Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas

LORETA VAIČULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, tipologija, valentigumas, semantika. FUNKCINIS RECIPROKINIŲ ŽYMEKLIŲ MONADINĖSE KONSTRUKCIJOSE ASPEKTAS Functional Aspect of Reciprocal Markers in Monadic Constructions ANOTACIJA Šio straipsnio objektas – reciprokinių žymeklių, vartojamų monadinėse konstrukcijose su reciprok iniais veiksmažodžiais. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos teksto (DLKT) medžiaga, kalbama apie tai, kas aktualizuojama ir specifikuojama vienu ar kitu reciprokiniu žymekliu. Išeities tašku imama semantika. Tyrimas parodė, kad reciprokinius žymeklius galima skirti kiek kitaip nei ligi šiol, t. y. laipsniškai, ir pagal orientaciją į subjektą arba predikatą ir subjektą pasakomų mutantų skaidą kalbėti apie reciprokinių žymeklių hierarchiją. Dažniausiai vartojami į subjektą orientuoti reciprokinių žymekliai; jas aktualizuojami skirtingi (atskirai : vientisai) suvokiami tarpusavio situacijos dalyviai. ESMINIAI ŽODŽIAI: reciprok inis veiksmažodis, mutantas, reciprok inė monadinė konstrukcija, reciprok inis žymeklis, semantinis parametras. ANNOTATION The object of the article is reciprocal markers used in monadic constructions with reciprocal verbs. With the use of the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (CCL) the things actualised and specified by one or another reciprocal marker are discussed. In this case, semantics is applied as a starting point. The study revealed that reciprocal markers can be distinguished in slightly different way than they were before, i.e., gradually, and hierarchy of reciprocal markers can be discussed according to the orientation to subject or predicate and segmentation of mutants expressed as subject. Subject-oriented reciprocal markers are used the most frequently; they actualise differently understood (separately : seamlessly; Lith. atskirai : vientisai) participants of a mutual situation. Straipsniai / Articles 105 LORETA VAČIULYTĖ-SEMĖNĖ K E Y W O R D S: reciprocal verb, mutant, reciprocal monadic construction, reciprocal marker, semantic parameter. 1. ĮVADAS Lietuvių kalbos veiksmažodžiai bendrauti, bendradarbiauti, bičiuliauti, bučiuotis, derėti(s), diskutuoti, (su)sugraugauti, ginčytis, kariauti, kovoti, kužėtis, lenktyniauti, muštis, rungtyniauti, sugyventi, su(si)tarti, susižvalgyti, sveikintis, šnabždėtis, taikytis, tuoktis, žaisti, varžytis ir pan. yra tarpusavio veiksmo, arba reciprokinių. Vieni jų yra leksiniai reciprokai1 (an. lexical reciprocal) (bičiuliauti (: bičiulis), draugauti (: draugas), kovoti (: kova) ir pan.), kiti – gramatiniai2, konkrečiau kalbant, refleksyviniai3 (an. reflexive reciprocals) (apkabinti (: apkabinti), bučiuotis (: bučiuoti); muštis (: mušti), tuoktis (: tuokti ir pan.). Tokiais reciprokinais veiksmažodžiais (predikatais) reiškiamas tarpusavio santykis tarp mažų mažiausiai dviejų situacijos dalyvių – mutantų (an. mutant)4. Inherentinė mutantų tarpusavio santykis yra simetriškas. Pavyzdžiui, reciprokine konstrukcija (an. reciprocal construction) Jonas kalba su Onute tarpusavio santykio dalyviai 1 „This term [i. e. lexical reciprocals] used to refer to verbs with inherent reciprocal meaning not marked by any derivational means, i. e. to semantically reciprocal verbs without the marker -si/-s [...] and verbs with the reflexive-middle marker which does not mark the reciprocal meaning (giminiotis). [...] Formally, lexical reciprocals can be simple (underived) and derived, in which case they may be denominal or deverbal derivatives“ (Geniušienė 2007: 658; šiuo klausimu plačiau žr. Nedjalkov 2007: 14–16, 96–101). 2 Plačiau apie tai žr. Nedjalkov 2007: 9–12. 3 „This term [i. e. reflexive reciprocals] is used here to refer to morphologically marked reciprocals derived from non-reciprocal verbs by means of the reflexive-middle marker alone“ (Geniušienė 2007: 658). Petronėlė Bernadišienė (Ulvydas, red., 1971: 196) teigia, jog „tarpusavio veiksmo reikšmės sangrąžiniai veiksmažodžiai (reflexiva reciproca) rodo, kad tuo pačiu laiku du, keli ar daugiau veikėjų veikia vienas kitą“. Stasė Kniūkštė Dabartinė lietuvių kalbos gramatika (Ambrazas, red., 1996: 288) rašo, kad „pagrindinę sangrąžos formantę -s(i) funkcija – apriboti veiksmažodžio subjekto sferą – matyti įvairiose sangrąžinių veiksmažodžių reikšminėse grupėse: a) tarpusavio veiksmo: bučiuotis, bartis“. Evalda Jakaitienė ten pat (Ambrazas, red., 1996: 408) teigia, kad „tarpusavio veiksmo sangrąžiniai veiksmažodžiai reiškia, kad veiksmas, nusakytas pamatiniu žodžiu, atlieka du veikėjai: tas, kuris buvo pamatinio žodžio subjektas, ir tas, kuris buvo jo objektas, pvz.: bučiuotis (plg. Jonas bučiavo Oną – jie (Jonas ir Ona) bučiuojasi), bartis, mylėtis, peštis, sveikintis, susitikti. Tokiems vediniams sangrąžos afiksas prideda semantinį požymį „vienas kitą““. 4 Plačiau apie sąvokas mutuantas resp. reciprokantas (an. mutant resp. reciprocant), reciprokins resp. simetrinis resp. tarpusavio (reciprocal resp. symmetric resp. mutual) ir jų apimtis žr. Haspelmath 2007. 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funcinis reciprokinių žymelių monadinės konstrukcijose aspektas (Jonas, Onute) pasakomi predikato kalbėti ‘šnekėti’ dviem atskirais valentiniais aktais: agentą atitinkančiu subjektu vardiniu ir netiesioginiu objektu einančia prielinksnio su ir įnagininko konstrukcija, kuri atliepia komityvo funkciją (Šližienė 1994: 330). Tokios reciprokinių konstrukcijos vadinamos triūkiomis, arba didinėmis (an. discontinous construction, dyadic construction). Kalboje vyrauja tendencija tarpusavio situacijos (an. mutual situation) mutu­antus reikšti kaip vieną aktantą, t. y. tipiškai atskaitos tašku (an. reference point) pasirenkami visi (mažiausiai du) situacijoje dalyvaujantys mutantai – jų visuma, o ne kuris vienas iš jų (Haspelmath 2007: 291). Tada dvilenčio predikato abu aktantai sakinyje pasakomi subjektu einančia daiktavardžio ar įvardžio daugiskaitos forma arba dviem daiktavardžiais ar įvardžiais, sujungtais jungiamuoju ir6. 1–3 sakiniuose tokia mutantų visuma kaip kolektyvinis aktantas eina agentą atliepiančiu subjektu (žr. Šližienė 1994: 43). Tiksliau kalbant, toks agentas sutampa (susilieja) su komityvu ir jį galima suvokti kaip komityvą. Čia matyti sintaksinė aktantų mažinimas (an. valence-reduction) (plg. Šližienė 1994: 330). Šie vartojimo atvejai vadinami vientisosios, arba monadinėmis, (reciprokėmis) konstrukcijomis (an. simple construction, monadic construction7). 1) Jonas, Petras ir Antanas kalbasi. (cituojama pagal Šližienę 1994: 43) 2) Jei jau ilgai šnekučiavo, jis apsimetė, ir ji neprisivertė pripainioti klaidos, jis taip pat nieko nesakė, jiedu lyg niekur nieko kalbėjo toliau. Nuo to laiko praslinkę daug metų. DKT 3) Vaida, kad lyg ir nori čia jus sukompromituoti, o išena jems labai vaikai. Mes, jūs ir aš, rimčiau kalbėjome tuo požiūriu. Bet vaikškaip piktė, kažkada čia darė (profesionalų požiūriu tai iš viso vaik darželis), primena kaip rimtą faktą. DKT Iš 1–3 sakinių matyti, kad kalbamų predikatų komityvą atliepiančio argumento pozicija lieka laisva. Ji gali būti užpildoma nevalentiniu – laisvojo nario 5 „Discontinous constructions are those in which the second reciprocant is a non-subject“ (Nedjalkov, Geniušienė 2007: 396). „A dyadic construction which creates a symmetric situation by placing one participant in a subject NP and another in a comitative phrase“ (Hurst 2010: 290). 6 Tokiais atvejais Nijolė Šližienė Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne paprastai skiria atskirą veiksmažodžio valentingumo struktūrą, kur kolektyvinį aktantą atitinkantis sintaksinis aktantas, pasakomas daiktavardžiu (ar įvardžiu) daugiskaitos forma – Nomₚlr, Juodu tarp savęs kariauja dėl pirmenybės (žr., pvz.: Šližienė 1994: 175t, 330, 336, 338, 356, 440; 1998: 178t; 2004: 221t, 233, 270, 452). 7 „Simple constructions are those in which both reciprocants are expressed by the subject“ (Nedjalkov, Geniušienė 2007: 396). „A monadic construction which groups the participants in the relation in the subject NP while losing an object NP“ (Hurst 2010: 290). Straipsniai / Articles 107 LORETA VAIČULYTĖ-SEMĖNIENĖ statusą turinčių reciprokinių žymeklių (an. reciprocal marker), pavyzdžiui, monosemantinė reciprokinė anafora vienas su kitu, daiktavardžio tarpusavyje vietininku, prielinksninė tarp savęs konstrukcija (plg. 4–5 sakinius). Šie reciprokinei žymekliai 5 sakinyje nėra susiję su veiksmažodžio kalbėti ‘mokėti kalbą; sugebėti reikšti mintis žodžiais’ valentingumu (žr. Slizienė 1994: 31), bet komunikaciniu požiūriu yra svarbūs. Kalbamieji tarpusavio santykį reiškiantys ir jį vienaip arba kitaip aktualizuojantys ir specifikuojantys reciprokinių žymeklių yra modifikatoriai⁸, t. y. veiksmažodis jų nereikalauja nei semantiškai, nei sintaksiškai (vadinamoji reduplikacija, arba dviguboj tarpusavio santykio raiška⁹ (an. replication, double reciprocals). 