scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą

Abstract

    Straipsnyje analizuojamas ir publikuojamas Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve (vok. Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz) Berlyne rastas dokumentas, atskleidžiantis naujų faktų apie 1727 m. Halės universitete įsteigtą Lietuvių kalbos seminarą. Tai šio universiteto Teologijos fakulteto absolvento ir Petro Gotlybo Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke, 1695–1753) posūnio bei Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) suvestinio brolio Kristupo Ernsto Tydkės (Christoph Ernst Tiedtke, 1722–po 1772) prašymas, rašytas 1747 m. gruodžio 12 d. ir adresuotas Slaptajai tarybai (vok. Geheimer Rat) Berlyne. Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro istorijai šis archyvinis šaltinis reikšmingas tuo, kad teikia duomenų beveik nedokumentuotam baigiamajam šio seminaro veiklos laikotarpiui. Remiantis K. E. Tydkės prašyme užfiksuota informacija, straipsnyje atskleidžiama, kad po 1740 m., kurie istoriografijoje įprastai laikomi Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro uždarymo metais, vis dėlto būta pastangų toliau tęsti šio seminaro veiklą.

Read accessible full text

Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą

Author: Birutė Triškaitė
Year: 2020
DOI: 10.35321/all83-03
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2042/2141
S aipsniai / A icles 55
BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0003-2286-4080
Mokslinių y imų k yp ys: XVI–XVIII a. P ūsijos Lie u os
aš ija, d ikalbės lie u ių leksikog a ijos is o ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-03
KRISTUPO ERNSTO TYDKĖS
1747 M. GRUODŽIO 12 D.
PRAŠYMAS: NAUJI FAKTAI
APIE HALĖS UNIVERSITETO
LIETUVIŲ KALBOS SEMINARĄ
Ch is oph E ns Tied ke’s Appeal o Decembe
12, 1747: New Fac s abou he Li huanian
Language Semina a he Uni e si y o Halle
ANOTACIJA
S aipsnyje analizuojamas i publikuojamas P ūsijos kul ū os pa eldo Slap ajame als-
ybiniame a chy e ( ok. Geheimes S aa sa chi P eußische Kul u besi z) Be lyne as as do-
kumen as, a skleidžian is naujų ak ų apie 1727 m. Halės uni e si e e įs eig ą Lie u ių kal-
bos semina ą. Tai šio uni e si e o Teologijos akul e o absol en o i Pe o Go lybo Milkaus
(Pe e Go lieb Mielcke, 1695–1753) posūnio bei K is ijono Go lybo Milkaus (Ch is ian
Go lieb Mielcke, 1733–1807) su es inio b olio K is upo E ns o Tydkės (Ch is oph E ns
Tied ke, 1722–po 1772) p ašymas, ašy as 1747 m. g uodžio 12 d. i ad esuo as Slap ajai
a ybai ( ok. Geheime Ra ) Be lyne. Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o is o ijai
šis a chy inis šal inis eikšmingas uo, kad eikia duomenų be eik nedokumen uo am bai-
giamajam šio semina o eiklos laiko a piui. Remian is K. E. Tydkės p ašyme už iksuo a in-
o macija, s aipsnyje a skleidžiama, kad po 1740 m., ku ie is o iog a ijoje įp as ai laikomi
Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o užda ymo me ais, is dėl o bū a pas angų o-
liau ęs i šio semina o eiklą.
ESMINIAI ŽODŽIAI: XVIII amžius, Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina as, K is-
upas E ns as Tydkė (Ch is oph E ns Tied ke), Go hil as Augus-
as F ancke’ė, F ancas Albe as Šulcas (F anz Albe Schul z).
BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ANNOTATION
The a icle analyses and publishes he a chi al documen ound a he Sec e S a e A -
chi es P ussian Cul u al He i age Founda ion (Ge man: Geheimes S aa sa chi P eußische
Kul u besi z) in Be lin, which e eals new ac s abou he Li huanian Language Semina
es ablished a he Uni e si y o Halle in 1727. I is an appeal o Ch is oph E ns Tied -
ke (1722–a e 1772), a g adua e o he Uni e si y’s Facul y o Theology, s epson o Pe e
Go lieb Mielcke (1695–1753) and hal -b o he o Ch is ian Go lieb Mielcke (1733–1807),
which was w i en on Decembe 12, 1747 and was add essed o he P i y Council (Ge man:
Geheime Ra ) in Be lin. This a chi al sou ce is impo an o he his o y o he Li huanian
Language Semina a he Uni e si y o Halle, as i p o ides e idence abou a nea ly un-
documen ed inal pe iod o exis ence o he semina . Based on he in o ma ion eco ded in
Tied ke’s appeal, he a icle e eals ha e o s we e ac ually made o con inue he ac i i ies
o he semina a e 1740, which is usually conside ed he yea o closu e o he Li huanian
Language Semina a he Uni e si y o Halle in his o iog aphy.
KEYWORDS: 18 h cen u y, Li huanian Language Semina a he Uni e si y o
Halle, Ch is oph E ns Tied ke, Go hil Augus F ancke, F anz
Albe Schul z.
Halės uni e si e as, įs eig as 1694 m., bu o an oji P ūsijos Ka alys ės aukš oji
mokykla, ku ioje ka aliaus F yd icho Vilhelmo I (F ied ich Wilhelm I., 1688–
1740, aldė 1713–1740) alia p adė a eologijos s uden us nelie u ius moky i
lie u ių kalbos. Pie izmo idėjų cen u laikomame i os ke i ą eiklos dešim į
skaičiuojančiame Halės uni e si e e 1727 m. a ida y o Lie u ių kalbos semina o
įkū imo ikslas – eng i lie u ių kalbą mokančius pie is inės pak aipos kunigus
i moky ojus da bui lie u iškose P ūsijos Ka alys ės pa apijose. Tačiau ki aip
nei Ka aliaučiaus uni e si e e, ku iame iš esmės uo pačiu ikslu 1718 m. p a-
dė as s eig i Lie u ių kalbos semina as eikė daugiau kaip du šim mečius – iki
1944 m. (Ci a ičiū ė 2004: 11, 12), Halės uni e si e e semina as gy a o ge okai
umpiau. Remian is as u nauju a chy iniu šal iniu, šiame s aipsnyje keliamas
klausimas, a 1740 m., ku ie okiečių i lie u ių is o iog a ijoje įsi i ino kaip
šio semina o užda ymo me ai, jis galu inai lio ėsi egzis a ęs, i a skleidžiama,
kad po 1740-ųjų is dėl o bū a pas angų oliau ęs i jo eiklą.
