Different IPA Equivalents for Some Lithuanian and Latvian vowels

196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII JURGITA JAROSLAVIENĖ Ins i u e o he Li huanian Language Ty imų s i ys: ekspe imen inė one ika, onologija, dialek ologija, geoling is ika. DIFFERENT IPA EQUIVALENTS Tam ik iems lie u iams i La ijos okalai Kodėl ski iasi kai ku ių lie u ių i la ių kalbų balsių a p au iniai one inės abėcėlės a i ikmenys? Ano acija Nepaisan bend os Bal ijos kilmės, okalų i subalansuo ų onemų są ašai šiuolaikinėje s anda inėje lie u ių i s anda inėje la ių kalbose ski iasi, pi miausia dėl unkcinės eikšmės, ku i nė a isuo inė: ai, kas y a onologiškai s a bu lie u ių kalboje, negali bū i aip i la ių a ki os kalbos kalboje, nes okalų i subalansuo ų onemų s a ba a ski i ieną žodį nuo ki o ski iasi nuo kalbos. Visose kalbose y a ibo as okalų i konsonan ų skaičius, ku ie gali a ski i žodžių eikšmes. Be o, akus inių i a ikuliacinių eiškinių i p ocesų analizė apima ski ingų kalbų ga sų (pa yzdžiu, jų išski inių b uožų) y imą i palyginimą emian is panašiais p incipais i panašiais me odais, aip pa eikian am ik ą uni e salią ( a p au inę) ansk ipciją. Šiuo me u lie u ių i la ių okalai ( aip pa i subalansuo i) gali bū i ansk ibuojami naudojan ne ik nacionalinius ( adicinius) one inius simbolius, be i a p au inę one inę abėcėlę ( isos kalbos ga sų žymėjimo sis emą). Šiame s aipsnyje daugiausia ap a iama Ta p au inės one inės abėcėlės (IPA) neiden iškų ek i alen ų pasi inkimas šiuolaikinių Bal ijos kalbų ilgoms i umpoms mono ongoms, pab ėžian e minologiją i ki us ga sų klasi ika imo niuansus pagal ski ingus k i e ijus, nes gali bū i į ai ių ( adicinių akus inių, a ikulia o inių, unkcinių, a p au inių a ikulia o inių i panašių) klasi ikacijų, jei klasi ikacija y a ( adicinė a a p au inė). T adiciniai (akus iniai a a ikuliaciniai) okalų mono ongai pa odė, kad dėl glaudžiai susijusių, be gana ski ingų akus inių sa ybių i ne iden iškų gamybos, aip pa klausos b uožų bu o pasi ink i ski ingi IPA o Li huanian and La ian owel sys ems. Fo a compa a i e esea ch s udy on Li h- uanian and La ian owels i was necessa y o es ablish a common synch onous owel S aipsniai 197 s aipsnis Di e en IPA Equi alen s o Some Li huanian and La ian owels simbolių ek i alen ai kai ku iems šiuolaikinių Bal ijos kalbų okalams. RAKSTELI: šiuolaikinės classi ica ions o bo h Bal ic languages ollow a simila pa e n. The analysis o he compa a i e expe imen al esea ch o Li huanian and La ian Bal ijos kalbos, s anda inė lie u ių kalba, s anda inė la ių kalba, okalas, ansk ipcija, a p au inė one inė abėcėlė. ANOTACIJA No s lie u ių i la ių kalbos giminiškos, jų balsinių i p iebalsinių onemų in en o iai u i ski umų, pi miausia dėl unkcinio ele an iškumo, ku is nė a isuo inis dalykas: kas lie u ių kalboje eikšminga, gali bū i ne eikšminga la ių a ki oje kalboje, odėl į ai a siž elg ina i ian i lyginan ski ingų kalbų ga syną (i jų di e encinius požymius). Taip pa a siž elg ina į lyginamąją ski ingų kalbų ga sų akus inių i a ikuliacinių ypa ybių analizę, ku ią s a bu a lik i pagal panašius p incipus i ą pačią panašią me odologiją. Lyginamuosius kalbų ga sus ap ašy i pa ogiau naudojan bend ą ( a p au inę) one inę ansk ipciją. Lie u ių i la ių kalbų balsyno (kaip i p iebalsyno) ansk ipcija galima i nacionaliniais ( adiciniais) ašmenimis, i ienos aikan a ki os a p au inės one inės abėcėlės a i ikmenis (s anda izuo ą uni e salią ga sų one inių ašmenų žymėjimo sis emą a Šiame sis emas). s aipsnyje ap a iami lyginamojo umpų i kai ku ių ilgųjų daba inių lie u ių kalbų i la ių bend inių balsių ne ienodi (nesu ampan ys) a piniai one inės abėcėlės (anp a IPA). Taip pa a k eipiamas dėmesys į e minijos į ai o ę, ku i p i- (galimos adicinės akus inės, klauso nuo o, kokiu pag indu i pagal kokius k i e ijus lyginamųjų kalbų balsiai ski s omi a ikuliacinės, unkcinės, a p au inės a ikuliacinės i pan. klasi ikacijos), i nuo ki ų dalykų. Lyginamieji bal ų kalbų ga sų y imai padeda iš yškin i, kodėl lyginan s a bu p i aiky i bend ą sinch oninę klasi ikaciją i kokie galimi adicinių one inių i onologinių klasi ikacijų i a p au inių klasi ikacijų niuansai. Pagal adicinę (akus inę a a ikuliacinę) klasi ikaciją bal ų kalbų balsiai ski s omi pagal panašų modelį. Lyginamoji ins umen inio lie u ių i la ių kalbų mono ongų y imo analizė pa odė, kad kai ku ie ne ienodi ų pačių šių giminiškų kalbų onemų