Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą

S aipsniai / A icles 55 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0003-2286-4080 Mokslinių y imų k yp ys: XVI–XVIII a. P ūsijos Lie u os aš ija, d ikalbės lie u ių leksikog a ijos is o ija. DOI: doi.o g/10.35321/all83-03 KRISTUPO ERNSTO TYDKĖS 1747 M. GRUODŽIO 12 D. PRAŠYMAS: NAUJI FAKTAI APIE HALĖS UNIVERSITETO LIETUVIŲ KALBOS SEMINARĄ Ch is oph E ns Tied ke’s Appeal o Decembe 12, 1747: New Fac s abou he Li huanian Language Semina a he Uni e si y o Halle ANOTACIJA S aipsnyje analizuojamas i publikuojamas P ūsijos kul ū os pa eldo Slap ajame als- ybiniame a chy e ( ok. Geheimes S aa sa chi P eußische Kul u besi z) Be lyne as as do- kumen as, a skleidžian is naujų ak ų apie 1727 m. Halės uni e si e e įs eig ą Lie u ių kal- bos semina ą. Tai šio uni e si e o Teologijos akul e o absol en o i Pe o Go lybo Milkaus (Pe e Go lieb Mielcke, 1695–1753) posūnio bei K is ijono Go lybo Milkaus (Ch is ian Go lieb Mielcke, 1733–1807) su es inio b olio K is upo E ns o Tydkės (Ch is oph E ns Tied ke, 1722–po 1772) p ašymas, ašy as 1747 m. g uodžio 12 d. i ad esuo as Slap ajai a ybai ( ok. Geheime Ra ) Be lyne. Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o is o ijai šis a chy inis šal inis eikšmingas uo, kad eikia duomenų be eik nedokumen uo am bai- giamajam šio semina o eiklos laiko a piui. Remian is K. E. Tydkės p ašyme už iksuo a in- o macija, s aipsnyje a skleidžiama, kad po 1740 m., ku ie is o iog a ijoje įp as ai laikomi Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o užda ymo me ais, is dėl o bū a pas angų o- liau ęs i šio semina o eiklą. ESMINIAI ŽODŽIAI: XVIII amžius, Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina as, K is- upas E ns as Tydkė (Ch is oph E ns Tied ke), Go hil as Augus- as F ancke’ė, F ancas Albe as Šulcas (F anz Albe Schul z). BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ANNOTATION The a icle analyses and publishes he a chi al documen ound a he Sec e S a e A - chi es P ussian Cul u al He i age Founda ion (Ge man: Geheimes S aa sa chi P eußische Kul u besi z) in Be lin, which e eals new ac s abou he Li huanian Language Semina es ablished a he Uni e si y o Halle in 1727. I is an appeal o Ch is oph E ns Tied - ke (1722–a e 1772), a g adua e o he Uni e si y’s Facul y o Theology, s epson o Pe e Go lieb Mielcke (1695–1753) and hal -b o he o Ch is ian Go lieb Mielcke (1733–1807), which was w i en on Decembe 12, 1747 and was add essed o he P i y Council (Ge man: Geheime Ra ) in Be lin. This a chi al sou ce is impo an o he his o y o he Li huanian Language Semina a he Uni e si y o Halle, as i p o ides e idence abou a nea ly un- documen ed inal pe iod o exis ence o he semina . Based on he in o ma ion eco ded in Tied ke’s appeal, he a icle e eals ha e o s we e ac ually made o con inue he ac i i ies o he semina a e 1740, which is usually conside ed he yea o closu e o he Li huanian Language Semina a he Uni e si y o Halle in his o iog aphy. KEYWORDS: 18 h cen u y, Li huanian Language Semina a he Uni e si y o Halle, Ch is oph E ns Tied ke, Go hil Augus F ancke, F anz Albe Schul z. Halės uni e si e as, įs eig as 1694 m., bu o an oji P ūsijos Ka alys ės aukš oji mokykla, ku ioje ka aliaus F yd icho Vilhelmo I (F ied ich Wilhelm I., 1688– 1740, aldė 1713–1740) alia p adė a eologijos s uden us nelie u ius moky i lie u ių kalbos. Pie izmo idėjų cen u laikomame i os ke i ą eiklos dešim į skaičiuojančiame Halės uni e si e e 1727 m. a ida y o Lie u ių kalbos semina o įkū imo ikslas – eng i lie u ių kalbą mokančius pie is inės pak aipos kunigus i moky ojus da bui lie u iškose P ūsijos Ka alys ės pa apijose. Tačiau ki aip nei Ka aliaučiaus uni e si e e, ku iame iš esmės uo pačiu ikslu 1718 m. p a- dė as s eig i Lie u ių kalbos semina as eikė daugiau kaip du šim mečius – iki 1944 m. (Ci a ičiū ė 2004: 11, 12), Halės uni e si e e semina as gy a o ge okai umpiau. Remian is as u nauju a chy iniu šal iniu, šiame s aipsnyje keliamas klausimas, a 1740 m., ku ie okiečių i lie u ių is o iog a ijoje įsi i ino kaip šio semina o užda ymo me ai, jis galu inai lio ėsi egzis a ęs, i a skleidžiama, kad po 1740-ųjų is dėl o bū a pas angų oliau ęs i jo eiklą. S aipsniai / A icles 57 K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas: nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą 1. HALĖS UNIVERSITETO LIETUVIŲ KALBOS SEMINARO VEIKLOS DATAVIMAS ISTORIOGRAFIJOJE Pi mõsios išsamesnės specialiai Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina- o is o ijai ski os s udijos Das Li auische Semina an de Uni e si ä Halle, pub- likuo os 1935 m. žu nale A chi um Philologicum, au o ius F anzas Spech as (1888–1949) eigė, kad semina as eikęs nuo 1727 iki 1740 m. (Spech 1935: 36–38), ki aip a ian , jo eikla ukusi ylika me ų. Nu odydamas semina o eiklos p adžią, jis ėmėsi d iem pi miniais šal iniais: 1) 1729 m. ugsėjo 1 d. laik aš yje Neue Zei ungen on Geleh en Sachen N . 