S aipsniai / A icles 9
ILJA LEMEŠKIN
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: senoji bal ų li e a ū a i aš ija,
lyginamoji olklo is ika, leksikog a ija, bal is ikos is o ija.
„PIRKIT MANE IR SKAITYKIT“.
PIRMIEJI SPAUSDINTI LDK
AKROSTICHAI1
“Buy me and ead me”. Fi s P in ed Ac os ics
in he G and Duchy o Li huania
Ana olijaus Nepokupno a minimui
ANOTACIJA
Pi mos spausdin os LDK knygos – 1522 m. Mažoji kelionių knygelė bei 1547 m. ka ekiz-
mas – į usėnų bei lie u ių skai y oją p asiskynė kelią ak os ichais. Vienodo o ma o i a -
imos paski ies knygelės a si ado iena po ki os oje pačioje is o inėje kul ū inėje e d ėje,
ačiau P anciškaus Sko inos i Ma yno Maž ydo ak os ichai iki šiol nebu o nuodug naus
lyginamojo y imo objek as. Šią sp agą siekiama užpildy i šiuo s aipsniu. Iš p adžių ap-
a iami 1519–1522 m. usėniški ak os ichai, į ku iuos M. Maž ydas po encialiai galėjo
o ien uo is. Remian is analogija, g ildenamos ak os ichų sa ybės, ap a iamas M. Maž y-
do suku ų kū inėlių šal inis.
ESMINIAI ŽODŽIAI: M. Maž ydas, P. Sko ina, ak os ichas, Ka ekizmas, pa a eks as,
knygos in okacija į skai y oją, ke u eilis, knygos pe soni ikacija,
eklamos kalba.
ANNOTATION
The i s p in ed books in he G and Duchy o Li huania – The Small T a el Book in
1522 and Ca echism in 1547 – pa ed hei way o he Ru henian and Li huanian eade
1 Pe as Kaliba as au o iui maloniai pado anojo Ma yno Maž ydo aksimilę (Ca echism sa…,
egz. n . 72). Leidinys, pa uoš as Kamilės Kaliba ai ės ūpesčiais i globa, bu o labai naudingas
ašan šį s aipsnį. Lie u os knygų leidėjų šeimai už ai nuoši džiai dėkoju.
ILJA LEMEŠKIN
10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
hough ac os ics. The books o uni o m o ma and simila pu poses o igina ed one a e
ano he in he same his o ical cul u al domain; howe e , he ac os ics by F ancisk Sko ina
and Ma ynas Maž ydas ha e no un il now been he objec o a ho ough compa a i e
s udy. The a icle a emp s o ill his gap. The Ru henian ac os ics o he pe iod 1519–
1522 om which M. Maž ydas could ha e po en ially d awn his inspi a ion a e i s dis-
cussed. Wi h e e ence o analogy, he cha ac e is ics o ac os ics a e analysed; he sou ce
o M. Maž ydas’ pieces o w i ing is discussed.
KEYWORDS: M. Maž ydas, F. Sko ina, ac os ic, Ca echism, pa a ex , he
book’s in oca ion o he eade , qua ain, pe soni ica ion o he
book, language o ad e ising.
Pi mos spausdin os LDK knygos – 1522 m. Mažoji kelionių knygelė bei
1547 m. ka ekizmas2 – į usėnų bei lie u ių skai y oją p asiskynė kelią ak os-
ichais. Sub ilia kombina o inės poe ikos p iemone paleo ipai nusako sa o a -
si adimo aplinkybes esp. san ykį su suda y oju, au o iumi, leidėju. Vienodo
o ma o i a imos žan inės paski ies, knygelės a si ado iena po ki os oje pa-
čioje is o inėje kul ū inėje e d ėje, odėl enka apgailes au i, kad P anciškaus
Sko inos i Ma yno Maž ydo ak os ichai iki šiol nebu o nuodugnaus lygina-
mojo y imo objek as. Šią sp agą siekiama užpildy i šiuo s aipsniu. Iš p adžių
ap a sime 1519–1522 m. usėniškus ak os ichus, į ku iuos 1547 m. ka ekizmas
po encialiai galėjo o ien uo is. Remdamiesi analogija, pag ildensime kai ku ias
ak os ichų sa ybes, ap a sime M. Maž ydo suku ų kū inėlių šal inius.
1. P. Sko ina 1504–1512 m. ga ęs įp as ą uni e si e inį išsila inimą, kaip
i ki i enesanso a s o ai, išmanė kombina o inės poe ikos bei poezijos sub-
ilybes. S udijų me u įgy us įgūdžius s ip ino Š en ojo Raš o leidyba P aho-
je 1517–1520 m. An ai 1519 m. Raudų knygos
( 1519) p a a mėje jis kalba apie heb ajų abėcėle pa-
g įs us ak os ichus:
„Reikia žino i, kad šioje knygoje y a šešios žydų abėcėlės“
( . 2 ). Toliau aiškina audų sanda ą: pi moje, an oje i ke i oje audose „po
ieną abėcėlę“ ( ), ečioje g audulingoje giesmėje – jų y a ys
2 Pi moji lie u iška knyga šiuo laiku y a i ai susie a su Ma yno Maž ydo asmenybe, no s ku-
klus leidinys elgiasi kaip anoniminis. Są oka „Maž ydo ka ekizmas“ įpa eigoja, nes suponuoja
min į, kad M. Maž ydas bu o isos knygos au o ius, ačiau mes esame ik i ik dėl leidinio su-
da ymo i p akalbų au o ys ės. Šiame s aipsnyje naudojamės senu spaudos paminklo pa adi-
nimu – 1547 me ų ka ekizmas. Taip žymime leidinį (pa adin ą pagal pi mą spausdin ą šal inį),
ku is susideda iš d iejų iene ų: Ka ekizmo (iki . 20 ) i Giesmyno (nuo . 20 ).
S aipsniai / A icles 11
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
( ) ( en pa ). Tu ima omenyje ai, kad knygos ečią ei-
lė aš į suda o ne 22 eilu ės (pagal heb ajų abėcėlės a ką nuo ale iki a as), o
igubai iek (66 eil.), nes kiek iena abėcėlės aide p asideda ys eilu ės iš eilės.
Leidėjas išlaikęs ak os icho p incipą p a a mėje nuosekliai nu odo isų aidžių
pa adinimus ( – – – – – – i . .) bei jų
eikšmes (
… i . .). Skaičius šeši, ku į suda o ienas igubas i ys pap as ieji ak os i-
chai, P. Sko inos nuomone, a skleidžia Š č. T ejybės paslap į:
„gy ybę su eikiančios T ejybės paslap į pažymin “ (iš kny-
gos kolo ono, . 12 ).
Vėliau abėcėlės pama ą P. Sko ina pakei ė ki okiu ak os icho p incipu. Bi-
zan iškas aka is as bu o suda omas iš umpos įžangos i 24 g aikų abėcė-
lės ak os ichą suda ančių s o ų. Vilniuje išleis oje Mažojoje kelionių knygelėje
P. Sko ina išspausdino panašaus pobūdžio sla išką kū inį –
, . y. aka is ą š . Pe ui
i Po ilui. Himnas y a paliudy as anks esnėje ašy inėje adicijoje (Турилов
1989: 92). Po penkių į adinių posmų čia eina s o os, ku ių pi mos aidės su-
da o ki ilikos abėcėlę nuo iki w. Taigi ak os ichas apima pi mas 24 sla iškos
abėcėlės aides:
1 PAV. Ak os ichą suda ančios aidės aka is e š . Pe ui i Po ilui (1522)
Toje pačioje knygoje panašiu būdu bu o sukons uo i i du o iginalūs
P. Sko inos aka is ai, ik ie oje adicinės abėcėlės juose andame ki okios
ūšies ak os ichus. Jie y a a diniai, o juos pasi elkian ne iesiogiai a sklei-
džiama publikuojamų kū inių (knygų) au o ys ė: ----–-w----–--
-----–--------- „ ašė dak a as Sko inai is P anciškus“ (Aka-
is as š . Jonui K ikš y ojui –
w ) i ----–-w---w-–-------
=–--------- „da ė dak a as Sko inai is P anciškus“ (Aka is as Sal-
džiausiajam Jėzaus a dui –
). Pi mieji žodžiai ---- „ ašė“ i ----
„da ė“ a i inka ki ų Mažosios kelionių knygelės aka is ų penkis į adinius pos-
mus. Žodžių junginiai -w----–-------–--------- i
ILJA LEMEŠKIN
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
-w---w-–-------=–--------- apima aka is ui įp as as
24 pozicijas.
