikš- elę, ku ioje žmonės, is da kaip sus ingusi masė, s o ėjo. DLKT 50) Negy ai išdaužy ose žodžiais ausyse ne i gilią nak į ne yla alia mo signalas. Ta y um mašinos kalbė ųsi iena su ki a. Vis susišaukia i susišaukia. I bemiegės nak ies min ys seka alia mo i mą. DLKT 51) Ano jos, s a bu žino i sa o spal ų gamą. Agnė sakė, kad Bene ono d abužių p i alumas as, kad jie isi a pusa yje de a. A. Zuokienė neslėpė, kad a - ink i d abužius pa duo u ei labai sunku. Siūloma bep o iškai daug modelių, labai pla i spal ų gama. DLKT 52) Almanachui būdingas ien isumas, jį eikia skai y i puslapis po puslapio, nes eks ai a si kalbasi a p sa ęs (plg. ienas su ki u; ? a pusa yje), lyg dia- logas su p ieš i po einančio au o iaus eilė aščiais. DLKT 53) Sudė inės dalys susimaišo iena su ki a i sua do isumos aizdinį am, ku is no i a siski i. DLKT 54) Įsimin iniausias p ojek as – „No dea bank Lie u a“ i „K edi bank“ susijun- gimas, nes jungėsi ne ik p oduk ai: iena su ki a susiliejo i da buo ojų ko- mandos. Su aldy i okius pokyčius nė a leng a, be labai įdomu. DLKT 55) Iš duomenų ma y i, kad isais a ejais dėl g ybų po eikio padidėja pelių lim- mazgiai, o ganai pasidengia apnašu, ku iame susida o g ybo židiniai, o ga- nai a pusa yje suauga, odėl negali no maliai unkcionuo i, mažėja jų s o- is, a ski i indi idai žū a. DLKT 56) Susėdę aplink s alą aikai dalijasi ienas su ki u (plg. ? a pusa yje; be : pasidalijo a pusa yje) obuoliu. 57) Ignas nu a ė šį klausimą pag ilden i ne uoj pa , o ėliau, kai Miežpū is ap- sip as su s ečiais, kai labiau susipažins ienas su ki u (plg. ? a pusa yje). DLKT A ody ų, kad sekos pa ame u galė ume g įs i i ecip okinės ana o os ie- nas su ki u a ojimą 58 sakinyje: aikš inėdami i pakeliui ieni ki us su ikda- mi ie iniai gali s eikin is ik ienas su ki u a ieni su ki ais (su ik ais ie i- niais), be ne a pusa yje. Ki a e us, 59 sakinio pag indu de a p ipažin i, kad S aipsniai / A icles 125 Funkcinis ecip okinių žymeklių monadinėse kons ukcijose aspek as 58 sakinyje pasakomos a pusa io si uacijos laikas galė ų bū i su okiamas i kaip ienalaikis: aikš inėdami i pakeliui ieni ki us su ikę ie iniai gali s ei- kin is ienas su ki u, ieni su ki ais a a pusa yje, . y. čia pa ame as nė a p i- aikomas i mažiau s a bus ecip okinio žymeklio pasi inkimui. Iš 58–59 sa- kinių kon eks ų galė ume many i, kad ecip okinės ana o os a ojimą lemia a pusa io si uacijos dinamiškumas, . y. si uacijos kaip dinamiškos su okimas iboja ecip okinio žymeklio, ku iuo ak ualizuojamas a pusa io san ykis už- da oje mu uan ų g upėje, a ojimą (plg.: ?Liūdni papu ę lapai, pūs elėjus ėjui, sk isdami s eikinasi a p sa ęs / a pusa yje; ?Jie bėgdami s eikinasi a p sa ęs / a pusa yje; be : Liūdni nuk i ę lapai s eikinasi (pasis eikino) ienas su ki u / a p sa ęs / a pusa yje; Jie a bėgę s eikinasi ieni su ki ais / a p sa ęs / a pusa yje). Tai paneigia 60–62 i 63–65 sakiniai, ku