S aipsniai / A icles 75
DALIUS JARMALAVIČIUS
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: sinch oninė i diach oninė
žodžių da yba, is o inė ge manų kalbų mo ologija, bal ų
d ikalbių ank aš inių žodynų žodžių da ybiniai y imai.
DĖL ŽODŽIŲ DARYBOS
TEORIJOJE VARTOJAMŲ
TERMINŲ IR DARYBINIŲ
ELEMENTŲ KLASIFIKACIJOS
Rega ding he Used Te minology and
Classi ica ion o Fo ma i e Elemen s in he
Theo y o Wo d-Fo ma ion
ANOTACIJA
Analizuojan XVII–XVIII a. ank aš inius d ikalbius bal ų kalbų žodynus susidu a
ne ik su okiečių kalbos daik a a džių dū inių da ybos ipų in e p e a imo, be i su jų
ka ego iza imo p oblema. K in a į akis i ai, kad žodžių da ybos y ėjų požiū is į anks-
y esniųjų epochų žodžius labai į ai uoja, sudė ingesniems a ejams paaiškin i ku iami
į ai ūs e minai, aip ne gi apsunkinan diach oninių eiškinių analizę. Šiuo s aipsniu
no ima a k eip i dėmesį į ak ualesnius daik a a džio dū inių da ybos p obleminius aspek-
us, išsakomas k i iškas požiū is į a ojamų e minų ikslingumą, ap a iami disku uo ini
žodžių da ybos ipai, isa ai ilius uojan empi iniais pa yzdžiais.
P oblema ikai iš yškin i pasi elk i d iejų ipų žodžiai: ieni y a kompleksiniai žodžiai
su seman iškai nepama uo ais dėmenimis, sinch oniniu požiū iu nelaiky ini dū iniais, ki-
i – dėl dėmenų ypa ybių užiman ys a pinę poziciją a p dū inių i edinių.
ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžių da yba, daik a a džio dū iniai, de i a ai, unikalios mo e-
mos, a iksoidai.
ANNOTATION
Analysis o bilingual manusc ip dic iona ies o he Bal ic languages e eals a classi-
ica ion p oblem o some wo d- o ma ion ypes o nominal compounds. The au ho also
DALIUS JARMALAVIČIUS
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
ad esses he p oblem o di e en e minology used o desc ibe simila e ms in synch o-
nic wo d- o ma ion heo y, and di e en ese che sʼ posi ions on he issues o diach o-
ny. The e o e, i is di icul o in e p e he ecei ed esul s o he analysis and o de e -
mine which wo ds should be analyzed as o ma ions and which should emain ou side he
bounda ies o de i a ional analysis.
This a icle p o ides commen s and p oposals o he speci ica ion o he e ms and
discusses he de ini ion o di e en s a us o complex wo ds. The p oblem is exempli ied
by choosing wo ypes o complex wo ds: he i s ype co e s wo ds wi h seman ically
demo i a ed cons i uen s, which a e synch onically no ega ded as compounds, while he
second ype includes he wo ds, which ake an in e media e posi ion be ween compounds
and de i a i es.
KEYWORDS: wo d- o ma ion, nominal compounds, de i a i es, pseu-
do-mo phemes, a ixoids.
0. ĮVADAS
S aipsnyje ap a iami p obleminiai aspek ai, ak ualūs i sinch oninės, i dia-
ch oninės žodžių da ybos y ėjams. S udijuojan mokslinę li e a ū ą susidu ia-
ma, isų pi ma, su am ik o ipo žodžiams apibūdin i a ojama pe ekline e -
minologija, o ai, be abejo, apsunkina žodžių da ybos y ėjo da bą. Ki a e us,
kiek ienodesnio da ybinių eiškinių apib ėžimo šal iniuose nebu imas nelei-
džia pa ikimai in e p e uo i okiečių kalbos dū inių y imo ezul a ų. Pasi aiko
a ejų, kai nė a leng a nusp ęs i, a žodį da galima da ybiškai analizuo i, a
jis laiky inas pap as uoju žodžiu. P oblema ikai iš yškin i s aipsnyje o ien uo-
jamasi į d iejų ipų kompleksinius žodžius: ienus, ku ių dėmenų seman inis
pama a imas nė a pakankamas, i ki us, u inčius elemen ų, ku ie užima žo-
džių da yboje a pinę poziciją a p dū inių dėmenų i žodžių da ybos o man ų.
