110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
DALIA SVIDERSKIENĖ
L'is i u o delle lingue Lie u ių
Di ezione delle ice che scien i iche: onomas ica
( ik inių žodžių da ybos, kilmės, mo y acijos y imai).
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-05
PESAGINI MARIJAMPOLS
APSKRITIES HELONIM
MOTIVACIONI
Mo i a ion o Su ixal Helonyms
o Ma ijampolė Coun y
ANOTATIA
A icolonyje analizza ia o sa i o e įdomus beek i alen ės leksikos s oksnis p iesaginiai
helonimai. Al ine di i ela e la lo o s u u a o malizia e connessione mo i ua a di signi ica o,
ques i app esen an i delle classi anden a džių s udia i s u u ionali, seman iche,
mo i ologiche analisi linguis ikini me odi. Dispone quan o più de aglia a in o mazione su
deno a à, u ilizza e da i dei ques iona i dei nomi della Te a (19351937) зафиксировать
исследуемого плота информатантов лильбиной совести, lo o conoscimen o, espe ienza,
conoscenza da a i le i e, onomas inę si uazione aiu a e a capi e es a a in o mazione aggiun i a.
S aipsnis e ingas leksikologijos mokslui i ki iems jos sky iams: e noling is ikai, so-
cioling is ikai, psicholing is ikai, kogni y inei ling is ikai, sa os oponimikos p ak ikai,
del e o pa ola enomeno concep ai. Kul ū ines globalizazioni con es o impo an e da s udio
yškėjan i agmen o na o (pelkė ų ie ų) in e p e azione di un de e mina o plo o sis ema
linguis ico. I isul a i dell'a enu o s udio po ebbe o con ibui e isol endo egionali sa imonè,
ques ioni di iden i à.
ESMINIAI VODŽIAI: luoghio a džiai, anden a džiai, helonimai, oponominacija,
mo y acija, innominijimo p incipi, innominijimo modi, me a o a, me onimija, elipsė,
seman inė da yba.
ANNOTATION
The a icle add esses su ixal helonyms, which cons i u e a peculia and in e es ing laye o
he so called non-equi alen lexis. In o de o e eal he mo i a ed connec ion be ween hei
S aipsniai / A icles 111
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
o mal s uc u e and meaning, hese ep esen a i es o he hyd onym class a e analyzed
using he linguis ic me hods o s uc u al, seman ic, mo i ological analysis. As comp ehensi e
in o ma ion abou he deno a um as possible is in use; he a icle also makes use sis, which
o he da a abou he linguis ic consciousness o he in o man s om he a ea unde analy-
we e eco ded in he Land Names ques ionnai es (19351937), as well as he helping o
su i ing addi ional in o ma ion enabling us o g asp hei knowledge and expe ience and
unde s and he onomas ic si ua ion. The a icle is aluable o he science o lexicology and
i s o he b anches: e hnolinguisand he concep ion o he phenomenon o he p ope wo d.
ics, sociolinguis ics, psycholinguis ics, cogni i e linguis ics, he p ac ice o local oponymy,
The in e p e a ion o he agmen o na u e (ma shy places) in he language sys em o a
ce ain a ea eme ging om he s udy is impo an in he con ex o cul u al globaliza ion.
The indings o he s udy could con ibu e o he solu ion o he issues o egional
sel -consciousness and iden i y. KEYWORDS: oponyms, hyd onyms, helonyms, oponymiza ion,
mo i a ion, p inciples o nomina ion, ways o nomina ion, me apho , me onymy, ellipsis,
seman ic wo d- o ma ion.
ĮVADAS L'a i i à cogni i a, comuniccinė umonia e l'esis enza di ogge i non nomina i mos a uno dei
p incipali compi i linguis ici, come užpiude e u a s e ica a i i à linguibena nuo i in ecchiamen i1.
Pe an o leksinės nominacijos s udi engono e e ua i a due di ezioni: spiegando la s u u a del
segno linguino e nominacijos p ocesso a ųjų me ų nominacijos bei mo y acijos y imų (Mildos
No kai ienės (zoonimų), Au elijos G i ėnienės ( i onimų), Jū a ės Lubienės (mikonimų), Dalios
yšius su į a dijamuoju objek u. Iš o, kas pasaky a, i naujausių ykdy ų pas-
S ide skienės ( oponimia)) si ede che il app occio scien i ico si i olge a a iaspek ius dei enomeni
linguis ici. L'innominazione è in esa non solo come p ocesso di o mazione di nuo e uni à linguis iche, ma
anche come isul a o di un complesso p ocesso, quindi la sua soluzione si in a iene con la soluzione di
pa ecchie ques ioni: innominazione modi, mezzi s abilimen o, dis in i i segni elucidimimi (aspe o
linguis ico); delle ques ioni ela i e all'in e azione del linguaggio, del pensie o e dell'ambien e
ci cos an e, alla soluzione (aspe o gnoseologico). Negli ul imi decenni del secolo passėjus o pa ole di
éikšmės p ese di s udia e due una al a complemen a i di ezioni: semasiologije (di ezione di s udio
dalla o ma al con enu o) e onomasiologije ( isco so 1 Kazys Alminauskis Ins ukcijoje Lie u os žemės
a dynui su ašy i sos ene a: Šim ai y a ūks ančių žemė a džių paslėp i a p žmonių (Alminauskis
1934: 4):
DALIA SVIDERSKIENĖ
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI di ezione dal con enu o alla o ma). Come
sos iene E alda Jakai ienė, lo scopo dello s udio del signi ica o semasiologico è s a o
isponde e alla domanda Ką signi ica una o al a pa ola?, onomasiologico Co im una o
al a nozione è esp essa a pa ola, denomina o ogge o o nasconda alu azione? (plg.
Jakai ienė 2010: 42). Pe an o, l'analisi dell'in en o io lessico onomasiologico aspe o
signi ica nominazione p ocessą dal innominijabile ogge o (pa)žino ino nominazione
isul a o innominijimen o, o nomo concessikimo. O ques o signi ica, che nominazioni
p ocesso analisiè onomasiologico aspec ù p emeni à o niscono analisi delle uni à
linguis iche da in a di o e, a o ma. Inol e, la ice ca del p ocesso nominazione agli
dų „kū ėjo“ pozicijos – am ik o nekalbinio u inio aiškai am ik a kalbine
aspe i onomasiologici è a uali à e e ua e comple a e i a analisi dei p ocessi
pasi eiškia ne iek kalbinių o mų ã anka am ik am u iniui iš eikš i, kiek šių
kalbinių o mų (ženklų) sanda os būdams i p incipams išaiškin i. Taigi, no in
in ennidimimo, impo an e s abili e p incipi, modius e mezzi della nominazione. Ano
Olgos I. Blino os (Tomsko mo y ologijos mokykla), i p incipi di innominazione sono pun o
di i e imen o s a, egole che si o mano su una ce a a ea dei memb i della comuni a
lingubinė mo y acinių a ibu i di gene alizzazione e allo s esso empo sono s essi
pun o di i e imen o nuo i innominijim as is
(Блинова 1984: 77)2.
Lie u ių p iesaginių ie o a džių da ybos i kilmės analizei ski a daugiausia
ie os sa oje oponimikoje: helonimų – Laimučio Bilkio, oikonimų – Ma ijos
Razmukai ės, o onimų Dalios Kai ėsčina. Di ques i più app o ondi amen e dal pun o
di is a delibe o s udia i helonimai (Bilkis 2008). Ques o s udio della mo i azione
egionali helonimijas appilda l'esis en e si uazione di ice che, incen i a discussi
ema ici di s udi. Sudu inių e sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų
mo y acijos s udi già e e ua i (S ide skienė 2016; 2017). In esse neap io i a solo
helonimų appa izione di mo i i dei iziaškinimu, e a (is)ci i e hid oobjek ų
nominacijos p incipi […] ques o o nì aggiun i o seman inio c i e i dei iziaškinan is
helonimų mo y aciju. Ai ini ak ualiza e il no i à dello s udio della mo i azione dei
p eesaginių helonimų, a i ine l'a enzione in ciò che helonimai, come e al i
oponimai, sono app esen an i della nominazione seconda ia. T apussa i essi non
sono uni o mi alcune seconda ie di e e, al e seconda ie indi e e isul a i della
nominazione. An inė ne iesioginė nominacija dalla di e a an inės di e isce del
suo isul a o: in ques o caso iene c ea a non sa a ankiškas nuo o e bo, ma alla
s essa o malios sanda os pa ola in un ce o insieme con al e pa ole iene
assegna o nuo o signi ica o. Tali nominazioni caleu o mojasi i cosidde i
seman iniai da iniai (Jakai ienė 2010: 22). Ques a de inizione è spiega a da Jū a ės
Lubienės mikonimų nominacijos i mo y acijos p a ica di ice ca basa a
i leksinio mo y a o iaus o malioji pusė apa ūs, o eikšmės susiję asociaciniu
osse azione: Seman inės nominacijos a eju nomina emos 2 Dėl į a dijimo p incipų da see. Golele 1972a.
