360 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
HARALD BICHLMEIER
Sächsische Akademie de Wissenscha en zu Leipzig
Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g
mokslinių k ypčių: Toponomas ik (Ge manisch,
Kel isch), Al i anis ik, Mykenology, Indoge manis ik,
E ymology.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-17
Pe e Wiesinge , Alb ech G eule
BAIERN UN ROMANEN.
ZUM VERŠÄLTNIS DER
FRÜHMITTELALTERLICHEN
ETHNIEN AUS DER SIGHT DER
SPLACHWISENSCHAFT UND
NAMENRESCHANG
Ka og a ija: Michael Sche bäck.
Tübingen: Na F ancke A emp o, 2019, 250
puslapių. ISBN: 978-3-7720-8659-5 (P in );
978-3-7720-5659-8 (E-book)
Toponomas ikos y esnių kalbųšakų (Mi el-)Eu opos ampa
indoge manis ische sei s nuo me ų(dehn )en ne (daug) sis emingai i .a. be eik
monog a iniuose da buose y inė a. Išim ys y a a ski i da bai kaip Scheung abe ,
G ünzweig (2014), ku ie be pe plačius uožus pi miausia ik esamą žiniųs andą
zusammen agen, be ik ai naujų esul s pa eik i. Sis emiškas o kalbos ma e ialo
y imas an daba inio Indoge manis ikos būsenos y a aip oliau ienas Deside a
mokslinių y imų. Didesni y imai ado .a. į kel inį onyminį ma e ialą ie oj, ku is
u bū kaip ge iausiai y inė as gali bū i laikomas (Falileye , Gohil, Wa d 2010;
An ei e 1996, 2016; Sims-Williams 2006; Raybould, Sims-Williams 20072009 aip pa ki i
daugybė y imų į asmenų a dus, kaip pa yzdžiui Meid 2005). An ak ualaus
indoge manis inio lygio bu o nis en y a pagal sa o pa ies pa eiškimą pi miausiai
pa ašy a, kad iena ( ez. aip iki šiol ne nepažįs ama i u bū aip pa nuo
Pe e Wiesinge Alb ech G eule. Baie n und Romanen. Zum
Ve häl nis de ühmi elal e lichen E hnien aus de Sich de Sp ach-
wissenscha und Namen o schung
Recenzijos Re iews 361 aip pa An ei e io (2001) y imą apie an ikų
pe kel uosius Pannonijos pa adinimus. Iš yškin i y a a siž elgian į andenų
pa adinimus DGNB (2014), ku is nepaisan jo ūkumų de alėje i jo pe nelyg
umpos ( sl. Bichlmeie 2015, 2015a) gali bū i laikomas da bu, ku is eikia ge ą
apž algą. Iš šios pe spek y os mažiau pa yko y a DONB (2012), kas aip pa į
pe nelyg umpe s aipsnių i daugiau da į p o esinį dispa a umą be eik 90
edasuo ojų s aipsnių y a.
1. ALLGEMEINES ZUM BUCH
Das hie o zus ellende Gemeinscha swe k de beiden bekann en Ge ma-
mažiausiai ieno dešim mečio nebė a s a bi HypoThese paneig i, ku i apie ai i po
2000 me ų ypač a cheologenki kliuose papli usi a odo bū i: D. Baie niai bū en
omanų kilmės bū ų (s. […] 25, 21) Kaip abiems au o iams ai a odo aip pa Rez. dėl
o, kad bai inis daba ka ą y a a ie ä Vokie ijos, aigi Ba a ijoje i Aus ijoje
iesiog pi miausia kalbama okiečių, neaišku, kaip ienas gali pa ek i į šią pažiū ą. 2.
ZUM ERSTEN TEIL DES BUCHS (P. 1198) Pi moji knygos dalis daba a sisako daba
bū en su šia eo ija iš a cheologų aiseinande i paneigia ją aiškiai. Po mokslinių
apž algų y a bai inė kalbų is o ija i su uo i a dų in eg a ų į bai ų is o ija
pa yzdiniu, jei i biskuome gana kondensuo u būdu aizduojama. Apgailė ina y a,
kad jos isuma ik ai iš esmės eisingi laiko duomenys už eikimą pa yzdžiui iš pi mo
i an o ga sų pe kėlimas, i-Umlau , a-Umlau , jaunesni monoph hongie ungsund
Diph hongie ungsp ozessen e c. iš esmės be nuo odų į ki ą li e a ū ą siūlomi. Tai
gali čia už mažiau su ma e ija pažįs ami skai y ojai biskuome nepa eikiančio
įspūdžio a si as i, ienas u i ai su nuo Ve . (šiu Wiesinge ) ne naujai laimė omis
žiniomis da y i. Tai y a iš iesų mažai ka ą a ejis.
