Žagarės šnektos ribos

JINA ŠVABARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika, sintaksė. ŽAGARĖS ŠNEKTOS RIBOS Boundaries of Žagarė Local Dialect ANOTACIJA Straipsnyje pirmą kartą apibrėžiamos Žagarės šnektos, esančios vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės šiaurės vakarinėje dalyje, ribos. Primenama Žagarės ir jos apylinkių kultūrinė ir ekonominė praeitis, kuri turėjo įtakos susiformuoti to regiono gyventojų socialiniams tinklams ir kalbinei tapatybei. Remiantis Žagarės šnektos tarminiais įrašais, išryškinamos respondentų kalbinės nuostatos ir savivokos kaita. ESMINIAI ŽODŽIAI: vakarų aukštaičių šiauliškiai, Žagarės šnektos ribos, izoglosė, kalbinis identitetas. ANNOTATION The article makes the first attempt to define the boundaries of Žagarė local dialect situated in the northwest part of the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliškiai. It reminds the cultural and economic past of Žagarė and its environs, which influenced the formation of social networks and linguistic identity among the residents of the region. Based on the dialectal records of Žagarė local dialect, the article highlights the linguistic attitudes of the respondents and the evolution of their identity. KEY WORDS: Western Aukštaitian subdialect of Šiauliškiai, boundaries of Žagarė local dialect, isogloss, linguistic identity. ĮVADAS Žagarė – šnektos centras, išsidėstęs prie pat Latvijos sienos ir nutolęs nuo Joniškio į šiaurės vakarus beveik 26 kilometrus, yra savitas etninės sudėties ir istorijos miestas. Per Žagarę tekanti Švėtė skiria abipus upės įsikūrusias dvi Straipsniai / Articles 135 JANINA ŠVAMBAR YTĖ-VALUŽIENĖ Žagarės. Kairiajame krante yra Senoji Žagarė, o dešiniajame – Naujoji Žagarė. Miestas įsikūręs kelių į Naująją Akmenę, Joniškį ir Jelgavą sankryžoje. Senoji Žagarė dalis – urbanistikos paminklas. Valstybės saugomas gatvių tinklas, Naujosios Žagarės aikštės planas. Miesto dalys yra stačiakampio plano ir suformuotos XVI a. I pusėje. Istoriniuose šaltiniuose, kaip rašoma enciklopedijose, Žagarė (Sagera) minima nuo 1253 (ar 1254) m. XIII a. pabaigoje, per žemgalių sukilimą, Žagarė buvo visiškai sunaikinta kalavijuočių. Istoriniuose šaltiniuose vėl minima nuo 1473 m. Vytauto Didžiojo laikais Žagarėje buvusi net druskos muitinė. Senojoje Žagarėje dvaras žinomas nuo 1490 m. Šioje miesto dalyje nuo 1495 m. rengti dideli turgūs. Mat 1495 m. liepos 16 d. LDK kunigaikštis Aleksandras suteikė teise Žagarėje rinkti turgųs ir prekymėms, steigti karčemas ir kurtis amatams. 1499 m. prieš turgą pastatyta bažnyčia. 1495–1797 m. Senojoje Žagarėje veikė muitinė. Naujoji Žagarė dešinėje Švėtės pusėje išaugo XVI a. ir nuo 1547 m. imama vadinti miesteliu. Naujoje Žagarėje XVI a. pastatyta bažnyčia, o nuo 1600 m. prie bažnyčios įsteigta parapinė mokykla. XVII–XIX a. radis Naryškų dvaro sodyba ir iki dabar išlikę rūmai, žirgynas, maniežas, dvaro tarnaujų pastatai, parkas. Senoji ir Naujoji Žagarės yra patekusios į Rusijos imperijos atlasą. Kauno gubernijos žemėlapyje jos pažymėtos pačiame pasienyje (žr. žemėlapį2). Abi dalys – Senoji ir Naujoji, sudarančios dabartinę Žagarę, dažnai degė. Ir Senoji, ir Naujoji Žagarės labai nukentėjo per Šiaurės karus4. Sielovados darbui Žagarėje pastatytos keturios įvairių konfesijų bažnyčios. Be dviejų katalikų bažnyčių 1849 m. ir 1850 m. pradėjo veikti evangelikų liuteronų bažnyčia, o 1894 m. radosi ir stačiatikių cerkvė. Žagarėje būta valstybinių ir privačių mokyklų, įvairiomis kalbomis leista spauda. Nuo 1865 m. (be parapinės mokyklos) įsteigta valdinė mokykla5. Veikė dvi žydų mokyklos. Nuo 1909 m. iki 1915 m. gyvavo privati prekybos mokykla. 