A icoli A icles 113 /
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
yšiu (Lubienė 2015: 62). Neisli a da occhi e al a impo an e osse azione della
scienzia a igua do al modo di innominazione ellis ico: Toks nominacijos p ocesas
può esse e pe cepi o così: dal nomi di d ižodžio pada omas jednožodis,
o malmen e passando il p incipale collocazione na į, e seman iškai inco po uo il
jan į bu usio de e minacinio na io seman iką“ ( en pa ).
suo signi ica oTiek seman inės da ybos, sia elipsinio innominijimo modo
ep ezen an i al i paesi oponimijoje assegna i già a lungo. Uk ainiečių
onomas as Ju ijus A. Ka penko no i ica gene ica oponimų dipendomezza dal
būd a džių, desc i inančių luoghi nomi. Poiché oponimai sono speci ici icamen e
odėl būd a džiai pap as ai a osenoje iš eiškia į a dijamų ie ų požymius, o
luoghi dis in iamiei segni, ques o signi ica che g ama icamen e essi sono
dijimo būdas oponimijoje, a i inkan is schemą „ e minas – oponimas“, gana
isiog a ici e mini pažyminiai e ale į a įp as as. S'es endi a ques 'a e mazione
e i egis i di on i s o iche, e iden emen e issuojan i, come mol i composi i loco a di su umpe ano, a būd a dis sudaik a a dėjo
(plačiau ž . Ka penko 1966)3.
A causa della economia della lingua si o m ęs elipsinis modo inse imijimo
appa illa o e ad un al o economia della lingua pasižyminčiam me oniminio
modo di as e imen oi. Me onimiją, come uno dei più i iskis ici
mic o oponimijos b uožų, anche mini J. A. Ka penko (plačiau ž . Ka penko
1967: 18). Lei, come uno a i iausių innominijimo me odi di, besi eiškiančių
oponimikoje, писала и другие русские ученыники: Julija I. Čiaikina, Nikolajus
D. Gole as, Liudmila A. Zacha o a, Na alija G. Nes e o a, Galina N. S a iko a e k .4
Pa icola men e impo an e a i a e l'a enzione sul a o che pe scopi di
economia della lingua sussis u e casi di elipsinio e me onimino in a nigamen o
s udia i e pubblica i in ques o a icolo. Essi sens iaus beišnyks ančių (išnykusių)
helonimijos (i u e oponimijas) s oksnis. A causa del suo economico appe i o
(ypa ybė helonimas, luogo helonimas) du an e le ice che di campo p ecisamen e
ques i nomi dei luoghi cadono in nesaugią zoną e possono esse e non iden i ica i
come nomi e i icii, possono es a e non iconosciu i e nonžesc i i.
P ecisamen e essi più p obabilmen e obbūbono al empo e agli ul imii padic ua i
cambiamen i melio azione, collec i izazione e al i a oi ca a e is ici al pe iodo
di isc izione dei loco a di. Quindi, ques i ischi di pe di a degli inse imen i spinge anche lo o a s udia e e pubblica e.
Šiame s aipsnyje, be minė ųjų, a siž elgiama i į ki us ling is inės pa a-
digmoni cai os in p esenza eme gen i nuo i aspe i della alu azione oponomica (li ul imi anni la
linguis ica en a izza la manie a di pe cezione dell'ambien e ci cos an e e la sua conce ualizzazione
app esen azione). Come e à is o ul e io men e nello s udio, u i 3 Pe composi i
(nesu umpėjusių) oponimi ussi e li uanici o mali aiškosiai e ją co isponden i modelli anco a c. :
Просвирнина 2001: 3548; S ide skienė 2017: 78102. 4 Piu os o z . : Чайкина 1983; Палкина 1983; Голев 1991;
Захарова, Нестерова, Старикова 2003.
DALIA SVIDERSKIENĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI i modi di innominazione esp essiani lo o schemi
co isponden i, enablan i a capi e meglio du an e la si uazione onomas ica la
k ypsanda à del pensa e dell'innomina o e, co isponden e a una ce a egola
į5. Pa s žodis schema eiškia am ik ą aizdą, igū ą, o po o i am ik ą idinę
g amma icali, che aiu ano a iden i ica e le s u u e men ale.
Analizzando ma e iale si mi a (1) a i ela e segno, di usì il pelkė ų base
dell'inse imen o dei luoghi6; (2) s abili e (in e p e a e), cosa signi ica a il nome del
luogo susci ao, i imo nomina p op ium, momen o; (3) spiega e il app esen an e
dell'in es igaamòsia e ninè s e a ques o luogo pe cepimen o, capp a à,
ą sa a kul ū ine pa i imi, a skleis i a dų „kū ėjo“ s a egiją į a dijimo p o-
alu azione e loginio sua spiegaziìmen o, g įsceso momen o.
A scopolui aggiunge e anden a džių classe app esen an i s udia i
s u u u inè, seman inei, mo i ologinei analisi linguis ikiniin me odi. Dispone
quan o più de aglia e in o mazioni su deno a à, u ilizza e da i dei ques iona i dei
nomi della Te a (19351937) зафиксировать исследовательного плото
информатантов лингвинной совести, lo o conoscimen o, espe ienza, conoscigimą
i le e e imas a ul e io e in o mazione, aiu an e meglio capi e e spiega e
onomas inę si uazione. Du an e l'esecuzione dell'indagine iene applica o il me odo
scien i ico di cognizione (helonimen i agg uppamen o in de e mina i g uppi, sulla
base delle lo o simili udini o di e enze secondo scel i c i e i), me odo di
icos uzione in e na nonché p agma iche, kogni y inesi in e p e azioni e desc i omassi me odi.
Analizzando ma e iale in e suka io le pa ole e i ica e sono s a e pa agona e a gene ina ie,
зафиксированными a miniuose i iamojo plo o leksiką concen a isi nei diziona i, e suddend inamaia di
g ande olume nel diziona io lexiko lie u ių kalbos daugia om, espulso e ele onico a ian e, Lie u ių
kalbos žodine ( LKŽe). Poiché mo i azione allo s udio impo an e junglumas delle pa ole i oje colboje,
esiliškinan i i lo o signi ica i e signi ica i i a spal ius, ques 'ul imo diziona io, ano pačių suo suda y ojų,
come a ie mol eiasluoksnės in o mazioni su pa ole, è s a o pa icola men e p a a us. Inol e, lie u is
più di qualsiasi al o è lega o con il illaggio. Sa i a kaimiškojo gy enimo dokumen acija è conside a o
d idešim omis Lie u ių kalbos žodynas [...], nel quale iene p esen a a senoji, a mių [...] leksika. In esso 5
Come e à is o ul e io men e, in o mi us a icolo del secondo capi olo O a non u a chiiskios
mo i y acijos p eesaginiai helonimai con enu o. Egli i ela, quan o è impo an e du an e lo s olgimen o
di ice ca oponimica conosce e ono6 An inės beek i alen ės leksiko in a nigamen o caso si può
pa la e di mo y acinį in a nigimen o, pe ché suo ondamen o cos i uisce un ce o segno deno a o.
masiologines schemas i disponuo i šiomis žiniomis.
Mo i azione è ogge i, daik ų, ik o ės enomini o e c. in odo inamen o p ocesso condizione (plg.
Tols aya 2002: 120). Požymis, di en ando base della nominazione nel c ea e un nuo o nome, è chiama o
in e nine o ma della pa ola o mo i acijos požymiu (G i ėnienė 2006: 24).

S aipsniai / A icles 115
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
pa icola men e bellamen e documen a a consolida a nel linguaggio e a a e so
linguà ci a en i gen ees isione del mondo e puoselėjami alo i (Ru ko ska 2016).
Pe an o so oline ina, che auka io amminis a i o uni à (Ma ijampolės
apsk i ies) helonimų seman inės g upės ep ezen an ų į a dijimo e mo y acijos
išaiškinimo (in e p e a imo) ques ioni isol e e ques o diziona io pa icola men e
p ezioso. L'indagine condo a ispe ando u o il con es o oponimico, singoli
nomi di luoghi alu a i sop a u o nel con es o del sis ema oponiminese dell'a ea
s udia o e solo in singoli casi si i e isce app esen an i dell'in e o a eale linguino
da i a lingua isc i i e sugulusius Vie o a džių ka o ekos ( oliau VK) lapeli e
pubblicuo ai locali Li uo a džių žodyne. Ilius uojan i esempi selec ion p e e enza
iene o ni a da i osios lingua isc i i nomi dei luoghi. S aipsnyje segue gli s essi,
consue i e nusis o ėjusių, c i e i di p esen azione ma e iale nella oponimìa
li uani7.
