S aipsniai / A icles 313
AURELIJA TAMULIONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: daba inės lie u ių kalbos
a osenos i jos a ian iškumo y imai.
LIETUVIŲ KALBOS PADĖTIS
SKAITMENINIAME AMŽIUJE
Apie 24-ąją Jono Jablonskio kon e enciją
Skai meninių kalbos iš eklių plė os k yp ys i
panaudos galimybės
Jonas Jablonskis (1860–1930) – žymiausias lie u ių kalbos no min ojas, eikš-
mingų lie u ių kalbos mokslui i p ak ikai da bų au o ius. Pasak Zigmo Zin-
ke ičiaus, „[V] isa Jablonskio eikla – ai iš isa epocha lie u ių bend inės kal-
bos is o ijoje. Jis mūsų ašomąją kalbą įs a ė į inkamas ėžes […], jos aidą
pasuko s eika linkme“ (Zinke ičius 1992: 155).
Jono Jablonskio a du pa adin a mokslinė kon e encija pi mą ka ą su eng-
a 1993 m. Lie u ių kalbos ins i u o Kalbos kul ū os sky iaus i Vilniaus uni-
e si e o Lie u ių kalbos ka ed os. Nuo o laiko kon e encijos apo adicinės
i yks a kiek ieną udenį (nuo 2003 m. – pakai omis Lie u ių kalbos ins i u e
a ba Vilniaus uni e si e e).
2017 m. ugsėjo 29 d. yko 24-oji mokslinė Jono Jablonksio kon e encija
Skai meninių kalbos iš eklių plė os k yp ys i panaudos galimybės (an. Digi al Lan-
guage Resou ces, Di ec ions o Thei De elopmen and Possibili ies o Ha ness
Them) su eng a Lie u ių kalbos ins i u e. Kon e enciją o ganiza o Lie u ių
kalbos ins i u o Bend inės kalbos y imų cen as ka u su Vilniaus uni e si e-
o Taikomosios kalbo y os ins i u u. Sa o ema ika ši kon e encija sky ėsi nuo
anks esnių, jos ikslas – ap a i kalbų i skai meninių echnologijų sandū oje
kylančias p oblemas, su ku iomis susidu iama plė ojan skai meninius iš eklius
i ku ian bend ąją skai meninę inką. Kon e encijos aki a yje – seman inis
skai meninių iš eklių lygmuo (žodžių inklų kū imas), aip pa ga sinio pa ida-
lo su eikimas skai meniniams iš ekliams, naujų galimybių kū imas skleidžian
skai meninius iš eklius į ai iakalbėse bend uomenėse i k .
Kon e encijoje daly a o p anešėjai iš užsienio: Eu opos Pa lamen o, Ispanijos,
aip pa y ėjai iš ski ingų Lie u os ins i ucijų: Lie u ių kalbos ins i u o, Vilniaus
AURELIJA TAMULIONIENĖ
314 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
uni e si e o, Vy au o Didžiojo uni e si e o, Bal ijos pažangių echnologijų ins i-
u o, UAB „Ne code“. Kon e encijoje pe skai y a 17 p anešimų. P anešėjai sa o
p anešimus skai ė i dalijosi sa o y imais i pa i imi ke u iuose posėdžiuose.
Kon e encija p asidėjo įžanginėmis kalbomis. Susi inkusius kon e encijos
daly ius i p anešėjus pas eikino Eu opos Pa lamen o na ys ALGIRDAS SAU-
DARGAS i Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ė p o . d . JOLAN A ELENA ZABAR-
SkAI ė. Įžanginį žodį a ė Lie u ių kalbos ins i u o Bend inės kalbos y imų
cen o y iausioji mokslo da buo oja d . RI A MILIūNAI ė. Kalbė a apie ai, kad
lie u ių kalbos i in o macinių echnologijų sąsajos pas a aisiais me ais labai
sus ip ėjo, u ime apčiuopiamų ezul a ų iek skai menindami kalbos iš eklius,
iek ku dami kalbos analizės, a pažinimo i sin eza imo į ankius, be , palygin-
i su uo, kaip spa čiai šioje s i yje keičiasi pasaulis, lie u ių kalbai da daug
eikia y is. Kadangi lie u ių kalba y a leksinė, jai negalime iesiogiai p i ai-
ky i anglų kalbai suku ų in o macinių echnologijų, odėl daba iniai mūsų
mašininio e imo i ki i kompiu e iniai į ankiai da labai ne obuli, o pasaulis
jau i ai eina oliau, di b inio in elek o kū imo k yp imi, įkalbina daik us i
sk e biasi į is gilesnius kalbos klodus.
