S aipsniai / A icles 9
ILJA LEMEŠKIN
Ins i u des langues Li uanies
Les di ec ions de eche ches scien i iques: ieille li é a u e bal es e aš ija,
lyginamoji olklo is ika, leksikog a ija, bal is ikos is o ija.
PIRKIT MANE IR SKAITYKIT.
PIRMIEJI SPAUSDINTI LDK
AKROSTICHAI1
Buy me and ead me. Fi s P in ed Ac os ics in
he G and Duchy o Li huania
Ana olijaus Nepokupno a minimui
ANOTACIJA
Les p emie s imp imés LDK li es […] 1522 m. Mažoji kelionių knygelė bei 1547 m. ka ekiz imos
mas – į usėnų bei lie u ių skai y oją p asiskynė kelią ak os ichais. Vienodo o ma o i a -
paski ies knygelės appa u une ap ès l'au e dans la même his o ique cul u elle espaceée,
cependan F anciškaus Sko inas e Ma yno Maž ydo ak os ichai jusqu šiol n'é ai nuodug naus
obje d'é ude compa a i . Ce e lacune ise à empli ce a icle. D'abo d discu és 15191522 m.
usėniški ak os ichai, dans lesquels M. Maž ydas pou ai po en iellemen s'o ien e . Se basan
analogie, g ildenamas ak os ichų quali és, discu é es M. Maž ydo suku ų kū inėlių šal inis.
ESMINIAI ŽODŽIAI: M. Maž ydas, P. Sko ina, ak os ichas, Ka ekizmas, pa a eks as,
le li e in oca ion dans lui y oją, ke u eilis, le li e pe soni ica ioncija,
eklamos kalba.
ANNOTATION
The i s p in ed books in he G and Duchy o Li huania – The Small T a el Book in
1522 and Ca echism in 1547 – pa ed hei way o he Ru henian and Li huanian eade
1 Pie e Caliba a à l'au eu a g acieusemen o e Ma yno Maž ydo aksimilę
(Ca echism sa..., egz. n . 72). Leidinys, p épa é Kamilės Kaliba ai ės soucis e globa, a é é ès
u ile en éc i an ce a icle. Les édi eu s de li es de Li uanie amille pou cela sincè emen me ci.
ILJA LEMEŠKIN
10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII hough ac os ics. The books o uni o m o ma and simila
pu poses o igina ed one a e ano he in he same his o ical cul u al domain; howe e , he
ac os ics by F ancisk Sko ina and Ma ynas Maž ydas ha e no un il now been he objec o a
ho ough compa a i e s udy. The a icle a emp s o ill his gap. The Ru henian ac os ics o
he pe iod 1519 1522 om which M. Maž ydas could ha e po en ially d awn his inspi a ion a e
i s discussed. Wi h e e ence o analogy, he cha ac e is ics o ac os ics a e analysed; he
sou ce o M. Maž ydas pieces o w i ing is discussed. books in oca ion o he eade , qua ain,
pe soni ica ion o he book, language o ad e ising.
KEYWORDS: M. Maž ydas, F. Sko ina, ac os ic, Ca echism, pa a ex , he
P emiè e imp imée LDK li es […] 1522 m. Mažoji kelionių knygelė bei 1547 m. ka ekizmas2 à usėnų
bei lie u ių skai y oją p asiskynė kelią ak os ichais. Sub ilia kombina o ines poé ique p iemone
paleo ipai nusako son appa i ion en i onnemen s esp. ela ion à a ec suda y oju, au o iumi,
leidėju. Uniodo o ma e p o imos gen e ines des ina ion, li esgelés es appa ue une ap ès
l'au e dans celle paSko ina e Ma yno Maž ydo ak os ichai jusqu šiol n'é ai obje d'une
čioje is o inėje kul ū inėje e d ėje, odėl enka apgailes au i, kad P anciškaus
app o ondie é ude compa a i e. Ce e lacune ise à empli ce a icle. Au débu po en iellemen
pou ai s'o ien e . Remandesi analogie, pag ildensions ce aines e au es ep ésen an s de la
ap a sime 1519–1522 m. usėniškus ak os ichus, į ku iuos 1547 m. ka ekizmas
enaissance, ismanée combina o ines poé iques e poésie sub ili és. Les compé ences acquises
ak os ichų sa ybes, ap a sime M. Maž ydo suku ų kū inėlių šal inius.
1. P. Sko ina 1504–1512 m. ga ęs įp as ą uni e si e inį išsila inimą, kaip
pendan les é udes en o cè en la édi ion du Sain Éc i u e P aho- ( 1519) p a a mée il pa le de
base héb aïs abėcėle ac os ichus: Reikia sa oi que dans ce li e il y a six juies abėcėlės ( . 2 ).
je 1517–1520 m. An ai 1519 m. Raudų knygos
Toliau explique audų sanda ą: p emiè emen , deuxième e qua ème ouge dans po ieną abėcėlę (
), oisième dans g audulingoje giesmėje d'eux son ois 2 Le p emie li e Li u iška Ma y es à
ce momen -là e memen liés a ec la pe sonnali é de Maž ydo, bien que kuklusinys agisse comme
anoniminis. Sąwoka Maž ydo ka ekizmas en 'obligigoja, ca supposeuoja du ai e e p akalbų
au o ys ės. Dans ce a icle, u iliséé no e ieu imp imada monumen el nom […] 1547 ans
ca équizme. Ainsi désignons une publica ion (nommée ap ès la p emiè e sou ce imp imdue), qui se
compose de deux uni és: Ca ekisme (jusque . 20 ) e Giesmyno (nuo . 20 ).
min į, kad M. Maž ydas bu o isos knygos au o ius, ačiau mes esame ik i ik dėl leidinio su-
A icles A icles A icles 11 /
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
( ) ( en pa ). Tu ima omenyje ai, kad knygos ečią ei-
len i a é cons i ue pas 22 lignes (pagal héb eux abėcėlės o d e de ale à a as), e Leidėjas
igubai iek (66 eil.), nes kiek iena abėcėlės aide p asideda ys eilu ės iš eilės.
conse an ac os icho p incipe à p a a mée indique cohé emmen les noms de ou es les le es (
e c.) e leu s signi ica ions (
… i . .). Skaičius šeši, ku į suda o ienas igubas i ys pap as ieji ak os i-
chai, P. Sko inos nuomone, a skleidžia Š č. T ejybės paslap į:
i e donnan la T ini é sec é é ma in (is knyzan iškas aka is as a é é cons i ué de
gos kolo ono, . 12 ).
Vėliau abėcėlės pama ą P. Sko ina pakei ė ki okiu ak os icho p incipu. Bi-
umpos en zanges e 24 g aikų abėcėlės ak os ichą o ma ančių s o ų. À Vilnius
émises Majojoje kelionių knygelėje P. Sko ina imp imai d'un similai e ca ac è e
sla išką kū inį , . y. aka is ą š . Pe ui e Po ilui. L'hymne es paludi é anks esnėje
ašy inėje adicijoje (Турилов 1989: 92). Ap ès les cinq in oduc ions des posmes ici
a les s o es, don les p emiè es le es cons i uen cy ilikos abėcėlę depuis
jusqu'à w. Ainsi ak os ichas pi mas comp end 24 sla iškos abėcėlės aides:
1 PAV. Ak os ichą suda ančios aidės aka is e š . Pe ui i Po ilui (1522)
Dans ce même li e, dans une maniè e similai e on é é succons ui s e deux o iginalūs ūšies
P. Sko inos aka is ai, ik ie oje adicinės abėcėlės juose andame ki okios
ak os ichus. Ils son nominai es, e en les u ilisan indi ec emen é èle- ------------- ašė dak a as
džiama publikuojamų kū inių (knygų) au o ys ė: ----–-w----–--
Sko inai is P anciškus (Aka is e sain Jon K juiikš y o ) e -----w--w--------- = ---------- da ie
d'Aka is e Sko inai is Sko inai is (Aka is e i ). Les p emie s mo s ---- ašė e ---- da ė
co esponden des au es Mažosios kelionių knygelės aka is ų cinq in oduc i s posmus.