1.AICHIOSI DE MOTIVACIONI
HELONIMAI
1.1. Innominazioni secondo ce e peculia i à degli id oogge o.
1.1.1. inse izzioni secondo o mà.
(1) Tiesioginio į a dijimo ep ezen an ai.
ypa ybė ⇨ helonimas
Dalla o ma ambien e usci a la bala innomina a Ap aliùkė b., s . KzR (Jū ės GA)8,
plg. lie . ap alùs, - ‘ i inio o u ulio di o ma; apsk i asʼ. Nondiiai numanoma .
signi ica o apsk i a, -as. Un al o a ques o mic og uppo a ibuibile innominijimo
Ries ùkė b. KzR, plg. lie . is as, -à ‘ku is puslankio paesalo, gaub sʼ. Jū ės GA
in o man ų eigimu, [bala] simile a pusę a o9, . y. puslankio pa idalo, izlenk a
bala. Quindi, innomina a sulla base heloobjec o o ma. P iesaga -(i)ukė mos a
un posi i o emozionale alu azione dei luoghi di ques a mic og uppe.
(2)Rapp esen an i dell'indi e o inse imen o. (a) Di segui o sono discussi alcuni
app esen an i dell'indi e a inse imen o secondo o mą; spesso il segno della
o ma dell'ogge o co elazione con la sua gaba i iškumu.
ypa ybė ⇨ helonimas
7 Dėl medžiagos ski s ymo i analizės a kos da ž . S ide skienė 2016: 246–247.
8 Pe . da ybos e o igine spiegazione anche c. LVŽ I 168, do e helonimai si collegano con lie .
ap alùs, -. 9 Vėlesniai ice che di campo da i, quali es imoniio VK lapelio eco d, 1982 m.
Ma ackų k. (KzR apyl.) isc i o nome del luogo Ries ukė, in o man o eigimu, plynia pasaga o me.
DALIA SVIDERSKIENĖ
Ac a Linguis ica 116 Li huanica LXXXI
Dėl lenk os o mos (g eičiausiai puslankio pa idalo) i galbū kiek dides-
nè che la soli a po a a bala po e a esse e desc i a come Ki inė b. Šil. A causa
di ale speggio plg. lie . ki inė, ki nė ‘p ie pa e e p ikalamo esbenk os pagalys io
ki iui įkiš iʼ, da plg. ki inis, -ė, ki nis: Gelžis ki nis y a s ambus, de a ki -
usims (Š s)10.
Pailga, nedidelė bala e ninės s i ies app esen ų po e a esse e desc i úna
come Pupnė b. Kl , plg. lie . pupnis, -ė ‘į pupą panaʼšus [Pupnis žukas
(ka k abalis) Ln ].
Gam inė k aš o aizdžio s i is Agu kiškės gi ininkijoje, dall'ambien e
dis inguu usi secondo la sua simili udine in espjo imą, innomina a Langinė b. KzR
(Agu kiškės GA), plg. lie . langnis, -ė ‘su lango pa idalo izpjo aʼ, da plg. lie anga.
lángas ‘skylė, p a aja liūne, akisʼ11 (lie . ‘kiau ymė' o luogo na u ale, lie .
‘kiau aja p aliūne, akisʼ, ‘s lie . akliūne kiau aʼ). Pe la seman ica da plg.
Langia ais is s . Jz (VK). Quindi, si può immagina e che balai ol e a che ques a e a
simile a una ines a in o ma di iscu o à, po e a esse e ca a e is ica e al e
ca a e is iche, come ad esempio: nonpiccolė dimensione, p o ondi à, ją
Šį aiškinimą pag indžia i sakinys, a spindin is žmogišką pa i į, už ašy as iš gy-
gaubiančių k an ų nes abilus, sugge bujan is pa i šius o e c. osios kalbos: A i
p a ajs nei daei negalima, ba mol o sugge buja odos, che imsi i nuga mėsi (M s.
Zagakusi bala è s a a innomina a Bal aknė b. Lb . Saulėg ąžų e Pag aužių illaggi
Sonde o dei nomi della Te a egis a a pa eikėjo no a: [baloje] semp e bal as
anduo. Pe seman ica plg. ais a a dį Bal ãkė Sug (LVŽ I 342)12. Dal pun o di is a
nomina i o o iamen e, che in ia li pe de e mina i pa icola i u ė oj ( egos
o ganà, che si o i della pa e supe io e del co po, della es a, nella zona), il cui
pa icola i à immagina ajama ca a e is ica e in ia li al geoobjec , plg. lie .
bal ãkėbal a, in e s a akisʼ [Dėb elėjo con i p op i bal akėm, nei (ne ) baugu
pasida ė Gs; Iš e ęs bal ákès i speak kia ], da plg. lie plūne aks u au a; palkių o
inigian i zaug i eže ų piccolile a ea d'acquaʼ. A causa della seman ica plg. nella zona
s udia a za issa a balo a dį Aklóji b. Mškč (LVŽ I 36).
Tam ce a k aš o aizdžio zona è s a a nomina a Káulinė b. KzR (Runkių 10 Poiché, come è s a o
GA), aigi, numanoma . eikšmė – kaulo pa idalo bala [lie . káulas ‘kie as
menziona o in oduzione, mo y acijos s udiimui impo an e junglumo delle pa ole i oje kalboje,
esiliškinan is i lo o signi ica i e signi ica i i a spal ius, allo scopo spiega e pelkė ų innominijimo
di ezione, la lo o mo y acijos logiką, sakinių, insc i i da luoghi di lingua i a, au osakos, g ožinės
li e a ū os e za iksu LKŽe, am ik os pukiamosab a. LKŽe san umpos sepa a amen e non
sichiškinamo. 11 A causa di ques o . da ybos anco a m . Bilkis 2008: 186. 12 Anche c . Bilkis 2008: 185. Qui
balo a dis quali ica o come non del u o aškia o igine (Bal aknė b. Lb, plg. Bal ãkė s . Sug). Da
al imen i quali ica a LVŽ I 342: helonimas kildinamas dal pe sonaggio Bál akis, Bal ãkis.
A icoli A icles 117 /
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
essinys del co po, pa e dello schele oʼ]. Ce cando spiegazione a gumen uo ai,
žymis lėmė šį į a dijimą, a sakymo ieško a i ki ų plo ų oponimijoje, už ašy-
oje iš gy osios kalbos. VK as as už iksuo as balo a dis Káulinė b. K kn13 su
quale pos o popa eikėjo commen a u pailga, mos ando che all'epoca innominazione
po ebbe esse e aggio nua o la o ma di un geoogge o isi o un ce o aspe o
es edėmen o spaziale (anche plg. ossa pa e dello schele o)14. Al us an o, o se
loca, come e kaului, ca a e is igi įdubimai nonché escilikimai asocia i amen e
po e a (su)sie i ques i app esen an i di di e en i a ee. Nello s esso a a e
isc i o balo a džio15 Káulinis as as b. Šil (Mikališkio GA) pa eikėjo iš eikš as
sausumos, leido many i, kad hid oobjek as g eičiausiai bu o nedidelės apim ies,
odėl į a dy ojo galėjo bū i iden i ikuo as supančios mik oaplinkos a ž ilgiu i
mo y acijos paaiškinimas bala, apsup a di e encijuo secondo išsidės ymą
(kon igū aciją) e d ėje16. Taliam spiegazione, egis, subbūs a e analizziyamassi caso inse a dijimo.
b) Me a o iniai a incimimi.
indas helonimas
De e mina a o ma e dububi à dell'indo il nome di enne balos Bliūdẽlis b. KzR (Runkių
GA) innominazione di suppo o (lie . *bliūdlis, plg. blidas ‘dubuo; in lui elpan is
quan i àʼ [Ap alus kap blidas Gs]). Seman icamen e a imų . nella plo e
linguis ica za icsua a e più: Bliūdlis ež. Kpč, Bliūdliakalnis kln. Sdk; Bliūdelnis upl.