Sp endžian kompleksinę s uk ū ą ep ezen uojančių žodžių da ybinio in e -
p e a imo klausimą, keliamas ikslas y a pa ikslin i k i e ijus, leisiančius pa i-
kimiau į e in i, ku ie okiečių kalbos daik a a džiai p iski ini dū iniams a
de i a ams i ku ie žodžiai u ė ų lik i už žodžių da ybos y imo ibų. Siekian
minė o ikslo keliami šie užda iniai:
1. Pa eik i įž algų dėl mokslinėje li e a ū oje sinonimiškai a ojamos žo-
džių da ybos e minologijos ikslumo i ikslingumo;
2. Daugiau dėmesio k eipian į diach oniją į e in i kompleksinės s uk ū os
žodžių da ybinių elemen ų klasi ikacijos pag įs umą.
Iš p adžių s aipsnyje ap a iami žodžių su unikaliaisiais elemen ais ypa u-
mai, pa eikiamas sinch oninės žodžių da ybos a s o ų požiū is į šiuos nepa-
kankamai aiškią sanda ą ep ezen uojančius žodžius. Apž elgus mokslinėje
S aipsniai / A icles 77
Dėl žodžių da ybos eo ijoje a ojamų e minų i da ybinių
elemen ų klasi ikacijos
li e a ū oje okios s uk ū os žodžių apibūdinimui a ojamą gana į ai ialy-
pę e minologiją, no ima pa eik i am ik ų pas abų i pasiūlymų dėl e minų
ikslinimo.
Ki a šio s aipsnio dalis ski iama in e p e uo i da iniams su elemen ais1, žo-
džių da ybos moksle da adinamais a iksoidais, užimančiais a pinę poziciją
a p dū inių dėmenų i edinių da ybos o man ų. Ilius uojan pa yzdžiais, iš-
yškinamos ibos a p sinch onijos i diach onijos, . y. konk e izuojama, kada
žodis da laiky inas dū iniu, o kada jau de i a u.
Empi inę y imo medžiagą suda o okiečių kalbos žodžiai, ink i iš šių
XVII–XVIII a. žodynų: Cla is Ge manico – Li h ana ( ank aš inio XVII a. o-
kiečių-lie u ių kalbų žodyno) ( oliau – Cla is), Lexicon Li huanicum ( ank aš-
inio XVII a. okiečių-lie u ių kalbų žodyno) ( oliau – Lex), Ncas un B as
mc ja Jņa Langija 1685, gada la iski- cisk dnca a su la iešu g ama-
iku ( ank aš inio 1685 m. Janio Langijaus la ių- okiečių kalbų žodyno) ( o-
liau – L) i Lexicon Ge manico-Li h anic m e Li h anico-Ge manic m ( ank aš-
inio XVIII a. Jokūbo B odo skio okiečių-lie u ių kalbų žodyno) ( oliau – B).
1. DŪRINYS AR PAPRASTASIS ŽODIS?
Kaip pas ebi Pė e is O. Mülle is, ienas iš p ocesų, yks ančių kalbos is-
o inėje aidoje, y a unikaliųjų mo emų (pseudomo emų) susi o ma imas iš
kadaise bu usių i sa a ankišką eikšmę u ėjusių žodžių (Mülle 1993: 412).
Unikaliosiomis mo emomis ( o. unikale Mo pheme) adinami žodžių dėmenys,
ku ie neegzis uoja kaip sa a ankiški žodžiai i nė a ap inkami ki uose dū i-
niuose, p z.: L 22 Himbee n [Himbee en] ‘a ie ė’ (pi masis dėmuo Him- sieja-
mas su senojoje okiečių aukš aičių kalboje a o u žodžiu hin a ‘elnė’ + Bee e
‘uoga’), L 281 Maul=bee en [Maulbee en] ‘šilkmedžio uogos’ (dėmuo Maul- kil-
dinamas iš lo. mō um ‘šilkmedžio uoga’ + Bee e ‘uoga’), Lex 19a B äu igam ‘jau-
nikis’ (B au ‘jaunoji sužadė inė’ + dėmuo -gam, siejamas su s. . a. gomo ‘ y-
as’; pa s dū inys eiškęs ‘jaunosios y ą’), B 58 Bi ns ein [Be ns ein] ‘gin a as’
(Bi n- g eičiausiai y a eiksmažodžio b ennen ‘deg i, liepsno i’ a ian as + S ein
‘akmuo’). Žodžių, u inčių panašius dėmenis, XVII–XVIII a. ank aš iniuose
žodynuose p iskaičiuojama iki kele o dešimčių (daugiau pa yzdžių ž . Ja mala-
ičius 2014: 48–49, 75–76, 114–115).
