S aipsniai / A icles 227
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0346-8421
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, socioling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-11
PIETŲ ŽEMAIČIŲ RASEINIŠKIŲ
TARMIŲ NOMINACIJOS IR
ĮVERČIAI
Dialec Nomina ions and E alua ions in he
A ea o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai
ANOTACIJA
S aipsnyje, emian is pe cep y iosios dialek ologijos me odologijomis, nag inėjamos
pie ų žemaičių aseiniškių pa a mės plo o (Kemės, Raséinių i Tau ags zonų) esponden ų
a mių nominacijos i jų e inimai. Visų ijų zonų i iamųjų sąmonėje įsi i inusi yš-
ki žemaičių i aukš aičių a mių opozicija. Pas a oji apa inama su bend ine lie u ių kalba.
Responden ų nuomone, žemaičių a mė – nesup an ama i leng ai a pažįs ama. Ji a -
ojama ki uose mies uose ( ie o ėse), ku ių gy en ojai sa o šnekamojoje kalboje ealizuoja
i iamųjų a dijamus ep ezen a y ius žemaičių a mės b uožus. Aukš aičių a mė, pasi-
žymin i es e iškumu, sup an amumu, aisyklingumu i a i inkan i bend inės kalbos są okos
samp a ą, a ojama a imiausiuose Aukš ai ijos e nog a inio egiono bei didžiuosiuose Lie-
u os mies uose ( ie o ėse) i Vidu io Lie u oje. Nuo kalbinėje gim inėje a ojamo kalbos
a ian o i bend inės kalbos labiau nu olusios aukš aičių šnek os aseiniškių asocijuojamos
su mies ų pa adinimais i į a dijamos a mėmis.
Žemaičių i aukš aičių a mių e inimai leidžia da y i p ielaidas dėl spa aus iso pie-
ų žemaičių aseiniškių a ealo aukš ai ėjimo (ypač Kemės zonoje, ku dažniausiai žemaičių
a mė e inama kaip nesup an amiausia).
ESMINIAI ŽODŽIAI: pe cep y ioji dialek ologija, kalbinė gim inė, pie ų žemaičių asei-
niškių pa a mė, a mė, bend inė kalba.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ANNOTATION
Based on he me hodologies o pe cep ual dialec ology, he a icle add esses dialec
nomina ions and e alua ions o he esponden s om he a ea o he Sou he n Samogi ian
subdialec o Raseiniai (a eas o Kelmė, Raseiniai and Tau agė). The e is a clea opposi ion
be ween Samogi ian and Aukš ai ian dialec s es ablished in he consciousness o he
esponden s om all h ee a eas. The la e is associa ed wi h S anda d Li huanian.
Acco ding o he esponden s, he Samogi ian dialec is incomp ehensible and easily
ecognizable. I is used in o he owns (locali ies) whose esiden s ealise he ep esen a i e
ea u es o he Samogi ian dialec speci ied by he esponden s in hei spoken language. The
Aukš ai ian dialec , which demons a es aes he ics, unde s andabili y, co ec ness and mee s
he concep o he s anda d language, is spoken in he nea es owns o he e hnog aphic
egion o Aukš ai ija and Li huania’s la ges ci ies (locali ies) and Cen al Li huania. The
speake s o he subdialec o Raseiniai associa e he Aukš ai ian local dialec s (Li h. šnek os),
which exhibi g ea e di e ences compa ed o he language a ian spoken in hei linguis ic
homeland and he s anda d language, wi h he names o owns and e e o hem as dialec s
(Li h. a mės)
The e alua ions o Samogi ian and Aukš ai ian dialec s lead o an assump ion conce ning
he apid shi o he whole a ea o Sou he n Samogi ian o Raseiniai in o Aukš ai ian (in
pa icula in he a ea o Kelmė whe e he Samogi ian dialec is mos commonly e alua ed
as mos incomp ehensible).
KEYWORDS: pe cep i e dialec ology, linguis ic homeland, Sou he n Samogi ian
subdialec o Raseiniai, dialec , s anda d language.
1. ĮVADAS
Sociokul ū inės i socioekonominės p iežas ys, ska inančios mig aciją į di-
desnes i s uk ū iškai pa ogesnes ie o es, keičia kalbos a o ojų kalbinę elg-
seną. Kon ak ai su ki ų kalbos a ian ų a o ojais, „p es ižiškesnio“ a ian o
aizdinys ko eguoja kalbos a mainų e inimus i ka u inicijuoja požiū io į
a mes pe žiū ą.
Pas a ąjį dešim me į pe cep y iosios dialek ologijos p incipais pa em ų geo-
ling is inės kompe encijos y imų Lie u oje a lik a nemažai1, ačiau pie ų že-
maičių aseiniškių pa a mės a ealas šiuo požiū iu analizuo as agmen iškai, nes
neapėmė isų Lie u ių kalbos a lase (LKA 1977, 1982, 1991; oliau – LKA) nu-
ody ų pa a mės a ealo punk ų. Ž algomieji y imai a skleidė eks aling is inių
1 Apie pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių geoling is inių kompe encijų y imus plačiau ž .:
Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 89–120; 2016a: 17–33; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo-
ai ė 2017; Ge žo ai ė 2016: 121–142; 2016a: 321–339; 2018: 76–101 i k .