su dinamiškais p edika ais a ojami i ecip okiniai žymekliai a p sa ęs, a pusa yje, i ana o a ienas su ki u. Vadi- nasi, 58–59 sakiniuose ecip okinio žymeklio a ojimui didesnę į aką u i ki i k i e ijai: ienas jų – ( ebe) yks ančio a pusa io eiksmo ak ualiza imas. Tai, kad ecip okinio žymeklio a ojimui (pasi inkimui) aip pa į akos u i, kaip kalbė ojas žiū i i su okia eiksmažodžiu pasakomą eiksmą, jo p ocesualumą, ma y i iš anks esnių 45–46, 56 sakinių. 45, 52, 56 sakiniuose ak ualizuojama am ik a seka ( ebe) yks ančio eiksmo (p oceso) pe spek y a (da plg. 58 sa- kinį). Jame daly aujančių mu uan ų a pusa io san ykis speci ikuojamas eci- p okine ana o a ienas su ki u a ba ecip okiniu a p sa ęs. Ki aip sakan , eikslo eikšmių pag indu ecip okinių žymeklių a ojimas susijęs su uo, kaip kalbė- ojas e ina (ma o) a gali (į) e in i (ma y i) p edika u pasakomame eiksme daly aujančius mu uan us (a ski ai kaip indi idus a kolek y iai kaip ien isą isumą), . y. a kalbė ojas iš sa o pe spek y os, a ba žiū os kampo, gali (pa) ma y i isus mu uan us kaip užda ą g upę – jų ien isą isumą – ienį. Tai da osi keblu, kai eiksmas ebe yks a am ik a seka, o mu uan ų skaičius y a neapib ėž as. Ma y , odėl kon inua y o eikšmės jungiasi 66 sakinyje iboja e- cip okinio žymeklio a p sa ęs a ojimą, ski ingai nei 67–68 sakiniuose, ku subjek u pasakomas minimalus mu uan ų skaičius a p edika as y a pe ek y i- nės eikšmės, a ba, pa yzdžiui, sakiniuose su habi ualio, i e a y o p edika ais. Tai, kad kon inua y o eikšmė u i į akos ecip okinio žymeklio galimam a - ojimui, ma y i lyginan i E. Geniušienės minė ą *Paukščiai bu iasi a pusa yje su Paukščiai susibū ė a pusa yje (į pulkus). 58) Tu gelis – pa da inėja d abužius, sąsiu inius i ki us mokyklinius eikmenis – y oj Rugsėjo pi moji. Š en adieniškai apsi ėdę ie iniai aikš inėja, s eiki- nasi ieni su ki ais (plg. ? a pusa yje) i is smalsiai nuž elgia mūsų ijulę. DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI 59) Ne oliese kažkas šiu ena. Ma y , ie pa ys liūdni papu ę lapai, pūs elėjus ė- jui, s eikinasi ienas su ki u (plg. ? a pusa yje) a ba nusk ieja pu inu šaliga iu. DLKT 60) Va žo ai ne neabejoja, kad iško os pe gales. Jie a i ai yčiojasi iš mūsų na- cionalinės ink inės, į jos a us muša is daugiau į a čių i a si a p sa ęs (plg. a pusa yje; s. ieni su ki ais) lenk yniauja, kas jų pelnys daugiau. DLKT 61) Jos duk os, iena aš uoniolikme ė, ki a maždaug d idešim d ejų, šaudyda o į mus akimis. Me ginos, a odo, ne a žėsi a p sa ęs (plg. a pusa yje), ka a mums se i uos s alą a a neš puodelį a ba os. DLKT 62) Sudegin as Va no gy enamasis namas. Keli žmonės a eš uo i. Kalėdų pi mo- sios dienos aka e įgė ę s ebi eliai susišaudė a pusa y. De eikis nušo ė Macelį, jo b olienę Macelienę. Žu usieji bu o kilę nuo Pagi ių. DLKT 63) D ynių mi ai dažnai pasakoja apie du b olius, ku ie nuo pa gimimo y a a - žo ai i ko oja ienas