196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
JURGITA JAROSLAVIENĖ
Ins i u e o he Li huanian Language
Ty imų s i ys: ekspe imen inė one ika, onologija,
dialek ologija, geoling is ika.
DIFFERENT IPA EQUIVALENTS
Tam ik iems lie u iams i
La ijos okalai
Kodėl ski iasi kai ku ių lie u ių i la ių
kalbų balsių a p au iniai one inės abėcėlės
a i ikmenys?
Ano acija
Nepaisan bend os Bal ijos kilmės, okalų i subalansuo ų onemų są ašai šiuolaikinėje
s anda inėje lie u ių i s anda inėje la ių kalbose ski iasi, pi miausia dėl unkcinės
eikšmės, ku i nė a isuo inė: ai, kas y a onologiškai s a bu lie u ių kalboje, negali bū i aip
i la ių a ki os kalbos kalboje, nes okalų i subalansuo ų onemų s a ba a ski i ieną žodį
nuo ki o ski iasi nuo kalbos. Visose kalbose y a ibo as okalų i konsonan ų skaičius, ku ie gali
a ski i žodžių eikšmes. Be o, akus inių i a ikuliacinių eiškinių i p ocesų analizė apima
ski ingų kalbų ga sų (pa yzdžiu, jų išski inių b uožų) y imą i palyginimą emian is
panašiais p incipais i panašiais me odais, aip pa eikian am ik ą uni e salią
( a p au inę) ansk ipciją. Šiuo me u lie u ių i la ių okalai ( aip pa i subalansuo i) gali
bū i ansk ibuojami naudojan ne ik nacionalinius ( adicinius) one inius simbolius, be i
a p au inę one inę abėcėlę ( isos kalbos ga sų žymėjimo sis emą). Šiame s aipsnyje
daugiausia ap a iama Ta p au inės one inės abėcėlės (IPA) neiden iškų ek i alen ų
pasi inkimas šiuolaikinių Bal ijos kalbų ilgoms i umpoms mono ongoms, pab ėžian
e minologiją i ki us ga sų klasi ika imo niuansus pagal ski ingus k i e ijus, nes gali bū i
į ai ių ( adicinių akus inių, a ikulia o inių, unkcinių, a p au inių a ikulia o inių i panašių)
klasi ikacijų, jei klasi ikacija y a ( adicinė a a p au inė). T adiciniai (akus iniai a
a ikuliaciniai) okalų mono ongai pa odė, kad dėl glaudžiai susijusių, be gana ski ingų
akus inių sa ybių i ne iden iškų gamybos, aip pa klausos b uožų bu o pasi ink i ski ingi IPA
o Li huanian and La ian owel sys ems. Fo a compa a i e esea ch s udy on Li h-
uanian and La ian owels i was necessa y o es ablish a common synch onous owel
S aipsniai 197 s aipsnis
Di e en IPA Equi alen s
o Some Li huanian and La ian owels
simbolių ek i alen ai kai ku iems šiuolaikinių Bal ijos kalbų okalams. RAKSTELI: šiuolaikinės
classi ica ions o bo h Bal ic languages ollow a simila pa e n.
The analysis o he compa a i e expe imen al esea ch o Li huanian and La ian
Bal ijos kalbos, s anda inė lie u ių kalba, s anda inė la ių kalba, okalas, ansk ipcija,
a p au inė one inė abėcėlė.
ANOTACIJA
No s lie u ių i la ių kalbos giminiškos, jų balsinių i p iebalsinių onemų in en o iai
u i ski umų, pi miausia dėl unkcinio ele an iškumo, ku is nė a isuo inis dalykas: kas
lie u ių kalboje eikšminga, gali bū i ne eikšminga la ių a ki oje kalboje, odėl į ai
a siž elg ina i ian i lyginan ski ingų kalbų ga syną (i jų di e encinius požymius). Taip
pa a siž elg ina į lyginamąją ski ingų kalbų ga sų akus inių i a ikuliacinių ypa ybių analizę,
ku ią s a bu a lik i pagal panašius p incipus i ą pačią panašią me odologiją. Lyginamuosius
kalbų ga sus ap ašy i pa ogiau naudojan bend ą ( a p au inę) one inę ansk ipciją.
Lie u ių i la ių kalbų balsyno (kaip i p iebalsyno) ansk ipcija galima i nacionaliniais
( adiciniais) ašmenimis, i ienos aikan a ki os a p au inės one inės abėcėlės
a i ikmenis (s anda izuo ą uni e salią ga sų one inių ašmenų žymėjimo sis emą a Šiame
sis emas).
s aipsnyje ap a iami lyginamojo umpų i kai ku ių ilgųjų daba inių lie u ių kalbų i la ių
bend inių balsių ne ienodi (nesu ampan ys) a piniai one inės abėcėlės (anp a IPA). Taip pa
a k eipiamas dėmesys į e minijos į ai o ę, ku i p i- (galimos adicinės akus inės,
klauso nuo o, kokiu pag indu i pagal kokius k i e ijus lyginamųjų kalbų balsiai ski s omi
a ikuliacinės, unkcinės, a p au inės a ikuliacinės i pan. klasi ikacijos), i nuo ki ų dalykų.
Lyginamieji bal ų kalbų ga sų y imai padeda iš yškin i, kodėl lyginan s a bu p i aiky i
bend ą sinch oninę klasi ikaciją i kokie galimi adicinių one inių i onologinių klasi ikacijų
i a p au inių klasi ikacijų niuansai. Pagal adicinę (akus inę a a ikuliacinę) klasi ikaciją
bal ų kalbų balsiai ski s omi pagal panašų modelį. Lyginamoji ins umen inio lie u ių i la ių
kalbų mono ongų y imo analizė pa odė, kad kai ku ie ne ienodi ų pačių šių giminiškų kalbų
onemų a p au inių one inių ansk ipcijų pasi ink ini simboliai dėl am ik ų akus inių,
a ikuliacinių i psicho izinių požymių ski umų.