Plena iniame posėdyje pi mąjį p anešimą „Gy oji kalba di b iniame p o e“
skai ė Eu opos Pa lamen o na ys ALGIRDAS SAUDARGAS. P anešėjas kėlė esminį
klausimą, į ku į u i a saky i kiek iena kalbinė bend uomenė: kokiu mas u ji u i
pa i pa eng i sa o gim osios kalbos iš eklius i echnologijas, o ką galima įsigy-
i jau pagamin a ki ų kalbų pag indu. P anešime išsaky os p obleminės min ys,
kad lie u ių kalba ka u su kai ku ių ki ų mažų šalių kalbomis „ u in i menką
echnologinę paspi į a ba jos isai ne u in i“. Kalbos echnologijos nesulaukia
inkamo dėmesio ne ik Lie u os, be i Eu opos poli ikų da bo a kėje. P ane-
šime pa eik os įž algos, odančios, kad di b inio in elek o aida kon e guoja į
hib idinį pa idalą, ku iame neu oniniai inklai a i inka nesąmoningus smege-
nų mechanizmus, o sąmoningą p o o eiklą modeliuoja adicinis, adinamasis
simbolinis di b inis in elek as. Kiek iena kalbinė bend uomenė p i alo ūpin is,
kad kalbos echnologijos, a i inkančios simbolinį di b inį in elek ą išsamiai i
iksliai a spindė ų isą gim osios kalbos sanda ą, o neu oninių inklų sa imokai
bū ų suku a u ininga gim osios kalbos (i gim osios kul ū os) aplinka.
An ąjį plena inį p anešimą „Language equali y in he digi al age: owa ds
a human language p ojec “ anglų kalba skai ė RAFAEL RIVERA, konsul acinės
įmonės „Icla es“ di ek o ius. P anešime išsamiai p is a y as Eu opos Pa la-
men o Mokslinio pe spek y ų y imo sky iaus y imas „Kalbų lygybė skai-
meniniame amžiuje. Gim osios kalbos p ojek as“ (su y imu anglų kalba ga-
lima susipažin i in e ne e: h p://www.eu opa l.eu opa.eu/RegDa a/e udes/
STUD/2017/598621/EPRS_STU(2017)598621_EN.pd ). P anešime apž elg-
a daba inė gim osios kalbos echnologijų padė is, kiekybiškai į e inan
Lie u ių kalbos padė is skai meniniame amžiuje
Apž algos / Su eys 315
ekonominius, socialinius i ling is inius kalbos pada inius skai meniniame
amžiuje, ap a a Eu opos Sąjungos in o macinių i yšių echnologijų poli ika.
Skai meniniame amžiuje kalbos echnologijos y a didžiulis iššūkis mažai kal-
bė ojų u inčioms šalims. P as ai iš ys y os kalbų echnologijos suda o a ski -
į i kliū is. Tai da o į aką a p als ybinėms paslaugoms, da buo ojų judumui,
p ekybai. Tokių kliūčių p iežas is – nesude in i moksliniai y imai i nepakan-
kamas inansa imas. P anešėjas pab ėžė, kad kalbų echnologijos nesulaukia
a i inkamo Eu opos poli ikų dėmesio. Remian is daba inės padė ies analize,
ku iama inicia y a, ku i ienys ins i ucijų, mokslinių y imų, p amonės, in-
kos i iešųjų paslaugų poli iką.
Pasku inį plena inio posėdžio p anešimą „Rašy inė i saky inė lie u ių kal-
ba įp as oje i elek oninėje e pėse“ skai ė Vilniaus uni e si e o Ma ema i-
kos i in o ma ikos ins i u o p o eso ius LAIMU IS ELkSNYS. P anešime kalbė a,
kad bū ina pa eng i me odus, į ankius – echninę i p og aminę į angą – už-
ik inančią aisyklingą lie u ių ašy inės i saky inės kalbos a ojimą popie-
iniuose dokumen uose i elek oninėje e pėje. P anešėjas kėlė s a bų klau-
simą – kaip elg is keliems milijonams lie u ių, kad neišnyk ų daugiau kaip
7 milija dų ašančiųjų i šnekančiųjų žmonių bei a einančių išmaniųjų mašinų
okeane. P o eso ius pa eikė i a sakymą – kad aip nenu ik ų, bū ina pa eng i
me odus, į ankius – echninę i p og aminę į angą – už ik inančią aisyklingą
lie u ių ašy inės i saky inės kalbos a ojimą popie iniuose dokumen uose i
elek oninėje e pėje, ha monizuojančią lie u ių i ki ų kalbų ašy inės i sa-
ky inės kalbų a ojimą popie iniuose dokumen uose i elek oninėje e pėje.
