Peter Wiesinger Albrecht Greule. „Baiern und Romanen. Zum Verhältnis der frühmittelalterlichen Ethnien aus der Sicht der Sprachwissenschaft und Namenforschung“

360 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII HARALD BICHLMEIER Sächsische Akademie de Wissenscha en zu Leipzig Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g mokslinių k ypčių: Toponomas ik (Ge manisch, Kel isch), Al i anis ik, Mykenology, Indoge manis ik, E ymology. DOI: doi.o g/10.35321/all83-17 Pe e Wiesinge , Alb ech G eule BAIERN UN ROMANEN. ZUM VERŠÄLTNIS DER FRÜHMITTELALTERLICHEN ETHNIEN AUS DER SIGHT DER SPLACHWISENSCHAFT UND NAMENRESCHANG Ka og a ija: Michael Sche bäck. Tübingen: Na F ancke A emp o, 2019, 250 puslapių. ISBN: 978-3-7720-8659-5 (P in ); 978-3-7720-5659-8 (E-book) Toponomas ikos y esnių kalbųšakų (Mi el-)Eu opos ampa indoge manis ische sei s nuo me ų(dehn )en ne (daug) sis emingai i .a. be eik monog a iniuose da buose y inė a. Išim ys y a a ski i da bai kaip Scheung abe , G ünzweig (2014), ku ie be pe plačius uožus pi miausia ik esamą žiniųs andą zusammen agen, be ik ai naujų esul s pa eik i. Sis emiškas o kalbos ma e ialo y imas an daba inio Indoge manis ikos būsenos y a aip oliau ienas Deside a mokslinių y imų. Didesni y imai ado .a. į kel inį onyminį ma e ialą ie oj, ku is u bū kaip ge iausiai y inė as gali bū i laikomas (Falileye , Gohil, Wa d 2010; An ei e 1996, 2016; Sims-Williams 2006; Raybould, Sims-Williams 20072009 aip pa ki i daugybė y imų į asmenų a dus, kaip pa yzdžiui Meid 2005). An ak ualaus indoge manis inio lygio bu o nis en y a pagal sa o pa ies pa eiškimą pi miausiai pa ašy a, kad iena ( ez. aip iki šiol ne nepažįs ama i u bū aip pa nuo Pe e Wiesinge Alb ech G eule. Baie n und Romanen. Zum Ve häl nis de ühmi elal e lichen E hnien aus de Sich de Sp ach- wissenscha und Namen o schung Recenzijos Re iews 361 aip pa An ei e io (2001) y imą apie an ikų pe kel uosius Pannonijos pa adinimus. Iš yškin i y a a siž elgian į andenų pa adinimus DGNB (2014), ku is nepaisan jo ūkumų de alėje i jo pe nelyg umpos ( sl. Bichlmeie 2015, 2015a) gali bū i laikomas da bu, ku is eikia ge ą apž algą. Iš šios pe spek y os mažiau pa yko y a DONB (2012), kas aip pa į pe nelyg umpe s aipsnių i daugiau da į p o esinį dispa a umą be eik 90 edasuo ojų s aipsnių y a. 1. ALLGEMEINES ZUM BUCH Das hie o zus ellende Gemeinscha swe k de beiden bekann en Ge ma- mažiausiai ieno dešim mečio nebė a s a bi HypoThese paneig i, ku i apie ai i po 2000 me ų ypač a cheologenki kliuose papli usi a odo bū i: D. Baie niai bū en omanų kilmės bū ų (s. […] 25, 21) Kaip abiems au o iams ai a odo aip pa Rez. dėl o, kad bai inis daba ka ą y a a ie ä Vokie ijos, aigi Ba a ijoje i Aus ijoje iesiog pi miausia kalbama okiečių, neaišku, kaip ienas gali pa ek i į šią pažiū ą. 2. ZUM ERSTEN TEIL DES BUCHS (P. 1198) Pi moji knygos dalis daba a sisako daba bū en su šia eo ija iš a cheologų aiseinande i paneigia ją aiškiai. Po mokslinių apž algų y a bai inė kalbų is o ija i su uo i a dų in eg a ų į bai ų is o ija pa yzdiniu, jei i biskuome gana kondensuo u būdu aizduojama. Apgailė ina y a, kad jos isuma ik ai iš esmės eisingi laiko duomenys už eikimą