S aipsniai / A icles 135
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės
analizė, a mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ika,
sin aksė.
ŽAGARĖS ŠNEKTOS RIBOS
Bounda ies o Žaga ė Local Dialec
ANOTACIJA
S aipsnyje pi mą ka ą apib ėžiamos Žaga ės šnek os, esančios aka ų aukš aičių šiau-
liškių pa a mės šiau ės aka inėje dalyje, ibos. P imenama Žaga ės i jos apylinkių kul ū i-
nė i ekonominė p aei is, ku i u ėjo į akos susi o muo i o egiono gy en ojų socialiniams
inklams i kalbiniam iden i e ui. Remian is Žaga ės šnek os a miniais į ašais, iš yškinamos
esponden ų kalbinės nuos a os i sa i okos kai a.
ESMINIAI ŽODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, Žaga ės šnek os ibos, izoglosė, kal-
binis iden i e as.
ANNOTATION
The a icle makes he i s a emp o de ine he bounda ies o Žaga ė local dialec si -
ua ed in he no hwes pa o he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai. I eminds
he cul u al and economic pas o Žaga ė and i s en i ons, which in luenced he o ma ion
o social ne wo ks and linguis ic iden i y among he esiden s o he egion. Based on he
dialec al eco ds o Žaga ė local dialec , he a icle highligh s he linguis ic a i udes o he
esponden s and he e olu ion o hei iden i y.
KEY WORDS: Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliškiai, bounda ies o Žaga ė
local dialec , isogloss, linguis ic iden i y.
ĮVADAS
Žaga ė – šnek os cen as, išsidės ęs p ie pa Lã ijos sienos i nu olęs nuo
Jõniškio į šiau ės aka us be eik 26 kilome us, y a sa i os e ninės sudė ies
i is o ijos mies as. Pe Žagã ę ekan i Š  ė ski ia abipus upės įsikū usias d i
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Žaga ès. Kai iajame k an e y a Senóji Žagã ė, o dešiniajame – Naujóji Žagã ė.
Mies as įsikū ęs kelių į Naũjąją Akmẽnę, Jõniškį i Jelgã ą sandū oje. Seno-
ji Žaga ės dalis – u banis ikos paminklas. Vals ybės saugomas ga ių inklas,
Naujosios Žaga ės aikš ės planas. Mies o dalys y a s ačiakampio plano i su o -
muo os XVI a. I pusėje1. Is o iniuose šal iniuose, kaip ašoma enciklopedijose,
Žaga ė (Sage a) minima nuo 1253 (a 1254) m. XIII a. pabaigoje, pe žiemgalių
sukilimą, Žaga ė bu o isiškai sunaikin a kala ijuočių. Is o iniuose šal iniuo-
se ėl imama minė i nuo 1473 m. Vy au o Didžiojo laikais Žaga ėje bu usi ne
d uskos mui inė.
Senojoje Žaga ėje d a as žinomas nuo 1490 m. Šioje mies o dalyje nuo
1495 m. eng i dideli u gūs. Ma 1495 m. liepos 16 d. LDK kunigaikš is Alek-
sand as su eikė eisę Žaga ėje ink is u gums i p ekymečiams, s eig i ka čemas
i ku is ama ams. 1499 m. p iešais u gų pas a y a bažnyčia. 1495–1797 m. Se-
nojoje Žaga ėje eikė mui inė.
Naujoji Žaga ė dešinėje Š ė ės pusėje išaugo XVI a. i nuo 1547 m. imama
adin i mies eliu. Naujojoje Žaga ėje XVI a. pas a y a bažnyčia, o nuo 1600 m.
p ie bažnyčios įs eig a pa apinė mokykla. XVIII–XIX a. adosi Na yškinų d a o
sodyba i iki daba išlikę ūmai, ži gynas, maniežas, d a o a nau ojų pas a ai,
pa kas.
Senoji i Naujoji Žaga ės y a pa ekusios į Rusijos impe ijos a lasą. Kauno
gube nijos žemėlapyje jos pažymė os pačiame pasienyje (ž . žemėlapį2).