ESMINIAI ŽODŽIAI: daba inės bal ų kalbos, bend inė lie u ių kalba, bend inė la ių
kalba, balsis, ansk ipcija, a p au inė one inė abėcėlė.
JURGITA JAROSLAVIENĖ
198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Įžanga
Ta p au inės one inės abėcėlės (In e na ional Phone ic Alphabe , IPA) naudojimui ado auja kai ku ie
p incipai, iš ku ių ienas sako, kad kai du ga sai y a labai panašūs i nė a žinoma, kad jie bū ų naudojami
be ku ioje kalboje, kad a ski ų iš a imų eikšmes, jie, kaip aisyklė, u ė ų bū i aizduojami uo pačiu
simboliu. Tačiau, jei eikia, okius ga sus a ski i galima naudo i a ski ais simboliais a diak i iniais
ženklais (HIPA 2007: 159[…]160). Kadangi lie u ių i la ių kalbos p iklauso indoeu opiečių kalbų šeimos Bal ijos
šakoms, Ry ų Bal ijos kalbų g upei, šios d i kalbos dažnai laikomos iena šalia ki os kaip ypač a imos
kalbos; onologinės okalų sis emos kai ku ioms a i inkamoms (labai panašioms) lie u ių i la ių okaloms.
A gali okie labai panašūs ski ingų kalbų okalų onemai, u in ys bend ą Bal ijos kilmės, bū i okie
ski ingi akus inėmis sa ybėmis i a ikuliacija? Šiame s aipsnyje apž elgiami šiuolaikinių Bal ijos kalbų
mes a e qui e simila in bo h languages. Howe e , some p e ious expe imen-
al s udies show ha despi e he common Bal ic o igin, di e en IPA symbols
ga sų spek iniai b uožai i į ai ūs išski iniai b uožai, kad bū ų galima iksliai pasi ink i isų lie u ių i
la ių okalų onemų IPA simbolius (ek i alen us), a siž elgian į ai, kad Bal ijos kalbų ga sų kokybė i
kiekis bu o iš i as naudojan uos pačius me odus, ga so apdo ojimo i analizės p og aminės į angos
pa ikimas palyginimas a skleidė oneminių in en o ių ski umus. Kadangi gim oji kalba ge iausiai
a pažįs a unkcinius kalbos elemen us pe klausymą i su okimą, daba inių Bal ijos kalbų ga so sis emų
y inėjimo i palyginimo užduo į ėmėsi ekspe imen uo oje one ikoje specializuojasi kompe en ingi
lie u ių i la ių kalbos mokslininkai: Ju gi a Ja osla ienė i Joli a U bano ičienė (Lie u os kalba), Ju is
G igo je s i Inese Ind ičane (Lie u os kalba). Išsamus IPA simbolių inkinys, p i aiky as La ijos kalbai,
bu o p is a y as 2013 m. išleis oje akademinėje La ijos kalbos g ama ikos knygoje (ž . LVG 2013: 23 […]
and ha dwa e, so ha a eliable compa ison o phone ic in en o ies o bo h
languages would be a ailable ( o some in e media e esul s, see some p e io-
us s udies: G igo je s, Ja osla ienė 2015a; 2015b; Ja osla ienė 2014; 2015)2. A
26). Iki o laiko jie bu o naudojami a ski uose leidiniuose i da buose, ku iuose bu o lyginama anglų i ki ų
kalbų. Pa yzdžiui, no in pasi ink i IPA simbolio ek i alen us la ių mono ongams, bu o lyginami a ski ai
pagamin i la ių mono ongų akus iniai duomenys su ka dinalių okalų duomenimis, nes ka dinalių okalų
sis ema suda o į ai ių kalbų IPA okalo pag indą, galimų one inių i onologinių klasi ikacijų niuansai,
isuo iniai ga sų išski iniai b uožai, ne gi naudojamos empi inės medžiagos i me odų ypa umai, galimi
ins umen inės analizės ikslai i ki i klausimai.
S aipsniai 199 s aipsnis
Di e en IPA Equi alen s
o Some Li huanian and La ian owels
Šiojo dokumen o ikslas i ikslas
Since he IPA sys em is e y handy o compa a i e linguis ics, he main
aim o his pape is o explain he choice o he IPA equi alen s (see Table 1) o
Bal iečių s anda inių kalbų monoph hongs, pab ėžian e minologinius niuansus
klasi ikuojan okalus pagal ski ingus klasi ika imo k i e ijus, nes simbolių i
akus inių, a ikuliacinių a kai ku ių ki ų klasi ikacijų naudojimas konk ečios kalbos
ga sams aizduo i pap as ai ado aujasi konk ečiais me odiniais pag indais i
p incipais. IPA y a s anda izuo a a p au inė one inė abėcėlė - a p au iniu
mas u p ipažin as i ge iausiai žinomas one inių simbolių i žodžių inkinys pagal jų
a s o aujamų ga sų a ikuliacinius b uožus (pagal liežu io aukš į, liežu io nuga ą
ac i ics designed o ep esen , desc ibe and analyse sounds o any spoken lan-
i lūpų suap alinimą) (HIPA 2007: 159 […] 160 […] 196, p iedėlis 1; IPA 2015a; 2015b; 2017; aip
pa ž . Jones D. 194; Olson 2015; Jones T. 2016). Asociacija ekomenduoja, kad
one inė ansk ipcija bū ų į auk a į šias skliaus us: […][ ][…]. T ansk ipcija,
ku ioje pažymimi onologiniai kon as ai, u ė ų bū i į auk a į nuolydžius […]/[…].
Ga sus, ku iuos simbolizuoja IPA simboliai, galima as i In e ak y iame IPA
diag amoje (h p: www.ipacha .com), ačiau eikia p isimin i, kad gali bū i daug
ski umų, kaip šie ga sai iš a i p iklausomai nuo kalbos (a kon eks o), i
šiuolaikinės Bal ijos kalbos nebū ų išim is.