4) Atskirai kiekvieno klausiu, koks gyvenimas jį padarytų laimingą, tai paaiškėja, jog vyras jį įsivaizduoja vienokį, o žmona visai kitokį. Tačiau tarpusavyje (plg. vienas su kitu, tarp savęs) jie apie tai nesikalba, nekuria bendros vizijos, todėl viskas lieka šipuliais. DLKT 5) Susitikimas buvo judantis, graudus – melodrama. Žodžių nereikėjo. Jie vienas su kitu (plg. tarp savęs; tarpusavyje) kalbėjo subtiliais judesiais, tik jiems žinoma ženklų kalba, kuri, jei čia staiga būtų atėję pašalinis, galėjo pasirodyti mažų mažiausiai keistoka. DLKT Toliau pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į inzintyvinus 4–5 sakinius: bus aptariami atvejai, kai atskaitos tašku pasirenkami visi tarpusavio situacijos dalyviai, monadinese konstrukcijose pakomi subjektu, ir jų tarpusavio santykis arba paties predikato tarpusavio veiksmo reikšmė dar yra aktualizuojama ir specifikuojama reciprokiniu žymekliu. Straipsnio tikslas – atsakyti į klausimą, kas ir pagal kokius semantinius parametrus aktualizuojama vienu ar kitu reciprokiniu žymekliu. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: trumpai paminėti, kas kalbamuoju klausimu rašyta (žr. 2 skyrių), išanalizuoti reciprokinių žymeklių vartoseną monadinese konstrukcijose ir nustatyti hierarchinius reciprokinių žymeklių tarpusavio santykius (žr. 4 skyrių). Naudojamasi aprašomuoju analitiniu ir interpretacijos metodais. Siekiant tikslo remiamasi medžiaga, rinkta iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT) (plačiau žr. 3 skyrių). 8 Apie sintaksinių ryšių – valdymo ir modifikavimo, valdinio resp. modifikatoriaus, valdančio žodžio resp. modifikuojamo žodžio sampratą, kuria čia remiamasi, plačiau žr. Holvoet, Judžentis (2003: 11–35; 2005: 11–38). Ten pat plg. ir tradicinę sintaksinių ryšių tipų apžvalgą. 9 Tokią akanto raišką, kai kita forma neteikia jokios naujos informacijos, papildančios predikatinio žodžio reikšmę, Dalija Tekorienė (1985: 74) siūlo vadinti sudubinta to paties semantinio akanto raiška (pvz.: jedu priešėki vienas kitam; poros panašos vieną į kitą). 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas 2. RECIPROKINIŲ ŽYMĖKLIŲ APRAŠAS GRAMATIKOS DARBUOSE Norint aptarti, kas ir pagal kokius semantinius parametrus aktualizuojama reciprokinais žymekliais, ir nustatyti jų tarpusavio santykius, svarbu paminėti, kas apie tai jau sakyta. Pavyzdžiui, Petronėlė Bernardienė Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvy das, red., 1971: 198) rašo, kad „tarpusavio veiksmo reikšmės sangrąžiniai veiksmažodžiai gali būti vartojami kartu su paryškinamaisiais žodžių junginiais ar žodžiais, pvz.: vienas kitą, vienas su kitu, tarp savęs, savo tarpe, tarpusavy ir pan.; šie žodžių junginiai ar žodžiai sustiprina dviejų ar kelių veikėjų sąveikos reikšmę, pabrėžia glaudesnius pačių veikėjų tarpusavio santykius“. Jonas Šukys (1998: 515), aptardamas lietuvių kalbos linksnį ir prielinksnių vartoseną, laikosi nuomonės, kad „prielinksnio tarp konstrukcijos kartais reiškia objektą, tiksliau – objektus, tarp kurių yra koks neatitikimas, vyksta konfliktai ar bendravimas. [...] Konfliktą ar bendravimą gali reikšti ir posakis tarp savęs. [...] Tokiam tarp savęs yra sinonimiškas aptarėjais vienininkas tarpusavy(je), plg. Pasitare tarp savęs – Pasitare tarpusavyje.“ „Toks vienininkas sakinėje eina būdo aplinkybe. [...] Bet ir jie [būdo vienininkai tarpusavyje] turi tokių nors, kartais kalbai net įprastesnių pakaitalų. Moterys [...] ėmė tarpusavyje (plg. tarp savęs, viena su kita) šnabždėtis“ (Šukys 1998: 300). Kitais žodžiais kalbant, J. Šukys, panašiai kaip Elena Valiulytė Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvy das, red., 1976: 75, 105), skiria objektinius santykius žyminčią tarp savęs konstrukciją ir (būdo) aplinkybę tarpusavyje. Autorius (Šukys 1998: 515) mano, kad „posakiu tarp savęs nereikėtų piktnaudžiauti, ypač kai jis dubliuoja sangrąžinę veiksmažodžio formą ir kai iš sakinio aišku, kokius veikėjus ir kaip sieja veiksmas“. Emma Geniušienė (2007: 669t, aptardama lietuvių kalbos reciprokines konstrukcijas, laikosi nuomonės, kad, pavyzdžiui, konstrukcija seserys pasi-bčiavo viena su kita reciprokine anafora viena su kita veikiau pabrėžia refleksyvinio reciproko reikšmės komitatyvinį komponentą. Tarpusavio komponento emfazei (an. emphasis), pasak jos, pasirenkamas reciprokinių žymeklis tarpusavyje arba tarp savęs10. Čia aiškėja, kad vieni autoriai (pavyzdžiui, P. Bernardienė) reciprokinius žymeklius mini bendrai ir kreipia dėmesį į jų semantinę sąsają, t. y. orientaciją11, 10 Plg.: „Explicit expressions of the reciprocal meaning are the phrases tarpusavyje/tarp savęs [...] containing the reflexive pronoun save, and savo tarpe [...], but they can be used with reciprocal verbs (formally reflexive and lexical) exclusively, to intensify or specify the reciprocal meaning; e. g: Mes baramės tarpusavyje. Jie draugauja tarpusavyje“ (Geniušienė 2007: 636t). 11 Orientacijos terminas vartojamas pagal Holvoet 2009: 99. Straipsniai / Articles 109 LORETA VAČIULYTĖ-SEMĖNĖ su subjektu pasakomais mutantais, kiti skiria juos sintaksiškai ir / arba semantiškai: t. y. papildinio (objekto) vienas su kitu12, tarp savęs vs. aplinkybė tarpusavyje (pavyzdžiui, J. Šukys, E. Valiulytė); orientuotas į subjektą vienas su kitu ir orientuotas į predikatą tarp savęs, tarpusavyje (plg. E. Geniušienė). Pripažįstama (J. Šukys), kad funkciškai reciprokines žymeklis tarpusavyje gali priartėti prie tarp savęs. Adelė Valeckienė, aptardama įvardžius Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvyda, red., 1965: 696; plg. Ambrazas, red., 1996: 26913), rašo, kad „įvardžių poros vienas... kitas [...] nurodo du vienas nuo kito atibotus neapibrėžtus daiktus ar ypatybes, taip pat daiktų ar ypatybių grupes.“ Tokiais atvejais, kai šie tarp savęs susiję įvardžiai turi skirtingų linksnių formas ir vartojami su prielinksniai, be nurodytos atskiriamosios neapibrėžiamosios reikšmės, jie dar įgauna papildomas reikšmes, išplaukiančias iš tų linksnių ir prielinksnių funkcijų. „Pavyzdžiui, šios rūšies įvardžiai, išreikšti vienas vardininko, kitas galininko linksniu, gali turėti papildomą tarpusavio ryšio reikšmę (Vienas kitą veja). [...] Jau visi rūkė, kalbėjosi vienas su kitu“ (Ulvyda, red., 1965: 697). Albertas Rosinas (1996: 135), išsamiai aprašydamas įvardžius, atkreipia dėmesį į tai, kad „tam tikrais atvejais galima reciprokinių [vienas su kitu] ir sangrąžinių įvardžių neutralizacija. [...] Tarp + savęs gali pakeisti reciprokinių įvardžio įnagininko formą, plg.: Ten jie (...) tarp savęs ar su Ona pasišnekučiavo; Vieni pritarė, kiti negė ir ginčijosi tarp savęs. Tačiau kalbamoji neutralizacija, nors ir rodo sangrąžinių ir reciprokinių įvardžių semantinį panašumą, yra retoka.“ Paprastai vienaskaitos reciprokinių įvardžių vienas su kitu formos skaido abė, susidedančią iš dviejų elementų ir rodo tų elementų santykį. „Tačiau vienaskaitinėmis formomis skaidos ir tokios abės, kurios susideda daugiau kaip dviejų elementų. [...] visos rašto dalelės derinosi viena su kita. Taigi semantiškai reciprokinius žymeklis tarp savęs gali būti artimas reciprokinei anaforai vienas su kitu ir / arba jam artimas gali būti reciprokines žymeklis tarpusavyje. Be tokio sinonimiškumo atvejų, kiekvienas reciprokines žymeklis turi savo tipišką funkciją. Tai atvejais, kai vartojama reciprokine anafora vienas su kitu (plg. 5 sakinį), ja aktualizuojami atskiri subjektu pasakyti tarpusavio situacijos dalyviai. Čia relevantiškas yra skai dos parametras. Kas pagal jį aktualizuojama reciprokinais tarp savęs, tarpusavyje, bus kalbama toliau (žr. 4 skyrių). Apibendrinant tai, kas iki šiol sakyta, svarbu, kad minėtieji autoriai, 12 Plg.: „Papildiniu eina įvardžiai vienas kitas, vienas antras, kai jų antrasis dėmuo yra netiesioginis linksnis (kartais su prielinksniu), o pirmasis – vardininkas. [...] Dutė ir tėvas vengė vienas su kitu susitikti“ (Valiulytė in: Ulvydas, red., 1976: 479). 13 Plg.: „Atskirameji [įvardžiai] nurodo neapibrėžtus, bet vienus nuo kitų atskirtus bei atributus daiktus (asmenis, bendrus reiškinius) ar ypatybes“ (Ambrazas, red., 1996: 269). 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinės konstrukcijos aspektas be sinonimiškumo atveju, semantiniu požiūriu reciprokinius žymeklius skiria skirtingai: aptariamieji žymekliai yra orientuoti į subjektą (P. Bernadienė), orientuoti į subjektą yra reciprokiai vienas su kitu, tarp savęs, o į predikatą – reciprokinius žymeklis tarpusavyje (E. Valiulytė, J. Šukys, A. Rosinas), orientuotą į subjektą yra reciprokinių anafora vienas su kitu, į predikatą – žymekliai tarp savęs, tarpusavyje (E. Geniušienė). Kitais žodžiais kalbant, matyti nuomonių skirtumai, ką – subjektą resp. predikatą – aktualizuoja ir specifikuoja kalbamieji reciprokinių žymekliai. Nicholas Evans, Stephen C. Levinson, Alice Gaby ir Asifa Majid (2011: 31–33), išsamiai nagrinėdami reciprokinius veiksmažodžius semantinės tipologijos aspektu, skiria penkis semantinius tarpusavio situacijos parametrus, turinčius (galinčius turėti) įtakos vienų ar kitų reciprokinių konstrukcijų vartojimui: tai (a) dalyvių skaičius (du vs. daugiau nei du); (b) dalyvių konfiguracija (an. configuration14); (c) simetrija (simetriškas vs. asimetriškas); (d) laikas (an. temporal organisation) (vienalaikis vs. sekos arba abu (t. y. nepritaikomas)), (e) situacijos, arba įvykio tipas (an. action or situation type; event-type). Kalbininkų nuomone, tipiškoje tarpusavio situacijoje, reiškiamoje, pavyzdžiui, konstrukcija Jonukas ir Onutė apsikabino vienas su kitu, dalyvauja du (Jonukas, Onutė) mutantai. Tokia monadinė konstrukcija pasakomas kompleksinis įvykis (an. complex event; a joint action or plurality of events), kurį sudaro dvi vienalaikės (tuo pačiu metu, kai Jonukas apkabino Onutę, Onutė apkabino Jonuką), simetriškos (tai, ką daro Jonukas Onutei, Onutė daro Jonukui) ir draugės (sudėtį argumentų; an. conjoined argument) (tai, ką daro Jonukas ir Onutė, jie daro kartu) propozicijos (an. two sub-events). Tarp tokių mutantų yra stipri (an. strong15), poros (an. pair16) konfiguracija. Be šių, minėtieji autoriai dar skiria grandines (an. chain17), radinę (an. 14 „The […] parameter configuration comes into operation once multiple participants are involved, since then the possible permutations of who acts on whom can also vary“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 31). 