Knygos u inys a siž elgian į ga sinių p ocesų ge manų- okiečių da i imus
bū ų čia abella iai suda y as, dėl ko aip pa a ski ai nuo ienas ki o
nuk yps ančios da i imai ampa ma omi:
HARALD BICHLMEIER
362 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
P ozess Da ie ung Sei e
En undung
u ge m. *a onsilbe
o -/ ühu ge m. *o > wohl
į ykzogen den um Ch . Geb.
ollzogenen 84 ge m.
ėliausiai um Ch . Geb. 61
Ga s andelio iš o > a
En undung o -/ ühu ge m. *o
pas Taci us) iš a dų
*ō ne ėliau nei im 1. Jh. Ch . n. 61
> po 1 Jh. n. Ch .? 61 u ge m. *a
o -/ ühu ge m. *ā > u ge m.
kompozicijų uge (Cha io alda
ollzogen senesnio i-Umlau
um 600 62 užbaig as
u ge m. *e > iab dem 2. Jh. n. Ch .,
nuo maždaug 150 iki
išleidžian į 7. Jh. 124
ilgiausiai 700 95 p ieš dem
senesni ak ai de 2.
a-Umlau *i > *e 2. Jh. n. Ch . bis 600 (gleichzei ig
mi dem i-Umlau )
„ on e wa 150 bis längs ens 700“
62
95
Lau shi ung gegen 600
[χχ] ( aip pa po 565
einse zend, ühes ens 49,
einse zend 60, 63, k ik
ca.
ne ėliau kaip p ieš
55, ( , p, k > ss/z, /p , <ch>
in e okalisch) 64
600–650“ 65
650 į ykzogen[en] 66
2. azė 2 Lau shi ung
> ) ca.
(d ( ėlesniam) 1. H. des
700–760“
8. Jh.s 62, 64
65
3. azė 2 Lau shi ung (b
> p) bai ., alem. > <ch> k[kχ] im
apy iksliai 740 iki 780 64, 66
apy iksliai 740 iki 780 65 Anlau ,
Nasal
in he Gemina ion, po /
4. azė 2
> k) e a
Lau shi ung (g 2.
760 iki
H. des 8. Jh.s 62
p ieš 800 65, 66
Hebung o > u_NK 2. / H. des 8. Jh.s 62
jünge e i-Umlau 2. H. 8. des Jh.s
ė ahd. 126 Laikas 11 Jhs.
iki į 12. Jh. 6769 om 9. Jh. iki į
Akcen e iga imas į bis į
silba p ie in eg acijos į aip
Al hochdeu sche
idu į 11-ojo. Jhs. 70 pi moji
Pe e Wiesinge Alb ech G eule. Baie n und Romanen. Zum
Ve häl nis de ühmi elal e lichen E hnien aus de Sich de Sp ach-
wissenscha und Namen o schung
Recenzijos Re iews 363 /
P ozess Da ie ung Sei e
adinamą neuhochdeu sche
Diph hongie ung iš mhd. ī ū Jhs.
Donau aum
jau nuo 2 K a e is 12-ojo.
p adedan nuo mi elbai inio iu
70 .
3. ZUNDEN DARBES DALE
3.1. Gliede ingas
An ąją knygos dalį (S. 99218) apima pagal e i o ijas (Südbaye n: G eule;
Aus ia: Wiesinge ) suski s y us a dų ka aloge (daba pa adinimai
a i inkamoms k yžminėms nuo odoms bu o pe nume iuo i): 175 a dų
an ik- omaninėje adicijoje (S. 9918 786), 208 omanisch-deu sche mischnamen
(S. 186203), 20 Walchen-namen ( aip pa su komponen u […]211). Po o seka
walch- ‘Romane’ komponie e Namen; S. 203–208), 15 Pa schalken-Namen (S.
išskaičiuojamų omanų- okiečių a dų (S. 213218; ik su max. d iejų eilu ės
komen acijomis apie e imologiją), aigi okių a dų, ku ie anksčiau kaip
mischnamen bu o laikomi, daba be ki aip paaiškinami.
Tai p isijung i ada da de ynis ko os (už unpaginie uose puslapių 221229) an, S.