Reikia suku i ansk iba o ius – nelie u ių ašy inės kalbos ženklams pa aiz-
duo i lie u iškais ašy inės kalbos ženklais i nelie u ių saky inės kalbos ga -
sams pa eik i lie u ių saky inės kalbos ženklais, inkančiais au oma inei lie u-
ių šnekos žodžių ga sų sin ezei.
Pi majame posėdyje „Šnekos a pažinimas i sin ezė“ pe skai y i ys
p anešimai.
AUDRIUS VALO kA (VU) i GEDIMINAS NAVIckAS (VU) p anešime „Tolyn nuo
Gu enbe go spaudos p eso: lie u ių šneka naujausiose echnologijose“ kalbė-
jo apie lie u ių šneką naujausiose echnologijose, p is a ė S uk ū inių ondų
inansuojamą p ojek ą Lie u ių šneka aldomos paslaugos – LIEPA (p ieiga in-
e ne e: h ps://www. aš ija.l /liepa), ku io me u bu o suku as, be iso ki o,
lie u ių šnekos sin eza o ius i a pažin u as. Šio p ojek o ykdymo me u lie-
u ių šnekai a e i a ai į skai meninę e d ę, dėl šios p iežas ies planuojamas
p ojek as Lie u ių šneka aldomų paslaugų plė a – LIEPA 2. P anešėjai kalbėjo
apie p ojek o LIEPA 2 ezul a us, ku ie bus a i ai i nemokamai p ieinami i-
siems no in iems, ska ins lie u ių šnekos naudojimą in o macinių echnologijų
p oduk uose. S a biausias naujojo p ojek o ezul a as bus galimybė na ū alia
AURELIJA TAMULIONIENĖ
316 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
šneka bend au i su daik ais (mobiliaisiais ele onais, planše ėmis, išmaniaisiais
laik odžiais, obo ais), duo i komandas žmogaus balsu i sup as i jų a sakymus.
LIEPA 2 numa omos suku i ipinės paslaugos, odančios naujas lie u ių šneka
aldomų paslaugų panaudojimo galimybes: ugdančio obo o aldy u ą, skam-
bin u ą, aksi išk ies u ą, mobilųjį sin eza o ių akliesiems, in e ne o naujienų
skai y u ą, a pkalbinį komunika o ių.
LAIMU IS ELkSNYS (VU) i GEDIMINAS NAVIckAS (VU) p anešime „Lie u ių
šneka aldomos paslaugos. Padė is. Pe spek y os“ kalbėjo apie lie u ių šneka
aldomų paslaugų padė į i pe spek y as, sis emingai ykdomus lie u ių šneka
aldomų paslaugų kū imo i jų panaudojimo plė os da bus. Da bai ykdomi
su elkus in o macinių echnologijų specialis ų, lie u ių kalbos ilologų žinias i
inžine ines pajėgas. Pi majame da bų e ape suku os sep ynios lie u ių šneka
aldomos paslaugos bei pada y a in as uk ū a, už ik inan i suku ųjų paslau-
gų unkciona imą. A ei yje numa oma suku i naujas lie u ių šneka aldomas
paslaugas mobiliajai elek oninei e pei – išmaniesiems mobiliesiems ele o-
nams, planše ėms, išmaniesiems laik odžiams, obo ams.