15 „Where all participants act on each other symmetrically the event is fully saturated“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 31). 16 „A and B, and likewise C and D, could be in strong symmetrical interaction, but with no interaction between the pairs“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 32). 17 „A could act on B who could act on C who could act on D, resulting in a linear series of events“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 32). Straipsniai / Articles 111 LORETA VAĮČULYTĖ-SEMĖNĖ radial) 18, samplūdžio (an. melee)19 ir žiedo (an. ring)20 konfiguracijas. Nagrinėdama lietuvių kalbos reciprokinės konstrukcijas E. Geniušienė (2007: 69t) teigia, kad su leksiniais reciprokais, implikuojančiais tik du mutu- antus (žr. 6–8 sakinį) arba tik daugiau nei du (žr. 9–11 sakinius), reciprokine anafora vienas su kitu yra redundantinė ir todėl paprastai nevartojama. Su kitas leksiniais reciprokais, pavyzdžiui, bendrauti, draugauti, giminiuotis; lenktyniauti, rungtyniauti, kovoti, kariauti ir pan., vienaskaitos arba daugiskaitos vienas su kitu formos vartojamos specifinių tarsavio situacijos dalyvių skaičių (pvz.: jie draugauja vienas su kitu / vieni su kitais; dar plg. 12–13 sakinius). Vienaskai- tos arba daugiskaitos vienas su kitu iš esmės galimas ir su refleksyviniais recip- rokais, bet jie esą vartojami tik labai retais atvejais: kai būtina, t. y. norima, pabrėžti (plg. 14–16 sakinius). Reciprokiniai žymekliai tarpusavyje, tarp savęs taip pat gali pabrėžti du ir daugiau tarpusavio situacijos mutantų (pvz.: Visi siė giminuojasi tarpusavyje; Giminės retai tuokiasi tarpusavyje; Jiedvi barasi tarp savęs; *Je pasibučiuo tarp savęs; *Jie susitokė tarpusavyje; *Paukščiai buriasi (telkiasi) tarpusavyje; jie dažniausiai vartojami su refleksyviniais reciprokai, turinčiais reikšmę ’būti vienas kitą’ (barasi, pėnasi, mušasi, graužiasi) ar ’kal- bėti, šnabždėti vienas kitam’ (kalbasi, pasišnėbėjo) (Geniušienė 2007: 67; plg. 17–20 sakinius). Taigi lietuvių kalbos pagrindu matyti, kad, be minėtų išimčių, tarpusavio situacijos dalyvių skaičius nedaro įtakos reciprokinių žymeklių pasirinkimui. Atsižvelgiant į tai, kas trumpai referuota, toliau (žr. 4 skyrių) ieškoma atsakymo į klausimą: kas turi daugiau įtakos ir kas yra kalbamaisiais žymekliais (labiau) aktualizuojama? 6) Gamtos mylėtojai išmoko gėles auginti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Jie nuėjo dar toliau: namų sąlygomis gūlbes parovasi, krovė lizdus, augino jauniklius. DĖKT 7) Visi aktoriai ilgainiui tojė J. Miltinio studijoje poravosi, tuokėsi ir krikštijo vienas kito vaikus – nuo šito neįmanoma apsisaugoti, nebent tai būtų studija-vienuolynas. DĖKT 18 „Sentence [The teacher and her pupils intimated one another] is ambiguous, but in one of its readings the teacher intimates each of her pupils and vice versa, but no intimation obtains between pairs of students“ (Evans, Levinson, Gaby, Majid 2011: 8). 19 „A and C could each act on D who alone acts on C, etc.“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 32). 20 „Each participant [in: The children chased each other round in a ring] is both chased and a chaser, but there is no pair within which a symmetrical relation holds“ (Evans, Levinson, Gaby, Majid 2011: 8). 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funcinis reciprokinių žymėjų monadinėse konstrukcijose aspektas 8) Publika siurbė kokteilius, paravosi, klausėsi klastingos muzikos ir greitai girtėjo. DLKT 9) Mano kursai artėja paskutinės studijų dienos. Jaučiausi visai laiminga, kad man jos pasibaigs tik po metų. Bet kas čia? Konservatorijos vestibiulyje būriuojasi mano du brangieji Vytautai, Rita Kučinskaitė ir...Gražina Ručytė – mano išsvajotas pianistės idealas! DLKT 10) Jogos poza sėdi vyras. Japonas ar kinietis? O šalia lango – drobė, ne tik kopija: Mozė džiaugiasi Dievo įstatymais. Smilksta kalnas. Pąsaitėje būriuojasi žmonės. DLKT 11) Aušta šilta ankstyvo rudens diena. Iš po rusvėjančių smilgų kuokštų išlenda kurapkos, ant plikeliusių kalnelių būriuojasi gandrų. Ir žolė po kojomis beveik nežiba – suminta, dukta, išblukusi. DLKT 12) Grįždamas namo Gausas klausė savęs, ar ateis kada nors diena, kai žmonės bendraus vieni su kitais nemeluodami. DLKT 13) Kaip tik todėl skirtingi žmonės paveikslai netveria greta kits kito, būdami vienas su kitu nesusiję, bet pagrįstai vienas su kitu kovoja. DLKT 14) Mirusiuosius toliu degino, laidavo sudegintus be įkapių, kapus supo akmenų vainikais, kurie jungėsi vienas su kitu, arba laidojo toliau pilkapiuose, vis dažniau užkasdami mirusius nedegintus, į kapus dėdami metalinių papuošalų. DLKT 15) Armando įgirdęs, kad nepažįstamasis su juo sveikinasi, nesudvejojęs padarė tą patį. „Mano giminėje ši šventė švenčiama. Žmonės sveikinasi vieni su kitais, tačiau aš nežinau iš kur kilusi tokia tradicija. Gal jūs galėtumėte pasakyti?“, – klausė pametęs. DLKT 16) Vaikšto maži žmonės kaip paukštukai po žemę ir auga. O kaip auga, turi būti visų mūsų rūpestis. Tačiau puolam, kaupiam, draskomės vieni su kitais dėl niekų, o tuos mažus žmones kartais ir pamirštam. DLKT 17) Čirškė namų žadintuvai, knarkė seniai, čiūreno į lovas vaikai, glamonėjosi vyrai ir moterys. Ėjo gyvenimas. DLKT 18) Pašoko keletas varpinų, paėmė ant rankų skaitytoją, nuėjo žemėn ir už šventoriaus nešio, džiaugsmingai rekdami. Kiti tarp savęs glamonėjosi, iš džiaugsmo verkdami bučiavosi, kiti užtraukė giesmę: Linksma diena apturėjom, kurios nuo seno norėjom... DLKT 19) Spaudė buvo šiurpu skaityti apie tai, kad rusų aviacija bombardavo ir savųjų pozicijas, o tankai susišaudavo tarpusavyje. Įdomu ir tai, kad racijos ryšiai veikia tomis pačiomis bangomis, kitaip sakant, rusai gali klausytis čečėnų, o pastarieji – rusų komandų. DLKT 20) 44 dalyvės rungtyniavo šveicariška sistema (10 ratų). Kiekviena pora tarp savęs žaidė (plg. tarpusavyje; vs. viena su kita) po dvi partijas – baltosiomis bei juodosiomis figūromis. DLKT Straipsniai / Articles 113 LORETA VAĮČULYTĖ-SEMĖNĖ 3. EMPIRINĖS MEDŽIAGOS ŠALTINIS IR ATRANKA Straipsnio pagrindas – 111 pavyzdžių, kur monadinė konstrukcijose su reciprokinių veiksmažodžių (žr. 1 skyrių) visų laikų ir asmenų finitėmis ar infinitėmis (dalyvių, bendraties) formomis vartojami reciprokinių žymekliai viena su kita, vienas su kitu, vienos su kitomis, vieni su kitais, tarp savęs, tarpusavyje, savitarpyje, abipusiai, abipusiškai, savitarpiškai. Empirinė medžiaga rinkta iš DLKT, kurio didžiąją dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos kalbos tekstai. Tekstai yra įvairių žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros). Sakytinės kalbos pavyzdžių ten yra akivaizdžiai mažiau. Sakiniai su reciprokinais veiksmažodžiais eilėmų tvarka atrinkti į DLKT išplėtinės paieškos laukeli įrašius, pavyzdžiui, tarpusavyje (naudojamas paieškos kriterijus sutampa) arba, pavyzdžiui, vienas su (naudojamas paieškos kriterijus frazė) bendrai, t. y. neskirstant pagal funkcinius stilius, kalbos atmainas ar pan. Taigi klausimas, ar, pavyzdžiui, vienų ar kitų reciprokinių žymeklių vartojimas koreliuoja su funkciniais stiliais, lieka atviras. Paieškos metu DLKT rasta 7060 vartosenos atvejų su tarpusavyje, 845 pavarto-jimo atvejai su tarp savęs, 401 vieni su kitais atvejai, 1079 – vienas su kitu, 52 atvejai su vienos su kitomis ir 653 pavartojimo atvejai su viena su kita. Iš jų su kalbamaisiais veiksmažodžiais atrinkta 317 sakinių su tarpusavyje, 190 tarp savęs sakinių, 215 sakiniai su vieni su kitais ir 8 su vienos su kitomis, 191 vienas su kitu sakinių bei 174 sakiniai su viena su kita. Remiantis žodynuose teikiama daiktavardžio tarpusais reikšme ‘abipusiškumas, savitarpis’²¹, DLKT ieškota ir semantiškai susijusių savitarpyje, savitarpiškai, abipusiškai, abipusiai vartosenos. Su šiais reciprokines žymekliais rasta pavienių pavyzdžių. Atsižvelgus į minėtą 21 Plg., DŽe: tarpusavis (1) abipusiškumas, savitarpis: Jie šnekasi ~yje (tarp savęs). savitarpis (1) sąsaja tarp asmenų, grupių ir pan., tarpusavis, abipusiškumas: Gerai sugyveno ~yje. LKŽ: tarpusavis sm. (1) abipusiškumas, savitarpis: Mes, pasidavę rankas, prieikėme tvirtai laikytis tarpusav draugystės J.Balč. Pirmą porą dienų abi mūsų respublikos komandos susitiko tarpusavyje sp. savitarpis sm. (1) tarpusavis, abipusiškumas: Jų savitarpio santykiai tam žmogui rūpėjo Jabl. Tenai ir vyrai, ir moterys savitarpy lenkškai kalba Rd. Savitarpyje bart NdŽ. Savitarpė[j] anie (vaikai) taip šneka DūnŽ. Bet savitarpų puikybė iki šiolei mus gena Mair. | Savitarpio reikšmės sangrąžiniai veiksmažodžiai irgi yra intranzityviniai, nes jų reiškiamas veiksmas abipusiškai pereina iš vieno subjekto į kitą LKGI185. abipusiškumas sm. (2) BŽ305 → abipusikas: Pareigų abipusiškumas TTŽ. abipusiškas -a adj. (1) abipusis, tarpusavio: Abipusiška meilė rš. abipusiškai adv.: Liaukos abipusiškai vienos kitas reguliuoja rš. savitarpiškas -a adj. (1) būdingas savitarpio santykiams: Bendras savitarpiškas gyvenimas rš. savitarpiškai adv. Savitarpyje daug kas savitarpiškai dovanojama FT. Savitarpiškai vienareikšmis atitinkamas SkŽ284. 