54, Anm. 64 sužinoja skai y ojas, kad ko os 69 (also S. 226229) Wiesinge 1994
paim os. Ka en eile pa s ai nė a paminė a. Sp endžiamas y a knyga su
a skai ymu ab e iū ų (S. 231) i li e a ū os a skai ymu (S. 233246) aip pa
egis u ap a iamų a dų omanisch-an ik, miš ios kilmės, Walchenund
Pa schalken-names (247250 [duispal ig]).
3.2. Apie knygoje naudojamą Indoge manis iką i ašymo būdą ekons uk e
An asis haup eis y a p oblema y esnė knygos dalis. Čia a ski i pa adinimai
ap a iami i aip pa e imologiškai analizuojami. Jis y a pasi ink as į odymai
siūlomi (p i aloma žinoma y esnieji), paskui seka e imologija. Šie pa adinimo
s aipsniai gali nedaug eilu ės, be isai des ne ka ąen aip pa pe pusę pusės
p ie G eule i aip pa pe ieną pusę p ie Wiesinge ilgos bū i. Tai eda p ie am
ik o nesubalansuo umo
HARALD BICHLMEIER
364 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Pa odymas, nes Wiesinge sa o pa adinimo s aipsniuose aip pa žymiai daugiau
is o inės i geog a inės in o macijos įlip i leidžia, nei G eule ai da o. Diskusija
di e iuojančių nuomonių p ie ieno a do dažniausiai ne yks a, biskeim y a du
galimybės į a dijami, ai u bū šiek iek dažniau p ie pa adinimo s aipsnių
Wiesinge io nei į s aipsnius G eules. Ki as ski umas a p abiejų au o ių y a ai,
kad Wiesinge da mažiau nei G eule a odo geban is bū i sugebėjęs, nuo pusės
amžiaus įp as us Indoge manis ikos me odus i ašymo būdus eisingai aiky i.
Taigi andami p ie Wiesinge be eik iš iso ne e lik iškai iš IEW pe im i me odai su
d iem okalais kaip idg. *bhe em- (P. 129), Aspi a ion y a (kaip i ką ik minė ame
pa yzdyje) p ak iškai pe isą kelią ne aukš in as (anda s dažniausiai pas G eule),
Lygiai aip pa galioja labializuo a Sekundä a ikuliacija (ibenda: *g em- ie oj
ko ekem *g em- čia y a aip IEW klaidingai a spindė as). Įspūdinga y a ne
ienodumas, ku i a si anda dėl o, kad biskuome ie oj * a ba * ku i labiau
anglo oniniame s i yje įp as a ašymas su *w a ba *w naudojama, ienas gl. apie
ai s aipsnį į Lech: idg. *wlikwó- ‘Be ouch e į idg. *wleikw- ‘be och en (S. 107;
G eule) e c. Ne ik okie nea i inkumai bū ų da malė pe žiū ą knygos (iš abiejų
au o ių) pageidau ina pasi ody i.
Iš indoge manis inio požiū io y a i in i, kad ge manis inis pa adinimo y imas
daba inį žiniųs andą Indoge manis iką igno a o pe dešim mečius i iš ik ųjų
ik nuo ge ai ieno dešim mečio allmähligiai įženg i p adeda. Tai bū ų čia į ai
pažymė a, kad eikimo ie os abiejų au o ių, Viena i Regensbu g, eben aip pa
os nuo Jochem Schindle a i inkamai. Ge Klingenschmi bu o, du dydžių
Indoge manis ikos, ku ie dalyką aiškiai į p iekį a ežė i jau nuo 1970ių me ų
nuosekliai i išski inai su onologine sis ema di bo, ku is eben aip pa
naudojamas LIV2 i NIL.