Kaip minė a, okiečių kalbos žodžių da ybos eo ijoje šiems pa ieniams ele-
men ams į a dy i dažniausiai a ojamas unikaliųjų mo emų e minas, no s,
1 A siž elgamas į šių žodžių ypa ingą s uk ū ą bei ski ingą požiū į į juos sinch oniniu i dia-
ch oniniu aspek u, au o ius į adinėje s aipsnio dalyje engia a o i dū inių e miną.
DALIUS JARMALAVIČIUS
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
pasak Elkės Donalies, dėmenys gali bū i apibūdin i i ki aip: blokuo omis,
k azi a pseudomo emomis, aip pa ple emomis2 (Donalies 2005: 41). Vin-
cas U bu is, įž elgdamas šių žodžių s uk ū ines i seman ines ypa ybes, o-
kių „da inių“ apibūdinimui žodžių da ybos eo ijoje siūlo a iamųjų dū inių
su a liekamu kamienu są oką, a k eipdamas dėmesį, kad pas a ieji nė a aiškios
sanda os i nesuda o naujų dū inių, odėl žodžiai su šiais elemen ais u ė ų lik-
i už žodžių da ybos y imo ibų (U bu is 2009: 143–144). Panašios pozicijos
laikosi i P. O. Mülle is, eigdamas, kad pa ieniuose žodžiuose pasi aikan ys
elemen ai – anks y ųjų kalbos epochų elik ai, ku ių leksinė eikšmė jau iš-
blėsusi i ben iš dalies gali bū i paaiškinama ik e imologiškai, odėl sinch o-
ninės žodžių da ybos a ž ilgiu dū iniai su šiomis mo emomis su okiami kaip
pap as ieji žodžiai (Mülle 1993: 412). T ans o macinės g ama ikos a s o ai ne
i , pa yzdžiui, dū inį blackbe y ‘ge uogė’ dėl neapčiuopiamo seman inio yšio
a p šio žodžio i jo dėmenų p iski ia da ybiškai neskaidiems leksiniams ie-
ne ams, odėl, pasak jų, panašaus ipo dū iniai p iklausy ų diach oninei kalbos
eo ijai, o ne sinch oninės žodžių da ybos s ičiai (plg. Benczes 2006: 22). Re-
gis, o. Himbee n, Maul=bee en, B äu igam, Bi ns ein lyg i bū ų pe d ąsu laiky i
pap as aisiais žodžiais (simplicijomis). Taip pa galima paaiškin i, kodėl minė ų
žodžių ne eikė ų ak uo i pap as aisiais žodžiais. An ai, a iamieji de e mina-
y iniai dū iniai o. Flede maus i lie. šikšnospa nis šių dienų gim osios kalbos
a s o ų su okiami kaip ‘kažkokia pelė a kažkas, u in is spa nus’. Taigi, da y-
ina iš ada, kad minė ų s uk ū ų žodžių elemen ų unikalumas, egzis a imas
ik pa ieniuose pa yzdžiuose bei gebėjimas jų eikšmę paaiškin i ik e imolo-
giškai y a esminis požymis, leidžian is juos a ski i nuo ki ų į žodžių da ybos
y imą į auk inų leksinių iene ų.
Tačiau anks y esnio laiko a pio kalbos ak us galima analizuo i i sinch o-
niškai, odėl y ėjas ne u ė ų iš akių išleis i o, kad dū inio dėmuo da gali eg-
zis uo i kaip sa a ankiškas žodžis i aip iek o maliai, iek seman iškai bū i
paaiškinamas, p z.: Lex 63a Nach igal [Nach igall] ‘lakš ingala’ (Lexe : dėmuo
gal . . a. eiškė ‘daina imą, giedojimą’, o eiksmažodis galen – ‘dainuo i,
giedo i’) a ba L 264 Scho n=s ein [Scho ns ein] ‘kaminas’ (DWB galima as-
i kele ą bend ašaknių žodžių, iesa, e ai e a ojamų: daik a a dį Scho e(n),
2 Vokiečių kalbos žinynuose galima as i da į ai esnių šių elemen ų apibūdinimų, p z., Pseudo-
ple em, Himbee mo phem (Glück 2005: 707). Angliškoje li e a ū oje ap inkami okie žodžių su
da ybiškai nemo y uo ais dėmenimis apibūdinimai: c anbe y-wo ds a c anbe y-compounds
(plg. Wälchli 2005: 100, 126, 147, 155), c anbe y mo phemes (Booij 2007: 30). Vis dėl o žodžių
da ybos eo ijoje eikė ų eng i e minų, suku ų ieno unikalaus elemen o a žodžio pama u.