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas J. Šiuo nuomone, kad vartojant sangrąžinius tarpusavio veiksmo veiksmažodžius nereikėtų piktnaudžiauti reciprokiniu žymekliu tarp savęs, ir kitokią E. Geniušienės (žr. 2 skyriuje), atrodo aktuali padomėti, ar tai turi įtakos reciprokinių žymeklių vartojimui. Sangrąžiniai predikatai, kurie sudaro 58,4 proc. (646 sakinai) visų aptariamų sakinių, atskirti nuo nesangrąžinių – 41,6 proc. (461 sakinys). Turima medžiaga pasiskirsto taip, kaip matyti 1 lentelėje. 1 LENTELĖ. Reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose Reciprokinis žymeklis | Reciprokinis veiksmažodis | Sangrąžinis | Nesangrąžinis | Sakinių skaičius | Vienas su kitu | 117 (61,3 %) | 74 (38,7 %) | 191 (100 %) | Viena su kita | 95 (54,6 %) | 79 (45,4 %) | 174 (100 %) | Vieni su kitais | 141 (65,6 %) | 74 (34,4 %) | 215 (100 %) | Vienos su kitomis | 3 (37,5 %) | 5 (62,5 %) | 8 (100 %) | Tarp savęs | 127 (66,8 %) | 63 (33,2 %) | 190 (100 %) | Tarpušavyje | 156 (49,2 %) | 161 (50,8 %) | 317 (100 %) | Savitarpyje | 4 (57,1 %) | 3 (42,9 %) | 7 (100 %) | Savitarpškai | – | 2 (100 %) | 2 (100 %) | Abipusiai | 3 (75 %) | 1 (25 %) | 4 (100 %) | Abipusiškai | – | 3 (100 %) | 3 (100 %) | Iš viso | 646 (58,1 %) | 465 (41,9 %) | 111 (100 %) 2 LENTELĖ. Reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose Reciprokinis žymeklis | Reciprokinis veiksmažodis | Sangrąžinis | Nesangrąžinis | Sakinių skaičius | Vienas su kitu (vn. ir ds., vyr. ir mot. g.) | 356 (60,5 %) | 232 (39,5 %) | 588 (100 %) | Tarp savęs | 127 (66,8 %) | 63 (33,2 %) | 190 (100 %) | Tarpušavyje | 156 (49,2 %) | 161 (50,8 %) | 317 (100 %) | Savitarpyje | 4 (57,1 %) | 3 (42,9 %) | 7 (100 %) | Savitarpiai | – | 2 (100 %) | 2 (100 %) | Abipusiai | 3 (75 %) | 1 (25 %) | 4 (100 %) | Abipusiškai | – | 3 (100 %) | 3 (100 %) | Iš viso | 646 (58,4 %) | 465 (41,6 %) | 111 (100 %) Straipsniai / Articles 115 LORETA VAČIULYTĖ-SEMĖNĖ Sudėję visas monadines konstrukcijas su vienaskaitos ir daugiskaitos formų vyriškosios ir moteriškosios giminių vienas su kitu, turime apibendrintą 2 duomenų lentelę, kurioje matyti, kad reciprokinis žymeklis vienas su kitu ar tarp savęs renkami kiek dažniau su sangrąžiniais, o tarpusavyje su nesangrąžiniais veiksmažodžiais. Vargu ar tai relevantška. Reciprokinių žymeklių vartojimui (pasirinkimui) įtaką daro kitos priežastys. Kita vertus, iš lentelės akivaizdu, kad kalbos vartotojas reciprokinį žymeklį savitarpškai, abipusiai, abipusiai renkasi pavieniais atvejais. Kitaip sakant, retai kada aktualizuojamas ir specifikuojamas predikatą sakome tarpusavio veiksmo reiškimosi būdas. 4. RECIPROKINIAI ŽYMĖKLIAI PAGAL SEMANTINIUS PARAMETRUS Minėta (žr. 2 skyriuje), kad semantiškai reciprokiniai žymekliai gali būti artimi: reciprokinis žymeklis tarpusavyje gali būti sinonimiškas žymekliui tarp savęs, o pastarasis – reciprokinė anafora vienas su kitu. Atkreiptas dėmesys į skaidus parametrą, pagal kurį reciprokinė anafora vienas su kitu skaido iš dviejų ar daugiau narių susidarančią aibę ir nurodo jos narius kaip atskirus. Pagal skaidą panagrinėkime tolesnius DKT sakinius. Pavyzdžiui, 21–22 sakiniuose reciprokinė anafora vienas su kitu aktualizuoja du atskirus (pavienius) subjektu pasakomus mutantus. Daugiau nei dviejų atskirai suvokiamų mutantų, pasakomų subjektu, aktualizavimas matyti ankstesniuose (12–16) sakiniuose (dar žr. toliau). 23 sakinyje reciprokinė anafora vieni su kitais aktualizuoja dviejų atskirų – tėvų ir vaikų – grupių tarpusavio santykį vienos su kita, o reciprokinį žymeklį tarp savęs – kiekvienos atskiros (tėvų, vaikų) grupės pavienių (atskirų) dalyvių tarpusavio santykį (dar plg. 20 sakinį; žr. toliau). Žiūrėdami į 24 sakinį galime kalbėti apie reciprokinio žymeklio tarp savęs dvireikšmiškumą: arba jis sinonimiškas reciprokinė anaforai vienas su kitu, arba jo, kaip ir 25 sakinyje, pabrėžiami subjektu pasakomi du mutantai kaip grupė. Tarpusavio santykiu subjektu pasakome mutantų grupė, kur pats tarpusavio santykio dalyvių atskirumas nėra arba yra mažiau aktualus ir tokia grupė suvokiama kaip labiau uždara (an. bounded set) (pavyzdžiui, tremtis vaikų), specifikuoti ir pabrėžti renkamasi ir tarp savęs 26–27 sakiniuose. Veikiausiai tarpusavio santykį uždaroje mutantų grupėje (keturi Benetton) aktualizuoja tarpusavyje 28 sakinyje. Jei taip, vadinasi, ir 29–30 sakiniuose vartojamą žymeklį tarpusavyje galime interpretuoti kaip semantiškai susijusį su subjektu pasakomais dviem mutantais: reciprokinį tarpusavyje (gali būti) aktualizuojama (ir) uždaro dviejų mutantų grupę (žr. toliau). 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas Taigi subjektų pasakomų mutuantų suvokimas turi įtakos reciprokinių žymeklių vartojimui: reciprokine anafora vienas su kitu aktualizuoja kiekvieną tarpsavio situacijos dalyvį atskirai, reciprokinių žymekliai tarp savęs, tarpusavyje – visus (du ar daugiau) dalyvius labiau uždarai arba uždarai – kaip tam tikrą mažiau skaidžią grupę. Kitaip tariant, skaid(os) parametras yra relevantiškas reciprokinių žymeklių vartojimui. Galėtume manyti, kad reciprokinių žymeklių tarp savęs, tarpusavyje vartojimu, pavyzdžiui, 24, 26, 28 sakiniuose galbūt kiek įtakos turi ir sintaksinė distribucija: greta vartojama prie linksnio su konstrukcija, plg.: Jie daugiau bendrauja ne su kitais, o vieni su kitais. Tačiau 31 sakinio pagrindu turime pripažinti, kad jos įtaka nėra esminė. 21) Tyla suaktuoja renginių šurmulys. Bet, kita vertus, gal ir gerai. Ne dėl to, kad poezija ir logika nebutinai vieną su kita dera. Kartais prasmingiau rašyti, kai esi kupinas įspūdžių. DKT 22) Ir iš dėlio vidaus būna taip, kad dušia ir materija kovoja viena su kita. Dar Espronceda yra pasakęs tokius žodžius: Gyvenime žmogus rams nebuna. Per daug jis turi sielos arba kūno. DKT 23) Yra šeimų, kur tėvai ir vaikai kalba ne vieni su kitais, bet tarp savęs. DKT 24) Du piemenys, tarp savęs bičiškai kalbėdamiesi, pasakoja apie Išganytoją ir jo Motiną, arba tarsi vienas su kitu rungdamiesi, apdainuoja Kūdikėlį ir Mergelę. DKT 25) Juo mažiau sutuoktiniai kalbasi tarp savęs (plg. vienas su kitu), juo labiau didėja nusivylimas ir atsiranda „kalbos barjeras“. Nebenorima būti kartu. Išigali visiška ramybė. DKT 26) Aš tik pastebiu, kad tie treties vaikai yra lyg kokia atskira jaunimo dalis: jie niekur per daug nesireiškia, daugiau bendrauja ne su kitais, o tarp savęs. Ir tas jų bendravimas daug tylensis, ne toks kaip visų šitų. DKT 27) XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje visoje Lietuvoje bežemių, neturtingų šeimų vaikai tuokdavosi tarp savęs (plg. tarpusavyje), nes kaimo bendrijoje dar buvo ryškūs socialiniai susiskirstymai. Neturtingos merginos neturėjo jokio pasirinkimo². DKT 22 Plg. rusų kalbos duomenis: „If, however, the predicate is predicated to denote situations with only two participants, its co-occurrence with meždu soboj apparently turns out to be awkward; cf.: *Oni pocelovalis’ (poznakomilis’, pozënilis’) meždu soboj. Elimination of such quantitative restrictions (for example, by virtue of the addition of a distributive sense) would make these combinations quite possible; cf.: Oni vse perecelovalis’ (perenakomilis’, perežенilis’) meždu soboj.“ (Knjažev 2007: 689–690). Straipsniai / Articles 117 LORETA VAIČULYTĖ-SEMĖNĖ 28) Nė vienas iš keturių Bentonų, firmos įkūrėjų, nelankė koledžo, nebaigė specialių prekybos, dizaino mokslų. Jie ir šiandien tarpusavyje (plg. tarp savęs) bei su seniais kompanijos darbuotojais kalba vietiniu dialektu, o ne taisyklinga italų kalba. DKT 29) Manė vis raminą: „Atsipalaiduok. Jie teks – kalbėk bet ką savo kalba, nutaisęs Mussolinio miną. Grimasos visada gelbsti“. Meksikiečių pora kūrėsi tarpusavyje (? vienas su kitu). Aš įtariu, jog jie kadaise skaitė Lorcą. DKT 30) Ir antras tylėsi, verkiantis balsas pritaramas: – Bet kur mano ryšiai? Viešpatie, tai turi mano ryšiai? Galapataka ir teisėjas pasinėrėdo tarpusavy, ir keli tarnai nusileido nuo terasos. – Apie kokį Kuntį jis ten reikia? – pasiteiravo viens iš podų. – Jie venga šviesos ir mano į ryšius? DKT 31) Pasidalinę į grupes, šūkštinėjo po aprėpusius cerkes ir celes; rove ridkus iš vienolyno daržo, ginčijosi su juos vedžiojančiais vienuolėmis ir vieni su kitais. Dviedžint vienuolių, senų ir visai jaunų, priėmė svečius lyg neišvengiamą Dievo siųstą išbandymą. DKT Skaidos parametro svarba raiškai matyti ir iš vietos ar laiko reikšmių aprašų. Jonas Kilius (1977: 45), aptardamas linksnių ir prielinksnių orientacinių reikšmių²³ struktūrą, atkreipia dėmesį į tai, kad vietininkui ir čia aptariamam prielinksniui tarp relevantiškas yra vidaus požymis. Jis teigia, kad vietininku (pavyzdžiui, statinė) „žymimas neskaidųs orientyro (jei daugiskaita – kiekvieno daikto) vidus, eliminuojant išorę, o prielinksnio tarp orientacinė reikšmė lyg hibridinė – kartu ir vidus, ir išorė; vidus ta prasme, kad reiškiama skaidos orientyro apribota erdvė, o išorė, kad apribotoji erdvė yra orientyrą sudarančių objektų išorėje“ (plg. Valiulytė 1995: 7t). Kalbininko (Kilius 1977: 46) nuomone, pagal bendrą – vidaus požymį vietininkas „gali kontekste gauti reikšmę tarp, kai a) orientyras – vienas skaidos objektas – reiškiamas daugiskaitiniu daiktavardžiu (Duryse pasirodė Dovdonai; Stovi tarp durų); b) kai daugiskaita reiškia vienarūšių objektų sankaupą, bet iš dalies laikoma viena visuma, turinčia tūri (Lapuose tvaksojo mėlynos uogų kekės; Tarp jų (medžio lapų) geltonavo vaisiai aukso)“²⁴. E. Valiulytė (1995: 10), detalizuodama vietos raišką, polemizuoja su J. Kiliumi (1977) ir mano, kad vietos linksnių ir prielinksnių konstrukcijų priešprieša 23 „Orientacinė reikšmė vadinama reikšmė, nusakanti, kokioje vietoje orientyro atžvilgiu yra, buvo ar bus subjektas – orientyro viduje, išorėje, viršuje, šone ir pan.