Apie lie u iško balso sin ezės daba į i pe spek y as kalbėjo PIJUS kASPA-
RAI IS (VU), GIN ARAS SkERSYS (VU). P anešime „Lie u iško balso sin ezės
daba is i pe spek y os“ p is a y os į ai ios eks o įga sinimo paslaugos – LIE-
PA sin eza o ius, – ku is y a lais ai pla inamas ka u su p adiniais eks ais, ai
suda o sąlygas i ki iems žmonėms as i naujus jo p i aikymus, pa yzdžiui, bal-
so į ašus šalia s aipsnelių jau pa eikia in e ne o s e ainės: lzinios.l , ukininkopa-
a ejas.l , ilnius.l , m.del i.l , le.l ., eks o įga sinimo paslauga RoboB aille leidžia
au oma iškai pa e s i be kokius eks inius dokumen us į ga so ailus, p aneši-
mai sin e iniu balsu kelei iams jau skai omi Vilka iškio au obusų s o yje, i -
ualūs asis en ai jau eikia Mig acijos depa amen o s e ainėje i . .
An ajame posėdyje „Skai meniniai lie u ių kalbos iš ekliai“ pe skai y i ke-
u i p anešimai.
Pi mąjį p anešimą „E. kalba – skai meninių kalbos iš eklių naudojimo(si)
ino acija“ skai ė ELENA JOLAN A ZABARSkAI ė (LKI), DEIMAN ė BUDRIūNAI ė
(LKI), SkIRMAN AS ŠERMUkŠNIS (Ne Code). P anešime išsamiai p is a y as nau-
jasis Lie u ių kalbos ins i u o p ojek as, ski as Lie u ių kalbos iš eklių in o -
macinei in as uk ū ai plė o i (LKIIS) (p ieiga in e ne e: www.lkiis.l ). P ane-
šime daugiausia kalbė a apie naujojo Lie u ių kalbos ins i u o p ojek o E. kalba
in as uk ū os gene uojamas paslaugas – „Paieška žodžių inkle“, „E. inko-
da a“, „E. są okos“ i „E. pa a imai“. P anešėjai p is a ė šių paslaugų unkci-
onalumus, paslaugų echnologinius aspek us. P ojek o unkcionalumai apims
ino a y ias di b inio in elek o echnologijas, ski as a o ojų nuomonių ana-
lizei, paslauga „E. są okos“ už ik ins išplės inę paiešką i są okų p a u ini-
mą, in eg uojan papildomus kalbinius iš eklius, okius kaip d ikalbiai žodynai,
Lie u ių kalbos padė is skai meniniame amžiuje
Apž algos / Su eys 317
ki ų kalbų žodžių inklai, bus suda y os galimybės naudojan is in e ak y iu
žodžių da ybos edliu g ei ai i pa ogiai pasi ink i inkamus žodžio da ybos
būdus pagal no imą ka ego inę i g upinę da ybos eikšmę a ba pagal žodžio
da ybos p iemones. P anešime p is a y i i pag indiniai p ojek o E. kalba ezul-
a ai bei planuojama nauda.
RI A MILIūNAI ė (LKI) sa o p anešime „Paieškos galimybės in e ne inia-
me Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne“ p is a ė, kaip kalbos a o ojams
a skleis i kuo į ai esnių jų po eikius a i inkančių Lie u ių kalbos naujažodžių
duomenyno (p ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l /) naujažodžių ypa ybių.
Šiuo me u galima paieška pagal okius pa ame us: an aš inį žodį, naujažodžio
kilmę, o iginalo o mą, ašybos a ian us, a ojimo s i į i . . Duomenų bazės
a ky ojams p ieinama i pla esnė paieška, eikalinga duomenims į ai iais pjū-
iais edaguo i. P ojek o LKIIS me u bus ku iama išplės inė in o macijos paieš-
kos sis ema. P anešėja pab ėžė, kad Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas y a
lanks us i a i as plė ai skai meninis iš eklius. Tokį jo pobūdį pi miausia dik-
uoja pa ys duomenys – nuola kin an is i a sinaujinan is lie u ių kalbos lek-
sikos sluoksnis, aip pa naujažodžių y ėjams a si e ian ys is nauji duomenų
požymiai i besikeičian ys a o ojų po eikiai. Šį iš eklių numa oma in eg uo i
į LKIIS (p ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /) i į auk i ne ik į bend ą paieš-
kos šioje duomenų sankaupoje sis emą, be i panaudo i ku ian žodžių inklus.
P anešime aizdžiai pa ody a, kuo šis duomenynas gali bū i naudingas iek kal-
bos specialis ams, iek isiems naujažodžiais besidomin iems a o ojams.