70 pasi odžiusia žinu e, ku ioje paminė a, kad 1727 m. spalio mėnesį Ha- lėje P ūsijos ka aliaus įsakymu įs eig as Lie u ių kalbos semina as eologijos s uden ams: Nachdem au alle gndigſ en hohen Be ehl S . Knigl. Majeſ . im Oc obe 1727 allhie ein Semina ium Li huanicum on S udioſis Theologiæ e ich e wo - den, in welchem dieſelben on einem S udioſo Theologiæ, de ein geboh ne Li - haue , in de Li hauiſchen Sp ache un e ich e we den, dami ſie nachmahls in dem Knigl. P eußiſchen Li hauen ʒu P edige n geb auch we den knnen ([Anonimas] 1729: 639; plg. Spech 1935: 36); 2) Halės uni e si e o eologijos p o eso iaus i Lie u ių kalbos semina o a- do o Go hil o Augus o F ancke’ės (1696–1769) eiginiu uomečio semina o docen o F yd icho Vilhelmo Hako (F ied ich Wilhelm Haack, 1707–1754) pa- eng o žodyno Vocab la i m Li h anico-Ge manic m, e Ge manico-Li h ani- c m (Halė, 1730) p a a mėje, kad semina as eikiąs jau ejus me us: Es ſind nunmeh o d ey Iah / daß au Knigl. alle gndigſ en Be ehl ein Se- mina ium Li huanicum, da in einige S udioſi Theologiæ ʒu de in einem gewiſſen S ich on P euſſen blichen Li hauiſchen Sp ache ange h e we den / alhie e ich e wo den iſ (F ancke 1730: [2 ]; plg. Spech 1935: 37). Teigdamas, kad Lie u ių kalbos semina as lio ėsi eikęs 1740 m., F. Spech- as ėmėsi ik Johanno Ch is opho Ho baue io (1766–1827) Halės uni e si- e o is o ijai ski oje knygoje Geschich e de Uni e si ä zu Halle bis zum Jah e 1805 (Halė, 1805) ci uo u a chy iniu šal iniu – neda uo u semina o ado o G. A. F ancke’ės p anešimu: Was hie nächs das Li auische Semina ium anlange , so is dasselbe on mi p i- a im im Jah e 1727 ange ich e es, bis 1740 ohne einige königliche Kos en e hal enes Ins i u um gewesen, zu dessen Anlegung mich nich s ande s, als BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII die alle höchs e Königliche In en ion und meh malige alle gnädigs e Be ehl, daſs üch ige Leu e o das P euſsische Li auen e zogen we den mög en, bewogen (Ho baue 1805: 281; plg. Spech 1936: 37). Šis G. A. F ancke’ės p anešimas, da ka ą pa i indamas ki ų šal inių liudi- jamus Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o įs eigimo me us (1727), iki šiol ebė a ienin elis žinomas pi minis šal inis, ku iame eigiama, kad semina- as eikęs iki 1740 m. Kiek ki aip sp ęs ina iš G. A. F ancke’ės amžininko is o iko Johanno Ch is opho on D eyhaup o (1699–1768) glaus os semina o apž algos: 1750 m. išleis ame an ajame knygos Aus üh liche diploma isch-his o ische Besch eibung des [...] Saal-C eyses ome (Halė, 1750) jis apie Halės uni e si e o Lie u ių kal- bos semina ą ašė kaip apie uome da ebe eikiančią ins i uciją (D eyhaup 1750: 33). J. Ch. Ho baue is p ieš a a imą a p abiejų šal inių aiškino uo, kad J. Ch. on D eyhaup as sky elį apie semina ą galėjęs pa ašy i ge okai anksčiau, nei išėjo knyga, . y. da iki 1740 m., kai semina as ik ai eikė (Ho baue 1805: 282). Kad i kaip bū ų, ėliau okiečių is o iog a ijoje minin Halės uni e si e- o Lie u ių kalbos semina ą iš esmės em asi J. Ch. Ho baue iu, . y. semina- o eiklos pabaiga laiky i 1740-ieji (p z.: Sch ade 1894: 239–240; Reinhold 1895: 106–107). Tiesa, p ieška io lie u ių da buose semina ą link a da uo i iki 1765 m. (p z.: Vileišis 2008 [11935]: 146; Šapoka 1989 [11936]: 615), gal- bū ai sie a su nemokamo mai inimo leng a os ( ok. P eußische F ei isch a ba P eußisch-Li auische F ei isch) sky imu eologijos s uden ams i po 1740-ųjų (plg. Schille 1994: 195). Šią leng a ą Halėje s udijuojan iems P ūsijos jau- nuoliams i ypač iems, ku ie mokėsi lie u ių kalbą semina e, 1728 m. sausio mėnesį įs eigė ka alius F yd ichas Vilhelmas I, uo ikslu iš Ka aliaučiaus kas- me siųs