su ki u a ba nė a an agonis ai, be sa o asmenimis įkūnija p iešybes. Kai ku iose mi ologijose d yniai b oliai eikia kaip ambi a- len iška bū ybė. DLKT 64) Belgai lyg kokie ame ikonai mėgs ą dideles, g iozdiškas mašinas. Blogiausia, kai ijų eilių au os adoje eile iai sumano ienas su ki u lenk yniau i. DLKT 65) Eidami apkabinki e aiką i jo nuga y ę p iglauski e p ie sa ęs. Šeše ių me ų aikai jau gali apsiei i ieni. Jie ak y iai žaidžia ienas su ki u, odėl ka ais a odo, kad ė ų š elnumas nebe eikia. Tačiau ai ne iesa. DLKT 66) Žiū ėk, pagaliau g andinės elemen ai A, B, C i +n jungiasi ienas su ki u (? a p sa ęs). 67) Žiū ėk, jiedu, Jonukas i Onu ė, ebesikalba ienas su ki u ( a p sa ęs, a - pusa yje) iki šiol. 68) Pagaliau isi elemen ai (A, B, C i D) susijungė ienas su ki u ( a p sa- ęs, a pusa yje). 69–71 sakiniuose a ojami eliniai ecip okiniai eiksmažodžiai implikuo- ja eiksmo ezul a ą, ku is 72–74 sakiniuose y a pasaky as. Pas a uoju a eju ecip okinis žymeklis pap as ai ne a ojamas, o sakiniuose kaip 69–71 pasi- enkamas pagal skaidą. Ki aip sakan , 69–74 sakiniuose ma y i ak ualiza imo ski umai: s a bu a ba subjek u pasakomų mu uan ų su okimas, a ba pa s a - pusa io eiksmo ezul a as. 69) Sudė inės dalys susimaišo iena su ki a i sua do isumos aizdinį am, ku is no i a siski i. DLKT S aipsniai / A icles 127 Funkcinis ecip okinių žymeklių monadinėse kons ukcijose aspek as 70) Įsimin iniausias p ojek as – „No dea bank Lie u a“ i „K edi bank“ susi- jungimas, nes jungėsi ne ik p oduk ai: iena su ki a susiliejo i da buo ojų komandos. Su aldy i okius pokyčius nė a leng a, be labai įdomu. DLKT 71) Iš duomenų ma y i, kad isais a ejais dėl g ybų po eikio padidėja pelių lim- mazgiai, o ganai pasidengia apnašu, ku iame susida o g ybo židiniai, o ga- nai a pusa yje suauga, odėl negali no maliai unkcionuo i, mažėja jų s o- is, a ski i indi idai žū a. DLKT 72) Ties pa duo u e susiliejo isos ke u ios Vo ūnės ga ės į ieną smaigalį. DLKT 73) A dažnai susibėga e į k ū ą. DLKT 74) Spo as i kul ū a suplak i į ieną ie ą, no s šios s i ys iena su ki a – kaip dangus i žemė. DLKT Remian is 75 sakinio minimaliu kon eks u i šį sakinį lyginan su 6–8 sa- kiniais ma y i seman inių ski umų. 75 sakiniu pasakomos ka o inės (ne ien- ka inės) a pusa io si uacijos30 daly iai keičiasi: čia ipiškai ienka inė po a- imosi si uacija su d iem mu uan ais (plg. 6–8 sakiniuose ‘po uo is ienam su ki u’ = A po uojasi su B, C po uojasi su D i pan.) ak ualizuojama kaip i e a- y inė, . y. besika ojan i kas pusę me ų, a p besikeičiančių n daly ių („ isi po a osi ieni su ki ais“ = A po a osi su B, C po a osi su D, po pusmečio A po a osi su F, B po a osi su G a pan.) (plg. 76 sakinį). Žodžiu, kai monadine kons ukcija eiškiama ne ipiška (šiuo a eju – ka o inė) a pusa io si uacija, ecip okinis žymeklis gali ap i bū inas. 75) Jinai y ą ge bia i myli. Taigi. – Gied e... – Aš manau, kad