Abi dalys – Senoji i Naujoji, suda ančios daba inę Žaga ę, dažnai degė3. I
Senoji, i Naujoji Žaga ės labai nuken ėjo pe Šiau ės ka us4.
Sielo ados da bui Žaga ėje pas a y os ke u ios į ai ių kon esijų bažnyčios.
Be d iejų ka alikų bažnyčių 1849 m. a 1850 m. p adėjo eik i e angelikų liu-
e onų bažnyčia, o 1894 m. adosi i s ačia ikių ce k ė.
Žaga ėje bū a als ybinių i p i ačių mokyklų, į ai iomis kalbomis leis a
spauda. Nuo 1865 m. (be pa apinės mokyklos) įs eig a aldinė mokykla5. Veikė
d i žydų mokyklos. Nuo 1909 m. iki 1915 m. gy a o p i a i p ekybos mokykla.
1 Plačiau ž .: TLE IV 627–628; h ps:/www. le.l /S aipsnis/zaga e-110520.
2 Žemėlapis im as iš h ps://www. uni e s u/maps/pod a .las/30/.
3 Senąją Žaga ę gais ai niokojo 1712 m., 1717 m., 1775 m., 1784 m., 1902 m.. Naujoji Žaga ė
ugnies bu o nusiaub a 1635 m., 1649 m., 1656 m., 1710 m., 1757 m., 1758 m., 1775 m., 1776 m.,
1805 m., 1881 m., 1909 m., 1911 m.
4 Daugiausiai Žaga ė nuken ėjo XVII a. idu yje i XVIII a. p adžioje.
5
Vals ybės, aldžios išlaikoma.
S aipsniai / A icles 137
Žaga ės šnek os ibos
1906 m. a ida y a mies o mokykla. Nuo 1907 m. da bą p adėjo la ių mokykla.
1909 m. įku a aldinė me gaičių mokykla. 1909 m. įs eig a spaus u ė6.
XVIII a. pabaigoje sma kiai augan i Žaga ė pasida ė s a biausias Šiau ės Lie-
u os p ekybos cen as, į ku į su ažiuoda o pi kliai ne ik iš į ai ių Lie u os
ie ų, be i iš Rùsijos, Lénkijos, Ánglijos i Vokie jos. 1897–1899 m. Žaga ėje
bu o 820 ama ininkų, 171 p ekybos įmonė. Išlikę Žaga ės senamiesčio pas a ai,
ku iuose gy eno uome žymūs žmonės a bu o įsikū usios kul ū os i š ie imo
įs aigos, p ekybos įmonės, malūnai, ilnos, odos, ž akių ab ikėliai mena šim -
mečių is o iją. Į ai iuose pas a uose da ba osi is ki i ama ininkai: odininkai,
ba siu iai, auksakaliai, kal iai, siu ėjai, mezgėjai, puodžiai, mū ininkai, ačiai,
kubiliai, audėjai, kailiadi biai, ba zdaskučiai i k . XIX a. ima as is da ki ų
p amonės įmonių. Įs eig os sagų di b u ės, muilo ab ikas. Tuome Žaga ėje
i ėliau gy eno 730 ama ininkų, eikė 6 ab ikai, 3 malūnai, 104 k au u ės. Į
p ekymečius a ykda o pi klių iš Anglijos, Rusijos, Vokie ijos. Žaga ė bu o i
didžiausias Šiau ės Lie u os kon abandos cen as. Visi šie is o iniai ak ai mini-
mi u in ikslą s aipsnyje kalbinei sa imonei iš yškin i i ekonominiams, p e-
kybiniams inklams nus a y i.
6 Plačiau ž .: TLE IV 628; h ps:/www. le.l /S aipsnis/zaga e-110520.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
TIRIAMOJI MEDŽIAGA,
TIKSLAS, METODAI
Lie u ių kalbos ins i u o Ta mių a chy e (LKI TA) saugoma nemažai į ašų iš
Žaga ės i jos apylinkių. Ti iami a miniai į ašai apima 1998–2003 me us7. Ap-
klaus i y iausiosios ka os esponden ai, gimę 1901–1936 m. Į ašai da y i i
kalbininkų (N . 15), i li uanis inių s udijų s uden ų (N . 16, 18, 19, 21, 22, 23,
24, 25, 26, 27, 28, 29), i moky ojų ado au ų mokslei ių (N . 239, 240, 241)8.