Naujažodžių emą p anešime „Naujažodžių da ybos y imų pe spek y-
os (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis) ęsė DAIVA MURMULAI Y ė
(LKI), ji kalbėjo apie naujažodžių da ybos y imus, pe spek y as, kaip yš-
kėjančius naujažodžių da ybos eiškinius i i pasi elkian Lie u ių kalbos nau-
jažodžių duomenyną. P anešėja p is a ė, kad jau p adiniu šios duomenų bazės
kū imo e apu p elimina iai pasi eng a i naujažodžių da ybos analizei – am
ski uose laukuose numa y a nu ody i da inių ūšis, jų da ybos o man us, da-
ybos ka ego ijas ( eikšmes), giminiškus žodžius i k .; sukaup a dalis duome-
nų. Ypa ingųjų požymių lauke kai ku ie naujažodžiai pažymė i kaip pa ieniai
(pa yzdžiui, a škė obija i k .), au o iniai (pa yzdžiui, demaguogija i k .), kon-
aminaciniai (pa yzdžiui, mu manas i k .). P anešėja pab ėžė, kad išsamiai i
kokybiškai žodžių da ybos analizei aip pa s a bu a siž elg i į kai ku iuos p a-
džioje nenuma y us iksuo i dalykus – da inio pama inio žodžio kalbos dalį,
da ybos pama o paki imus, analogijos, e imo aidmenį da an is naujažodį,
ne ipinės da ybos ap aiškas i k . S a bu suku i ge ą – išsamią, lanksčią, pa o-
gią naudo i, pildy i bei ko eguo i – indeksų sis emą.
LAIMU IS BILkIS (LKI) p anešime „Lie u os ie o a džių geoin o macinės
duomenų bazės s uk ū a, yšiai su ki omis a dyno bazėmis i plė os k yp ys“

AURELIJA TAMULIONIENĖ
318 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
p is a ė Lie u os ie o a džių geoin o macinę duomenų bazę (p ieiga in e ne e:
h p://lkiis.lki.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze). P a-
nešime kalbė a apie šios bazės s uk ū ą, yšius su ki omis a dyno bazėmis.
P anešėjas p is a ė duomenų bazės iešos p ieigos puslapyje suku as paieškos
s i is: objek o ipą, objek o s a usą, daba inę adminis acinę e i o inę p iklau-
somybę (sa i aldybė, seniūnija, gy en ie ė), a puka io adminis acinė e i o-
inė p iklausomybė (apsk i is, alsčius, gy en ie ė), upių in akus. Bazėje in o -
macijos apie ie o a džius galima ieško i pagal šiuos požymius: a das, giminė,
skaičius, ki čiuo ė, da ybos būdas, kilmė pagal pama inio žodžio p iklausymą
kalbai, kilmė pagal pama inio žodžio p iklausymą leksinei g upei. Bazėje ga-
lima susi as i eikiamos gy en ie ės (kaimo, bažny kaimio, d a o, mies elio,
ienkiemio) e i o ijoje a puka iu už ašy us au en iškus ie o a džius, ma y i
ikslią a apy ikslę jų ie ą žemėlapyje. P anešime akcen uo a, kad bazę in e-
g uojan į LKIIS sis emą suku os ejopos nuo odos į ki as a dyno bazes: į
ki ą ie o a dį, iš ku io ie o a dis kilęs, į Lie u ių pa a džių duomenų bazėje
esan į asmen a dį, iš ku io ie o a dis kilęs, į is o inius o ie o a džio už a-
šymus, esančius Is o inių ie o a džių duomenų bazėje. Šiuo me u į bazę įkel a i
ap ašy a (ap ašoma) apie 25 000 ie o a džių.
Po pie ų p anešėjai i daly iai inkosi į ečiąjį posėdį „Teks ynų ling is ika“.
Pi mąjį p anešimą „Lie u ių kalbos mo ologiškai i sin aksiškai ano uo-
i eks ynai“ skai ė ERIkA RIMkU ė (VDU), AGNė BIELINSkIENė (VDU), LOïc
BOIZOU (VDU), ANDRIUS U kA (VDU). Kalbė a apie du ano uo us lie u ių kal-
bos eks ynus, pa eng us Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is-
ikos cen e ( eks ynų p ieiga in e ne e: h p://nl.ijs.si/ME/V4/msd/h ml/in-
dex.h ml; h ps://u al.m .cuni.cz/ ed/). Ano uo i eks ynai – pag indiniai
iš ekliai, be ku ių neapsieinama plė ojan kalbos echnologijas. Jie pap as ai
naudojami ki iems na ū aliosios kalbos iš ekliams i į ankiams ku i okiose
s i yse, kaip au oma inio kalbos a pažinimo sis emos, au oma izuo as e imas
i pan. Mo ologiškai ano uo as eks ynas MATAS eng as 2002–2014 me ais.