Vln17 (plg. ques o . g e imine ly is: Bedugnis e Mėžymlio Bliūdlis)18. Pe la
seman ica anco a plg. in ecchia i nell'a ea s udia a, ecip ocamen e
besciugandosi di de e mina o aspe o lėkš umo (dubi o) g ado e immagina a
quan i à di con enu a d'acqua: Blidas b. KzR (Ppil io GA), Šáukš as b. KzR
(Runkių GA), To ieka b. KzR.
G eičiausiai a causa della o ma e di una ce a sua dubuma bala è s a a nomina a D usknė b.
M j, plg. lie . d usknė ‘indas d uskai i ene e; quan i à, elpan is in d uskinęʼ [A nešk nuo
aukš o d ùskinę d uskos M j], da plg. lie . d usknis, -ė 13 Pane ėžio aps. K ekena os lsč. S
k. Anke a dei nomi della Te a. (pelkė), bela assup a secuma, (Šil Mikališkio GA) mo i y acijos
14 Dėl . da ybos ž . Bilkis 2008: 167; dėl šio i sudėjimo būdu pada y o helonimo Káulinis as as
aiškinimo ž . S ide skienė 2017: sikei usį il suo na u inio s a us geog a ico. 16 Pe .
94.
15 An ojo dėmens i objek o nuo odos nesu apimas odo ne ikslią geoobjek o iden i ikaciją a ba pa-
mo i azione spiegazione c . S ide skienė 2017: 94.
17 Pe ques i . c . LVŽ I 418.
18 Pe ques i . c . ibid, p. 414.
DALIA SVIDERSKIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
‘u ilizza o saldi ene eʼ19. a uali quella balo a dzio signi ica o cope ì po e a
cos i ui e e anco a qualche segni (š iesus pa i šius e e c.). Anche pe la o ma e pe
il suo possibile (įs imagina a) con enu o d'acqua con enu o o da essa a o indelis
kiekio bala bu o į a dy a Ragù is b. Ld n, plg. lie . agù is ‘ okios išaugos pa-
pe abacco, pa akù, oliejui e k . ene e o ino, ep i], ogi įpuolė šuo e u i išlaižė
midui ge i; jame elpan is kiekisʼ [Šį y p isidėjau pilną agu į aukų [ a eliui
Vl]. Quindi, numanoma sia della una, sia dell'al a nome di luogo apibend i a signi ica o
a ali, nedidelė, negili.
coda di k osnia helonimas
K osnies pa e, i. e. de e mina a inse uba in essa, di enne pa e del paesaggio,
na u ali inse ubos, innominazione di suppo o: Pečiùkas b. Lb , plg. lie . pečiùkas
‘niša su du elėmis k osnyje pe il cibo ene e caldo, pečionė, dėklėʼ [Dėk mėsą į
pečiuką, čia nep ėdama a šals M j; į įdėk mėsą pečię, ka ė į en K snę, ka ina].
Semb ašu, che e il no o (pa)con eninabili buies d'ogge o gaba i iškumas a e a
signi icazioni nel p ocesso innominazione, a causa di ques o osse azione plg. lie .
nišà ‘sienoje a o inse ubimas a qualcuno cos ui iʼ, lie . pečiónė ‘įdubimas,
skylė [...] picolkiem coseam pasidė i [...]ʼ [Skylė pečiuje pe il padeggio po eli bus pečiõnė J. (LKŽe)].
uomo helonimas
Dal suo ambien e o ma sepa a o opoobjec a innomina o emociamen e
nuscol in u nome Panai ė b. V 20, plg. lie . panái ė, pana ė ‘pono duk ėʼ. Toks
o musis paesala dello s a oe iška cul u a app esen an e, ma y , appa è
adeguamissimo oundlapumui e posi i amam alu azimui del na u a ogge o esp exp essš i. Pe seman ica plg.
Ap aliùkė b., s . KzR (Jū ės GA)21.
Ques e mic og uppe helonime app esen ano igu ū a i ųjį MM22.
1.1.2. inse zioni e secondo il colo e.
Rapp esen an i dell'inindi e o innominio.
ypa ybė ⇨ helonimas
19 A causa di ques o e degli al i Li uanei . con d uskž . LVŽ II 342343. Qui essi si collegano con lie .
d uskà ‘ am ce o sū us mine alinis compoinys (na io chlo ide)ʼ. 20 Il ques iona io sc i e: paskendusi
signo e. Toks spiegazione sie inas con emo i acija, quando mo ologicamen e, leksiškai neskaid us
pa ola išp chiamas comp an amai. Pe il menziona o enomeno più ampi c . : Голев 1972; Nübling,
Fahlbusch, Heuse 2012: 38; Kabašinskai ė 2014. 21 Pe . s . LVŽ I 168. Da plg. al a nominazione:
sabėlynях c escen i gėlė, sel inis le uk, sì 22 G azie e mine mo y acijos modelis (MM) signi ica i i e
pa adinamas pana e [Šieme mūs linuose panačių y a Rdm].
a osenes s . : Блинова 2007; 2012; Lubienė
2015.
A icoli A icles 125 /
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
Secondo lo s esso s u u u inì modelì (ish kuopinės eikšmės augalų
pa adinimų) i oja linguaja e a pasida omi e usa i pe nomina umidii na u ini
zonoms ques i nomi: Buožýnas b. V , plg. lie . búožė ‘š end as, ilkauodegė
(Typha)ʼ; Kala ýnas (< Kala ijýnas) b. Kl , plg. lie . kala jas ‘pelkių, eže ų, upių
pian a simileias in kala iją lapais, aje as (Aco us calamus)ʼ. Jų signi ica o non
pesan emen e numanoma: *‘buožių (š end ų) p iaugusi bala, buožių balaʼ, *‘kala ijų
(aje ų) p iaugusi bala, kala ijų balaʼ.
I oniškio gi ininkijos anke o in o man ų duomenimis, bala, apaugusa ka klais,
innomina a A aželýnas b. B b, plg. lie . *a ãželas o pan., plg. a želà, ã želas ‘iš ibo di
albe o o šaknies išaugusi no a šakelė, a auga, a ašaʼ. A causa di ale speggio anco a
plg. kaklas ‘gluosninių amiglia albe o o a bus o (Salix cine ea, S. au i a, S. nig icans o
S. pan and a)ʼ, e da sc i i e g ožinė le e a u a LKŽe za i a i esempi
con e mano il samp a à del luogo: Ka klai c esce paupiais, paeže iais ( š.); ka klai po
slėnį e p liulančių pa e smių pamėgo pa ėnį (A. Ba an.). Quindi, nuggema balo a dzio
signi ica o ka klų a žalų p iaugusi bala57. Za iu o e app esen an e dell'in en ijimo
indi e o.
algis helonimas
P esso Meškėnų k. sonde o egis a o balos nome Cibulỹnė b. Igl skil ie La specie
della supe icie della Te a, ispaizda, quali à sc i e: klampynė (lie . klampnė ‘klampi
luogo, klampynasʼ). Lie . cibulnė signi ica ‘cibulienėʼ, e lie . cibulinė ‘ algis, che
con iene mol i cipūnųʼ (KzRŠŽ I 102). G eičiausiai ques a bala s a ausa a liacibulli
luogo di c esci a, plg. lie . aliacibulis58 ‘ okia žolė, simile a s ogūnąʼ. Quindi,
polkė ai luogo assegna o non solo o malmen e con il algio nome coinciden e nome,
ma innomina a e secondo nonalbinio con enu o analogiją. Pe seman ica plg.
Va liacibulnė b. KzR. VK secondo, in Li uania isc i a e più . Cibulnė: bala Jankų GA,
pelkė K ažių lsč. Akmenių k., įdubusi pie a Vilkijos lsč. Akuo ų k. ( u i gli ogge i
innomina i indican i i da i suppo a i 1935 m. da i di anke as dei nomi della Te a).
1.1.6. inse imimimi secondo de e mina a azza di animali abi a os pelkė as
na u al ine zone.
(1) Tiesioginio į a dijimo ep ezen an ai.
a ibu o helonimas a) A causa delle dieli besi eisian i baloje ques 'ul ima
innomina a Diẽlinė b. K sn, plg. lie . diel ‘k auju min an i gėlųjų andenų ki mėlė,
siu bėlė (Hi udo medicinalis); s aigėʼ. Ano in o man ų, an icamen e dieli u a e
o a esama. Quindi, balo a dzio signi ica o dielių bala.
57 Plg. al a di ques o plo o . Lapnbalė b. M j. pe la sua mo i azione spiegazione anco a c. S ide skienė 2016:
253.