1 Plačiau žr.: TLE IV 627–628; https://www.vle.lt/Straipsnis/zagare-110520. 2 Žemėlapis imtas iš https://www.runivers.ru/maps/podr/las/30/. 3 Senąją Žagarę gaisrai niokojo 1712 m., 1717 m., 1775 m., 1784 m., 1902 m. Naujoji Žagarė ugnies buvo niokota 1635 m., 1649 m., 1656 m., 1710 m., 1757 m., 1758 m., 1775 m., 1776 m., 1805 m., 181 m., 1909 m., 1911 m. 4 Daugiausiai Žagarė nukentėjo XVII a. viduryje ir XVII a. pradžioje. 5 Valstybės, valdžios išlaikoma. 136 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Žagarės šnektos ribos 1906 m. atidaryta miesto mokykla. Nuo 1907 m. darbą pradėjo latvių mokykla. 1909 m. įkurta valdinė mergaičių mokykla. 1909 m. įsteigta spaustuvė6. XVIII a. pabaigoje smarkiai auganti Žagarė pasidarė svarbiausias Šiaurės Lietuvos prekybos centras, į kurį suvažiuodavo pirkliai ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš Rusijos, Lenkijos, Anglijos ir Vokietijos. 1897–1899 m. Žagarėje buvo 820 amatininkų, 171 prekybos įmonė. Išlikę Žagarės senamiesčio pastatai, kuriuose gyveno tuomet žymūs žmonės ar buvo įsikūrusios kultūros ir švietimo įstaigos, prekybos įmonės, malūnai, vilnos, odos, žvakių fabrikai mena šimtmečių istoriją. Įvairiose pastatose darbavosi visi kiti amatininkai: odininkai, batsuviai, auksakaliai, kalviai, siuvėjai, mezgėjai, puodžiai, mūrininkai, račiai, kubiliai, audėjai, kailiadirbiai, bardaskučiai ir kt. XIX a. ima rastis dar kitų pramonės įmonių. Įsteigtos sagų dirbtuvės, muilo fabrikas. Tuomet Žagarėje ir vėliau gyveno 730 amatininkų, veikė 6 fabrikai, 3 malūnai, 104 krautuvės. Į prekymečius atvykdavo pirkliai iš Anglijos, Rusijos, Vokietijos. Žagarė buvo ir didžiausias Šiaurės Lietuvos kontrabandos centras. Visi šie istoriniai faktai minimi turint tikslą straipsnyje kalbinei savimonei išryškinti ir ekonominiams, prekybiniams tinklams nustatyti. 6 Plačiau žr.: TLE IV 628; https://www.vle.lt/Straipsnis/zagare-110520. Straipsniai / Articles 137 J A N I N A Š V A M B A R Y T Ė - V A L U Ž I E N Ė T I R I A M Ų J Ų M E D Ž I A G A, T I K S L A S, M E T O D A I Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve (LKĮ TA) saugoma nemažai įrašų iš Žagarės ir jos apylinkių. Tiriami tarminei įrašai apima 1998–2003 metus.7 Apklausti vyriausiosios kartos respondentai, gimę 1901–1936 m. Įrašai daryti ir kalbininkų (Nr. 15), ir lituanistinių studijų studentų (Nr. 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29), ir mokytojų vadovautų moksleivių (Nr. 239, 240, 241).8 Iš pasakojimų aiškėja ne tik respondentų gyvenimas, istoriniai sukrėtimai ir perversmai, pirmojo ir antrojo pasaulinių karų kataklizmai, bet ir Žagarės kultūrinis, socialinis, ekonominis gyvenimas, iš kurio ryškėja respondentų kalbinės nuostatos ir socialinių tinklų kryptys.9 Primitina, kad dialektologai yra pastebėję atskirus pavienius tarminės kalbos atvejus (šleivavimą (apie tai rašė Aldona Jonaitienė, Alekas Girdenis, Juozas Pabrėža, Aušra Kaikarytė), žemaitiško kirčiavimo atvejus (Pabrėža), perciėntyvą (Girdenis, Genovaitė Kačiuskienė) ir pan.), kuriuos autorė akcentuos plačiau ir išsamiau aprašydama Žagarės šnektą kituose straipsniuose. Be to, lietuvių kalbos tarmių tyrėjai už Žagarės ir Skaistgirio šnektų brėžia ir dvi izogloses. Pirmoji – ē po kietojo l atliepiamas a, ę. Už jos žymina antroji – kamieno kirčiuotų ē, o, y, ū atliepinių izoglosė. Kadangi Žagarės šnekta dar nėra plačiau ir išsamiai tirta, pirmasis ir keltas tikslas – nustatyti Žagarės šnektos ribas. Dėl to užsibrėžti šie uždaviniai: susipažinti su Žagarės istoriniu, religiniu ir kultūriniu paveldu, galėjusiu turėti įtakos šnektos kalbinei raidai. Išklausius įrašus atskleisti respondentų kalbinę ir kultūrinę įžvalgas. Nustatyti Žagarės šnektos ribas ir nubraižyti žemėlapį. Užsibrėžtam tikslui pasiekti geriausiai tiko tradicinėje dialektologijoje taikomi aprašomasis, lyginamasis, kartografinis metodai. 