i gi, is dėl o, nuo senų seno ės nu gi nelaks ė isi laukais i , i kas pusę me ų po a osi ie- ni su ki ais i okio sąmyšio kaip i ne... Vis dėl o kiek ienas su asda o žmo- gų, ku is daugiau a mažiau au inka, ben jau u aip įsi aizduoji. DLKT31 76) G įžę po da bų namo [mes] apsikabiname ieni su ki ais. DLKT Galiausiai s a bu i ai, kad jei sakinyje (galima a o i) a ojami du e- cip okiniai žymekliai, ienas jų (kai iau hie a chijoje esan is) y a (labiau) o ien uo as į subjek ą, ki as (hie a chijoje dešiniau) – į pa į p edika ą (plg.: 30 Plačiau apie si uacijos daugumo, a ba ka o inumo, są oką ž . Plungian 2010: 205 . 31 Da plg.: Aš bu au en, - sakė Lizanas, - ku žmonės, y ai i mo e ys, seni i jauni, Joninių nak į išsi engia nuogi i šoka aplink ugnį, o paskui mylisi ieni su ki ais i bučiuojasi, i gi dė i džiugios aimanos i juokas, i nė a a p jų nesan aikos i pa ydo. DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Meksikiečių po a kuždasi a p sa ęs sa i a py / abipusiai; (= 30) Gapalapa aka i eisėjas pasišnabždėjo ienas su ki u a pusa y; da ž . 37–38 sakinius). Recip o- kinio žymeklio a pusa yje o ien aciją į pa į p edika ą iboja subjek u einan is apibend inamasis į a dis iskas (plg., Viskas, kas a odo pad ika, y a a pusa yje (* ienas su ki u) susiję) a kuopinės (sankaupos) eikšmės ienaskai os a dinin- kas (plg. (= 29) Meksikiečių po a kuždasi a pusa yje; da ž . 42 sakinį). Tokiais a ejais žymekliu a pusa yje ak ualizuojami i speci ikuojami subjek u pasa- komi mu uan ai kaip užda a g upė; unkciškai oks a pusa yje ski iasi nuo a p sa ęs (ž . 41 sakinį). Visgi eikia p ipažin i, kad žymeklio a pusa yje o ien a- cija, ypač ais a ejais, kai jis sakinyje a ojamas ienas i subjek u pasakomi leng ai į a ski us daik iškus na ius skaidomi mu uan ai, (gali bū i) y a abipusė: jį galima in e p e uo i i kaip seman iškai susijusį su subjek u pasakomais mu- uan ais, i kaip u in į seman inį yšį su pačiu p edika u (plg., pa yzdžiui, 30, 46, 51, 71 sakinius). Žodžiu, anksčiau hie a chijoje ski as ecip okinis a pusa- yje y a lyg elia y us pe ėjimas iš ecip okinių žymeklių o ien acijos į subjek ą į jų o ien aciją į p edika ą. 5. APIBENDRINIMAS Monadinėse ecip okinėse kons ukcijose gali bū i a ojami modi ika o- iai – ecip okiniai žymekliai ienas su ki u, a p sa ęs, a pusa yje, sa i a pyje, apibusiai, abipusiškai, sa i a piškai y a. Vieni ecip okiniai žymekliai y a (labiau) o ien uo i į subjek ą ( ienas su ki u), ki i – į pa į a pusa io eiksmo eikšmės p edika ą (abipusiai / sa i a piškai). DLKT duomenys odo, kad su pačiu eci- p okiniu eiksmažodžiu susiję žymekliai a ojami pa ieniais a ejais, . y. pa s a pusa io eiksmo eiškimosi būdas ak ualizuojamas e ai. Dažniausiai a o- jami seman iškai su subjek u pasakomais mu uan ais susiję ecip okiniai žyme- kliai: jais ak ualizuojami a ski ai a ba ien isai su okiami subjek u pasakomi mu uan ai. Ta pusa io si uacijos