Pa ies P. Sko inos suku i himnai odo, kiek jam bu o pa auklus bei s a -
bus ak os ichų ma muo. Sub ilus aiškos būdas, kai iš giesmių eilučių pi mųjų
aidžių suda omi sakiniai, ku ie „slap ai“ (skai an e ikaliai) pe eikia am
ik ą in o maciją, LDK spausdin oje knygoje bu o panaudo as pi mą ka ą.
2. Sko iniškus ak os ichus s a bu u ė i p ieš akis ž elgian į olesnę LDK
spaudos aidą. Ta pa i meninės aiškos p iemonė an ą ka ą bu o panaudo a
1547 me ų ka ekizme. 1938 m. Janas Sa a ewiczius lie u iškoje knygos p akalbo-
je ap iko „anonimo“ pe sonalinį ak os ichą – M-A-R-T-J-N-V-S–M-A-S-V-J-
D-J-V-S (Sa a ewicz 1939). Panaši si uacija bu o su Mažąja kelionių knygele, ma
aka is uose esančius ak os ichus ik ai 1979 m. deši a o Ana olijus Tu ilo as
(Турилов 1979: 75–76; 1981: 243–244). D o us lie u ių paleo ipas šiuo a ž il-
giu labai panašus į pi mąją knygą, išleis ą LDK e i o ijoje. P iešinga si ua cija
y a su knygomis, išspausdin omis olimoje P ahoje: jų i uliniai puslapiai, p a-
kalbos i kolo onai p imyg inai in o muoja LDK skai y oją apie ą didžiai mo-
ky ą y ą, ku is Bibliją „išguldė“ i išleido. M. Maž ydo bei P. Sko inos g e-
inimas ska ina pas a s y i apie nu ody ų pe sonalinių ak os ichų genezę, jų
paski į bei sanda ą, . y. s uk ū os panašumus i ski umus.
2.1. Kaip leidėjas, ku is ęsia LDK spaudos adiciją, M. Maž ydas u ėjo
a siž elg i į Mažąją kelionių knygelę. S a bu a k eip i dėmesį, kad a p 1522 i
1547 m. leidinių pas ebimas panašumas u inio bei unkcinės paski ies lyg-
meniu. Visą usėnišką publikaciją, kiek galima sp ęs i pagal išlikusius eg-
zemplio ius, suda yda o Psalmynas, Ho ologionas (Часослов), aš uoni aka is-
ai i aš uoni kanonai, Heksame onas (Шестоднев), A gailos kanonas (Канон
покаяльный), Bažnyčios susi inkimo seka (Последование церковного собрания)
i 1523–1543 m. Paschalija (plačiau apie usėnų paleo ipą: Немировский 1990:
430–467; Temčinas 2007; 2017: 73). Šių knygų isumą leidėjas pagal lo ynų
libe ia icus „kelionių knyga“ pa yzdį pa adino Mažąja kelionių knygele (plg.
pabaigos žodyje loc. o mą:
). Rinkinio sanda a bei iškalbus bend as pa adinimas ska-
ina 1522 m. leidinį g e in i su umpuoju ka alikiško b e ijo iaus a ian u,
ku is B e ia ium Cu iae pag indu Vaka ų Eu opoje papli o b olių p anciškonų
dėka. P anciškonų ( esp. be na dinų) auklė inis P anciškus Sko ina sa o uož-
u pa engė i išleido Ta nybos a ian ą, ski ą y ų sla ams. A ski ai su išus
Psalmyną, Mažoji kelionių knygelė ne e ai unkcionuoda o i kaip Aka is ynas
(Акафистник, Каноник), . y. kaip žymiai umpesnis giedamosios li u ginės
poezijos inkinys. Taip pa ne ienaly is 1547 m. ka ekizmas sa o sudė yje u i
S aipsniai / A icles 13
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
giesmyną – PRADESTYSE gieʃʃmes ʃchwen as. Giedamosios li u ginės poezi-
jos p iedą jame palydi a i inkamos na os. Abid i knygelės, sumany os kasdie-
niam skai ymui bei giedojimui, p i aiky os p ak iniams eikalams ( am a i inka
in oc a o dydžio o ma as), o jų ad esa ų e pė dėl u ili a inių p iežasčių, . y.
gausesnio pi kėjų a o, y a pla i. Knygos o ien uo os iek į š en ikus, iek į pa-
p as us skai y ojus, . y. jos ski os iek pas o acijai, ka ekiza imui bei liaudies
mokymui, iek p i ačiam la inimuisi3, asmeniniam sielos išganymui bei eligi-
niam obulinimuisi.
G e inan knygas, e a u ė i omenyje, kad M. Maž ydas ik iausiai mokė-
jo o icialiąją LDK kancelia inę kalbą, nes ki aip Ragainėje jam bū ų bu ę sun-
ku di b i e ėju apsk i ies aldy ojui (Zinke ičius 1988: 44–45). Y a nema-
žà ikimybė, kad 1547 me ų ka ekizmo suda y ojas žinojo apie kombina o inius
LDK spaudos p adininko įgūdžius. Be jokios abejonės, jis galėjo / u ėjo ado-
au is ne ik usėnų leidėjo pa yzdžiu, be i ki ų amžininkų k ip og a iniais
bandymais, a si adusiais siekian užkoduo i sa o a dą.
2.2. Žiū in į P. Sko iną i ki us gausius „anonimus“, ne eikia many i, kad
au o ys ę jie slėpė baimindamiesi neigiamos eakcijos. Į ai ių ak os ichų ašy-
mas enesanso laikais pa i o mados eikalu i ne am ik a u ina. Populia-
ia poe ikos p iemone ašan ieji a skleisda o sa o kū ybinį po encialą, min ies
i žodžio iš adingumą esp. p iklausymą gabiems bei kompe en ingiems žmo-
nėms. Gud aus ašymo aisykles ge ai mokėjo i uome inis skai y ojas, ku is
ski ingai negu šiuolaikinis žmogus bu o puikiai pasi uošęs įmin i isas eks o
„paslap is“. Taigi ak os ichą kaip o laiko ge o skonio iš aišką eikia sup as i pe
p agma ikos p izmę.
Kū iniuose jis būna papli ęs kaip esminė pa a eks o, au o inio a ba alog a i-
nio pe i eks o, dalis. Dėl šios p iežas ies ak os ichą pa ašiusio asmens be papil-
domų a gumen ų negalima uoj pa laiky i ašy oju, o ak os icho p incipu pa-
ašy ą u ili a inį eks ą – li e a ū os kū iniu. Są oka „poe as“, ka ais aikoma
P. Sko inai, šiuo a ž ilgiu pe nelyg įpa eigoja. Pa s leidėjas, ko ge o, bū ų nu-
s ebęs, sužinojęs, kad okia e ike ė daba kabo p ie jo a do. Panašiai eaguo ų
i M. Maž ydas. Ak os ichą uome de ėda o pa ašy i, i leidėjai, knygų suda-
y ojai, edak o iai, inkamai p ogai a si adus, be jokių ambicijų į ik ų poe ų
(o okių uome jau bū a) s a usą juos no iai sudėda o.
Sa o ak os ichų usėnų bei lie u ių spaudos p adininkai nė kiek neslėpė.
1547 m. leidinyje kombina o inės poe ikos požymių iden i ikuojame ik Ka e-
kizme, konk ečiai jo p adžios i pabaigos pozicijoje ( ok. Rahmenkomposi ionen),
3 Psalmyno i Ho ologiono pag indu y ų sla ai mokė kalbos; 1547 m. ka ekizme šią unkciją a -
lieka Pygus i umpas mokʃlas ʃkai i i y aʃchi y.
ILJA LEMEŠKIN
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
. y. lie u iškoje p a a mėje i lie u ių ke u eilyje Skai i aiap (apie ai oliau). Pa-
sku inėje leidinio dalyje, . y. giedamosios poezijos p iede, pa adin ame PRA-
DESTYSE gieʃʃmes ʃchwen as, okių požymių ap ik a nebu o. Taigi ak os ichų
į ašymo ie a a i inka į adinę dalį bei baigiamąjį žodį. Kaip ik šiose pa a eks o
dalyse okio pobūdžio kū inėliai dažniausiai i bu o ealizuojami esp. skai y-
ojų laukiami, ieškomi i pap as ai ap inkami.