a po 400 ale ių, be ši pa ama i d auge leng a a nu auk a ku kas anksčiau – da 1758 m., kai pe Sep yne ių me ų ka ą usų ka iuomenė užėmė Ka aliaučių (Ho baue 1805: 279–280; Spech 1935: 38; Win e 1954: 57). Vis dėl o minė a F. Spech o s udija, ku ios y imo objek as bu o ien ik šio se- mina o is o ija, s a iai p isidėjo p ie o, kad 1740-ieji iek okiečių, iek lie u- ių is o iog a ijoje galu inai įsi i ino kaip semina o užda ymo me ai (Win e 1954: 56; LLI I 214; Bense 1974: 295; Bense 1994: 811; Schille 1994: 195, 199; Ci a ičiū ė 2004: 78 i k .). No s F. Spech as i akcen a o a chy inių šal inių s oką, ačiau jo pe ci uo as pa ies semina o ado o G. A. F ancke’ės eiginys, 1 Tiesa, kai ku ie šių y ėjų manė semina ą p adėjus eik i 1724 a 1725 m. (Win e 1954: 47; Ben- se 1974: 295; Bense 1994: 81), be daba nė a jokių abejonių, kad iš iesų jis a ida y as 1727 m. (ž . anksčiau). S aipsniai / A icles 59 K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas: nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą kad i be da os bei kon eks o, a odė nek es ionuo inas i isiškai pakankamas, odėl ėliau semina o is o ijai ski uose y imuose da a imo ema nebeplė o a. G įž i p ie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o eiklos ukmės i an osios ch onologinės ibos klausimo ska ina as as naujas a chy inis šal i- nis – P ūsijos kul ū os pa eldo Slap ajame als ybiniame a chy e ( ok. Gehei- mes S aa sa chi P eußische Kul u besi z, oliau – GS A PK) Be lyne saugomas K is upo E ns o Tydkės (Ch is oph E ns Tyd [c]ke, Tied cke, Tiedke, 1722–po 1772) p ašymas, ašy as 1747 m. g uodžio 12 d. i ad esuo as Slap ajai a ybai ( ok. Geheime Ra ) į Be lyną (GS A PK: I. HA, Rep. 7, N . 90 h, Pk . 1239, [1 –2 ], dokumen o aksimilę, pe ašą i e imą ž . s aipsnio pabaigoje). 2. KRISTUPAS ERNSTAS TYDKĖ Į P ūsijos Lie u os aš ijos y ėjų aki a į K. E. Tydkė pa eko isai neseniai kaip XVIII a. lie u ių kul ū os lauke ak y iai eikusios Milkų šeimos na ys. Rekons uojan šios šeimos sudė į, nus a y a, kad K. E. Tydkė bu o Pe o Go - lybo Milkaus (Pe e Go lieb Mielcke, 1695–1753) posūnis bei y iausias su- es inis K is ijono Go lybo Milkaus (Ch is ian Go lieb Mielcke, 1733–1807) b olis (T iškai ė 2019: 81–82, 105–110). Jis gimė Lapynuose ( ok. Lappienen) i bu o enykščio kunigo Tobiaso Tydkės (Tobias Tied ke, 1688–1725) bei Re- ginos Luizos Šimelpenig (Regina Louisa Schimmelp ennig, 1702–1776) pi ma- gimis (LapKK 61 , N . 62). Lapynų e angelikų liu e onų bažnyčios k ikš o me- ikų knyga liudija, kad jis u ėjo pusan ų me ų jaunesnį b olį Go ydą Tydkę (Go ied Tied ke, 1723–1791) (LapKK 67 , N . 122), ėliau apusį kunigu i minė ą Go ydo Os e meje io (Go ied Os e meye , 1716–1800) poleminia- me ak a e Bedenken übe einen En wu zu einem Neuen Li auischen Gesang- buch (Ka aliaučius, 1786) (plačiau apie b olį ž . T iškai ė 2019: 81–82, 110– 111). Mo ina bu o kilusi iš gausios Šimelpenigių giminės, ku ios ne ienas a s o as p iklausė d asininkų luomui i daly a o li uanis inėje eikloje. An ai K. E. Tydkės senelis iš mo inos pusės Ma ynas Šimelpenigis (Ma in Schim- melp ennig, 1668–1735), isą gy enimą kuniga ęs Pik upėnuose ( ok. Pik- upönen), ka u su ki ais P ūsijos Lie u os kunigais 1719 m. pe žiū ėjo i ap o- ba o Hen iko Lyzijaus (Hein ich Lysius, 1670–1731) ūpesčiu spaudai eng ą Ma ino Lu he io Mažojo ka ekizmo e imą, o jaunesnysis senelio b olis Ado- mas F yd ichas Šimelpenigis (Adam F ied ich Schimmelp ennig, 1677–1740), Skaisgi ių ( ok. Skaisgi en) kunigas, bu o ienas iš 1735 m. Ka aliaučiuje iš- leis os pi mosios spausdin os lie u iškos Biblijos e ėjų. T ys K. E. Tydkės dė- dės, . y. mo inos b oliai, aip pa bu o žinomi P ūsijos Lie u os d asininkai: ai Papelkių ( ok. Popelken) kunigas Adomas F yd ichas Šimelpenigis (Adam BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 60 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII F ied ich Schimmelp ennig, 1699–1763), giesmių i minė os Biblijos e ė- jas, giesmyno suda y ojas bei an ojo Biblijos leidimo edak o ius, Ragainės ( ok. Ragni ) kunigas E ns as Go ydas Šimelpenigis (E ns Go ied Schim- melp ennig, 1704–1768) i Ma ynas Šimelpenigis (Ma in Schimmelp ennig, 1706–1778), docen a ęs Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina e, o paskui kuniga ęs Kin uose ( ok. Kin en) bei P iekulėje ( ok. P