S aipsniai / A icles 229
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
ak o ių į aką ho izon aliajam i e ikaliajam aseiniškių kalbos a ian iškumui
(Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė i k . 2014: 146; Vai monienė 2014; 2017:
343–365). Dėl kon e gencijos eiškinių pa a mės plo e nus a y i ys besi o -
muojan ys geolek ai: pe eiginiai Kemės i Raséinių bei kiek s abilesnis Tau a-
gs (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 260; NLTA 2014: XIII žemėlapis i komen-
a as, sp. įklija).
Tačiau no in į e in i kalbinę si uaciją s ebimuoju laiku2 bei nus a y i p og-
nos inį pa a mės kai os scena ijų i jo p iežas ingumą, bū ini isų pa a mės
plo e esančių LKA punk ų išsamūs kompleksiniai geoling is iniai y imai, o
ienas s a biausių y imų komponen ų – kalbos bend uomenių geoling is inė
kompe encija.
Taigi šio s aipsnio ikslas – išanalizuo i pie ų žemaičių aseiniškių kalbos
bend uomenės na ių geoling is inę kompe enciją (gebėjimus a pažin i a mes),
a siž elgian į aseiniškių LKA punk ų geog a inę padė į (pagal p iklausymą be-
si o muojan iems geolek ams). Objek as – pie ų žemaičių aseiniškių kalbos
bend uomenės na ių a mių nominacijos, jų aizdiniai i e inimai.
S aipsnyje emiamasi 2014 m. lapk ičio – 2017 m. spalio i 2019 m. bi že-
lio– ugsėjo mėnesiais pie ų žemaičių aseiniškių pa a mės plo e šio s aipsnio
au o ės su ink a i į dik o oną į ašy a empi ine medžiaga iš iki šiol egzis uojan-
čių 34 LKA punk ų3.
Geoling is inės kompe encijos analizė s aipsnyje pa eikiama pagal LKA
punk ų geog a inę padė į, . y.:
1) Kemės (šiau inei) zonai a s o auja esponden ai iš 14 LKA punk ų – Gùd-
moniškės (LKA 162), Šáukėnų (LKA 194), Kù u ėnų (LKA 195), Váigu os
(LKA 224), Kušlekių (LKA 225), Pãdubysio (LKA 226), Kiauno i (LKA 227),
K ãžių (LKA 257), Kemės (LKA 258), Kublių (LKA 259), Tý u ėnų (LKA
260), Adomáičių (LKA 292), Pãk ažančio (LKA 293) i S ulgi (LKA 326);
2) Raséinių (pie y inei) zonai p iklauso sep yni punk ai – Lýdu ėnų (LKA
294), Nemãkščių (LKA 327), Alėj (LKA 329), Vidùklės (LKA 363), Ge nės
(LKA 398a), Pãupio (LKA 396) i Raséinių (LKA 364);
3) Tau ags ( aka inei) zonai p iski iami 13 punk ų – Vainù o (LKA 356),
Ž iñgių (LKA 357), Pãg amančio (LKA 358), Lomi (LKA 359), Ba aki
(LKA 360), Skaud lės (LKA 361), Pe káičių (LKA 362), Žygáičių (LKA 390),
2 S ebimojo laiko (angl. appa en ime) me odą pa anku aiky i i ian ienu me u gy enančių kelių
ka ų a s o ų kalbą, išsamiau dėl e mino ž .: Labo 1972: 24; Sanko 2006: 1–16; aip pa ž .:
Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 36; Kalėdienė 2015: 213–214 i k .
3 Raseiniškių plo e išski i 37 LKA punk ai, ačiau ienas – Giniõčių (LKA 328) – punk as isiškai
sunykęs, jame nebė a nė ieno gy en ojo, o Joci (LKA 391) i Rūgãlių (LKA 463) punk ai jau
laiky ini Tau ags p iemiesčiais (čia keliasi žmonės iš ne oli esančios Tau ags).
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
S agù ės (LKA 392), Jõniškės (LKA 393), Pãšal uonio (LKA 394), Ež ilko
(LKA 395) i Eiči (LKA 464) (ž . 1 pa .).
1 PAV. Pie ų žemaičių aseiniškių pa a mės ibos i LKA punk ai
(žemėlapio agmen as iš Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: I žemėlapis, žemėlapio au o ė L. Ge žo ai ė)
Ti iamąją medžiagą suda o me aling is iniai 99 in o man ų komen a ai apie
a mes. S a biausi duomenys apie in o man us pa eikiami len elėje.
LEN EL ė. Pie ų žemaičių aseiniškių a minio plo o esponden ų amžiaus cha ak e is ika
Aukš asis
išsila .
Aukš esnysis
išsila .
P o esinis
išsila .
Vidu inis
išsila .
Pag indinis
išsila .