1522 m. leidinyje į adinės dalies i baigiamojo žodžio ūks a. Knygos gale
leidėjas išspausdino ik išsamų u inį , ku iš eilės iš-
a dijo isas sudedamąsias dalis. Žinoma, kad mechaniško šal inių są ašo ne-
bu o įmanoma sude in i su ak os ichu, be o da y i nebu o i p asmės. Knygos
p adžios i pabaigos pozicijose į ai ių ūšių ak os ichai bu o papli ę lo yniško-
je adicijoje. Ta p ki ilinių aš o i spaudos paminklų ai uome da nebu o
įp as a. Rusėnų skai y ojai a gu a dai y ųsi čia kokių „slap ų“ eks ų. Sa o
au o ys ei nusaky i leidėjas pasi inko daug inkamesnę ie ą, esančią už įp as ų
pa a eks o ibų, ku ią mūsų laikais eikia paaiškin i.
1
2
3
4
5
2 PAV. 1522 m. P. Sko inos Aka is as Saldžiausiajam Jėzaus a dui (1522), 2 -3 a lan-
ka; pi mą ak os icho leksemą suda ančios aidės
S aipsniai / A icles 15
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
Žiū in iš Vaka ų Eu opos knygų pe spek y os, gali susida y i įspūdis, jog
leidėjo suku i ak os ichai li u ginių giesmių gausoje lieka nepas ebė i, ačiau
aip nė a. Ak os ichų ealiza imo pozicija y a signi ikan inė žan iniu požiū iu.
Sunku įsi aizduo i ki ą y ų sla ų li e a ū os o mą, ku i P. Sko inos ikslams
bū ų iek naudinga, ma pas o ios sanda os himnuose ak os ichai bu o p ogno-
zuojami i laukiami. Aka is ynuose adicinę poe ikos p iemonę, jos panaudo-
jimą ne e ai išduoda speciali pas aba pa aš ėse a ba ne kū inių pa adinimuo-
se, pa yzdžiui: - „ak os ichas pagal abėcėlę“ (Турилов
1989: 92). Taigi, o amžiaus p a osla ų skai y ojai aka is e pap as ai laukė e i-
kaliai išdės y os abėcėlinės aidžių kompozicijos, ačiau jos ie oje jie išskai y-
da o a dinį ak os ichą, ku is a skleisda o knygos suda y ojo, leidėjo i aka is-
ų kū ėjo asmenį. Įdomu pas ebė i, kad pi mas ak os icho žodis ---- u i
inicialinį aidžių junginį, ku is ko eliuoja su abėcėlės sek enciją - . Tam, kad
ak os ichas bū ų leng iau a pažįs amas, pi mieji penki posmai, ku ie suda o
pi mą leksemą, bu o su alpin i į ieną lapų a lanką (ž . 2 pa .).
Negana o, olesnę ak os icho ecepciją leidėjas paleng ina į akis k en ančio-
mis ipog a inėmis p iemonėmis: asmen a džius į ašo ne pap as omis didžiųjų
aidžių li e omis (kaip ki u ), o dailiais inicialais.
4
1 2 3 4 56 7 8
4
910 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23 24
3 PAV. Va dinį ak os ichą suda ančios aidės Aka is e Saldžiausiajam Jėzaus a dui
(1522)
4 Šioje ie oje eks o inkėjui, ma y , p i ūko K aidės inicialo.
ILJA LEMEŠKIN
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Populia ios poe ikos p iemonės pa eikimo pozicijos bei pagalbinės p ie-
monės, žymiai paleng inančios ak os ichų a pažinimą i ugdančios skai y ojo
kompe encijas, ska ina bū i a sa giam kalban apie a iamąjį au o ys ės slaps y-
mą bei anonimiškumo siekį.
2.3. Fo maliuoju aspek u P. Sko inos i M. Maž ydo ak os ichai ski ia-
si. Taip y a dėl o, kad usėnų leidėjas bu o a žomas g iež ų aka is o ėmų.
Išsi ysčiusi himno sanda a pa eikala o sudė ingo, . y. labai ilgo, ak os icho.
S engdamasis užpildy i isas bū inas 24 ak os icho pozicijas, leidėjas į ašė sa o
i ulą -w----, ilgesnę p a a dinės kilmės asmen a džio posesy inę o mą
------- ( ie oje umpesnės ly ies a ba ) i a i inkama lo-
ynų galūne ainikuo ą k ikš a a dį ---------. Pasi elkęs eiksma-
žodžius ---- i ----, sa o ak os ichus jis iš empė iki aka is ų 29 ai-
džių. M. Maž ydas okių žan inių ap ibojimų ne u ėjo, dėl o jo sugal o as
kū inėlis pap as esnis.
T adiciškai manoma, kad 1547 m. ka ekizme y a ak os ichas, ku is p asideda
nuo p a a mės ečiosios eilu ės i susideda iš 17 aidžių, ačiau lyginimas su
P. Sko ina odo, kad gali bū i i šiek iek ki aip. Ve ikaliai į ašomas kū inėlis
pap as ai p asideda eks o p adžios pozicijoje. Ak os ichų, ku ie užbaigia kū i-
nius a ba pa eik i knygų idu yje, y a ge okai mažiau; jie dažnai ęsia (seman-
iškai) knygos p adžioje esan į ak os ichą. Mūsų a eju p akalba KNIGIELES
Pacʒias byla Le uuinikump j Sʒemaicʒiump p asideda d ejomis eilu ėmis, ku ios
suda o aidžių BJ kombinaciją:
BRalei ʃeʃe is imkie mani i ʃkai ikie /
J a ai ʃkai idami pe manikie .
Nu ody ą eks o a ka pą užda o aškas, o seman iškai (kohe en iškai) šis su
an aš e glaudžiai susijęs d ieilis gali bū i e inamas kaip akul a y us i p i-
dė inis, nes eks ą be didesnio nuos olio įmanoma skai y i p adedan ečiąja
eilu e:
Makʃla ʃchi o ewai iuʃu akʃʒdawa u e i.
Ale o negaleia ne wenu budu gau i. …
Kyla na ū alus klausimas: dėl ko sa o e ikaliai į ašomo kū inėlio su oki-
mą M. Maž ydas komplika o šiuo lyg i nebū inu agmen u? Kuo jis bu o iek
s a bus? Galbū dėl o, kad BJ pa a o os p asmingai, . y. suda o ak os icho,
ku is iki šiol nė a iki galo pe skai y as, p adžią.
S aipsniai / A icles 17
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
4 PAV. Pi mas M. Maž ydo lie u iškos p akalbos puslapis, . 4 . VUB: L 5650
ILJA LEMEŠKIN
24 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Reklama, susijusi su leidyba bei knygų pla inimu, pe smelkia isas ap a ia-
mosios eliacijos laidas. Tai da oma neįky iomis meno p iemonėmis. Vienmin-
čiam pašneko ui popiežius slap ai išduoda didžiausią sa o ūpes į bei baimę.
P ieš 15 me ų Vi enbe ge bu o išleis a M. Liu e io knyga Wa nung an seine lie-
ben Deu schen9, ku ią daba e o ma ai ke ina išleis i paka o inai. Popiežiaus
manymu, ge iau ne ek i 30 onų aukso, negu ėl sulauk i šios knygos, dėl o
ka u su ka dinolais, yskupais, aba ais, p ela ais, klebonais i isais ki ais pa-
aldiniais jis jas supe ka i degina. Popiežių užjaučia Velnias, ku is, sa o uož-
u, pa a ia ne aupy i lėšų, idan i as pasku inis okiečių žemėje da išlikęs eg-
zemplio ius bū ų as as i laiku sunaikin as. P iešingu a eju – knygai iš naujo
papli us – į p aga o spąs us pa eks žymiai mažiau žmonių. Knygos į e inimas
iš a as Velnio bei popiežiaus lūpomis čia ( . 5 -5 ) eikia kaip eklama, ku i
ik ąjį k ikščionį e čia įsigy i okį „pa ojingą“ leidinį.