a p au inių one inių ansk ipcijų pasi ink ini simboliai dėl am ik ų akus inių, a ikuliacinių i psicho izinių požymių ski umų. ESMINIAI ŽODŽIAI: daba inės bal ų kalbos, bend inė lie u ių kalba, bend inė la ių kalba, balsis, ansk ipcija, a p au inė one inė abėcėlė. JURGITA JAROSLAVIENĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Įžanga Ta p au inės one inės abėcėlės (In e na ional Phone ic Alphabe , IPA) naudojimui ado auja kai ku ie p incipai, iš ku ių ienas sako, kad kai du ga sai y a labai panašūs i nė a žinoma, kad jie bū ų naudojami be ku ioje kalboje, kad a ski ų iš a imų eikšmes, jie, kaip aisyklė, u ė ų bū i aizduojami uo pačiu simboliu. Tačiau, jei eikia, okius ga sus a ski i galima naudo i a ski ais simboliais a diak i iniais ženklais (HIPA 2007: 159[…]160). Kadangi lie u ių i la ių kalbos p iklauso indoeu opiečių kalbų šeimos Bal ijos šakoms, Ry ų Bal ijos kalbų g upei, šios d i kalbos dažnai laikomos iena šalia ki os kaip ypač a imos kalbos; onologinės okalų sis emos kai ku ioms a i inkamoms (labai panašioms) lie u ių i la ių okaloms. A gali okie labai panašūs ski ingų kalbų okalų onemai, u in ys bend ą Bal ijos kilmės, bū i okie ski ingi akus inėmis sa ybėmis i a ikuliacija? Šiame s aipsnyje apž elgiami šiuolaikinių Bal ijos kalbų mes a e qui e simila in bo h languages. Howe e , some p e ious expe imen- al s udies show ha despi e he common Bal ic o igin, di e en IPA symbols ga sų spek iniai b uožai i į ai ūs išski iniai b uožai, kad bū ų galima iksliai pasi ink i isų lie u ių i la ių okalų onemų IPA simbolius (ek i alen us), a siž elgian į ai, kad Bal ijos kalbų ga sų kokybė i kiekis bu o iš i as naudojan uos pačius me odus, ga so apdo ojimo i analizės p og aminės į angos pa ikimas palyginimas a skleidė oneminių in en o ių ski umus. Kadangi gim oji kalba ge iausiai a pažįs a unkcinius kalbos elemen us pe klausymą i su okimą, daba inių Bal ijos kalbų ga so sis emų y inėjimo i palyginimo užduo į ėmėsi ekspe imen uo oje one ikoje specializuojasi kompe en ingi lie u ių i la ių kalbos mokslininkai: Ju gi a Ja osla ienė i Joli a U bano ičienė (Lie u os kalba), Ju is G igo je s i Inese Ind ičane (Lie u os kalba). Išsamus IPA simbolių inkinys, p i aiky as La ijos kalbai, bu o p is a y as 2013 m. išleis oje akademinėje La ijos kalbos g ama ikos knygoje (ž . LVG 2013: 23 […] and ha dwa e, so ha a eliable compa ison o phone ic in en o ies o bo h languages would be a ailable ( o some in e media e esul s, see some p e io- us s udies: G igo je s, Ja osla ienė 2015a; 2015b; Ja osla ienė 2014; 2015)2. A 26). Iki o laiko jie bu o naudojami a ski uose leidiniuose i da buose, ku iuose bu o lyginama anglų i ki ų kalbų. Pa yzdžiui, no in pasi ink i IPA simbolio ek i alen us la ių mono ongams, bu o lyginami a ski ai pagamin i la ių mono ongų akus iniai duomenys su ka dinalių okalų duomenimis, nes ka dinalių okalų sis ema suda o į ai ių kalbų IPA okalo pag indą, galimų one inių i onologinių klasi ikacijų niuansai, isuo iniai ga sų išski iniai b uožai, ne gi naudojamos empi inės medžiagos i me odų ypa umai, galimi ins umen inės analizės ikslai i ki i klausimai. S aipsniai 199 s aipsnis Di e en IPA Equi alen s o Some Li huanian and La ian owels Šiojo dokumen o ikslas i ikslas Since he IPA sys em is e y handy o compa a i e linguis ics, he main aim o his pape is o explain he choice o he IPA equi alen s (see Table 1) o Bal iečių s anda inių kalbų monoph hongs, pab ėžian e minologinius niuansus klasi ikuojan okalus pagal ski ingus klasi ika imo k i e ijus, nes simbolių i akus inių, a ikuliacinių a kai ku ių ki ų klasi ikacijų naudojimas konk ečios kalbos ga sams aizduo i pap as ai ado aujasi konk ečiais me odiniais pag indais i p incipais. IPA y a s anda izuo a a p au inė one inė abėcėlė - a p au iniu mas u p ipažin as i ge iausiai žinomas one inių simbolių i žodžių inkinys pagal jų a s o aujamų ga sų a ikuliacinius b uožus (pagal liežu io aukš į, liežu io nuga ą ac i ics designed o ep esen , desc ibe and analyse sounds o any spoken lan- i lūpų suap alinimą) (HIPA 2007: 159 […] 160 […] 196, p iedėlis 1; IPA 2015a; 2015b; 2017; aip pa ž . Jones D. 194; Olson 2015; Jones T. 2016). Asociacija ekomenduoja, kad one inė ansk ipcija bū ų į auk a į šias skliaus us: […][ ][…]. T ansk ipcija, ku ioje pažymimi onologiniai kon as ai, u ė ų bū i į auk a į nuolydžius […]/[…]. Ga sus, ku iuos simbolizuoja IPA simboliai, galima as i In e