(G igo je s 2012: 178; aip pa ž . Jassem 1973: 190; Lade oged 1975: 194[…]199; Roca, Johnson
1999: 114[…]140).
Lie u ių ling is ikos s i yje ienas pi mųjų bandymų panaudo i IPA kaip isą lie u ių ga sų inkinį bu o
lie u ių kalbos akademinė g ama ikos knyga "Li huanian G amma " (Vy au as Amb azas, 1997). Kai
ku ie en pa eik i IPA ek i alen ai ski iasi nuo šiame y ime pa eik ų. Anksčiau bu o da kele as
bandymų naudo i IPA kai ku iuose a ski uose leidiniuose i da buose (ž . Ekblom 1922; S ece ičius 1960;
Mikalauskai ė
1975; aip pa ž . S undžia 1990).
JURGITA JAROSLAVIENĖ
200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 len elė. S anda dinės lie u ių i S anda dinės la ių kalbos g ynųjų (pap as ų)
okalų simboliai pagal adicinę (nacionalinę) 3 i a p au inę (IPA) one inę abėcėlę
3 Lie u ių onologinėje sis emoje ie i uo aip pa eikia kaip ilgai iš a i ne ienodos a ikuliacijos
okalai (DLKG 2005; Gi denis 2014). Galimi IPA ek i alen ai y a iɛ, iɛ i uɔ, ɔ dėl šių p iežasčių:
šiuolaikinėje lie u ių kalbos g ama ikos (DLKG 2005: 2326) i lie u ių onologijos eo iniuose
pag induose (Gi denis 2014: 223, 23) ne ienodos a ikuliacijos lie u ių ga sai ie, uo i uo klasi ikuojami
kaip ne aukš i okalai. emian is naujausiais ekspe imen iniais y imais (ž . Gi denis 2009: 213242 i
nuo odas) i minė ų y imų ezul a ais (ž . 1 išnašą), lie u ių kalba […]uo[…] u i bū i laikoma
nep iklausoma ilga, aukš a onema, ku ios a ikuliacija nė a ienoda (Ja osla ienė 2015).
3, 1 len elė.
La ijos g ama ikos adicijoje ie,uo is da klasi ikuojami kaip di ongai, no s iš ik ųjų
nė a ieno požiū io į onologinę in e p e aciją (Laua 1997: 12; LVG 2013: 46; Ma kus, Bonda 2014:
6872; G igo je s 2016: 151).
Be o, paaiškėjo, kad s anda inės lie u ių kalbos gim oji kalba ne e ina umpojo [e] (Janus
onemo a ian o […]e>) kaip a ski o ga so i odėl negali jo iš a i a ski ai. Tu i bū i su a a, kad ne
aukš ojo ( idu io aukš ojo) okalo [e] nesugebė a as i s ip ios pozicijos s anda inės lie u ių
kalbos sis emoje dėl jo ypa ingo naudojimo, pasi ink inio s a uso i išski inės unkcijos ūkumo;
Be o, ašy inėje kalboje jis aizduojamas uo pačiu simboliu kaip

S aipsniai / A icles 201
Di e en IPA Equi alen s
o Some Li huanian and La ian owels
Šio y imo objek as y a ilgos i umpos g ynos okalos ( ienodos a ikuliacijos)
(ž . 1 len elę), iš a os nuliniame kon eks e a ba izoliacijoje4 24 in o o S anda d
man s (aged 20–50 yea s) ha ing aul less a icula ion o S anda d Li huanian
La ian, 6 y ai i 6 mo e ys kiek ienai kalbai5. 1 len elėje pa eikiami abiejų
šiuolaikinių Bal ijos kalbų g a emų ek i alen ai
bo h adi ional (na ional)6 sys ems o phone ic ansc ip ion and he In e na i-
onal Phone ic Alphabe (IPA).
Nacionaliniais i a p au iniais simboliais 1 len elėje aizduojami ga sai pi miausia
y a ie, ku ie padeda a ski i ieną žodį iš ki o kalbos. Kaip ma y i, y a ski umų
a p adicinių (nacionalinių) i a p au inių one inių abėcėlių, nes nacionalinės
ansk ipcijos ski iasi p iklausomai nuo kalbos, kaip i ašy inės kalbos isame
pasaulyje y a panašios. Nepaisan bend os Bal ijos kilmės, a p Lie u os i
La ijos IPA ek i alen ų aip pa y a ski umų. Toliau bus paaiškin a, kad šių
ek i alen ų pasi inkimas nebu o a si ik inis (palyginki e panašius a ba
a i inkamus okalų onemus 12-13 i 14-15 pa eiksluose); Be o, aps aišku, kodėl IPA
sis emos pažinimas i jos naudojimas ski ingoms kalboms, . y. am ik ų IPA
simbolių naudojimas lie u ių i la ių mono ongų ansk ipcijai pagal akus ines i
a ikuliacines sa ybes, šiuo a eju y a panašu į ma icos (pa e no) ma ymąsi
mokan is, s udijuojan a lyginan d iejų (a daugiau) kalbų ga sus.
žemas umpas [e] (ž . Pake ys 2003: 29, diag amas 2; 32[…]34 i nuo odos; Gi denis, Pupkis 1978:
61[…]62; Gi denis 2014: 201[…]202; Ja osla ienė 2015: 2[…]3). Ski ingai nuo lie u ių kalbos, la ių
kalba naudoja umpą [e] i gali bū i iš a a kaip a ski as ga sas.
Šis na ū alus hipe a ikulia imas ski iasi nuo ka dinalinių okalų gamybos (daugiau in o macijos ž .
G igo je s, Ja osla iene 2015a: 58[…]59 i nuo odos).