“ (Kilius 1977: 40). 24 Panašios nuomonės laikosi ir E. Valiulytė (1995:120; dar plg. Šukys 1998: 27): „Kai kurių daiktavardžių daugiskaita, žymi vienarūšių daiktų sankaupą, taip pat gali būti pakaitomis vartojama su prielinksniu tarp ir vietininku.“ 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas pagal „vietos bendrumo / pašalio“ reikšmės yra visuotinė. Todėl pastaroji, kaip ji teigia, esanti parankesnė už J. Kilios siūlytą „vidus / išorės“ priešpriešą. Priešpriešos „vietos bendrumas / pašalys“ pagrind (Valiulytė 1995: 8) vidus vietininkas, kuriuo „dažniausiai reiškiama ko nors buvimo vieta daikto (oriento viduje, jo ribose“ (t. p.: 11), yra opozicinis tarp konstrukcijai, žyminčiai buvimo vietą, aprėptą iš dviejų ar kelių pusių. Toks vidaus reikšmės vietininkas gali būti sinonimiškas tarp + kilm.: stovė tarp vartų / vartuose (t. p.: 13, 118²⁵). Tokiame kontekste daiktavardis vartai savo reikšme atitinka sudurtinį žodį tarpvartė: „jų vietininkas gali atstoti minėtas formas, pvz.: [...] Markuskas nuejo, o ji liko viena tarpvartėje (/ vartuose / tarp vartų)“ (Valiulytė 1995: 119, plg. 1998: 100t). Nor „konstrukcijų tarp durų, vartų ir vietininkų skirtumas sunkiau suvokiamas: vis tik prelinksninis tarp akcentuoja daiktavardžiu žymimo erdvės tarpo šonines ribas (t. y. rodo suskaidytą erdvę), o vietininkas nurodo tik vertikalią plokštumą, kaip apibrėžtą erdvę. Apskritai daugiskaitos vietininku nurodomi daiktai suvokiami kaip jų užimama vieta (ta prasme vientisa), o prelinksninio tarp konstrukcija žymi vietą perteikiamą kaip suskaidytą (šakose / tarp šakų čiulba paukščiai)“ (Valiulytė 1995: 121; plg. 1998: 102–104)²⁶. J. Šukys (1998: 283), nagrinėdamas lietuvių kalbos linksnių ir prielinksnių vartoseną, atkreipia dėmesį į tai, kad „kuo daiktavardis abstraktesnis, tuo jo vietininko vietos reikšmė mažiau ryški, kartais įgijusi kitų reikšmių atspalvių“, o „abstraktesnės reikšmės vietininkais dar [...] vis dažniau nusakoma nebe tiek vieta, kiek veiksmo, reiškinio reiškimosi sritis (Linkime jums sėkmės visuose dalykuose), kokį objektą naudojamas, taikomas, buvimas kokioje nors srityje (Kalbos normos diegimas praktikoje (plg. praktiškai)). Tokie vietininkai dažnai turi ir būdo, būvio reikšmių atspalvių“. Abstrakčių daiktavardžių tarpuose, krūva, būrys ar pan. vietininkais reiškiamas veiksmo atlikimo būdas (Šukys 1998: 300t; dar žr. skirsnį 2). Čia svarbu ir tai, kad „dalis tokių būdo reikšmės vietininkų turi ir vietos ar laiko reikšmės atspalvį (reikšmių sinkretizmas), pvz.: Viešumoje (plg. Viešai) apie tai nekalbama“ (Šukys1998: 301); prielinksnio tarp konstrukcija, pavyzdžiui, sakinyje Ir visoki žiedeliai taip tarp savęs pinas reiškia objektą (Šukys 1998: 515), o polinksnis tarp – objektą su būdo atspalviu, pvz.: Atvykėliai patyluais kalbėjosi savo tarpe (t. p.: 518). 25 Dar pažymėja E. Valiulytės nuomonę žr. Ulvydas, red., 1976: 72. 26 Kiek vėliau E. Valiulytė (1998: 24t), išsamiai aprašydama dabartinės lietuvių kalbos sintaksinius sinonimus ir atsižvelgusi į laiko reikšmėms įvardyti vartojamus terminus, vietoj „vartoto nebelai aiškaus vietos bendrumo termino“, skiria aukščiausios pakopos semantinę opoziciją – „sutampanti / nesutampanti vieta“. Sutampančią vietą žymintys vietininkas ir tarp konstrukcija autorės skiriami kaip opoziciniai „vidus / skaidumas“ pagrindu (plg. skirtingai Valiulytė 1995: 8). Pagal slankumo reikšmes abi vietos raiškos žymi buvimo vietą. Straipsniai / Articles 119 LORETA VAČIULYTĖ-SEMĖNĖ Remdamiesi tuo, kas pasakyta, pagal vietos raiškos tarp vartų / vartuose / tarpuvartėje analogiją galėtume toliau kalbėti ir apie rūpimus reciprokinius žymeklius tarp savęs / tarpusavyje / sait arpyje27. Tada vietos (erdvės) reikšmės pavyzdžiu sudarytus tarp savęs / tarpusavyje / saitarpyje apibendrintai laikytume aplinkybiniais modifikatoriais, kuriais sakoma veiksmo reikšmės sritis (apibrėžtoje) erdvėje (plg. 32–33 sakinius). Pagal raišką lokatyviniai tarp savęs / tarpusavyje / saitarpyje galėtų būti skiriami nuo prieveiksmiais abipusiai, abipusiškai, savitarpiškai reiškiamų būdo modifikatorių, pavyzdžiui, 34–36 sakiniuose. Arba, atsižvelgdami į čia aktualų funkcinį aspektą ir remdamiesi tradicija (Ruže in: Ulvydas, red., 1976: 504; Šukys 1998: 300), pagal reikšmės artumą tipiškam būdo prieveiksmiui (abipusiai, abipusiškai, savitarpiškai) galėtume tarpusavyje / saitarpyje laikyti būdo modifikatoriais. Tada sintaksiškai būdo modifikatoriai tarpusavyje, saitarpyje, abipusiai, abipusiškai, savitarpiškai santykinai galėtų būti skiriami nuo objektinių vienas su kitu, tarp savęs. Reliatyviai skirčiai pagrindo duoda daiktų, pasakomų subjektų, skaita. Kaip sakyta, ją gali būti grindžiamas ir reciprokiniu žymekliu tarpusavyje vartojimas (žr. toliau). 32) Tą patį ministras pakartojo ir 1938 m. pavasarį: pats žydai nesutaria dėl bendruomenių. „Tegu žydai susikaba sait arpy (plg. tarpusavy), tada bus galima tartis“. DLKT 33) Dėl ko saitarpyje (plg. tarpusavy) maištaujam, nuolat ginčijamės? Juk tai menkniekiai, menkusi donkichotiados niekalai. DLKT 34) Susitariančiosios šalys rekomenduoja įmonėms spręsti ginčus visų pirma [joms] draugiškai abipusiai susitariant. DLKT 35) Toks analizės būdas suteikia galimybę ne tik atidžiau įsižiūrėti į šių poecių kūrybą, bet ir šią tą susisteminti, mėginti suvokti, kaip abipusiškai sveikauja forma ir turinys, kaip formali raiška skleidžiama mintis. DLKT 36) Taip pat į bandymus derinti piliečių grupių siekius vadovauti ir valdyti, daugelio žmonių troškimą gyventi laisvai ir savitarpiškai nevaržomai bendrauti. DLKT Kitaip sakant, atskaitos tašku čia pasirinkus semantinį aspektą matyti, kad vieni reciprokinių žymeklių yra labiau semantiškai susiję (t. y. orientuoti) su subjektu, kiti – su pačiu tarpusavio veiksmo reikšmės predikatu. Atsižvelgiant į tai, darosi tikslinga kalbėti apie tam tikrą reciprokinių žymeklių gradaciją: vienas su kitu > tarp savęs > tarpusavyje > saitarpyje > abipusiai / savitarpiškai, 27 Plg. žodynuose teikiamą daiktavardžio tarpas reikšmę ‘kuo nors susijusių žmonių aplinka’: Anie pradėjo savo tarpe pyktis, bartis. Akm. Ir anuodu savo tarpe žais, vienas antrą myla, apsikabinęs vienas antrą (apie vaikus) Žb. (LKŽe) Savo ~e sugyveno gerai (DŽe). 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas kai reciprokine anafora vienas su kitu tipiškai orientuota į patį kaip skaidų suvokiamą subjektą ir ja aktualizuojamas kiekvienas subjektų sakomas atskiras tarpusavio situacijos dalyvis, prieveiksmai abipusiai / abipusiškai / savitarpiškai orientuoti į predikatą ir jas aktualizuojamas pats tarpusavio veiksmo reikšmės predikatu sakomo veiksmo abipusiškumas; kiti reciprokinių žymekliai atsiduria tarp vienas su kitu ir savitarpiškai. Taigi aptariami reciprokinių žymekliai atliepia orientacijos, arba subjekto > predikato aktualizavimo ir specifikavimo, hierarchinius skirtumus (dar plg. 37–38 sakinį). Taip pat, remdamiesi minėtais J. Kilius, E. Valutės vietos, laiko raiškos tyrimais, galime ankstesnę mintį patikslinti ir analogiškai kalbėti apie tai, kad tarpusavio situacijos mutuantų, sakomo subjektų, skaidų požymių reikšmės yra atskiras : vientisas, arba individualus (individas) : kolektyvinis (grupė), požymis (parametras), koreliuojantis su reciprokinių žymeklių vienas su kitu > tarp savęs > tarpusavyje var tojimu: atskirų mutu antų tarpusavio santykis aktualizuojamas reciprokine anafora vienas su kitu (žr. 39 sakinį), mutantų tarpusavio santykis uždarai arba uždarai suvokiamoje grupėje kaip (labiau) vientisoje visumoje – reciprokinių žymeklių tarp savęs arba tarpusavyje (žr. atitinkamai 40–41 ir 42 sakinius). Kaip minėta, pagal skaidą reciprokinių žymeklių tarp savęs gali priartėti prie atskirų mutantų tarpusavio santykio specifikatoriaus – reciprokines anaforos vienas su kitu (žr. 43 sakinį, dar plg. 24 sakinį), arba prie jo gali priartėti reciprokinių žymeklis tarpusavyje (žr. 44 sakinį, dar plg. 28–29 sakinius). 