Kobu ge 1546 m. išleis a eliacija New Zey ung Vom Teu el i jos ėlesnės
okiškos laidos mo y uoja pi k i ne ukus išeisiančią a ba ką ik išspausdin ą
knygą – Wa nunge || D. Ma ini Lu he / an ʃeine || lieben Deudʃchen/ o e lichen
Ja en ge= || ʃch ieben au dieʃen all/ ʃo die Feinde || Ch iʃ liche Wa hei dieʃe Ki -
chen nd || Land/ da inne eine Leh des Euan= || gelij gep edige wi d/ mi K ieg ||
be ʒiehen nd ʒe ʃ o en || wol en. || Mi eine Vo ede Philippi || Melan hon. ||
Wi ebe g/ || Ged uck du ch Hans || Lu . || 1546 10. Tais pačiais 1546 m. Įspė-
jimas bu o paka o inai išspausdin as Niu nbe ge (VD16 L 7345–7347), S as-
bū e (VD16 L 7348), Tiubingene (VD16 L 7349); 1547 m. – da ka ą Vi enbe -
ge (VD16 L 7352). 1547 m. čekų laidoje (Paʃʃquillus: Nowiny o Cʒe u a Papeʒy…,
apie ją oliau) popiežiaus bei Velnio pa eiškimai eklamuoja a i inkamą čekišką
Įspėjimo a ian ą, išspausdin ą ėliau už eliaciją ais pačiais 1547 m.: Weyʃ a-
ha Dok o a Ma i|| na Lu he a k ʃ eym mileym Niemcom/ před niekoli|| ka Le hy
ʃepʃana/ na akowey kone ʒ/ kdyby nepřá=|| lé p awdy Křeʃ ianʃké na gegich Cý k-
we a || do gich Ӡemij wnichǯ ʃe čiʃ é čenij Swa|| ého E angelium káǯe wáleč|| ně
při áhnau i / a gich z=|| káǯce bý i ch ěli/ yaké|| hoby w om ʒ=|| puoʃobu po=||
ǯi i mie|| li. || Teeǯ y Předmluwa a nebo napomenu ij wysoce če=|| ného muǯe Fi-
lipa Melanck ona k e auǯ geʃ činil || na u o weyʃ ahu / Lé a oho o. 1547. w Wi ||
embe ce [e ]c. O čeǯ ʃau ʃe i dobřij Towa yʃʃy Cǯe || ʒ Papeǯem welmi ʃ a ali aby
9 Tu imas omenyje šis leidimas: Wa nunge || D. Ma ini Lu=|| he / An ʃeine || lieben Deud=|| ʃchen
(Ged uck ʒu Wi embe g || Du ch Hans Lu || M.D.XXXI). VD16 L 7340–7342.
10 VD16 L 7350–7351. P ieinama in e ne e: h p://digi al.onb.ac.a /OnbViewe / iewe .
aces?doc=ABO_%2BZ200418609.
S aipsniai / A icles 25
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
na Gewo newyʃʃlo. (Wy iʃʃ ěno a dokonano [ Mladé Bolesla i u Václa a Ous -
ského] Le a. 1547)11.
P ie popiežiaus us acijos i Velnio susi ūpinimo g įž ama da ka ą ki o-
je eliacijos dalyje ( . 10 –10 ). Reklamuojamos knygos pa adinimas čia an ą
ka ą išski as ipog a iškai – išspausdin as didelėmis li e omis. Velnias nuo-
ši džiai gailisi sa o d augo i apsk i ai isų ka alikų, nes popiežiui p ažū inga
knyga, jo spėjimu, nebus labai b angi, i žmogus, a sisakęs ga desnio kąsnio i
gė imų, iš su aupy ų pinigėlių galės ją įsigy i. Su uo apgailes audamas su inka
i popiežius, ku is pa iešina p elimina ų kaino aš į. Lyg bū ų koks leidėjas a
spaus u ininkas, jis pa eiškia, kad knyga bus pigi, a gu a kainuos daugiau ne-
gu is k eice ius. Su p akalba ji bus b angesnė, be i aip ke u ių k eice ių ne-
i šys. Popiežiui pa ik ų, jei bū ų pa da inėjama ben už is–ke u ias k onas,
nes okiu a eju ji bū ų nepasiekiama smalsiai i eisybės okš ančiai liaudžiai.
Taigi eliacija išsamiai in o muoja apie g e imą M. Liu e io knygos pasi-
odymą i ska ina jos pi kimą. Kaip leidėjas, C. Schnaussas nepami š a i sa-
o li e a ū inio da bo, ku į eklamos išgalėmis inkamai ap ūpina i uliniame
puslapyje. Kadangi publikacija ne a y a anoniminė, į skai y ojus k eipiasi pa i
knyga ( oliau šią eks o a ka pą adinsime „in okacija į skai y ojus“). Ji p ašo
sa e pi k i i skai y i:
F ome Ch iʃ Kau nd ließ mich in T euen
Dein gel ʃol dich gewißlich nich euen
Thu ich dan nich ey die wa hei ʃagen
So magʃ u mich o dem Bapʃ e klagen
„Iš ikimasis k ikščionie, pi k i skai yk mane pasi ikėdamas.
Tau ik ai ne eikės gailė is dėl sa o pinigo,
O jeigu aš nesakau eisybės,
Tu galėsi mane apskųs i popiežiui.“
Vokiškąjį 1546 m. o iginalą, nag inėjan inicialinį d ieilį M. Maž ydo p a-
kalboje, p a a u palygin i su čekiška eliacijos adap acija, nes pas a ajame
1547 m. leidinyje ap a iamoji in okacija į skai y oją unkcionuoja šiek iek ki-
aip. C. Schnaussas i uliniame puslapyje ( . 1 , ž . oliau) nu odė knygos pa-
adinimą (a), jos umpą eiliuo ą u inį (b) i , pagaliau, knygos in okaciją į
skai y oją (c), ku ią kaip pagalbinį eklamos elemen ą išsky ė izualiai. Ki oje
11 Čia i oliau pa eikiamos nuo odos pagal duomenų bazę „Knihopis“. Knihopis 5126. Egz. p iei-
namas: h ps://books.google.cz/books? id=NKP:1002400497&p in sec= on co e # =onepa-
ge&q& = alse.
ILJA LEMEŠKIN
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
lapo pusėje ( . 1 ) pasi odė eiliuo ą p akalba (d, e), ku ioje Pasquino paaiškina
kū inio a si adimo aplinkybes bei plačiai mo alizuoja. Čekų leidėjas, Václa ′as
Ous ský′is, šiek iek ki aip sudėjo iš a dy us iene us (a, c, b, d …), in okaciją
nuk eipė į skai y ojus ( . y. pa a ojo daugiskai os o mas) bei įdomiai modi i-
ka o p akalbą ( ). Plg.:
1546 . 1 1547 . 1
a
b
c
Paʃquillus.
New Ӡey ung Vom Teu el.
Wie neulich de bapʃ nd ʃein geʃell
De obe ʃ Sa hanus auß de hell
Von jh e gʃelʃcha nd dieʃem K yg
Sp ach gehal en/ nd wem ʃie den Syg
All beyd he ʒlich ge n günnen wol en
Da inn die Reichʃ end auch ha
gʃchol en
D ůmb das ʃie ʃich ʃ elln ʒü gegenwee
Wyde den Keyʃe mi g oʃʃem hee
Wie auch de bapʃ nů eines bʃo g
Sa han da gegen au e was ho ch
Dem bapʃ ʃol ʃein ʃo g gwiß we den wa
Dem ʃa han ʃein ho nung elen ga .
F ome Ch iʃ Kau nd ließ mich in T euen
Dein gel ʃol dich gewißlich nich euen
Thu ich dan nich ey die wa hei ʃagen
So magʃ u mich o dem Bapʃ e klagen.
1546
a
c
Paʃʃquillus:
Nowiny o Cʒe u a Papeʒy:
Dwau ʃobie wie nych a sʃ aupenych
To || wa yʃʃych / a gegich o nyniey
|| ʃʃych p ʒibieʒych ʃpo || lecʒnem
|| Roʒmlauwanij
Milij K ʒeʃ iane Kupug e a cʒ ie e
mne duowie || nie / Shleda e ʒie
iech Penieʒ ʒa mne neda || e
ma nie / Geʃ li ʒie w e o wie || cy
nebudu p awdy || wyp awo || wa i
Můʒ e mne ʒ oho ʒeba || p ʒed
Papeʒem Obʒialowa i.
S aipsniai / A icles 27
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
10 PAV. Kobu go 1546 m. C. Schnausso eliacijos i ulinis lapas
ILJA LEMEŠKIN
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
. 1 . 1
d
e
Paʃquill, ad lec . Ch iʃ ian. [e ]c.