Taip išei ų, kad kiek ieną unikalų leksinį iene ą galima bū ų apib ėž i sa aip, pa yzdžiui, o.
*Scho ns einmo phem, *Nach igalmo phem a lie. *šikšnospa nio, * i nago mo ema i pan.
S aipsniai / A icles 79
Dėl žodžių da ybos eo ijoje a ojamų e minų i da ybinių
elemen ų klasi ikacijos
eiškian į ‘s ačią uolą’, bei eiksmažodį scho en eikšme ‘bū i išsikišusiam, ky-
šo i’ + S ein ‘akmuo’) i pan.
Kai ku ie mokslininkai, kaip an ai Gee as Booij (2007: 30), da ybiškai
nemo y uo iems žodžiams aip pa p iski ia da inius su pi muoju dėmeniu
S ie - i Schwiege -, p z.: S ie a e ‘pa ė is’, S ie sohn ‘posūnis’, Schwiege el e n
‘uoš iai’. Su apa in i anksčiau minė ų ipų žodžius, egis, nė a isiškai ikslu.
Reikė ų pas ebė i, kad okiečių kalbos elemen us S ie -, Schwiege - i Schwa-
ge - y ėjai y a linkę p iski i i a iksoidams3 (S epan 2009: 102), i kon iksams
(Fleische , Ba z 1995: 122), . y. da ybos o man ams4. Pas a uosius s uk ū i-
nius elemen us eikė ų ap a i plačiau, kad bū ų iš eng a e minų painiojimo.
Kon iksai, kaip i unikaliosios mo emos, kalbos is o inėje aidoje susi o ma o
iš kadaise sa a ankiškų leksemų, daba ap inkamų ik am ik uose žodžiuose.
Pag indinis ski umas a p jų y a as, kad kon iksas, no s i nė a p oduk y us
žodžių da ybos elemen as, egzis uoja žodžių g upėse. Tuo a pu unikaliosios
mo emos, p z.: Him-, Maul-, -gam, Bi n- [Be n-], ap inkamos ik pa ieniuo-
se žodžiuose (Himbee e, Maulbee e, B äu igam i Be ns ein). Su S ie - a Schwie-
ge - ak iškai įmanoma suda y i naujada ų5, su unikaliu elemen u šis p ocesas
neįmanomas. Taigi, no s unikaliesiems d ikamienių žodžių elemen ams i mi-
nė iems kon iksams būdingas sa a ankiškos leksinės eikšmės p a adimas, a-
čiau pas a ieji, iesa, nepasižymin ys da ybiniu p oduk y umu, a lieka žodžių
da ybos o man ų unkciją.
Apibend inan ai, kas bu o išdės y a apie d ikamienius žodžius, ku ių
V. U bu is i P. O. Mülle is neį aukia į žodžių da ybos y imo s e ą, eikė ų
pas a ajai nuomonei p i a i. Visų pi ma, ne eikia pami š i, kad žodis, p iski -
inas da iniui, u i bū i ne ik o maliai, be i seman iškai pama uo as, u i
bū i žiū ima jo da ybinio po encialo. Kalban apie sudu inius žodžius s a bu
pažymė i, kad a ski ų dėmenų eikšmė ne u ė ų bū i a i olusi nuo bend osios
da inio eikšmės. Minė u a eju yšys a p d ikamienių žodžių dėmenų y a iš-
blėsęs, o ienas iš jų da ybiškai nemo y uo as, odėl nebelieka p asmės žodžių
da ybos aspek u laiky i jų kažkuo ypa ingais a išski iniais, . y. dubliuo i da -
bą, ku į a lik i p iklausy ų žodžių e imologijos a s o ams. Ki a e us, žiū in
į šiuos leksinius iene us ien ik o maliai, žodžių da ybos mokslui nepa yks
išsi aduo i iš mo ologijos s e os, ne gi p iešingai – susikoncen a us ien ik į
3 Vokiečių kalbos elemen ų S ie - i Schwiege - p isky imas a iksoidams nė a isiškai eisingas,
nes a iksoidai žodžių da ybos požiū iu y a ypač p oduk y ūs, uo a pu pi mieji dėmenys S ie -
i Schwiege - ap inkami ik mažoje žodžių g upėje, . y. nė a p oduk y ūs.