Jį suda o 1,6 mln. žodžių iš į ai ių s ilių eks ų. Teks ynas pa eng as 1 mln.
žodžių eks yno, suda y o 2006 m., pag indu p i aikan s a is inius modelius.
Sin aksiškai ano uo as eks ynas ALKSNIS, kaip aukso s anda as olesniems
y imams i iš ekliams, pa eng as 2016 m. Šį eks yną suda o 2 355 sakiniai
(apie 30 ūks . žodžių), im i iš į ai ių s ilių eks ų. Teks yno ano a imas pa em-
as au oma inio mo ologinio i sin aksinio ano a imo p incipais, p i aiky as
sin aksinių p iklausomybių modelis.
Teks ynų emą sa o p anešime „Duomenų bazė lie u ių kalbos pas o ie-
siems junginiams“ oliau ęsė gausiausias kon e encijos p anešėjų kolek y as
ERIkA RIMkU ė (VDU), AGNė BIELINSkIENė (VDU), LOïc BOIZOU (VDU), IEVA
BUMBULIENė (Bal ijos pažangių echnologijų ins i u as), JOLAN A kOVALEVSkAI ė
Lie u ių kalbos padė is skai meniniame amžiuje
Apž algos / Su eys 319
(VDU), OMAS kRILAVIčIUS (Bal ijos pažangių echnologijų ins i u as), JUS INA
MANDRAVIckAI ė (Bal ijos pažangių echnologijų ins i u as), LAURA VILkAI ė
(Bal ijos pažangių echnologijų ins i u as). P anešimą kon e encijoje p is a ė
ERIkA RIMkU ė (VDU), ji daugiausia kalbėjo apie daba inės ašy inės lie u ių
kalbos pas o iųjų žodžių junginių y imo me odiką, engiamą eks ynu pa em-
ą lie u ių kalbos kolokacijų žodyną. Vykdan p ojek ą Lie u ių kalbos pas o ių-
jų žodžių junginių au oma inis a pažinimas (PASTOVU) (n . LIP-027/2016) (ž .
h p://mwe.l /), siekiama suku i daba inės ašy inės lie u ių kalbos pas o ių-
jų žodžių junginių y imo me odiką, pa eng i eks ynu pa em ą lie u ių kal-
bos kolokacijų žodyną. P ojek e suda y as i naudojamas 2014–2016 m. Del i.l
eks ynas, ku io apim is – 72 mln. žodžių. Kolokacijų žodynas bus engiamas
emian is duomenų baze. Joje bus pa eik a į ai ialypė in o macija apie pas o-
iuosius junginius: g ama inė, leksinė in o macija, a osenos dažnumas, eks-
o ub ika, konko danso pa yzdžiai i pan.
Teks ynų y imus p is a ė i Vilniaus uni e si e o a s o ės GIN ARė JUDŽEN-
Y ė (VU), VILMA ZUBAI IENė (VU). P anešime „Teks ynais pa em i akademi-
nių azių y imai: o malioji s uk ū a i seman ika“ kalbė a apie akademinės
kalbos azių s uk ū ą i seman iką, emian is šiuo me u Vilniaus uni e si e e
ku iamo S uden ų aš o da bų eks ynu, ku is y a ienas iš Vals ybinės lie u-
ių kalbos komisijos emiamo p ojek o S uden ų da bų aziškumo y imai i in-
e ak y usis azemų są adas numa omų ezul a ų. P ojek u siekiama nus a y i
akademiniam ašymui s a bių žodžių są ašą, išski i pag indines kolokacijas i
jų plė inius, aip pa pasika ojančias žodžių sekas į ai iose akademinio eks-
o dalyse, ap a i jų sąsajas su e o inėmis eks o dalių unkcijomis i ap ašy i
eikšminių akademinių žodžių, okių kaip: ikslas, užda inys, me odai, iš ados,
ezul a ai; a lik i, analizuo i, nus a y i, em is i k . a oseną i seman iką.
Pasku iniame posėdyje „Au oma izuo a kalbos sanda os i eks ų analizė“
pe skai y i ke u i p anešimai.