F um en Ch iʃ en eich nd a men
Ho nd laʃ euchs auch e ba men
Wie de Bapʃ nd ʃeim geʃellen
Go es wo e ilgen wöllen
Ich ʃ und ye ʒ neulich an eim o
Ve nam ih anʃchleg alle wo
Beʃonde was de Bapʃ beʃo g
Vnd anch wo au de ʃa han ho ch
Sie wů den mein ʒu bald gewa
Das ʃie es nich olend en ga
Doch was ich da uon hab behal en
Will ich kůnd hun jung nd al en
Ӡu eh en meinem a e land
Den F eyen deu ʃchen hochgenan
Bʃonde dem Euangeliʃchen bünd
Nach welchem beiʃʃen dieʃe hünd
Au das yde man jung nd al
Des bapʃ s ʃo g wa mach/mi gewal
Vnd ʃich o s ʃa hans ho nung hů
Des hel nd Go du ch ʃeine gů
Welche dan allen alʃchen ha
Des bapʃ s/ʃamp ʃeine gʃelʃcha ha
Vns alln ʒu gu wi d o enba n
Wů d auch ʃein hil ni an ns ʃpa n
Allein da lei de mangel ga
Das wi ns beʃʃe n mb kein ha
D ůmb laʃ ns nů hun was wi ʃolln
So hu Go wid ůmb was wi w lln
Vnd ʃ e h bey ns inn alle no
Dem ʃelben lieben euen Go
Sey Ewig Lobon allen ʃpo .
A M E N
S aipsniai / A icles 29
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
11 PAV. C. Schnausso eliacijos 1547 m. laida čekų kalba, i ulinis lapas
ILJA LEMEŠKIN
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
. 2 . 2
Bapʃ .
Ach weh O wehe…
[ eliacijos eks as] b
Paʃʃquillus:
JAkoǯ ed nedawno Papeǯ a geho owa ys mily.
neywyʃsʃʃy Sa anaʃs ʒPekla poʃpolu gsau byli
O nynieiʃʃy p dʃe wʒa e Walce a owa iʃke spřiʒnienij
kdoby o wi ieʒʃ wij obd ǯal/o o mieli oʒmluwenij
Oba gʃau e gednomyʃlne wuole byli y mijnienij.
Aby poboǯnij ʃ awowe řiʃʃe nahlawu byli po aǯenij
P o o ǯeʃe wʒdycky ʃ awiegi welikem p o iwe ʃ wij.
p o i geho Cyʃa ʒʃke welebnoʃ i a duoʃ ogenʃ wij.
Očeǯ ʃe geʃ Papeʒ wʃʃemi obyčegi na amnie ʃ a al.
a Sa anas k o kewʃʃemu ʃku ečnie ges napomahal
Tak ǯe wʒdy pawel papeʒ o ykonal oč ʃ a oʃ miel
a Sa anas o akowau ʃwau pecʒi y nadiegi napoʃle
dy p ʒyʃʃel: ~
S aipsniai / A icles 31
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
. 2 . 2
[ eliacijos eks as] d
e
Paʃʃquillus k Kʒeʃ ianʃkemu
Cʒ ena ʒi
Kdoʒ milugeʃs P awdu a Rʒad Boʒij
Nech iey dele by i Plechacʒuow podnoʒij.
Wiʒ yak k u na lʃ iwa ʃ dce magij
A na Boha ani geho Slowo nicʒ nedbagij.
Cǯ i / Wiʒ / a ʃuď co ʃe pijʃʃe
A wy hni ʒ Babilona ʃpijʃʃe.
KRʒeʃ ianee wie nij / chudij Boha ij y Paani.
Poʃlyʃʃ eǯ a miey eʒ nad im nieyake ʃli owanij.
Jak Pawel Papeʒ nynij sʃwym Towa yʃ wom.
Slowo Boǯi ʒahladi i ʃyluge s oʒličny komo ʃ we
Nedawno ʃem byl p ʒi omen wgednom eyne miʃ ie
I s oʒumiel ʃem e wʃʃy adie wybo nie cʒiʃ ie.
Ӡwlaʃʃ ie pak ocʒ geʃ Pawel Papeʒ pecʒowal.
Cʒiehoʒ geʃ Sa anaʃs ʃewʃʃy pilnoʃ ij poʒo owal.
Tudijǯ o oni omnie ʒwiedie i magij
Ӡie wʃʃeho nep owedau coʒ ǯadagij a ch iegij.
A coʒ gʃem ya koli ʒ oho obd ʒial ʃwau pamie ij.
Magiky o om ʒwiedie i ʃ a ʒij y die i
A cʒinim o wʃʃecko k pochwale a kupoc iwoʃ i.
Te me O cowʃke a p ʒe ʃʃlech ile Wlaʃ i
A ʒwlaʃʃ ie pak omu Ewangeliʃ ʃkemu Pun u.
Onieyʒ ʃe wau a ch ij gey ʒkaʒy i do g un u.
A wo o ʃe giʒ wʃʃyckni ʃ a ʒij y mladij.
Hanebnie ʃʃe ednie y k wawie wadij.
Ap o oʒ od akowe Sa anowy nadiege a geho ʒboʒij
ILJA LEMEŠKIN
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
12 PAV C. Schnausso eliacijos 1547 m. čekų laida, p akalba su eiliuo a įžanga, . 2
S aipsniai / A icles 33
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
. 3 . 3
[ eliacijos eks as] eVchoweiʒ nas wk yʃ u nam cʒiniena Miloʃ Boʒij
A ak y wʃʃecky Papeʒowy aleʃʃne ady
I geho Towa yʃ wa budau ʒgeweny ady
Dle naʃʃeho budaucyho wʃʃeho dob eho
Ne opuʃ ij Buoh a Pán pomocý lidu ʃweho
Ale en neywie ʃʃy nedoʃ a ek přinas geʃ na en čas
Ӡie naʃʃych ʒiwo uow nepolepʃʃugem ani ʒawlas
Neʒ geʃ li ʒie my o coǯ naleʒij budeme cʒini i
Vcʒinij nam Buoh ʒaʃe o coʒ my budeme ch i i
Gemuʒ o w T ogicy ne oʒdilne bud cʒieʃ a chwala
K e aʒ ʃe gemu p ʒedwieky wiekuow dala
A dij i ʃe bude wʒdy beʒp ʒeʃ anij
Nawiecʒne wieky beʒ ʃkona[n]ij Amen
1546 m. i 1547 m. leidinių g e inimas a skleidžia, kad C. Schnausso sugal-
o as eklaminis ke u eilis pasižymėjo pa auklumu bei gy ybingumu (apie ai
da ki ame sky iuje). Pa a eks o sudė yje in okacija į skai y oją iš p adžių a liko
( okiečių o iginale) pagalbinį aidmenį, dėl o Kobu go leidėjas ją išspausdino
mažesne ak ū a. Čekų laidoje eklamos kū inėlis bu o „paaukš in as“, . y. jo
eisės bu o sulygin os su pa adinimo: i uliniame puslapyje šis eiliuo as ag-
men as p a ęsė kū inio an aš ę. Negana o, ke u eilis pada ė į akos p akalbai!
Pagal p abylančios knygos pa yzdį čekų e ėjas a ba leidėjas jai p i ašė eiliuo ą
įžangą, . y. agmen ą , ku ią galė umėme iš e s i aip:
„Kas myli eisybę i Die o a ką
Neno ėk pasilik i plikuolių a loša12.
Veizdėk, kokių u i pik ų bei klas ingų ši džių,
Visai nepaiso Die o bei jo žodžių.
Skai yk, eizdėk i pa ašy ą pe manyk
I iš Babilono13 g ei ai išplėšyk“.
Nesunku pas ebė i, kad impe a . Cǯ i ‘skai yk’, Wiʒ ‘žiū ėk’, ʃuď ‘ u ėk sup a-
imą, pe manyk’, wy hni ‘išplėšk’ p aplečia anks esnius knygos aginimus: ok.
sg. Kau ‘pi k’, ließ ‘skai yk’ i č. pl. Kupug e ‘pi ki e’ i cʒ ie e ‘skai yki e’.
Ki aip sakan , 1547 m. čekų publikacijoje, palyginus su okiečių o igina-
lu, pas ebime įdomią endenciją: aizdingas eklaminis eks elis nuo i ulinio
12 Tu imi omenyje (gen. sg. Plechacʒuow) ka alikų š en ikai: onzū uo i kunigai bei ienuoliai
(nom. sg. č. plecháč ‘ u in is plikę; ka alikų d asininkas’). Nom. sg. č. podnož ‘kojų a ama’.