7 LKĮ TA saugoma ir vėlesnių metų įrašų, pavyzdžiui, daryti 2011–2013 m., bet jas straipsnio autorė nesirenka dėl vienos priežasties – respondentų amžiaus. Vyriausioji karta geriausiai atspindi tradicinę tarmę, o tokių respondentų tarminių įrašų daugiausiai padaryta nurodytais metais. 8 1998 m. Kaikarytė apklausė vyrą (g. 1928 m.) ir moterį (g. 1928), o lituanistinių studijų studentės S. Mickutė ir S. Raicevičiūtė – vyrą (g. 1930) ir dvi moteris (g. 1914 m. ir 1936 m.). 1999 m. įrašyti šešiolikos respondentų, gimusių 1901 m., 1902 m., 1909 m., 1911 m., 1912 m., 1914 m., 1915 m., 1918 m., 1920 m., 1921 m., 1923 m., 1926 m., 1927 m., 1928 m., 1929 m., 1934 m., ir respondento (g. 1924 m.) tekstai, kurių įrašus padarė A. Laurikė, B. Balutytė, R. Vidmantaitė, J. Norkienė, S. Raicevičiūtė. 2003 m. jonisko „Aušros“ gimnazijos moksleiviai užrašė 1923 m. ir 1925 m. gimusių respondentų ir respondento pasakojimus. 9 Terminas socialiniai tinklai apima buvusius ekonominius, prekybinius ryšius tarp latvių ir lietuvių, bet per kalbinę savimonę (latvių kalbos vartojimas bendraujant) siejamas ir su kalbotyra. 138 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X X V I I Žagarės šnektos ribos SOCIALINIAI TINKLAI IR KALBINĖ SAVIMONĖ Žagarės ir jos apylinkėse įrašytuose tarmi(u)ose tekstuose išryškėja respondentų pasakojimai apie Žagarę, kaip savarankišką ir turėjusi savivaldą centrą, kuriame (su)gyveno įvairių tautybių ir religinių įsitikinimų žmonės. Respondentai yra išsakę savąsias kalbines nuostatas, savitą kalbinę savivoką ir nurodę prekybinius, darbinius saitus. Žagarę (trumpinama Žg) respondentai prisimena ir nuolat akcentuoja kaip valsčiaus centrą, kuris jis ir buvo nuo seno, kol centrų netapo Joniškis: *žãg̃ṙes valsč̇us bùva pri *liẽtuvos / kur_dãba *jõniškes rajõns / tai_bù_dava *žãg̃res ra-jons (Žg). ¶ Čia, Žagarėje, kaip pasakojama, vykdavo didžiausi prekmečiai (jomarkai). Respondentų atmintyje išlikę dideli miestelio namų kiemai, savitas urbanistinis paveldas. Jie buvo pritaikyti suvažiavusių į turgų prekių vežimams saugoti. Didžiųjų turgų dienomis net ir vaikai stengdavosi uždirbti, plg.: ūs_ta.[ar-klu]_prižu.ṙė̇ima. ḋuodava ḋė̇sim ċenu. ¶ diḋeli ki̇emai *žãg̃rei bù-dav(a) ãkš-ċė̇ ¶ o_kãḋ bùdava jomarks / tai_tãḋ bùdava po_šimta. padãvu. suvažiuodava i kiema. / ja ¶ su_ḋiraċe(s) suvažiuodava ¶ pi̇nas klė̇tis prik̇zdovom tu. ḋiraċu. ¶ ḋu̇desim ċenu. / a_penkiolika ċenu. jau_ṁ.m i. ki̇šene. lė̇nd / ja ¶ (Veršiai). Kadangi apie Žagarę buvo Naryškinų priklausiusių miškų, reikėjo eigulių. Naryškinas nepriimdavo dirbti lietuvių dėl giminių protegavimo, bet kviesdavosi tarnauti latvius ir vokiečius, todėl lietuviai eigulius vertino taip: tù ė̇ *nariškina eigùl / tù ė̇ *nariškina šūks / vienu žõžu (Žg). Dažniausiai buvę eiguliai užsidirbdavo nemažai pinigų ir įsigydavo ūkį, bet juo neužsiimdavo ir vėl grįždavo prie savo darbo: [vienkiemje] ċė̇jam [tė̇v] nepatika / mat miš-kė už.uges ¶ savu ūki. pi̇rta. ṡė̇rei pal̇ka ¶ nebuva kai(b) bùt / pal̇ka / vienu žõžu / pavoj̇ga ¶ tūkstanti. cari̇nu rù.blu. sumokė̇e [už žeme] ¶ taž buva didelis pings ¶ carinei pingai bùva brã̇gus (Žg). ¶ Žagarė – įvairiatautis miestas. Respondentai pasakoja, kad buvę daug verslių žydų: dã: pri *lietūv̇os / *stṙuls bùva veḋė̇s / ži̇ḋė̇lis ¶ nù tai / jis vãlde malū-na. / i_valde kaṙkla. / i_valḋe elektrą ¶ elėtra, jis ḋȧve visã(m) miesṫeliu [Ža-garei] (Žg). Priminta, kad Žagarėje veikė žydų bendruomenė „Kahal“. Pasakotojai neapeina žydų šaudynių temos: nusakoma ne tik asmeniškai išgyventa būsena, bet ir ketinimų saugoti žydus negalėjimas įgyvendinti, be to, stebimasi pačios žydų tautos naiviu įteigimu kariaujančių tautų žmonėms, plg.: daug laḃai suṡauḋe *žãg̃rei tu. ži̇ḋė̇lu. / ja ¶ tigi až ġienȧ tuo_tarṗu miesṫeli. ¶ kȧm bùḋ buv̇ kur paslė̇pt / tai_titvȧṙes bùtum palaik̇e juos ¶ pãmati̇s pasalinis / [saks] jie ži̇dus užl̇ȧka ¶ tigi mùmis vãžė iš_karta sušauḋis karṫu Straipsniai / Articles 139 JANINA ŠVAMBARĖ-VALUŽIENĖ su_jės ¶ ant_laũkų. [gyvendamas vienkiemyje] galė̇tum jėm [žydams] i.taisīt a_virtuvė. / a_kā ¶ jē [žydai] dēlto nebė̇ga laũka / ka_jē nė̇tik ¶ kā jēm sā̇kai / jē nė̇tik ¶ sā̇ka / tē̇p nė̇gal būt / nė̇s tē̇p (Veršiai). Viena iš Žagarės mieste ir apylinkėse gyvenusių etninių grupių – čigonai (čigonai). Respondentai apie jų gyvenimo būdą, neprimena lietuviams, visada užsimena: kā būva dīž̇es vā̇is? ¶ čī̇ons / jā ¶ nebūva tōkū. i.tarīm. / ka_jau_lietuvis pāuge a.rkli. / a_ten_kā.re. ¶ čī̇ons gūdrūs labā ¶ ta [arki] pā.rdave / sugrīža / i_vēl dā.ros / a_nepamatēs kur tōki. arklīka kur_pamīškēji priirista. / jā10. (Veršiai). Žagarės ekspedicijos tarmi tuose įrašuo se atspindima regioninė miestelio gyventojų įvovė ir nusakomas kitokio vertinimas: o_taḋ tie_tikėjimai ar labai skires ¶ čė kataliks / o_čė luterōns ¶ tai_sūdna diena ¶ tas_luterōnz būva smertis (Žg). Apie latvių apsigyvenimą Lietuvoje respondentai pasakojo taip: visi dari-ninkėlei būva sulenkėję ¶ i_vīsus bajorėlus izgrūda i_*sibira. [po 1863 m. sukilimo, nes bajorai labai rėmė sukilimą] tuoz dvārūs pārdave laũka ¶ lāvei pirka ta(ž) žemēs [nes buvo pigų] (Žg). Todėl latvių Žagarėje ir jos apylinkėse gyventa gana plačiai: visas kā.imz *bilunisku vien lātu. būva ¶ *auksčēi ar lātu. būva / viens kics lietuvis (Žg). Dažnai respondentai net vietovardžių kilmę aiškina latvių kalbos žodžiais, plg.: iš_lātu. kalbo.s brūzis / tai_brāvos ¶ *brūža kā.ims į darbā ¶ *švētė / lāviškai *svētė / kaip *šventōji upe / tē̇p išeitu. (Žg). Žagariškiai net ir kalbinę tapatumą sieja su latvių kalba, plg.: nū.m gintā kalbā lāvei (Žg). Tiesa, respondentai mini ir pasikeitus tarpusavio santykius: ka_lāvei mū.m kaškō nedraugėi / jā ¶ ās / kai_būva jā.uns / tai_mā.n patigdava tie_lāvei ¶ lāviškai išmōkau ¶ ka_būtu. antras lāvis / galė̇tum pašnekėt (Veršiai). Su Latvija žagariškius siejo ir darbiniai ryšiai, pvz.: nu_tai_ē̇dava / katrē būva mieščōnai ¶ lāvei dā.gūžė mokėdava ¶ visi mieščōnai eidavom i_*latvije. dī.rpt ¶ čė / i_*lietuva. / neidavom di.rpt ni viens ¶ manę teũks važū-dava i_*latvije padėt kū.lt / nu_ta_jiz grūdų. usi.rbdava (Veršiai). Nevengta ir laikino gyvenimo Latvijoje, jaučiant pareigą (paugus vaikams) sugrįžti Lietuvon: vaikai susivėrė / už.uga lik_septiņu. mē.tu. / i_vāžēvom laũka [iš Latvijos] (Veršiai). Dar latvių kalbos vartojimas sumenkęs: lātu. kalba. baig(u) užmiršt / ale biški mōku (Žiūriai). Kalbinė savimonė siejama ne tik su latviais, bet ir su vokiečiais. Respondentai mini kelias kalbines ypatybes, kurios aiškiausiai pastebimos – kirčio patraukimą ir su tuo susijusį kalbėjimo būdą, plg.: a_jūs vōkete / a_jūs lāte? ¶ māt / tas_kircēvim tē̇p ¶ i_mē(s) stačē kalbam (Žiūriai). Respondentai yra pastebėję, kad kitakalbiams ši šnekta nepatikdavusi, nes 10 Apie požiūrį į čigonus plačiau žr. Švambarytė 2005: 186–192. 