4 Apie ai bus plačiau kalbama ki oje šio s aipsnio dalyje.
5
Vokiečių kalbos g ama ikose ci uojamas 1999 m. leidinyje Woche už iksuo as naujada as S ie -
amilie (DUDEN 4 2005: 667).
DALIUS JARMALAVIČIUS
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
dėmenų s uk ū os analizę, kyla pa ojus įsipainio i į pe eklinį, pag ečiui a -
ojamų e minų kū imą, eikalingą a ski iems a ejams paaiškin i. Taip ik ap-
sunkinamas diach oninės žodžių da ybos y inėjimas.
Apž elgus d ikamienių žodžių, ku ių ienas iš dėmenų nė a da ybiškai pa-
ma uo as, ypa ybes, inkamiausias jiemas apibūdin i a ody ų V. U bučio pa-
siūly as a iamųjų dū inių su a liekamais kamienais e minas. Tačiau, u in
omenyje, kad šie leksiniai iene ai nep iklauso žodžių da ybos y imo s ičiai i
juolab nelaiky ini kompozi ais, inkamiausia juos bū ų į a dy i kompleksinės
s uk ū os žodžiais su da ybiškai nemo y uo u kamienu a ba da ybiškai ne-
mo y uo ais kompleksinės s uk ū os žodžiais.
2. DŪRINYS AR VEDINYS?
Žodžių da ybos eo ijoje plačiai disku uojama i dėl a pinę poziciją a p
dū inių dėmenų i a iksų užimančių elemen ų, mokslinėje li e a ū oje da a-
dinamų a iksoidais. A iksoidai y a okie žodžių da ybos elemen ai, ku ie uži-
ma a pinę poziciją a p žodžio (leksemos) i da ybos a ikso. E. Donalies šiuos
elemen us adina jau ne žodžiais ( o. Nich -meh -Wo ), be da ne a iksais ( o.
Noch-nich -A ix), i pažymi, kad a iksų susi o ma imas iš a ski ų žodžių y a
ipiškas okiečių kalbos enomenas. Panašios pozicijos, kad žodžių da ybos
a iksai susida o iš dū inių dėmenų kalbos is o ijos aidoje, laikosi i Dama ies
Nübling (2010: 73). Tačiau šis eiškinys nė a s e imas i ki oms kalboms. V. U -
bu is išsamiai y a ap ašęs la ių kalbos p iesagos -uzis, u inčios abs akčią ka-
ego inę eikšmę ‘pama iniu žodžiu pasaky o dalyko bu imo ie a’, kilmę, p z.:
la. pȩlūzis ‘peludė’, sie ūzis ‘sū inė’ a ūzis ‘ a ai su s ogu i šuje’ (U bu is
1993: 84 .). Minė as žodžių da ybos o man as susida ė iš am ik o idu inio-
sios okiečių žemaičių kalbos dū inių su an uoju dėmeniu -hūs ( o. Haus ‘na-
mas’) ipo, p z.: bakhūs (la. bakūzis) ‘kepykla, obesys su duonkepe k osnimi’,
mün hūs (la. min ūzis) ‘mone ų kalykla’ i pan. Vėliau, kaip pas ebi V. U bu is,
o man as -uzis, ski ingai nuo -hūs, ne u ėdamas šalia pama inio žodžio, jau
negali bū i su okiamas kaip leksinis iene as, be ik kaip žodžių da ybos a ik-
sas (U bu is 1993: 92–95, 98).