mu uan ų, pasakomų subjek u, skaidos požiū iu eikš- mingas y a a ski as : ien isas, a ba indi idualus : kolek y inis, pa ame as, ko- eliuojan is su ecip okinių žymeklių ienas su ki u > a p sa ęs > a pusa yje a ojimu. Recip okine ana o a ienas su ki u ak ualizuojamas kiek ienas a ski- as mu uan as kaip isumos, pasaky os subjek u, na ys; mu uan ų a pusa io san ykis užda iau a ba užda ai su okiamoje g upėje kaip (daugiau a mažiau) neskaidomoje, . y. ien isoje, isumoje – ecip okiniu žymekliu a p sa ęs a - ba a pusa yje a i inkamai. Ta pusa io san ykio daly ių ak ualiza imas a liepia pe spek y os, žiū os kampo, ski umus: sakiniuose su ecip okine ana o a ie- nas su ki u kiek ienas a pusa io si uacijos daly is a si ma omas indi idualiai, S aipsniai / A icles 129 Funkcinis ecip okinių žymeklių monadinėse kons ukcijose aspek as sakiniuose su a pusa yje indi idualus a pusa io si uacijoje daly aujan is mu- uan as a si nus umiamas į oną (an. backg ound), . y. da osi neak ualus, i žiū ima į mu uan ų isumą ien isai – kaip ienį. Kon eks e ecip okinis žymeklis a p sa ęs gali p ia ė i p ie a ski ų mu u- an ų a pusa io san ykio speci ika o iaus – ecip okinės ana o os ienas su ki u a ba p ie jo gali p ia ė i ecip okinis žymeklis a pusa yje. Pagal o ien aciją, a ba subjek o esp. p edika o ak ualiza imą i speci ika i- mą, bei subjek u pasakomų mu uan ų skaidą ecip okiniai žymekliai išsidės o hie a chiškai: ienas su ki u > a p sa ęs > a pusa yje > sa i a pyje > abipusiai / abipusiškai / sa i a piškai. Recip okinis a pusa yje y a lyg elia y us pe ėjimas iš o ien acijos į subjek ą į o ien aciją į p edika ą. Be šių pa ame ų, ecip okinių žymeklių galimam a ojimui į akos u i i p edika o eikslo eikšmių ski u- mai, daly ių kon igū acijos, sekos pa ame as, ne ipiškų a pusa io si uacijų ak ualiza imas. Tokiais a ejais (gali bū i) ibojamas ecip okinio a pusa yje a ojimas. ŠALTINIAI DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga pe in e ne ą h p://donelai is. du.l . DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas 26, y . ed. S asys Keinys, 7-as pa ais. i papild. leid. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, 969 p.; elek oninis a ian as, 2015. P ieiga pe in e ne ą: lkiis.lki.l . LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas I–XX, 1941–2002, elek oninis a ian as; ed. kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005; a naujin a e sija, 2008. P ieiga pe in e ne ą: www.lki.l . LITERATŪRA Amb azas Vy au as, ed., 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4 pa ais. lei- dimas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. E ans Nicholas, Le inson S ephen C., Gaby Alice, Majid Asi a 2011: In oduc ion: Recip ocals and seman ic ypology. – Recip ocals and Seman ic Typology, ed. by E ans Nicholas, Gaby Alice, Le inson S ephen, Majid Asi a. John Benjamins Publishing Company: Ams e dam/Philadelphia, 1–28.