S aipsniai / A icles 57
K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas:
nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą
1. HALĖS UNIVERSITETO LIETUVIŲ
KALBOS SEMINARO VEIKLOS
DATAVIMAS ISTORIOGRAFIJOJE
Pi mõsios išsamesnės specialiai Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina-
o is o ijai ski os s udijos Das Li auische Semina an de Uni e si ä Halle, pub-
likuo os 1935 m. žu nale A chi um Philologicum, au o ius F anzas Spech as
(1888–1949) eigė, kad semina as eikęs nuo 1727 iki 1740 m. (Spech 1935:
36–38), ki aip a ian , jo eikla ukusi ylika me ų. Nu odydamas semina o
eiklos p adžią, jis ėmėsi d iem pi miniais šal iniais:
1) 1729 m. ugsėjo 1 d. laik aš yje Neue Zei ungen on Geleh en Sachen
N . 70 pasi odžiusia žinu e, ku ioje paminė a, kad 1727 m. spalio mėnesį Ha-
lėje P ūsijos ka aliaus įsakymu įs eig as Lie u ių kalbos semina as eologijos
s uden ams:
Nachdem au alle gndigſ en hohen Be ehl S . Knigl. Majeſ . im Oc obe
1727 allhie ein Semina ium Li huanicum on S udioſis Theologiæ e ich e wo -
den, in welchem dieſelben on einem S udioſo Theologiæ, de ein geboh ne Li -
haue , in de Li hauiſchen Sp ache un e ich e we den, dami ſie nachmahls
in dem Knigl. P eußiſchen Li hauen ʒu P edige n geb auch we den knnen
([Anonimas] 1729: 639; plg. Spech 1935: 36);
2) Halės uni e si e o eologijos p o eso iaus i Lie u ių kalbos semina o a-
do o Go hil o Augus o F ancke’ės (1696–1769) eiginiu uomečio semina o
docen o F yd icho Vilhelmo Hako (F ied ich Wilhelm Haack, 1707–1754) pa-
eng o žodyno Vocab la i m Li h anico-Ge manic m, e Ge manico-Li h ani-
c m (Halė, 1730) p a a mėje, kad semina as eikiąs jau ejus me us:
Es ſind nunmeh o d ey Iah / daß au Knigl. alle gndigſ en Be ehl ein Se-
mina ium Li huanicum, da in einige S udioſi Theologiæ ʒu de in einem gewiſſen
S ich on P euſſen blichen Li hauiſchen Sp ache ange h e we den / alhie
e ich e wo den iſ (F ancke 1730: [2 ]; plg. Spech 1935: 37).
Teigdamas, kad Lie u ių kalbos semina as lio ėsi eikęs 1740 m., F. Spech-
as ėmėsi ik Johanno Ch is opho Ho baue io (1766–1827) Halės uni e si-
e o is o ijai ski oje knygoje Geschich e de Uni e si ä zu Halle bis zum Jah e
1805 (Halė, 1805) ci uo u a chy iniu šal iniu – neda uo u semina o ado o
G. A. F ancke’ės p anešimu:
Was hie nächs das Li auische Semina ium anlange , so is dasselbe on mi p i-
a im im Jah e 1727 ange ich e es, bis 1740 ohne einige königliche Kos en
e hal enes Ins i u um gewesen, zu dessen Anlegung mich nich s ande s, als
BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
die alle höchs e Königliche In en ion und meh malige alle gnädigs e Be ehl, daſs
üch ige Leu e o das P euſsische Li auen e zogen we den mög en, bewogen
(Ho baue 1805: 281; plg. Spech 1936: 37).
Šis G. A. F ancke’ės p anešimas, da ka ą pa i indamas ki ų šal inių liudi-
jamus Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o įs eigimo me us (1727), iki
šiol ebė a ienin elis žinomas pi minis šal inis, ku iame eigiama, kad semina-
as eikęs iki 1740 m.
Kiek ki aip sp ęs ina iš G. A. F ancke’ės amžininko is o iko Johanno
Ch is opho on D eyhaup o (1699–1768) glaus os semina o apž algos: 1750 m.
išleis ame an ajame knygos Aus üh liche diploma isch-his o ische Besch eibung
des [...] Saal-C eyses ome (Halė, 1750) jis apie Halės uni e si e o Lie u ių kal-
bos semina ą ašė kaip apie uome da ebe eikiančią ins i uciją (D eyhaup
1750: 33). J. Ch. Ho baue is p ieš a a imą a p abiejų šal inių aiškino uo, kad
J. Ch. on D eyhaup as sky elį apie semina ą galėjęs pa ašy i ge okai anksčiau,
nei išėjo knyga, . y. da iki 1740 m., kai semina as ik ai eikė (Ho baue 1805:
282).