P adinis
išsila . Iš iso
Iki 35 m. 6 - 5 3 4 4 22
36–60 m. 6 12 10 3 3 1 35
Daugiau
nei 61 m. 412 3 8 4 11 42
Komen a ai koduo i pagal gy enamąją ie o ę, amžių i ly į (pi maisiais
skai menimis i ke u iomis didžiosiomis aidėmis žymimas punk o (pagal LKA)
nume is i punk o pa adinimo pi mosios aidės, amžius nu odomas skai meni-
mis „1“ (iki 35 me ų), „2“ (36–60 me ų) i „3“ ( y esni nei 61 me ų), mo e-
ų komen a ai žymimi „M“, y ų – „V“, p z., idu inei ka ai p iklausančios
in o man ės iš Žygaičių (LKA 390) punk o komen a o kodas – 390ŽYGA2M).
Toliau s aipsnyje i iamųjų komen a ai į a dijami esponden ų kodais.
S aipsniai / A icles 231
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
S aipsnyje geoling is inė kompe encija e inama gebėjimų a pažin i a -
mes bei jas susie i su socialiniais, geog a iniais a ealais g e inimu, ikslinama
nag inėjan he e os e eo ipinius4 apibūdinimus, emian is i iamųjų a miškumo
su okimu i iš yškinan būdingiausius, su geog a iniais, sociodemog a iniais,
sociokul ū iniais duomenimis susijusius apibend inimus. Responden ų amžius
suponuoja jų kalbinę pa i į, kalbinio elgesio pasi inkimą; kul ū iniai kin amieji
pa odo š ie imo sis emos su o muo ų no mų i isuomenėje įsigalėjusių nuos-
a ų, e ybių, įsi ikinimų isumą.
Me odai i me odologinės p ieigos. Medžiaga su ink a de inan pu-
siau s anda izuo os apklausos i giluminio in e iu (pokalbio) me odus5. Šio
s aipsnio au o ės su o muluo i klausimai i iamiesiems aip, kad bū ų gau a
kuo daugiau in o macijos geoling is inės kompe encijos y imui a lik i. Geolin-
g is inė kompe encija moksliniame disku se apib ėžiama kaip pap as ojo kalbos
a o ojo žinių apie kalbos a mainas bei gebėjimo juos susie i su geog a iniais,
socialiniais, kul ū iniais a ealais isuma (Die cks 2002: 52–53; Aliūkai ė, Mi-
kulėnienė 2016: 92; Ge žo ai ė 2019: 1). Pap as ųjų kalbos a o ojų subjek y-
ios nuos a os gali a skleis i objek y ų kalbos a ian iškumo aizdą bei numa-
y i p ognos inį a ian iškumo kai os i aidos modelį (Aliūkai ė, Mikulėnienė
2016a: 17–33).
Kalbinių nuos a ų y imai y a s a būs, aiškinan is kalbos bend uomenės na-
ių įsi aizduojamų kalbos a mainų i jų a o ojų kul ū inio, socialinio apa u-
mo sąsajas bei siekian pa ody i, kad kalbos a ian iškumui i kai ai lemiančią
į aką u i iek ideologiškai kons uojami dialek o aizdiniai6, iek i pasąmonėje
susi o ma usios s e eo ipinės kalbos a ian o cha ak e is ikos (plg. Chambe s,
T udgill 2004: 28; aip pa ž .: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a: 17–30; Mikulė-
nienė 2019 i k .).
4 He e os e eo ipiniais apibūdinimais s aipsnyje adinami e nog a inių egionų kalbos a ian ų
e inimai. Dėl e mino plačiau ž . Papau ėly ė, Župe ka 2010: 185–202 i k .
5 De inan kiekybinių i kokybinių y imų me odologijas, a siskleidžia giluminis i iamosios im ies
aizdas, nus a omos kalbos bend uomenės kalbinio elgesio, nuos a ų endencijos i p iežas ingu-
mas (Macaulay 2009; Co in, Lillis, O’Hallo an 2010; Heigham, C oke 2009). Ski ingais me o-
dais i ian požiū ius į kalbines a mainas, iš yškėja kalbos a o ojo socialinis s a usas, jo kompe-
encija i kalbos a ian ų e ės (p z., pa auklumas, ku is ne e ai susijęs su kalbiniu solida umu,
kalbė ojų pa ikimumu i pan.), p anašumas, p es ižas i k . (plg.: Edwa ds 2006: 324–331; Ga e
2010: 66 i k .).
6 Japonų ling is as Fumio Inoue dialek o aizdinio (angl. dialec image) e miną apib ėžia kaip kalbos
a o ojo įsi aizduojamus (susiku us) psichologinius socialinius egioninio a socialinio dialek o
aizdinius. Plačiau apie dialek o aizdinio eo iją i e mino eikšmę ž .: Inoue 1999a: 147; 1999b:
161, 174.

DIANA DAMBRAUSKIENĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
2. LIETUVOS TARMĖS PIETŲ ŽEMAIČIŲ
RASEINIŠKIŲ POŽIŪRIU
Mokslinėje pa adigmoje nusis o ėjusi adicija Lie u oje ski i aukš aičių i
žemaičių a mes. Tačiau aikomosios kalbo y os y imų duomenys odo, kad
eilinių kalbos a o ojų aksonomijoje įp asčiausia y a ke u na ė a mių klasi-
ikacija, kai a mės nominuojamos ke u ių Lie u os e nog a inių egionų pa a-
dinimais (Aukš ai ija – aukš aičių a mė, Žemai ija – žemaičių a mė, Dzūkija –
dzūkų a mė i Su alkija – su alkiečių (su alkų) a mė), kiek ečiau a mėmis
į a dijamos p o o ipinių a miškumą ep ezen uojančių mies ų a a minių zo-
nų pa adinimais (plg.: Aliūkai ė 2013: 13, 14–15; Bakšienė 2015: 2; Ge žo ai ė
2016: 121–142 i k .).