5
I is impo an ha almos all in o man s no only speak he s anda d language bu also one o
daugiau dialek ų i užsienio kalbų. S anda inė kalba bu o laikoma s anda izuo ais dialek ais.
a ie y o language used o he needs o public li e and cul u e (LKE 2008: 87–91).
6 Li huanian and La ian adi ional ansc ip ions a e di e en (bo h o s anda d languages and
T adicinės lie u ių i la ių dialek ų ansk ipcijos sa ybės i bu o adicija lie u ių ling is ikos
sui abili y o he In e na ional Phone ic Alphabe o ep esen sounds o he Li huanian and La-
ian dialec s a e no discussed in he p esen a icle. Fo example, since he 20 h cen u y, he e
naudo i Kopenhagos ansk ipciją, ku ią p iėmė Geo g Ge ullis (1930 m.); Šiuo me u y a Polemonas
š i ų simboliai adiciniam (nacionaliniam) lie u ių ga sų ansk ipcijai (ž . Ski man as, Gi denis
2001; Alekna ičienė, G umadienė, Gu skas, Ski man as, S ockis, Tumasonis 2005 i ki i).
Ta p au inės one inės abėcėlės aikymo Lie u os dialek ų ga sams galimybėms ž . Bakšienė,
Čepai ienė 2017a; 2017b.
JURGITA JAROSLAVIENĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Ta p au inė one ika
ALPHABET (IPA)
Kaip jau bu o minė a, daugiau nei šim me į IPA bu o plačiai naudojama kaip
s anda izuo a sis ema ling is ai ( aip pa ki i, susiję su kalbomis), odėl IPA y a
gana inkama naudo i isose disciplinose, ku iose eikalingas kalbos ga sų
aizda imas (HIPA 2007). Ski ingos okalų skambesio kokybės galima inkamai
apibūdin i pagal šiuos pa ame us: liežu io padė is […] aukš is i nuga os, aip pa
bu nos a i umas, nes y a ko eliacija a p bu nos a i umo i liežu io pakylos, kai
p oTongue aukš is. 1 pa eiksle ( aip pa ž . 2 pa eikslą) diag amos e ikali ašis
ducing owels – and he shape o he lips (lip ounding) (HIPA 2007: 10–13).
nus a oma pagal okalo aukš į. Aukš is eiškia, kiek aukš as liežu io kūnas y a
bu noje; Ski ingas bu nos (žandikaulio) a i umo laipsnis a i inka ski ingą apačią, o
okalai, iš a i su pakel ąja liežu iu, y a i šuje: glaudūs okalai (su san ykinai
en deg ees o ongue heigh . Vowels p onounced wi h he ongue lowe ed a e
užda y a bu na) y a iš a i su san ykinai aukš a liežu io pozicija; a i os okalės
y a gaminamos su san ykinai žemoje liežu io padė yje; A imųjų idu inių i a i ų
idu inių okalų a si anda, kai liežu is pakyla į idu inę poziciją.
Kaip ma ysime olesniuose sky iuose, ski ingi bu nos a i umo laipsniai aip pa
a i inka ski ingus liežu io aukščio laipsnius lie u ių i la ių kalbose (ž . 2, 14 i 15
pa eikslus): aukš i okalai y a pagamin i, kai bu nos p iekinė dalis y a mažiau a i a,
nes liežu io kūnas y a pakel as a ba aukš as; idu iniai okalai y a idu inio liežu io
aukščio; žemi okalai iš a i a i os bu nos p iekinės dalies i nuleis o liežu io.
G a ikas nus a omas pagal okalų a i kš į. Liežu io nuga os a s umas eiškia, kiek
Tongue backness. In Figu e 1 (also see Fig. 2), he ho izon al axis o he
į p iekį a a gal y a aukščiausias liežu io aškas: okalai, ku ių liežu is pe kel as į
bu nos p iekį, y a kai ėje len elėje, o ie, ku iuose jis pe kel as į galą, y a išdės y i
į dešinę len elėje. lūpų suap alinimas. Vie ose, ku okalai y a po a imi (ž . 1
pa eikslą), dešinė eiškia suap alin ą okalą (ku iame lūpos y a suap alin os), o kai ė
- jo suap alin ą ek i alen ą. Ap alumas pa adin as kai ku ių okalų lūpų ap alumu.
Daugumoje kalbų ap alumas y a idu io i aukš ojo galinio okalo s ip inimo b uožas,
o ne išski inis b uožas, kaip šiuolaikinėse Bal ijos kalbose. Pap as ai, kuo
aukš esnis galinis okalas, uo in ensy esnis suap alinimas.
S aipsniai 203 s aipsnis
Di e en IPA Equi alen s
o Some Li huanian and La ian owels
1 pa eikslėlis. Žodžiai. Ta p au inė one inė abėcėlė (pe žiū ė a 2015 m.) 7 2. Ko eliacija a p liežu io
i bu nos a i umo8: liežu io pakylėjimas apibūdina liežu io padė į e ikalioje ašyje (aukš a,
idu inė, žema), "liežu io pakylėjimo padė is" eiškia, ku šis pakylėjimas yks a ho izon alioje
ašyje (p iekinė, cen inė, galinė). 7 Ilus acija pa eikiama IPA 2015a. 8 diag amoje aizduojama bu nos
o ma, pag įs a e ikalia liežu io pakylėjimo aukščio ašimi i ho izon alia liežu io pakylėjimo
padė ies ašimi. Pa yzdžiui, ž . elek oninę knygą "English Speech Sounds 101" (Williamson 2015).
JURGITA JAROSLAVIENĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Also, he e can be some mo e a icula o y pa ame e s a ailable when classi-
Palyginki e sep ynis okalų aukščio laipsnius i penkis okalų p iekinį i galinį
ma menis 3 pa eiksle. 3 pa eikslėlis. Sep ynių laipsnių okalo aukš is i penki
laipsniai okalo a gal9 Gali bū i daug okalų sis emų kalbų, ku ios a i inka IPA
p incipus. Kaip bus ma y i oliau s aipsnyje, lie u ių i la ių adicinės
(nacionalinės) klasi ikacijos nesu ampa su Ta p au inės one inės asociacijos
pasiūly a klasi ikacija.