Kad i kaip bū ų, ėliau okiečių is o iog a ijoje minin Halės uni e si e-
o Lie u ių kalbos semina ą iš esmės em asi J. Ch. Ho baue iu, . y. semina-
o eiklos pabaiga laiky i 1740-ieji (p z.: Sch ade 1894: 239–240; Reinhold
1895: 106–107). Tiesa, p ieška io lie u ių da buose semina ą link a da uo i
iki 1765 m. (p z.: Vileišis 2008 [11935]: 146; Šapoka 1989 [11936]: 615), gal-
bū ai sie a su nemokamo mai inimo leng a os ( ok. P eußische F ei isch a ba
P eußisch-Li auische F ei isch) sky imu eologijos s uden ams i po 1740-ųjų
(plg. Schille 1994: 195). Šią leng a ą Halėje s udijuojan iems P ūsijos jau-
nuoliams i ypač iems, ku ie mokėsi lie u ių kalbą semina e, 1728 m. sausio
mėnesį įs eigė ka alius F yd ichas Vilhelmas I, uo ikslu iš Ka aliaučiaus kas-
me siųs a po 400 ale ių, be ši pa ama i d auge leng a a nu auk a ku kas
anksčiau – da 1758 m., kai pe Sep yne ių me ų ka ą usų ka iuomenė užėmė
Ka aliaučių (Ho baue 1805: 279–280; Spech 1935: 38; Win e 1954: 57). Vis
dėl o minė a F. Spech o s udija, ku ios y imo objek as bu o ien ik šio se-
mina o is o ija, s a iai p isidėjo p ie o, kad 1740-ieji iek okiečių, iek lie u-
ių is o iog a ijoje galu inai įsi i ino kaip semina o užda ymo me ai (Win e
1954: 56; LLI I 214; Bense 1974: 295; Bense 1994: 811; Schille 1994: 195, 199;
Ci a ičiū ė 2004: 78 i k .). No s F. Spech as i akcen a o a chy inių šal inių
s oką, ačiau jo pe ci uo as pa ies semina o ado o G. A. F ancke’ės eiginys,
1 Tiesa, kai ku ie šių y ėjų manė semina ą p adėjus eik i 1724 a 1725 m. (Win e 1954: 47; Ben-
se 1974: 295; Bense 1994: 81), be daba nė a jokių abejonių, kad iš iesų jis a ida y as 1727 m.
(ž . anksčiau).
S aipsniai / A icles 59
K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas:
nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą
kad i be da os bei kon eks o, a odė nek es ionuo inas i isiškai pakankamas,
odėl ėliau semina o is o ijai ski uose y imuose da a imo ema nebeplė o a.
G įž i p ie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o eiklos ukmės i
an osios ch onologinės ibos klausimo ska ina as as naujas a chy inis šal i-
nis – P ūsijos kul ū os pa eldo Slap ajame als ybiniame a chy e ( ok. Gehei-
mes S aa sa chi P eußische Kul u besi z, oliau – GS A PK) Be lyne saugomas
K is upo E ns o Tydkės (Ch is oph E ns Tyd [c]ke, Tied cke, Tiedke, 1722–po
1772) p ašymas, ašy as 1747 m. g uodžio 12 d. i ad esuo as Slap ajai a ybai
( ok. Geheime Ra ) į Be lyną (GS A PK: I. HA, Rep. 7, N . 90 h, Pk . 1239,
[1 –2 ], dokumen o aksimilę, pe ašą i e imą ž . s aipsnio pabaigoje).
2. KRISTUPAS ERNSTAS TYDKĖ
Į P ūsijos Lie u os aš ijos y ėjų aki a į K. E. Tydkė pa eko isai neseniai
kaip XVIII a. lie u ių kul ū os lauke ak y iai eikusios Milkų šeimos na ys.
Rekons uojan šios šeimos sudė į, nus a y a, kad K. E. Tydkė bu o Pe o Go -
lybo Milkaus (Pe e Go lieb Mielcke, 1695–1753) posūnis bei y iausias su-
es inis K is ijono Go lybo Milkaus (Ch is ian Go lieb Mielcke, 1733–1807)
b olis (T iškai ė 2019: 81–82, 105–110). Jis gimė Lapynuose ( ok. Lappienen)
i bu o enykščio kunigo Tobiaso Tydkės (Tobias Tied ke, 1688–1725) bei Re-
ginos Luizos Šimelpenig (Regina Louisa Schimmelp ennig, 1702–1776) pi ma-
gimis (LapKK 61 , N . 62). Lapynų e angelikų liu e onų bažnyčios k ikš o me-
ikų knyga liudija, kad jis u ėjo pusan ų me ų jaunesnį b olį Go ydą Tydkę
(Go ied Tied ke, 1723–1791) (LapKK 67 , N . 122), ėliau apusį kunigu i
minė ą Go ydo Os e meje io (Go ied Os e meye , 1716–1800) poleminia-
me ak a e Bedenken übe einen En wu zu einem Neuen Li auischen Gesang-
buch (Ka aliaučius, 1786) (plačiau apie b olį ž . T iškai ė 2019: 81–82, 110–
111). Mo ina bu o kilusi iš gausios Šimelpenigių giminės, ku ios ne ienas
a s o as p iklausė d asininkų luomui i daly a o li uanis inėje eikloje. An ai
K. E. Tydkės senelis iš mo inos pusės Ma ynas Šimelpenigis (Ma in Schim-
melp ennig, 1668–1735), isą gy enimą kuniga ęs Pik upėnuose ( ok. Pik-
upönen), ka u su ki ais P ūsijos Lie u os kunigais 1719 m. pe žiū ėjo i ap o-
ba o Hen iko Lyzijaus (Hein ich Lysius, 1670–1731) ūpesčiu spaudai eng ą
Ma ino Lu he io Mažojo ka ekizmo e imą, o jaunesnysis senelio b olis Ado-
mas F yd ichas Šimelpenigis (Adam F ied ich Schimmelp ennig, 1677–1740),
Skaisgi ių ( ok. Skaisgi en) kunigas, bu o ienas iš 1735 m. Ka aliaučiuje iš-
leis os pi mosios spausdin os lie u iškos Biblijos e ėjų. T ys K. E. Tydkės dė-
dės, . y. mo inos b oliai, aip pa bu o žinomi P ūsijos Lie u os d asininkai:
ai Papelkių ( ok. Popelken) kunigas Adomas F yd ichas Šimelpenigis (Adam

BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
60 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
F ied ich Schimmelp ennig, 1699–1763), giesmių i minė os Biblijos e ė-
jas, giesmyno suda y ojas bei an ojo Biblijos leidimo edak o ius, Ragainės
( ok. Ragni ) kunigas E ns as Go ydas Šimelpenigis (E ns Go ied Schim-
melp ennig, 1704–1768) i Ma ynas Šimelpenigis (Ma in Schimmelp ennig,
1706–1778), docen a ęs Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina e, o paskui