ak y iame IPA diag amoje (h p: www.ipacha .com), ačiau eikia p isimin i, kad gali bū i daug ski umų, kaip šie ga sai iš a i p iklausomai nuo kalbos (a kon eks o), i šiuolaikinės Bal ijos kalbos nebū ų išim is. (G igo je s 2012: 178; aip pa ž . Jassem 1973: 190; Lade oged 1975: 194[…]199; Roca, Johnson 1999: 114[…]140). Lie u ių ling is ikos s i yje ienas pi mųjų bandymų panaudo i IPA kaip isą lie u ių ga sų inkinį bu o lie u ių kalbos akademinė g ama ikos knyga "Li huanian G amma " (Vy au as Amb azas, 1997). Kai ku ie en pa eik i IPA ek i alen ai ski iasi nuo šiame y ime pa eik ų. Anksčiau bu o da kele as bandymų naudo i IPA kai ku iuose a ski uose leidiniuose i da buose (ž . Ekblom 1922; S ece ičius 1960; Mikalauskai ė 1975; aip pa ž . S undžia 1990). JURGITA JAROSLAVIENĖ 200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1 len elė. S anda dinės lie u ių i S anda dinės la ių kalbos g ynųjų (pap as ų) okalų simboliai pagal adicinę (nacionalinę) 3 i a p au inę (IPA) one inę abėcėlę 3 Lie u ių onologinėje sis emoje ie i uo aip pa eikia kaip ilgai iš a i ne ienodos a ikuliacijos okalai (DLKG 2005; Gi denis 2014). Galimi IPA ek i alen ai y a iɛ, iɛ i uɔ, ɔ dėl šių p iežasčių: šiuolaikinėje lie u ių kalbos g ama ikos (DLKG 2005: 2326) i lie u ių onologijos eo iniuose pag induose (Gi denis 2014: 223, 23) ne ienodos a ikuliacijos lie u ių ga sai ie, uo i uo klasi ikuojami kaip ne aukš i okalai. emian is naujausiais ekspe imen iniais y imais (ž . Gi denis 2009: 213242 i nuo odas) i minė ų y imų ezul a ais (ž . 1 išnašą), lie u ių kalba […]uo[…] u i bū i laikoma nep iklausoma ilga, aukš a onema, ku ios a ikuliacija nė a ienoda (Ja osla ienė 2015). 3, 1 len elė. La ijos g ama ikos adicijoje ie,uo is da klasi ikuojami kaip di ongai, no s iš ik ųjų nė a ieno požiū io į onologinę in e p e aciją (Laua 1997: 12; LVG 2013: 46; Ma kus, Bonda 2014: 6872; G igo je s 2016: 151). Be o, paaiškėjo, kad s anda inės lie u ių kalbos gim oji kalba ne e ina umpojo [e] (Janus onemo a ian o […]e>) kaip a ski o ga so i odėl negali jo iš a i a ski ai. Tu i bū i su a a, kad ne aukš ojo ( idu io aukš ojo) okalo [e] nesugebė a as i s ip ios pozicijos s anda inės lie u ių kalbos sis emoje dėl jo ypa ingo naudojimo, pasi ink inio s a uso i išski inės unkcijos ūkumo; Be o, ašy inėje kalboje jis aizduojamas uo pačiu simboliu kaip S aipsniai / A icles 201 Di e en IPA Equi alen s o Some Li huanian and La ian owels Šio y imo objek as y a ilgos i umpos g ynos okalos ( ienodos a ikuliacijos) (ž . 1 len elę), iš a os nuliniame kon eks e a ba izoliacijoje4 24 in o o S anda d man s (aged 20–50 yea s) ha ing aul less a icula ion o S anda d Li huanian La ian, 6 y ai i 6 mo e ys kiek ienai kalbai5. 1 len elėje pa eikiami abiejų šiuolaikinių Bal ijos kalbų g a emų ek i alen ai bo h adi ional (na ional)6 sys ems o phone ic ansc ip ion and he In e na i- onal Phone ic Alphabe (IPA). Nacionaliniais i a p au iniais simboliais 1 len elėje aizduojami ga sai pi miausia y a ie, ku ie padeda a ski i ieną žodį iš ki o kalbos. Kaip ma y i, y a ski umų a p adicinių (nacionalinių) i a p au inių one inių abėcėlių, nes nacionalinės ansk ipcijos ski iasi p iklausomai nuo kalbos, kaip i ašy inės kalbos isame pasaulyje y a panašios. Nepaisan bend os Bal ijos kilmės, a p Lie u os i La ijos IPA ek i alen ų aip pa y a ski umų. Toliau bus paaiškin a, kad šių ek i alen ų pasi inkimas nebu o a si ik inis (palyginki e panašius a ba a i inkamus okalų onemus 12-13 i 14-15 pa eiksluose); Be o, aps aišku, kodėl IPA sis emos pažinimas i jos naudojimas ski ingoms kalboms, . y. am ik ų IPA simbolių naudojimas lie u ių i la ių mono ongų ansk ipcijai pagal akus ines i a ikuliacines sa ybes, šiuo a eju y a panašu į ma icos (pa e no) ma ymąsi mokan is, s udijuojan a lyginan d iejų (a daugiau) kalbų ga sus. žemas umpas [e] (ž . Pake ys 2003: 29, diag amas 2; 32[…]34 i nuo odos; Gi denis, Pupkis 1978: 61[…]62; Gi denis 2014: 201[…]202; Ja osla ienė 2015: 2[…]3). Ski ingai nuo lie u ių kalbos, la ių kalba naudoja umpą [e] i gali bū i iš a a kaip a ski as ga sas. Šis na ū alus hipe a ikulia imas ski iasi nuo ka dinalinių okalų gamybos (daugiau in o macijos ž . G igo je s, Ja osla iene 2015a: 58[…]59 i nuo odos). 5 I is impo an ha almos all in o man s no only speak he s anda d language bu also one o daugiau dialek ų i užsienio kalbų. S anda inė kalba bu o laikoma s anda izuo ais dialek ais. a ie y o language used o he needs o public li e and cul u e (LKE 2008: 87–91). 