Taigi, a iksoidai, u in ys leksinę eikšmę ( iesa, daugiau a mažiau apiben-
d in ą), ski iasi nuo žodžių da ybos a iksų, be dėl sa o unkcijų, ibo o sa a-
ankiškumo žodžių junginyje y a į šiuos panašesni. Daugumai žodžių da ybos
y ėjų a pinę poziciją a p kompozi ų dėmenų i de i a ų užimančių da ybinių
elemen ų į a dijimas a iksoidais y a p iim iniausias. No s ge manis inėje li e-
a ū oje, kaip pažymi Julia S epan, a iksoidai gali bū i adinami i ki aip, p z.:
a iksinėmis mo emomis, pusiau a iksais, dū inių a iksais, san ykiniais a iksais a
S aipsniai / A icles 81
Dėl žodžių da ybos eo ijoje a ojamų e minų i da ybinių
elemen ų klasi ikacijos
a si a iksais (S epan 2009: 102). Kaip eigia P. O. Mülle is, keblumų iškyla i
dėl a iksoidų p isky imo žodžių da ybos ipams, nes i ian kalbą diach oniniu
aspek u, ne isada leng a a ibo i dū inius i edinius (Mülle 1993: 410).
A iksoidai pap as ai ski s omi į d i g upes:
1) p e iksoidus, a liekančius p iešdėlių unkciją;
2) su iksoidus, a liekančius p iesagų unkciją i būdingus dažniausiai daik-
a a džiui a būd a džiui.
Hansas Al mannas, apž elgdamas šiuolaikinės okiečių kalbos da ybą, nu-
odo šiuos su iksoidus: -gu , -k am, -k eise, -leu e, -ma e ial, - eich, - olk, -wel ,
-we k, -wesen, -zeug. P e iksoidams jis p iski ia: Al -, Ex-, Ko-, Maxi-, Mini-,
Miss-, Mi -, Nich -, Vize- (Al mann 2011: 74–76). Šis są ašas išsiplės ų, jei
į auk ume i uos žodžių da ybos elemen us, ku iuos J. S epan aip pa in e -
p e uoja kaip a iksoidus, p z.: - au, -mu e , -nonne, -weib, G oß-, S ie -6 (S e-
pan 2009: 101–102).
Kilme a iksoidams gana a imi y a šiame s aipsnyje jau minė i kon iksai,
ku iuos W. Fleische is ski ia į d i ūšis: s e imos kilmės ( o. nich heimische)
i indigenius ( o. heimische) (Fleische 1995: 62). Pi majai g upei p iski iami
ki aip da adinami neoklasikiniai kon iksai, p z.: Bio-, Eu o-, Mini-. Ki ai
g upei p iklauso jau minė i S ie - i Schwiege -. Esminis ski umas a p sa os
i s e imos kilmės kon iksų y a žodžių su jais da ybinis p oduk y umas: su
s e imaisiais, ypač daba inėje okiečių kalboje, pasida oma nemažai žodžių, o
sa ieji (indigenūs) kon iksai žodžių da yboje y a e i (Elsen 2006: 138). Kon-
iksų is dėl o ne eikė ų g e in i su a iksoidais, nes pas a ieji da ap inkami
kaip sa a ankiški žodžiai, uo a pu kon iksai egzis uoja ik am ik ose žodžių
g upėse (Schu 2006: 259). Tiesa, su S ie - i Schwiege - galima pasida y i naujų
žodžių, be ak iškai okiečių kalboje šie elemen ai žodžių da ybos požiū iu y a
isiškai nep oduk y ūs.
Rank aš iniuose d ikalbiuose XVII–XVIII a. bal ų kalbų žodynuose daž-
niausiai ap inkami su iksoidai -we k, -wesen, -zeug, -gu bei p e iksoidas Haup -,
odėl juos eikė ų de aliau ap a i.
Žodžio We k leksinė eikšmė y a ‘gaminimo ie a’ ( o. P oduk ionso ) (ko-
dėl ne ‘da bo, gaminio’ i pan. eikšme? – au . pas .), Wesen – ‘bū ybė, kū inys’
( o. Geschöp ), Zeug – ‘medžiaga, į ankis’ ( o. S o , Ge ä ), Gu – ‘ u as’ ( o.
Ve mögen), Haup – ‘gal a’ ( o. Kop ). Kaip nu odo D. Nübling, jau anks y o-
sios bend inės okiečių kalbos ( o. F ühneuhochdeu sch) pe iodu susi o muoja
nauji kuopinių daik a a džių da ybos su iksai iš We k, Wesen, Zeug i Gu (Nü-
bling 2010: 78). F ede icas Ha wegas i Klausas Pė e is Wege a kons a uoja,
6 Šį elemen ą eikė ų p iski i indigeniems (sa os kalbos kalbos kilmės) kon iksams, nes S ie -,
p iešingai nei a iksoidai, nė a p oduk y us žodžių da ybos o man as.