ökuls). Anks i mi us ė ui, mo ina 1726 m. iš ekėjo už uomečio Ju ba ko ( ok. Geo genbu g) kunigo P. G. Milkaus, ku is lie u ių aš ijos is o ijoje žinomas kaip pi masis 1723 m. a ku o Ka aliaučiaus uni e si e o Lie u ių kalbos semina o docen as, Naujo- jo Tes amen o (1727) ko ek o ius i ienas iš Biblijos (1735) e ėjų, giesmių i P ūsijos aldžios įsakų e ėjas. Taigi K. E. Tydkė augo s ip ias li uanis ines adicijas puoselėjusioje šeimoje i , ikė ina, da aikys ėje išmoko lie u ių kal- bą (plačiau apie Tydkių, Šimelpenigių i Milkų giminys ę ž . T iškai ė 2019: 73–126). Sulaukęs be eik de yniolikos, K. E. Tydkė 1741 m. balandžio 5 d. bu o ima- ikuliuo as į Ka aliaučiaus uni e si e ą: „[1741.] 5. Ap ilis. Tiedke Ch is oph. E nes ., Lapenen. P uss.“ (E le 1911–1912: 386), ačiau, jo pa ies žodžiais a- ian , čia nesimokė (Tied ke 1747-12-12: [1 ]), o iš ik ųjų eikiausiai s udija- o os ieną semes ą (ž . oliau). Ne ukus siek i mokslų jis iš yko į pie izmo idėjomis ga sėjusį Halės uni e si e ą už maždaug ūks ančio kilome ų, aigi liu e ono o odokso P. G. Milkaus šeimoje užaugusiam K. E. Tydkei pie izmas nebu o s e imas. Tikė ina, kad yk i į Halę jį ienaip a ki aip paska ino dė- dė iš mo inos pusės M. Šimelpenigis, ku is bu o mokęs enykščiame Lie u ių kalbos semina e i p ieš me us sug įžęs į P ūsijos Lie u ą. Kaip i du y esnieji b oliai Adomas F yd ichas bei E ns as Go ydas, p ieš ai jis s udija o eologi- ją Ka aliaučiaus uni e si e e (E le 1911–1912: 318) i lankė p o eso iaus Jono Jokūbo K an o (Johann Jacob Quand , 1686–1772) ado aujamą Ka aliaučiaus uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą, kai jame kaip ik mokė būsimasis s ai- nis P. G. Milkus (T iškai ė 2018: 63, 67–68). M. Šimelpenigį kaip kandida- ą moky i lie u ių kalbą Halėje enykščio uni e si e o eologijos p o eso iui i Lie u ių kalbos semina o ado ui G. A. F ancke’ei ekomenda o ne du bu ę pas a ojo auklė iniai: 1734 m. balandžio 14 d. laiške pi masis šio semina o do- cen as i uome is Ka yčių ( ok. Coadju hen) kunigas Jonas Rich e is (Johann Rich e , 1705–1754)2, o 1734 m. gegužės 14 d. laiške Ka aliaučiaus uni e si e o eologijos p o eso ius bei enykščio Lie u ių kalbos semina o ado as F ancas 2 Plg. „meines Nachbah en Sohn Monſ. Schim[m]elp enning ſich en ſchloßen ‖ in Go es Nah- men als Docens im Halliſchen Semina io ſich do hin ‖ ʒubegeben“ (Rich e 1734-04-14: 28 ; plg. Win e 1954: 56). S aipsniai / A icles 61 K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas: nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą Albe as Šulcas (F anz Albe Schul z, 1692–1763)3. Beje, F. A. Šulcas a k ei- pė dėmesį į ai, kad M. Šimelpenigis bu ęs ik ų ik iausias lie u is ( . y. bu o gimęs bei užaugęs P ūsijos Lie u oje) i kalbėjęs pačia g ažiausia a me. Pasak J. J. K an o, Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina e jis mokė šeše ius me- us: nuo 1734 iki 1740 m. (QPP IV 108 ), aigi bu o ilgiausiai semina e mokęs docen as. A M. Šimelpenigis, kadaise pa s ekomenduo as G. A. F ancke’ei bu- usio docen o J. Rich e io, ėliau semina o ado ui galėjo ekomenduo i sa o sūnėną, duomenų nesama. Neabejo ina ik ai, kad į Halę K. E. Tydkė yko u ėdamas F. A. Šulco ekomendaciją – ai liudija 1741 m. spalio 16 d. pas a- ojo laiškas G. A. F ancke’ei (Schul z 1741-10-164; beje, kaip ik ši ekomen- dacija byloja, kad K. E. Tydkė kelis mėnesius u ėjo s udijuo i Ka aliaučiaus uni e si e e). Halės uni e si e o ma ikulose K. E. Tydkės pa a dė į ašy a 1741 m. lapk ičio 16 d.: „Tied cke, Ch is opho us E nes us; Li h . P ussus [...] 16.11.1741 heol.“ (P euß 1994: 228)5. Čia jis ke e ius me us s udija o eologiją. Būdamas s u- den u K. E. Tydkė ku į laiką mokė enykščiame Lie u ių kalbos semina e (Tied ke 1747-12-12: [1 ]; da ž . 3 sk. i p iedą). Be o, jis bu o ienas ų iš P ūsijos kilusių s uden ų, ku ie ga o nemokamą mai inimą (apie šią leng a ą ž . 1 sk.). Kad K. E. Tydkei ši leng a a iš iesų su eik a, byloja alumnų knyga Album alumno um Mensae Regiae Bo usſicae p o incialis, ku ioje y a jo į ašas: „Ch iſ opho us E nes us ‖ Tied cke Lappino=Bo=‖ usſus; na us A[nn]o 1722 ‖ die 3. Maj.“ (Tied ke 1741: [14 ]). 1745 m. ugpjūčio mėnesį jis, egis, dėl skolų bu o p i e s as iš yk i iš Halės – ben ši aip many i leidžia pas aba alumnų kny- goje p ie ci uo o jo į ašo: „Gieng heimlich ſeine Schulden wegen ‖ on Halle, a[nn]o 1745. m. Auguſ [i]“ (Tied ke 1741: [14 ]). 