Posėdis p asidėjo DANIELIAUS RALIO (VU) p anešimu „Mašininis e imas
lie u ių kalbai“ apie naujausius mašininio e imo is o iją, pasiekimus, į ai ių
ins i ucijų ykdomus p ojek us, aip pa naujus p o e žius naudojan neu oninį
mašininį e imą. P anešėjas kalbėjo apie mašininio e imo aidą i pasieki-
mus, ku ie šiandien e ek ingai aikomi i lie u ių kalbai. 2005–2007 m. Vy-
au o Didžiojo uni e si e as ykdė ES S uk ū inių ondų inansuojamą p o-
jek ą In e ne inė in o macijos e imo p iemonė. Rezul a as – ieša in e ne inė
e imo iš anglų į lie u ių k. paslauga (p ieiga in e ne e: h p:// e imas. du.
l / wsas/). 2012–2014 m. Vilniaus uni e si e as ykdė ES inansuojamą p o-
jek ą Anglų–lie u ių–anglų i p ancūzų–lie u ių–p ancūzų kalbų mašininio e i-
mo, pa em o s a is iniais me odais, sis emos sukū imas. Rezul a as – ieša in e -
ne inė e imo paslauga (p ieiga in e ne e: h ps://www. e s i.eu/). Vis dėl o
AURELIJA TAMULIONIENĖ
320 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ne ge iausiems mašininiams e imams eikalingas e ėjo įsikišimas. Tad a
mašinos gali e s i iš ies ge ai? Pas a ieji kele i me ai žada naujus p o e žius
naudojan neu oninį mašininį e imą. Vilniaus uni e si e as uošiasi 2018 m.
p adė i įgy endin i naujos ka os neu oninį mašininį e imą anglų, lie u ių,
lenkų, p ancūzų, usų i okiečių kalboms. Pasidžiaug a, kad naujausi mašini-
nio e imo pasiekimai neaplenkia i lie u ių kalbos.
VIRGINIJUS DADURkEVIčIUS (VU) p anešime „Lie u ių kalbos g ama ika skai-
meniniame a i ojo kodo pasaulyje“ kalbėjo apie naujos ka os kompiu e inės
lie u ių kalbos mo ologijos kū imą, žodžių mo ologinę analizę bei sin ezę, in-
elek ualią eks inės in o macijos paiešką i pan. A si adus kompiu e iams kla-
sikinei g ama ikai i leksikai iškilo bū inybė „apsi ilk i naują ūbą“ i ap i pil-
na e e naujųjų echnologijų dalimi. Tam suku a naujos ka os kompiu e inė
lie u ių kalbos mo ologija, iškel i okie ikslai: naudo i i ku i ik a i ąjį kodą;
ik pa ys duomenys, be ne jų o ma i in e p e a imas, gali u ė i lie u ių kal-
bai speci inių sa ybių, isas p og aminis kodas u i bū i uni e salus, ik i be
ku iai ki ai kalbai; maksimaliai pasinaudo i ki oms pasaulio kalboms sėkmingai
p i aiky ais sp endimais. Suda ymo pag indas – Daba inės lie u ių kalbos g a-
ma ika (Vilnius, 2006) i eks ynai (iš iso apie 1,5 ml d. žodžių). Vidu inio šiuo
me u in e ne e a si andančio eks o „a pažįs amumas“ y a apie 99 %, . y. idu-
iniškai 99-is iš 100-o žodžių mo ologinis analiza o ius in e p e uoja eisingai.
Šis naujai suku as mo ologinės analizės būdas bu o sėkmingai p i aiky as Vy-
au o Didžiojo uni e si e o Sin aksinės-seman inės analizės sis emoje (p ieiga
in e ne e: h ps://seman ika.l /Syn a icAndSeman icAnalysis/Analysis) i Lie-
u os Respublikos Seimo Teisės ak ų egis e (p ieiga in e ne e: www.e- a .l ).
G ama ikos skai meninimo emą ęsė DAIVA ŠVEIkAUSkIENė (LKI) i VY-
AU AS ŠVEIkAUSkAS (LKI). P anešime „Lie u ių kalbos skai meninė g ama-
ika“ kalbė a apie Lie u ių kalbos ins i u e p adė ą ku i lie u ių kalbos skai-
meninę g ama iką, ku i gali bū i panaudo a i ki ose kalbos kompiu e inio
apdo ojimo s i yse: g ama inei analizei, iesioginiam duomenų e imui i k .