Reikia aip pa a k eip i dėmesį į ai, kad iš ge manis inės pusės (ne ik pa adinimų
mokslo s i yje, be pap as ai is o inėje kalbų moksle [al -]ge manų kalbų) ne ik
šiuolaikinė indoge manis ika plačiai ne ecep ijuo a y a a ba bus (ne ka ą, kai ji
explici iai susijusi su ge manų kalba, kaip pa yzdžiui Mülle 2007 a EWAhd i EDPG),
be i kad aip pa Ba a ijos i Aus ijos egionui s a būs y imai apie
kel ologiją, aip pa ie, ku ie y a p ancūzų i anglų kalba, p ak iškai ne į aukiami
į čia u imus y imus (ci uo uose a ski uose) ai aip pa susiję su NBC
e imologija ( . y. e. Esan ūks a šiame knygoje (beliko kaip jau DGNB i in

Pe e Wiesinge Alb ech G eule. Baie n und Romanen. Zum
Ve häl nis de ühmi elal e lichen E hnien aus de Sich de Sp ach-
wissenscha und Namen o schung
Recenzijos Re iews daugeliui ki ų šių d iejų au o ių da bų, pa yzdžiui, Delama e
(2007, 2016, 2012, DLG2, DLG3, DTNG [Pasku inis, be abiejų da bų, ik ai negalėjo bū i
p iim as, nes 1-asis omas pasi odė ik 2019 me ais] kū iniai, aip pa i Falileye
(Falileye , Gohil, 2010; Falileye , 2013, 2014), Raybe , 2003, McCone, 1996, Repanšek,
Sims, Wa d-Williams, Wa d-Williams, 2007, 2009, Zai , 2012 i . . aip pa LEIA kaip
o so išlikęs, be iki šiol išsamiausias e imologinis senkel ų ienkalbės knyga. Beje,
pasi odo pi mesnės knygos bibliog a ijoje kaip e ymologika ik IEW, LIV2 i NIL į,
kas a siž elgian į daugybę ada aip pa a gumen a y ai naudojami žodžiai iš
į ai ių kalbų isiškai nepakanka. Ypač sunk eičiai eikia sa ęs biskuome iš, kad
nepaisan daugelio kel inių požiū ių nei ACS [Holde ], nei LEIA a EDPC (užmi škime
nes da bai Delama es, Lambe s a Repanšeks) ci uo i bu o. Ka ais bū ų sau
ik ai aip pa paž elg į EWAhd a ba į EDPG pelningas.
Kadangi ai iskas jau ilgiau aip eina, ai eda p ie o, kad ka ais ge manis ų
kalbos ėžys ėje (bzw. pa adinimokunde) i kel ologijoje ski ingos o pa ies
a do suski s ymo dalys pe dešim me į šalia ienas ki o egzis uoja( )en, be o
kad diskusija į yk ų: Isa apie Kel ologų a das y a laikomas ben ienam
šim mečiui kaip kel inis1 (i a ai dėl aiškesnių k i e ijų jau i ik ai; gl. Bichlmeie
2016) čia jis ėl ampa kaip idg.-p . s o. p iski as. Be o aip pa aikoma šiam
knygai, kad mokslinė nuomonė į a ski us pa adinimus p ie oli nema o aip einhellig,
kaip ai čia siūloma: Dasselbe p oblema bu o jau a siž elgian į DGNB pažymė ( sl.
Bichlmeie 2015, 2015a). Už šią knygą, ai daba ik ai disku uo i. Knyga bū ų
eikšmingai laimėjusi i bū ų aip du aus į ado ą p ieš okiečių pa adinimams
(Pie ų-)Baje ijoje i (Cen al-) Aus ijoje ap i galėjo. Ši galimybė bu o indes
wenige Pla zbesch änkungen un e lag als das DGNB, wä e es unschwe mög-
lich gewesen, zumindes die gesam e ele an e Li e a u zu den einzelnen Na-
men zu ezipie en und auch un e schiedliche Vo schläge zu E ymologie ku z
užda y a, nes naujas įž algas (p akeiksmu: e ymologijas) siūlančios i
a sisky imus iekian i li e a ū a d iejų pasku inių d iejų dešim mečių gana
nuosekliai nebu o ecipiama. Die
1 Vgl. maždaug Poko ny 1914: 293, ku jis baye inę Isa kaip kel inį pa adino a ba DLG2 191, Falileye ,
Gohil, Wa d 2010: 136; Delama e 2012: 165; DLG3 192; DTNG 1: 390, ku *isa āeben alls sa aime
sup an ama kaip kel inis. Abi pozicijos e e iuoja Bach 1954: 21 ., be iena
sp endimą p iim i.