kuniga ęs Kin uose ( ok. Kin en) bei P iekulėje ( ok. P ökuls). Anks i mi us
ė ui, mo ina 1726 m. iš ekėjo už uomečio Ju ba ko ( ok. Geo genbu g) kunigo
P. G. Milkaus, ku is lie u ių aš ijos is o ijoje žinomas kaip pi masis 1723 m.
a ku o Ka aliaučiaus uni e si e o Lie u ių kalbos semina o docen as, Naujo-
jo Tes amen o (1727) ko ek o ius i ienas iš Biblijos (1735) e ėjų, giesmių
i P ūsijos aldžios įsakų e ėjas. Taigi K. E. Tydkė augo s ip ias li uanis ines
adicijas puoselėjusioje šeimoje i , ikė ina, da aikys ėje išmoko lie u ių kal-
bą (plačiau apie Tydkių, Šimelpenigių i Milkų giminys ę ž . T iškai ė 2019:
73–126).
Sulaukęs be eik de yniolikos, K. E. Tydkė 1741 m. balandžio 5 d. bu o ima-
ikuliuo as į Ka aliaučiaus uni e si e ą: „[1741.] 5. Ap ilis. Tiedke Ch is oph.
E nes ., Lapenen. P uss.“ (E le 1911–1912: 386), ačiau, jo pa ies žodžiais a-
ian , čia nesimokė (Tied ke 1747-12-12: [1 ]), o iš ik ųjų eikiausiai s udija-
o os ieną semes ą (ž . oliau). Ne ukus siek i mokslų jis iš yko į pie izmo
idėjomis ga sėjusį Halės uni e si e ą už maždaug ūks ančio kilome ų, aigi
liu e ono o odokso P. G. Milkaus šeimoje užaugusiam K. E. Tydkei pie izmas
nebu o s e imas. Tikė ina, kad yk i į Halę jį ienaip a ki aip paska ino dė-
dė iš mo inos pusės M. Šimelpenigis, ku is bu o mokęs enykščiame Lie u ių
kalbos semina e i p ieš me us sug įžęs į P ūsijos Lie u ą. Kaip i du y esnieji
b oliai Adomas F yd ichas bei E ns as Go ydas, p ieš ai jis s udija o eologi-
ją Ka aliaučiaus uni e si e e (E le 1911–1912: 318) i lankė p o eso iaus Jono
Jokūbo K an o (Johann Jacob Quand , 1686–1772) ado aujamą Ka aliaučiaus
uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą, kai jame kaip ik mokė būsimasis s ai-
nis P. G. Milkus (T iškai ė 2018: 63, 67–68). M. Šimelpenigį kaip kandida-
ą moky i lie u ių kalbą Halėje enykščio uni e si e o eologijos p o eso iui i
Lie u ių kalbos semina o ado ui G. A. F ancke’ei ekomenda o ne du bu ę
pas a ojo auklė iniai: 1734 m. balandžio 14 d. laiške pi masis šio semina o do-
cen as i uome is Ka yčių ( ok. Coadju hen) kunigas Jonas Rich e is (Johann
Rich e , 1705–1754)2, o 1734 m. gegužės 14 d. laiške Ka aliaučiaus uni e si e o
eologijos p o eso ius bei enykščio Lie u ių kalbos semina o ado as F ancas
2 Plg. „meines Nachbah en Sohn Monſ. Schim[m]elp enning ſich en ſchloßen ‖ in Go es Nah-
men als Docens im Halliſchen Semina io ſich do hin ‖ ʒubegeben“ (Rich e 1734-04-14: 28 ;
plg. Win e 1954: 56).
S aipsniai / A icles 61
K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas:
nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą
Albe as Šulcas (F anz Albe Schul z, 1692–1763)3. Beje, F. A. Šulcas a k ei-
pė dėmesį į ai, kad M. Šimelpenigis bu ęs ik ų ik iausias lie u is ( . y. bu o
gimęs bei užaugęs P ūsijos Lie u oje) i kalbėjęs pačia g ažiausia a me. Pasak
J. J. K an o, Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina e jis mokė šeše ius me-
us: nuo 1734 iki 1740 m. (QPP IV 108 ), aigi bu o ilgiausiai semina e mokęs
docen as. A M. Šimelpenigis, kadaise pa s ekomenduo as G. A. F ancke’ei bu-
usio docen o J. Rich e io, ėliau semina o ado ui galėjo ekomenduo i sa o
sūnėną, duomenų nesama. Neabejo ina ik ai, kad į Halę K. E. Tydkė yko
u ėdamas F. A. Šulco ekomendaciją – ai liudija 1741 m. spalio 16 d. pas a-
ojo laiškas G. A. F ancke’ei (Schul z 1741-10-164; beje, kaip ik ši ekomen-
dacija byloja, kad K. E. Tydkė kelis mėnesius u ėjo s udijuo i Ka aliaučiaus
uni e si e e).
Halės uni e si e o ma ikulose K. E. Tydkės pa a dė į ašy a 1741 m. lapk ičio
16 d.: „Tied cke, Ch is opho us E nes us; Li h . P ussus [...] 16.11.1741 heol.“
(P euß 1994: 228)5. Čia jis ke e ius me us s udija o eologiją. Būdamas s u-
den u K. E. Tydkė ku į laiką mokė enykščiame Lie u ių kalbos semina e
(Tied ke 1747-12-12: [1 ]; da ž . 3 sk. i p iedą). Be o, jis bu o ienas ų iš
P ūsijos kilusių s uden ų, ku ie ga o nemokamą mai inimą (apie šią leng a ą
ž . 1 sk.). Kad K. E. Tydkei ši leng a a iš iesų su eik a, byloja alumnų knyga
Album alumno um Mensae Regiae Bo usſicae p o incialis, ku ioje y a jo į ašas:
„Ch iſ opho us E nes us ‖ Tied cke Lappino=Bo=‖ usſus; na us A[nn]o 1722 ‖ die
3. Maj.“ (Tied ke 1741: [14 ]). 1745 m. ugpjūčio mėnesį jis, egis, dėl skolų
bu o p i e s as iš yk i iš Halės – ben ši aip many i leidžia pas aba alumnų kny-
goje p ie ci uo o jo į ašo: „Gieng heimlich ſeine Schulden wegen ‖ on Halle,
a[nn]o 1745. m. Auguſ [i]“ (Tied ke 1741: [14 ]).