13 Iš ka alikų bažnyčios spąs ų (aliuzija į Ma . 1,11–18).
ILJA LEMEŠKIN
40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Chceš-li pozna i přesla né ři řeči
a zacho a i peníze i péči
bez and o ání doma eď poznání
máš a sepsání.
P o ož č i sobě a spa říš s děčnos í
o, což jes obě sepsáno k á kos i
neb bez mlu ení a bez ozumění
nikýmž člo ěk není.
„Jeigu no i išmok i is ga sias kalbas
i su aupy i pinigų i ūpesčių
namų nenusk iaudęs, u i daba
pažinimą i knygą.
Dėl o skai yk sau i su padėka pama ysi
ai, kas Tau umpai pa ašy a,
kadangi be kalbėjimo i be sup a imo
žmogus y a niekas.“
Ryškūs i pas o ūs s ilis ikos požymiai, be jokios abejonės, būdingi i pa y-
usiam Kobu go li e a ui bei leidėjui C. Schnaussui, ku is čia ap a iamąjį in o-
kacijos ipą19 p iklausomai nuo konk ečių po eikių modi ikuoja:
a) 1550 m.: Von dem newge=|| bo nen Abgo ʒu Babel. Ein ab=|| ʃch ie /
Welche du ch die Kau leu on Ro=|| dieß u ein wa hei gen Venedig nd in Welʃ-
chland || auch nachmals auß Rom den le ʒ en decemb is im || 49. nd auß Vene-
dig den 9. Janua ij || dieʃes Fun ʒigʃ en Ja es e c.|| An die Kau leu gen Augʃbu g
ge=|| ʃch iebenn. 1550 (C.S.A.) (VD16 ZV 30501)
Kau mich O umme Ch iʃ in ewen/
Laʃʒ dich ʒuleʃen keyn muhe ewen.
Dann di iʃ iel hie an gelegen/
Von des Sa hans ʃchalckhei wegen.
b) 1550 m.: Newe ʒei ungen.|| Von dem new ge=|| bo nen Abgo ʒu Babel. Ein
Ab=|| ʃch i / Welche du ch die Kau leu on Rodiʃs/|| u ein wa hei gen Venedig
nd in Welʃchland/|| auch nachmals aus Rom den le ʒ en decemb is || im. 49. nd
aus Venedig den 9. Janua j || dieʃes Fun ʒigʃ en Ja s e c.|| An die Kau leu gen Au-
gʃpu g || geʃch ieben. (C.S.A.) (VD16 ZV 13960)
Kau mich O ome Ch iʃ in ewen/
Laʃs dich ʒu leʃen kein muhe ewen.
Dan di iʃ iel hie an gelegen/
Von des Sa hans ʃchalckhei wegen.
19 C. Schnausso knygose andame ipologiškai ki okių in okacijų, ku ios sa o u iniu y a p i ai-
ky os ki iems leidiniams, p z.: Ein ande Geyʃ lich Lied/ || Das de menʃch all ʃein ho nung
nnd || awen eynig nd alleyn ʒu Go ʃe ʒen || ʃoll [e ]c. Alleyn ʒu di He || Jheʃu Ch is .
(1550, VD16 S 3184); Des HERREN Wo bleib in Ewigkey / || Den wollen wi s laʃʃen wal-
en. || De woll ns o in lieb nd leyd / || Beʃ endig da bey e hal en. ([1552], VD16 S 3174);
Mi Go es hiel : Gelb/ Schwa ʒ/ g un n weiʃʒ/ || Behel in Sachʃʃen nd Heʃʃen den P eiʃʒ.
|| Go woll ʃein Gnad mi eüdenn gebenn / Jhn e leihen F ied nd lannges Lebenn. (1555,
VD16 S 3167); Wiel Gold nd Silbe hab ich nich / || Was mi Go gib / bin ich e p lich / ||
Dami ʒu dienen jade man. || Dieweil ich leb nd dienen kan. (1564, VD16 S 3168).
S aipsniai / A icles 41
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
13 PAV. 1550 m. C. Schnausso publikacijos Von dem newgebo nen Abgo ʒu Babel i u-
linis puslapis
ILJA LEMEŠKIN
42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
c) 1555 m.: E was neus : || Ein ʃeh andech ige P edig/ welche || de heylig
Weyhbiʃcho ʒu Bambe g || in eygne pe son bey S. Me in/ mi ʃeu ʒen nd h e-
nen ge han ha am Palmen Son ag im 1555 ja e/ on dem || ʃeligen Ein ei en nʃe s
lieben He nn nd Heylands || Jheʃu Ch iʃ i/ ʒu Jhe uʃalem geʃchehen [e ]c. || Auch
dabey des H. Mans be auß || wnde ba liche T eume ʒwene/ auß || welchen mann
künʃ lich Kochen nd Lachen le nen mag [e ]c. || End lich abe / Ein wnde liche
ʃchone Hiʃ o ia on dem || Palmweihen/ du ch des Weihbiʃcho s Leu enamp [e ]
c. (mei N. de heiʃ C. Schnauß; Laus Deo Omnipo en i/ Anno 1555 Adij 3 May)
(VD16 S 3166) (14 pa .).
Ӡu Lob nnd p eiß dem hochʃ en Go /
Ӡu T u ʒ dem Teu el nd ʃeine Ro .
Kau nd Ließ mich (O) omme Ch iʃ /
Le n was ih Weih nd P edig iʃ
Taigi, ke inė in okacinių ke u eilių eilu ė F ome Ch iʃ Kau nd ließ mich in
T euen C. Schnausso leidiniuose, sp endžian pagal p ieinamus šal inius, pi mą
ka ą bu o panaudo a 1546 m. eliacijoje apie Velnią i popiežių – Pasquillus.
New Zey ung Vom Teu el ([Cobu g], 1546). Knygos pe soni ikacija a si anda
dėl au o ys ės a iamojo anonimiškumo (lygiai kaip 1547 m. ka ekizme). Toliau
nu ody a azė bu o ne ka ą modi ikuo a i ki okiu (naujam leidiniui p i aiky-
u) pa idalu paka o inai panaudo a. Knygos, ku paliudy as ienodas a ba pa-
našus mo y as F ome Ch iʃ Kau nd ließ mich in T euen – Kau mich O ome
Ch iʃ in ewen – Kau nd Ließ mich (O) omme Ch iʃ , čia suminė os ne isos.
Negalima a mes i galimybės, kad C. Schnaussas šį eilė aš į o muojan į modelį
naudojo i sa o anks esniuose lediniuose, ku ie mums da nežinomi a ba mū-
sų laikų nepasiekė. Taip pa y a įmanoma, kad ši s uk ū a bu o naudojama i
p ieš C. Schnaussą.
Ap a iamoji in okacija į skai y oją be esminių paki imų bu o skelbiama iki
XVII a. p adžios. Vėlesni leidimai (p z.: 1580, VD16 ZV 11492; 1600, VD17
14:686686C; 1605, VD17 3:019348C) a skleidžia neeilinį eliacijos populia u-
mą. 1546 me ais poli inę sa y ą p o es an ai a šiai skai ė i pla ino, nes ji ea-
ga o į ak ualiausius Šmalkaldeno ka o į ykius. Tada juos s ebėjo isa Vaka ų
Eu opa. Po penkiasdešim ies me ų anų dienos ak ualijos nebebu o nei iek įdo-
mios, nei sup an amos, ačiau skai y ojas pa auklia humanis inio dialogo o -
ma ebe enkinda o sa o li e a ū os po eikius. Naujus leidimus palydi g a iū a,
ku i aizduoja nesens ančius eliacijos eikėjus: popiežių i elnią (15 pa .).
5. 1547 m. lie u ių paleo ipe Ka ekizmas baigiasi . 20 . Nuo . 20 p asi-
deda žan iniu i au o ys ės požiū iu naujas kū inys – PRADESTYSE gieʃʃmes
ʃchwen as. Ka ekizmą užbaigia p oza pa ašy as agmen as Upaminagimas, ku
M. Maž ydas ėl k eipiasi į „b olius i sese is“, p ašydamas juos nuolankiai
S aipsniai / A icles 43
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
14 PAV. 1555 m. C. Schnausso publikacijos E was neus: Ein ʃeh andech ige P edig… i-
ulinis puslapis
ILJA LEMEŠKIN
44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
p iim i „ umpą mokslą“ i jį mokė i. Upaminagimą ainikuoja umpa pas aba
Gals, ku i nub ėžia akosky ą a p sudedamųjų 1547 m. leidinio dalių. To pa ies
lapo ( . 20 ) apačioje paskelb as pa auklus ke u eilis Skai i aiap, ku is a i inka
C. Schnausso i ki ų leidėjų in okacinius ke u eilius:
Upaminagimas.