6 Li huanian and La ian adi ional ansc ip ions a e di e en (bo h o s anda d languages and T adicinės lie u ių i la ių dialek ų ansk ipcijos sa ybės i bu o adicija lie u ių ling is ikos sui abili y o he In e na ional Phone ic Alphabe o ep esen sounds o he Li huanian and La- ian dialec s a e no discussed in he p esen a icle. Fo example, since he 20 h cen u y, he e naudo i Kopenhagos ansk ipciją, ku ią p iėmė Geo g Ge ullis (1930 m.); Šiuo me u y a Polemonas š i ų simboliai adiciniam (nacionaliniam) lie u ių ga sų ansk ipcijai (ž . Ski man as, Gi denis 2001; Alekna ičienė, G umadienė, Gu skas, Ski man as, S ockis, Tumasonis 2005 i ki i). Ta p au inės one inės abėcėlės aikymo Lie u os dialek ų ga sams galimybėms ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017a; 2017b. JURGITA JAROSLAVIENĖ 202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Ta p au inė one ika ALPHABET (IPA) Kaip jau bu o minė a, daugiau nei šim me į IPA bu o plačiai naudojama kaip s anda izuo a sis ema ling is ai ( aip pa ki i, susiję su kalbomis), odėl IPA y a gana inkama naudo i isose disciplinose, ku iose eikalingas kalbos ga sų aizda imas (HIPA 2007). Ski ingos okalų skambesio kokybės galima inkamai apibūdin i pagal šiuos pa ame us: liežu io padė is […] aukš is i nuga os, aip pa bu nos a i umas, nes y a ko eliacija a p bu nos a i umo i liežu io pakylos, kai p oTongue aukš is. 1 pa eiksle ( aip pa ž . 2 pa eikslą) diag amos e ikali ašis ducing owels – and he shape o he lips (lip ounding) (HIPA 2007: 10–13). nus a oma pagal okalo aukš į. Aukš is eiškia, kiek aukš as liežu io kūnas y a bu noje; Ski ingas bu nos (žandikaulio) a i umo laipsnis a i inka ski ingą apačią, o okalai, iš a i su pakel ąja liežu iu, y a i šuje: glaudūs okalai (su san ykinai en deg ees o ongue heigh . Vowels p onounced wi h he ongue lowe ed a e užda y a bu na) y a iš a i su san ykinai aukš a liežu io pozicija; a i os okalės y a gaminamos su san ykinai žemoje liežu io padė yje; A imųjų idu inių i a i ų idu inių okalų a si anda, kai liežu is pakyla į idu inę poziciją. Kaip ma ysime olesniuose sky iuose, ski ingi bu nos a i umo laipsniai aip pa a i inka ski ingus liežu io aukščio laipsnius lie u ių i la ių kalbose (ž . 2, 14 i 15 pa eikslus): aukš i okalai y a pagamin i, kai bu nos p iekinė dalis y a mažiau a i a, nes liežu io kūnas y a pakel as a ba aukš as; idu iniai okalai y a idu inio liežu io aukščio; žemi okalai iš a i a i os bu nos p iekinės dalies i nuleis o liežu io. G a ikas nus a omas pagal okalų a i kš į. Liežu io nuga os a s umas eiškia, kiek Tongue backness. In Figu e 1 (also see Fig. 2), he ho izon al axis o he į p iekį a a gal y a aukščiausias liežu io aškas: okalai, ku ių liežu is pe kel as į bu nos p iekį, y a kai ėje len elėje, o ie, ku iuose jis pe kel as į galą, y a išdės y i į dešinę len elėje. lūpų suap alinimas. Vie ose, ku okalai y a po a imi (ž . 1 pa eikslą), dešinė eiškia suap alin ą okalą (ku iame lūpos y a suap alin os), o kai ė - jo suap alin ą ek i alen ą. Ap alumas pa adin as kai ku ių okalų lūpų ap alumu. Daugumoje kalbų ap alumas y a idu io i aukš ojo galinio okalo s ip inimo b uožas, o ne išski inis b uožas, kaip šiuolaikinėse Bal ijos kalbose. Pap as ai, kuo aukš esnis galinis okalas, uo in ensy esnis suap alinimas. S aipsniai 203 s aipsnis Di e en IPA Equi alen s o Some Li huanian and La ian owels 1 pa eikslėlis. Žodžiai. Ta p au inė one inė abėcėlė (pe žiū ė a 2015 m.) 7 2. Ko eliacija a p liežu io i bu nos a i umo8: liežu io pakylėjimas apibūdina liežu io padė į e ikalioje ašyje (aukš a, idu inė, žema), "liežu io pakylėjimo padė is" eiškia, ku šis pakylėjimas yks a ho izon alioje ašyje (p iekinė, cen inė, galinė). 7 Ilus acija pa eikiama IPA 2015a. 8 diag amoje aizduojama bu nos o ma, pag įs a e ikalia liežu io pakylėjimo aukščio ašimi i ho izon alia liežu io pakylėjimo padė ies ašimi. Pa yzdžiui, ž . elek oninę knygą "English Speech Sounds 101" (Williamson 2015). JURGITA JAROSLAVIENĖ 204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Also, he e can be some mo e a icula o y pa ame e s a ailable when classi- Palyginki e sep ynis okalų aukščio laipsnius i penkis okalų p iekinį i galinį ma menis 3 pa eiksle. 