3 Plg. „Mo gen, wo Go will, gehen un e ſchiedene S udioſi on hie mi einem Schi übe S e in nach Halle ab: [...]; b) S udioſus Schimmelp ennig, In o ma o am Semina . Von ſeinem Ch iſ- en ume kann nich s ſagen. E iſ abe ſ ill und wi d ſich ho en lich nich wid ig beʒeugen, und de e igſ e Li aue , de nu ſein kann, und ha den alle ſchönſ en Dialek “ (Schul z 1734-05-14; ci . iš Wo schke 1929–1930: 24). 4 Laiškas agmen iškai publikuo as Theodo o Wo schke’ės knygoje De Pie ismus in Königs- be g nach Rogalls Tode in B ie en (Wo schke 1929–1930: 73–76, N . 30), ačiau be sakinio apie K. E. Tydkę. Kad bū en šiame laiške K. E. Tydkė ekomenduo as kaip lie u ių kalbos moky- ojas semina e, liudija Augus o He manno F ancke’ės (1663–1727) ank aš iniam palikimui ski oje duomenų bazėje pa eik a in o macija (h p:// as. ancke-halle.de/cgi-bin/nachlass. pl?x=u& _show=x&we eg=PER&we = iedke%20%20%5BSons ige %5D& eccheck=16530). 5 Dėkoju habil. d . Ch is iane’ei Schille už duomenis iš šių knygų: Ma ikel de Ma in-Lu he -Uni- e si ä Halle-Wi enbe g – 1730–1741 (Halė, 1994) i E angelisches P a e buch ü die Ma k B an- denbu g (Be lynas, 1941). BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Po po os me ų K. E. Tydkė ke ino g įž i į P ūsijos Lie u ą – ai liudija jo pas angos 1747 m. gau i Balė ų ( ok. Balle hen) kunigo ie ą (apie ai ž . 3 sk.). Nepa ykus sulauk i pasky imo į lie u išką pa apiją, 1748 m. jis p adėjo di b- i moky oju Špandau ( ok. Spandau), o 1750 m. – ka o kapelionu P ūsijos p inco pės ininkų pulke Po sdame (Fische 1941: 892; da ž .: Schimmelp en- nig-Mielcke [1753-06-??]: 27 ; Schimmelp ennig-Mielcke [1753-08-??]: 519 ; T iškai ė, Sidab ai ė 2019: 158–159, 166–167). 1750 m. ugsėjo 15 d. Be nau mies e K. E. Tydkė susi uokė su uome jau elionio kunigo Ma häuso Deili- cke’ės (1694–1736)6 duk e imi Regeni e Ch is iane (Fische 1941: 892) i liko gy en i ne oli Be lyno: nuo 1756 m. jis a na o Nauene, ku iš p adžių ėjo dia- kono pa eigas, o 1769–1772 m. – supe in enden o (Fische 1941: 892). Lie u ių kul ū ai nusipelniusioje Milkų šeimoje užaugusio K. E. Tydkės li- uanis inė eikla, egis, apėmė ik ieną s i į – lie u ių kalbos mokymą Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina e. Labiau pasi eikš i lie u ių kul ū os lau- ke eikiausiai sukliudė objek y i aplinkybė: 1747 m. pabaigoje nega ęs kunigo ie os Balė uose, K. E. Tydkė į P ūsijos Lie u ą nebeg įžo i isą likusį gy eni- mą a na o B andenbu ge. 3. KRISTUPAS ERNSTAS TYDKĖ APIE HALĖS UNIVERSITETO LIETUVIŲ KALBOS SEMINARĄ Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o is o ijai s a bus 1747 m. g uo- džio 12 d. K. E. Tydkės p ašymas, o icialiai ad esuo as P ūsijos ka aliui F yd- ichui II, a ba F yd ichui Didžiajam (F ied ich II., F ied ich de G oße, 1712–1786, aldė 1740–1786), be iš iesų siųs as ka aliaus a du sp endimus p iėmusiai Slap ajai a ybai Be lyne. D idešim penke ių Halės uni e si e o absol en as i eologijos kandida as K. E. Tydkė, iš pa ė io Mielkiemio ( ok. Mehlkehmen) kunigo P. G. Milkaus ga ęs žinią, kad a silais ino kunigo ie a Balė uose, Įs u ies ( ok. Ins e bu g) bažny inėje apsk i yje, p ašė ski i jį į šią P ūsijos Lie u os pa apiją. Kunigo ie a en apo lais a, kai 1747 m. ugsėjo 22 d. mi ė Geo ge’as Ab ahamas Bal ze is (QPP IV 8 ; A nold 1777: 88; ZM I 61). Siekdamas gau i a nybą Balė ų pa apijoje, K. E. Tydkė Slap ajai a ybai 6 F ancke’ės įs aigų a chy e ( ok. A chi de F anckeschen S i ungen, oliau – AFS ) saugomas 1719 m. lapk ičio 3 d. M. Deilicke’ės laiškas, ad esuo as Halės uni e si e o p o eso iui A. H. F an- cke’ei (1663–1727) (AFS : H A 173: 72), minė ojo G. A. F ancke’ės ė ui. Tikė ina, kad šiame uni e si e e s udija ęs M. Deilicke’ė bu o A. H. F ancke’ės auklė inis. S aipsniai / A icles 63 K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas: nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą ašė ne is ka us: 1747 m. lapk ičio 29 d.7, g uodžio 5 d.8 i g uodžio 12 d., aigi pas a asis p ašymas bu o ečiasis. Vis dėl o pas angos okš amo ezul- a o neda ė: 1747 m. g uodžio 28 d. Be lyne als ybės minis as on B an- das i konsis o ijos p eziden as on Reichenbachas pasi ašė dek e ą, p anešda- mi K. E. Tydkei, kad p ašy a ie a jau užim a, i d auge nu odydami