PRaʃchau aʃch ius Le uwinikus i ʃʒe=
maicʒius miloʃius b alius i ʃeʃe is, p eg=
am i paminaiu ius pe Pn Ieʃuʃa
Ch iʃ uʃa a pi kagi bei iʃʒani agi muʃu
idan a umpa makʃla iʃchmak umbe ij
wiʃada a min umbe , ʃunus iuʃu i ʃchei=
mina u i iʃchmaki i. A iʃchguldima pla=
eʃnia iʃch kaʒanes i pa am iʃch dideʃnia
ka echiʃmuʃa makikie eʃe. A ʃchi ą mana
da ba ij p akai a ʃʒ gie p eim umbe
p aʃchau. Gals.
Skai i aiap.
B alau milaʃis, ʃkai idams a ai ʃʒinaʃy/
Jag aʃʃai lieʃʒuwis daba eiʃchkieʃy.
Tad in iei aʃʃy kaky paklidima/
Pa aiʃik, bewyʃakia ʃʒwidegima.
15 PAV. XVII a. p adžios C. Sch-
nausso eliacijos laida Newe
Ӡei ung/ || Vom Teu el un Babʃ /
|| wie ʃie un e einande Geʃp ech
hal en / || ku ʒweilig nnd ʃeh
luʃ ig ʒu leʃen ([1605]) (VD17
3:019348C), i ulinis puslapis
S aipsniai / A icles 45
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
16 PAV. M. Maž ydo Ka ekizmo pabaiga ( . 20 )
ILJA LEMEŠKIN
46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
M. Maž ydo suku as pa a eks inis ke u eilis y a pa eik as Ka ekizmo ko-
lo ono pozicijoje i a i inka įp as o u inio in okaciją ad lec o em. Fo maliuoju
aspek u pas ebimas įdomus yšys a p lie u iškos p akalbos i Ka ekizmo pa-
baigos: pag indinį eks ą į ėminan ys iene ai – abudu i ik jie! – y a ienodai
sueiliuo i. Pas ebimas da ki as s a bus ienijan is b uožas: baigiamasis ke u-
eilis i p akalba p asideda sa a ankišku ( . y. ašku užbaig u) d ieiliu, ku ie
suda o ienodą aidžių BJ kombinaciją. Kad ai ne a si ik inis su apimas, odo
d iejų pi mųjų eilučių a pusa io g e inimas:
BRalei ʃeʃe is imkie mani i ʃkai ikie /
J a ai ʃkai idami pe manikie .
B alau milaʃis, ʃkai idams a ai ʃʒinaʃy /
Jag aʃʃai lieʃʒuwis daba eiʃchkieʃy.
Nu ody us agmen us a ida o pl. i sg. k eipiniai, ku ie p asideda ieno-
da leksema BRalei / B alau, oliau pa a o as pl. i sg. pusdaly is ʃkai idami /
ʃkai idams bei į a dis a ai. Susida o įspūdis, kad ienas d ieilis bu o suda y as
a siž elgus į ki ą. Tu in omenyje spausdin ą p akalbos d ieilio šal inį, eikia
many i, kad baigiamoji in okacija modi ika o p akalbos d ieilį, o ne a i kš-
čiai. Iš a dy as g e ybes įmanoma aiškin i d iem būdais.
Pi ma. D i pi mos ke u eilio Skai i aiap eilu ės iš p adžių bu o pa ašy os
i ski os p akalbai knygos p adžioje. Tuome lie u ių p akalba galėjo a ody i
maždaug aip:
*B alau milaʃis, ʃkai idams a ai ʃʒinaʃy /
Jag aʃʃai lieʃʒuwis daba eiʃchkieʃy.
Makʃla ʃchi o ewai [ a o] akʃʒdawa u e i.
Ale o negaleia ne wenu budu gau i.
Regie y o na eia ʃawa akimis /
Taipy iʃchgi ʃ i ʃa a auʃimis.
Jau nu ka ewai nakada ne egieia /
Nu ʃchi ai wiʃs [ a imp] a eia. I . .
Vėliau M. Maž ydas sugal ojo inkamesnę p akalbos p adžią, ku ią pagal
C. Schnausso pa yzdį p idėjo impe a y ų. Pi miau sueiliuo as agmen as bu-
o pašalin as, be bu o gaila jo nieku nepanaudo i.
An a. In okacijos Skai i aiap p adžia bu o suku a pagal anks esnį, . y. p a-
kalbos, d ieilio modelį, kadangi au o iui pasida ė ėl ak uali aidžių BJ kom-
binacija. Tai eikš ų, kad Ka ekizmą užbaigian į ke u eilį suda o nedidelis
S aipsniai / A icles 47
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
ak os ichas. Raidės BJ, eikšdamos Baccalau eus Ju is, žymė ų (kaip anksčiau
p akalbos ak os iche) ą pa į eisių bakalau ą M. Maž ydą. Vidu amžių lo ynų
kalboje plačiai papli usi san umpa TP sa o uož u a s o au ų žodžių junginiui
Ti ulum Posui „k yžiaus ženklą uždėjo“ (Cappelli 1928: 517). Taigi baigiamojo
pa a eks o aidžių kombinacija B-J-T-P a i ik ų lo ynų Baccalau eus Ju is Ti u-
lum Posui „ eisių bakalau as k yžiaus ženklą uždėjo“ esp. „M. Maž ydas pa-
laimino“. Tokio u inio i paski ies ak os ichas puikiai de ė ų šiai ie ai, nes
au o ius čia užbaigia sa o da bą i „a sis eikina“.
P iminkime, kad M. Maž ydui ak os ichas, pa eikiamas knygos gale, bu o
pažįs amas. Panašiu būdu jis sa e p is a ė leidinyje Fo ma Ch ikʃ ima. Nuo Ja-
no Sa a ewicziaus laikų, deja, įsigalėjo nuomonė, jog 1559 m. ak os ichas nė a
obulas: „Ak os ych nie jes doskonały: po imieniu Ma inus s oi jeden jeszc-
ze wie sz, zaczynający się od S–, ak samo po pozwisku Maswidas ukazuje się
jeszcze M–“ (Sa a ewicz 1946: 65). „Pe eklines“ <S> i <M> aides lenkų
y ėjas bandė aiškin i uo, kad a žomas eiliuo os o mos, . y. 9 eilučių pos-
mų, M. Maž ydas nesu aldė o iginalo. Toks aiškinimas mums a odo neį iki-
namas, kadangi ak os iche nebūna nesis eminių elemen ų, . y. nemo y uo ų
aidžių, ku ios a dy ų e ikaliai g iež ai sus yguo ą eks ą. Pasku inį e s inį
kū inį – Gieʃme duchawna / ape muʃu S. Ch ikʃ a ʃuguldi a ng D. Ma . Lu he-
a ( . CIII -CV ) – užbaigia ys ienodos apim ies posmai, iš ku ių du (an as
i ečias nuo galo) nusako e ėjo bei knygos kū ėjo a dą i pa a dę, be ne
ik: M-A-R-T-J-N-V-S–S – M-A-S-W-J-D-A-S–M. Kombina o inis kū inėlis
y a skai y inas (plg., pa yzdžiui, C. Schnausso 1546 m. k ip og amos į ašymą)
kaip MARTJNVS-MASWJDAS–SM, . y. Ma inus Mas id[iu]s signi icamus
„[mes] Ma ynas Maž ydas žymime / eiškiame“ (plu alis auc o is / modes iae
kombinacijoje su idu amžių lo ynų SM san umpa; apie pas a ąją – Cappelli
1928: 354). Tai a i ik ų Ka ekizmo „M. Maž ydas palaimino“.
Ki as (iš eilės pasku inis) posmas pagaliau a neša M. Maž ydo e balinę „ aiš-
ką“, . y. ai, ką jis umpos maldelės o ma skai y ojui glaus ai „signi ikuoja“:
Diewui Tewui ʃchlowe dkem
I Jheʃu Ch iʃ u ga binkem
Bei Dwaʃʃe ʃchwen a laupʃin=
kem
Wienam Diewui dekawokem
Ku s iʃ a es eʃ Ch ikʃch ima
An gh eku ap ʒiʃ ighima
Bei amʃʒina iʃchganima
Ng Ch iʃ aus apʃʒade a
Jem buk amʃʒina ga ba.