58 Ques a comunina pa ola a osena a ea secondo LKŽe Višakio Rūda.

DALIA SVIDERSKIENĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
b) A causa di una ce a specie di pesū ų alle amen o(si) locale balos inse i a
Ka õsinė b. Ld n; b. Ka osinė b. Kl , plg. lie . ka sinis, -ė ‘ku iame eisiasi
ka osaiʼ, anco a plg. lie . ka sinė ‘kūd a, nella quale è ka osųʼ. Tokį spegnimen o
pa emia e anke ų da i: ne ha mol i pesì, in pa icola e ka osų (Ld n), mol o bene si
ip oducono ka osai; da ques a specie di pesci e il nome ha ice u o (Kl ). I da i
enciclopedici del luogo di ip oduzione ( i o) di ques i pesci con e mano: Seklieji
laghe ai dal pun o di is a della pesca sono di ipo ca osinio-lininio o ca osinio (T.
I an.). Pe seman ica plg. Ka sbalė 2 b. Kl 59. P esumibilmen e pe la s essa
agione bala è s a a innomina a Lydekinė b. Kl . Lydekos, secondo
l'enciclopedia60, p e e isce e min ì o len amen e co en e acqua e p o ili
densamen e apżėlusi luoghi. Ques a desc izione dei mic og uppi può esse e
chiusa la popola e espe ienza illus uojančiu asi, in ques a a ea za issa o dal
i oosios lingua: Mūsų dù pinyčiose daug žu ų (Pl ). Da ciò che è de o, si può capi e che mol i di ques i polkė ų luoghi sono s a i innomina i secondo des inazione.
c) luogo helonimas
Kieno a i e a in palkė es luoghi, pa odo e ques a helonimų mic og upė. I suoi
app esen an i in i o linguaggio ipica si uazione di innominazione co isponden i
secondo nusis o ėjusį modello susda ę i nomi; la pa ola mo i an e qui signi ica
osýnas b. V – ka osų bala. Žalčiukýnas s . V – oplių bu imo (gy e-
namoji) ie a, plg. lie . žalčiùkas ‘žalčių jauniklisʼ. A k eip inas dėmesys i į ai,
luogo: Kakad žalčiu nell'a ea s udia a può esse e chiama o non solo inenoidino in
se p a ę pašus ep lis, pe ò e qualsiasi animale appa enen e alle se pen ee61.
Analizzabilecaso, sembi, non eccezione, quando in odomìmen o
nonconc e izzando pasce kamas ipiskissimo nome appa enen e ai se p a ėms
animale, plg. Žalčiabalė b. B b62.
Il luogo di soggio no ( esidenziale) dei Ku klys innomina a Pa plynė plk. KzR (Runkių GA), plg. lie .
pa pls ‘ku klys63, da plg. lie . ku kls ‘s i plių šeimos abzdys, i endo in umėgnoe e a,
u klys, pa plys (G yllo alpa g o alpa) [Ku kliai d ėgyllnas, sp. nenusaus spo s a e a]. (2)
Za e ma e due app esen an i dell'indi e o innominamen o: Pe keliškių k. anlogiką. Da inys
con p e acia -ynė dimos a, che pelkė a luogo e ninės s i ies ep esen a i esų 59 A causa .
ke os in o man o duomenimis, bala Velnỹnė b. V , bu us labai klampi, niekas
[iš jos] neišeida ęs. Šie gy osios kalbos duomenys iš dalies a skleidžia į a dy ojo
mo i acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2016: 248. 60 Accessibile in e ne :
h ps://l .wikipedia.o g/wikiEu opin%C4%97_lydeka [žiū ė a 2019-10-18]. animaleʼ.
61 Plg. lie . žal s ‘nenuodingas į gy a ę panašus oplys (Na ix); be koks gy a ėms p iklausan is
62 Dėl jo mo y acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2016: 248.
63 Pe . da ybos m . Bilkis 2008: 296.
A icoli A icles 127 /
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
pe cepi a come (pa)klaidinančių, p adanginančių elnių apgy en a luogo. Tokį
spėjimą ispi ò conoscenza che da iniai con p eesaga -ynė, a o da
pe son a džių, s udiamajame plo e ma chi pe sone abi an i o i en as luoghi (plg.
Amb azas 2000: 55).
Į a dijimas Velnỹnė s . V , appa is, anche i ela le in e connessioni della
pe cezione degli indi idui a dia oli e schlapi, clampi, luoghi, ques 'ul e io i
demonologizazi azione64. Pe seman ica plg. Vélniabalė b. KzR (Runkių GA); M j
(Šunskų GA), Velniabalė 2 b. K sn; b. KzR (Velniakalnio GA); Vélniaplynė plk. KzR65,
Velni balái ė b. B b66. Come is o da localizazione indicodì, i nomi dei luoghi isc i i
gi ininkijų anke he, aigi, maggio anza menė ų indi ido imagduo ę sužadinusių
heloobjek ų e ano uo i abi azioni luoghi con ini.
1.2. Insegnamen i secondo la posizione di o a e degli id oogge o.
ypa ybė ⇨ helonimas
Locali à del d e ino (1), al e zone na u ali (2) e mename luoghi
(3) igua do:
(1) G e a ba ago elkšojusi bala innomina a Ba agnė b. KzR (Papil io GA), plg. lie . ba ãgas ‘p ikabinama
ai qua o di ca e pakeliama e nuleidizza a pas ogė sieno, pagudi, u pėms k au iʼ, ‘maniežo
pas ogėʼ, ‘pašiʼū ė). (2) G e a lūgo Lūgaũnė b. M j (Šunskų GA)67, plg. lie . lūgà, lgas, lgas ‘upės
užliejama dubi luogo; klampi upės a šakaʼ, anche plg. kalbinį pasaulė aizdį i ildin į sakinį, da i osios
kalbos a ixsuo ą in un'al a a ea: Kiek ieną dumblingą eže iuką lūgeliù adinam (Ds). A causa
o maliosios s u u a e seman ica plg. e eė a dį Galaũnė k m. Vl68, balo a dį Lūgo bala b. KzR69.
(3) Quan o un'al a signi icazione innominazione, a en e s ilis ino dello schnekamosios lingua e
alimanesimo a spal ì, зафиксированный Velniakalnio GA. G eičiausiai a okiau dal illaggio, miško
glūdumoje elkšojusi bala è s a a innomina a Peklinė b. KzR, plg. lie . luogo [Iš auk iš andens agu ką
uo kai peklà (juodas) pasida o J b; LKŽe 64 Rusų scienzia ice Nadežda I. Kono alo a, s udiusi
psicologico demonologemų signi ica o i al ì, i le a o a nella coscienza degli a uali consuma o i
peklnis, -ė ‘pekloje esan isʼ, da plg. lie . peklà ‘p aga as; labai nuošali, olima
della lingua usų, dis ingue a ques i polinkius dell'in incimen o: una pa eus, cos an emen e usando
demonologemes, si in ende conse a e s e eo ipinį (negaamą) a i udine, disposizioni in
co isponden i o ze del male. D'al a pa e, si no a azionale o emozionale p agma izzazione dello
s e eo ipo (plačiau z . Коновалова 2017: 411).
65 Pe ques e . spiegazione della mo i azione e demonologiche mo i azione app esen an ų usų
oponimikoje c . S ide skienė 2016: 252.
66 Pe l'ul imo . mo i azione dell'in e p e azione c . S ide skienė 2017: 86. 68 Pe quan o
67 Ano in o man ų, [bala] apaugusi medžiais.
igua da l'o igine e l'a iba di ques 'ul imo balo a dzio c . : LVŽ III 3146; Bilkis 2009: 256; 2018: 212234.
69 Dėl . mo y acijos aiškinimo ž . S ide skienė 2017: 87.
DALIA SVIDERSKIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI egis a o esempio da au osakos: Tamsu
kai pẽkloj (labai amsu)]. Pe seman ica plg. Pklia ais is b. Šil70. Quindi, balo a džio
Peklinė numanoma signi ica o nuošalyje, lon iei esen i bala71.
1.3. Insigni ioni secondo il pos o occupa o dagli id oogge o
nello spazio. 1.3.1. In oducinimen i secondo hyd oobjek ì occupa a pa e dello spazio.
ypa ybė ⇨ helonimas
(1) Tiesioginio į a dijimo ep ezen an ai.
Geoogge i, essu i ispe i amen e nei e i o i dei illaggi Vengelnica e Būdninkų,
a icina i Galnis b. Gdl; s . Gdl [I galnis Jonas e a a i a o (ku s illaggio gale i e)
Al ; da plg. lie . gãlas ‘[...] daik o k aš inė pa e (p adžia, pabaiga)ʼ]. Nel p imo caso
di innominazione la i e imen o dell'ogge o e il nome del luogo non coincidenza
(Galnis y . g., bala mo . g.) ačia quan o dubi a e, se pun i non sia s a o assegna o
al o, g e a excio, nome dell'ogge o72.