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Žagarės šnektos ribos yra jų ausiai svetima, plg.: ta_tarmė mat nepatięgava [atvažiavusiems] ¶ ta_r.mė į svėtmą (Žiūriai). Kai kurie respondentai linkę įtikėti kalbininkų darbais ir jau tapęnasi su žemaičiais: o_mės tai_žemaičei ėsam. kaip ant žemėlape raša (Žiūriai). Respondentai linkę lyginti dvi Lietuvos gyvenimo kokybe ir prekiniu įverčiu: *metėna laik.s visi būva idaine. ¶ vienkiemuos visi būva (Veršiai); o_daba / žaltis / po_lita. bū_las ¶ prie *metėnas te(b) brą.ge nebūva / kai_daba ka_i (Veršiai). Terminuose įrašose nepraslysta pro akis ir šiandienines valstybės politi- ka: dā_r i.ra netikra *liet.uva / kol_būs tikra *liet.uva / tai_tada bus visas pięgī (Veršiai). Taigi iš terminų įrašų pastebimos ne tik respondentų kalbinio tapumo nuo- statos, bet ir ekonominio tinklo ribos. Žagariškiai prek iavo su latviais; tarnavo ir talkininkavo pas Latvijos ūkininkus kone visą devynioliktą amžių, o paribio miestelio gyventojai laisvai kalbėjo latviškai11. Visos šios nuostatos turi istorinį pagrindą, mat Žagarė ir jos apylinkės priklausė Kuršo grafystei. Gal ir dėl to vyresniosios kartos žagariškiai linkę tapatintis ne su lietuviais ir vakarų aukštai- čiais, bet su latviais. Ryškėja ir kita, kalbininkų formuojama, nuostata: įsiva- si manyti esant žemaičiais, bet ne vakarų aukštaičiais. Tokia kalbinė savimonė, toks susivienijimas rodo, kad Žagarės šnektos respondentai dar tebėra kal- binės tapatybės. ŽAGARĖS ŠNEKTOS RIBOS Žagarės šnekta priklauso vakarų aukštaičių šiauliškių (trumpinama VAŠ) pa- tarmei (žr. žemėlapį12). Kaip matyti iš žemėlapio, vakarų aukštaičių plotas, kuriam priklauso šiauliš- kiai ir kauniškiai, dėl išsidėstymo per visą centrinę Lietuvos teritoriją ir šnektų įvairovės bei susidarančių kalbinių reiškinių savitumo dialogų imtas išsa- miau aprašyti tik pastaraisiais metais, bet paribio tarčių ir šnektų tyrimų dar vis trūksta. Verta priminti, kad tautinio identiteto formavimasis baltų kraštuose yra susi- jęs su dvejopomis (rytų ir vakarų) kultūrų įtakomis. Tautinis atgimimas ir tau- tinė savivoka, anot Alvydo Butkaus, baltų kraštuose pirmiausia pradėjęs vo- kiečių, bet ne lenkų kultūros aplinkoje. Vieš ir ilgalaikis lietuvių kalbos bei 11 Plačiau apie požiūrį į latvius žr. Šambarytė 2004: 151–156. 12 Žemėlapis imtas iš www.tarmes.lki.lt/F_vasmap.htm. Straipsniai / Articles 141 JANA ŠVAMARYTĖ-VALUŽIENĖ 142 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Žagarės šnektos ribos lietuviškumo niekinimas lėtino ir šiap jau vėluojantį XX a. lietuvių tautinį sąmonėjimą, formavo nevisavertės tautos kompleksus. Žagarės šnekta kalbantiesiems teko susidurti su abiejų kultūrų įtaka. Žagarės apylinkėse, kaip pasakoja respondentai, visi davininkėlei buva sulenkėie ¶ i_tius bajorėlus išgrūda i* šbira. [po 1863 m. sukilimo, nes bajorai labai rėmė sukilimą] ¶ tuõz dvãrūs pãr davė lauką ¶ lātvei pīka ta(z)_žem̃ūkes [nes buvo pigų (Žg). Naujų šeimininkų (latvių ir vokiečių) dvaruose ima plisti lietuvybės idėjos. Galima būtų manyti, kad kalbiniams reiškiniams – universaliems – rastis ir kalbinei raiškai sudėtingėti turėjo įtakos ir šis istorinis reiškinys13. Kai kurios Žagarės šnektos kalbinių reiškinių įžvalgos aprašytos dr. A. Kaikarys (1976–2016), tuomet Skaitgirio šnektą. Dialektologė, remdamasi natūraliosios morfologijos teorija, išplėtusia Vokietijoje ir Austrijoje XX a. 8 