pa yzdžiui iš pi mo i an o ga sų pe kėlimas, i-Umlau , a-Umlau , jaunesni monoph hongie ungsund Diph hongie ungsp ozessen e c. iš esmės be nuo odų į ki ą li e a ū ą siūlomi. Tai gali čia už mažiau su ma e ija pažįs ami skai y ojai biskuome nepa eikiančio įspūdžio a si as i, ienas u i ai su nuo Ve . (šiu Wiesinge ) ne naujai laimė omis žiniomis da y i. Tai y a iš iesų mažai ka ą a ejis. Knygos u inys a siž elgian į ga sinių p ocesų ge manų- okiečių da i imus bū ų čia abella iai suda y as, dėl ko aip pa a ski ai nuo ienas ki o nuk yps ančios da i imai ampa ma omi: HARALD BICHLMEIER 362 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII P ozess Da ie ung Sei e En undung u ge m. *a onsilbe o -/ ühu ge m. *o > wohl į ykzogen den um Ch . Geb. ollzogenen 84 ge m. ėliausiai um Ch . Geb. 61 Ga s andelio iš o > a En undung o -/ ühu ge m. *o pas Taci us) iš a dų *ō ne ėliau nei im 1. Jh. Ch . n. 61 > po 1 Jh. n. Ch .? 61 u ge m. *a o -/ ühu ge m. *ā > u ge m. kompozicijų uge (Cha io alda ollzogen senesnio i-Umlau um 600 62 užbaig as u ge m. *e > iab dem 2. Jh. n. Ch ., nuo maždaug 150 iki išleidžian į 7. Jh. 124 ilgiausiai 700 95 p ieš dem senesni ak ai de 2. a-Umlau *i > *e 2. Jh. n. Ch . bis 600 (gleichzei ig mi dem i-Umlau ) „ on e wa 150 bis längs ens 700“ 62 95 Lau shi ung gegen 600 [χχ] ( aip pa po 565 einse zend, ühes ens 49, einse zend 60, 63, k ik ca. ne ėliau kaip p ieš 55, ( , p, k > ss/z, /p , <ch> in e okalisch) 64 600–650“ 65 650 į ykzogen[en] 66 2. azė 2 Lau shi ung > ) ca. (d ( ėlesniam) 1. H. des 700–760“ 8. Jh.s 62, 64 65 3. azė 2 Lau shi ung (b > p) bai ., alem. > <ch> k[kχ] im apy iksliai 740 iki 780 64, 66 apy iksliai 740 iki 780 65 Anlau , Nasal in he Gemina ion, po / 4. azė 2 > k) e a Lau shi ung (g 2. 760 iki H. des 8. Jh.s 62 p ieš 800 65, 66 Hebung o > u_NK 2. / H. des 8. Jh.s 62 jünge e i-Umlau 2. H. 8. des Jh.s ė ahd. 126 Laikas 11 Jhs. iki į 12. Jh. 6769 om 9. Jh. iki į Akcen e iga imas į bis į silba p ie in eg acijos į aip Al hochdeu sche idu į 11-ojo. Jhs. 70 pi moji Pe e Wiesinge Alb ech G eule. Baie n und Romanen. Zum Ve häl nis de ühmi elal e lichen E hnien aus de Sich de Sp ach- wissenscha und Namen o schung Recenzijos Re iews 363 / P ozess Da ie ung Sei e adinamą neuhochdeu sche Diph hongie ung iš mhd. ī ū Jhs. Donau aum jau nuo 2 K a e is 12-ojo. p adedan nuo mi elbai inio iu 70 . 3. ZUNDEN DARBES DALE 3.1. Gliede ingas An ąją knygos dalį (S. 99218) apima pagal e i o ijas (Südbaye n: G eule; Aus ia: Wiesinge ) suski s y us a dų ka aloge (daba pa adinimai a i inkamoms k yžminėms nuo odoms bu o pe nume iuo i): 175 a dų an ik- omaninėje adicijoje (S. 9918 786), 208 omanisch-deu sche mischnamen (S. 186203), 20 Walchen-namen ( aip pa su komponen u […]211). Po o seka walch- ‘Romane’ komponie e Namen; S. 203–208), 15 Pa schalken-Namen (S. išskaičiuojamų omanų- okiečių a dų (S. 213218; ik su max. d iejų eilu ės komen acijomis apie e imologiją), aigi okių a dų, ku ie anksčiau kaip mischnamen bu o laikomi, daba be ki aip paaiškinami. Tai p isijung i ada da de ynis ko os (už unpaginie uose puslapių 221229) an, S. 54, Anm. 64 sužinoja skai y ojas, kad ko os 69 (also S. 226229) Wiesinge 1994 paim os. Ka en eile pa s ai nė a paminė a. Sp endžiamas y a knyga su a skai ymu ab e iū ų (S. 231) i li e a ū os a skai ymu (S. 233246) aip pa egis u ap a iamų a dų omanisch-an ik, miš ios kilmės, Walchenund Pa schalken-names (247250 [duispal ig]). 