Pie ų žemaičių aseiniškių pa a mei a s o aujančių esponden ų a sakymus
į klausimą, kokias lie u ių a mes jie žino, galima suski s y i į 5 g upes: 1) hi-
pe oniminė klasi ikacija (aukš aičių, žemaičių, dzūkų, su alkiečių (su alkų), Ma-
žosios Lie u os)7, 2) d ina ė, a ba mokslinė, klasi ikacija (aukš aičių i žemaičių),
3) polinominė, a ba daugiana ė, klasi ikacija (p z.: dzūkų, žemaičių, Plungės,
kupiškėnų (194ŠAUK3M); Ju ba ko, Rokiškio, nuo Upynos, dzūkai, žemaičiai
(398aGERV3M)), 4) pagal a miškumą ep ezen uojančius mies us (p z.: Ma i-
jampolės, Ju ba ko (396PAUP1M)) i 5) nuo a miškumo a si ibojusiųjų ( a mių
neį a dijančiųjų) g upė.
Pagal zonas a mių klasi ikacijų duomenys kiek ski iasi (ž . 2 pa .).
2 PAV. Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijų klasi ikacija8
Pa yzdžiui, Kemės zonoje neuž iksuo as nė ienas mokslinės klasi ikacijos
į a dijimas, Raséinių zonoje daugiausia pa eikusiųjų mies ais a konk ečiomis
ie o ėmis pa adin ų a mių.
Tau ags zonoje be eik dešim adaliui esponden ų žinoma mokslinė klasi-
ikacija. Be eik isi šios klasi ikacijos besilaikan ys in o man ai y a (a bu o)
S aipsniai / A icles 233
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
susiję su lie u ių kalbos s udijomis aukš osiose mokyklose, ki i eigė apie
lie u ių a mių ski s ymą šiek iek p isimenan ys iš lie u ių kalbos pamokų
mokyklose.
Tačiau dažniausiai aseiniškių sąmonėje a mių nominacijos nea siejamos
nuo Lie u os e nog a inių egionų pa adinimų: daugiausia i iamųjų laikosi ke-
u na ės – aukš aičių, žemaičių, dzūkų i su alkiečių – a mių klasi ikacijos, ki i
esponden ai a dija po ieną, d i a is e nog a inių egionų pa adinimus a i-
inkančias a mes.
Responden ams ge iausiai a pažįs ama žemaičių a mė, ją paminėjo daugiau
nei de yni dešim adaliai Kemės i Tau ags zonų bei daugiau nei du ečdaliai
Raséinių zonos i iamųjų9 (ž . 3 pa .). Ki ų a mėmis į a dijamų desk ip o ių
pasiski s ymas pagal zonas į ai uoja: Kemės zonos i iamiesiems, be žemaičių,
ge ai žinoma su alkiečių (su alkų), Raséinių – aukš aičių i dzūkų, o Tau ags –
aukš aičių a mė; Raséinių i Tau ags zonose ečiausiai į a dy a su alkiečių (su-
alkų) a mė, Kemės – aukš aičių (ž . 3 pa .).
3 PAV. Hipe oniminių a mių pa adinimų eksplikacija pagal zonas
9 Bū ina pasaky i, kad skaičiuo a ne nuo isų i iamųjų, be nuo pa eikusiųjų a mių pa adinimus.
Nieko apie a mes nežinan ys i nominacijų nepa eikę į skaičia imą neį auk i.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Taigi eig ina, kad aseiniškiai, a mes apa indami su e nog a iniais egionais,
dėsningai pa i ina anks esnių y imų Lie u oje iš adas10.
Tai, kad žemaičių a mė aseiniškių į a dijama dažniausiai, i gi nė a naujas
ak as Lie u os a mių y imuose11. Ve inan i iamųjų komen a us, eig ina,
kad aseiniškiams a miškumas ( a mė) apsk i ai apa us žemaičių a mei, . y.
žemai iškumas siejamas su yškiosiomis a ben kiek besiski iančiomis a mi-
nėmis ypa ybėmis (ypač akcen inėmis i one inėmis, išsky us daugeliui žinomą
„dzūka imą“) a ski inga leksika. P idu ina, kad apibūdindami a mes i iamieji
daugiausia epi e ų a ojo nu odydami žemaičių a mės išski inumą: g ažiausia
(358PAGR2M, 360BATA2M, 364RASE1M, 394PAŠA2M-A, 398AGERV1M),
seniausia (364RASE1M), a pažįs amiausia (226PADU2M, 258KELM1M,
259KUBI2M, 294LYDU2V, 329ALĖJ2M, 356VAIN3M-1, 364RASE3M), įdo-
miausia (225KUŠL3M, 394PAŠA2M), juokinga (360BATA1M) i pan.