Combina ions de mo s -w--------------------------- e
ILJA LEMEŠKIN
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
-w---w----------=---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
24 posi ions.
Pa ies P. Sko inos c ée hymna mon en , combien lui é ai a auklus e
impo an ak os ichų dimension. Sub ilus aiškos maniè e, où de giesmių eilučių
p emie s ca ac è es son cons i ués sakiniai, qui slap ai (inclu e icalemen )
ik ą in o maciją, LDK spausdin oje knygoje bu o panaudo as pi mą ka ą.
ansme am 2. Sko iniškus ak os ichus impo an a oi de an les yeux je e
un coup d'œil à une olé ieu e LDK saudos aidà. La même a inai e aiškos ou il la
deuxième ois a é é u ilisé 1547 année ca éizme. m. Janas Sa a ewiczius
li wiškoje li egos p akalboje a dé ec é anonimo pe sonaliną ak os ichą
M-A-R-T-J-N-V-SM-A-S-V-JD-J-V-S (Sa a ewicz 1939). Une si ua ion similai e é ai
a ec Mažąja kelionių knygele, ma aka is uose esančius ak os ichus ik ai 1979 m.
deši a o Ana olijus Tu ilo as (Турилов 1979: 7576; 1981: 243244). D o us Li uiniens
paléo ype ce aspec ès essemble aux p emiè e li e, épuisé la LDK e i oi e.
Con aigne si ua ion c'es a ec des li es, épuisés dans la loin aine P ahoje:
leu s i ulai es pages, p akalbos e colophons impyg inai in o muoja LDK
lec y oję su ce e g andemen moky ą mužą, qui Bibliją išguldė e éleida. M.
Maž ydo e P. Sko inas je issemen encou age à é léchi su les men ionnés
paski į bei sanda ą, . y. s uk ū os panašumus i ski umus.
pe sonalinių ak os ichų genezę, leu s 2.1. En an édi eu , qui cesseia LDK p udos
adi iona ion, M. Maž ydas de ai eni comp e à Mažąją kelionių knygelę. Il es impo an de no e que en e 1522 e
1547 m. édi ions ema quable simili ude con enu e onc ionnelle des ina ion ni eau.
Tou e usėnienne publica ion, au an qu'il peu ê e jugé selon les su i an s
egzemplio ius, suda yda o Psalmynas, Ho ologion (Часослов), hui aka is ai e
hui oni canonai, Heksame on (Шестоднев), A gailos canonas (Канон покаяльный),
Église assemblemen seka (Последование церковного собрания) e 152315 m.
Paschalija (plaisance su usėnų paleo ip: Немировский: 430467; Temçinas 2007; 1973).
Ces li es du ou , l'édi eu selon la in lib ia icus kelionių knyga exemple, a appelé
Mažąja kelionių knygele (plg. mo de in loc. o mą: ). Rinkinio sanda a e é albus nom
commun encou age le 1522 m. édi ion g e ine a ec umpuoju ka alikiško
b e ijo iaus a ian u, qui B e ia ium Cu iae pag indu Occiden en Eu ope papli o
b olių p anciškonų g âce. P anciškonų ( esp. be na dinų) auklė inis P anciškus
Sko ina son ou ž u p épa ée e éluido Ta nybos a ian , des iné eas e n sla ams.
A ski ai su išus Psalmyną, Mažoji kelionių knygelė ne e ai unkcionuoda o e comme
Aka is ynas (Акафистник, Каноник), . i. comme signi ica i emen plus cou
collecinys de poésie diedam li u gique. De même nonali is 1547 m. ca équism a dans son
con enu giesmyną PRADESTYSE giemes chwen as. Giedamosios li u ginės poezijos
p iedą il y palydi co espondan es na os. Abid i li esgelées, sumany es à la
A icles A icles A icles 13 /
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
quo idienne lec u e ainsi qu giedojimen , adap ées aux p a iques a ai es ( am
co espond in oc a o aille o ma ), e leu s ad essa ų e pė pou des aisons
u ili a ines, . i. gausesnio ache eu s a o, es la ge. Les li es o ien ées an à des
sain sques, an à des simples lec eu s, i.e. elles son des inées an à la
pas o a ion, ca éqiza imui ainsi qu'à laudies enseignemen , an au p i é à inimuisi3,
au pe sonnel égancemen de l'âme ainsi qu'au eligieux pe ulinimuisi.
G e inan li es, il con ien a oi à l'esp i que M. Maž ydas de ai p obablemen
app end e la o icioliè e LDK kancelia inę langue, ca au emen Ragainėje lui
au ai é é di icile a aille aduc eu au gou e neu de la ci consc ip ion
(Zinke ičius 1988: 4445). Il Exis e nemajà p obabili é que 1547 ans ca ekisme
suda y ojas sa ai su combina o inius LDK paudos p adininko įgūdžius. Sans
aucune dou e, il pou ai a ai dû guide non seulemen usėnų édi eu d'exemple,
mais e d'au es con empinai es c yp og aphiques en a i es, appa ususes
isan encode son nom. 2.2. Žiū in à P. Sko iną e au es gauses anonimus, besoin
ne pense que l'au eu i é ils cachaien c ain amiesi des éac ions néga i es. Į ai ių
ak os ichų éc i u e des emps de la enaissance en a ai un équisalu de mode e
même un ce ain ou ine. Populia ia poe ikos p iemone éc an ieji é leisaien son
c éa i i é po en iel, min ies e mo du in en ion esp. appa enance gabems ainsi
que compé en s aux gens. Les ègles d'éc i u e Gud aus bien connaissai e alo s
le lec eu oye , qui di é emmen negu homme con empo ain é ai puikiai p ê é à
pe suade ou ex e paslap is. Donc ak os ichą comme ce emps bon goû
exp essionsque au comp end e pa p agma ikos p izmę.
Kū iniuose il se ou e épandu comme esminée pa a eks o, au o inien ou alog aphinien
pe i eks o, pa ie. Pou ce e aison un ac os ichą pa ašiusio pe sonne sans supplémen ai es
a gumen s ne peu ou de sui e pas considé e éc i ain, e ak os icho p incipe éc i ée
u ili a inį eks ą li e a ū os kū iniu. Sąwoka poe as, pa ois appliquée P. Sko inai, à ce éga d
opelyg àpa eigoja. Le édi eu lui-même, j'imagine, se ai n'au ai su p is, app enan z que
elle é ique e main enan kabo à son nom. De même éagi ai e M. Maž ydas. Ak os ichą
alo s de enai éc i e, e édi eu s, li es des suda y ojas, édi eu s, dûmen p ogai appa us,
sans aucun ambi ions en ais poè es (e de els alo s déjà exis a a) s a us les donnai oliai.
Sa o ac os ichų usėnų ainsi des Li uanies p ads p adininkai ni combien n'eslėpée. 1547 m.
publica ion dans des signes poé iques combina o ines iden i ions seulemen Ca ekizme,
conc è emen son commencemen e in posi iona ion ( ok. Rahmenkomposi ionen), 3 Psalmyno
e Ho ologiono pag indu y ų sla ai mokė kalbos; 1547 m. ca ekizme ce e onc ion es exécu é
Pygus e umpas moklas kai i i y achi y.
ILJA LEMEŠKIN
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
. y. lie u iškoje p a a mėje e lie u ių ke u eilyje Skai i aiap (apie cela plus loin).