3.2. Apie knygoje naudojamą Indoge manis iką i ašymo būdą ekons uk e An asis haup eis y a p oblema y esnė knygos dalis. Čia a ski i pa adinimai ap a iami i aip pa e imologiškai analizuojami. Jis y a pasi ink as į odymai siūlomi (p i aloma žinoma y esnieji), paskui seka e imologija. Šie pa adinimo s aipsniai gali nedaug eilu ės, be isai des ne ka ąen aip pa pe pusę pusės p ie G eule i aip pa pe ieną pusę p ie Wiesinge ilgos bū i. Tai eda p ie am ik o nesubalansuo umo HARALD BICHLMEIER 364 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Pa odymas, nes Wiesinge sa o pa adinimo s aipsniuose aip pa žymiai daugiau is o inės i geog a inės in o macijos įlip i leidžia, nei G eule ai da o. Diskusija di e iuojančių nuomonių p ie ieno a do dažniausiai ne yks a, biskeim y a du galimybės į a dijami, ai u bū šiek iek dažniau p ie pa adinimo s aipsnių Wiesinge io nei į s aipsnius G eules. Ki as ski umas a p abiejų au o ių y a ai, kad Wiesinge da mažiau nei G eule a odo geban is bū i sugebėjęs, nuo pusės amžiaus įp as us Indoge manis ikos me odus i ašymo būdus eisingai aiky i. Taigi andami p ie Wiesinge be eik iš iso ne e lik iškai iš IEW pe im i me odai su d iem okalais kaip idg. *bhe em- (P. 129), Aspi a ion y a (kaip i ką ik minė ame pa yzdyje) p ak iškai pe isą kelią ne aukš in as (anda s dažniausiai pas G eule), Lygiai aip pa galioja labializuo a Sekundä a ikuliacija (ibenda: *g em- ie oj ko ekem *g em- čia y a aip IEW klaidingai a spindė as). Įspūdinga y a ne ienodumas, ku i a si anda dėl o, kad biskuome ie oj * a ba * ku i labiau anglo oniniame s i yje įp as a ašymas su *w a ba *w naudojama, ienas gl. apie ai s aipsnį į Lech: idg. *wlikwó- ‘Be ouch e į idg. *wleikw- ‘be och en (S. 107; G eule) e c. Ne ik okie nea i inkumai bū ų da malė pe žiū ą knygos (iš abiejų au o ių) pageidau ina pasi ody i. Iš indoge manis inio požiū io y a i in i, kad ge manis inis pa adinimo y imas daba inį žiniųs andą Indoge manis iką igno a o pe dešim mečius i iš ik ųjų ik nuo ge ai ieno dešim mečio allmähligiai įženg i p adeda. Tai bū ų čia į ai pažymė a, kad eikimo ie os abiejų au o ių, Viena i Regensbu g, eben aip pa os nuo Jochem Schindle a i inkamai. Ge Klingenschmi bu o, du dydžių Indoge manis ikos, ku ie dalyką aiškiai į p iekį a ežė i jau nuo 1970ių me ų nuosekliai i išski inai su onologine sis ema di bo, ku is eben aip pa naudojamas LIV2 i NIL. Reikia aip pa a k eip i dėmesį į ai, kad iš ge manis inės pusės (ne ik pa adinimų mokslo s i yje, be pap as ai is o inėje kalbų moksle [al -]ge manų kalbų) ne ik šiuolaikinė indoge manis ika plačiai ne ecep ijuo a y a a ba bus (ne ka ą, kai ji explici iai susijusi su ge manų kalba, kaip pa yzdžiui Mülle 2007 a EWAhd i EDPG), be i kad aip pa Ba a ijos i Aus ijos egionui s a būs y imai apie kel ologiją, aip pa ie, ku ie y a p ancūzų i anglų kalba, p ak iškai ne į aukiami į čia u imus y imus (ci uo uose a ski uose) ai aip pa susiję su NBC e imologija ( . y. e. Esan ūks a šiame knygoje (beliko kaip jau DGNB i in Pe e Wiesinge Alb ech G eule. Baie n und Romanen. Zum Ve häl nis de ühmi elal e lichen E hnien aus de Sich de Sp ach- wissenscha und Namen o schung Recenzijos Re iews daugeliui ki ų šių d iejų au o ių da bų, pa yzdžiui, Delama e (2007, 2016, 2012, DLG2, DLG3, DTNG [Pasku inis, be abiejų da bų, ik ai negalėjo bū i p iim as, nes 1-asis omas pasi odė ik 2019 me ais] kū iniai, aip pa i Falileye (Falileye , Gohil, 2010; Falileye , 2013, 2014), Raybe , 2003, McCone, 1996, Repanšek, Sims, Wa d-Williams, Wa d-Williams, 2007, 2009, Zai , 2012 i . . aip pa LEIA kaip o so išlikęs, be iki šiol išsamiausias e imologinis senkel ų ienkalbės knyga. Beje, pasi odo pi mesnės knygos bibliog a ijoje kaip e ymologika ik IEW, LIV2 i NIL į, kas a siž elgian į daugybę ada aip pa a gumen a y ai naudojami žodžiai iš į ai ių kalbų isiškai nepakanka. Ypač sunk eičiai eikia sa ęs biskuome iš, kad nepaisan daugelio kel inių požiū ių nei ACS [Holde ], nei LEIA a EDPC (užmi škime nes da bai Delama es, Lambe s a Repanšeks) ci uo i bu o. Ka ais bū ų sau ik ai aip pa paž elg į EWAhd a ba į EDPG pelningas. Kadangi ai iskas jau ilgiau aip eina, ai eda p ie o, kad ka ais ge manis ų kalbos ėžys ėje (bzw. pa adinimokunde) i kel ologijoje ski ingos o pa ies a do suski s ymo dalys pe dešim me į šalia ienas ki o egzis uoja( )en, be o kad diskusija į yk ų: Isa apie Kel ologų a das y a laikomas ben ienam šim mečiui kaip kel inis1 (i a ai dėl aiškesnių k i e ijų jau i ik ai; gl. Bichlmeie 2016) čia jis ėl ampa kaip idg.-p . s o. p iski as. Be o aip pa aikoma šiam knygai, kad mokslinė nuomonė į a ski us pa adinimus p ie oli nema o aip einhellig, kaip ai čia siūloma: Dasselbe p oblema bu o jau a siž elgian į DGNB pažymė ( sl. Bichlmeie 2015, 2015a). Už šią knygą, ai daba ik ai disku uo i. Knyga bū ų eikšmingai laimėjusi i bū ų aip du aus į ado ą p ieš okiečių pa adinimams (Pie ų-)Baje ijoje i (Cen al-) Aus ijoje ap i galėjo. Ši galimybė bu o indes wenige Pla zbesch änkungen un e lag als das DGNB, wä e es unschwe mög- lich gewesen, zumindes die gesam e ele an e Li e a u zu den einzelnen Na- men zu ezipie en und auch un e schiedliche Vo schläge zu E ymologie ku z užda y a, nes naujas įž algas (p akeiksmu: e ymologijas) siūlančios i a sisky imus iekian i li e a ū a d iejų pasku inių d iejų dešim mečių gana nuosekliai nebu o ecipiama. Die 1 Vgl. maždaug Poko ny 1914: 293, ku jis baye inę Isa kaip kel inį pa adino a ba DLG2 191, Falileye , Gohil, Wa d 2010: 136; Delama e 2012: 165; DLG3 192; DTNG 1: 390, ku *isa āeben alls sa aime sup an ama kaip kel inis. Abi pozicijos e e iuoja Bach 1954: 21 ., be iena sp endimą p iim i. HARALD BICHLMEIER 366 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Rezepcija šių iš iesų gengiamose se ijose i žu naluose paskelb ų da bų (jokiu a eju apy iksliai apie saugiai is dešim is ski ingų au o ių pa adinimų) bū ų galėjusi daugeliu a ejų p isidė i p ie o, kad bū ų iš eng a išnaudo ų a ba iš dalies ne klaidingų neįmanomaų sp endimų a kū imo a ba, a eju, kad bū ų a mes a ši į ai ūs sp endimo pasiūlymai, a i inkan i mokslo usancams. Ne pasku inė kaip pasekmė nech ecepcijos iš dalių laikme inės mokslinės li e a ū os a si anda a siž elgian į ci uo ą li e a ū ą pa adinimuose s aipsniuose am ik a endencija p ie au o e e en iali e o (G eule ci uoja ka ais ik sa e, Wiesinge pi menybė sa e), dažniau ci uojamas au o ius y a dan abe (už Ba a iją) da iš Rei zens ein (bes. Rei zens ein 2006 [in eg Al baye ns], 1991 [in eg Baye isch Schwabens], aip pa Rei zens ein). G eule eina bend ą spa siau su li e a ū a ap, jis ci uoja e ai daugiau nei is pa adinimus, Wiesinge p iešingai idu iniškai d igubai iek daug, kaip i iš iso Wiesinge io pa adinimų s aipsniai apy iksliai žymiai ilgesni, nes jie dažnai da E liches į is o iją pa adin o objek o pasiūly i (s.o.). Šios nus a ymai daba į iš ink us pa yzdžius pa ody i, bū ų pe oli ado au i i šio laik aščio ibas sp ogdy i. Nuo oda bū ų čia į išsamiai pa odyimą in Bichlmeie 2020, ku ai iskas į i š ijų uzinų pa yzdžių išsamiai išdės y a. Iš iso a si anda oks aizdas: Kaip į ikinan is jei i li e a ū osangabena m y a pi moji knygos dalis, aip mažai į ikina an oji dalis su pa adinimo s aipsniais. Die na- mena ikel zeichnen sich übe wei e S ecken du ch olgende Me kmale aus: • A siž elgian į naudojamą ansk ipcijos būdą (u -)indooge manų Rekons uk e (*w s. *ṷ, *bh- s. *bh- e c.) sind sie uneinhei lich. • Rele an e li e a ū a pasku inių d iejų dešim mečių nė a ci uojama (no s biskuoil susida o įspūdis, kad ji du aus pe skai a bu o) i pasi odė odėl aip pa ne li e a ū os e iklyje. Nachzu a agen y a bū ų iš iso saugiai ys uzinas pa adinimų kelių au o ių. Iš Nich ecep ion šios z.T. Sp endimus senesnes žymiai page inančias a ba paneigiančias li e a ū ą pasekia galu inai, kad knyga bend ą e ai i š žiniųs andą 2000 me ų, p ak iškai niekada i š o iš 2010 eina. • Ypač an oje dalyje duo os li e a ū os duomenys y a s ip iai au o e e en iški, ypač a siž elgian į andenų pa adinimus. Ne nuo ų d iejų au o ių kilusi li e a ū a g eičiausiai a gu a pusę išima, aigi skai y ojui klaidingas įspūdis gali a si as i, kad e imologijos iš ų ci uo ų au o ių galė ų kil i, ką jie Pe e Wiesinge Alb ech G eule. Baie n und Romanen. Zum Ve häl nis de ühmi elal e lichen E hnien aus de Sich de Sp ach- wissenscha und Namen o schung Recenzijos Re iews 367 be pap as ai ne da y i /. ‘An kū ėjai a i inkamų e imologijų y a be ku iuo a eju ne ge ai pa adin i, bis eiksniai sp endimas jau y a ienas Šim me is sen. • Tik ienuoliais a ejais y a ka ą konku uojan ys pasiūlymai nu ody i, ik e ai y a šie disku uojami. Meis inai y a be ik ienas sp endimas nu odomas, ne isada a (po bend os pažiū os a ba kalbos ėžinės įž algos) eisinga. • Todėl y a daugeliu a ejų jau seniai pasenusi a ba jau seniai kaip ne pa ikimai p ipažin a e imologija siūloma, siūlomi sp endimai aip pa dažnaidenos a s o auja žingsniui a gal p ieš jau o dem pasiek us, ka ais aip pa p ieš ai, ką abu au o iai sa o sa o ci uo oje li e a ū oje jau ka ą pa ašė. • Daug ka ų y a be diskusijos sp endimas kaip ienin elis siūlomas, ku is į a i inkamą a dą ci uojamoje li e a ū oje aip i nepa eikiamas, ci uojama li e a ū a aigi ne bū inai palaiko p is a y ą E ymologija. Tai g ažu, kad abs use hesis ienos (kalbiniu požiū iu) omaninės kilmės bae nų bu o paneig a i kad ienas isą (plačiai)2 p ieš okiečių a denscha z Al baye ns i Cen inėsÖs e eichs daba ienoje išdės yme beisamė kaip handbook šių a dų e ymologijų y a den. Bandymas, šiuolaikinė Indoge manis ika į ap ašymą i E als nepa yko bū i laikomas. Inso a ž ilgiu knyga y a das We k indes nich b auchba : Zwa sind wohl die äl es en Belege alle angege- ben, die E ymologien können abe – ge ade wenn es sich um kel ische ode ga o kel ische Bildungen handel – nich du chweg als zu e end beu eil we - ipiskas a s o as da bų p ie ‒ seniausių a denschichen in (Mi el-)Eu ope iš e ajų su ema klä ung de Namen mi einzubeziehen is zwa lobenswe , muss abe le z lich ne adäqua en Indoge manis ikkenn nissen. A di bimas šio seno a denscha zes Mi eleu opos jo isumoje an undie o indoge manis inio pag indo lieka odėl oliau ienas Deside a . Ji yks a be no s i ge manis ų puse dažnai ne ecipiuojama a ba ne sup an ama a das už a dą in lose Folge į s aipsnius žu naluose i su ink uose leidiniuose isai. 2 Hin ewiesen bū ų pa yzdžiui į s aipsnių p ie (Bad) Ischl, Ille , Ilz, Vils Fils nebu imą, ki i pa adinimai g eičiausiai ūks a. HARALD BICHLMEIER 368 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII LITERATUR 1. WÖRTERBÜCHER ACS – Holde Al ed 1896, 1904, 1907: Al -cel ische Sp achscha z. 3 Bde., Leipzig: Teubne . Delama e Xa ie 2007: Noms de pe sonnes cel iques dans l’épig aphie classique. No- mina Cel ica an iqua selec a insc ip ionum, Pa is: Edi ion E ance. Delama e Xa ie 2012: Noms de lieux cel iques de l’Eu ope ancienne. (– 500 / + 500). Dic ionnai e. (Collec ion les Hespe ides), Pa is: Édi ions E ance. DGNB – G eule Alb ech 2014: Deu sches Gewässe namenbuch. E ymologie de Gewäs- se namen und de zugehö igen Gebie s-, Siedlungs- und Flu namen. Un e Mi a bei on S. Hackl-Rößle , Be lin, Bos on: de G uy e . DLG² – Delama e Xa ie 2003: Dic ionnai e de la langue gauloise. Une app oche lingu- is ique du ieux-cel ique con inen al, P é ace P.-Y. Lambe , 2e édi ion e ue e ès aug- men ée, Pa is: Edi ion E ance. DLG³ – Delama e Xa ie 2018: Dic ionnai e de la langue gauloise. Une app oche lingu- is ique du ieux-cel ique con inen al, P é ace P.-Y. Lambe , T oisième édi ion, Pa is: Edi ion E ance. DONB – Niemeye Man ed (H sg.) 2012: Deu sches O snamenbuch, Be lin, Bos on: de G uy e . DTNG – Delama e Xa ie 2019–2021: Dic ionnai e des hèmes nominaux du gaulois. A Dic iona y o Gaulish Nominal S ems, Volume I: Ab-/Iχs(o)-, Volume II: Lab-/Uχs-pe o- (Collec ion Linguis ique 5, 6), Pa is: Édi ions Les Cen Chemins. EDPC – Ma aso ić Ranko 2009: An E ymological Dic iona y o P o o-Cel ic. (Leiden In- do-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 9), Leiden, Bos on: B ill. EDPG – K oonen Guus 2013: E ymological Dic iona y o P o o-Ge manic. (Leiden In- do-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 11), Leiden, Bos on: B ill. EWAhd – E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen. Band I: -a – bezzis o, on Albe L. Lloyd und O o Sp inge , Gö ingen, Zü ich: Vandenhoeck & Rup ech , 1988. II: bī ezzo, nuo Albe L. Lloyd, Rosema ie Lüh i O o Sp inge † su daly a imu Ka en R. Pu dy, Gö ingen, Zü ich: Vandenhoeck & Rup ech , 1998.