Analizuojan pagal zonas, neiš yškėjo he e oniminių a mių e inimų ski -
umų, ik į e čių pozicijos pasiski sčiusios ne ienodai. Pa yzdžiui, Kemės zo-
nos esponden ai labiausiai iš yškino žemaičių a mės nesup an amumą (sun-
ku sup as i (162GUDM2M), ne iską sup an i (225KUŠL3M), nesup an ama
(ŠAUK3M, 257KRAŽ1M, 257KRAŽ3M)), Raséinių i Tau ags – a pažįs a-
mumą (leng iausiai a pažįs ama (327ŽVIN2M, 329ALĖJ2M), a pažįs amiau-
sia (294LYDU2V, 356VAIN3M-1, 364RASE3M, 395ERŽV3M), a pažįs ama
(390ŽYGA1M)). Tokie į e čiai odo, kad yškių šiau ės žemaičių požymių u-
inčius kalbos a ian us pie ų žemaičiai aseiniškiai išski ia ge iausiai, o ai, kad
žemaičių a mė laikoma nesup an ama (Raséinių i Tau ags apylinkių gy en o-
jams nesup an amumas y a an oje ie oje po a pažįs amumo), eiškia ne ik i-
sų ijų zonų pe eigiškumą (a imumą aukš aičiams), be i spa ų iso pa a mės
plo o aukš ai ėjimą (ypač aplink Kemę).
Ve inan ski ingo amžiaus pa eikėjų duomenis, nus a y a, kad Kemės i
Raséinių jauniausiojo amžiaus g upės i iamieji demons uoja š ie imo įs aigų
su o muo as žinias i ideologines nuos a as. Pa yzdžiui, Kemės zonos jaunieji
esponden ai, į e inę žemaičių a mę kaip nesup an amą, da pas ebi one ikos
10 Plg.: Aliūkai ė 2013; Ba anauskienė, K upickai ė 2012; Ramonienė, K upickai ė 2013 i k . Pa-
p as ojo kalbos e in ojo požiū iu, a mių iden i ika imą lemia keli s a būs aspek ai: 1) ki oks
kalbėjimo būdas, 2) kalbinės a miškumo cha ak e is ikos, 3) ben apy ikslis izualus Lie u os a -
minio žemėlapio dalijimas (plg. Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 158–160).
11 Plg.: Aliūkai ė 2013: 12; Župe ka 2012: 297 i k . Reikia pasaky i, kad 2014 m. Raséinių kalbos
bend uomenės geoling is inės kompe encijos ž algomasis y imas a skleidė panašius ezul a us:
daugiausia apklaus ųjų (92 p oc.) ikino žinan ys žemaičių a mę, 87 p oc. – aukš aičių. Tik ąka
daugiau aseiniškių į a dijo su alkiečių, su alkų, Su alkijos a mę (65 p oc.), dzūkų a mė bu o
paminė a mažiausiai ka ų (57 p oc. a mių nominacijas pa eikusių esponden ų). Išsamiau apie
y imą ž . Vai monienė 2014; 2017.
S aipsniai / A icles 235
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
(nuke galūnes (259KUBI1M)), akcen ologijos (ki čia imas ki oks (258KEL-
M1M)) ski umus, Raséinių – pab ėžia es e iškumą (g ažiausia, be nesup an a-
ma (298aGERV1M)), aip pa akcen ologijos (ki čia imas ki oks (364RASE1M))
ski umus. Tačiau Tau ags aukš ąjį išsila inimą įgijusio jaunojo i iamojo nuo-
mone, dėl sa i os leksikos ši a mė juokinga (juokinga žemaičių a mė su sa o
žodžiais (360BATA1M)). Toks e inimas implikuoja ne ik subjek y ią ieno
asmens nuomonę, be i apsk i ai menkesnę a mės ( a miškumo) e ę (kad
nea ody ume juokingi, eikia kalbė i isiems sup an amai).
Pab ėž ina, kad Tau ags zonos aukš esnio išsila inimo i iamųjų žemaičių
a mės apibūdinimai gana ka ego iški: nuo pab ėžiančių is o iškumą i es e iš-
kumą (seno iniai žodžiai labai g ažu (360BATA2M), g ažiausia (358PAGR3M,
394SPAŠA2M-1, 392STRA2V), maloniniai žodeliai (392STRA3M)) iki subjek-
y iai nega y ių (g ubijaniška (362PETK3M), ne aisyklingai šneka i neg ažiai
(395ERŽV3M)). Kemės zonos aukš ąjį i aukš esnįjį išsila inimą įgiję espon-
den ai žemaičių a mę e ina gana nuosaikiai, be dažniau akcen uoja es e išku-
mą (žodžiai ki okie, be g aži (GUDM2M); ski ingi žodžiai (194ŠAUK3M); g aži,
be neįp as a (258KELM1M)), aplink Raséinius esančių LKA punk ų gy en ojų
nuomone, ai – lie u iškiausia, seniausia (364RASE1M) i g ažiausia (327NE-
MA2V) a mė. Žemesnio išsila inimo i iamieji isose ijose zonose laikėsi
panašaus e inimo i ne e ai įž elgė žemaičių a mės sa i umą a ki oniškumą
(įdomesnė (225KUŠL3M), įdomi (257KRAŽ1M), įdomiausia (394PAŠA2M), ki-
aip kalba (329ALĖJ2M-1, 363VIDU2M), ki aip ga sus a ia (398aGERV2M),
ki okia (363VIDU1V)).