Iš pasakojimų aiškėja ne ik esponden ų gy enimas, is o iniai suk ė imai i pe -
e smai, pi mojo i an ojo pasaulinių ka ų ka aklizmai, be i Žaga ės kul ū-
inis, socialinis, ekonominis gy enimas, iš ku io yškėja esponden ų kalbinės
nuos a os i socialinių inklų k yp ys9.
P imin ina, kad dialek ologai y a pas ebėję a ski us pa ienius a minės kal-
bos a ejus (šlekia imą (apie ai ašė Aldona Jonai y ė, Aleksas Gi denis, Juozas
Pab ėža, Auš a Kaika y ė), žemai iško ki čia imo a ejus (Pab ėža), pe icien-
y ą (Gi denis, Geno ai ė Kačiuškienė) i pan.), ku iuos au o ė akcen uos pla-
čiau i išsamiau ap ašydama Žaga ės šnek ą ki uose s aipsniuose. Be o, lie u ių
kalbos a mių y ėjai už Žaga ės i Skais gi io šnek ų b ėžia i d i izogloses. Pi -
moji – ė po kie ojo l a liepimas a, . Už jos žymima an oji – kamieno ki čiuo ų
ė, o, y, ū a liepinių izoglosė.
Kadangi Žaga ės šnek a da nė a plačiau i išsamiau i a, pi miausia i kel as
ikslas – nus a y i Žaga ės šnek os ibas. Dėl o užsib ėž i šie užda iniai: su-
pažindin i su Žaga ės is o iniu, eliginiu i kul ū iniu pa eldu, galėjusiu u ė i
į akos šnek os kalbinei aidai. Išklausius į ašus a skleis i esponden ų kalbinę i
kul ū inę įž algas. Nus a y i Žaga ės šnek os ibas i nub aižy i žemėlapį. Užsi-
b ėž am ikslui pasiek i ge iausiai iko adicinėje dialek ologijoje aikomi ap a-
šomasis, lyginamasis, ka og a inis me odai.
7 LKI TA saugoma i ėlesnių me ų į ašai, pa yzdžiui, da y i 2011–2013 m., be jais s aipsnio au-
o ė nesi emia dėl ienos p iežas ies – esponden ų amžiaus. Vy iausioji ka a ge iausiai a spindi
adicinę a mę, o okių esponden ų a minių į ašų daugiausiai pada y a nu ody ais me ais.
8 1998 m. Kaika y ė apklausė y ą (g. 1928 m.) i mo e į (g. 1928), o li uanis inių s udijų s uden-
ės S. Micku ė i S. Raice ičiū ė – y ą (g. 1930) i d i mo e is (g. 1914 m. i 1936 m.). 1999 m.
į ašy i šešiolikos espondenčių, gimusių 1901 m., 1902 m., 1909 m., 1911 m., 1912 m., 1914 m.,
1915 m., 1918 m., 1920 m., 1921 m., 1923 m., 1926 m., 1927 m., 1928 m., 1929 m., 1934 m., i
esponden o (g. 1924 m.) eks ai, ku ių į ašus pada ė A. Lau ikė y ė, B. Balu y ė, R. Vidman ai ė,
J. No kienė, S. Raice ičiū ė. 2003 m. Joniškio „Auš os“ gimnazijos mokslei iai už ašė 1923 m. i
1925 m. gimusių espondenčių i esponden o pasakojimus.
9 Te minas socialiniai inklai apima bu usius ekonominius, p ekybinius yšius a p la ių i lie u ių,
be pe kalbinę sa imonę (la ių kalbos a ojimas bend aujan ) sie inas i su kalbo y a.
S aipsniai / A icles 139
Žaga ės šnek os ibos
SOCIALINIAI TINKLAI
IR KALBINĖ SAVIMONĖ
Žaga ės i jos apylinkėse į ašy uose a miniuose eks uose iš yškėja espon-
den ų pasakojimai apie Žaga ę, kaip sa a ankišką i u ėjusį sa i aldą cen ą,
ku iame (su)gy eno į ai ių au ybių i eliginių įsi ikinimų žmonės. Respon-
den ai y a išsakę sa ąsias kalbines nuos a as, sa i ą kalbinę sa i oką i nu odę
p ekybinius, da binius sai us.
Žaga ę ( umpinama Žg) esponden ai p isimena i nuola akcen uoja kaip
alsčiaus cen ą, koks jis i bu o nuo seno, kol cen u ne apo Joniškis: *žagã· s
auz bù a p i‿*liẽ u os / ku ‿dàbà *jónišks ajòns / ai‿bú·da a *žagã· es a-
jòns (Žg).¶
Čia, Žaga ėje, kaip pasakojama, ykda ę didžiausi p ekymečiai (joma kai).
Responden ų a min yje išlikę dideli mies elio namų kiemai, sa i as u banis inis
pa eldas. Jie bu o p i aiky i su ažia usių į u gų p ekei ių ežimams saugo-
i. Didžiųjų u gų dienomis ne i aikai s engda osi užsidi b i, plg.: uš‿ a.[a -
klių]‿p iu. ·ima. dúoda a dẽ·šim ceñ u. ¶ ddel kima *žagã·  bú·da (a) a-
če ¶ o‿kàdà bú·da a jó·ma ks / ai‿ àdà bú·da a po‿ši a. pad ã·du. su aúoda a
i‿kiẽma. / jà ¶ su‿d  ačei(s) su aúoda a ¶ p.lnas kl· is p ikžda om u.‿d  au.
¶ d dešim ceñ u. / a‿pẹŋó·lika ceñ u. jau‿m.m i.‿kišẽ·ne. leñd / jà ¶ (Ve šia).
Kadangi apie Žaga ę bu ę Na yškinui p iklausiusių miškų, eikėjo eigulių.
Na yškinas nep iimda o di b i lie u ių dėl giminių p o ega imo, be k ies-
da osi a nau i la ius i okiečius, odėl lie u iai eigulius e ino aip: ù ès
*na škina eguu / ù ès *na škina šuùks / enu žó·u (Žg). Dažniausiai bu ę
eiguliai užsidi bda o nemažai pinigų i įsigyda o ūkius, be juose neužsibūda o
i ėl g įžda o p ie sa o da bo: [ ienkiemyje] čè já.m [ ė ui] nepa ka / mà mš-
kè užá.uges ¶ sà a ú·ki. p. k a. sẽ·se ei pal.ka ¶ nebebù a ka(b) bebú· / pal.ka /
enu žó·u / pa oj.ŋga ¶ ú·ks an i. ca .u .bu. sumok·e [už žemę] ¶ àz bù a
ddelis pnigs ¶ ca nei pnigai bù a b á.ŋgu·s (Žg). ¶
Žaga ė – į ai ia au is mies as. Responden ai pasakoja, kad bu ę daug e slių
žydų: dã· p i‿*lie u õ·s / *s ȓùliz bù a ed·is / ži.dẽ·lis ¶ nù‿ ai / js ade malú·-
na. / i‿ ade ka š·kla. / i‿ ad(e) elèk as ¶ elèk a. jz dã· e isá(m) mies ẽ·ui [Ža-
ga ei] (Žg). P imin ina, kad Žaga ėje eikė žydų bend uomenė „Kahal“. Pasa-
ko ojai neapeina žydų šaudynių emos: nusakoma ne ik asmeniškai išgy en a
būsena, be i ke inimų saugo i žydus negalėjimas įgy endin i, be o, s ebimasi
pačios žydų au os nai iu į ikėjimu ka iaujančių au ų žmoniškumu, plg.: daũg
laba sušá.ude *žagã·  u.‿ži.dẽ·u. / jà ¶ g àž gi. èna uo‿ á pu mies ẽ·li. ¶
ka‿mùm búd bù i. ku pal· / ai‿i  ai ó·gz bú· um palaki juõs ¶ pàma .s
pašalnis / [sakys] jiẽ ž·dus užlá.ika ¶ g mùms ae iš‿ka a sušá.udi.s ka ù

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
su‿jes ¶ an ‿lak. [gy endamas ienkiemyje] gal· um jiẽm [žydams] i. ais·
a‿ i uùke. / a‿kã· ¶ jiẽ [žydai] de o neb·ga laũka / ka‿jiẽ nè i ¶ kã· jiẽm sàka /
jiẽ nè i ¶ sã·ka / e nègà bú· / nèbùs e (Ve šia).
Viena iš Žaga ės mies e i apylinkėse gy enusių e ninių g upių – čigonai (ci-
gonai). Responden ai apie jų gy enimo būdą, nep iim iną lie u iams, isada
užsimena: kàz bù a diǽuses àgs ? ¶ čgòns / jà ¶ nebù a òu. i. a mu. / ka‿-
jau‿li u s pà oge á. kli. / a‿ en‿ká. e. ¶ cgònz gùd ùs làba ¶ ã [a klį] pá. da e
/ sug ·ža / i‿  dá.i os / a‿nepama ·s ku kóki. a ùka. ku ‿pàmišk. p  iš a. /
jà (Ve šia)10.
Žaga ės ekspedicijos a miniuose į ašuose a spindima eliginė mies elio gy-
en ojų į ai o ė i nusakomas ki a ikio e inimas: o‿ àdà ie‿ ik·imαi a làbα
sk· es ¶ čè ka alks / o‿čè u e ó·ns ¶ αi‿sũ·dna diẽna ¶ αs‿u e ó·nz bùa sme is
(Žg).
Apie la ių apsigy enimą Lie u oje esponden ai pasakojo aip: s d a i-
niŋk·lei bù a suleŋk·e ¶ i‿ sùs bajo ·us ižg ú·da i‿*sbi a. [po 1863 m. sukili-
mo, nes bajo ai labai ėmė sukilimą] ¶ uõz d à ùs pada e laũka ¶ lã· ei pika
a(ž)‿žeùkes [nes bu o pigu] (Žg). Todėl la ių Žaga ėje i jos apylinkėse gy-
en a gana plačiai: sas ká.imz *biunu en lã· u. bù a ¶ *auksùei a lã· u.
bù a / ens kcs lie ù is (Žg).
Dažnai esponden ai ne ie o a džių kilmę aiškina la ių kalbos žodžiais,
plg.: iš‿lã· u. kab.s b ũ·zis / ai‿b ã· o s ¶ *b ùža ká.ims · daba ¶ *š · e /
lã· iškai *s · e / kap *š en ó·i ùpe / e iše u. (Žg).
Žaga iškiai ne i kalbinį apa umą sieja su la ių kalba, plg.: m.m gi à
kabà lã· ei (Žg). Tiesa, esponden ai mini i pasikei usius a pusa io san y-
kius: ka‿lã· ei m.m kaškõ ned aũgiški / jà ¶ àš / kai‿bù au já.uns / ai‿má.n
pa gda a ie‿lã· ei ¶ lã· iškai išmó·kau ¶ ka‿bú· u. añ as lã· is / gal· umm
panek· (Ve šia). Su La ija žaga iškius siejo i da biniai yšiai, p z.: nu‿ ai‿e-
da a / kà i bù a mieó·nai ¶ làei d.uæ mok·da a ¶ s mieó·nai eda om
i‿*là ije. d.ȓ ¶ čè / i‿*liẽ u a. / neda om d.ȓ ni‿ ens ¶ màna ùks aúo-
da a i‿*lã· ije pad· kú. / nu‿ ai‿jz g .d. usid. bda a (Ve šia). Ne eng a i
laikino gy enimo La ijoje, jaučian pa eigą (paaugus aikams) sug įž i Lie u-
on: aka susi · e / užá.uga lik‿sep ·. mẽ· u. / i‿ a· om laũka [iš La ijos]
(Ve šia). Daba la ių kalbos a ojimas sumenkęs: lã· u. kaba. ba(u) užmi
/ àle bški mó·ku (Žiu ia). Kalbinė sa imonė siejama ne ik su la iais, be i
su okiečiais. Responden ai mini kelias kalbines ypa ybes, ku ios aiškiausiai
pas ebimos – ki čio a i aukimą i su uo susijusį kalbėjimo būdą, plg.: a‿jũs
ó·ke e / a‿jũ·s lã· e? ¶ mã· o / as‿ki čẽ· ims e ¶ i‿mẽ·(s) s àče kabam (Žiu-
ia). Responden ai y a pas ebėję, kad ki akalbiams ši šnek a nepa ikda usi, nes
10 Apie požiū į į čigonus plačiau ž . Š amba y ė 2005: 186–192.
S aipsniai / A icles 141
Žaga ės šnek os ibos
y a jų ausiai s e ima, plg.: a‿ am. mà nepa gda a [a ažia usiems] ¶ a‿ a.
m. · s è imà (Žiu ia). Kai ku ie esponden ai linkę į ikė i kalbininkų da bais
i jau apa inasi su žemaičiais: o‿mẽ·s ai‿žemačei ẽ·sam. kap an ‿žem·lape ã·ša
(Žiu ia).
Responden ai linkę lygin i d i Lie u as gy enimo kokybe i p ekiniu į e čiu:
*sme ó·na la.ka.s s bù a isidalne. ¶ eŋkieuos s bù a (Ve šia); o‿dàbà /
ža i.s / po‿l a. bú.lkas ¶ p ie‿*sme ó·nas e(b) b á.ŋgei nebù a / kai‿dàbà ka‿·
(Ve šia).
Ta miniuose į ašuose nep aslys a p o akis i šiandieninės als ybės poli i-
ka: dá. . à ne k a *li. u à / kol‿bùs k à *li. u à / ai‿ àdà bùs skas pge
(Ve šia).
Taigi iš a minių į ašų pas ebimos ne ik esponden ų kalbinio apa umo nuo-
s a os, be i ekonominio inklo ibos. Žaga iškiai p ekia o su la iais; a na o
i alkininka o pas La ijos ūkininkus kone isą de yniolik ą amžių, o pa ibio
mies elio gy en ojai lais ai kalbėjo la iškai11. Visos šios nuos a os u i is o inį
pag indimą, ma Žaga ė i jos apylinkės p iklausė Ku šo g a ys ei. Gal i dėl o
y esniosios ka os žaga iškiai linkę apa in is ne su lie u iais i aka ų aukš ai-
čiais, be su la iais. Ryškėja i ki a, kalbininkų o muojama, nuos a a: imama-
si many i esan žemaičiais, be ne aka ų aukš aičiais. Tokia kalbinė sa imonė,
oks susid ejinimas odo, kad Žaga ės šnek os esponden ai da ebeieško kal-
binės apa ybės.
ŽAGARĖS ŠNEKTOS RIBOS
Žaga ės šnek a p iklauso aka ų aukš aičių šiauliškių ( umpinama VAŠ) pa-
a mei (ž . žemėlapį12).
Kaip ma y i iš žemėlapio, aka ų aukš aičių plo as, ku iam p iklauso šiauliš-
kiai i kauniškiai, dėl išsidės ymo pe isą cen inę Lie u os e i o iją i šnek ų
į ai o ės bei susida ančių kalbinių eiškinių sa i umo dialek ologų im as išsa-
miau ap ašy i ik pas a aisiais me ais, be pa ibio a mių i šnek ų y imų da
is ūks a.
Ve a p imin i, kad au inio iden i e o o ma imasis bal ų k aš uose y a susi-
jęs su d ejopomis ( y ų i aka ų) kul ū ų į akomis. Tau inis a gimimas i au-
inė sa i oka, ano Al ydo Bu kaus, bal ų k aš uose pi miausia p asidėjęs o-
kiečių, be ne lenkų kul ū os aplinkoje. Viešas i ilgalaikis lie u ių kalbos bei
11 Plačiau apie požiū į į la ius ž . Š amba y ė 2004: 151–156.
12 Žemėlapis im as iš www. a mes.lki.l /F_ asmap.h m.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
S aipsniai / A icles 143
Žaga ės šnek os ibos
lie u iškumo niekinimas lė ino i šiaip jau ėluojan į XIX a. lie u ių au inį
sąmonėjimą, o ma o ne isa e ės au os kompleksus. Žaga ės šnek a kalban-
iesiems eko susidu i su abiejų kul ū ų į aka. Žaga ės apylinkėse, kaip pasa-
koja esponden ai, s d a iniŋk·lei bù a suleŋk·e ¶ i‿ sùs bajo ·us ižg ú·da
i‿*sbi a. [po 1863 m. sukilimo, nes bajo ai labai ėmė sukilimą] ¶ uõz d à ùs
pada e laũka ¶ lã· ei pika a(ž)‿žeùkes [nes bu o pigu] (Žg). Naujųjų šeimi-
ninkų (la ių i okiečių) d a eliuose ima plis i lie u ybės idėjos. Galima bū ų
many i, kad kalbiniams eiškiniams – uni e salijoms – as is i kalbinei aiškai
sudė ingė i u ėjo į akos i šis is o inis eiškinys13.
Kai ku ios Žaga ės šnek os kalbinių eiškinių įž algos ap ašy os d . A. Kaika-
y ės (1976–2016), y usios Skais gi io šnek ą. Dialek ologė, emdamasi na ū-
aliosios mo ologijos eo ija, išpli usia Vokie ijoje i Aus ijoje XX a. 8 dešim -
mečio p adžioje, y a p is ačiusi a imiausią Žaga ės šnek ai Skais gi io šnek ą,
palygindama kai ku iuos Skais gi io šnek os eiškinius su Žaga ės šnek os eiš-
kiniais (Kaika y ė 2015: 150–173)14. Be o, Žaga ės šnek os am ik i ki čia i-
mo, mo ologiniai, sin aksiniai eiškiniai y a jau anksčiau dialek ologų pas ebė-
i, be nuoseklesnio šnek os ap ašo da ūks a15. No in šnek ą iš i i išsamiau,
eikia pi miausia apsib ėž i jos ibas (ž . žemėlapį16).
Kaip ma y i pi mą ka ą nub aižy ame i skelbiamame žemėlapyje, Žaga ės
šnek a išsidėsčiusi pačiuose šiau ės aka uose. Todėl šiau ės aka inę ibą es-
ume Lie u õs i Lã ijos espublikų siena (Jšp 2001: 13; Lk ch 2004: 60). A -
imiausios ie o ės – Dilbina, Minčáičiai, Žagã ė i Žaga škiai. Ry inė Žaga ės
šnek os iba susisiekia su Skáis gi io šnek a. A. Kaika y ės eigimu, „Ši iba da
nė a pakankamai iš i a i aiški“ (Kaika y ė 2015: 150). P ie šios ibos išsidės-
ę Daukši, Rukužių, S ungi, G ažáičių, Ve ši, Màželių kaimai. Pie aka inė
Žaga ės šnek os iba es ina p o Juodeikiùs i Gaižáičius, Rais ùs, Ma ýniškius,
esančius ne oli Akmenės ajono ibos.
P isimin ina, kad Lie u ių kalbos a laso ( umpinama LKA) an asis omas,
ski as one ikai i one inių eiškinių žemėlapiai, nu odo kelias kalbines izog-
loses, p aeinančias ne oli Skais gi io i Žaga ės šnek ų. Viena jų bū ų kamieno e,
ei a imas po p iebalsio l, a mių ch es oma ijoje į a dy as kaip e, ei kie inimas
13 Plačiau apie Dauno a os i k . d a us ž . Vasiliauskas 2017.
14 Na ū aliosios mo ologijos eo ija „i s uk ū ines endencijas kalbose, i speci inius paki imų p o-
cesus ski ingose kalbose aiškina iš dalies uni e saliais na ū alumo p incipais“ (Kaika y ė 2010: 6).
15 Išsamesnę kalbinę Žaga ės šnek os analizę au o ė ke ina pa eik i ki uose s aipsniuose.
16 Žemėlapį nub aižė d . Lau a Ge žo ai ė, emdamasi LKA i Lk ch žemėlapiais. Ačiū kolegei i už
įž algius Žaga ės šnek os ibų pa ikslinimus, i už ki as pas abas.