dešimtmečio pradžioje, yra pristaciusi artimiausią Žagarės šnektai Skaistgirio šnektą, palygindama kai kuriuos Skaistgirio šnektos reiškinius su Žagarės šnektos reiškiniais (Kaikarytė 2015: 150–173)14. Be to, Žagarės šnektos tam tikri kirčiavimo, morfologiniai, sintaksiniai reiškiniai yra jau anksčiau dialektologų pastebėti, bet nuoseklesni šnektos aprašo dar trūksta15. Norint šnektą ištirti išsamiau, reikia pirmiausia apsibrėžti jos ribas (žr. žemėlapį16). Kaip matyti pirmą kartą nubraižytame ir skelbiamame žemėlapyje, Žagarės šnekta išsidėsčiusi pačiuose šiaurės vakaruose. Todėl šiaurės vakarinė riba veda Lietuvos ir Latvijos respublikų siena (Īšt 2001: 13; Lktch 2004: 60). Artimiausios vietovės – Dbinai, Minčiai, Žagarė ir Žagariškiai. Rytinė Žagarės šnektos riba susisieka su Skaistgirio šnekta. A. Kaikarytės teigimu, „Ši riba dar nėra pakankamai ištirta ir aiški“ (Kaikarytė 2015: 150). Prie šios ribos išsidėstę Daukšiai, Rukuižiai, Stungiai, Gražaičiai, Veršiai, Maželių kaimai. Pietvakarinė Žagarės šnektos riba veda pro Juodeikius ir Gaižaičius, Raistus, Martyniškius, esančius netoli Akmenės rajono ribos. Prisimena, kad Lietuvių kalbos atlaso (trumpinama LKA) antras tomas, skirtas fonetikai ir fonetinių reiškinių žemėlapiui, nurodo kelias kalbines izogloses, praeinančias netoli Skaistgirio ir Žagarės šnektų. Viena jų būtų kamieno e, ė tarimas po priebalsio l, tam tikrų chrestomatijoje įvardytas kaip e, ei ketinimas 13 Plačiau apie Daunoras ir kt. dūrus žr. Vasiliauskas 2017. 14 Natūraliosios morfologijos teorija „ir struktūrinės tendencijas kalbose, ir specifinius pakitimų procesus skirtingose kalbose aiškina iš dalies universaliais natūralumo principais“ (Kaikarytė 2010: 6). 15 Išsamesnė kalbinė Žagarės šnektos analizė autorė ketina pateikti kituose straipsniuose. 16 Žemėlapį nubraižė dr. Laura Geržotaitė, remdamasi LKA ir Lktch žemėlapiais. Ačiū kolegei ir už įžvalgas Žagarės šnektos ribų patikslinimus, ir už kitas pastabas. Straipsniai / Articles 143 J A N I N A Š V A M B A R Y T Ė-V A L U Ž I E N Ė ir atliepimas a, ai. Šio kalbinio reiškinio izoglosė siekia Žagarę ir preina netoli Dibinų ir Dėmelių. LKA nurodomi kalbiniai punktai 7, 21, 22, 37, 50, 7417. Antroji izoglosė, nesiekianti Žagarės, būtų kameno kirčiuoto balsio ė nevienalytė kokybės raiška po sutekėjusio prelabio. Kaip teigiama LKA II vienur balsis užpakalėja iki ę, o kitur jis atliepimas kitu – a balsiu. Ši izoglosė, kaip rodo 28 žemėlapis, Žagarės nesiekia, bet eina per 23, 51, 74 kalbinius punktus, t. y. pro Vaineikius, Rudiškius, priklausančius Joniškio šnektai. Trečioji izoglosė – prieškarinių ilgųjų ē, o, y, ū atliepimais (žemėlapį 29, 36, 41) taip pat eina už Žagarės šnektos per Skaistgirio šnektos teritoriją. Ar 17 Plačiau apie šį reiškinį rytų aukštaičių šnektose žr. Kardelis 2002: 107–114; 2002: 2015–222; 2008: 485–494. 144 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X X V I I Žagarės šnektos ribos paminėti kalbiniai reiškiniai dabartinėje Žagarės šnektoje visai neatsispindi, ar atsispindi iš dalies, o gal nėra perėję izoglosių ribų, ketinama patyrinėti kitame straipsnyje. Šiaulių patarmės šiaurės vakarinėje dalyje išsidėsčiusios Žagarės šnektos ribų nustatymas tradicinėje lietuvių dialektologijoje atspindi Joniškio šnektą, kaip visumos,18 Žagarės šnektos kalbinė įvairovė, kaip galima susidaryti įspūdį, bus nulemta ir socialinių tinklų, ir respondentų asmeninės savivokos, ir vyrusios per šimtmečius kalbinės savimonės. APIBENDRINIMAS Žagarės šnektos centras – Žagarės miestas – pasienio