3 pa eikslėlis. Sep ynių laipsnių okalo aukš is i penki laipsniai okalo a gal9 Gali bū i daug okalų sis emų kalbų, ku ios a i inka IPA p incipus. Kaip bus ma y i oliau s aipsnyje, lie u ių i la ių adicinės (nacionalinės) klasi ikacijos nesu ampa su Ta p au inės one inės asociacijos pasiūly a klasi ikacija. Vokalų akus ika. Ge ai žinoma, kad okalų kokybę galima nus a y i akus inėse okalų analizėse pagal san ykines o man ų e es: pagal akus ines okalų ak o ezonansas, odomas kaip amsios juos os dinamiškose spek og amoje, ku i odo akus inę ene giją kiek iename dažnyje i kaip ji keičiasi laikui bėgan (ž . 4 […] 11, aip pa ž . 12 […] 15). Vokalų spek inės sa ybės y a glaudžiai susijusios su galimomis a ikuliacijos sa ybėmis; Ga sinis ak as eikia kaip ezonansinė e mė, o liežu io, žandikaulio i lūpų padė is da o į aką ezonansinės e mės pa ame ams, odėl a si anda ski ingos o man ų e ės: pa yzdžiui, pi masis o man as (F1) a i inka okalų a i umą ( okalų okalai u i mažus F2 dažnius, o p iekiniai okalai u i didelius F2 dažnius). Taip pa , al e na y us ma a imas, F1 heigh ), he second o man , F2, co esponds o owel on ness. Open owels ha e high F1 equencies, while close owels ha e low F1 equencies, and back p ieš F2 […] F1, a s o au i okalų kokybę 9 Ilus acija y a p ieinama iš […]h ps.en.wikipedia.o g/wiki://File:IPA_ owel_cha _2005.png>. Taip pa ž . IPA 2015b. S aipsniai 211 s aipsnis Di e en IPA Equi alen s o Some Li huanian and La ian owels Daugeliu a ejų okalai su ampa, o a s umai a p ilgų i a i inkamų umpų lie u ių okalų cen ų i šija 1 z, o ai odo jų su okimo kokybės ski umą17 ( aip pa ž . a pinius ezul a us G igo je s, Ja osla ienė 2015a; 2015b). Apž algos apie ukmę (ž . 2 len elę) odo, kad ski umas a p ilgų i umpų la ių okalų, suku ų nuliniame kon eks e, daugiausia g indžiamas san ykinė ukme, o a p ilgų i umpų lie u ių okalų - abiejuose ( aip pa ž . G igo je s, Ja osla ienė 2015b: 79, 1 len elė). Galiausiai galima da y i iš adą, kad combined cues o he o man s uc u e (see Fig. 12) and he ela i e du a ion pag indiniai akus inės kokybės ski umai a si anda dėl ski ingos umpų (i kai ku ių ilgų) lie u ių i a i inkamų la ių okalų gamybos. No in apibūdin i abiejų šiuolaikinių Bal ijos kalbų okalų sis emas, kad bū ų galima pasi ink i (a ba paaiškin i pasi inkimą) kuo ikslesnius IPA simbolių ek i alen us, aip pa bu o apskaičiuo i ono opiniai a s umai a p pag indinio dažnio i pi mojo o man o (F1- 0) i a p pi mojo i an ojo o man o (F2-F1) (ž . 14 i 15 pa eikslus). Y a ge ai žinoma, kad pi masis iš šių a s umų y a glaudžiai susijęs su ga so a i umu i a umu, o an asis - su jo p iekiniu i galiniu a s umu (Mille 1989: 2119; Lade oged, Maddieson 2002: 284 […] 286; G igo je s 2012: 163 […] 165). Kadangi lie u ių umpų okalų kokybė žymiai ski iasi nuo jų ilgų a i ikmenų (pa odan akus inės cen alizacijos po eikį, palygin i su a i inkamais ilgais) i a i inkami umpi i kai ku ie ilgai lie u ių i la ių okalai ski iasi, ski ingi (neiden iški) IPA simboliai bu o pasi ink i a i inkamiems lie u ių i la ių umpiems mono ongams (išsky us [ ]), aip pa ilgiems [ o ] i [ ɔ ] . Be o, lie u ių [eː] i la ių [eː] ga sai y a gana ski ingos kokybės; No s šių ga sų IPA ek i alen as abiejose kalbose su ampa, pi miausia dėl šių panašių ga sų nuoseklumo; An a, panašių ga sų gamyba gali ski is p iklausomai nuo kalbos (ž . 14 […] 15 i 16 […] 17; aip pa ž . 4 […] 11). Be o, eikė ų pažymė i, kad IPA nepa eikia onologinės analizės konk ečiai kalbai (HIPA 2007: 30); ai ik šal inis, ku iuo galima iš eikš i be kokią analizę, kad ji bū ų plačiai sup an ama. A i inkamai, pe žiū ėjus adicines unkcines i a ikuliacines okalų klasi ikacijas i palyginus okalų ezul a us, galima ski ingai su ok i ilgų i a i inkamų umpų okalų spek inę s uk ū ą (ž . G igo je s, Ja osla ienė 2015a: 85). 17 Tai gali bū i dėl o, kad eikia į lie u ių okalų sis emą į auk i galimus p iekinius a galinių okalų alo onus, išlaikančius jų ski umą nuo p iekinių okalų (G igo je s, ( he p inciples o he use o he IPA), he e a e no o he IPA symbols o cho- Ja osla ienė 2015b: 90). JURGITA JAROSLAVIENĖ 212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII quali ies, ela i e du a ion and audi o y cha ac e is ics (Fig. 12–15, Table 2) o abiejose šiuolaikinėse Bal ijos kalbose a i inkamiems lie u ių i la ių g ynųjų okalams u i bū i pa ink i šie IPA simbolių ek i alen ai (ž . ig. 16 and 17). Kaip ma y i iš IPA sis emos p incipų, ski ingos lie u ių i la ių g ynųjų okalų akus inės sa ybės i klausos ypa ybės, aip pa adicinis a ikuliacinis ijų lygių adi ional (na ional) classi