Un ce o a ea del e i o io del illaggio di Šiauliškių, p obabilmen e besibo an e con
al o e i o io del illaggio, occupėmęs ais as į a dy as Kampinis s . P n, plg.
lie . kampnis, -ė, anche plg. lie . kapas ‘pie a, do e siice a due linee, pian ume,
pa e i o ogge i, ke ėʼ [Ke ė dal uo i, a kapas da in e no isume J. (LKŽe)].
Ques o . i ela i nomi kū ėjo s a egia du an e il p ocesso innominazione:
iden i ica a igua do alla mic oaplinkosa che ci condiamo e di e enzia a secondo
is idès imen o nello spazio. (2) Il app esen an e dell'indi e o innominazione.
Secondo allo aina popolazione locale samp a à, abi azione del luogo (paimo) cen o
exusa bala innomina a Ašnė b. M j, plg. lie . ašnis, -ė ‘einan is pe ašį ʼ, da plg. lie .
ašs ‘ iesioji, einan i pe kieno cen ąʼ. 1.3.2. inse imen o secondo la dis anza
dell'id oogge o dalla supe icie.
ypa ybė ⇨ helonimas
Lokalią padė į ispe o alla supe icie della e a issa da supe icie al di so o del no male li ello
emolès geoobjek , innomina o Ka ilinė b. P n, plg. lie . ka ilnis, -ė numanoma e ninės s i ies nomų
[Ka ilnis a a a as (ka ilo pa idalo gilesnė ie a upėje) OG174 (LKŽe)]. Taigi,
kū ėjo il conce o di luogo p o ondamen e esen i bala (in o man o eigimu, изджиūs ama). Pe
seman ica plg. Púodžiaplynė b. KzR, Púodžia ais is b. KzR73. Ques a asis ., egis, app esen a
una igū a y inį MM. In oducidime, pe ėmę na inių zonų, nelle quali c esce na u almen e
de e mina i ū 1.3.70 A causa balo a džio mo i y acijos aiškinimo s . S ide skienė 2016: 252253.
šių augalai (1), gy ena am ik os ūšies gy ūnai (2), pa adinimus.
Pe quan o igua da l'acqua a icinamen o lie u ians nau osakoje anco a s . Būgienė 1999. 71 Da
plg. lie . peklnis, -ė p k. signi ica o ‘mol o g andeʼ [Pie os quella peklnēs kol nušienauji! G g]. 72 A
causa di ques o . da ybos anco a s . Bilkis 2018: 212234.
73 Dėl pas a ųjų . mo y acijos aiškinimo da ž . S ide skienė 2016: 254.
A icoli A icles 129 /
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
(1) Aleksand o Vanago sos ene a, hid onimai, o igę da kuopnej signi icanza nomi di
pian e, ha luogo, nella quale quei pian e mol i, signi ica o. Ma quegli luogo non
necessa iamen e è l'acqua s essa, pe ché si pa la non di pian e acqua iche. Ma,
ad ogni modo, ques a specie opoobje i sono desc i i secondo pian e ... (anche
c . Vanagas 1981: 90). Quello che de o di iumi e eže ų nomi, pa e applichi anche
helonimam. Di segui o engono p esen a i da lingua i a paludi i oponiminie
me oniminio as e imen o casi, co isponden i schemą: luogo, nella quale mol i
de e mina i ipi di specie non di acqua pian e helonimas.
Quindi, al e palkė e luoghi, exuse g e a non acqua pialais, ungii apaugusių luoghi,
in odo i e ques a ųjų nomi: A ie ýnas b. K sn (Kalniškės GA), Ba a ykýnas
s . KzR (Jū ės GA), Be žýnas b. KzR (Papil io GA), Dilgėlýnas b. K sn (Kalniškės
GA), Ka klýnas b. V ; Papa ýnas s . V , Rūškynýnas s . KzR (Velniakalnio GA),
Šal ekšnýnas s . Ld n, Uosýnas s . Igl (Va nabūdės GA). A ques o mic og uppo
a ibui i e helonimas Va liacibulỹnė b. KzR (Runkių GA) a liacibulių g ow h place,
plg. lie . aliacibulis74 ‘ okia žolė, simile a s ogūʼną. Appa en emen e, a ques o
mic og uppo a ibuibile un al o helonima. Agu kiškės GA secondo, bala con
a bus i innomina a Ka klỹnė b. KzR (Agu kiškės GA), plg. lie . ka klnė ‘ ie a,
p iaugusi ka klų; a bus i ka gli75. (2) Secondo schemą di as e imen o
me onimico luogo che con iene mol i ce e specie di animali non acqua ici
helonimas adęsis balo a dis: Ba sukýnas b. KzR 1.4. Nominazioni secondo
(Runkių GA), plg. lie . ba sukýnas ‘ba sukų gy enamoji ie aʼ.
id oogge o pe des inazione.
a) a ibu o helonimas Žmogiškoms eikmėms ada a bala con de e mina o clojiniu,
a a e so la quale e a possibile pe ikela e (pe ei i, pe ažia i), innomina a Dilnė b. KzR76,
plg. lie . dl ‘s ė a len a, g įs asʼ [Kelias pe pelkę s o ais g s ais g įs as J.]. A causa
o maliosios s u u a e seman ica plg. anden a džius: Diln a is g . Skd (LVŽ II 74
Leksinio mo y a o iaus a osenos plo a (VšR) e hyd oobjec di locazione coincidono.
277)77, G įs abalė 2 b. Ss [lie . g s as ‘ ąs as il o (kelio, klojimo...) g indiniui,
75 Pe . da ybos m . Bilkis 2008: 285.
76 Anco a c . Bilkis 2008: 174, 178; LVŽ II 276, do e . siejami con pe son a džiu. Men e si
. į Lie u os ie o a džių žodyną (2014) dėl nežinomų p iežasčių nepa eko, žodynas iksuoja os
analizza la s essa o maliosi aiškos al e a ee oponimiche da i (Dilnė b. Ssk; Dilnė Dilnė b.
K kn).
77 Qui ques 'ul imo ., egis, quali ica o di e samen e: sudu inis . P imasis sandas om lie .
*dilnis, plg. p d. Dlis, Dils, Dlius (LPŽ I 497, 498); secondo sandas dal lie . ã as ‘g io ys, mažas upelisʼ (LKŽ
XI 333). By he way, A. Vanagas anche abejojo upė a džio Diliaũpė p imojo sando pe sonali a dine o igme
(da z . Vanagas 1981: 86).
DALIA SVIDERSKIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI g indaʼ]78, Til abalė b. K sn79. Da plg.
numanomomimo inse imijimo si uazione i pelkė ų, schlapių luoghi peculia i à
nusakan e sen inio: Da lė o ežimas pasuko klampiu, ižiu pelkių keliu (P. C i .).
Rais a a džio dangos quali à du pės ispi a o nell a dijimo Du pinė s . P n
susida ymą, plg. lie . dù pinis, -ė ‘su du pėmisʼ [Čia dù pinė pie a, žemė K ]. Tokį
spiegazione pa emia nel ques iona io зафиксированный информанта этого места
описание: [ oje месте] kasda o du pes.
Helonimo Kanãplinis b. P n numanoma signi ica o kanapių, plg. lie . kanãplė
‘kanapėʼ80. Gini kūnų. anke os in o man o da i, [baloje?]81 me kda ę linus e
kanapes, i le e iboš inių augalų pe di bimen o p ocessi, eseguy us i iamajame
plo e. Da plg. ale osse azione con e man iu . Mi kyklùkė b. K sn,
зафиксисованную из живой языка исследовамаеме плоте [lie . mi kyklà ‘ ie a
(kūd a), do e mi komi linai, kanapʼės, Mi kykloje kanapės mi ks a due se imane
Lp]. Secondo des inazione, u ilizzo allo žmogiškoms necessi às, po e a esse e
innomina e anche qualche pkė a luogo. Plaušinė plk. V (Mozū iškių k. ank.); s . V
(Meškynų k. ank.)82 plaušų pelkė. Mozū iškių k. anke os in o man ų i da i ipo a i
mos ano in ques o e nico a eo condo i la o i di accol a di g eggio [į ais ą]
pe sone ėję plaušų lup i83. Da plg. lie . plaušnis, -ė ‘ a i o da plaušųʼ [Plaušniai
aikščiai s ip ūs come ilos Ž ]. Da ques a ųjų, umana espe ienza ixuojan i,
isc izioni si può numina , che ka nienes plaušai qui po ebbe o esse e consuma i (di
lo o ejamo co ės, essžiamas o eus maišų audinys e k .).