Vokalų akus ika. Ge ai žinoma, kad okalų kokybę galima nus a y i akus inėse okalų
analizėse pagal san ykines o man ų e es: pagal akus ines okalų ak o ezonansas,
odomas kaip amsios juos os dinamiškose spek og amoje, ku i odo akus inę ene giją
kiek iename dažnyje i kaip ji keičiasi laikui bėgan (ž . 4 […] 11, aip pa ž . 12 […] 15). Vokalų
spek inės sa ybės y a glaudžiai susijusios su galimomis a ikuliacijos sa ybėmis; Ga sinis
ak as eikia kaip ezonansinė e mė, o liežu io, žandikaulio i lūpų padė is da o į aką
ezonansinės e mės pa ame ams, odėl a si anda ski ingos o man ų e ės:
pa yzdžiui, pi masis o man as (F1) a i inka okalų a i umą ( okalų okalai u i mažus F2
dažnius, o p iekiniai okalai u i didelius F2 dažnius). Taip pa , al e na y us ma a imas, F1
heigh ), he second o man , F2, co esponds o owel on ness. Open owels
ha e high F1 equencies, while close owels ha e low F1 equencies, and back
p ieš F2 […] F1, a s o au i okalų kokybę 9 Ilus acija y a p ieinama iš
[…]h ps.en.wikipedia.o g/wiki://File:IPA_ owel_cha _2005.png>.
Taip pa ž . IPA 2015b.
S aipsniai 211 s aipsnis
Di e en IPA Equi alen s
o Some Li huanian and La ian owels
Daugeliu a ejų okalai su ampa, o a s umai a p ilgų i a i inkamų umpų lie u ių
okalų cen ų i šija 1 z, o ai odo jų su okimo kokybės ski umą17 ( aip pa ž .
a pinius ezul a us G igo je s, Ja osla ienė 2015a; 2015b).
Apž algos apie ukmę (ž . 2 len elę) odo, kad ski umas a p ilgų i umpų la ių okalų, suku ų
nuliniame kon eks e, daugiausia g indžiamas san ykinė ukme, o a p ilgų i umpų lie u ių okalų -
abiejuose ( aip pa ž . G igo je s, Ja osla ienė 2015b: 79, 1 len elė). Galiausiai galima da y i iš adą, kad
combined cues o he o man s uc u e (see Fig. 12) and he ela i e du a ion
pag indiniai akus inės kokybės ski umai a si anda dėl ski ingos umpų (i kai ku ių ilgų) lie u ių i
a i inkamų la ių okalų gamybos. No in apibūdin i abiejų šiuolaikinių Bal ijos kalbų okalų sis emas, kad
bū ų galima pasi ink i (a ba paaiškin i pasi inkimą) kuo ikslesnius IPA simbolių ek i alen us, aip pa
bu o apskaičiuo i ono opiniai a s umai a p pag indinio dažnio i pi mojo o man o (F1- 0) i a p
pi mojo i an ojo o man o (F2-F1) (ž . 14 i 15 pa eikslus). Y a ge ai žinoma, kad pi masis iš šių a s umų
y a glaudžiai susijęs su ga so a i umu i a umu, o an asis - su jo p iekiniu i galiniu a s umu (Mille
1989: 2119; Lade oged, Maddieson 2002: 284 […] 286; G igo je s 2012: 163 […] 165). Kadangi lie u ių umpų
okalų kokybė žymiai ski iasi nuo jų ilgų a i ikmenų (pa odan akus inės cen alizacijos po eikį, palygin i
su a i inkamais ilgais) i a i inkami umpi i kai ku ie ilgai lie u ių i la ių okalai ski iasi, ski ingi
(neiden iški) IPA simboliai bu o pasi ink i a i inkamiems lie u ių i la ių umpiems mono ongams
(išsky us [ ]), aip pa ilgiems [ o ] i [ ɔ ] . Be o, lie u ių [eː] i la ių [eː] ga sai y a gana ski ingos
kokybės; No s šių ga sų IPA ek i alen as abiejose kalbose su ampa, pi miausia dėl šių panašių ga sų
nuoseklumo; An a, panašių ga sų gamyba gali ski is p iklausomai nuo kalbos (ž . 14 […] 15 i 16 […] 17; aip
pa ž . 4 […] 11). Be o, eikė ų pažymė i, kad IPA nepa eikia onologinės analizės konk ečiai kalbai (HIPA
2007: 30); ai ik šal inis, ku iuo galima iš eikš i be kokią analizę, kad ji bū ų plačiai sup an ama.
A i inkamai, pe žiū ėjus adicines unkcines i a ikuliacines okalų klasi ikacijas i palyginus okalų
ezul a us, galima ski ingai su ok i ilgų i a i inkamų umpų okalų spek inę s uk ū ą (ž .
G igo je s, Ja osla ienė 2015a: 85). 17 Tai gali bū i dėl o, kad eikia į lie u ių okalų sis emą į auk i
galimus p iekinius a galinių okalų alo onus, išlaikančius jų ski umą nuo p iekinių okalų (G igo je s,
( he p inciples o he use o he IPA), he e a e no o he IPA symbols o cho-
Ja osla ienė 2015b: 90).

JURGITA JAROSLAVIENĖ
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
quali ies, ela i e du a ion and audi o y cha ac e is ics (Fig. 12–15, Table 2) o
abiejose šiuolaikinėse Bal ijos kalbose a i inkamiems lie u ių i la ių g ynųjų
okalams u i bū i pa ink i šie IPA simbolių ek i alen ai (ž . ig.
16 and 17).