Taigi žemaičių a mė daugeliui esponden ų gi dė a, ačiau jos aizdinys a-
pa us šiau ės žemaičių dialek ams, ge okai besiski ian iems nuo pačių pie ų že-
maičių aseiniškių kalbos a ian ų12.
Visų ijų zonų i iamųjų komen a ai apie aukš aičių a mę „a sa gesni“ nei
žemaičių a mės apibūdinimai, o be eik pusė esponden ų apsk i ai ne e ino,
ik eigė eo iškai gi dėję šios a mės pa adinimą. Vadinasi, okias nuos a as le-
mia ne gebėjimas a pažin i aukš aičių a mę, be pe žiniasklaidos p iemones,
iešumoje gi dė os a š ie imo įs aigų su o muo os žinios (a ba sąmonėje įsi-
i inusi opozicija žemaičiai : aukš aičiai). Tai pa i ina idu inės i y iausio-
sios ka os esponden ų komen a ai, kad a mių neį a dy ų, jei nebū ų žiū ėję
ele izijos laidos „Duokim ga o“ (224VAIG2M, 257KRAŽ3M, 259KUBI3M,
393JONI3M), o iena jauniausiojo amžiaus g upės a s o ė eigė, kad a mių
12 A k eip inas dėmesys, kad au os e eo ipinių (pačių esponden ų a ojamų) kalbos a ian-
ų e inimų i e ninio apa umo ko eliacijos analizė nė a šio s aipsnio objek as, odėl de aliau
nenag inėjamas.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
3. IŠVADOS
Pie ų žemaičių aseiniškių geoling is inei kompe encijai LKA punk ų geo-
g a inė padė is i jų zoniškumas eikšmingos į akos neda o. Gebėjimai a mes
a pažin i, į e in i i jas susie i su a miniais a ealais isose i ose zonose y a
panašūs, odėl, e inan šiuo aspek u, isas aseiniškių pa a mės plo as laiky i-
nas pe eiginiu.
Ta miniai iene ai aseiniškių dažniausiai nominuojami emian is eo inėmis
žiniomis i konk ečiomis kalbinėmis pa i imis. Ch es oma inės (su o muo os
pe š ie imo sis emą) žinios demons uojamos a dijan hipe oniminius a mi-
nius desk ip o ius, smulkesnių kalbos a mainų pa adinimai su eikiami ado-
aujan is kalbinėmis nuo okomis, g įs omis iek asmeninėmis pa i imis, iek
s e eo ipizuojan iešojoje e d ėje gi dė us kalbos a ian us.
Ta mių apibūdinimai labiausiai ko eliuoja su aseiniškių išsila inimu: aukš-
esnio išsila inimo i iamieji iš yškina pe š ie imo sis emą įgy as kalbos a ian-
ų ski ies kompe encijas (nu odomi g ama iniai požymiai), žemesnio išsila i-
nimo – dažniau ak ualizuoja emocionalumu pa em us į e čius. Tačiau apsk i ai
a mių e inimų analizė pa odė, kad isose ijose zonose esponden ai a mių
apibūdinimų (išsky us žemaičių a mę) linkę eng i.
Gebėjimas žemaičių a mę susie i su konk ečiais mies ais ( ie o ėmis) i jos
(žemaičių a mės) e inimas kaip nesup an amos i a pažįs amos (aukš aičių a -
mė „ andama“ a imiausiuose Aukš ai ijos e nog a iniame egione esančiuo-
se mies uose i apibūdinama kaip g ažiausia, sup an ama i aisyklinga) leidžia
eig i ne ik apie isų ijų zonų pe eigiškumą, be i gana spa ų iso pa a mės
plo o aukš ai ėjimą (ypač aplink Kemę).
Ty imo analizė odo neblogas pie ų žemaičių aseiniškių eo ines žinias apie
Lie u os a mes bei a minę o ien aciją, ačiau, apibend inan a dijamas a -
mių nominacijas i į e čius, d ąsiai eig i, kad apklaus iems šios pa a mės a s-
o ams būdinga ge a dialek o kompe encija i jie ge ai ski ia a mes, negalima.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Aliūkai ė Dai a 2013: Ho izon alusis i e ikalusis kalbos kon inuumo skaidumas:
XXI amžiaus kalbėjimo a ian ai pap as ojo kalbos e in ojo požiū iu. – Taikomoji kal-
bo y a 2. P ieiga in e ne e: www. aikomojikalbo y a.l .
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin-
a ė, Leskauskai ė As a, Lubienė Jū a ė, Meiliūnai ė Viole a, Pakalniš-
kienė Dalia, Ragaišienė Vilija, Rinkauskienė Regina, Š amba y ė-Va-
lužienė Janina, U bana ičienė Joli a, Vaišnienė Dai a 2014: Punk ų inklo

S aipsniai / A icles 243
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių
a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mi-
kulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 129–196.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolek ų i egioninių dia-
lek ų o ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis
i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliū-
nai ė, Vilnius: B iedis, 257–262.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014b: Geoling is ika: ideologija,
eo ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis
i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliū-
nai ė, Vilnius: B iedis, 29–47.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016: Pe cep y iosios dialek ologi-
jos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų
a ejis). – Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV, 89–120.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016a: Lie u os gimnazis ų požiū is:
išsila inimas Lie u os gimnazis ų aizdiniuose. – Ve bum 7, 17–33. P ieiga in e ne e:
h p://www.zu nalai. u.l / e bum/a icle/ iew/10283.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Ge žo ai ė
Lau a 2017: Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū-
iu: a ian ų i ie ų aizdiniai: kolek y inė s udija, sud. D. Aliūkai ė, D. Mikulėnienė,
Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Bakšienė Rima 2015: Ta minio kalbėjimo sa i e ė i gy ybingumas: XXI a. p a-
džios Šakių i Ju ba ko šnek os. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u-
iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/172.