La de niè e pa ie de l'édi ion, . y. giedamosios poezijos p iede, in i uléeme
DESTYSE gieʃʃmes ʃchwen as, okių požymių ap ik a nebu o. Taigi ak os ichų
PRAį ašimo place co espond in oduc ionnelle pa ie ainsi inishamujį mo . Comme
jus emen dans ces pa a eks o pa ies de ce ca ac è e kū inėliai le plus sou en
e on é é ealizuojami esp. skai y ojų laukiami, ieškomi e pap as ai ap inkami.
1522 m. édi eu manque de la pa ie in oduc i e e du inissan mo . Au li e de nie ,
l'édi eu imp imai seulemen dé aillé du con enu , où de la angée ép džios e
a dijo isas sudedamąsias dalis. Žinoma, kad mechaniško šal inių są ašo ne-
bu o įmanoma sude in i su ak os ichu, be o da y i nebu o i p asmės. Knygos
inales posi ions des di e ses espèces ac os ichai é aien papli ę la yniškoįp as a.
je adicijoje. Ta p ki ilinių aš o i spaudos paminklų ai uome da nebu o
Rusėnų lec eu ojai gu gu gu ou dai y ųsi ici qu'ils slap ų ex es. Son au o ys ei
nous di e l'édi eu a choisi beaucoup app op iamesnę lieu, si uée au-delà des
habi uels pa a eks o limi es, qui nos empsil au explique .
1
2
3
4
5
2 PAV. 1522 m. P. Sko inos Aka is as Saldžiausiajam Jėzaus a dui (1522), 2 -3 a lan-
ka; ak os icho leksemą cons i uan des le es Žiū in du poin de ue des li es
S aipsniai / A icles 15
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
eu opéens occiden aux, peu su eni la p emiè e imp ession, que pe me e de
c ée ac os ichai des chan s li u giques gausoje es e pas ema que ,
cependan ce n'es pas le cas. Ak os ichų ealiza ion posi ion es signi ican inė du
Sunku įsi aizduo i ki ą y ų sla ų li e a ū os o mą, ku i P. Sko inos ikslams
poin de ue gen e iniu. se ai an u ile, ma cons an e de sanda os hymnes dans
ac os ichai on é é p é ues e a endues. Aka is ynues adi ionnelle poé ique
ou ilé, son u ilisa ion es sou en déli ée spéciale no e pa aš ėse ou même i es
des œu es, pa exemple: - ak os ichas selon abėcėlę (Турилов 1989: 92). Ainsi, de ce
âge p a osla ų lui ai ojai aka is e géné alemen a endai e icalemen
disposée abėcėlinės le es composi ions, cependan à sa place ils écou aien
a dinį ak os ichą, qui é leisaien le li e suda y ojo, édi eu e aka is ų kū ėjo
asmenį. Il es in é essan de no e que le p emie mo ac os icho ---- a
inicialinį aidžių junginį, ku is ko eliuoja su abėcėlės sek enciją - . Tam, kad
ac os ichas se ai plus acile à econnaî e, les p emiè es cinq posmes, qui
cons i uen la p emiè e leksemą, on é é mises en une euilles a lanką (ž . 2
igu e.). Negana o, olé ieu e ac os icho ecep ion édi eu allég ine dans les yeux
k en an ies ypog a ines moyens: pe sonn a džius en egis o non simples g os
des le es (kaip ki u ), e dailiais ini iales.
4
1 2 3 4 56 7 8
4
910 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23 24
3 PAV. Va dinį ak os ichą suda ančios aidės Aka is e Saldžiausiajam Jėzaus a dui
(1522)
4 Šioje ie oje eks o inkėjui, ma y , p i ūko K aidės inicialo.
ILJA LEMEŠKIN
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Populia ios poe ikos moyens p ésen a ion de posi ions e auxbinées
monės, žymiai paleng inančios ak os ichų a pažinimą i ugdančios skai y ojo
a an ompe encies, encou ageina ê e a sa giam pa lan su le p é endu
au o ys ės sec e s ymas e anonimiškumo siekį.
2.3. Fo maliè emen aspec P. Sko inos e M. Maž ydo ac os ichai di é en s.
Ainsi es à cause de ce que usėnų édi eu a é é a žomas s ic es aka is o ėmų.
Ex ynchiusi hymno sanda a exigeai complexeingo, . y. ès ilgo, ak os icho. En
s'e o çan de empli ou es les nécessai es 24 ac os icho posi ions, le édi eu
éc i i son i e -w----, ilgesnę p a a dinės kilmės pe sonnage posesy inę o mą
------- ( ie oje umpesnės ly ies a ba ) i a i inkama lo-
ynų galūne ainikuo ą k ikš a a dį --------. Passi kès les ac ionsmajodžius ---- e
-----, son ac os ichus il é endai jusqu aka is ų 29 le es. M. Maž ydas de elles
limi a ions gén oniques n'a ai pas, à cause de cela son sugal o as kū inėlis plus
simple.
T adiciškai manoma, kad 1547 m. ka ekizme y a ak os ichas, ku is p asideda
nuo p a a mės ečiosios eilu ės i susideda iš 17 aidžių, ačiau lyginimas su
P. Sko ina indique que peu ê e e un peu au e. Ve icalemen en egis é
pap as ai p asideda eks o p adžios pozicijoje. Ak os ichų, ku ie užbaigia kū i-
kū inėlis nius ou donne li es au milieu des li es, es bien moins; ils ęsia sou en
(séman iquemen ) le li e au débu se ou an ak os ichą. Dans no e cas
p akalba KNIGIELES Pacias causa Le uuinikump j Semaiciump commence pa deux
lignes, qui cons i uen des le es BJ combinaison:
BRalei ʃeʃe is imkie mani i ʃkai ikie /
J a ai ʃkai idami pe manikie .
Nu dii ée ex e a ka pą clô u é poin , e séman iquemen (kohe en iellemen )
an aš e glaudžiai susijęs d ieilis gali bū i e inamas kaip akul a y us i p i-
dė inis, nes eks ą be didesnio nuos olio įmanoma skai y i p adedan ečiąja
ce a ec ligneu e:
Makla chi o ewai iuu akdawa u e i. Ale o
negaleia ne wenu se on ob eni . …
Kyla na u el ques ion: pou quoi son e icalemen en egis é kū inėlio
pe cep ion M. Maž ydas complexe ce comme e nebū inu agmen u? Qu'é ai il
si impo an ? Peu ê e en aison de ce que BJ pa a o as sensmanni, . y.
cons i ue ak os icho, qui jusqu šiol n'es pas jusqu'au bou pe çue, commenzié.