DALIUS JARMALAVIČIUS
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
jog minė uoju kalbos pe iodu šie dėmenys įgauna apibend in ą leksinę eikš-
mę, junginiuose nu olusią nuo pi minės, i ampa labai p oduk y ūs. Ypač o-
kių žodžių pagausėja nuo XVII a. Tendencija kuopinius daik a a džius da y is
su elemen u We k anksčiausiai iš yškėja nuo XVI a. (Ha weg, Wege a 2005:
199), ki ų mokslininkų eigimu, da anksčiau – nuo XIV a. (Solling 2012: 45).
D. Nübling nu odo, kad -we k i -wesen eikšmės junginiuose dažniausiai y a
abs ahuo os, odėl šie su iksoidai įgyja abiem bend ą da ybinę eikšmę ‘san-
kaupa o, kas pasaky a pi muoju dėmeniu’ a ‘ isuma o, kas p iklauso pi -
majam dėmeniui’, p z.: Laubwe k ‘medžių lapai’, Fische eiwesen ‘žu ininkys ė’.
A iksoidui -zeug būdinga kolek y inė ‘ iskas, kas naudojama am, kas pasaky-
a pi muoju dėmeniu’ eikšmė, p z.: Nähezeug ‘siu imo eikmenys’ (Nübling
2010: 78). Su iksoido -gu eikšmė gali bū i ski inga, nelygu pi mojo dėmens
kalbos dalis: junginyje su eiksmažodžiu šis elemen as eiškia ‘medžiagą, eika-
lingą da bo p ocesui a pe di bimui’, su daik a a džių abs ak ais jis žymi ne-
ma e ialios kilmės kompleksus (Fleische , Ba z 1995: 143 – 144), p z.: Mahlgu
‘malinys’, Gedankengu ‘min ys’.
A iksoidai -we k, -wesen, -zeug, -gu su ski ingų kalbos dalių pi maisiais dė-
menimis y a ne ienodai p oduk y ūs. D. Nübling eigimu, isi iš a dy i ele-
men ai gali jung is su daik a a diniu dėmeniu, ačiau junginyje su eiksmažo-
diniu dėmeniu dažniausiai ap inkamas -zeug, uo a pu –we k y a daug e esnis.
A iksoidai -wesen i -gu dažniausiai jungiasi su daik a a džių kamienais, api-
b ėždami daik a a dinių objek ų sa ybes (Nübling 2010: 79).
Sudu inių žodžių dėmuo Haup - p e iksoido s a usą g eičiausiai įgijo
XVIII a. Liudwigas M. Eichinge is, apž elgdamas minė o laiko a pio dalykinių
eks ų nominalinę žodžių da ybą, užsimena, kad nuo XVI a. a ojama lek-
sema Haup , eiškusi ‘kūno dalį – gal ą’ ( o. Kop ), is dažniau kaip pi masis
dėmuo p a anda šią eikšmę i įgyja ki ą, žyminčią ‘cen inę padė į’ a ‘aukš-
čiausią poziciją hie a chijoje’, odėl šis dėmuo a lieka p e iksui būdingą unkciją
(Eichinge 2002: 350).
A k eip inas dėmesys, kad sinch oninės žodžių da ybos y ėjų g e ose nė-
a ieningos nuomonės dėl ap ašy ų su iksoidų i p e iksoidų s a uso. Jö gas
Meibaue is (2002: 30), Michaelis Lohdė (2006: 15, 112–113), W. Fleische is i
I. Ba z (1995: 145) da ybinius elemen us -we k, -wesen i Haup - žodžiuose p a-
adusius sa o pi minę leksinę eikšmę p iski ia da ybiniams a iksams. Tuo a -
pu komponen us -gu i -zeug pas a ieji y ėjai laiko dū inių an aisiais dėmeni-
mis (Fleische , Ba z 1995: 143–144). Giselos Zi onun nuomone, jie p iklausy ų
pusiau su iksų a a iksoidų ka ego ijai (Zi onun 2012: 131), o Johannesas E be-
nas da ybinius elemen us -we k i -wesen dažniausiai su okia kaip su iksoidus
(E ben 1975: 143), ka ais juos adindamas i kuopinių daik a a džių da ybi-
nėmis p iesagomis (E ben 2001: 105).