HARALD BICHLMEIER
366 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Rezepcija šių iš iesų gengiamose se ijose i žu naluose paskelb ų da bų (jokiu
a eju apy iksliai apie saugiai is dešim is ski ingų au o ių pa adinimų) bū ų
galėjusi daugeliu a ejų p isidė i p ie o, kad bū ų iš eng a išnaudo ų a ba iš dalies
ne klaidingų neįmanomaų sp endimų a kū imo a ba, a eju, kad bū ų a mes a ši
į ai ūs sp endimo pasiūlymai, a i inkan i mokslo usancams. Ne pasku inė kaip
pasekmė nech ecepcijos iš dalių laikme inės mokslinės li e a ū os a si anda
a siž elgian į ci uo ą li e a ū ą pa adinimuose s aipsniuose am ik a
endencija p ie au o e e en iali e o (G eule ci uoja ka ais ik sa e, Wiesinge
pi menybė sa e), dažniau ci uojamas au o ius y a dan abe (už Ba a iją) da iš
Rei zens ein (bes. Rei zens ein 2006 [in eg Al baye ns], 1991 [in eg Baye isch
Schwabens], aip pa Rei zens ein). G eule eina bend ą spa siau su li e a ū a ap,
jis ci uoja e ai daugiau nei is pa adinimus, Wiesinge p iešingai idu iniškai
d igubai iek daug, kaip i iš iso Wiesinge io pa adinimų s aipsniai apy iksliai
žymiai ilgesni, nes jie dažnai da E liches į is o iją pa adin o objek o pasiūly i
(s.o.).
Šios nus a ymai daba į iš ink us pa yzdžius pa ody i, bū ų pe oli ado au i i
šio laik aščio ibas sp ogdy i. Nuo oda bū ų čia į išsamiai pa odyimą in Bichlmeie
2020, ku ai iskas į i š ijų uzinų pa yzdžių išsamiai išdės y a.
Iš iso a si anda oks aizdas: Kaip į ikinan is jei i li e a ū osangabena m
y a pi moji knygos dalis, aip mažai į ikina an oji dalis su pa adinimo
s aipsniais. Die na-
mena ikel zeichnen sich übe wei e S ecken du ch olgende Me kmale aus:
• A siž elgian į naudojamą ansk ipcijos būdą (u -)indooge manų
Rekons uk e (*w s. *ṷ, *bh- s. *bh- e c.) sind sie uneinhei lich.
• Rele an e li e a ū a pasku inių d iejų dešim mečių nė a ci uojama (no s
biskuoil susida o įspūdis, kad ji du aus pe skai a bu o) i pasi odė odėl aip
pa ne li e a ū os e iklyje. Nachzu a agen y a bū ų iš iso saugiai ys
uzinas pa adinimų kelių au o ių. Iš Nich ecep ion šios z.T. Sp endimus senesnes
žymiai page inančias a ba paneigiančias li e a ū ą pasekia galu inai, kad knyga
bend ą e ai i š žiniųs andą 2000 me ų, p ak iškai niekada i š o iš 2010 eina.
• Ypač an oje dalyje duo os li e a ū os duomenys y a s ip iai
au o e e en iški, ypač a siž elgian į andenų pa adinimus. Ne nuo ų d iejų
au o ių kilusi li e a ū a g eičiausiai a gu a pusę išima, aigi skai y ojui
klaidingas įspūdis gali a si as i, kad e imologijos iš ų ci uo ų au o ių galė ų
kil i, ką jie
Pe e Wiesinge Alb ech G eule. Baie n und Romanen. Zum
Ve häl nis de ühmi elal e lichen E hnien aus de Sich de Sp ach-
wissenscha und Namen o schung
Recenzijos Re iews 367 be pap as ai ne da y i /. ‘An kū ėjai a i inkamų
e imologijų y a be ku iuo a eju ne ge ai pa adin i, bis eiksniai
sp endimas jau y a ienas
Šim me is sen.
• Tik ienuoliais a ejais y a ka ą konku uojan ys pasiūlymai nu ody i,
ik e ai y a šie disku uojami. Meis inai y a be ik ienas sp endimas
nu odomas, ne isada a (po bend os pažiū os a ba kalbos ėžinės
įž algos) eisinga.
• Todėl y a daugeliu a ejų jau seniai pasenusi a ba jau seniai kaip ne
pa ikimai p ipažin a e imologija siūloma, siūlomi sp endimai aip pa
dažnaidenos a s o auja žingsniui a gal p ieš jau o dem pasiek us, ka ais
aip pa p ieš ai, ką abu au o iai sa o sa o ci uo oje li e a ū oje jau ka ą
pa ašė.
• Daug ka ų y a be diskusijos sp endimas kaip ienin elis siūlomas, ku is į
a i inkamą a dą ci uojamoje li e a ū oje aip i nepa eikiamas, ci uojama
li e a ū a aigi ne bū inai palaiko p is a y ą
E ymologija.