ki ą sykį k eip is pi miausia į Ka aliaučiaus uni e si e o Teologijos akul e ą bei iš en gau i pažymą (B and, Reichenbach 1747-12-28: [1 ]). Tąka Balė ų kunigu pa- ski as i 1748 m. sausio 21 d. į esdin as K is ijonas F yd ichas Š ime is (Ch is- ian F ied ich S imeh , S ime , 1725–1765), ligi ol kuniga ęs Ge iškėnuose ( ok. Ge wischkehmen), o p ieš ai ek o ia ęs S alupėnuose ( ok. S allupönen) (QPP IV 8 , 15 ; A nold 1777: 88, 118; ZM VI 1774)9. Jis bu o jaunesny- sis Žel os ( ok. Saalau) kunigo K is ijono Š ime io (Ch is ian S imeh , 1676– 1750) sūnus i bu usio Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina o klausy o- jo E dmano Go lybo Š ime io (E dmann Go lieb S imeh , 1715–1737) b olis (Schille 1994: 201; ZM VI 1773). 1747 m. g uodžio 12 d. K. E. Tydkės p ašymas eikia ne ik duomenų jo pa ies biog a ijai ekons uo i, be i naujų žinių apie Halės uni e si e o Lie u- ių kalbos semina ą. Dės ydamas s a biausius sa o gy enimo ak us, jis d au- ge a skleidė iki šiol nežino ų de alių, eikšmingų mažiausiai dokumen uo am baigiamajam semina o eiklos e apui. Pasakodamas, kad gimė i augo P ūsi- jos Lie u oje, s udija o Halės uni e si e e, o po s udijų a na o pamokslininku Po sdame i ne oliese, K. E. Tydkė minėjo i ai, jog moka lie u ių kalbą bei mokė ją enykščio uni e si e o Lie u ių kalbos semina e: Ich bin in Li hau=‖en geboh en und e ʒogen, und de ſelben Sp ache ‖ kundig, wie ich de auch in Halle im Semina io ‖ Li h anico gedach e Sp ache doci- e (Tied ke 1747-12-12: [1 ]). K. E. Tydkės i inimas, kad jis mokęs lie u ių kalbą Halės uni e si e- o Lie u ių kalbos semina e, da iena pa a de leidžia papildy i daba žino- mų neabejo inų šio semina o docen ų są ašą: be jau minė ų J. Rich e io (do- cen a o 1727–1728), F. V. Hako (1728–1732), M. Šimelpenigio (1734–1740), 7 1747 m. lapk ičio 29 d. ašy as K. E. Tydkės p ašymas saugomas en pa kaip i jau minė as g uo- džio 12 d. p ašymas (GS A PK: I. HA, Rep. 7, N . 90 h, Pk . 1239, [1 –1 ]). 8 Šio K. E. Tydkės p ašymo minė oje a chy o byloje nė a, ačiau jis minimas g uodžio 12 d. p ašy- me (Tied ke 1747-12-12: [1 ]). 9 K. F. Š ime is žinomas kaip ienas sa ininkų ank aš inio žodyno Cla is Ge manico-Li h a- na (XVII–XVIII a. sandū a; LMAVB: F 137-13–14), ku į XVIII a. 3-iuoju dešim mečiu pildė K. E. Tydkės pa ė is P. G. Milkus (apie iden i ikuo us P. G. Milkaus p ie ašus žodyno ank aš yje ž . T iškai ė 2013: 44–64). BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII de li uanis ischen Bewegung im 18. Jah hunde in P eußen 2. Das dokumen a ische E be de Familie Mielcke, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Vileišis Vincas 2008 [11935]: Tau iniai san ykiai Mažojoje Lie u oje ligi Didžiojo ka o is o ijos i s a is ikos š iesoje, Vilnius: Ve sus au eus. Win e Edua d 1954: Die P lege de Wes - und Südsla ischen Sp achen in Halle im 18. Jah hunde . Bei äge zu Geschich e des bü ge lichen Na ionwe dens de wes - und südsla- ischen Völke , Be lin: Akademie-Ve lag. Wo schke Theodo 1929–1930: De Pie ismus in Königsbe g nach Rogalls Tode in B ie en, Königsbe g i. P .: Kommiſſions e lag Fe d. Beye s Buchhandlung Thomas & Oppe mann. ZM I–VII – Das „Zwischenmanusk ip “ zum Al p eußischen e angelischen P a e buch 1–7. Au de G undlage de Sammlungen on F iedwald Moelle bea bei e on Wal- he Mülle -Dul z, Reinhold Heling und Wilhelm K anz, Hambu g: Im Selbs e lag des Ve eins [ ü Familien o schung in Os - und Wes p eußen e. V. Quellen, Ma e ia- lien und Sammlungen zu al p eußischen Familien o schung (QMS)], 2012–2014. S aipsniai / A icles 71 K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas: nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą PRIEDAS PUBLIKAVIMO PRINCIPAI. Publikuojama dokumen o aksimilė13, pe a- šas i e imas. Pe ašas dokumen inis pa aidinis. Pe aše su umpinimai, iš- sky us kon akcijas, neišskleidžiami. Naujųjų laikų go ikiniu aš u ašy ame okiškame eks e lo yniškuoju aš u į ašy i lo yniški in a pai – žodžiai i mo - emos – išski iami ku sy u. Komen a ai eikiami išnašose: eks ologiniai – p ie pe ašo, dalykiniai – p ie e imo. KRISTUPO ERNSTO TYDKĖS 1747 M. GRUODŽIO 12 D. PAKARTO- TINIS PRAŠYMAS SLAPTAJAI TARYBAI BERLYNE DĖL SKYRIMO KU- NIGU Į BALĖTUS, Be lynas; GS A PK: I. HA, Rep. 7, N . 90 h, Pk . 1239, [1 –2 ]14 [1 ] ⌜d. 12 [en] Dec[em]b[.] 