A icles A icles A icles 17 /
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
4 PAV. Pi mas M. Maž ydo lie u iškos p akalbos page, . 4 . VUB: L 5650
ILJA LEMEŠKIN
24 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Reklama, susijusi su leidyba bei knygų pla inimu, pe smelkia isas ap a ia-
mosios eliacijos laidas. Cela se ai neįky iomis moyens d'a . Vienminčiam pašneko ui popiežius
sec e emen donne la plus g ande de son ūpes į e baimę. A an 15 ans Vi enbe ge a é é publiée
M. Luu e io li e Wa nung an seine lieben Deu schen9, laquelle main enan e o ma ai en ina
publie épé i inai. Popiežiaus pense, mieux pe d e 30 onnes d'o , que enco e ece oi ces
li es, pou cela ensemble a ec les ca dinolais, é êquipais, aba ais, p ela ais, klebonais e ous
les au es sub aldinia il les supe ka e b ûle. Popiežu zajuachia Velnias, qui, de son ou , conseilla
ne aïmi des onds, idan e ce de nie des okiechs e e enco e es é egpapli us dans
p aga o spąs us pa eks signi ica i emen moins de pe sonnes. L'é alua ion du li e ex a i
zemplio ius bū ų as as i laiku sunaikin as. P iešingu a eju – knygai iš naujo
pa Velnio e popiežiaus lèpomes ici ( . 5 -5 ) agi comme publici é, qui é i able ch é ien o cia
à acqué i el pa ojingą édi ion. Kobu ge 1546 m. éleis a eliacija New Zey ung Vom Teu el e
ses plus a dnées okiškos laidos mo i ua ache e bien ô une so ieisian ou quoi que
aîchemen épuisdi ée li e Wa nunge || D. Ma ini Lu he / an eine || lieben Deudchen Leh o
e lichen nd || Land da inne eine des Euenchen= || gelij gep ed wi d mi K ieg|be iehen nd e
o en || wol en. || Mi eine Vo ede Philippi || Melan hon. || Wi ebe g/ || Ged uck du ch Hans ||
Ja en ge= || ʃch ieben au dieʃen all/ ʃo die Feinde || Ch iʃ liche Wa hei dieʃe Ki -
Lu . || 1546 10. De même mêmes en 1546 l. Įspėjimas a é é éimp imé de nou eau à Niu nbe ge
(VD16 L 73457348), S asbou g (VD16 L 734 Tiubingene (VD16 L 7349); 1547 m. enco e une ois
Vi enbe ge (VD16 L 7352). 1547 m. checks laidoje (Paquillus: Nowiny o Ce u a Papey..., à p opos
d'elle plus loin) popiežiaus bei Velnio décla a ions publicisen la co espondan e chèque a ian
de l'Espé ance, édi ée plus a d pou la ela ion ais pačiais 1547 m.: Wey aha k e o a Ma i
ne|| na Lu he a k eym mileym nepřkom p ed niekoli|| ka Le hy epana_ na nawey ako kone kdyby
nemá_|| lé p awdy Kře ian||ké na Cichy kwe a || do do_ emij w_e _e s e Swa ka ého ka kaum we
we_e_e_ _e_ _e_ _e_ _e_ _e_ _e_ _ _e_ _e_ _e_ _e_ _e_ _e_ _e_e_ _e_ _e_e_ _e_ _e_e_ _e_e_ _e_e_e_ _e_e_-
_e_e_e_ _e_e_e_ _e_e_ _e_e_ _e_e_e_e_ _e_e_e_ _e_e_e_e_ _e_e_e_e_ _e_e_e_e_ _e_e_e_e_ _e_e_e_e_e_ _e_e_-
e_e_e_e_ _e_e_e_e_e_e_e_ _e_e_e_e_e_e_e_e_ _e_e_e_e_e_e_e_e_e_ _e_e_e_e_e_e_e_e_e_e_e_e_ _e_e_e_e_e_e_e_-
e_e_e_e_e_e_e_e_e_e_e_e_e 1547. w Wi || embe ce [e ]c. O če au e i dobřij Towa yy Ce || Papeem
welmi a ali aby 9 Tu imas omenyje ce e au o isa ion: Wa nunge || D. Ma ini Lu=|| he / An eine
ǯi i mie|| li. || Teeǯ y Předmluwa a nebo napomenu ij wysoce če=|| ného muǯe Fi-
|| lieben Deud=|| chen (Ged uck u Wi embe g || Du ch Hans Lu || M.D.XXXI). VD16 L 73407342. 10
VD16 L 73507351. Accessible su in e ne : h pdigi al.onb.ac.a On/bViewe :// iewe .
aces?doc=ABO_%2BZ200418609.
S aipsniai / A icles 25
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
Ge nawo newylo. (Wy i ěno a dokonano [ Mladé Bolesla i u Václa a Ous ského]
Le a. 1547)11.
P ie popiežiaus us acijos i Velnio susi ūpinimo g įž ama da ka ą ki o-
je dans la ela ion ( . 10 10 ). Le i e du li e ackandouillé ici deuxième ois
dis ingué ypog aphiquemen imp imé en g andes le es. Diabnias sincé émen
pi ié de son ami e en géné al de ous ca halikes, ca au papeji p ažū inga li e,
son spėjimu, ne se a ès che , e homme, e usé ga dissan e mo sni e bo imes,
pou a de s'épa gnées monigėlių elle acqué i . A ec cela eg e es audan
i popiežius, ku is pa iešina p elimina ų kaino aš į. Lyg bū ų koks leidėjas a
spaus u ininkas, jis pa eiškia, kad knyga bus pigi, a gu a kainuos daugiau ne-
accep e gu is k eice ius. Su p akalba elle se a chè e, mais e ainsi qua e
i šys. Popiežiui pa ik ų, jei bū ų pa da inėjama ben už is–ke u ias k onas,
k eice ių nenes dans ce cas elle se ai inaccessible cu alsiai e jus ice
okš ančiai liaudžiai. Ainsi eliacia dé aille in o me su g e imą M. Luu e io li e
pa u ion e encou age son acha . Comme édi eu , C. Schnaussas ne oublie e son
a ail li é ai e, qui des publici és isgales co ec emen ou ni en page i e.
Puisque la publica ion ne a es anonyminée, aux lec eu s s'ad esse le li e
lui-même (ap ès ce e ex e a ka pą appelle ons in oka ion aux lec eu s). Elle demande
sa e pi k i i skai y i:
F ome Ch i Kau nd ließ mich in T euen
Dein gel ʃol dich gewißlich nich euen
Thu ich dan nich ey die wa hei agen Tu
So magʃ u mich o dem Bapʃ e klagen
„Iš ikimasis k ikščionie, pi k i skai yk mane pasi ikėdamas.
aimen ne eies à lamen e pou son a gen ,
O si je nakau jus ice, Tu pou ai me dénonce
au pape.
Vokiškąjį 1546 m. o iginalą, nag inėjan inicialinį d ieilį M. Maž ydo p a-
le kalboje, p a a u compa e a ec čekiška eliacije adap acija, ca dans la de niè e 1547 m.
édi ion discu amoji in okacija į skai y oją unkcionuje quelque peu au emen . C.
Schnaussas su la page i ulée ( . 1 , oi ci-ap ès) a indiqué le i e du li e (a), son cou
eiliuo ą con enu (b) e , en in, le li e in oca ion à skai y oją (c), laquelle comme auxiliai e
élémen publici ai e a dis ingué isuellemen . L'au e 11 Ici e con inuen son p ésen ées des
é é ences selon la base de données Knihopis. Knihopis 5126. Egz. accessible:
h ps://books.google.cz/books? id=NKP:1002400497&p in sec= on co e # =onepage&q& = -
alse.
ILJA LEMEŠKIN
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII eupo cô é ( . 1 ) appa u é eiliuo ą
p akalba (d, e), dans laquelle Pasquino explique les ci cons ances de l'appa i ion
de l'œu e e plačiai mo alizuoja. Čekų édi eu , Václa ′as Ous ský′is, quelque
peu di é emmen soudai lis y us une us (a, c, b, d ...), in okació nøg eipė į
skai y ojus (i. i. pa a ojo plu iskai os o mas) ainsi in é essémen modi ica
p akalbą ( ). Plg. :
1546 . 1 1547 . 1 b Wie
a
neulich de bap nd ein
Ch i Kau nd ließ mich
Paʃquillus.