Kaip ma y i iš IPA sis emos p incipų, ski ingos lie u ių i la ių g ynųjų okalų
akus inės sa ybės i klausos ypa ybės, aip pa adicinis a ikuliacinis ijų lygių
adi ional (na ional) classi ica ions di e om he a icula o y in e na ional
sys em: acco dingly, a ou -dimensional (c . Fig. 1 and 14, 15) dis inc ion ins-
ski umas pagal okalo aukš į (kalbos pakylėjimas i bu nos a i umas) i
ima inis (ž . ig. 1, 3 i 14, 15) ski umas ie oj adicinio d iejų lygių ski umo
pagal okalo p iekį a galą aip pa y a p ieinami, kad pab ėž ų panašių lie u ių i
la ių mono ongų, ypač umpų, okalų, ski umą. Vidu iniai Lie u os skaičiaus
duomenys - FIGURAS 15. Vidu iniai duomenys apie La ijos anian g ynus okalus,
iš auk us psicho- ycho- izinėje plokš umoje (ba k iene uose, z) psichikos
plokš umoje (ba k iene uose, z) no malizacijai naudojan ono opinius a s umus,
Pag indinis dažnis 0: juodi apsk i imai psichinis dažnis 0: juodi apsk i imai
ga siakalbiai; bal i apsk i imai odo ilgus okalus bal i apsk i imai odo ilgus
kalbė ojos; amsiai pilki apsk i imai a spindi umpus okalus, ku iuos gamina
š iesiai pilki apsk i imai odo umpus ke sus; š iesiai pilki apsk i imai simbolizuoja
Mo e ų duomenys no malizuojami
ono opinius a s umus a p F2 i F1 i a p F1 i F2 i F1 i a p F1 i unda.
a s o auja ilgus okalus, ku iuos siunčia y ai, ilgus okalus, ku iuos siunčia y ai.
okalus, ku iuos gamina mo e ys; amsiai pilkos spal os si bų mo e iškos
y iški siunčiami okalai, umpus okalus, ku iuos gamina y iški kalbė ojai;
umpus okalus, okalus, ku iuos kalba mo e ys. suku os mo e ų kalbė ojų.
k=17%. Mo e ų duomenys no malizuojami k=21%.
S aipsniai 213 s aipsnis
Di e en IPA Equi alen s
o Some Li huanian and La ian owels
[ɔ]), aip pa lie u ių [eː], [æː], [oː] i a i inkamų la ių [eː], [æː], [ɔː] ski iasi aip
in hei p oduc ion s. acous ic and audi o y ea u es, hough he ela ionship
be ween he sys ems o long Li huanian and co esponding long La ian owels
pa i umpojo lie u ių i umpojo la ių okalų sis emos seka
simila pa e n.
CONCLUSIONS
Palyginamųjų ekspe imen inių lie u ių i la ių mono ongų y imų analizė odo,
kad dėl glaudžiai susijusių, be isiškai ski ingų akus inių sa ybių i ne iden iškų
gamybos, aip pa klausos b uožų (Ž . 1 len elę, 1415 i 1617) bu o pasi ink i ski ingi
IPA simbolių ek i alen ai kai ku iems šiuolaikinių Bal ijos kalbų g yniems okalams:
lygin i lie u ių [oː ɛ ɪ ] i a i inkamą la ių. Siekian lyginamojo lie u ių i la ių
okalų y imo, eikėjo nus a y i bend ą sinch oninių okalų klasi ikaciją
[ɔː i æ ɑ u] (also [eː] and [æː] a e p oduced qui e di e en ly in bo h languages).
( adicinę a a p au inę). Todėl, klasi ikuojan lie u ių i la ių ga sus pagal
ski ingus me odinius pag indus, naudojama ski inga e minologija ( aip pa
p incipai). T adicinės abiejų Bal ijos kalbų okalų klasi ikacijos y a panašios. 16
pa eikslėlis. IPA simboliai, naudojami 17 pa eikslėlyje. IPA simboliai, naudojami
s anda inės lie u ių kalbos g ynosioms okaloms, s anda inės la ių kalbos
g ynosioms okaloms
JURGITA JAROSLAVIENĖ
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Remian is IPA sis emos ( a p au inė klasi ikacija) p incipais, liežu io pakylos
padė is (a ba a gal, ku i eiškia, kiek oli į p iekį a a gal y a dinamiškos
he highes poin o one’s ongue is) and by e e ing o he concise analysis o
spek og amos (ž . 411 pa eikslėlį), akus inės, a ikuliacijos i klausos
cha ak e is ikos (ž . 12 pa eikslėlį) iš Lie u os i La ijos mono onų, pagamin ų
a ski ai, ilgas i a i inkamas umpas p iekis (lie u ų [ɔɔɔ eːɪ ɪɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ
ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ
ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ
ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ
ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ Žodžiai, ku ių liežu is nuk eip as į bu nos
p iekį, y a kai ėje 1, 14 […] 15 i 16 […] 17 pa eiksluose; ie, ku iuose liežu is nuk eip as
į bu nos galą, minė uose pa eiksluose y a dešinėje. Žodžiai, iš a i su nuleis u
liežu iu, y a apačioje 1, 14 […] 15 i 16 […] 17, o okalai, iš a i su pakel u liežu iu, y a
i šuje ose pačiose igū ose: pagal a p au inę a ikuliacijos klasi ikaciją la ių
By he ongue heigh (and a ying deg ees o mou h openness), owels p o-
[iː uː i u] i lie u ių [iː uː] u ė ų bū i laikomi a imi okalai, o lie u ių [ɪ, ] - be eik
a imi okalai, palygin i su a i inkamomis la ių kolegomis. Lie u os [eː oː] i
La ijos [eː ɔː] ski iasi (akus inėmis, a ikuliacinėmis i su okimo sa ybėmis), no s
šie okalai, išsky us La ijos [ɔː], u ė ų bū i laikomi a imi idu iniai okalai, o
La ijos [ɔː ɔ] i Lie u os [ɔɛ ɛ] u ė ų bū i laikomi a i i idu iniai ga sai. Lie u os
žemasis [æː] i [] i la ių [æː æ] gali bū i laikomi be eik a i ais a ba a i ais okalais,
kaip i lie u ių [ɑː] i la ių [ɑː ɑ]. Pagal adicines klasi ikacijas, a siž elgian į
dažnius ([ɑː æː ɛ] i [ɑː æː ɑ æ]) okalus. Pagal lūpų padė į lie u ių [oː], [uː], [ɔ], [] i
la ių [ɔː], [uː], [ɔ], [u] y a suap alin i ga sai, o isi likę okalai y a suap alin i, kaip i
pagal adicines klasi ikacijas. Li e a ū a i pag indinės nuo odos
ency o he i s o man and i s p oximi y o highe o man s Li huanian and
La ian ha e high ([iː uː ɪ ʊ] and [iː uː i u]), mid ([eː oː ɔ] and [eː ɔː e ɔ]) and low
SOURCES
Alekna ičienė Ona, Laima G umadienė, Albe as Gu skas, Pe as
Ski man as, Mindaugas S ockis, Vladas Tumasonis 2005: Li uanis inis
š i as „Palemonas“. Vilnius: Tau inių bend ijų namai.
S aipsniai / A icles 215
Di e en IPA Equi alen s
o Some Li huanian and La ian owels
Bakšienė Rima, Agnė Čepai ienė 2017a: Lie u ių a mių ansk ipcija: adicija
i IPA. – Linguis ica Le ica 25, 203–229.
Bakšienė Rima, Agnė Čepai ienė 2017b: Ta p au inės one inės abėcėlės aiky-
mo lie u ių a mių ga sams galimybės. – Bal is ica 52(1), 105–135.
Bladon R. An hony W., Gunna Fan 1978: A wo- o man model and he ca -
dinal owels. – Speech T ansmission Labo a o y – Qua e ly P og ess and S a us Repo ,
1/1978. S ockholm: KTH, 1–8.
DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas, au o iai Vy-
au as Amb azas i k ., 4-as pa ais. leidimas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Ekblom Richa d 1922: Manuel phoné ique de la langue li uanienne. – A chi es dʼé-
udes o ien ales 19. S ockholm: No s ed .
Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag.
Fan Gunna 1983: Fea u e analysis o Swedish owels – a e isi . – Speech T ans-
mission Labo a o y – Qa e ly P og ess and S a us Repo , 2–3/1983. S ockholm: KTH,
1–18.
Gi denis Aleksas 2009: Vadinamųjų su ap inių d ibalsių [ie uo] ga sinė i onolo-
ginė sudė is. – Bal is ica 44(2). Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 213–242.
Gi denis Aleksas 2014: Theo e ical Founda ions o Li huanian Phonology (English
ansla ion by S e en Young). Vilnius: Eug imas.
Gi denis Aleksas, Aldonas Pupkis 1978: Bend inės kalbos no minimo i kodi-
ika imo p incipai. – Bal ų kalbos i jų y inėjimo me odai. Vilnius, 53–66.
G igo je s Ju is 2012: Acous ic and Audi o y Cha ac e is ics o he La ian Mo-
noph hong Sys em. – Linguis ische Be ich e 230/2012. F ank u am Main: Ins i u ü
Linguis ik, 155–182.
G igo je s Ju is 2013: P oblems using he adi ional acous ic cues o he pho-
nological in e p e a ion o owels. – Bal is ica 48(2). Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
301–312.
G igo je s Ju is 2016: Acous ic cha ac e is ics o he La ian diph hongs p oduced
by male and emale in o man s. – Bal is ica 51(1), 149–168.
G igo je s Ju is, Ju gi a Ja osla ienė 2015a: Compa a i e s udy o he quali-
a i e ea u es o he Li huanian and La ian monoph hongs. – Bal is ica 50(1), 57–89.
JURGITA JAROSLAVIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
G igo je s Ju is, Ju gi a Ja osla ienė 2015b: Spek inė s uk ū a i mono ongų ukmė
abiejose šiuolaikinėse Bal ijos kalbose. […] Linguis ica Le ica 23, HIPA 2007: Ta p au inės
68–92.
one inės asociacijos ado ėlis: Ta p au inės one inės abėcėlės naudojimo ado as.
Ta p au inė one inė asociacija, aš un asis spausdinimas, spausdin as Jung inėje
Ka alys ėje Kemb idžo uni e si e o spaudoje. Ii onen An i 1987: K i inė juos a
paaiškinan galimų okalų skaičių i psichoakus inius okalų a s umus (Summa y).
Helsingin uni e si is on one iikan lai oksen monis ei a 12. Helsinkio uni e si e as. IPA
g a ikas: <h p: www.ipacha .com In e ac i e> (žiū ė a 2017 10 02). IPA 2015a:
Ta p au inė one inė abėcėlė. P ieiga in e ne e:
<h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/con en / ull-ipa-cha > (žiū ė a 2017
10 02), IPA 2015b: Ta p au inis one inis abėcėlis. IPA len elė su ga sais. P ieiga in e ne e:
<h p://www.in e na ionalphone icalphabe .o g/ipa-sounds/ipa-cha -wi h-sounds/>
(žiū ė a 2017 10 02).
IPA - Ta p au inė one inė asociacija. P ieiga in e ne e:
<h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/> (žiū ė a 2017 10 02).
Ja osla ienė Ju gi a 2014: Lie u ių okalų spek inės sa ybės: kai ku ios
p elimina y esul s o a new expe imen al esea ch. – Linguis ica Le ica 22. Rīga: LU
La iešu alodas ins i ū s, 6884.
Ja osla ienė Ju gi a 2015: Lie u ių kalbos umpųjų i ilgųjų balsių kiekybės i kokybės
e alonai. Bend inė kalba 88, 117. P ieiga in e ne e:
<h p://www.bend inekalba.l /H ml/8888_Ja osla iene_BK_88_s aipsnis.pd >. Jassem
Wik o 1973: Pods awy one yki akus ycznej. Va šu a: Pańs wowe wydawnic wo
naukowe.