b) ca a e is ica helonimas
Ti iamoji medžiaga pa odė, kad g e a s a inių elkšojusios balos aip pa
po e a esse e a icina e secondo paskin ì: Ga ba inė b. KzR, plg. lie . ga banė, ga bá nė, ga ba nià,
ga bá nia ‘kailių i odų augykla, di b u ėʼ84 kailių, odų di b u ės bala; A iniškė s . P n, plg. lie . a nė
‘a ių a asʼ a idės bala. Ques 'ul imo nome del luogo o ma e i e imen o dell'ogge o non
asso igliamen o es imonia che più p obabilmen e è s a a innomina a bala, e non ais as. Tokį spėjimą
pa emia e 78 Pe l'ul imo . mo i azione spiegazione c . S ide skienė 2016: 250. 79 Pe ques e .
mo i azione dell'in e p e azione c . S ide skienė 2016: 254. 80 Pe ques o lessinio mo y a o iaus usų
onomas ikoje c . Πолякова 2010: 11. 81 A en ia a o no alla nonu apimen o del nome e dell'ogge o
indicoda giminés. 82 L'indicazione dell'ogge o e il nome giminés non coinci anza più p obabilmen e
es imonia nonikslią iden i icazione dell'ogge o o cambiamen o della zona na u inea.
83 In ques a plo e unziona ( unciona o) pa a des Plaušnis, Plaušinái is (pas a ąjį J b pe sone
chiamano Plaušnis) (LPŽ II 469).
84 Pe al i . s . LV III Ž 77.

S aipsniai / A icles 131
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
nel ques iona io ipo a i da i degli in o man i: a is p ausė85. Abie a g e i s a ini
elkšojusios balos, ma u , sono s a e u ilizza e e ad al i, con s a ini des in i
co ela i, necessi àmesse.
c) Il nome del luogo in cui si la biano, median e as e imen o me onimico è s a o
assegna o balai Skalbỹnė b. Ss, plg. lie . skalbnė ‘ ie a skalʼb i [Nueik į skalbỹ
Všnę, asi an len os muilą i galėsi išsip aus R]. In ques o caso la pa ola
mo i an e signi ica luogo ( ie a helonimas).
2. DABAR NELLA ALLI ALCHICO RAGIONE
PRIESAGINIAI HELONIMAI
2.1. Ai ini di spiega e balo a džio Jaučẽnė b. P n86 mo i a i a, a i a a a enzione a
al i linguis ico plo e unzionuojančius analogiškos o maliosios s uk ū as da ini:
Čiuo nė Čiuo nis s . (Bilkis 2008: 173)87 [lie . čiúo ė ‘kiaulė, čiukėʼ, malon. čiúo is
‘mei ėlisʼ]; Gaidnė b. K kn (Bilkis 2008: 190; LVŽ III 1115), ag onimą Gegnė p . (LVŽ N III
117)88 [lie . geg, ggė ‘pa asa į kukuojan is miško p ackis (Cuculus cano us)ʼ]. Oggi
ques i . mo i azione si può solo in e p e a e. Nel e i o io d a o Ašmin os
elkšojusi bala po e a esse e chiama a Jaučnė a causa della sua gaba i iškumo, . i.
g andezza. Sulla base ol osaccoje o mą scelgendo pe causa dubbiosa alo e di
už iksuo u au inio e inimo pa yzdžiu Didelis kaip jau is, k ailas kaip a inas
(Pšl), plg. spėjamai p iešingos eikšmės . Gaidnė (g eičiausiai šią į a dijimo
ogge o, la sua idonei à ai soli i žmogiškoms bisogni). Ques 'ul ima in e p e azione è
suppo a a dal Li huanian ie o a džių žodyno (2018) ma e iale e sua in e p e azione:
non pochi nomi di luoghi non abi a i possono esse e o igina i dal lie . gaids ‘naminis
paukš is, iš ų pa inas (Gallus gallinaceus), e alcuni dei quali di ali o igini .
mo i azione, ma y , co ela a a un app occio nega i o agli ogge i in nomina i, indica
la lo o menkum, mino i udine, nede lingumą (pa y, Gaus, alia dp ūdis, nobody o
ha he e žolė, p as a Ga dmiškis augi a a, miške ne augu i) (LVIII 1189). In ale caso
85 A causa dell'ul imo . da ybos e o igine anco a m . : Bilkis 2008: 65; LVŽ I 244246, do e indica a d ejopa
possibili à di o igine: iz lie . ã inas, ki a e us, iz a d. Ã inas. 88 Da plg. al e s u u e in ia dijimus
86 Ašmin os d a o anke oje ašoma: p igė ęs jau is.
87 Dėl . au en iškų lyčių pa eikimo da ž . LVŽ III 78: Čiuo nis ‖ Čiuo nius s . Ab.
Ggia ais is b. Skm; Ggių balà b. Lkm (LVŽ III 117). Ano e noling is es Jelenos L. Be ezo ič (U alo
ede alinis uni e si à), usų oponimijoje gaidžio immaginidinys mani es uoja su icinum dell'ogge o
in iam iamojo, la sua p esenza nonolimime a abi amokas in iami oio casai (plačiau c . 89 Be ezo ič 2001:
joje kaimo aplinkoje. Tipinė į a dy ojo pozicija, o ien uojan is supančioje e d ėje, a skai os aš-
3738).
DALIA SVIDERSKIENĖ
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI ques o a icinamen o šlie ųsi ai al i, o se
liaudiškoje sis ema ikoje secondo la unzione ios gaidžiam epakanka acqua
(paski į) sie inų į a dijimų: bala, ski a jaučiams ge i (didesnė), i bala, iš ku-
(mažesnė, menkesnė). G eičiausiai a causa oscsaus (neskaid aus, nonpe š iečiamo
o pan.) balos acqua ši è s a a nomina a Sakalinė b. P n. A causa di ale spegno plg.
nazionali li elli di pensie o i le inen i sen ini su ques o uccš ì: Sakalėlis buodas,
buodas neda y as NS366 (LKŽe); Uno e a ne o come sicalo, l'al o e a ma gas come
genelis JD791 (lo s esso). VK lapeliene isc i o e in al i luoghi della Li uania ques o
nome į a dy ų opoobjek ų, che anche po e ano esse e nomina i pe il scu o della
e a de o ma: Sakalnė pie a p esso Me kio Va ėnos . Jakėnų apyl. Maskaukos k.
(1985 m.), Sakalnė exusi ganykla Ga gždų lsč. Maciuičių k. (PKk ka elė). Objek ų
nuo odos (locali posizione p esso iè ed ecc.) quan o suppo a anks esnį spėjimą.
D'al a pa e, innominijimo Sakalinė b. P n susda ymą po e a nullem i e
gaba i iškumas, . i. mažumas [lie . sãkalas nel ques iona io su balà non iene
o ni a alcun ul e io e in o ma y ių da i, aiudanci più chia amen e capi e
‘ oks plėš us paukš is (Falco)ʼ; Sakalas mažesnis už anagą J.90]. No s Apušo o k.
l'inse imen o condizione, da i VK quan o pa emia l'ul imo spazione: Ga gždų
lsč a d. Maciuičių k. 1936 m. (ki o plo o) nel ques iona io paludi o che Sakalinė 0,2
ha dimensioni kal a91.
2.2. Id oobge o nome Cigánska b. M j sie inas con lenk. cygański ‘čigoniškasʼ (SJP I 358)92. Con quali
deno a o (balos) peculia i à in e i o e ha lega o čigoniškumą s udiamajame plo e, si può solo
in e p e a e o se con gaba i iškumu, i. i. nedidele e i o io abi a o locale elkšojusios balos
po a a. A causa della s essa ca a e is ica (delle piccolezza id oogge o) p obabilmen e è s a a
innomina a e un al o angolo na u ale na u ale (balo a dis isc i o Agu kiškės GA) Mozū inė b. KzR93,
plg. al a in es iga i o a ea innominazione secondo gaba i iškumą ep ezen an ą Moz gi ė con
l'ogge o indica a nedidelis miškelis Ld n (VK). In ques a on e esis e e più za issa e isc izioni,
es imonian i che inse i imo ã ama pasi ų e ninės g upės žmogusʼ) app esen a una mino anza
dell'ogge o inse ijabile, e insieme 90 Nel nos o paese Raudonąją knygą 1976 m. egis a a
enkamas mozū ų e ninės g upės asmens pa adinimas (lie . moz as, -ė ‘mozū-
mig uojan i spa nuočių sakalų kelei ių ūšis, le cui app esen an i in ambien e na u ale di abi azione
accolgono spesso ampie aukš apelkes, pušynus, miš ius spygliuočių miškus. a. I nidi di ques o uccello
spo a i e P ienų ajone, Žu in o eze a e (plačiau ž . accesso in e ne : h ps://www.del i.l
XXg ynasgam a/nyks an i-pauksciu- usis- is-dazniau-su inkama-mies uose.d?id=665637 [žiū
2019-18-11]). Quindi, ques i spa nuočia ai app esen an i dell'a ea s udiabile po e a esse e conosciu i e
amilia i. 91 Skil ie La supe icie della Te a specie, ispaisda, quali à sc i e: sabėlynas, mol o pie e e
pušelės c esce.