3 Plg. „Mo gen, wo Go will, gehen un e ſchiedene S udioſi on hie mi einem Schi übe S e in
nach Halle ab: [...]; b) S udioſus Schimmelp ennig, In o ma o am Semina . Von ſeinem Ch iſ-
en ume kann nich s ſagen. E iſ abe ſ ill und wi d ſich ho en lich nich wid ig beʒeugen, und
de e igſ e Li aue , de nu ſein kann, und ha den alle ſchönſ en Dialek “ (Schul z 1734-05-14;
ci . iš Wo schke 1929–1930: 24).
4 Laiškas agmen iškai publikuo as Theodo o Wo schke’ės knygoje De Pie ismus in Königs-
be g nach Rogalls Tode in B ie en (Wo schke 1929–1930: 73–76, N . 30), ačiau be sakinio apie
K. E. Tydkę. Kad bū en šiame laiške K. E. Tydkė ekomenduo as kaip lie u ių kalbos moky-
ojas semina e, liudija Augus o He manno F ancke’ės (1663–1727) ank aš iniam palikimui
ski oje duomenų bazėje pa eik a in o macija (h p:// as. ancke-halle.de/cgi-bin/nachlass.
pl?x=u& _show=x&we eg=PER&we = iedke%20%20%5BSons ige %5D& eccheck=16530).
5 Dėkoju habil. d . Ch is iane’ei Schille už duomenis iš šių knygų: Ma ikel de Ma in-Lu he -Uni-
e si ä Halle-Wi enbe g – 1730–1741 (Halė, 1994) i E angelisches P a e buch ü die Ma k B an-
denbu g (Be lynas, 1941).
BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Po po os me ų K. E. Tydkė ke ino g įž i į P ūsijos Lie u ą – ai liudija jo
pas angos 1747 m. gau i Balė ų ( ok. Balle hen) kunigo ie ą (apie ai ž . 3 sk.).
Nepa ykus sulauk i pasky imo į lie u išką pa apiją, 1748 m. jis p adėjo di b-
i moky oju Špandau ( ok. Spandau), o 1750 m. – ka o kapelionu P ūsijos
p inco pės ininkų pulke Po sdame (Fische 1941: 892; da ž .: Schimmelp en-
nig-Mielcke [1753-06-??]: 27 ; Schimmelp ennig-Mielcke [1753-08-??]: 519 ;
T iškai ė, Sidab ai ė 2019: 158–159, 166–167). 1750 m. ugsėjo 15 d. Be nau
mies e K. E. Tydkė susi uokė su uome jau elionio kunigo Ma häuso Deili-
cke’ės (1694–1736)6 duk e imi Regeni e Ch is iane (Fische 1941: 892) i liko
gy en i ne oli Be lyno: nuo 1756 m. jis a na o Nauene, ku iš p adžių ėjo dia-
kono pa eigas, o 1769–1772 m. – supe in enden o (Fische 1941: 892).
Lie u ių kul ū ai nusipelniusioje Milkų šeimoje užaugusio K. E. Tydkės li-
uanis inė eikla, egis, apėmė ik ieną s i į – lie u ių kalbos mokymą Halės
uni e si e o Lie u ių kalbos semina e. Labiau pasi eikš i lie u ių kul ū os lau-
ke eikiausiai sukliudė objek y i aplinkybė: 1747 m. pabaigoje nega ęs kunigo
ie os Balė uose, K. E. Tydkė į P ūsijos Lie u ą nebeg įžo i isą likusį gy eni-
mą a na o B andenbu ge.
3. KRISTUPAS ERNSTAS TYDKĖ
APIE HALĖS UNIVERSITETO
LIETUVIŲ KALBOS SEMINARĄ
Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o is o ijai s a bus 1747 m. g uo-
džio 12 d. K. E. Tydkės p ašymas, o icialiai ad esuo as P ūsijos ka aliui F yd-
ichui II, a ba F yd ichui Didžiajam (F ied ich II., F ied ich de G oße,
1712–1786, aldė 1740–1786), be iš iesų siųs as ka aliaus a du sp endimus
p iėmusiai Slap ajai a ybai Be lyne. D idešim penke ių Halės uni e si e o
absol en as i eologijos kandida as K. E. Tydkė, iš pa ė io Mielkiemio ( ok.
Mehlkehmen) kunigo P. G. Milkaus ga ęs žinią, kad a silais ino kunigo ie a
Balė uose, Įs u ies ( ok. Ins e bu g) bažny inėje apsk i yje, p ašė ski i jį į šią
P ūsijos Lie u os pa apiją. Kunigo ie a en apo lais a, kai 1747 m. ugsėjo
22 d. mi ė Geo ge’as Ab ahamas Bal ze is (QPP IV 8 ; A nold 1777: 88; ZM
I 61). Siekdamas gau i a nybą Balė ų pa apijoje, K. E. Tydkė Slap ajai a ybai
6 F ancke’ės įs aigų a chy e ( ok. A chi de F anckeschen S i ungen, oliau – AFS ) saugomas
1719 m. lapk ičio 3 d. M. Deilicke’ės laiškas, ad esuo as Halės uni e si e o p o eso iui A. H. F an-
cke’ei (1663–1727) (AFS : H A 173: 72), minė ojo G. A. F ancke’ės ė ui. Tikė ina, kad šiame
uni e si e e s udija ęs M. Deilicke’ė bu o A. H. F ancke’ės auklė inis.