1747⌝15 ⌜pſ. d[en] 12. Dec. 47.⌝16 Alle du chlauch igſ e G oßmäch igſ e König Alle gnädigſ e König und He ! ⌜Counice [u ] d[en] H[e en] P öbſ e[n] B and⌝17 ⌜Reichenbach D[en] 13 Dec[.] [174]7. a⌝18 Ew: Majes ae habe ʒwa am 5 [en] huj: alle = un e hänigſ e Vo ſ ellung ge han, und die E = heilung de Balle hiſchen P a e im Inſ e bu gi= ſchen Am e in P eußen au s ſubmisſeſ e aus= gebe hen. Da nun in ſelbigem meine Documen= a nich beygeb ach ; ſo habe ſelbige gegenwä ig, ſub pe i o e adi ionis in o iginalibus alle = 13 D iejų dokumen o puslapių aksimilės skelb os kaip ilius acijos: T iškai ė 2019: 107–108. 14 Dokumen as ne u i a chy inės lapų nume acijos. 15 P ašymo ga imo da a į ašy a ėliau ki o (an o) asmens. 16 P ašymo ga imo da a į ašy a ėliau ki o ( ečio) asmens. 17 Rezoliucija į ašy a i pasi ašy a ėliau ki o ( ečio) asmens. 18 Rezoliucija pasi ašy a ėliau ki o (ke i o) asmens. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII S aipsniai / A icles 73 K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas: nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII S aipsniai / A icles 75 K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas: nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą un e hänigſ bey ügen wollen. Ich bin in Li hau= en geboh en und e ʒogen, und de ſelben Sp ache kundig, wie ich de auch in Halle im Semina io Li h anico gedach e Sp ache doci e . Fe ne habe au de Uni e ſi ae Halle ſ udi e , und mich ʒu einem ſolchen Am e üch ig gemach , wie ſolches beyliegendes Tes imonium on de heol: Facul ae beʒeuge . Nach abſol i e[n] ſ udiis habe in und bey Po sdam condi ioni e , auch mich im P edigen leißig geübe , wo on eben als ein A es a bey[=] lege; [1 ] lege. Da nun die gedach e Balle hiſche P a e wie mi mein Va e gemelde , gewiß acan wo = den, ich abe de Königsbe giſche[n] Facul ae nich beckan bin, weil ich daſelbſ nich ſ udi e , olglich auch on do aus kein Tes imonium o de n ka; So habe Ew. Majes ae nochmahls alle = un e hänigſ an lehen wollen wolle[n] mi die= ſe P a e Alle gnädigſ ʒu con e i e[n], und des Endes die Voca ion expedi e[n] ʒu laßen. Ich e ſ e be Ew: Majes ae Alle un e hänigſ e Knech Ch iſ oph E nſ Tied cke Be lin D[en] 12 [en]19 [Decem]b : 1747. [2 ] De Candida us Theol: Ch is oph E ns Tied cke hu wegen de acan en Balle hiſchen P a e alle = un e hänigſ e nähe e Vo = ſ ellung. 19 Taisy a iš 6. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Ve imas [1 ] ⌜1747 m. g uodžio 12 d.⌝20 ⌜Gau a 1747 m. g uodžio 12 d.⌝21 Š iesiausiasis, galingiausiasis Ka aliau, maloningasis Ka aliau i Pone!22 ⌜Pe duo ina ponams p obs ams. B andas⌝23 ⌜Reichenbachas [174]7 m. g uodžio 13 d.⌝24 Į Jūsų Ka ališkąją Didenybę jau šio [mėnesio] 5 dieną nuolankiausiai k ei- piausi i labiausiai nusižeminęs meldžiau ski i kunigo ie ą Balė uose25, Įs u- ies alsčiuje, P ūsijoje. Kadangi uoka sa o dokumen ų nepa eikiau, odėl nuolankiausiai juos p idedu šiuosyk p ašydamas g ąžin i o iginalus. Gimiau bei augau Lie u oje26 i moku jos kalbą, šią kalbą aip pa mokiau Halės Lie u ių [kalbos] semina e27. Be o, s udija au Halės uni e si e e28 i esu okiai a ny- bai s opiai pasi engęs, kaip ai byloja p idedama Teologijos akul e o pažyma29. 20 P ašymo ga imo da a į ašy a ėliau ki o (an o) asmens. 21 P ašymo ga imo da a į ašy a ėliau ki o ( ečio) asmens. 22 K eipiamasi į uome į P ūsijos ka alių F yd ichą II, da adin ą F yd ichu Didžiuoju (F ied ich II., F ied ich de G oße, 1712–1786, aldė 1740–1786), ačiau iš iesų p ašymas į eik as ka aliaus a du sp endimus p iėmusiai Slap ajai a ybai ( ok. Geheime Ra ) Be lyne. 23 Rezoliuciją į ašė i pasi ašė als ybės minis as on B andas. 24 Rezoliuciją pasi ašė konsis o ijos p eziden as on Reichenbachas. 25 Balė ai ( ok. Balle hen) – bažny kaimis ne oli T empų ( ok. T empen) i Da kiemio ( ok. Da kehmen). 26 Kalbama apie P ūsijos Lie u ą. 27 Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina as bu o įku as 1727 m. P ūsijos ka aliaus F yd icho Vilhelmo I (F ied ich Wilhelm I., 1688–1740, aldė 1713–1740) alia. Semina o ado u paski as eologijos p o eso ius Go hil as Augus as F ancke’ė (1696–1769). K. E. Tydkė semina e moky i galėjo ne anksčiau kaip nuo 1741 m. lapk ičio mėnesio idu io, kai įs ojo į Halės uni e si e ą. 28 Į Halės uni e si e ą K. E. Tydkė bu o ima ikuliuo as 1741 m. lapk ičio 16 d. (P euß 1994: 228) i s udija o eologiją ke e ius me us. 29 Byloje šios pažymos nė a. S aipsniai / A icles 77 K is upo E ns o Tydkės 1747 m. g uodžio 12 d. p ašymas: nauji ak ai apie Halės uni e si e o Lie u ių kalbos semina ą Baigęs s udijas, a na au Po sdame i ne oliese30, d auge uoliai mokiausi pa- mokslau i, ai liudijan į pažymėjimą31 aip pa p idedu. [1 ] Kadangi minė oji Balė ų kunigo ie a, kaip man p anešė mano ė as32, daba iš iesų a silais ino33, ačiau aš Ka aliaučiaus akul e ui nesu pažįs amas, nes en nes udija au34, aigi iš enai i negaliu pa eik i jokios pažymos, odėl da ka ą nuolankiausiai meldžiu Jūsų Ka ališkąją Didenybę maloningai eik is man ą kunigo ie ą ski i i uo ikslu leis i p adė i sky imo p ocedū ą. Pasilieku Jūsų Ka ališkosios Didenybės nuolankiausias a nas K is upas E ns as Tydkė Be lynas, 1747 m. g uodžio 12 d. [2 ] Teologijos kandida o K is upo E ns o Tydkės išsamesnis p isis a ymas dėl lais os Balė ų kunigo ie os 30 Veikiausiai omenyje u imas Špandau ( ok. Spandau), daba aka inis Be lyno ajonas, o XVIII a. – da sa a ankiškas mies as, įsikū ęs p ie d iejų upių – Ha elio ( ok. Ha el) i Šp ė ( ok. Sp ee) – san akos. 31 Byloje šio pažymėjimo nė a. 32 Kalbama apie pa ė į Pe ą Go lybą Milkų (Pe e Go lieb Mielcke, 1695–1753), uome į Mielkie- mio ( ok. Mehlkehmen) kunigą. Tik asis ė as Tobiasas Tydkė (Tobias Tied ke, 1688–1725) mi ė, kai K is upui E ns ui ebu o eji. 33 Balė ų kunigo ie a a silais ino 1747 m. ugsėjo 22 d. mi us Geo ge’ui Ab ahamui Bal ze iui (QPP IV 8 ; ZM I 61). 34 Iš ik ųjų K. E. Tydkė Ka aliaučiaus uni e si e e bu o ima ikuliuo as 1741 m. balandžio 5 d. (E - le 1911–1912: 386) i en eikiausiai s udija o ieną semes ą. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Ch is oph E ns Tied ke’s Appeal o Decembe 12, 1747: New Fac s abou he Li huanian Language Semina a he Uni e si y o Halle SUMMARY The a icle analyses and publishes he a chi al documen ound a he Sec e S a e A chi es P ussian Cul u al He i age Founda ion (Ge man: Geheimes S aa sa chi P eußische Kul u besi z) in Be lin, which e eals new ac s abou he Li huanian Language Semina es ablished a he Uni e si y o Halle in 1727. I is an appeal o Ch is oph E ns Tied ke (1722–a e 1772), a g adua e o he Uni e si y’s Facul y o Theology, which was w i en on Decembe 12, 1747 and was add essed o he P i y Council (Ge man: Geheime Ra ) in Be lin (GS A PK: I. HA, Rep. 7, N . 90 h, Pk . 1239, [1 –2 ]). This a chi al sou ce is impo an o he his o y o he Li huanian Language Semina a he Uni e si y o Halle, as i p o ides e idence abou a nea ly undocumen ed inal pe iod o exis ence o he semina . This a chi al documen is a wi ness o he name o one mo e eache o he Li huanian Language Semina a he Uni e si y o Halle, i.e., he au ho o he appeal himsel , Tied ke, who was aised in he Mielcke amily os e ing Li huanian adi ions and belonged o he Schimmelp ennig amily h ough his ma e nal lineage. Hence, Tied ke is one o he ou known and indispu able eache s o he semina . He could ha e augh he Li huanian language a he semina be ween he end o No embe 1741 when he was ma icula ed a he Uni e si y o Halle and he beginning o Augus 1745, which is he da e o his depa u e. An asse ion o Tied ke who en e ed he Uni e si y o Halle in 1741 only ha he augh he Li huanian language a he Li huanian Language Semina o ha ime in i es us o e- e alua e a s a emen o he head o he semina , Go hil Augus F ancke, ha he semi na unc ioned un il 1740. F ancke’s s a emen was quo ed in Johann Ch is oph Ho baue ’s book Geschich e de Uni e si ä zu Halle bis zum Jah e 1805 (Halle, 1805) wi hou a su icien con ex . Due o he lack o o he p ima y sou ces, i has been conside ed o wo cen u ies ha he semina ceased o exis in 1740. Tied ke’s appeal o Decembe 12, 1747 is so a he only au hen ic sou ce p o iding e idence ha he Li huanian Language Semina a he Uni e si y o Halle exis ed longe han he yea es ablished in his o iog aphy. The appeal allows us o asse ha he yea 1740 men ioned by F ancke only ma ked a pause in he ac i i ies o he semina , which we e esumed soon a e wa ds; howe e , only new a chi al sou ces could e eal how long he semina ac ually unc ioned un il i s inal closu e. Į eik a 2020 m. ugpjūčio 15 d. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a bi u e. iskai [email p o ec ed]