S aipsniai / A icles 83
Dėl žodžių da ybos eo ijoje a ojamų e minų i da ybinių
elemen ų klasi ikacijos
Taigi, mokslininkų nuomonės dėl -we k, -wesen, -zeug, -gu i Haup - s a-
uso labai į ai uoja. Kad į e in ume, a ap a i elemen ai gali bū i su okiami
kaip daik a a diniai dū inių dėmenys, a jau kaip a iksoidai, eikė ų a k eip-
i dėmesį ne ik į jų eikšmių abs akcijos laipsnį bei egis a imą žodynuose
a ski a lema, be i į poziciją dū inyje a jų pamo eminį e imą. Pa yzdžiui,
XVII a. žodynuose -we ck [-we k] i -zeug pa eikiami iek a ski u žodžiu, iek
ap inkami dū iniuose pi masiais bei an asiais dėmenimis, p z.: Cla is IV-954
We ck ‘Da bas, Loba, Weikalas, Pada gai7’, Cla is IV-1047 Zeug ‘Rykas’, Cla is
IV-954 We ck=Tag ‘Di bama Diena’, Cla is IV-955 We ck=Zeug ‘Rykledis, Ry-
kas, P ip owa’, Cla is II-1115 K iegs=Zeug ‘Zalnie u Rykai’, Cla is III-464 Sch-
mied=We ck ‘Kalwjo Da bas’, Cla is IV-1047 Zeug=Hauß ‘Sza winyczia’. Tiesa,
pasi aiko dū inių su apibend in a šių dėmenų da ybine eikšme, p z.: Cla is
II-1162 Laubwe ck ‘Lapai’, odėl oks da inys ne u ė ų bū i p iski iamas dū i-
niams. Sudu inių daik a a džių an uoju dėmeniu XVII–XVIII a. šal iniuose
eikė ų laiky i aip pa elemen ą –Gu / Gu , anuome da a o ą ‘p ekės, u o,
lobio, namų a ge ybės’ eikšme (plg. B 612 Gu , Gü e , Lex 44a Gü e ), p z.:
Cla is II-1043 Kau =Gu ‘Tawo as’, B 795 Ki chen Gu ‘Baznyczios Ge ybe’.
Vis dėl o da ybos o man ams jau is o iniu laiko a piu p iski inas daik a a -
džių an asis dėmuo -wesen, įga ęs dū iniuose abs akčią eikšmę. No s anali-
zuo uose ank aš iniuose žodynuose žodžiai su šiuo elemen u, kiek jų pa yko
už iksuo i, nė a iš e s i (g eičiausiai o me o au o iams nepa yko jiems as i
lie u ių kalboje esančio inkamo žodžio. – au . pas aba), p z.: Cla is II-868
Haußwesen ‘namų ūkis’ (au . e imas), K iegs Wesen B 823 ‘ka yba’ (au . e -
imas), ačiau jau iš DWG pa eik ų žodžių su -wesen paaiškinimų ma oma šio
elemen o apibend in a eikšmė. Pa yzdžiui, žodis K iegswesen žodyne apibūdi-
namas, kaip ‘ka o padė is, ka iniai san ykiai’, Hauswesen – ‘nuosa ybė’. Dū i-
niams aip pa ne eikė ų p iski i žodžių su pi muoju dėmeniu Haup -, p a a-
dusiu pi minę ‘gal os’ eikšmę i junginyje su daik a a džiu eiškiančiu ‘s a bų
asmenį bei esminį daik ą a dalyką’, p z.: Lex 46a Haup Mann ‘Pillonis, Szim-
ininkas’, Haub =S ad Cla is II-860 ‘Wy ausis Mies as’, B 644 Haup Leu e
‘Wy esnieji, Wy ausieji’.
Apibend inan ai, kas pasaky a apie minė us s uk ū inius elemen us, ga-
lima eig i, kad anks esnės epochos daik a a džius su an aisiais dėmenimis
-we k, -zeug i -gu , išsky us kele ą žodžių, ku iuose šių elemen ų leksinė eikš-
mė jau nė a aiškiai iš eikš a, eikė ų p iski i dū iniams. Kad -we k, -zeug i
-gu dėmenys nė a a iksoidai da byloja i ai, kad analizuo uose XVII–XVIII a.
žodynuose dū iniai su jais į lie u ių kalbą e čiami nenu ols an nuo o igi-
nalo kalbos, o ai leidžia sp ęs i, kad ano me o kalbė ojas minė us elemen us
7 XVII–XVIII a. žodynų pa yzdžių e imai į lie u ių kalbą pa eikiami o iginalūs.