S aipsniai / A icles 63
K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas:
nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą
ašė ne is ka us: 1747 m. lapk ičio 29 d.7, g uodžio 5 d.8 i g uodžio 12 d.,
aigi pas a asis p ašymas bu o ečiasis. Vis dėl o pas angos okš amo ezul-
a o neda ė: 1747 m. g uodžio 28 d. Be lyne als ybės minis as on B an-
das i konsis o ijos p eziden as on Reichenbachas pasi ašė dek e ą, p anešda-
mi K. E. Tydkei, kad p ašy a ie a jau užim a, i d auge nu odydami ki ą sykį
k eip is pi miausia į Ka aliaučiaus uni e si e o Teologijos akul e ą bei iš en
gau i pažymą (B and, Reichenbach 1747-12-28: [1 ]). Tąka Balė ų kunigu pa-
ski as i 1748 m. sausio 21 d. į esdin as K is ijonas F yd ichas Š ime is (Ch is-
ian F ied ich S imeh , S ime , 1725–1765), ligi ol kuniga ęs Ge iškėnuose
( ok. Ge wischkehmen), o p ieš ai ek o ia ęs S alupėnuose ( ok. S allupönen)
(QPP IV 8 , 15 ; A nold 1777: 88, 118; ZM VI 1774)9. Jis bu o jaunesny-
sis Žel os ( ok. Saalau) kunigo K is ijono Š ime io (Ch is ian S imeh , 1676–
1750) sūnus i bu usio Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o klausy o-
jo E dmano Go lybo Š ime io (E dmann Go lieb S imeh , 1715–1737) b olis
(Schille 1994: 201; ZM VI 1773).
1747 m. g uodžio 12 d. K. E. Tydkės p ašymas eikia ne ik duomenų jo
pa ies biog a ijai ekons uo i, be i naujų žinių apie Halės uni e si e o Lie u-
ių kalbos semina ą. Dės ydamas s a biausius sa o gy enimo ak us, jis d au-
ge a skleidė iki šiol nežino ų de alių, eikšmingų mažiausiai dokumen uo am
baigiamajam semina o eiklos e apui. Pasakodamas, kad gimė i augo P ūsi-
jos Lie u oje, s udija o Halės uni e si e e, o po s udijų a na o pamokslininku
Po sdame i ne oliese, K. E. Tydkė minėjo i ai, jog moka lie u ių kalbą bei
mokė ją enykščio uni e si e o Lie u ių kalbos semina e:
Ich bin in Li hau=‖en geboh en und e ʒogen, und de ſelben Sp ache ‖ kundig,
wie ich de auch in Halle im Semina io ‖ Li h anico gedach e Sp ache doci-
e (Tied ke 1747-12-12: [1 ]).
K. E. Tydkės i inimas, kad jis mokęs lie u ių kalbą Halės uni e si e-
o Lie u ių kalbos semina e, da iena pa a de leidžia papildy i daba žino-
mų neabejo inų šio semina o docen ų są ašą: be jau minė ų J. Rich e io (do-
cen a o 1727–1728), F. V. Hako (1728–1732), M. Šimelpenigio (1734–1740),
7 1747 m. lapk ičio 29 d. ašy as K. E. Tydkės p ašymas saugomas en pa kaip i jau minė as g uo-
džio 12 d. p ašymas (GS A PK: I. HA, Rep. 7, N . 90 h, Pk . 1239, [1 –1 ]).
8 Šio K. E. Tydkės p ašymo minė oje a chy o byloje nė a, ačiau jis minimas g uodžio 12 d. p ašy-
me (Tied ke 1747-12-12: [1 ]).
9 K. F. Š ime is žinomas kaip ienas sa ininkų ank aš inio žodyno Cla is Ge manico-Li h a-
na (XVII–XVIII a. sandū a; LMAVB: F 137-13–14), ku į XVIII a. 3-iuoju dešim mečiu pildė
K. E. Tydkės pa ė is P. G. Milkus (apie iden i ikuo us P. G. Milkaus p ie ašus žodyno ank aš yje
ž . T iškai ė 2013: 44–64).
BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
de li uanis ischen Bewegung im 18. Jah hunde in P eußen 2. Das dokumen a ische E be
de Familie Mielcke, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Vileišis Vincas 2008 [11935]: Tau iniai san ykiai Mažojoje Lie u oje ligi Didžiojo ka o
is o ijos i s a is ikos š iesoje, Vilnius: Ve sus au eus.
Win e Edua d 1954: Die P lege de Wes - und Südsla ischen Sp achen in Halle im 18.
Jah hunde . Bei äge zu Geschich e des bü ge lichen Na ionwe dens de wes - und südsla-
ischen Völke , Be lin: Akademie-Ve lag.
Wo schke Theodo 1929–1930: De Pie ismus in Königsbe g nach Rogalls Tode in
B ie en, Königsbe g i. P .: Kommiſſions e lag Fe d. Beye s Buchhandlung Thomas &
Oppe mann.
ZM I–VII – Das „Zwischenmanusk ip “ zum Al p eußischen e angelischen P a e buch
1–7. Au de G undlage de Sammlungen on F iedwald Moelle bea bei e on Wal-
he Mülle -Dul z, Reinhold Heling und Wilhelm K anz, Hambu g: Im Selbs e lag
des Ve eins [ ü Familien o schung in Os - und Wes p eußen e. V. Quellen, Ma e ia-
lien und Sammlungen zu al p eußischen Familien o schung (QMS)], 2012–2014.

S aipsniai / A icles 71
K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas:
nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą
PRIEDAS
PUBLIKAVIMO PRINCIPAI. Publikuojama dokumen o aksimilė13, pe a-
šas i e imas. Pe ašas dokumen inis pa aidinis. Pe aše su umpinimai, iš-
sky us kon akcijas, neišskleidžiami. Naujųjų laikų go ikiniu aš u ašy ame
okiškame eks e lo yniškuoju aš u į ašy i lo yniški in a pai – žodžiai i mo -
emos – išski iami ku sy u. Komen a ai eikiami išnašose: eks ologiniai – p ie
pe ašo, dalykiniai – p ie e imo.