37) Už tai Vokietija perleido rusams didesnę Lietuvos teritorijos dalį. Tada Vokietija ir Sovietų Sąjunga buvo sąjungininkės: abi puolė Lenkiją, abipusiai sutardamos (plg. abipusiai viena su kita / tarp savęs sutardamos) kilo jo įtakos linija ir bendrai karpė Rytų Europos žemėlapį taip, kaip joms patiko. DLT 38) Sąmonės šviesa susidaro iš daugybės „informacijų“, suplaukiančių iš visų mūsų psichės sričių, ir pasireiškia visa eile „aš žinau“, kurie vienas kitą savitarpyje papildo (plg. *tarp savęs savitarpy papildo) ir parodo vadinamą „sąmonės šviesą“ kas kart šviesesnę arba priešingai. DLT 39) Pasak pirmininko, įkinėjimų ir demagogijos nebuvo, „bet tai nereiškia, kad mes atskirai vienas su kitu (?tarp savęs; ?tarpusavyje) negalėjome tartis ir kalbėtis“. DLT 40) Jei sakėn, kad elitas privalo formuoti visuomenės darną, vadinasi, jam [elitui] svarbu komunikuoti ir tarp savęs (plg. tarpusavyje; ?vieniems su kitais), ir su visuomene. DLT 41) Pirmoji grupė atstovauja lenkų ir rusų mažumų interesams, antrieji — Lietuvos Vyriausybei. Kiekviena grupė, prieš tai padiskutavusi tarp savęs (plg. Straipsniai / Articles 121 LORETA VAİČULYTĖ-ŠEMENĖ tarpusavyje) šia tema, pateikia savo nuostatą minėtais klausimais ir po to bando spręsti didaklystės problemą. DKT 42) Grupė tarpusavyje (plg. tarp savęs; vieni su kitais) susitaria svarstyti kokią nors sunkią situaciją užkliuvus veidas, uždaromis kiño pozomis, niurzgedami, pertraukinėdami vieni kitus. DKT 43) Humbtas visai rodė Gausų nutilti. Iš salono susidomėję pradėjo eiti žmonės. Plikagalvis vyras ir ponia juodais drabužiais kuždėjosi tarp savęs (plg. vienas su kitu), o mergaitė naktiniais marškiniais žvelgė jiems pro pečius. DKT 44) Valdas priklausė, kaip man tuomet atrodė, labiausiai pasipūtusiai buvusių Kauno „Aušros“ gimnazijos mokinių grupei. Vadinamieji aušrokai bendra- vo tik tarp savęs (plg. tarpusavyje). Kai pirmą kartą pamačiau Valdą, pagalvojau: „Neblogai jaunuolis atrodo, bet – kaunietis ir dar aušrokas“. DKT Taigi apibendrinime reciprokinius žymeklius pagal jų orientaciją į subjektą resp. predikatą (žr. 1) bei subjektų pasakomų mutantų skaičių (žr. 2) hierarchiškai taip: 1) Subjektų reiškiamų mutantų aktualizavimas > Predikato tarpusavio veiksmo reikšmės aktualizavimas VIENAS SU KITU > TARP SAVĘS > TARPU-SAVYJE > SAVITARPYJE > ABIPUSIAI / ABIPUSIŠKAI / SAVITARPIŠKAI 2) Individualus (atskiras) > kolektyvinis (vientisas) Paaiškės, kad pačių tarpusavio situacijos dalyvių suvokimas koreliuoja su reciprokinių žymeklių vienas su kitu, tarp savęs, tarpusavyje pasirinkimu, aktualus pamėnt tampa tipologų skirtas dalyvių konfigūracijos parametras. Pavyzdžiui, ankstesniuose (6–8) sakiniuose buvo matyti, kad tais atvejais, kai tipiškomis monadinėmis konstrukcijomis pasakomos dvi simetriškos, vienalaikės, daugės propozicijos, o tarpusavio situacijoje dalyvaujantiems dviems mutantams būdinga stipri poros konfiguracija, reciprokiniu žymekliu paprastai nevartojami: kai jie vartojami, reciprokine anafo ra vienas su kitu yra specifikuojamas atskirai aktualizuojamų mutantų tarpusavio santykis, reciprokinais žymekliais tarp savęs, tarpusavyje – mutantų tarpusavio santykis (labiau) uždaroje grupėje, kuri suvokiama kaip sąlygiškai skaid i (tarp savęs) arba vientisa (tarpusavyje) (plg. atitinkamai 21–22, 24–25, 29–30 sakinius). Aptariamieji reciprokinii žymekliai taip pat vartojami ir tada, kai tarp mutantų yra grandinės (žr. 45–46 sakinius), samplūdžio (žr. 47–49 sakinius) ar stipri konfiguracija (žr. 50–51 sakinius). Remdamiesi tokių sakinių kaip 52–55 kontekstu, taip pat 122 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas galėtume sakyti, kad tarp subjektų pasakomų mutantų yra stipri konfiguracija, arba konkrečiau kalbėti, tarkim, apie abipusiškumo ar sutelkties konfiguracijas atitinkamai 52 ar 53–55 sakiniuose, kur reciprokinių žymeklių pasirenkamas vartoti pagal tai, ar tarpusavio situacijos mutantai gali būti suvokiami atskirai ar vientisai. Abipusiškumo konfiguracija riboja reciprokinių žymeklio tarpusavyje vartojimą. Čia svarbu laiko parametras: laiko atžvilgiu 52 sakiniu pasakoma tarpusavio situacija tarp trijų mutantų interpretuojama kaip sekos: tekstas B kalbasi su (ankstesniu) tekstu A, po to – su (vėlesniu) tekstu C; C kalbasi su (ankstesniu) B, po to – su D tekstu ir pan.; panašiai kaip monadinė konstrukcija Žiūrėk, jiedu, Jonukas ir Onutė, sveikinasi vienas su kitu pasakoje tarpusavio situacijoje, kai tipiškų (nežymėtų) atvejų vienas iš mutantų būna pirmesnis, t. y. X sveikina su Y, po to Y sveikinasi su X, skirtingai nei, pavyzdžiui, generalinės vartosenos ar sakinyje su perfektiniu predikatu, plg., Džugė – žmonės sveikinasi (pasveikino) vieni su kitais / tarpusavyje, kur reciprokinių žymeklių aktualizuojamas ne tiek laikas (seka), kiek atskirai suvokiami neapibrėžto skaičiaus mutantai arba sveikinimosi veiksmas vientisai suvokiamo mutantų grupėje²⁸. Tai, kad sekos parametras turi įtakos reciprokinių žymeklių vartojimui, matyti ir iš 56–57 sakinių, kur tarp mutantų yra žiedo (žr. 56 sakinį) arba radialinė (žr. 57 sakinį) konfiguracija. 45) Jis sėdavo kampe prie pietų stalo, o senelė lyd didžiausią burtininkę, paaiškį-nusi, kaip raidės jungiamos (plg. jungiasi) viena su kita (plg. ?tarpusavyje), leisdavo dūmą „Bafra“ cigaretes, kurios niekada neištraukdavo iš burnos kampučio. DLKT 46) Lentos bei parkelės gaminamos su specialiais guminių tarpinių, kurios leidžia medžiui „vaikščioti“. Šios lentos montuojant tarpusavyje sujungiamos specialiomis metalinėmis kabėmis iš apačios. Tai suteikia grindims papildomo tampumo, tarp lentų neatsiranda plyšių. DLKT²⁹ 28 Dar plg. DLKT sakin(i)us: Paklaustas, ar jų šalis nebus Afganistaniečių, kėrėdami už tai, kad Pakistanas atvėrė oro erdvę amerikiečiams, Asinas atsako: „Mums būtų tarpusavyje draudžia religija“; Nariai privalo vienas kitą šnipinėti ir pranešinėti vyresniesiems netinkamą veiklą ar nugirstas nederamas pastabas. Naujokams draudžiama kalbėti vienas su kitu be vyresniojo priežiūros. Liepiama vengti kontaktų su buvusiais nariais ar kulto kritikais bei kultui nepalankiais šeimos nariais. 29 Dar plg. DLKT sakin(i)us: Vedantos, daosu, stoiku, sufijų ir pantheistų žingsniai laipsniškai artėja į objektyvią absoliuto sampratą. Žingsniai panašūs vienas į kitą (*tarp savęs), nes žengė tas pats per tą patį, tačiau ir skirtingi, nes vedė į žmogaus sąmonės brandą. Dabar stovime Šibos rajone prieš vieno iš meilės viešbučių duris. Į vidų dar neėjome, bet, atrodo, būtinai tai padarysime. Tarsi suklijuoti vienas su kitu, meilės viešbučiai drieksis ilgai kalvos. Straipsniai / Articles 123 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNĖ 47) Žalia, geltona, oranžinė. Būtent iš jų komponuojami spalviniai deriniai. Nors mažiau elementų (gėlė, taškelis ar kvadratėliu) šios spalvos siejasi viena su kita. DKT 48) – Nu!.. – pakėlė savo stiklinę Kola. – Už draugystę!.. kad nesibarume ir – kas svarbiausia! – niekada tarp savęs nesusimuštume! Net girčiausi būdami! Jie vienu ypu išgėrė iki dugno, išgėrė ir Gaučys. Ir jo beveik visai nenupūtė. DKT 49) Paskui persirengė, kaip jiems ir privalu, ėmė keli balsu triukšmą, žvangino grandinėmis ir skambino karių varpeliais, tarpu­savyje daužėsi ginklais ir įnagiais ir gremždėsi, tačiau būginamai šokinedami apsupo šokų aikštelę, kurioje žmonės, vis dar kaip sustingusi masė, stovėjo. DKT 50) Negavai išdužtos žodžiais ausyse net ir giliai naktį netyla aliarmo signalas. Tarytum mašinos kalbėtųsi viena su kita. Vis susi­suka ir susi­suka. Ir bemiegės nakties mintys seka aliarmo ritmą. DKT 51) Anot jos, svarbu žinoti savo spalvų gamą. Agnė sakė, kad Benetono drabužių privalumas tas, kad jie visi tarpusavyje dera. A. Zuokienė neslėpė, kad atrinkti drabužius parduotuvei labai sunku. Siūloma beprotiškai daug modelių, labai plati spalvų gama. DKT 52) Almanachų būdingas vientisumas, jie reikia skaityti puslapis po puslapio, nes tekstai tarsi kalbasi tarp savęs (plg. vienas su kitu; ?tarpusavyje), lyg dialogas su prieš ir po esančio autoriaus eilėraščiais. DKT 53) Sudėtinės dalys susimaišo viena su kita ir suardo visumos vaizdinį tam, kuris nori atsikratyti. DKT 54) Įsiminiausias projektas – „Nordea bank Lietuva“ ir „Kredit bank“ susijungimas, nes jungėsi ne tik produktai: viena su kita susiliejo ir darbuotojų komandos. Suvaldyti tokius pokyčius nėra lengva, bet labai įdomu. DKT 55) Iš duomenų matyti, kad visais atvejais dėl grybų poveikio padidėja pelių limfmazgiai, organai padidėja apnų, kuriame susidaro grybo židiniai, organai tarpusavyje suauga, todėl negali normaliai funkcionuoti, mažėja jų svoris, atskiri individai žūva. DKT 56) Susėdę aplink stalą vaikai dalijasi vienas su kitu (plg. ?tarpusavyje; bet: pasidalijo tarpusavyje) obuoliu. 57) Ignas nutarė šį klausimą pagilinti ne tuo pat, o vėliau, kai Miežūnas apsiras su svečiais, kai labiau susipažins vienas su kitu (plg. ?tarpusavyje). DKT Atrodytų, kad sekos parametrai galėtume grįsti ir reciprokines anaforos vie- nas su kitu vartojimą 58 sakinyje: vaikštinėdami ir pakeliui vieni kitus sutinka- mi vienai gali sveikintis tik vienas su kitu ir vieni su kitais (sutiktais vie- nais), bet ne tarpusavyje. Kita vertus, 59 sakinio pagrindu dera pripažinti, kad 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas 58 sakinyje pasakomos tarpusavio situacijos laikas galėtų būti suvokiamas ir kaip vienalaikis: vaikštinėdami ir pakeliui vieni kitus sutinkantys vietiniai gali sveikintis vienas su kitu, vieni su kitais ar tarpusavyje, t. y. čia parametras nėra pritaikomas ir mažiau svarbus reciprokinių žymeklių pasirinkimui. Iš 58–59 sakinių konteksto galėtume manyti, kad reciprokines anaforos vartojimą lemia tarpusavio situacijos dinamiškumas, t. y. situacijos kaip dinamiškos suvokimas riboja reciprokinių žymeklių, kuriuo aktualizuojamas tarpusavio santykis uždaroje mutūntų grupėje, vartojimą (plg.: ?Liūdnį papuo lapai, pūtelių vėjui, skrisdami sveikinas tarp savęs / tarpusavyje; ?Jie bėgdami sveikinas tarp savęs / tarpusavyje; bet Liūdni nukrį lapai sveikinas (pasisveikino) vienas su kitu / tarp savęs / tarpusavyje; Jie abėge sveikinas vieni su kitais / tarp savęs / tarpusavyje). Tai paneigia 60–62 ir 63–65 sakiniai, kur su dinamiškais predikatais vartojami ir reciprokinių žymekliai tarp savęs, tarpusavyje, ir anafora vienas su kitu. Vadinasi, 58–59 sakiniuose reciprokinių žymeklių vartojimui didesnę įtaką turi kiti kriterijai: vienas jų – (tebe)vykstančio tarpusavio veiksmo aktualizavimas. Tai, kad reciprokinių žymeklių vartojimui (pasirinkimui) taip pat įtakos turi, kaip kalbėtojas žiūri ir suvokia veiksmažodžiu pasakomą veiksmą, jo procesualumą, matyti iš ankstesnių 45–46, 56 sakinių. 