New ey ung Vom Teu el.
geell Dwau obie wie nych
De obe ʃ Sa hanus auß de hell
Von jh e gʃelʃcha nd dieʃem K yg
Sp ach gehal en/ nd wem ie den Syg ||
günnen wol en gchol en
Da inn die Reichʃ end auch ha
D ůmb das ie ich elln ü gegenwee Milij
mi g oem hee mne duowie bap || nie
iech Penie a da g neda || e Sa han mne
w e o wie cy| Dem ol o g gwiß ein we den
nich ey die wa hei agen So mag u mich
in T euen
Dein gel ʃol dich gewißlich nich euen
1546
a
wa wa wa de wy ne p awo || wa i Dem ß
Paʃʃquillus:
Nowiny o Ce u a Papey:
a s aupenych c F ome
To || wa yʃʃych / a gegich o nyniey
|| ʃʃych p ʒibieʒych ʃpo || lecʒnem
Romlauwanij All beyd he lich ge n
K e iane Kupug e a c ie e Wyde den Key
Shleda e ie Wie auch de n eines bo g
au e was ho ch c ma nie | Ge li ie
Mů e mne oho eba || p ed Thu ich dan
o dem Bap e klagen.
Papeem Obialowa i.
S aipsniai / A icles 27
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
10 PAV. Kobu go 1546 m. C. Schnausso elia ions i e page
ILJA LEMEŠKIN
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
. 1 . 1 d Paquill, ad lec . Ch i ian.
[e ]c.
e
F um en Ch iʃ en eich nd a men
Ho nd laʃ euchs auch e ba men
de Bap nd eim geellen Ve nam ih anchleg
Go es wo e ilgen wöllen
Ich ʃ und ye ʒ neulich an eim o
alle wo Beonde was de Bap beo g Vnd
ancho a w Wie de a han ho ch Sie
wů den mein u bald gewa Das ie es nich
olend en was ich da uon hab behal en Will
ich kůnd hun jung nd al en u eh en
meinem a e land Bonde dem Eu
dochchen bünd Au das jungman nd al
Vangeli ich o s ich ho hansche hů Desch
Den F eyen deu ʃchen hochgenan
well du ch den Go du ch den Go ein g
Nach welchem beiʃʃen dieʃe hünd
wi dan allen chen amp s mb e gelcha n
Des bapʃ s ʃo g wa mach/mi gewal
V ha all u wi d auch o en n ßn ßn ßn ßn
ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn
ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn
ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn
ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn
ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn
ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn
ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn ßn
D ůmb laʃ ns nů hun was wi ʃolln
A M E N
A icles A icles A icles 29 /
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
11 PAV. C. Schnausso eliacijos 1547 m. laida čekų kalba, i e page
ILJA LEMEŠKIN
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
. 2 . 2
Bap . Ach
weh O wehe...
[ eliacijos eks as] b
Paquillus:
JAko ed nedawno Pape a geho ma chandises mily. Pekla
popolu gsau é aien O nynieiy p de wa e Walce a owa ike
spřinienij kdoby o wi ie wij obd al/ neyo o mieli
omluwenij P o o ee wdycky awiegi welikem p o iwe
Oba gʃau e gednomyʃlne wuole byli y mijnienij.
Aby poboǯnij ʃ awowe řiʃʃe nahlawu byli po aǯenij
wij. Oče e ge Pape wemi obyčegi na amnie a al. a
p o i geho Cyʃa ʒʃke welebnoʃ i a duoʃ ogenʃ wij.
Sa anas k o kewemu ku ečnie ges napomahal Tak e wdy
pawel pape o ykonal oč a o miel a Sa anas o akowau
wau peci y nadiegi napole dy p yel: ~ . 2 . 2
A icles A icles A icles 31 /
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
[ eliacijos eks as] d
e
Paʃʃquillus k Kʒeʃ ianʃkemu
Cʒ ena ʒi
Kdo miluges P awdu a Rad Boij Nech iey dele ê e i
Plechacuow podnoij. Wi yak k u na l iwa dce magij
C i Viuduc a co e pije A wy hni Babilona pije. / /
A na Boha ani geho Slowo nicʒ nedbagij.
KRe ianee wie nij chudij Boha ij y Paani. Poly e a
miey e nad im nieyake li owanij. Jak Pawel Pape nynij
swym Towa y wom. Slowo Boi ahladi i yluge s oličny
komo we Nedawno em byl p i omen wgednom eyne
mi ie I s oumiel em e wy adie wybo nie ci ie. Cieho
ge Sa anas ewy emplno ij poo owal. Tudij o oni
omnie wiedie i magij ie weho nep owedau co adagij a
ch iegij. A co gem ya koli oho obd ial wau pamie ij.
Ӡwlaʃʃ ie pak ocʒ geʃ Pawel Papeʒ pecʒowal.
Magiky o om wiedie i a ij y die i A cinim o wecko k
pochwale a kupoc iwo i. Te me O cowke a p e lech ile
Wla i Oniey e wau a ch ij gey kay i do g un u. A wo o
e gi wyckni a ij y mladij. Ap o o od akowe Sa anowy
nadiege a geho boij
A ʒwlaʃʃ ie pak omu Ewangeliʃ ʃkemu Pun u.
Hanebnie ʃʃe ednie y k wawie wadij.
ILJA LEMEŠKIN
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
12 PAV C. Schnaussous elia ions 1547 m. chekų laida, p akalba su eiliuo a įžanga, . 2 .
A icles A icles a icles 33 /
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
3 . 3 . [ eliacijos eks as] eVchowei nas wk y u nam ciniena Milo ij A ak y
wecky Papeowy alene ady I Towa y wa budau ge ady D Dwenyle naeho budaucyho
weho dob eho Ne opu i Bu a Páný lidu weho enedo ale ny n a ek n ge a en časinas
ge li ie we oijijij Ne ini ie ons Vcin ch il ca oh oh ne e ne e ne ne ie o Gie o Gie ie ie
ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie
ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie
ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie ie
Ӡie naʃʃych ʒiwo uow nepolepʃʃugem ani ʒawlas
ie ie ie ie ie ie ie ie Dans le Pa a eks o, l'in oca ion dans
skai y oją d'abo d accompli ( okiečių o iginale) un ôle auxiliai e, à cause de cela
Kobu go édi eu la exp imp essiondino mažesne ak ū a. Čekų laidoje le cou inel de
publici é é ai paaukš in as, i. i. ses d oi s on é é alignés a ec le i e: su la page
A dij i ʃe bude wʒdy beʒp ʒeʃ anij
Nawiecʒne wieky beʒ ʃkona[n]ij Amen
i e ce eiliuo as agįžangą, i. i. agmen ą , qui pou iez l'a oi adui e comme:
o as eklaminis ke u eilis pasižymėjo pa auklumu bei gy ybingumu (apie ai
men as p a ęsė kū inio an aš ę. Negana o, ke u eilis pada ė į akos p akalbai!
Pagal p abylančios knygos pa yzdį čekų e ėjas a ba leidėjas jai p i ašė eiliuo ą
„Kas myli eisybę i Die o a ką
Neno ėk pasilik i plikuolių a loša12.
Veizdeck, qu'es a ez pik ų e clas ingų coeu
des, Tou à ai ne espec e pas Dieu e ses pa oles.
Skai yk, eizdėk e éc i ée pe manyk
E de Babylon13 i e déplèshik.
Pas du de ema que , que impe a . C i ‘cai yk, Wi ‘ ueėk, uď ‘ u ėk sup a imą, pe manyk,
wy hni ‘išplėšk p aplečia anks esnius li es aginimus: ok. sg. Kau ‘pi k, ließ ‘skai yk e
č. pl. Kupug e ‘pu chi e e c ie e ‘lec ez. Au emen di , 1547 m. chekų publikacijoje,
compa us a ec okiečių o igina12 Tu imi omenyje (gen. sg. Plechacuow) ka alikų š en ikai:
lu, pas ebime įdomią endenciją: aizdingas eklaminis eks elis nuo i ulinio
onzū uo i kunigai bei ienuoliai 13 Depuis ka alikų bažnyčios spąs ų (aliuzija į Ma . 1,1118).
(nom. sg. č. plecháč ‘ u in is plikę; ka alikų d asininkas’). Nom. sg. č. podnož ‘kojų a ama’.