KRISTUPO ERNSTO TYDKĖS 1747 M. GRUODŽIO 12 D. PAKARTO-
TINIS PRAŠYMAS SLAPTAJAI TARYBAI BERLYNE DĖL SKYRIMO KU-
NIGU Į BALĖTUS, Be lynas; GS A PK: I. HA, Rep. 7, N . 90 h, Pk . 1239,
[1 –2 ]14
[1 ] ⌜d. 12 [en] Dec[em]b[.] 1747⌝15 ⌜pſ. d[en] 12. Dec. 47.⌝16
Alle du chlauch igſ e G oßmäch igſ e König
Alle gnädigſ e König und He !
⌜Counice [u ] d[en] H[e en] P öbſ e[n]
B and⌝17 ⌜Reichenbach
D[en] 13 Dec[.]
[174]7. a⌝18
Ew: Majes ae habe ʒwa am 5 [en] huj: alle =
un e hänigſ e Vo ſ ellung ge han, und die E =
heilung de Balle hiſchen P a e im Inſ e bu gi=
ſchen Am e in P eußen au s ſubmisſeſ e aus=
gebe hen. Da nun in ſelbigem meine Documen=
a nich beygeb ach ; ſo habe ſelbige gegenwä ig,
ſub pe i o e adi ionis in o iginalibus alle =
13 D iejų dokumen o puslapių aksimilės skelb os kaip ilius acijos: T iškai ė 2019: 107–108.
14 Dokumen as ne u i a chy inės lapų nume acijos.
15 P ašymo ga imo da a į ašy a ėliau ki o (an o) asmens.
16 P ašymo ga imo da a į ašy a ėliau ki o ( ečio) asmens.
17 Rezoliucija į ašy a i pasi ašy a ėliau ki o ( ečio) asmens.
18 Rezoliucija pasi ašy a ėliau ki o (ke i o) asmens.
BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
S aipsniai / A icles 73
K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas:
nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą
BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
S aipsniai / A icles 75
K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas:
nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą
un e hänigſ bey ügen wollen. Ich bin in Li hau=
en geboh en und e ʒogen, und de ſelben Sp ache
kundig, wie ich de auch in Halle im Semina io
Li h anico gedach e Sp ache doci e . Fe ne habe
au de Uni e ſi ae Halle ſ udi e , und mich ʒu
einem ſolchen Am e üch ig gemach , wie ſolches
beyliegendes Tes imonium on de heol: Facul ae
beʒeuge . Nach abſol i e[n] ſ udiis habe in und bey
Po sdam condi ioni e , auch mich im P edigen
leißig geübe , wo on eben als ein A es a bey[=]
lege;
[1 ] lege. Da nun die gedach e Balle hiſche P a e
wie mi mein Va e gemelde , gewiß acan wo =
den, ich abe de Königsbe giſche[n] Facul ae nich
beckan bin, weil ich daſelbſ nich ſ udi e , olglich
auch on do aus kein Tes imonium o de n
ka; So habe Ew. Majes ae nochmahls alle =
un e hänigſ an lehen wollen wolle[n] mi die=
ſe P a e Alle gnädigſ ʒu con e i e[n], und des
Endes die Voca ion expedi e[n] ʒu laßen. Ich
e ſ e be
Ew: Majes ae
Alle un e hänigſ e Knech
Ch iſ oph E nſ Tied cke
Be lin
D[en] 12 [en]19 [Decem]b : 1747.
[2 ] De Candida us Theol:
Ch is oph E ns Tied cke
hu wegen de acan en
Balle hiſchen P a e alle =
un e hänigſ e nähe e Vo =
ſ ellung.
19 Taisy a iš 6.

BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Ve imas
[1 ] ⌜1747 m. g uodžio 12 d.⌝20 ⌜Gau a 1747 m. g uodžio 12 d.⌝21
Š iesiausiasis, galingiausiasis Ka aliau,
maloningasis Ka aliau i Pone!22
⌜Pe duo ina ponams p obs ams.
B andas⌝23 ⌜Reichenbachas
[174]7 m. g uodžio 13 d.⌝24
Į Jūsų Ka ališkąją Didenybę jau šio [mėnesio] 5 dieną nuolankiausiai k ei-
piausi i labiausiai nusižeminęs meldžiau ski i kunigo ie ą Balė uose25, Įs u-
ies alsčiuje, P ūsijoje. Kadangi uoka sa o dokumen ų nepa eikiau, odėl
nuolankiausiai juos p idedu šiuosyk p ašydamas g ąžin i o iginalus. Gimiau bei
augau Lie u oje26 i moku jos kalbą, šią kalbą aip pa mokiau Halės Lie u ių
[kalbos] semina e27. Be o, s udija au Halės uni e si e e28 i esu okiai a ny-
bai s opiai pasi engęs, kaip ai byloja p idedama Teologijos akul e o pažyma29.
20 P ašymo ga imo da a į ašy a ėliau ki o (an o) asmens.
21 P ašymo ga imo da a į ašy a ėliau ki o ( ečio) asmens.
22 K eipiamasi į uome į P ūsijos ka alių F yd ichą II, da adin ą F yd ichu Didžiuoju (F ied ich
II., F ied ich de G oße, 1712–1786, aldė 1740–1786), ačiau iš iesų p ašymas į eik as ka aliaus
a du sp endimus p iėmusiai Slap ajai a ybai ( ok. Geheime Ra ) Be lyne.
23 Rezoliuciją į ašė i pasi ašė als ybės minis as on B andas.
24 Rezoliuciją pasi ašė konsis o ijos p eziden as on Reichenbachas.
25 Balė ai ( ok. Balle hen) – bažny kaimis ne oli T empų ( ok. T empen) i Da kiemio ( ok.
Da kehmen).