Ba anauskienė Vik o ija, K upickai ė Do ilė 2012: Lie u os mies ų gy en-
ojų a minės egioninės sa imonės ypa umai (socioling is inio y imo duomenimis). –
Taikomoji kalbo y a 1. P ieiga in e ne e: www. aikomojikalbo y a.l .
Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology, 2nd edi ion, Camb idge:
Camb idge Uni e si y.
Co in Ca oline, Lillis The esa M., O’Hallo an Kie an 2010: Applied Lin-
guis ics Me hods, London and New Yo k: Rou ledge.
Die cks Willy 2002: Men al maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook o
Pe cep ual Dialec ology 2, eds. D. Long, D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 51–70.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Edwa ds John 2006: Language a i udes. – Encyclopedia o Language and Linguis ics
6, 2nd edi ion, ed. K. B own, Ox o d: Else ie , 324–331.
Ga e Pe e 2010: A i udes o Language, Camb idge: Camb idge Uni e si y.
Ge žo ai ė Lau a 2016: Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos
men aliniuose žemėlapiuose. – Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV, 121–142.
Ge žo ai ė Lau a 2016a: Va o ojo eiksnys: subjek y usis Lenkijos lie u ių šnek-
ų aizdas men aliniuose žemėlapiuose. – Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenki-
jos lie u ių šnek os, sud. D. Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė,
N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 321–339.
Ge žo ai ė Lau a 2018: Šiaulių jaunuolių kalbinė gim inė men aliniuose žemėla-
piuose. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5, sud. R. Bakšienė, N. Mo ozo a,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 76–101.
Ge žo ai ė Lau a 2019: Bend inės lie u ių kalbos aizdinių kalbinio s anda o plo-
e y imas: ienos Kauno ajono gimnazijos a ejis. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne-
e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/278.
Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Daba inė lie u ių a mių
klasi ikacija i Lie u ių kalbos a laso punk ai: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios
lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud.
D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, I žemėlapis i komen a as (sp. įklija).
Gy en ojai – h ps://osp.s a .go .l /2011m.- isuo inis-gy en oju-i -bus u-su asymas.
Heigham Juani a, C oke Robe A. 2009: Quali a i e Resea ch in Applied Lin-
guis ics, London: Palg a e.
Inoue Fumio 1999a: Classi ica ion o Dialec s by Image: English and Japanese. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, eds. D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia:
John Benjamins Publishing Company, 147–160.
Inoue Fumio 1999b: Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, eds. D. R. P es on, Ams-
e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 161–176.
Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: s ebimojo laiko hipo ezė. – Ta mės –
Eu opos au ų kul ū os pa eldas / Dialec s – Cul u al He i age o Eu opean Na ions, Vil-
nius: MRU, 211–244.
Labo William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl a-
nia P ess.
LKA – Lie u ių kalbos a lasas I. Leksika, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas,
1977.
S aipsniai / A icles 245
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
LKA – Lie u ių kalbos a lasas II. Fone ika, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas,
1982.
LKA – Lie u ių kalbos a lasas III. Mo ologija, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Moks-
las, 1991.
Macaulay Ronald 2009: Quan i a i e Me hods in Sociolinguis ics, London: Palg a e.
Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: nuo a minių
požymių p ie a miškumo žymenų. – Respec us philologicus 35(40). P ieiga in e ne e:
h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395.
NLTA – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėla-
piai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2014.
Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010: Lie u os e ninių s ičių gy en-
ojų cha ak e io b uožai kalbos pasaulė aizdyje. – Kalbos kul ū a 83, 185–202.
Ramonienė Meilu ė, K upickai ė Do ilė 2013: Regioniniai kalbų a ojimo
Lie u os mies uose ypa umai. – Mies ai i kalbos II. Socioling is inis Lie u os žemėlapis:
kolek y inė monog a ija, sud. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 23–53.
Sanko Gillian 2006: Age: Appa en ime and eal ime. – Else ie Encyclope-
dia o Language and Linguis ics, 2nd edi ion. P ieiga in e ne e: h ps://www.ling.upenn.
edu/~gillian/PAPERS/Sanko .Age,AT,RT.pd .
Vai monienė Diana 2014: Raseinių kalbinės bend uomenės geoling is inė kompe enci-
ja: magis o da bas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Vai monienė Diana 2017: Lie u os a mių aizdiniai pie ų žemaičių aseiniškių
men aliniame žemėlapyje. – Pe spec i es o Bal ic Philology III. The Apocalypses o he
Bal ic Wo lds, Poznan: Wydawnic wo Rys, 343–365.