ILJA LEMEŠKIN
40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Chceš-li pozna i přesla né ři řeči
langbas a zacho a i peníze i péči e
and o ání doma eď poznání domu
sepsání. connaissance e li e.
P o ož č i sobě a spa říš s děčnos í
e assi ce, což jes obě sepsáno
éc i , neb bez mlu ení a bez ozumění
nikýmž člo ěk není.
Jeigu eu app end e es ga sies
s'épa gne a gen e soucesčių bez
nenusk iaudęs, a main enan máš a
G âce à cela lai yk soi e a ec g a i ude
k á kos i ce qui Te es b iè emen
kadangi be kalbėjimo e be sup a imo
žmogus y a niekas.“
Viškūs e cons an s s ylis iques ai s, sans aucune dou e, ca ac é is iques e
expé iens à Kobu go li e a ui e édê eu C. Schnaussui, qui ici discu able le ype
d'in oca ion19 modi ie dépendammen des conc e s besoins: a) 1550 m.: Von dem
newge=|| bo nen Abgo u Babel. Ein ab=|| ch ie / Welche du ch die Kau leu on
Ro=|| dieß u ein wa hei gen Venedig nd in Welchland || auch nachmals auß Rom den
le en decemb is im || 49. nd auß Venege=|| ch iebenn. 1550 (C.S.A.) (VD16 ZV 30501)
dig den 9. Janua ij || dieʃes Fun ʒigʃ en Ja es e c.|| An die Kau leu gen Augʃbu g
Kau mich O umme Ch i in ewen/
La dich uleen keyn muhe ewen.
Dann di i iel hie an gelegen/
Von des Sa hans chalckhei wegen.
b) 1550 m.: Newe ei ungen.|| Von dem new ge=|| bo nen Abgo u Babel. Ein Ab=|| ch i /
Welche du ch die Kau leu on Rodis|| u ein wa hei gen Venedig nd in Welchland||
auch nachmals aus Rom den le en decemb is || im. 49. nd aus Venedig den 9. Janua j ||
diees Fun ig en Ja s e c.|| An die Kau leu gen Augpu g || gech ieben. (C.S.A.) (VD16
ZV 13960) Kau mich O ome Ch i in ewen/
Las dich u leen kein muhe ewen.
Dan di iʃ iel hie an gelegen/
Von des Sa hans chalckhei wegen.
19 C. Schnausss dans les li es ou ons ypologiquemen d'au es in oca ions, qui son con enu
son adap ées à d'au es publica ions, exemple. : Ein ande Gey lich Lied/ || Das de mench all ein
ho nung nnd || awen eynig nd alleyn u Go e en || oll [e ]c. Alleyn u di He || Jheu Ch is . (1550,
VD16 S 3184); e HERREN Wo bleib in Ewigkey Des || Den wollen wi s laen wal en. || De woll ns
o in lieb nd leyd || Be endig da bey e hal en. ([1552], VD16 S 3174); Mi Go es hiel : Gelb/
Schwa / g un n wei || Behel in Sachen nd Heen den P ei. | Go woll ein Gnad mi eüdenn
gebenn| Jhn e leihen F ied nd lannges Lebenn. / Jhn e leihen F ied nd lannges Lebenn. (1555, VD16
S 3167); e Wiel Gold nd Silbe hab ich nich / || Was mi Go gib / bin ich e p lich || Dami u dienen/
jade man. || Dieweil ich leb nd dienen kan. (1564, VD16 S 3168).
S aipsniai / A icles 41
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
13 PAV. 1550 m. C. Schnausso publica ions Von dem newgebo nen Abgo u Babel page
i e
ILJA LEMEŠKIN
42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII c) 1555 m.: E was neus: || Ein eh andech ige
P edig welche || de heylig Weyhbicho u Bambe g || in eygne pe son bey S. Me in
Auch mi eu en nd h enen ge han ha am Palmen Son ag im 15 ja e on dem ||
eligen Ein ei en ne s |n nd Heylands || Jheihenu Ch i i u Jhe u gealem gechehene
[55]c] || chenne cho on dem Hi_| o ia || Palm we du ch das Weihbicho en Leu enamp
dabey des H. Mans be auß || wnde ba liche T eume ʒwene/ auß || welchen mann
künʃ lich Kochen nd Lachen le nen mag [e ]c. || End lich abe / Ein wnde liche
[55]
c. (mei N. de heiʃ C. Schnauß; Laus Deo Omnipo en i/ Anno 1555 Adij 3 May)
(VD16 S 3166) ( ig. 14). (VD16 S 3166) (VD16 S 3166) (VD14) es le numé o de éléphone le plus u ilisé dans le monde.
u Lob nnd p eiß dem hoch en Go / u
T u dem Teu el nd eine Ro . Kau
nd Ließ mich (O) omme Ch i /
Le n was ih Weih nd P edig i
Ainsi, ke inė in okacinių ke u eilių eilu ė F ome Ch i Kau nd ließ mich in ka ą a
T euen C. Schnausso leidiniuose, sp endžian pagal p ieinamus šal inius, pi mą
é é u ilisée 1546 m. elia ion su Velnią e popiežių Pasquillus. pou l'au eu e é
New Zey ung Vom Teu el ([Cobu g], 1546). Knygos pe soni ikacija a si anda
p é endu anonymisme (liguiemen comme 1547 m. ca éizme). Toliau no eus mo i
nu ody a azė bu o ne ka ą modi ikuo a i ki okiu (naujam leidiniui p i aiky-
u) pa idalu paka o inai panaudo a. Knygos, ku paliudy as ienodas a ba pa-
F ome Ch i Kau nd ließ mich in T euen Kau mich O ome Ch i in ewen
Kau nd Ließ mich (O) omme Ch i , ici suminė s pas ou es. On ne peu eje e la
possibili é que C. Schnaussas ce eilė aš į o man modelį sų laikų nepasiekė. Il es
naudojo i sa o anks esniuose lediniuose, ku ie mums da nežinomi a ba mū-
égalemen possible que ce e s uc u e ai é é u ilisée e a an C. Schnaussą.
Ap a iamoji in okacija dans skai y oją be esminių paki imų a é é p oclamée jusqu
XVII a. commencemen . Vėlesni leidimai (p.x.: 1580, VD16 ZV 11492; 1600, VD17 14:686686C;
1605, VD17 3:019348C) é èle neeiliné la populia i é de la elia ion. En 1546 poli ine
sa y ą p o es an s a šiai lisaien e pla ino, ca elle éagissai à ac ualisus
é énemen s de gue e Šmalkaldeno. Alo s ils les sui aien ou e l'Occiden Eu ope.
Pous cinquan edeux ans anų dienos ak ualijos n'é ai plus ni au an įdoma
mios, nei sup an amos, ačiau skai y ojas pa auklia humanis inio dialogo o -
ebe enkinda o ses besoins li é ai es. Les nou elles édi ions palydi g a iū a, qui
ep ésen e les pe sonnages essen an s de la ela ion: popiežių i de nią ( ig. 15).
5. 1547 m. palao ipe Li uiniens Le Ca ekisme se e mine . 20 . À pa i . 20
commence gen e iniu e au eu ys ės poin de ue un nou eau kū inys
PRADESTYSE giemes chwen as. Le ca écisisme e mine un p ose éc i agmen
Upaminagimas, où M. Maž ydas enco e s'ad esse à è es e sœu s, les demandan humblemen
A icles A icles A icles 43 /
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
14 PAV. 1555 m. C. Schnausso publica ions E was neus: Ein eh andech ige P edig... page
i e
ILJA LEMEŠKIN
44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII euille ( . 20 ) en bas publié pa auklus
p iim i „ umpą mokslą“ i jį mokė i. Upaminagimą ainikuoja umpa pas aba
Gals, ku i nub ėžia akosky ą a p sudedamųjų 1547 m. leidinio dalių. To pa ies
ke u eilis Skai i aiap, qui co espond C. Schnausso e au es édi eu s
in okacinius ke u eilius:
Upaminagimas.