92 Pe ques o . da ybos e o igine spiegazione c . LVŽ II 18.
93 Dėl helonimo Mozū inė, už iksuo o ki ame Lie u os plo e, da ybos ž . Bilkis 2008: 166.
A icoli A icles 133 /
P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
i iš eiškia į a dy ojo e inimus šios e ninės g upės žmonių a ž ilgiu: Mozū as
(nk.) 200 m lungio g io ys Kauno aps. Raudond a io lsč. i GA 1936 m.; Moz as 0,3 ha
al ezza Ma ijampolės aps. Sasna os lsč. i GA 1936 m. ( i id). Žydnė b. M j bala,
p obabilmen e così innomina a a causa neskaid aus acqua ( o se s a a gili), . y.
amsi bala. Tokį spiegazione po ebbe sos ene e l'appellia i ino nome di pe sona
lie . ždas, -ė ‘žydų au ybės žmogusʼ (DKŽ 170). Ques a asis (žmogus) di
ques 'a ea memb i della comuni à kalbinė è desc i o come o malkų k ū aʼ [Kap
„ amsus“: Aš panašus oks į ždą, juodas bu au (Ss). Ki a e us, i iamajame
plo e ždas gali eikš i s a inio pa adinimą ‘lauke sus a y a pe pučiama du pių
džiūs a du pės, k auni in žydùs po cinqueas kulbukes B b; Kai su ežda om du pes,
į žydus suk auda om Vlk ]. Quindi, bala, s a a ade a s a inio, po e a esse e
innomina a Žydnė. in ale caso pe . s u u a e seman ica plg. Ba agnė b. KzR,
i enendo che dell'ul imo innominijimo signi ica o bala, s a a g e a s a inio.
2.3. Al ine di comp ende e e spiega e, quale ca a e is ica del luogo è di en a o
dell'in as azione Laumikis s . P n94 pama u, a i a o a enzione in apelia y inės
leksikos ep ezen an o, di usio innominijimo appogma, a osenes gi ojoje kalboje
casiu: lie . laũmė p k. ‘kas neg ažus, apsileidęs (ke nojan )ʼ (lie . keno i, -oja, -ojo
‘jauk i, e lio iʼ); laumšluo ėmis (Viscum album) sono chiama e ne ikkusios, in šluo ą
adul e, susime usios a žių šakos95. Anche bo . skalsė (Cla iceps pu pu ea) è chiama a
laume a causa del colo e scu o della pian a [Laumės [ ugiuose] è di colo e ne o Js ].
A enendo al comune lingubinio mondiale aizdì, yškėjan į da accon a e a osenos
esempiozi, si può a e p esunidą, che ais as p obabilmen e innomina o a causa del suo
scu o, o se nelygaus (dėl in gumulus susime usių растений96), . i. susi ėlusio, pi u a.
Fundamen ando ques a in e p e azione, plg. Juodkis ež. Ob (VK), analogo di innominijimo
di pe sona p d. Juodkis (LPŽ I 858), appellia i esa nominazione app esen an us ké šikas
lie . bál ikis, ba ikis ‘bal as kiškisʼ [Bál ikis iš miško į laukus nebėga Lkč], lie .
‘ke šas mei ėlisʼ. A causa spėjamai aggio nui o supe icie di con oluzione segno di
anco a plg. Čiulkins s . Gdl (lie . čiulkins ‘gumulas, gniužulasʼ). A causa semanįnomiimimo
ikos plg. ki us Lie u os anden a džius Laumlis ež. Aln, Laũmis ež. Pl 97. Taigi,
p ocesso du an e ais ù assegna o il nome Laumikis ce cando geog a ia zona non solo
dis ingue e da ambien e, al i paš o aizdžio zonų, ma ją e alu a e.
94 Pe il ais a nzio anche c . Bilkis 2008: 39. 95 Lie . laušluo ė ‘pacen a e del ungo pa assi a io
b anchie degli albe i, ma u a e in sluo a; laumės šluo aʼ 96 Da plg. da aš ų za iksuo o sakinį: Žolyne
[I aip šiandien da medžiūse ne ykusias šakas laumšluo ėms adina S. Dauk.].
gausiai auga iks os: šluo elinė, kups inė, še iuo oji e k .
(LKŽe).
97 Pe ques a ųjų . s . 1981 Vanagas: 111, che engono p esen a i Demonologiche signi icazioni
hid onimų posky ie ( i id, 110112).
DALIA SVIDERSKIENĖ
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
IŠVADOS
1. P iesagų de i a ų y imas p aplė ė mo y acijos eiškinio samp a ą, leido ques o
enomenį pe cepi e come impo an i e nokul ū inės in o mazioni on e. Du an e
ques o s udio app o ondi amen e s udia e e ninè s e a app esen an i dei
mondiė ok, pensie o peculia i à i elò non solo pa agionali, insis en i analogie g įs os
me a o o, ma e me onimije. Pa icola men e p eziose conside i ina me a o a
luogo è uomo bala Panai ė V e me onimija luogo è animale pelo colo a (a scol is)
plynė Bė ókas V . Nel p imo caso il luogo appiani o a uomo iolando seman ina bina inę
opposizione i as s. mo a as, secondo į a dijama secondo pa e e u oumo
appo o, i ela o più ampio campo del pelo dell'animulio a spal io a osena. Abu
inse ijime g įs i s a oe iška cul u ü ine pa i imi. Uni e salesnės, g įs os
žmogiško mąs ymo s anda d ais, me a o as, su enamas e ki ų au ų oponimijoje:
luogo è indas ūd Blilis b. KzR, D usknė b. M j, Ragù is b. Ld n. Esse i elano e una ce a
immagina a g adualinì aspe o della buoma locale (įimagina a quan i à di con enu a
d'acqua). L'indagine i elò che il nome del luogo Bliūdlis signi ica o con enu o
seman ico conco e con al i sc i i localmen e coinciden i balì lėkdas b. KzR (lie .
blidas ‘dubuo; in lui elpan is quan i àʼ), Šáukš as b. KzR (lie . šáukš as ‘ʼ ankis
skys am, i š am o bi iam mais ui dė i bu ną; quan i à p esa in ques o ankiu),
To ieka b KzR ( o ieka lėkš ; quan i à, chiamando e) in e mini u chi, i elando in un
ce o s a o, aspe o del nome dell'immagina o. Lb , cui base dell'inse imen o
de e mina o de en o e di ca a e is ica, egos o gan (lie . bal ãkė ‘bal a, ado a
Nomina y iniu požiū iu sa i as me oniminio į a dijimo a ejis Bal aknė b.
akisʼ), che si o a nella zona supe io e della pa e del co po di un i en e ( es a) la
cui ca a e is ica (akluma) immagina amen e ca a e is ica e in ia ijama
heloobjec (bala zaakusi).
Valen e ling okul ū iniu aspe o seman iche nominazione app esen an
Cibulnė b. Igl, co isponden e pensie o schemą: mangiis, nel quale mol i onioni
klampi ie a, ku ioje, ma y , daug į s ogūnus panašių augalų ( a liacibulių ?), a -
sc edgian e, come indi ido consape olezza kylančios associazioni p odu uoi
nuo i signi ica i.
2. Du an e l'esecuzione della ice ca è s a a disponibile quan o più de aglia a
no a ą, ski iama daug dėmesio lokaliajai helonimo padėčiai e d ėje (bu imui
in o mazione sul e i o io del de i enamen o o al di uo i di essa), ques o ha
pe messo aggiunge e ul e io i isul a i: no a e, che la maggio pa e dei casi di
innominazione me onimico p obabilmen e lėmė gli s essi ogge i innominijamì del
luogo di p esenza al di uo i degli insediamen i in o no. Igno ando indi iduali
de e mina e locali à ca a e is iche, al pos o p esen e meno socialmen e
signi ica i a, ques a inse i ia economischiai g e a, nede inėž u dis anza, exusios al a luogo nome, nesuku ian nuo o. Inol e, me oniminio