Župe ka Kazimie as 2012: Me aling is ika. Nekalbininkų kalbo y a, Šiauliai: VšĮ
Šiaulių uni e si e o leidykla.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Dialec Nomina ions and E alua ions in he
A ea o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai
SUMMARY
Sociocul u al and socioeconomic easons d i ing mig a ion o la ge and s uc u ally
mo e con enien locali ies change he linguis ic beha iou o language use s. Con ac s wi h
he use s o o he language a ian s and he image o a mo e “p es igious” a ian co ec
he e alua ions o language a ie ies and also ini ia e a e iew o he a i ude owa ds dialec s.
The esea ch add essing he geolinguis ic compe ence in he a ea o he Sou he n
Samogi ian subdialec o Raseiniai based on he p inciples o pe cep i e dialec ology has
been a he agmen a y; i e ealed he impac o ex alinguis ic ac o s on he ho izon al
and e ical a ia ion o he language o he subdialec o Raseiniai; meanwhile, due o
he phenomena o con e gence, h ee geolec s, which a e de eloping in he a ea o he
subdialec – Kelmė, Raseiniai and Tau agė – we e iden i ied.
In o de o e alua e he linguis ic si ua ion a he p esen momen and o an icipa e he
scena io o he u he de elopmen o he Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai
and i s causali y, he i s s udy add essing he geolinguis ic compe ence o he linguis ic
communi ies om all he poin s included in he A las o he Li huanian Language, which
a e si ua ed in he a ea o he subdialec , was ca ied ou .
The esea ch is based on he compa ison o he commen a ies o he esponden s
om he a eas o Kelmė, Raseiniai and Tau agė abou dialec s and he abili y o associa e
hem wi h social and geog aphical a eas. Geolinguis ic compe ence was u he e ised by
analysing he e os e eo ypical e alua ions (o o he language a ian s) and he esponden s’
unde s anding o dialec al speech (dialec al p ope ies) wi h ega d o sociodemog aphic
and sociocul u al a iables.
I was ound ha he Samogi ian dialec , which is gene ally equalled o dialec al speech,
is bes known o ( ecognizable by) he esponden s, i.e., he Samogi ian dialec is linked
wi h he language a ian mani es ing p ominen dialec al ea u es (excep o he Dzūkian
dialec known by many people) o dis inc ocabula y. The esponden s o he younges age
and mo e ad anced educa ional backg ound, demons a ing he knowledge and ideological
a i udes o med by educa ional ins i u ions, o en conside phone ic, accen ual and lexical
di e ences he dis inguishing ea u es o dialec s, whe eas olde esponden s who a e less
ad anced in educa ion end o highligh o iginali y o peculia i y.
When nomina ing and commen ing on he dialec s o Aukš ai ian and Samogi ian, he
esponden s demons a e hei geolinguis ic knowledge and can o en associa e hem wi h
owns o se lemen s. Howe e , i should be no ed ha he esponden s usually “look o ”
he Samogi ian dialec in p o o ypical owns exhibi ing p ominen dialec al ea u es (Tel-
šiai, Plungė, Skuodas); meanwhile, Aukš ai ian, which is mo e commonly associa ed wi h
he non-dialec al linguis ic a ian , is “ ound” in he owns om he e hnog aphic egion
S aipsniai / A icles 247
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
o Aukš ai ija, which a e closes o he speake s o he subdialec o Raseiniai (A iogala,
Ju ba kas, Šiauliai). The Aukš ai ian local dialec s (Li h. šnek os), which a e u he om
he linguis ic homeland and he s anda d language, a e associa ed wi h he names o owns
and a e e e ed o as dialec s (Li h. dialec s). Such e alua ions ob iously show he belie o
he speake s o he subdialec o Raseiniai ha hei language a ian is close o he image
o he s anda d language, which is pa alleled o he Aukš ai ian dialec .
The speake s o he subdialec o Raseiniai associa e he language a ian which di e s
om he s anda d language o any deg ee wi h a dialec and iew i as a sepa a e dialec al
uni . The associa ion o “dialec s” wi h speci ic locali ies shows ha o dina y language use s
well dis inguish be ween dialec s, whe eas language di isibili y depends on he aspec s o
hei speci ic linguis ic expe ience.
When nomina ing dialec al uni s, he speake s o he subdialec o Raseiniai ollow
hei heo e ical knowledge and speci ic linguis ic expe ience. Ch es oma hic knowledge
is demons a ed by speci ying hype onymic dialec al desc ip o s, whe eas he names o
smalle language a ie ies a e usually a ibu ed on he basis o hei linguis ic unde s anding
esul ing om pe sonal expe ience and he s e eo yping o he language a ian s hea d on
he media.
The esea ch da a make i clea ha he dialec al o ien a ion o he speake s o he
Sou he n Samogi ian o Raseiniai and hei heo e ical knowledge o Li huanian dialec s a e
a he good, bu in summa y o he nomina ions and e alua ions o dialec s exp essed by he
esponden s, we canno i mly s a e ha he ep esen a i es o his subdialec in e iewed in
he s udy can be cha ac e ized by good dialec al compe ence and he abili y o dis inguish
be ween dialec s.
Į eik a 2020 m. spalio 16 d.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
damb [email p o ec ed]om