centras, kuriame klestėjo amatininkystė, vyko prekyba su artimomis (Latvija) ir tolimomis (Vokietija, Anglija, Rusija) šalimis, kur sugyveno įvairių etninių grupių (latviai, vokiečiai, žydai, rusai, čigonai) ir įvairių konfesijų žmonės ir kuris priklausė Kuršo gubernijai, socialiniais tinklais buvo susietas su Latvija. Žagarės ir jos apylinkių žmonės, ekonominių paskatų vedami, eidavo tarnauti į artimesnes Latvijos vietas. Todėl iki dar išlieka respondentų aiškiai išsakomas kalbinis tapatumas, kuris sietinas su latviais, vokiečiais, bet ne lietuviais, vakarų aukštaičiais. Pastaruoju metu dėl kalbinių pastebi ir akcentuojamų žemaičių linkstama tapatintis su žemaičiais. Pirmą kartą pateikiamame Žagarės šnektos ribų žemėlapyje matyti, kad šiaurės vakarinė Žagarės šnektos riba eina Lietuvos ir Latvijos respublikų siena. Rytinė riba susisieja su Skaistgirio šnekta ir eina pro Stungius ir Veršius. Pietvakarinė Žagarės šnektos riba vestina pro Juodeikius ir Gaižaičius, esančius netoli Akmenės rajono ribos. LKA II ir žemėlapiuose netoli Žagarės ir Skaistgirio šnektų ribos nurodomos dvi izoglosės: kamieno e, ei tarimas po priebalsio l, tarmių chrestomatijoje įvardytas kaip e, ei ketinimas (izoglosė sieja Žagarę ir preina netoli Dilbinių ir Damių) ir prieštrinkinių ilgųjų e, o, y, ū atliepimų izoglosė. Žagarės šnektos ribų nustatymas leidžia tarmių įrašų kalbinius (fonetikos, akcentologijos, morfologijos, žodžių darybos, leksikos, sintaksės ir frazeologijos) reiškinius nagrinėti lyginant su Skaistgirio šnekta ir atsižvelgiant į kitos baltų (latvių) kalbos ypatybes. Taigi iš tarmių įrašų pastebima ir respondentų kalbinės savimonės nuostatos, ir socialinio tinklo ribos. Prekyba su Latvija, tiksliau Ryga, tarnystė ir 18 Plačiau apie Žagarės šnektą žr. Jšp 2001. Straipsniai / Articles 145 J A N I N A Š V A M B A R Y T Ė-V A L U Ž I E N Ė talkininkavimas pas Latvijos ūkininkus, išlikęs visą devynioliktą amžių, paribio miestelio gyventojus skatino mokytis latvių kalbos, todėl Žagarės ir jos apylinkių, priklausiusių Kuršo grafystei, šnekos tyrimai turėtų atspindėti baltų kalbų įvairių kalbinių lygmenų universalių egzistavimą. L I T E R A T Ū R A I R Š A L T I N I A I B u t k u s A l v y d a s 1995: Latviai. Kaunas: Aesti. Įspt – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. J. Švambarytė. Šiauliai: J. K. Vasiliausko įmonė, 2001. Kaikarė Aušra 2015: Skaistgirio šnektos ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 3. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 150–173. Kardelis Vytautas 2002: Dėl galinių le junginių raidos šiaurės rytų vilniškių šnektose. – Baltistica 37(2), 215–222. Kardelis Vytautas 2008: Dėl junginių *lė, *rė, *sė Mielagėnų areale. – Baltistica 43(3), 485–494. Kardelis Vytautas 2002: Dėl junginių la, lė raidos šiaurės rytų vilniškių šnektose. – Baltistica 37(1), 107–114. LKA II – Lietuvių kalbos atlasas 2. Fonetika, autoriai: Elena Grinaveckienė, Aldona Jonaitė, Joana Lipskienė, Kazys Morkūnas (ats. red.), Birutė Vanagienė, Aloyzas Vidugiris. Vilnius: Mokslas, 1982. LKI TA – Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyvo medžiaga. Lktch – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa, mok. red. Laima Grumadienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. Švambarytė Janina 2004: Tautvardžių ir jų vedinių reikšmės lietuviškose žodynuose. Latvia. – VALODA – 2004. Valoda dažādu kultūru kontekstā. Daugavpils: Saule, 151–156. Švambarytė-Valužienė Janina 2005: Etnonimo cigonas / čigonas raška ir semantika lietuvių kalboje. – VALODA – 2005, Valoda dažādu kultūru kontekstā. Daugavpils: Saule, 186–192. TLE IV – Tarybų Lietuvos enciklopedija 4. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 146 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X V I I Žagarės šnektos ribos Vasiliauskas Ernestas 2017: Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. www.tarmes.lki.lt/F_vasmap.htm (žiūrėta 2018 01 25). https://www.vle.lt/Str aipsnis/zagare-110520 (žiūrėta 2018 04 05). Атлас Белорусской губернии: Собрание карт И. К. Кирилова. 172–173. Prieiga internete: https://www.runivers.ru/maps/podr...las/30/ (žiūrėta 2018 03 25). Boundaries of Žagarė Local Dialect SUMMARY The article highlights the major ethnic, religious, historical, economic and cultural phenomena of the town of Žagarė, being the centre of Žagarė local dialect, situated to the north-west of Joniškis, right near the Latvian border, which played an important role in shaping linguistic attitudes and self-esteem. Žagarė, as a single town, formed from Old Žagarė and New Žagarė, which are separated by the Švėtė River. Old Žagarė is situated on the left bank, whereas New Žagarė is located on the right bank. Driven by a strong economic growth, Žagarė was the major trade hub of North Lithuania during merchants from various places of Lithuania as well as Russia, Poland, England and Germany until the end of the 18th century. According to encyclopedic publications, between 1897 and 1899 Žagarė was home to 820 craftsmen and 171 trade enterprises. There was a button workshop, a soap factory, 3 mills, 104 shops. Two Catholic churches, an Evangelical Lutheran church, a synagogue and an Orthodox church took care of the residents’ spiritual needs in Žagarė. In addition to a parish school, a government-run school was established in 1865. There were two Jewish schools, a Latvian school. A city school was opened in 1906; a government-run girls’ school was founded as well. A private trade school operated in Žagarė from 1909 to 1915. A printing house was established in 1909. The Dialect Archive of the Institute of the Lithuanian Language stores a number of records from Žagarė and its environs. The dialectal records under analysis were made in 198, 199, and 203. The respondents of the older generation born between 1901 and 1936 had been interviewed. Based on these records, attempts were made to establish the boundaries of Žagarė local dialect. The drawn map shows that the northwestern boundary of Žagarė local dialect stretches along the Lithuanian-Latvian border. The eastern boundary of Žagarė local dialect meets Skaistgyrs local dialect and goes near Stungiai and Veršiai. Straipsniai / Articles 147 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ The southwestern boundary of Žagarė local dialect is drawn near Juodeikiai and Gaižaičiai, which are close to the boundary of Akmenė district. Part 2 of the Atlas of the Lithuanian Language dedicated to phonetics and the maps indicate that several isoglosses run outside Žagarė and across the boundaries of Skaistgirys local dialects: the pronunciation of the stem e, ei after the consonant l referred to as the hardening of e, ei in the chrestomathy of dialects (the isogloss stretches to Žagarė and runs close to Dilbinai and Dameliai), non-uniform expression of the quality of the vowel ė after the hardened consonant, and the replacement of pre-stress long ē, o, y, ū. Įteikta 2018 m. balandžio 3 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 148 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII