190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
HARALD BICHLMEIER
Sächsische Akademie de Wissenscha en zu Leipzig
Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g Fields o
esea ch: onomas ics ( oponymy), his o ical phonology
o he Ge manic languages, Indo-Eu opean linguis ics,
Aljamiado- ex s.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-09
PASTABOS DU
EINIGEN MIT AN-
BEGINNENDEN LITUASCHEN
GEJÄSSERNAMEN UND
IEN AUSSERBALTISCHEN
VARVUSTEN
Pas abos dėl kelių su Anp asidedančių
lie u ių anden a džių i jų nebal iškos kilmės
giminaičių
ANNOTATION
Lie u iški andens pa adinimai ipo Ana à, Anýkš ė e c. y a adiciškai į ieną šaknį idg. *en/*on
sug ąžin as (in mode ne no a ion u idg. *h1en(H)-), ku is dažnai eikšmę ‘ ließen, Fluss
p iski iama. Šis šaknis buch ne ne Poko nys Indoge manisches e ymologischen Wö e buch
(1959). Taip pa nuo o laiko nė a pa yko, šį šaknį appella i iniame žodynas kokios indoge manų
kalbos abejingsniai į ody i. Be o, nė a iki šiol nei iena eikšmių į odymų už šio šaknio ęs ininkus
oniminiame žodynas: Visi kaip a gumen ai minė i pa adinimai gali a ba, nes jie kilę iš kel inių kalbų,
į ieną šaknį u idg. *pen-/*pon- ‘Sump , (s egan is) anduo g įž i, a ba an u idg pag indo. *h2en-
‘(Wa e ) schöppen bū i paaiškin a. Me odinis į ankis ‘Ockhams asie messe įpa eigoja ai, ne
daugiau nei šių d iejų šaknų p i aiky i, kolgi ne aiškūs appella i iniai į odymai už ieną šaknį u idg.
*h1en(H)- esamos, ku ios ai iš iso pi mą leidžia, kad šakniui eikšmę p iski i.
S aipsniai A icles 191 /
Anme kungen zu einigen mi An- beginnenden li auischen
Gewässe namen und ih en auße bal ischen Ve wand en
SCÜSSELWÖRTER: li auische Hyd onyme, kel ische Hyd onyme, ge manische
Hyd onyme, Indoge manische Phonologie, indoge manis ische Me hodologie,
Ockhams Rasie messe .
ANNOTATION
The Li huanian hyd onyms o he ype Ana à, Anýkš ė e c. ha e adi ionally been has
explained on he basis o a oo PIE “*en/*on” (in mode n w i ing PIE *h1en(H)-), which
s anda dly been gi en he meaning ‘ low, i e el sim. This oo canno e en be ound in
Poko nys Indoge manisches e ymologisches Wö e buch [Indo-Eu opean E ymological in he
Dic iona y] (1959). No e en since hen ha e esea che s succeded in documen ing ha oo
appella i e lexicon o any o he Indo-Eu opean languages wi hou doub . Mo eo e , he e
a en e en any su e con inua ions o ha oo in he onymic lexicons o hose languages. All
names pu o wa d as a gumen s can ei he be explained based on a oo PIE *pen-/*pon-
‘swamp, (s anding) wa e (because hey a e Cel ic) o om a oo PIE *h2en- ‘haul (wa e ).
The applica ion o he me hodological means called ‘Occams azo lea es us no o he
possibili y bu o explain all ega ding names om hese wo oo s as long as no p oo o an
appella i e use o a oo PIE *h1en(H)- can be o e ed, which mo eo e migh inally gi e us a
hin , wha ha oo migh ha e mean . KEYWORDS: Li huanian hyd onyms, Cel ic hyd onyms,
Ge manic hyd onyms, Indo-Eu opean Phonology, me hodology in Indo-Eu opean linguis ics,
Occams azo .
1. EILTINGENDES1
Objek as ėlesnių išaiškinimų y a iena e us kai ku ių lie u iškų andenų a dų e imologijos kaip
Ana à, Anýkš ė a ku ie į ieną p incipines e žėmines į is o inį-palyginančią kalbos ėžys ę i okios į
Gewässe namen ück üh ba e O sname Anykščia. Daneben sollen abe auch
bend ą mokslinę me odiką (bzw. Me hodology) į ykdy i. P iežas is am y a po eikio aikymo a ba
ne a kymo abiejų a siž elgian į e ymologizaciją nu ody ų andenų pa adinimų aip pa aip pa i
a do upės Inn (Š eica ijoje, Aus ijoje i Vokie ijoje). 1 Aš ačiū d iem anonimiems ecenzen ams
į ašo nuoši džiai už į ai ias nuo odas, a p jų aip pa už okius an man iki šiol nepas ebė os
li e a ū os.
HARALD BICHLMEIER
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Toliau aikoma ai, isada ‘Ockhams skus ue messe 2 p ie ankos u ė i:
Pami š man jį įkiš i i pagal po eikį aip pa panaudo i , ienas ampa des
( ozel-)Vildwuchso i su uo olkü ne daugiau aldo as.
2. WISNSCHAFTSGESHICHLHES
Indoge manis ika y a mokslas, ku is daba ge ai 200 me ų išaugo. Kas ai y a i
kaip ai eina, apie ai y a susi o ma ęs gana pla us konsensusas3. Šis pla us
konsensusas susiję su isomis ekons uojamos pag indinės kalbos s i imis, ku i
dažniausiai kaip u indoge manų adinama y a gana isuo inai p ipažin a.
wi d. Die Diskussion inne halb de Indoge manis ik läu au de Basis dessen,
was au de G undlage dieses b ei en Konsenses als gesiche angesehen und
Specialis ams idaus dalyko gali bū i iš dalies nekonsensualinės sis emos dalys
anspo nas, čia oliaukom i i as i sp endimus neišsp ęs oms p oblemoms, už
daugumą indoge manis ų ai y a u bū ikslas, emian is šio plačio konsensuso
jų specialialėje s i yje oliaukom i, Neaiškin ą paaiškin i. dalykus paaiškin i
gebančio y a nei ki i iki šiol pa eik i modeliai.
Diese Konsens übe dieses E klä ungsmodell (zu den wich igs en Punk en
siehe gleich) ha sich .a. deshalb he ausgebilde , weil dieses Modell meh
3. METHODISCHES
3.1. Be o, y a a gumen uo a iš šių indoge manis ikos iš esmės konsensualių
cha ak e is ika u indoge maninio išėję, ku ios apie aip pa į o.a. Į edimai
kodi ikuo i y a:
2 En ia non sun mul iplicanda p ae e necessi a em. (Wilhelm on Ockham 12881347), in e und
wa: „Man soll nich meh Einhei en/En i ä en annehmen, als no wendig sind.“
3 Da on zeugen die Ein üh ungen in das Fach, die in den le z en gu 25 Jah en e schienen sind
ie, ku ie cen inėse s i yse, į ku ias čia eina, aip pa kaip i jokių ski umų pa ody i:
May ho e 1986 (neu h sgg. in Lindne 2012), Lehmann 1993; Ad ados, Be nabé, Mendoza 1995; 2010;
Tichy 2001; Meie -B ügge 2002; 2003; 2010; Fo son 2004; 2009; Tichy 2006; 2009; Clackson 2007; Bio y,
Adams; 2012; 2017; F i z, Meie -B ügge 2020. Už į ai ias į edimus u.ä. Inzelska inė aikoma as
pa s; gl. Rix 1992; Weiss 2009; Smoczyński
2016; Weiss 2020 e c.
S aipsniai A icles 193 /
Anme kungen zu einigen mi An- beginnenden li auischen
Gewässe namen und ih en auße bal ischen Ve wand en
Bu o onemklas la yngale i ji suda ė isos ikimybės po iš ijų elemen ų.
Nebu o jokios phonemklas Tenues aspi a ae, šios a si ado galu inai a ba kaip
allophone Tenues pozicijoje po u idg. *s a ba p ieš *h2 (‘La yngal 2) i susidu ia
u bū isų a eju da (sekundä ) onoma opoe ika i in Exp essi a.
Nebu o jokio u idg. *þ ‘Tho n kaip phonem, be šis aip pa y a ik
Allophon iš * . E c. e c.4.
Už šaknį y a kaip minimalinė s uk ū a KVKangenomen, ben jau už
e balwu zeln (i Nominalwu zeln). Už p onomina i dalelių ai ne u i bū inai
galio i, i ai y a iš ienos dalies KVKau gewiesen bū ų ( aip apie impliki ai
Indoge manis en auch e nein , dass diese Wo klassen die Minimals uk u
isame LIPP i explici LIPP
1: 31, 236 . ).
Konsek encija iš pi miau minė ų aškų y a u.a., kad šaknys, ku ios apie
Indoge manis ikos indoge manų e imologiniame žodynų knygoje (užku ame
Indoge manis ikos p ieška iniame s adijoje) Poko nys iš 1959 kaip okališkai
wu den, mi einem anlau enden La yngal angese z we den (soll en)5. Dies ha
anlauduojan is nus a y os pagal aplinkybes a i inkamos į akos žodžių (i uo pačiu
i a dų) ekons ukcijai, ku ios u i bū i a siž elg os i bū en oliau žemiau
nag inėjami pa adinimai (sippen) ai bus susiję.
3.2. Esamajame kon eks e ai susiję bū en a, ku i onomas ikos kon eks e,
zumal aip pa y imams į ‘al eu opiečių hyd onymie i giminaičiams, isada ėl
ge siai p iski os šaknis (u )idg. *en/ *on-, ku ios ‘ ließen o.ä. eiškė u ė ų
u ė i. Pagal ką ik pada y as išaiškinimus ai y a šioje o moje šiuolaikinės
indoge manis ikos kon eks e apie ‘Un- odel, ai y a šaknis, ku i ai aip niekada
an o kalbos lygio u ė ų bū i bu ę.
A ai nė a iš iso š ai apie ieną Phan omwu zel y a, ne jei ienas jos kaip indoge manis ik
šiandien įp as a kaip u idg. *h1en(H)- an4 Vgl. pag įs ai p ie o šiame laik aš yje jau Bichlmeie 2012.
se z , soll im Wei e en geklä we den.
5 Da u, kad oks ne isiškai abejing y a, odo no s i ne an phonologinio, aip is iek is iek an
phone inio lygio naujhochdeu sche. Čia nė a jokių ech okalisch p adedančių žodžių (bzw.
lexikalischen Mo pheme): isi phonologically kaip okalisch p adedančios įskaičiuo i žodžiai, p asideda
phone ically ko ek su uo sog. ‘Knacklau [-]. Kad ai y a s a bus a adimas, odo iš aikų juokų
žinomos minimalos po os kaip Blumen o-pa dos kaip [bluːˈmɛn hɔp ed] s. Blumen op -e de
[ˈbluːmn hɔp ed].
HARALD BICHLMEIER
Ac a Linguis ica 194 Li huanica LXXXIV
Be kokiu a eju y a ai iki šiol ne pa yko, šį šaknį appella i iniame žodžazdyje
p ieš a as ei į ody i į ką aip pa jau aplinkybė nu odo, kad okia šaknis IEW,
ku is už pa ies indoge manis ikos ibų onomas ikos s i yje ki aip mėgs a
ci uojamas kaip e e enciniu šal iniu, okia šaknis ne p ada z is bučuojamas
( gl. IEW 311 ., 3.3. Bū en onomas iką p ie ėdžiausių pa adinimo sluoksnių
778).
Eu opoje y a an pasenusiu žinioss u a lik i y imai, aigi y imai, ku ie ne ai o.a.
konsensuale daba inis išaiškinimo modelis Indoge manis ik naudo i, da plačiai
papli ęs. Šiojo da bo ikslas aip pa y a ai, okių da bų ezul a us su
konsensualaus paaiškinimo modelio šiuolaikinės indoge manis ikos p iemonėmis
pe žiū ė i i pe žiū ė i.
4. DIE BALTISCHI VARNAI IR DAS
PROBLEM
4.1. Šioje kon eks e y a daba pi miausia Bal ijos andenynų pa adinimai
apdo o i, ku ie su li ., le . Anlau en, aigi į u bal *an- (< spä u idg. *an-, *on-)
g įž i. Į klausimą a eina čia .a. ließgewässe namen Anykš à . Anýkš ė ., de
Seename Anýkš is m., oliau de Wiesenname Ana à . ( on Udolph 2020: 350
älschlich als Gewässe name ge üh ) i de dehyd onymische O sname
Anykščia ( gl. LVŽ 1: 88 ., 102, pag įs as Vanagas 1970:
151 ., 1981: 42).
Gäbe es en sp echende Namen beginnend mi li . On-, le . Ān- müss en sie
(jei egzis uoja i ne nuo asmens a do li . Onà ‘Anna iš es ; c . Vanagas 1981: 234)
eo e iškai an u bal . *ānzu ückgehen, ku is a ba idu bal inę sekunda i
Dehns u e į *ansein gali a ba į ki ą šaknį u idg. *h1eh2nzu ück ei i u ė ų.
Vėlu idg. Dehns u e *ōnhingegen e gäbe le . on- [uon-], li . uon- (kas p ie andenų
pa adinimų ne nė a į ody a; c . Vanagas 1981: 353). Už sla inį y a su spä u idg.
*an-, *on- > slaw. On- ( adinamas y a šiame kon eks e maždaug andens a das
uss. Onu ) a ba spä u idg. *ān, *ōn- > slaw. An u skaičiuo i. 4.2. Tiek už o.a.
bal inių kaip i sla inių andenų pa adinimai nė a jokio p ijungimo appella i iniame
žodynas ų kalbų. 4.3. Kadangi ai iki šiol aip pa ne p adžios būdu pa yko,
appella i iniame žodžiuose egzis a imas ienos šaknies u idg. *h1en(H)-
(išsenkusiame ašymo būdu eben *en/ *on) į ody i (s. į ai žemiau §§ 4.5., 5.2., 5.3.),
y a ai, no i ienas me odiniu š a iai di b i, aip pa ne leidžiama, šios (in jų
S aipsniai / A icles 195
Anme kungen zu einigen mi An- beginnenden li auischen
Gewässe namen und ih en auße bal ischen Ve wand en
o-s u igen o m *h1on[H]-) už bal ų i sla inių andenų pa adinimus anzė i.
4.4. Dėl o bal iečių i sla inių andenų pa adinimuose anzuse zende spä u idg.
*a yks a kaip o o m iš heu ige požiū io Indoge manis ik p incippieliai iena
o o m u idg. *h2en(H)- (gg . aip pa *h1/h2/h3an(H)-) į klausimą, už spä u idg.
*ongib y a keli po encialūs o o mai: u idg. *h1/h2-h3on(H)- a ba *h3en(H). Iš
isų šių po encialių o o mų y a ik d i kaip e balwu zeln iš ik ųjų į odomos,
bū en u idg. *h2en- ‘schöp en (LIV2 266) i u idg. *h2enH- ‘a men (LIV2 266) p ie
o p isijungia da ku i dėl seman ikos šiame kon eks e aip pa kaip u idg.
*h2enH- ‘a men iš yks an is šaknis u idg. *h2enH- ‘Ahn ( gl. he h. anna-
‘G oßmu e i ahd. ana . ‘id. e c.)6. us. On-) ne sa a ališkai į du šaknis
sug ąžin i i aip Ockhams asie messe igno uo i , y a u idg. *h2endie
4.5. Somi bleib nu u idg. *h2en- ‘schöp en’ üb ig. Will man die Fo men
mi u bal . *an- (> li . An-, le . An-) bzw. u slaw. *an- (> gemeinslaw. *on- >
ienin elė saugiai appella i isch beleg e šaknis, ku i už bal iečių i sla ų andenų
pa adinimus kaip pag indas į klausimą a eina i okiu būdu u i bū i nus a y as.
Už ieną šaknį u idg. *h1en(H)- a si anda čia bal iškame i sla iškame oniminiame
s i yje ėl jokių į odymų: nė a jokių andenų pa adinimų su bal slaw. En-, ku ie į
ai u ėjo bū i sug ąžin i (c . LVŽ 2: 484 .7), ieną appella i inį o se ze y a
da mažiau.
Tai, be abejo, ienas ak as, kad šaknis u idg. *h2en- ‘schöp en ik ai
appella i isch ik Ana oliniame susidū ė, į e b he h. ān-i/an- ‘(Vandens)
schöp en8, į ką aip pa iš es is DUGanešša c. ‘Schöp ge äß p iklauso, daneben
galbū in a m. hanem ‘nehme he aus/weg, b inge he aus, e g ei e9 i galbū į
aip pa e ymologiškai ums u inem g . ντλος m. ‘Kielbodenwasse ,
Bilgenwasse (jei < *h2n- lo- ‘kas geschöp y a?)10.
4.6. Pažymė ina y a šiame kon eks e būdas i būdas, kaip Udolph
(2020: 360) seinen Leh e W. P. Schmid zi ie :
„W. P. Schmid geh genaue au das g iechische Wo ein [gemein is ἄντλος
"Bilgenwa e "; H. B.] ...i iš eda į ikinamai, kad ai pi miausia ka ą am ik ą 6 Vgl. EWAhd 1:
215217 (ana2); HEG 1: 147 . ; EDHIL 285. 7 Pasak Imp essum bu o Udolph ienas iš šios bandes
e ėjų.
8 Vgl. HEG 1: 144 ., 148; EDHIL 281 .
9 Vgl. EDAIL 389, 636 . ; jei ne < u idg. *senh2-. *semh2- ‘schöp en; DÉLG 89, 1272 (išsky us su
10 Vgl. GEW 1: 114 (mi äl e e , heu e allgemein abgelehn e E ymologie au Basis on u idg.
e ymologija iš g . ἀν(α)- + u idg. * elh2- ‘hochheben; GED 1: 109 (Susijimas su he h. anun e
Be u ung au Ben enis e 1954: 39).
HARALD BICHLMEIER
196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
A o Wasse pa adino. Jis ada eina į [sic] iš manęs šiame s aipsnyje jau nag inėjamus
andenynų pa adinimus Inn, Ahne, Anne , Anykščai u.a. į, ... i skleida, dass čia iš ik ųjų
*enneben *pen- ... į ody i y a. Galiausiai u i [sic] ienas a ba šaknis *1en a ba šaknis
*2enin eikšmės ‘ ließen, luss‘, ku i aip pa he hi iniam an- ‘schöp en‘ a i s o i gali.
An ci uo os ie os skai ys Schmids eks as ačiau šiek iek ki aip (Schmid 1988: 311 =
1994: 408), ypač o iginaliame eks e įangs p iešim asis ap ibojimas y a s a bus i bu o
Udolph s ip iai su umpin as i šiek iek pe ašy as:
Inne iau ieno aikymo s i ies, už ku į kel inis pa adinimas u i bū i p iim as, bus ienas
klausimas, a *enode *penanzuse zen bū ų, negali nusp ęs i. ... p ie šio šaknio *en-
[…]/*onleis a p isijung i i ντλος ...11 Be čia į la yngalis ines p oblemas įženg i, ku ios
galbū į a sky imą nuo *1en a ba šaknį *2enin eikšmės ließen, luss, ku i aip pa
kel . en- und sons igem an- hinauslau en könn en12, e häl man en wede eine Wu zel
he hi iniam an- ‘schöp en gali a i s o ė i, jei ienas eikšmės ski umą apie p iėmimo
iš es į su pagalba šaknų k aujo ... pe kel i. […]
4.7. Tai pasi odo i čia, kad k i inis iki a sisakančio požiū is
Schmids la yngal heo ie p ieš jį kelią p ie sp endimo užbloka o i p ie galu inai
ne ik ų pasiūlymų edė, no s jis iš ik ųjų eisingą kelią bū ų galėjęs nu ody i.
Jau p ie o s aipsnio sukū imo laiko Schmid bu o indoge manis ikos isuo inai
p ipažin as, kad heschließlich į eine šaknis *2en-, aigi u idg. *h2en. Neaišku lieka
hi . *ḫan- niemals au „eine Wu zel *ǝ1en-“ zu ückgehen konn e, sonde n aus-
uo a pu, ką Schmid su Udolph ne daugiau ci uo u pasku iniu gliedsa u u ėjo
gal oje: Žodžio eikšmė ände asi jau ne su ablau s u e.
4.8. Tolesnis Udolphs komen a imas čia u aip pa y a įž algingas i odo jo un e au umą su
indoge manis ine li e a ū a: Die by W. P. Schmid pasiūly as yšys nuo he h. anmi g iech. [e g.
ντλος] y a aip pa LIV: 266 be žinios šio įnašo s a s y as. Šiam į ašiui žinojimas bu o už LIV2 šiame
kon eks e schlich i ele an as, nes Schmid (1988) čia p ieš jo ci uo us kū inius iš 11 Was po den o.a.
Ano acijos š ai klaidinga y a i aip pa jau 1988 mo phonologically aip pa an amsiai pasenusio
s ando, an ku io Schmid di bo, ge iausiu a eju idu į papildomų p ielaidų pag įs amas bū ų bu ęs.
Ben enis e on 1954 und dem HEG 1: 144 . (1977/1983) nich s Neues b ing ,
sonde n nu diese äl e en We ke ab- bzw. wei e sch eib .
12 Šio a gumen a y ai s a bios sa z dalies ūks a ci a e pas Udolph.
S aipsniai A icles 197 /
Anme kungen zu einigen mi An- beginnenden li auischen
Gewässe namen und ih en auße bal ischen Ve wand en
5. DAS AUSSERBALTISCHE MATERIAL
Daugiausia išo bal inės medžiaga y a naujausioje publikacijoje į pa adinimą des
Flusses Inn (Udolph 2020). Čia y a no s ai p ie iešbučio pa adinimo galbū apie
ieną ne gi o kel inių, ai y a al eu opiečių/ o einzelspachlich-indoge maninių/
(u )indoge maninių a dų eina o. § 3 minė os Indoge manis ikos aisyklės
neįskaičiuo os.
Sein Ziel is es, au indoge manis isch längs übe hol em Ni eau disku ie-
end neue e E kenn nisse zu E ymologie jenes Flussnamens in eine Menge
e mein inio pa yzdžių i pseudoa gumen e užmuš i. Susijus su lussnamen
Inn, y a ame s aipsnyje šalia aukščiau jau ap a iamų bal ų/sla ų andenų
a dų nag inėjamos šios e imologinės Sippen/Nes e , iš ku ių oliau u i bū i
bandy a e gin i, a jie daba susijungę a ne.
a) pa adinimas Inn pa s, b) mi eli ische Appella i a kaip en ‘Wasse , enach
‘Sump , enb i he ‘B ühe d) kai ku ie okiečių andenų pa adinimai.
und englas ‘wäss ige Milch’,
c) de Name de Enns, mi . an ‘Fluss’ e c.
Į aškus a ski ai:
5.1. Pa adinimas Inn pa s
In Wiesinge , G eule (2019: 104) y a šie an ike belege siūlomi: Aeni luminis [Taci us],
το Αῦνου ποταμοῦ [P olemaios], νος [A ian]. Šie leidžia ekons ukciją ieno
s ambes o öm. *Eno-. Pagal nuomonę pe i šinės daugumos mokslininkų ai y a
a ba kel inis a das a ba kel izuo as a das.