PRchau ach ius Le uwinikus i e= maicius
miloius b alius i ee is, p eg= am i
paminaiu ius pa Pn Ieua Ch i ua a pi kagi
bei iani agi muu idan a umpa makla ich
ijmak e umb wiada a min umbe , unus iuu
i chei= mina u i imakchi i. A ichguldima
pla= ka echimua makikie ee. A chi ą mana
eʃnia iʃch kaʒanes i pa am iʃch dideʃnia
a ail ij p akai a gie p eim umbe
p achau. Gals.
Skai i aiap.
B alau milaʃis, ʃkai idams a ai ʃʒinaʃy/
Jag aʃʃai lieʃʒuwis daba eiʃchkieʃy.
Tad in iei ay kaky paklidima/ 15
Pa aiʃik, bewyʃakia ʃʒwidegima.
PAV. XVII a. débu C. Schnausso
eliacijos laida Newe
ei ung/ || Vom Teu el un Bab / ||
wie ie un e einande Gep ech
hal en / || ku ʒweilig nnd ʃeh
luʃ ig ʒu leʃen ([1605]) (VD17
31934:08C), page de cou e u e
S aipsniai / A icles 45
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
16 PAV. M. Maž ydo Ka ekizmo pabaiga ( . 20 )
ILJA LEMEŠKIN
46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
M. Maž ydo c éé pa a eks inis ke u eilis es p ésen ées Ca ekizmo kolo ono
posi iona ion e co espond au habi uel con enu in oca iona ion ad lec o em.
aspek u pas ebimas įdomus yšys a p lie u iškos p akalbos i Ka ekizmo pa-
Fo maliuoju inigos: le ex e p incipal à impl ėminan s uni ai abudu e seulemen
ils! son uni o mémen sueilie . No e ie enco e au e impo an uni iean
aožas: laigiamasis ke u eilis e p akalba commence sa a ankišku ( . y. ašku
užbaig u) d ieiliu, qui cons i uen uneodą le e BJ combinaciju. Que ce n'es pas
une coïncidence o ui e, indique le joignemen mu uel des deux p emie s eilučių:
BRalei ʃeʃe is imkie mani i ʃkai ikie /
J a ai ʃkai idami pe manikie .
B alau milais, kai idams a ai inay /
Jag aʃʃai lieʃʒuwis daba eiʃchkieʃy.
Indi y us agmen us ou e a o pl. e sg. les, qui commencen uneoda leksema
BRalei k eip B alau, ensui e pa a o pl. e sg. daly is kai idami pus kai idams bei
į a dis a ai /. Susida o l'imp ession, que un d ieilis a é é composé comp e enu à
l'au e. Tu in à l'esp i imp udin deuxil du p akalbos, il au suppose que la
baigiamoji in oca ion modi ia o p akalbos deuxieilį, e non à l'in e se. Di a ni
g e ybes possible d'explique de deux maniè es. e des inées p akalbai au débu
Pi ma. D i pi mos ke u eilio Skai i aiap eilu ės iš p adžių bu o pa ašy os
du li e. Alo s les Li uiniens p akalba pou aien ou e dy i
maždaug aip:
*B alau milais, kai idams a ai inay /
Jag aʃʃai lieʃʒuwis daba eiʃchkieʃy.
Makʃla ʃchi o ewai [ a o] akʃʒdawa u e i.
Ale o negaleia ne wenu se on ob eni .
Regie y o na eia awa akimis /
Taipy ichgi i a a auimis.
Jau nu ka ewai nakada ne egieia /
Nu chi ai wis [ a imp] a eia. E . .
Plus a d M. Maž ydas s'es suggé é inkamesnę p akalbos commencié, qui selon
C. Schnausso exempleį ajou e impe a i ų. D'abo d sueiliué agmen a é é
supp imé, mais é ai dommage de le nulle pa n'u ilise . Deux a. In oka ions
Skai i aiap commencemen a é é c éée selon p écé ieu , . i. p akalbos, d ieilio
modelį, puisque au eu u posida é enco e ac uali ca ac è es BJ combinaison. Cela
signi ie ai que le Ca écisme e minan ke u eilį cons i ue un pe i ac os ichas.
A icles A icles A icles 47 /
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
Raidės BJ, signi damos Baccalau eus Ju is, ma ke ė ų (kaip aupa a an
p akalbos ak os iche) le même d oi s bakalau ą M. Maž ydą. Au Moyen Âge les
langues la ines la gemen épandues san umpa TP son ou ep ésen ai un
conjugi de mo s Ti ulum Posui le signe de c oix a posdé (Cappelli 1928: 517). Ainsi
inissan pa a eks e combinaison des le es B-J-T-P co espond aien des
la yns Baccalau eus Ju is Ti ulum Posui eisies bakalau s c oix le signe de la
c oix a posé esp. M. Maž ydas bénimino. Tokyo du con enu e de la des ina ion
au o ius čia užbaigia sa o da bą i „a sis eikina“.
ak os ichas puikiai con iend aien à ce lieu, ca Reminkons que M. Maž ydui
ak os ichas, p ésen é au bou du li e, é ai connu. Panašiu maniè e il se
no Sa a ewicziaus laikų, deja, įsigalėjo nuomonė, jog 1559 m. ak os ichas nė a
p ésen ai dans la publica ion Fo ma Ch ik ima. Depuis Ja obulas: Ak os ych nie
ze wie sz, zaczynający się od S–, ak samo po pozwisku Maswidas ukazuje się
jeszcze M–“ (Sa a ewicz 1946: 65). „Pe eklines“ <S> i <M> aides lenkų
jes doskonały: po imieniu Ma inus s oi jeden jeszc y ėjas en é explique pa
ce que a žomas eiliuo es o mes, . i. 9 eilučių posmų, M. Maž ydas nesu aldė
namas, kadangi ak os iche nebūna nesis eminių elemen ų, . y. nemo y uo ų
o iginalalo. Tel in e p é a ion nous semble peu iki aidžių, qui a dy ų
e icalemen igou eusemen sus yguo un ex e. Pasku inį e s inį kū inį
Gieme duchawna ape muu S. Ch ik a uguldi a ng D. Ma . / Lu he a ( . CIII -CV )
complè e ois homogènes ole s, don deux (le deuxième e le oisième de in)
nusako ans ai e li es du c éa eu nom e p énom, mais pas seulemen :
M-A-R-T-J-N-V-SS M-A-S-W-J-D-A-SM. Kombina o inis kū inėlis es skai y inas (plg.,
pa exemple, C. Schnausso 1546 m. k ip og amas en egis emen ) comme
„[mes] Ma ynas Maž ydas žymime / eiškiame“ (plu alis auc o is / modes iae
MARTJNVS-MASWJDASSM, . i. Ma inus Mas id[iu]s signi icamus combinaison a ec
médié aux la yns SM san umpa; su la de niè e Cappelli 1928: 354). Cela
co espond ai au Ca échisme M. Maž ydas bénimino. Un au e (du ang de nie )
posme en in appo e M. Maž ydo e baline aišką, i. i. ce, ce qu'il umpos maldelės o ma lec eu oi glaus ai signi ie:
Diewui Tewui ʃchlowe dkem
I Jheʃu Ch iʃ u ga binkem
Bei Dwae chwen a laupin=
kem
Wienam Diewui dekawokem Il es ai que
i a es e Ch ikch Ku s ima
An gh eku ap i ighima
Bei amina ichganima
Ng Ch iʃ aus apʃʒade a
Jem buk amʃʒina ga ba.
Amen.
ILJA LEMEŠKIN
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Ainsi, se ai possible d'accéde à la conclusion, que m. 1547 édi ion, ko p obablemen ,
nous a ons deux ak os ichus, qui la ynes langue on é é en egis és dans eiliuo ą
lie u išką knygos pa a eks ą. Le ca échisme in ac os ichas séman iquemen
p olongée e p aplė ė p akalbos ak os ichą: BJM-A-R-T-J-N-V-SM-A-S-V-J-D-J-V-S
[…]Ka ekizmo eks as> BJTP eisių bakalau es Ma ynas Maž ydas bakalau es
d oi s palaimino. de maniè e anonyminée compila ion composi ion suda y ojas
nub ėžée sa au o ine pa ie.
Kombina o inių kū inėlių ealiza imas la ines langues issou ces émoigne, que is,
jų ad esa as nė a pap as as als ie is. Eilinis Ka ekizmo „ a o ojas“ – skai an-
écou an , chiedan , laš o ainsi que elemen a ies eligieuses é i és besimplan is
u is – jų nepas ebė ų i neį e in ų. Ak os ichai y a nuk eip i į p o esionalų
lieskai y oją, li es des hommes, ou d'abo d dans di e ses doc ines kunigus.
kę many i, jog panaudo a aiškos p iemonė glaudžiai susijusi su pi ma 1547 m.
Esme linka ekismo p akalba, ad essée à ces mêmes Lie u os bažnyčios gany ojams
e se nons. En Lo yniškose dédicacie e p akalboje M. Maž ydas supequie
aig emen Li uanie Didžiąją Kunigaikš ys ę a ec ou e sa ka alikų kunigija, qui
saugo liaudį du Š en ojo Raš o (apie cela pa le e C. Schnaussas). À la dédica ion e à
la la ynique p akalba be a piquemen schliejasi la yniškas ak os ichas, pou cela
impossible a i me , jog p akalba n'a pas é é signée. a. XVI. la inemen lisan e
combina o ine poé ique une pe sonne sa an e n'é ai pas limi é du a omis isme
(šal inių nesky ė kalbos pag indu) e donc con inuan allan la ynišką ak os ichą
ne oškino jų „sa o sul yse“ kaip li uanis inį a ba „s e imą“ y imo objek ą),
gebėjo ne seulemen pe scai y i, mais e susie i a ec g e a e au eu esančiais
la yniškais pa a eks o elemen ais. Compe en […]pa ašas[…] complé a dûmen la
la ynienne p akalbą. G andemen suk i ika ęs ka alikų kunigus M. Maž ydas s'es
signé espec i emen san umpa BJ il mon e que el s ic au eu ne de kelmo
spi as. Nu olusių du cô é pu de l'église en e s les p ê es il a d oi a i s ic e
pa ole, puisque lui connai l'église canonus. appela pi mykš ės k ikščionių bažnyčios
Būdamas kanonų eisės bakalau u B. J. Ma inus Mas idius sa o p akalboje
san a ką, p ome nees i (ce signi ie que po en iellemen peu ) eligijų
slap ingesnių and ginčijamų klausimų e . . Pa bindan un compé en lec eu , M.
Maž ydas son li e pa a eks e ne limi ò pas un combina o ika. Au o ius ne engé e
sub ilies li é ū ines aliuzijah. Cela aisai en enan comp e de ces années
ac ualiausius p o es an iškus bes sele ius, dans no e cas dans pa iculiè emen
populia ią (dèsignan selon 1546 m. le nomb e de laids e les exemplio s es és
nomb eux) elia ion su popiežių e Velnią. 1546 m. la pe soni ica ion du li e C.
Schnaussui appa u u ile e pa anki publiuojan anoniminį édi ion, ma ic i us
Pasquino zas ojo ik ąjį au o ių, qui sous son nom (kaip au o ius i a ba édi eu ) ne
pou ai publie publica ion. Ce e âche a é é éussie pe leis a pačiai li esgai, qui
soiga p abyla dans skai y oją.
A icles A icles a icles 49 /
„Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os ichai
Ti ulinai e 1547 m. page de ca ekisme le c éa eu du li e n'es égalemen pas
indiqué. Tou à ai possibles es le ai que le Ca équisma eu e i
anonyminiumédi ion due à C. Schnausso publica ion in luence. Il pa aî que en e C.
Schnausso e M. Maž ydo édi ions du p é endu anonymisme e li e de
pe soni ica ion es un é oi lien. Reklaminio pobūdžio in okaciju, konk e iai
ke inę in okacinio ke u eilio o muluo ę F ome Ch i Kau nd ließ mich, M.
Maž ydas u ilise c éa i emen Li u iškos p akalbos au débu e enco e plus loin,
plė odamas kalbančiosios li ega mo ī u. Li u iquemen adap a an l'in oca ion
dans skai y oją, il selon la même okiškąjį ou e čekiškąjį in okacinio ke u eilio
pa yzdį (aupa a an aussi enu en comp e dans son lie u iškos p akalbos p adžią)
a c éé la inalisa oi e eiliuo ą kū inėlį Skai i aiap. Pa lan de įmanomą (us) sou ce
(ius) nous u ilisons consciencieusemen beaucoupiskai ą. Considé e que, éc i an
Ca ekizmą M. Maž ydas nemokėjo okiečių kalbos esp. ne pou ai sem i de C.
Schnausso okiškųjų eliacijų, semble, n'y a aison. T adicinį požiū į ebelemia M.
Maž ydo II laiško (pas plus a d comme 1549 m. asa io) in e p e a imas, qui nous
semble op beaucoup adicalus, dic ionnai e e ex ai s de plus la gelaiško
con ex e. Kunigaikščiui Alb ech u ad esso ame la le e ad essan demande de le
nomme kunigu à Labgu ą ou Ragainę. P emiè e pa oipia, M. Maž ydo es ime,
ike ai moins, ca il ne sai du ou okiečių kalbos (non calleo aliquan ulum
Ge manice; M. Ročkos e imas: nekalbu nė kiek okiškai). Il au comp end e, que
gu oje uome jau gy eno nemažai okiečių, i jis nebū ų bu ęs pajėgus jiems
Laba i inkamai spi i ualiquemen pa e nau i. Le adéquamum du p ê e a é é e
es enco e é alué selon la capaci é à li e ne li e, mais pamokslą. En aison a ie
ydų kunigas s e im au is i ai sou en obje pašaipas ( appelons 1706 m.
ilologinę polemiką). N'ayan pas les indispensables compé ences de pa ole, M.
Maž ydas kunigaikš į neįky iai demande de l'a ec e à lie u iškąją pa apiją, bien,
n'ayan aucune au e issue, il ajoue ai e à Labgu ą (i. i. se ai o cé de
se i u i, au an éussi ai sans la nécessai e p a ique de la langue, e
okiquemen ?). Ainsi laisse es discu é le pas eu us se ice, . y. lec u es de
p éoksls, e non ienim domes ique susišnekėjimas e géné al comp éhension de la
langue. La paie de la langue e alo s e main enan es as e no ion, e nécessai e
de p end e en comp e la onc ioncinée des ina ion. 1549 m. e udi us M. Maž ydas,
ko ge o, lib emen lisai okiquemen , lenkiškai, čekiškai, usėniškai, p ūsiškai e
e c., mais pamokslų a sidū ęs P ūsijoje gebėjo sak i gim ąja kalba. Une ce aine okiečių e dans l'a icle ou chèques langue payemen con i me e dans ce a icle analysés les suje s. /
LITERATŪRA Il es
Cappelli Ad iano 1928: Lexicon abb e ia u a um = Wö e buch la einische und
i alienische Abkü zungen. Leipzig: Webe .