Daniel Jones, 1949: Ta p au inės one inės asociacijos p incipai: Ta p au inės one inės
abėcėlės ap ašymas i jos naudojimo būdas, ilius uojamas eks ais 51 kalba. Londonas:
Ta p au inė one inė asociacija. Taylo Jones 2016: Kodėl Ta p au inė one inė abėcėlė (IPA)
y a ge iausias dalykas. P ieiga in e ne e: <h p:
www.languagejones.com/blog-1/2016/12:24/why- he-in e na ional-phone ic-alphabe -ipa-is- he-b-
es - hing-e e > (žiū ė a 2017 11 15). Lade oged Pe e 1975: one ikos ku sas. Niujo kas, Čikagas
i . . Ha cou as
"B ace Jo ano ich, Inc".

S aipsniai / A icles 217
Di e en IPA Equi alen s
o Some Li huanian and La ian owels
Lade oged Pe e , Ian Maddieson 2002: Pasaulio kalbų ga sai.
"Blackwell" leidėjai.
Laua Alise 1997: La iešu li e ā ās alodas onē ika. Rīga: Z aigzne ABC.
"Lie u os g ama ikos knyga, ""Lie u os g ama ikos knyga,"" Vy au as Amb azas"
Vilnius: Bal os lankos. LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, sud. Kazys Mo kūnas,
2-as pa iksl. i papild. leidimas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
LVG 2013: La iešu alodas g ama ika. Au o i: Auziņa I. e al., Rīga: La iešu alodas
audonas. Vy au as Amb azas. ins i u ai.
Ma kus Dace, Dzin a Bonda 2014: Ie ads onoloģijā [Į adas į onologiją].
Rīga: Zinā ne.
Mikalauskai ė Elžbie a 1975: Lie u ių kalbos one ikos da bai. Vilniaus: Mokslas. Džeimsas
Mile is 1989: Gi dimo su okimo in e p e acija okalo. […] Ame ikos akus inės d augijos
žu nalas 85, 2114 […] 2134. P ieiga in e ne e: < h p://asa.sci a ion.o g doi/10.1121/1.397862>
Olson Kenne h S. 2015: IPA ilius acijos. P ieiga in e ne e: <h p://www-01.
sil.o g/~olsonk/ipa.h ml> (žiū ė a 2017 10 02).
Pake ys An anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika. Vilniaus enciklopedija.
Ski man as Pe as, Aleksas Gi denis 2001: Naujesni a mių one inės ansk ipcijos
ašmenys. Aleksas Gi denis. Kalbo y os da bai 3. Vilniaus: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as, 335351.
S undžia Boni acas 1990: Kazimie as Šaulys, Juodžiūnų a mė ( ec.). Bal is ica
26(2), 191–192.
S ece ičius B onius 1960: Lie u ių i anglų kalbų balsių lyginimo klausimu. Mokslo
da bai: Užsienio kalbos 9. Vilnius: Vilniaus als ybinis pedagoginis ins i u as,
29–48.
T aunmülle Ha mu 1988: Tono opinės ju imo skalės anali inės iš aiškos. […]
Pe ilus 8. S okholmas: S okholmo uni e si e as, 93 […] 102. Wikipedia:
Williamson G aham 2015: English Speech Sounds 101. P ieiga in e ne e: <h ps://
www.sl in o.com/ess101- owel-pa ame e s/> (žiū ė a 2017 10 02).
<h ps://en.wikipedia.o g/wikiFile:IPA_ owel_cha _2005.png> (žiū ė a a i ikmenys?
2017 10 02).
JURGITA JAROSLAVIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Kodėl ski iasi kai ku ių lie u ių i la ių
kalbų balsių a p au iniai one inės abėcėlės
SANTRAUKA
Pas a aisiais me ais ap ašan daba inių bal ų kalbų ga syną, balsiai i p iebalsiai ne ik
i iami, klasi ikuojami i lyginami ienodus aikan a panašius me odologinius p incipus, be i
ienodinami šių kalbų ga sų ansk ipcijos ašmenys. Vienokie a ki okie a p au inės
one inės abėcėlės (TFA, an. In e na ional Phone ic Alphabe , IPA) ašmenys daba inių las
bend inių bal ų kalbų balsiams pa enkami nea si ik inai. Šio s aipsnio pag indinis iks-
glaus ai paanalizuo i, ku ie lie u ių i la ių umpųjų i ilgųjų balsių a p au inės one inės
abėcėlės simbolių a i ikmenys nesu ampa i kodėl. S aipsnyje a k eipiamas dėmesys, kokios
galimos įp as os ( adicinės) daba inių bal ų kalbų pas o ios a ikuliacijos balsių
klasi ikacijos i kuo ski iasi a p au inis (pagal TFA p incipus s anda izuo as) ga sų
ski s ymas.
Kaip žinoma, a p au inė balsių klasi ikacija i in pa anki pagal ienodus a ikuliacinius
p incipus i ian i lyginan ski ingų kalbų ga syną, odėl siekian objek y umo i
p eciziškumo, TFA ansk ipcijos ašmenys lie u ių i la ių kalbų balsiams pa ink i,
pi miausia a siž elgian į ins umen inio ezul a us (spek ines balsių cha ak e is ikas,
audicinį y imo įspūdį, a imą i pan.).
S aipsnyje klasi ikuojan lie u ių i la ių kalbų balsius pagal ski ingą me odologiją,
pab ėžiama i ski inga e minų a osena, ku i iki šiol nė a nusis o ėjusi, lie u ių i
la ių kalbomis klasi ikuojan i lyginan ga syną pagal a p au inę one inę abėcėlę.
Į eik a 2017 m. lapk ičio 28 d.
JURGITA JAROSLAVIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u ai
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
ju gi a.ja osla [email protected]