ica ions di e om he a icula o y in e na ional sys em: acco dingly, a ou -dimensional (c . Fig. 1 and 14, 15) dis inc ion ins- ski umas pagal okalo aukš į (kalbos pakylėjimas i bu nos a i umas) i ima inis (ž . ig. 1, 3 i 14, 15) ski umas ie oj adicinio d iejų lygių ski umo pagal okalo p iekį a galą aip pa y a p ieinami, kad pab ėž ų panašių lie u ių i la ių mono ongų, ypač umpų, okalų, ski umą. Vidu iniai Lie u os skaičiaus duomenys - FIGURAS 15. Vidu iniai duomenys apie La ijos anian g ynus okalus, iš auk us psicho- ycho- izinėje plokš umoje (ba k iene uose, z) psichikos plokš umoje (ba k iene uose, z) no malizacijai naudojan ono opinius a s umus, Pag indinis dažnis 0: juodi apsk i imai psichinis dažnis 0: juodi apsk i imai ga siakalbiai; bal i apsk i imai odo ilgus okalus bal i apsk i imai odo ilgus kalbė ojos; amsiai pilki apsk i imai a spindi umpus okalus, ku iuos gamina š iesiai pilki apsk i imai odo umpus ke sus; š iesiai pilki apsk i imai simbolizuoja Mo e ų duomenys no malizuojami ono opinius a s umus a p F2 i F1 i a p F1 i F2 i F1 i a p F1 i unda. a s o auja ilgus okalus, ku iuos siunčia y ai, ilgus okalus, ku iuos siunčia y ai. okalus, ku iuos gamina mo e ys; amsiai pilkos spal os si bų mo e iškos y iški siunčiami okalai, umpus okalus, ku iuos gamina y iški kalbė ojai; umpus okalus, okalus, ku iuos kalba mo e ys. suku os mo e ų kalbė ojų. k=17%. Mo e ų duomenys no malizuojami k=21%. S aipsniai 213 s aipsnis Di e en IPA Equi alen s o Some Li huanian and La ian owels [ɔ]), aip pa lie u ių [eː], [æː], [oː] i a i inkamų la ių [eː], [æː], [ɔː] ski iasi aip in hei p oduc ion s. acous ic and audi o y ea u es, hough he ela ionship be ween he sys ems o long Li huanian and co esponding long La ian owels pa i umpojo lie u ių i umpojo la ių okalų sis emos seka simila pa e n. CONCLUSIONS Palyginamųjų ekspe imen inių lie u ių i la ių mono ongų y imų analizė odo, kad dėl glaudžiai susijusių, be isiškai ski ingų akus inių sa ybių i ne iden iškų gamybos, aip pa klausos b uožų (Ž . 1 len elę, 1415 i 1617) bu o pasi ink i ski ingi IPA simbolių ek i alen ai kai ku iems šiuolaikinių Bal ijos kalbų g yniems okalams: lygin i lie u ių [oː ɛ ɪ ] i a i inkamą la ių. Siekian lyginamojo lie u ių i la ių okalų y imo, eikėjo nus a y i bend ą sinch oninių okalų klasi ikaciją [ɔː i æ ɑ u] (also [eː] and [æː] a e p oduced qui e di e en ly in bo h languages). ( adicinę a a p au inę). Todėl, klasi ikuojan lie u ių i la ių ga sus pagal ski ingus me odinius pag indus, naudojama ski inga e minologija ( aip pa p incipai). T adicinės abiejų Bal ijos kalbų okalų klasi ikacijos y a panašios. 16 pa eikslėlis. IPA simboliai, naudojami 17 pa eikslėlyje. IPA simboliai, naudojami s anda inės lie u ių kalbos g ynosioms okaloms, s anda inės la ių kalbos g ynosioms okaloms JURGITA JAROSLAVIENĖ 214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Remian is IPA sis emos ( a p au inė klasi ikacija) p incipais, liežu io pakylos padė is (a ba a gal, ku i eiškia, kiek oli į p iekį a a gal y a dinamiškos he highes poin o one’s ongue is) and by e e ing o he concise analysis o spek og amos (ž . 411 pa eikslėlį), akus inės, a ikuliacijos i klausos cha ak e is ikos (ž . 12 pa eikslėlį) iš Lie u os i La ijos mono onų, pagamin ų a ski ai, ilgas i a i inkamas umpas p iekis (lie u ų [ɔɔɔ eːɪ ɪɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ ɪ Žodžiai, ku ių liežu is nuk eip as į bu nos p iekį, y a kai ėje 1, 14 […] 15 i 16 […] 17 pa eiksluose; ie, ku iuose liežu is nuk eip as į bu nos galą, minė uose pa eiksluose y a dešinėje. Žodžiai, iš a i su nuleis u liežu iu, y a apačioje 1, 14 […] 15 i 16 […] 17, o okalai, iš a i su pakel u liežu iu, y a i šuje ose pačiose igū ose: pagal a p au inę a ikuliacijos klasi ikaciją la ių By he ongue heigh (and a ying deg ees o mou h openness), owels p o- [iː uː i u] i lie u ių [iː uː] u ė ų bū i laikomi a imi okalai, o lie u ių [ɪ, ] - be eik a imi okalai, palygin i su a i inkamomis la ių kolegomis. Lie u os [eː oː] i La ijos [eː ɔː] ski iasi (akus inėmis, a ikuliacinėmis i su okimo sa ybėmis), no s šie okalai, išsky us La ijos [ɔː], u ė ų bū i laikomi a imi idu iniai okalai, o La ijos [ɔː ɔ] i Lie u os [ɔɛ ɛ] u ė ų bū i laikomi a i i idu iniai ga sai. Lie u os žemasis [æː] i [] i la ių [æː æ] gali bū i laikomi be eik a i ais a ba a i ais okalais, kaip i lie u ių [ɑː] i la ių [ɑː ɑ]. Pagal adicines klasi ikacijas, a siž elgian