45, 52, 56 sakiniuose aktualizuojama tam tikra seka (tebevykstančio veiksmo (proceso) perspektyva (dar plg. 58 sakinį). Jame dalyvaujančių mutantų tarpusavio santykis specifikuojamas reciprokine anafora vienas su kitu arba reciprokiniu tarp savęs. Kitaip sakant, veikslo reikšmių pagrindu reciprokinių žymeklių vartojimas susijęs su tuo, kaip kalbėtojas vertina (mato) ar gali (į)vertinti (matyti) predikatų pasakome veiksme dalyvaujančius mutantus (atskirai kaip individus ar kolektyviai kaip vienisą visumą), t. y. ar kalbėtojas iš savo perspektyvos, arba žiūros kampo, gali (pa)matyti visus mutantus kaip uždarą grupę – jų vienisą visumą – vieni. Tai darosi keblu, kai veiksmas tebevyksta tam tikra seka, o mutantų skaičius yra neapibrėžtas. Mat, todėl kontinūtyvo reikšmės jungiasi 66 sakinyje riboja reciprokinių žymeklių tarp savęs vartojimą, skirtingai nei 67–68 sakiniuose, kur subjektu pasakomas minimalus mutantų skaičius ar predikatas yra perfektinės reikšmės, arba, pavyzdžiui, sakiniuose su habitualiu, iteratyvo predikatais. Tai, kad kontinūtyvo reikšmė turi įtakos reciprokinių žymeklių galimam vartojimui, matyti lyginant ir E. Geniušienės minėtą *Paukščiai buriasi tarpusavyje su Paukščiai susibūrė tarpusavyje (į pulkus). 58) Tur̃gelis – padaroja drabužius, sąsiuvinius ir kitus mokyklinius reikmenis – rytoj Rugsėjo pirmoji. Šventadieniškai apsirėdę vietiniai vaikštinėja, sveikinasi vieni su kitais (plg. ?tarpusavyje) ir vis smalsiai nužvelgia mūsų trijulę. DLT Straipsniai / Articles 125 LORETA VAČIULYTĖ-ŠEMENĖ 59) Netoliese kažkas šūrena. Matyt, tie patys liūdni papuolapai lapai, pūstelėjus vėjui, sveikinasi vienas su kitu (plg. ?tarpusavyje) arba nuskreja purvinu sąlagaliu. DLKT 60) Varžovai net nebejoja, kad iškovos pergalės. Jie atvirai tyčiojasi iš mūsų nacionalinės rinktinės, į jos vartus mūsų vis daugiau įvarčių ir tarsi tarp savęs (plg. tarpusavyje; vs. vieni su kitais) lenktyniauja, kas jų pelnys daugiau. DLKT 61) Jos dukros, viena aštuonolikmetė, kita maždaug dvidešimt dvejų, šaudavo į mus akimis. Merginos, atrodo, net varžėsi tarp savęs (plg. tarpusavyje), katra mums serviruos stalg ar atneš puodeli arbatos. DLKT 62) Sudėtingas Varno gyvenamasis namas. Keli žmonės areštuoti. Kalėdų pirmosios dienos vakare įgėrė strebitelai susišaudė tarpusavy. Deveikis nušovė Macelį, jo brolinę Macelienę. Žuvusieji buvo kilę nuo Pagirių. DLKT 63) Dynų mitai dažnai pasakoja apie du brolius, kurie nuo pat gimimo yra varžovai ir kovoja vienas su kitu arba nėra antagonistai, bet savo asmeniniais įkūnija priešybes. Kai kuriose mitologijose dvyniai broliai veikia kaip ambivalentiška būtybė. DLKT 64) Belgai lg kokie amerikonai mėgsta dideles, groziškas mašinas. Blogiausia, kai trijų eilių autostradoje treleriai sumano vienas su kitu lenktyniauti. DLKT 65) Eidami apkabinkite vaiką ir jo nugarytę paglostykite prie savęs. Šešerių metų vaikai jau gali apsieti vieni. Jie atktyviai žaidžia vienas su kitu, todėl kartais atrodo, kad tėvų švelnumas nebereikia. Tačiau tai netiesa. DLKT 66) Žiūrėk, pagalau grandinės elementai A, B, C ir +n jungiasi vienas su kitu (?tarp savęs). 67) Žiūrėk, jiedu, Jonukas ir Onutė, tebesikalba vienas su kitu (tarp savęs, tarpusavyje) iki šiol. 68) Pagaliau visi elementai (A, B, C ir D) susijungė vienas su kitu (tarp savęs, tarpusavyje). 69–71 sakiniuose vartojami teliniai reciprokinių veiksmažodžių implikuoja veiksmo rezultatą, kuris 72–74 sakiniuose yra pasakytas. Pastaruoju atveju reciprokini žymeklis paprastai nevartojamas, o sakiniuose kaip 69–71 pasirenkamas pagal skaidą. Kaip sakant, 69–74 sakiniuose maty aktualizavimo skirtumai: svarbu arba subjektų pasakomų mutantų suvokimas, arba pats tarpusavio veiksmo rezultatas. 69) Sudėtinės dalys susimaišo viena su kita ir surdo visumos vaizdinį tam, kuris nori atsiskirti. DLKT 126 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas 70) Įsimintiniausias projektas – „Nordea bank Lietuva“ ir „Kredit bank“ susijungimas, nes jungėsi ne tik produktai: viena su kita susiliejo ir darbuotojų komandos. Sudaryti tokios pokyčius nėra lengva, bet labai įdomu. DKT 71) Iš duomenų matyti, kad visais atvejais dėl grybų poveikio padidėja pelių limfmazgiai, organai padengia apnašu, kuriame susidaro grybo židiniai, organai tarpusavyje suauga, todėl negali normaliai funkcionuoti, mažėja jų svoris, atskiri individai žūva. DKT 72) Ties parduotuve susiliejo visos keturios Vorinės gatvės į vieną smagelį. DKT 73) Ar dažnai susibėgate į krūvą. DKT 74) Sportas ir kultūra suplekti į vieną vietą, nors šios sritys viena su kita – kaip dangus ir žemė. DKT Remiantis 75 sakinio minimaliu kontekstu ir šį sakinį lyginant su 6–8 sakiniais matyti semantinių skirtumų. 75 sakiniu pakomos kartotinės (nevienkartinės) tarpusavio situacijos³⁰ dalyviai keičiasi: čia tipiškai vienkartinė poravimosi situacija su dviem mutuais (plg. 6–8 sakiniuose ‘poruos vienam su kitu’ = A poruojasi su B, C poruojasi su D ir pan.) aktualizuojama kaip iteratyvinė, t. y. besikartojanti kas pusę metų, tarp besikeičiančių n dalyvių („visi paravosi vieni su kitais“ = A paravosi su B, C paravosi su D, po pusmečio A paravosi su F, B paravosi su G ar pan.) (plg. 76 sakinį). Žodžiu, kai monadinė konstrukcija reiškia netipiską (šiuo atveju – kartotinę) tarpusavio situaciją, reciprokinių žymeklis gali tapti būtinas. 75) Jinai vyrą gerbia ir myli. Taigi. – Giedrė. – Aš manau, kad irgi, vis dėl to, nuo senų senovės nu gi nelakstė visi laukais ir, ir kas pusę metų paravosi vie- ni su kitais ir tokio sąmyšio kaip ir ne... Vis dėl to kiekvienas susrasdavo žmogų, kuris daugiau ar mažiau tau tinka, bent jau tu taip įsivaizduoji. DKT³¹ 76) Grįžę po darbų namo [mes] apsikabiname vieni su kitais. DKT Galiausiai svarbu ir tai, kad jei sakinyje (galima vartoti) vartojami du reciprokinių žymekliai, vienas jų (kairiau hierarchijoje esantis) yra (labiau) orientuotas į subjektą, kitas (hierarchijoje dešiniau) – į patį predikatą (plg.: ³⁰ Plačiau apie situacijos daugumą, arba kartotinumą, sąvoką žr. Plungian 2010: 205tt. ³¹ Dar plg.: Aš buvau ten, – sakė Lizanas, – kur žmonės, vyrai ir moterys, seni ir jauni, Joninių naktį išsirengia nuogi ir šoka aplink ugnį, o paskui mylisi vieni su kitais ir bučiuojasi, ir girdit džiugios dainos ir juokas, ir nėra tarp jų nesantaikos ir pavydo. DKT Straipsniai / Articles 127 LORETA VAČIULYTĖ-SEMĖNĖ Meksikiečių pora kūdasi tarp savęs savitarpy / abipusiai; (= 30) Galapataka ir teisėjas pasižabėjo vienas su kitu tarpusavy; dar žr. 37–38 sakinius). Reciprokinio žymeklio tarpusavyje orientacija į pati predikatą riboja subjektų einais apibendrinamasis įvardis visas (plg., Viskas, kas atrodo padarė, yra tarpusavyje (*vienas su kitu) susiję) ar kuopinis (sankupos) reiškęs vienaskaitos vardininkas (plg. (= 29) Meksikiečių pora kūdasi tarpusavyje; dar žr. 42 sakinį). Tokiais atvejais žymekliu tarpusavyje aktualizuojami ir specifikuojami subjektu pasakomi mutūnai kaip uždarą grupę; funkcškai toks tarpusavyje skiriasi nuo tarp savęs (žr. 41 sakinį). Visi rei̇kia pripažinti, kad žymeklio tarpusavyje orientacija, ypač tais atvejais, kai jis sakinyje vartojamas vienas ir subjektu pasakomi lengvai į atskirus daiktus nariais skaidomi mutūnai, (gali būti) yra abipusė: ją galima interpretuoti ir kaip semantiškai susijusią su subjektu pasakomais mutūnais, ir kaip turintį semantinį ryšį su pačiu predikatu (plg., pavyzdžiui, 30, 46, 51, 71 sakinį. Žodžiu, anksčiau hierarchijoje skirtas reciprokinis tarpusavyje yra lyg reliatyvus perėjimas iš reciprokinio žymeklio orientacijos į subjektą į jo orientaciją į predikatą. 5. APIBENDRINIMAS Monadinės reciprokinės konstrukcijos gali būti vartojami modifikatoriai – reciprokiniai žymekliai vienas su kitu, tarp savęs, tarpusavyje, savitarpyje, abipusiai, abipusiškai, savitarpiškai yra. Vieni reciprokiniai žymekliai yra (labiau) orientuoti į subjektą (vienas su kitu), kiti – į patį tarpusavio veiksmo reikšmės predikatą (abipusiai / savitarpiškai). DKT duomenys rodo, kad su pačiu reciprokinio veiksmažodžiu susiję žymekliai vartojami pavieniais atvejais, t. y. pats tarpusavio veiksmo reikšmės būdas aktualizuojamas retai. Dažniausiai vartojami semantiškai su subjektu pasakomais mutūnais susiję reciprokiniai žymekliai: jie aktualizuojami atskirai arba vienais suvokiami subjektu pasakomą mutūną. Tarpusavio situacijos mutūnų, pasakomų subjektu, skaidos požiūriu reikšmingas yra atskiras : vienas, arba individualus : kolektyvinis, parametras, koreliuojantis su reciprokinį žymeklį vienas su kitu > tarp savęs > tarpusavyje vartojimu. Reciprokinė anafora vienas su kitu aktualizuojamas kiekvienas atskiras mutūnas kaip visumos, pasakytos subjektu, narys; mutūnų tarpusavio santykis uždarai arba uždarai suvokiamo grupėje (daugiau ar mažiau) neskaitome, t. y. vienisoje, visumoje – reciprokinį žymeklį tarp savęs arba tarpusavyje atitinkami. Tarpusavio santykio dalyvių aktualizavimas atliepia perspektyvos, žiūros kampo, skirtumus: sakiniuose su reciprokinę anaforą vienas su kitu kiekvienas tarpusavio situacijos dalyvis tarsi matomas individualiai, 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas sakiniuose su tarpusavyje individualus tarpusavio situacijoje dalyvaujantis mutantas tarsi nustumias į foną (ан. background), t. y. darosi neaktualus, ir žiūrima į mutantų visumą vientisai – kaip vienį. Kontekste reciprokinių žymeklis tarp savęs gali priartėti prie atskirų mutantų tarpusavio santykio specifikatoriaus – reciprokines anaforos vienas su kitu arba prie jo gali priartėti reciprokinių žymeklis tarpusavyje. Pagal orientaciją, arba subjekto resp. predikato aktualizavimą ir specifikavimą, bei subjektų pasakomų mutantų skaidą reciprokinių žymekliai išdėsto hierarchiškai: vienas su kitu > tarp savęs > tarpusavyje > savitarpyje > abipusiai / abipusiškai / savitarpiškai. Reciprokines tarpusavyje yra lg reliatyvus perėjimas iš orientacijos į subjektą į orientaciją į predikatą. Be šių parametrų, reciprokinių žymeklių galimam vartojimui įtakos turi ir predikato veikslo reikšmių skirtumai, dalyvių konfiguracijos, sekos parametras, netipinių tarpusavio situacijų aktualizavimas. Tokiais atvejais (gali būti) ribojamas reciprokinių tarpusavyje vartojimas. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga per internetą http://donelaitis.vdu.lt. DŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 26, vyr. red. Stasys Keinys, 7-as patais. ir papild. leid. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, 969 p.; elektroninis variantas, 2015. Prieiga per internetą: lkiis.lki.lt. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas I–XX, 1941–2002, elektroninis variantas; red. kolegija: Gertūda Naktinė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Rutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005; atnaujinta versija, 2008. Prieiga per internetą: www.lkz.lt. LITERATŪRA Ambrazas Vytautas, red., 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 4 patais. leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Evans Nicholas, Levinson Stephen C., Gaby Alice, Majid Asifa 2011: Introduction: Reciprocals and semantic typology. – Reciprocals and Semantic Typology, ed. by Evans Nicholas, Gaby Alice, Levinson Stephen, Majid Asifa. John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 1–28. Straipsniai / Articles 129 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNĖ Geniušienė Emma 2007: Reciprocal and reflexive constructions in Lithuanian (with refrences to Latvian). – Reciprocal Construction 2, ed. by Nedjalkov Vladimir P. John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 63–672. Haspelmath Martin 2007: Further remarks on reciprocal constructions. – Reciprocal Construction 4, ed. by Nedjalkov Vladimir P. John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 2087–216. Holvoet Axel 2009. Bendrosios sintaksės pagrindai. Vilnius: Vilniaus universitetas. Holvoet Axel, Judžentis Artūras 2005: Sintaksinės priklausomybės tipai: papildai ir patikslinimai. – Gramatinių funkcijų tyrimai [= Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3], red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–38. Holvoet Axel, Judžentis Artūras 2003. Sintaksinių ryšių tipai. – Sintaksinių ryšių tyrimai [= Lietuvių kalbos gramatikos darbai 1], red. Axel Holvoet, Artūras Judžentis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–35. Hurst Peter 2010: The syntax of lexical reciprocal constructions. – Proceedings of the LFG10 Conference, ed. by Butt Miriam, King Tracy Holloway, 290–310. Prieiga per internetą: http://web.stanford.edu/group/cslipublications/cslipublications/LFG/15/papers/lfg10hurst.pdf Kilius Jonas 1977: Orientacinių reiškmių struktūra lietuvių kalboje. – Kalbotyra 28(1), 40 – 49. Knajev Jurij P. 2007: Reciprocal constructions in Russian. – Reciprocal Construction 2, ed. by Nedjalkov Vladimir P. John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 673–707. Majid Asifa, Evans Nicholas, Gaby Alice, Levinson Stephen C. 2011: The semantics of reciprocal constructions across languages. An extensional approach. – Reciprocals and Semantic Typology, ed. by Evans Nicholas, Gaby Alice, Levinson Stephen, Majid Asifa. John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 29–59. Nedjalkov Vladimir P. 2007: Overview of the research. Definitions of terms, framework, and related issues. – Reciprocal Construction 1, ed. by Nedjalkov Vladimir P. John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 3–114. Nedjalkov Vladimir P., Geniušienė Emma 2007: Questionaire on reciprocals. – Reciprocal Construction 1, ed. by Nedjalkov Vladimir P. John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 379–434. 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinį žymėjų monadinėse konstrukcijose aspektas Plungian Vladim ir 2010: Gramatinių kategorijų tipologija 1. Vilnius: Vilniaus universitetas. Rosinas Albertas 1996: Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai. Funkcija ir semantika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Šližienė Nijolė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Šližienė Nijolė 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Šližienė Nijolė 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(2). Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Šukys Jonas 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos. Kaunas: Šviesa. Tekorienė Dalija 1985: Lietuvių kalbos būdvardžių būtinojo semantinio valentingumo raiška. – Kalbotyra 36(1), 72–83. Ulvidas Kazys, red., 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija. Vilnius: Mintis. Ulvidas Kazys, red., 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija. Vilnius: Mintis. Ulvidas Kazys, red., 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė. Vilnius: Mokslas. Valulytė Elena 1995: Vietą nusakome įvairiai. Vilnius: Mokslo enciklopedijų leidykla. Valulytė Elena 1998: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Straipsniai / Articles 131 LORETA VAICIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Functional Aspect of Reciprocal Markers in Monadic Constructions SUMMARY Reciprocal markers used in monadic constructions with the meaning of mutual action or reciprocal verbs are analysed in the article, based on the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (CCL). The object of the article is to discuss, focusing on the functional aspect, what is actualised and specified by one or another reciprocal marker. The study shows that a hierarchy of reciprocal markers can be distinguished according to possible segmentation of mutuas that are expressed as subject and orientation to subject resp. predicate, i.e., the actualisation and specification of the subject and predicate: one with the other > among themselves > between themselves > reciprocity > mutual / mutually / reciprocally (Lith. vienas su kitu > tarp savęs > tarpusavyje > savitarpyje > abipusiai / abipusiškai / savitarpiškai). Reciprocal markers one with the other, among themselves, between themselves, reciprocity, mutual, mutually, reciprocally that express interrelation and actualise and specify it are modifiers. Some reciprocal markers are (more) subject-oriented (one with the other), others are more oriented to the predicate of the meaning of the mutual action itself (mutually / reciprocally). CCL data indicates that markers related to the reciprocal verb itself are used sporadically, i.e., the manner of expressing mutual action itself is rarely actualised. Reciprocal markers semantically linked with mutuas expressed as subject are used the most frequently: they actualise together or separately understood mutuas expressed as subject. As to the segmentation of mutuas of mutual situation that are expressed as subject, significant is separate : seamless, or individual : collective (Lith. individuals : kolektyvinis) parameter that correlates with the usage of reciprocal markers one with the other > among themselves > between themselves. Reciprocal anaphora one with the other actualises every separate mutuant as a member of the whole expressed as subject; mutual relation of mutuants in a group that is regarded as more closed or closed as (more or less) indivisible, i.e., seamless, whole is actualised by reciprocal marker among themselves or between themselves respectively. The actualisation of the participants of the mutual relation corresponds to the differences of perspective, point of view: in the sentences with a reciprocal anaphora one with the other, each participant of a mutual situation seems to be visible individually; in the sentences with between themselves, an individual mutuant participating in a mutual situation seems to be shifted to the background, i.e., becomes irrelevant and all mutuants are considered together, i.e., as a whole. In the context reciprocal marker among themselves can get closer to a specifier of mutual relation of separate mutuants, i.e., reciprocal anaphora one with the other, or reciprocal marker between themselves can get closer to it. 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas According to orientation or subject resp. predicate actualisation and specification and segmentation the mutants that are expressed as subject, reciprocal markers range hierarchically: one with the other > among themselves > between themselves > reciprocity > mutual / mutually / reciprocally. Reciprocal between themselves is like a relative transition from being subject-oriented to being predicate-oriented. Additionally, possible usage of reciprocal markers is also influenced by the differences of the meaning of predicate aspect, participle configurations, sequence parameter and actualisation of atypical mutual situations. In these cases, the usage of reciprocal between themselves is (possibly) limited. Įteikta 2017 m. gegužės 18 d. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 133