Amen.
ILJA LEMEŠKIN
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Taigi, bū ų galima p iei i p ie iš ados, kad 1547 m. leidinyje, ko ge o, u i-
me du ak os ichus, ku ie lo ynų kalba bu o į ašy i į eiliuo ą lie u išką knygos
pa a eks ą. Ka ekizmo pabaigos ak os ichas seman iškai p a ęsė i p aplė ė p a-
kalbos ak os ichą: B–J–M-A-R-T-J-N-V-S–M-A-S-V-J-D-J-V-S – <Ka ekiz-
mo eks as> – B–J–T–P „ eisių bakalau as Ma ynas Maž ydas < – > eisių
bakalau as palaimino“. Tokiu būdu anoniminės kompiliacijos sudė yje suda y-
ojas nub ėžė sa o au o inę dalį.
Kombina o inių kū inėlių ealiza imas lo ynų kalbos iš ekliais liudija, jog
jų ad esa as nė a pap as as als ie is. Eilinis Ka ekizmo „ a o ojas“ – skai an-
is, klausan is, giedan is, aš o bei elemen a ių eliginių iesų besimokan is lie-
u is – jų nepas ebė ų i neį e in ų. Ak os ichai y a nuk eip i į p o esionalų
skai y oją, knygų žmogų, isų pi ma – į į ai ių dok inų kunigus. Esame lin-
kę many i, jog panaudo a aiškos p iemonė glaudžiai susijusi su pi ma 1547 m.
ka ekizmo p akalba, ad esuo a iems pa iems „Lie u os bažnyčios gany ojams i
a nams“. Lo yniškose dedikacijoje bei p akalboje M. Maž ydas aš iai supei-
kia Lie u os Didžiąją Kunigaikš ys ę su isa jos ka alikų kunigija, ku i „saugo“
liaudį nuo Š en ojo Raš o (apie ai kalba i C. Schnaussas). P ie dedikacijos i
p ie lo yniškos p akalbos be a piškai šliejasi lo yniškas ak os ichas, dėl o ne-
galima i in i, jog p akalba nebu o pasi ašy a.
XVI a. lo yniškai skai an is bei kombina o inę poe iką išmanan is asmuo
nebu o ibojamas a omis inio mąs ymo (šal inių nesky ė kalbos pag indu i
ne oškino jų „sa o sul yse“ kaip li uanis inį a ba „s e imą“ y imo objek ą),
odėl oliau einan į lo ynišką ak os ichą gebėjo ne ik pe skai y i, be i susie-
i su g e a i ki u esančiais lo yniškais pa a eks o elemen ais. Kompe en ingas
„pa ašas“ de amai užbaigė lo ynišką p akalbą. Didžiai suk i ika ęs ka alikų ku-
nigus M. Maž ydas pasi ašo a i inkamai – san umpa BJ jis pa odo, jog oks
g iež as au o ius ne iš kelmo spi as. Nu olusių nuo g ynosios bažnyčios kunigų
a ž ilgiu jis u i eisę a i g iež ą žodį, kadangi pa s išmano bažnyčios kanonus.
Būdamas kanonų eisės bakalau u B. J. Ma inus Mas idius sa o p akalboje
p imena pi mykš ės k ikščionių bažnyčios san a ką, žada nelies i ( ai eiškia,
kad po encialiai gali) „ eligijų slap ingesnių i ginčijamų klausimų“ i . .
Kalbindamas kompe en ingą skai y oją, M. Maž ydas sa o knygos pa a eks-
e neapsi ibojo ien kombina o ika. Au o ius ne engė i sub ilių li e a ū inių
aliuzijų. Tai da ė a siž elgdamas į ų me ų ak ualiausius p o es an iškus „bes -
sele ius“, mūsų a eju – į ypa ingai populia ią (sp endžian pagal 1546 m. laidų
kiekį i išlikusių egzemplio ių skaičių) eliaciją apie popiežių i Velnią. 1546 m.
knygos pe soni ikacija C. Schnaussui pasi odė naudinga i pa anki publikuo-
jan „anoniminį“ leidinį, ma ik y us Pasquino užs ojo ik ąjį au o ių, ku is
sa o a du (kaip au o ius i / a ba leidėjas) negalėjo leidinio p opaguo i. Ši už-
duo is bu o sėkmingai pe leis a pačiai knygai, ku i s aiga p abyla į skai y oją.
S aipsniai / A icles 49
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
Ti uliniame 1547 m. ka ekizmo puslapyje knygos kū ėjas aip pa nė a nu ody-
as. Visai įmanomas dalykas, kad Ka ekizmas pa i o anoniminiu leidiniu dėl
C. Schnausso publikacijos į akos. A odo, kad a p C. Schnausso i M. Maž ydo
leidinių a iamojo anonimiškumo i knygos pe soni ikacijos y a glaudus yšys.
Reklaminio pobūdžio in okaciją, konk ečiai ke inę in okacinio ke u eilio
o muluo ę F ome Ch iʃ Kau nd ließ mich, M. Maž ydas kū ybiškai panau-
dojo lie u iškos p akalbos p adžioje i da oliau, plė odamas „kalbančiosios“
knygos mo y ą. Lie u iškai adap a ęs in okaciją į skai y oją, jis pagal ą pa į
okiškąjį a ba / i čekiškąjį in okacinio ke u eilio pa yzdį ( aip pa a siž elgęs
į sa o lie u iškos p akalbos p adžią) sukū ė baigiamąjį eiliuo ą kū inėlį Skai i-
aiap. Kalbėdami apie įmanomą (-us) šal inį (-ius) sąmoningai a ojame dau-
giskai ą. Many i, kad, ašydamas Ka ekizmą M. Maž ydas nemokėjo okiečių
kalbos esp. negalėjo sem i iš C. Schnausso okiškųjų eliacijų, a odo, nė a
p iežas ies. T adicinį požiū į ebelemia M. Maž ydo II laiško (ne ėliau kaip
1549 m. asa io) in e p e a imas, ku is mums a odo pe daug adikalus, pažo-
dinis i iš auk as iš pla esnio laiško kon eks o.
Kunigaikščiui Alb ech ui ad esuo ame laiške ad esan as p ašo paski i jį ku-
nigu į Labgu ą a ba Ragainę. Pi ma pa apija, M. Maž ydo nuomone, ik ų
mažiau, nes jis isai nemoka okiečių kalbos (non calleo aliquan ulum Ge mani-
ce; M. Ročkos e imas: „nekalbu nė kiek okiškai“). Reikia sup as i, kad Lab-
gu oje uome jau gy eno nemažai okiečių, i jis nebū ų bu ęs pajėgus jiems
a i inkamai d asiškai pa a nau i. Kunigo inkamumas bu o i ebė a e ina-
mas pagal gebėjimą skai y i ne knygą, o pamokslą. Dėl a ies ydų kunigas s e-
im au is dažnai i sda o pašaipos objek u (p isiminkime 1706 m. ilologinę
polemiką). Ne u ėdamas bū inų kalbėjimo įgūdžių, M. Maž ydas kunigaikš į
neįky iai p ašo paski i jį į lie u iškąją pa apiją, no s, ne u ėdamas ki os išei-
ies, jis ažiuo ų i į Labgu ą ( . y. bū ų p i e s as a nau i, kiek sugebė ų be
eikalingos kalbos p ak ikos, i okiškai?). Taigi laiške y a ap a iama pas o iaus
a nyba, . y. pamokslų skai ymas, o ne šiaip bui inis susišnekėjimas i bend as
kalbos sup a imas. Kalbos mokėjimas i ada i daba y a pla i są oka, i bū ina
a siž elg i į unkcinę paski į. 1549 m. e udi us M. Maž ydas, ko ge o, lais ai
skai ė okiškai, lenkiškai, čekiškai, usėniškai, p ūsiškai i pan., be pamokslų
a sidū ęs P ūsijoje gebėjo saky i gim ąja kalba. Tam ik ą okiečių i / a ba če-
kų kalbos mokėjimą pa i ina i šiame s aipsnyje analizuojami dalykai.
LITERATŪRA
Cappelli Ad iano 1928: Lexicon abb e ia u a um = Wö e buch la einische und i alie-
nische Abkü zungen. Leipzig: Webe .