į dažnius ([ɑː æː ɛ] i [ɑː æː ɑ æ]) okalus. Pagal lūpų padė į lie u ių [oː], [uː], [ɔ], [] i la ių [ɔː], [uː], [ɔ], [u] y a suap alin i ga sai, o isi likę okalai y a suap alin i, kaip i pagal adicines klasi ikacijas. Li e a ū a i pag indinės nuo odos ency o he i s o man and i s p oximi y o highe o man s Li huanian and La ian ha e high ([iː uː ɪ ʊ] and [iː uː i u]), mid ([eː oː ɔ] and [eː ɔː e ɔ]) and low SOURCES Alekna ičienė Ona, Laima G umadienė, Albe as Gu skas, Pe as Ski man as, Mindaugas S ockis, Vladas Tumasonis 2005: Li uanis inis š i as „Palemonas“. Vilnius: Tau inių bend ijų namai. S aipsniai / A icles 215 Di e en IPA Equi alen s o Some Li huanian and La ian owels Bakšienė Rima, Agnė Čepai ienė 2017a: Lie u ių a mių ansk ipcija: adicija i IPA. – Linguis ica Le ica 25, 203–229. Bakšienė Rima, Agnė Čepai ienė 2017b: Ta p au inės one inės abėcėlės aiky- mo lie u ių a mių ga sams galimybės. – Bal is ica 52(1), 105–135. Bladon R. An hony W., Gunna Fan 1978: A wo- o man model and he ca - dinal owels. – Speech T ansmission Labo a o y – Qua e ly P og ess and S a us Repo , 1/1978. S ockholm: KTH, 1–8. DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas, au o iai Vy- au as Amb azas i k ., 4-as pa ais. leidimas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Ekblom Richa d 1922: Manuel phoné ique de la langue li uanienne. – A chi es dʼé- udes o ien ales 19. S ockholm: No s ed . Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag. Fan Gunna 1983: Fea u e analysis o Swedish owels – a e isi . – Speech T ans- mission Labo a o y – Qa e ly P og ess and S a us Repo , 2–3/1983. S ockholm: KTH, 1–18. Gi denis Aleksas 2009: Vadinamųjų su ap inių d ibalsių [ie uo] ga sinė i onolo- ginė sudė is. – Bal is ica 44(2). Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 213–242. Gi denis Aleksas 2014: Theo e ical Founda ions o Li huanian Phonology (English ansla ion by S e en Young). Vilnius: Eug imas. Gi denis Aleksas, Aldonas Pupkis 1978: Bend inės kalbos no minimo i kodi- ika imo p incipai. – Bal ų kalbos i jų y inėjimo me odai. Vilnius, 53–66. G igo je s Ju is 2012: Acous ic and Audi o y Cha ac e is ics o he La ian Mo- noph hong Sys em. – Linguis ische Be ich e 230/2012. F ank u am Main: Ins i u ü Linguis ik, 155–182. G igo je s Ju is 2013: P oblems using he adi ional acous ic cues o he pho- nological in e p e a ion o owels. – Bal is ica 48(2). Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 301–312. G igo je s Ju is 2016: Acous ic cha ac e is ics o he La ian diph hongs p oduced by male and emale in o man s. – Bal is ica 51(1), 149–168. G igo je s Ju is, Ju gi a Ja osla ienė 2015a: Compa a i e s udy o he quali- a i e ea u es o he Li huanian and La ian monoph hongs. – Bal is ica 50(1), 57–89. JURGITA JAROSLAVIENĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII G igo je s Ju is, Ju gi a Ja osla ienė 2015b: Spek inė s uk ū a i mono ongų ukmė abiejose šiuolaikinėse Bal ijos kalbose. […] Linguis ica Le ica 23, HIPA 2007: Ta p au inės 68–92. one inės asociacijos ado ėlis: Ta p au inės one inės abėcėlės naudojimo ado as. Ta p au inė one inė asociacija, aš un asis spausdinimas, spausdin as Jung inėje Ka alys ėje Kemb idžo uni e si e o spaudoje. Ii onen An i 1987: K i inė juos a paaiškinan galimų okalų skaičių i psichoakus inius okalų a s umus (Summa y). Helsingin uni e si is on one iikan lai oksen monis ei a 12. Helsinkio uni e si e as. IPA g a ikas: <h p: www.ipacha .com In e ac i e> (žiū ė a 2017 10 02). IPA 2015a: Ta p au inė one inė abėcėlė. P ieiga in e ne e: <h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/con en / ull-ipa-cha > (žiū ė a 2017 10 02), IPA 2015b: Ta p au inis one inis abėcėlis. IPA len elė su ga sais. P ieiga in e ne e: <h p://www.in e na ionalphone icalphabe .o g/ipa-sounds/ipa-cha -wi h-sounds/> (žiū ė a 2017 10 02). IPA - Ta p au inė one inė asociacija. P ieiga in e ne e: <h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/> (žiū ė a 2017 10 02). Ja osla ienė Ju gi a 2014: Lie u ių okalų spek inės sa ybės: kai ku ios p elimina y esul s o a new expe imen al esea ch. – Linguis ica Le ica 22. Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 6884. Ja osla ienė Ju gi a 2015: Lie u ių kalbos umpųjų i ilgųjų balsių kiekybės i kokybės e alonai. Bend inė kalba 88, 117. P ieiga in e ne e: <h p://www.bend inekalba.l /H ml/8888_Ja osla iene_BK_88_s aipsnis.pd >. Jassem Wik o 1973: Pods awy one yki akus ycznej. Va šu a: Pańs wowe wydawnic wo naukowe. Daniel Jones, 1949: Ta p au inės one inės asociacijos p incipai: Ta p au inės one inės abėcėlės ap ašymas i jos naudojimo būdas, ilius uojamas eks ais 51 kalba. Londonas: Ta p au inė one inė asociacija. Taylo Jones 2016: Kodėl Ta p au inė one inė abėcėlė (IPA) y a ge iausias dalykas. P ieiga in e ne e: <h p: www.languagejones.com/blog-1/2016/12:24/why- he-in e na ional-phone ic-alphabe -ipa-is- he-b- es - hing-e e > (žiū ė a 2017 11 15). Lade oged Pe e 1975: one ikos ku sas. Niujo kas, Čikagas i . . Ha cou as "B ace Jo ano ich, Inc". S aipsniai / A icles 217 Di e en IPA Equi alen s o Some Li huanian and La ian owels Lade oged Pe e , Ian Maddieson 2002: Pasaulio kalbų ga sai. "Blackwell" leidėjai. Laua Alise 1997: La iešu li e ā ās alodas onē ika. Rīga: Z aigzne ABC. "Lie u os g ama ikos knyga, ""Lie u os g ama ikos knyga,"" Vy au as Amb azas" Vilnius: Bal os lankos. LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, sud. Kazys Mo kūnas, 2-as pa iksl. i papild. leidimas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LVG 2013: La iešu alodas g ama ika. Au o i: Auziņa I. e al., Rīga: La iešu alodas audonas. Vy au as Amb azas. ins i u ai. Ma kus Dace, Dzin a Bonda 2014: Ie ads onoloģijā [Į adas į onologiją]. Rīga: Zinā ne. Mikalauskai ė Elžbie a 1975: Lie u ių kalbos one ikos da bai. Vilniaus: Mokslas. Džeimsas Mile is 1989: Gi dimo su okimo in e p e acija okalo. […] Ame ikos akus inės d augijos žu nalas 85, 2114 […] 2134. P ieiga in e ne e: < h p://asa.sci a ion.o g doi/10.1121/1.397862> Olson Kenne h S. 2015: IPA ilius acijos. P ieiga in e ne e: <h p://www-01. sil.o g/~olsonk/ipa.h ml> (žiū ė a 2017 10 02). Pake ys An anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika. Vilniaus enciklopedija. Ski man as Pe as, Aleksas Gi denis 2001: Naujesni a mių one inės ansk ipcijos ašmenys. Aleksas Gi denis. Kalbo y os da bai 3. Vilniaus: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 335351. S undžia Boni acas 1990: Kazimie as Šaulys, Juodžiūnų a mė ( ec.). Bal is ica 26(2), 191–192. S ece ičius B onius 1960: Lie u ių i anglų kalbų balsių lyginimo klausimu. Mokslo da bai: Užsienio kalbos 9. Vilnius: Vilniaus als ybinis pedagoginis ins i u as, 29–48. T aunmülle Ha mu 1988: Tono opinės ju imo skalės anali inės iš aiškos. […] Pe ilus 8. S okholmas: S okholmo uni e si e as, 93 […] 102. Wikipedia: Williamson G aham 2015: English Speech Sounds 101. P ieiga in e ne e: <h ps:// www.sl in o.com/ess101- owel-pa ame e s/> (žiū ė a 2017 10 02). <h ps://en.wikipedia.o g/wikiFile:IPA_ owel_cha _2005.png> (žiū ė a a i ikmenys? 2017 10 02). JURGITA JAROSLAVIENĖ 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Kodėl ski iasi kai ku ių lie u ių i la ių kalbų balsių a p au iniai one inės abėcėlės SANTRAUKA Pas a aisiais me ais ap ašan daba inių bal ų kalbų ga syną, balsiai i p iebalsiai ne ik i iami, klasi ikuojami i lyginami ienodus aikan a panašius me odologinius p incipus, be i ienodinami šių kalbų ga sų ansk ipcijos ašmenys. Vienokie a ki okie a p au inės one inės abėcėlės (TFA, an. In e na ional Phone ic Alphabe , IPA) ašmenys daba inių las bend inių bal ų kalbų balsiams pa enkami nea si ik inai. Šio s aipsnio pag indinis iks- glaus ai paanalizuo i, ku ie lie u ių i la ių umpųjų i ilgųjų balsių a p au inės one inės abėcėlės simbolių a i ikmenys nesu ampa i kodėl. S aipsnyje a k eipiamas dėmesys, kokios galimos įp as os ( adicinės) daba inių bal ų kalbų pas o ios a ikuliacijos balsių klasi ikacijos i kuo ski iasi a p au inis (pagal TFA p incipus s anda izuo as) ga sų ski s ymas. Kaip žinoma, a p au inė balsių klasi ikacija i in pa anki pagal ienodus a ikuliacinius p incipus i ian i lyginan ski ingų kalbų ga syną, odėl siekian objek y umo i p eciziškumo, TFA ansk ipcijos ašmenys lie u ių i la ių kalbų balsiams pa ink i, pi miausia a siž elgian į ins umen inio ezul a us (spek ines balsių cha ak e is ikas, audicinį y imo įspūdį, a imą i pan.). S aipsnyje klasi ikuojan lie u ių i la ių kalbų balsius pagal ski ingą me odologiją, pab ėžiama i ski inga e minų a osena, ku i iki šiol nė a nusis o ėjusi, lie u ių i la ių kalbomis klasi ikuojan i lyginan ga syną pagal a p au inę one inę abėcėlę. Į eik a 2017 m. lapk ičio 28 d. JURGITA JAROSLAVIENĖ Lie u ių kalbos ins i u ai Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a ju gi a.ja osla [email protected]