P is a y as p ojek as, ku io me u planuojama p isijung i p ie a p au inės sis-
emos DIGITAL GRAMMARS, apimančios šiuo me u 32 kalbas. Pag indinis
skai meninės g ama ikos sukū imo ikslas y a panaudo i ją nes a is iniais me-
odais eikiančiose au oma inio e imo sis emose. Lie u ių kalbai ai labai ak-
ualu. 2017 me ų Tildės duomenimis, Google e imų kokybė į lie u ių kalbą i
iš lie u ių kalbos y a p as esnė ne nei la ių a es ų kalboms. Todėl Lie u ai
labai s a bu ku i al e na y ų au oma inio e imo a ian ą. Šiuo me u y a pa-
eng as bandomasis skai meninės g ama ikos pa yzdys, eapiman is kele ą žo-
džių, ačiau i iš jo galima ma y i, kad čia e imo kokybė daug ge esnė ypač
iems sakiniams, ku iuose a sispindi speci iniai lie u ių kalbos b uožai. Kol
naudojama anglų kalbos žodžių a ka, neblogus e imus pa eikia i s a is iniai
Lie u ių kalbos padė is skai meniniame amžiuje
Apž algos / Su eys 321
me odai, ačiau jei sakinyje nes anda inis žodžių išsidės ymas, Google e i-
mas sakinio p asmės nepe duoda. Skai meninė g ama ika gali bū i panaudo a
i ki ose kalbos kompiu e inio apdo ojimo s i yse: g ama inei analizei, iesio-
giniam duomenų e imui i k . Skai meninių g ama ikų kū imui ado auja
Ge ebo go (Š edija) uni e si e o p o eso ius Aa ne Ran a.
Pasku inį kon e encijos p anešimą „Kas nuo ko nusi ašė? Biblijos e imų
is o ijos y imo au oma iza imas i izualizacija“ skai ė MINDAUGAS ŠINkūNAS
(LKI). P anešime kalbė a apie Biblijos e imų is o ijos y imų au oma iza imą
i izualizaciją. Biblinių eilučių palyginimo ezul a us p anešėjas pa odė aiz-
džiose i gausiose diag amose. Biblijos ci a ų gausa senuosiuose lie u ių aš uo-
se apsunkina jų yšių y imus. Reikalinga pa ogi duomenų pla o ma, leidžian i
biblines eilu es g upuo i pagal y ėją dominančius požymius. Daugiausia sun-
kumų kelia ci a ų panašumo e inimas. Kompleksinė leksikos, sin aksės i
mo ologijos (o am ik ais a ejais – i ašybos) analizė ai leidžia pada y i, a-
čiau ši oks ilologinis y imas y a lė as, o jo au oma izuo i šiuo me u neįmano-
ma. Palyginimą pa yko au oma izuo i ciklais eikiančiu algo i mu, ku io užda-
inys – d iejose ženklų sekose ap k i iden iškus junginius i apskaičiuo i, ku ią
lyginamų sekų dalį jie apima. Palyginimą au oma izuo i kliudo ne iena eikšmė
senųjų aš ų o og a ija. Į e inus neau oma iškai i au oma iškai ansli e uo-
as eilu es, nus a y a, kad ansli e acijos būdas esminės į akos ezul a ams ne-
u i. Rezul a ai gali bū i ginčy ini lyginan ski ingomis a mėmis pa ašy us
eks us (dialek ologinių ypa ybių ni eliacija nebu o išbandy a). Gau  panašu-
mo ezul a ai apibend inami d ima ėse diag amose. P og aminės analizės me-
u gau i B e kūno Pos ilės (1591) biblinių eilučių palyginimo ezul a ai a i inka
anks esnių y ėjų ki ais me odais p iei as iš adas.
Kon e encija baigėsi diskusijomis. Kon e encijos p anešimų pag indu pa-
eng i s aipsniai bus spausdinami mokslo žu naluose Bend inė kalba (p ieiga
in e ne e: www.bend inekalba.l ) i Lie u ių kalba (www.lie u iukalba.l ).
LITERATŪRA
Zinke ičius Zigmas 1992: Lie u ių kalbos is o ija 5. Bend inės kalbos iškilimas. Vil-
nius: Mokslas, 144–155.
Į eik a 2017 m. lapk ičio 3 d.
AURELIJA TAMULIONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
au elija. [email protected]