26 Kalbama apie P ūsijos Lie u ą.
27 Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina as bu o įku as 1727 m. P ūsijos ka aliaus F yd icho
Vilhelmo I (F ied ich Wilhelm I., 1688–1740, aldė 1713–1740) alia. Semina o ado u paski as
eologijos p o eso ius Go hil as Augus as F ancke’ė (1696–1769). K. E. Tydkė semina e moky i
galėjo ne anksčiau kaip nuo 1741 m. lapk ičio mėnesio idu io, kai įs ojo į Halės uni e si e ą.
28 Į Halės uni e si e ą K. E. Tydkė bu o ima ikuliuo as 1741 m. lapk ičio 16 d. (P euß 1994: 228)
i s udija o eologiją ke e ius me us.
29 Byloje šios pažymos nė a.
S aipsniai / A icles 77
K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas:
nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą
Baigęs s udijas, a na au Po sdame i ne oliese30, d auge uoliai mokiausi pa-
mokslau i, ai liudijan į pažymėjimą31 aip pa p idedu. [1 ] Kadangi minė oji
Balė ų kunigo ie a, kaip man p anešė mano ė as32, daba iš iesų a silais ino33,
ačiau aš Ka aliaučiaus akul e ui nesu pažįs amas, nes en nes udija au34, aigi iš
enai i negaliu pa eik i jokios pažymos, odėl da ka ą nuolankiausiai meldžiu
Jūsų Ka ališkąją Didenybę maloningai eik is man ą kunigo ie ą ski i i uo
ikslu leis i p adė i sky imo p ocedū ą. Pasilieku
Jūsų Ka ališkosios Didenybės
nuolankiausias a nas
K is upas E ns as Tydkė
Be lynas,
1747 m. g uodžio 12 d.
[2 ] Teologijos kandida o
K is upo E ns o Tydkės
išsamesnis p isis a ymas
dėl lais os Balė ų
kunigo ie os
30 Veikiausiai omenyje u imas Špandau ( ok. Spandau), daba aka inis Be lyno ajonas, o
XVIII a. – da sa a ankiškas mies as, įsikū ęs p ie d iejų upių – Ha elio ( ok. Ha el) i Šp ė ( ok.
Sp ee) – san akos.
31 Byloje šio pažymėjimo nė a.
32 Kalbama apie pa ė į Pe ą Go lybą Milkų (Pe e Go lieb Mielcke, 1695–1753), uome į Mielkie-
mio ( ok. Mehlkehmen) kunigą. Tik asis ė as Tobiasas Tydkė (Tobias Tied ke, 1688–1725) mi ė,
kai K is upui E ns ui ebu o eji.
33 Balė ų kunigo ie a a silais ino 1747 m. ugsėjo 22 d. mi us Geo ge’ui Ab ahamui Bal ze iui
(QPP IV 8 ; ZM I 61).
34 Iš ik ųjų K. E. Tydkė Ka aliaučiaus uni e si e e bu o ima ikuliuo as 1741 m. balandžio 5 d. (E -
le 1911–1912: 386) i en eikiausiai s udija o ieną semes ą.
BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Ch is oph E ns Tied ke’s Appeal o Decembe
12, 1747: New Fac s abou he Li huanian
Language Semina a he Uni e si y o Halle
SUMMARY
The a icle analyses and publishes he a chi al documen ound a he Sec e S a e
A chi es P ussian Cul u al He i age Founda ion (Ge man: Geheimes S aa sa chi P eußische
Kul u besi z) in Be lin, which e eals new ac s abou he Li huanian Language Semina
es ablished a he Uni e si y o Halle in 1727. I is an appeal o Ch is oph E ns Tied ke
(1722–a e 1772), a g adua e o he Uni e si y’s Facul y o Theology, which was w i en
on Decembe 12, 1747 and was add essed o he P i y Council (Ge man: Geheime Ra )
in Be lin (GS A PK: I. HA, Rep. 7, N . 90 h, Pk . 1239, [1 –2 ]). This a chi al sou ce is
impo an o he his o y o he Li huanian Language Semina a he Uni e si y o Halle, as
i p o ides e idence abou a nea ly undocumen ed inal pe iod o exis ence o he semina .
This a chi al documen is a wi ness o he name o one mo e eache o he Li huanian
Language Semina a he Uni e si y o Halle, i.e., he au ho o he appeal himsel , Tied ke,
who was aised in he Mielcke amily os e ing Li huanian adi ions and belonged o he
Schimmelp ennig amily h ough his ma e nal lineage. Hence, Tied ke is one o he ou
known and indispu able eache s o he semina . He could ha e augh he Li huanian
language a he semina be ween he end o No embe 1741 when he was ma icula ed a
he Uni e si y o Halle and he beginning o Augus 1745, which is he da e o his depa u e.
An asse ion o Tied ke who en e ed he Uni e si y o Halle in 1741 only ha he augh
he Li huanian language a he Li huanian Language Semina o ha ime in i es us o e-
e alua e a s a emen o he head o he semina , Go hil Augus F ancke, ha he semi na
unc ioned un il 1740. F ancke’s s a emen was quo ed in Johann Ch is oph Ho baue ’s
book Geschich e de Uni e si ä zu Halle bis zum Jah e 1805 (Halle, 1805) wi hou a su icien
con ex . Due o he lack o o he p ima y sou ces, i has been conside ed o wo cen u ies
ha he semina ceased o exis in 1740. Tied ke’s appeal o Decembe 12, 1747 is so a
he only au hen ic sou ce p o iding e idence ha he Li huanian Language Semina a he
Uni e si y o Halle exis ed longe han he yea es ablished in his o iog aphy. The appeal
allows us o asse ha he yea 1740 men ioned by F ancke only ma ked a pause in he
ac i i ies o he semina , which we e esumed soon a e wa ds; howe e , only new a chi al
sou ces could e eal how long he semina ac ually unc ioned un il i s inal closu e.
Į eik a 2020 m. ugpjūčio 15 d.
BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
bi u e. iskai [email p o ec ed]