Tai g ažu, kad abs use hesis ienos (kalbiniu požiū iu) omaninės kilmės bae nų bu o paneig a
i kad ienas isą (plačiai)2 p ieš okiečių a denscha z Al baye ns i Cen inėsÖs e eichs
daba ienoje išdės yme beisamė kaip handbook šių a dų e ymologijų y a den. Bandymas,
šiuolaikinė Indoge manis ika į ap ašymą i E als nepa yko bū i laikomas. Inso a ž ilgiu knyga y a
das We k indes nich b auchba : Zwa sind wohl die äl es en Belege alle angege-
ben, die E ymologien können abe – ge ade wenn es sich um kel ische ode ga
o kel ische Bildungen handel – nich du chweg als zu e end beu eil we -
ipiskas a s o as da bų p ie ‒ seniausių a denschichen in (Mi el-)Eu ope iš e ajų su ema
klä ung de Namen mi einzubeziehen is zwa lobenswe , muss abe le z lich
ne adäqua en Indoge manis ikkenn nissen. A di bimas šio seno a denscha zes Mi eleu opos
jo isumoje an undie o indoge manis inio pag indo lieka odėl oliau ienas Deside a . Ji
yks a be no s i ge manis ų puse dažnai ne ecipiuojama a ba ne sup an ama a das už
a dą in lose Folge į s aipsnius žu naluose i su ink uose leidiniuose isai. 2 Hin ewiesen bū ų
pa yzdžiui į s aipsnių p ie (Bad) Ischl, Ille , Ilz, Vils Fils nebu imą, ki i pa adinimai g eičiausiai
ūks a.
HARALD BICHLMEIER
368 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
LITERATUR
1. WÖRTERBÜCHER
ACS – Holde Al ed 1896, 1904, 1907: Al -cel ische Sp achscha z. 3 Bde., Leipzig:
Teubne .
Delama e Xa ie 2007: Noms de pe sonnes cel iques dans l’épig aphie classique. No-
mina Cel ica an iqua selec a insc ip ionum, Pa is: Edi ion E ance.
Delama e Xa ie 2012: Noms de lieux cel iques de l’Eu ope ancienne. (– 500 / +
500). Dic ionnai e. (Collec ion les Hespe ides), Pa is: Édi ions E ance.
DGNB – G eule Alb ech 2014: Deu sches Gewässe namenbuch. E ymologie de Gewäs-
se namen und de zugehö igen Gebie s-, Siedlungs- und Flu namen. Un e Mi a bei on
S. Hackl-Rößle , Be lin, Bos on: de G uy e .
DLG² – Delama e Xa ie 2003: Dic ionnai e de la langue gauloise. Une app oche lingu-
is ique du ieux-cel ique con inen al, P é ace P.-Y. Lambe , 2e édi ion e ue e ès aug-
men ée, Pa is: Edi ion E ance.
DLG³ – Delama e Xa ie 2018: Dic ionnai e de la langue gauloise. Une app oche lingu-
is ique du ieux-cel ique con inen al, P é ace P.-Y. Lambe , T oisième édi ion, Pa is:
Edi ion E ance.
DONB – Niemeye Man ed (H sg.) 2012: Deu sches O snamenbuch, Be lin, Bos on:
de G uy e .
DTNG – Delama e Xa ie 2019–2021: Dic ionnai e des hèmes nominaux du gaulois. A
Dic iona y o Gaulish Nominal S ems, Volume I: Ab-/Iχs(o)-, Volume II: Lab-/Uχs-pe o-
(Collec ion Linguis ique 5, 6), Pa is: Édi ions Les Cen Chemins.
EDPC – Ma aso ić Ranko 2009: An E ymological Dic iona y o P o o-Cel ic. (Leiden In-
do-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 9), Leiden, Bos on: B ill.
EDPG – K oonen Guus 2013: E ymological Dic iona y o P o o-Ge manic. (Leiden In-
do-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 11), Leiden, Bos on: B ill.
EWAhd – E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen.
Band I: -a – bezzis o, on Albe L. Lloyd und O o Sp inge , Gö ingen, Zü ich:
Vandenhoeck & Rup ech , 1988.
II: bī ezzo, nuo Albe L. Lloyd, Rosema ie Lüh i O o Sp inge † su daly a imu
Ka en R. Pu dy, Gö ingen, Zü ich: Vandenhoeck & Rup ech ,
1998.