In Wiesinge , G eule (2019: 122) paaiškina Wiesinge (zu Innbach,
olks ümlich die Inn):
The name o he inn goes like he name o he g ea inn, ..., o he same oo
idg. *pen- ‚Schlamm, Sump , Wasse ‘ zu ück (siehe do ). Hie is alle dings e s kel .
o ma ion wi h *enin mi eli . en ‚Wasse ‘, enach ‚Sump ‘ i anglas ‚wäss ige
Milch‘ (IEW, S. 807) inso a nahe liejan , kaip iš edimas ona [sic] kaip *Enonā už ą
Kel inės cha ak e is iškai y a.
Tuo pačiu me u skai oma oje pačioje knygoje iš Wiesinge (Wiesinge , G eule
2019: 47):
HARALD BICHLMEIER
198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Zwa y a mi eli . en ‘Vade ‘, ačiau y a jo kilmė abejo ina, i naheliuojan is, idg- sp .
Fo ma imas su idg. *pen- ‚Schlamm, Sump , Wasse ‘ i p-Ve lus p ie
Kel izacija p isiim i.
Kaip labiau abejojan is pasi odo nuo G eule in Wiesinge , G eule (2019: 104)
duo as paaiškinimas:
Tolesnė e imologija y a neaiški. Da mi eli . en ‚Wasse ‘ deonymically nuo pa adinimo inno į
saloskel inę gali bū i pe kel as, pasi odo šis apella i (mi eli . en) kaip e ymon des GewN
abejo inas, ...13 Ši paaiškinimas aip pa andamas jau DGNB 243: Ką žino idu amžių I e nuo
inn, ku is uo me u bu o kelių ek inė kelionė a s umas? Kaip ada iš šio upės pa adinimo
apela i um a si ado? (2015: 341) ašo maždaug < kel inis *Enjos, mi ella einisch Enus; Ähnį
galima skai y i aip pa pas An ei e , Chapman, Rampl (2009: 16): *Enios, d. i. kel isie es
Daneben schein es auch eine S amm o m *en-io- gegeben zu haben: G eule
*Penios idg. ← *pen- ‘lė ai ekėjan is anduo‘. Da ui apie G eule (2010: 24 21) i DGNB da
Poko nys (19481949 i 1950/51) da buose pag įs a, galbū p adinė a sky imas paminė a, kad
o ma Enos iš p adžių už apa inį, *Enios už i šu inį upės (alpuose) gulėjo.
und *En-i- eine omanische E wei e ung des S ammes *Eno- is “.
Abiejuose a ejais a eina kaip zug undelijan is šaknis a ba o kel . *pen- < u idg. *pen- ‘Schlamm,
Sump , gg . aip pa ‘lė ai ekan is anduo15 13 Senesnėje li e a ū oje y a Panašūs į deoniminę
a si adimą andenųbė imų ka ais aip pa skai y i i a siž elgian į Elbą: Ši y a ben jau ik ai
įspūdinga i ilga upė (Ähnliches bū ų aikoma Rhein i Donau), be ne šiais a ejais Ve . okie eiginiai
dėl iki šiol neį ody a ( sl. į Elbe i jos e imologiją apie Bichlmeie 2012a; Bichlmeie , Blažekün 2015;
G ung abe , 2014: 43 […] su oliau li e a ū a).
14 Zum Inn gl. aip pa šie da bai: Su į odymais už lussnamen maždaug ANB 553555 (Inn), 556 .
(Inn al), An ei e 1996: 62 i Bo che s 2006: 2628, į is o iją des Inn als Hei meie 2005, oliau į
E ymologie An ei e , Haslinge , Jenewein 1995: 23; G zęga 2001: 169; An ei e 2005: 36 . (ebenso jau
An ei e 1996: 6264); An ei e 2008: 148; Delama e 2012: 149; EDPC 127; DTNG 1: 328; explici į me odinius
iš i imo kalboss u e, an ku ios a das inns bu o gep äg as i į a siž elgian į e imologiją
p i i in os abejonės c . An ei e 1997: 18 ., 127 . Taip y a su nuo oda į F agwü digkei o he
Kel izi ä iešbučio a das in An ei e 2016 galiausiai ne daugiau nė a nag inėjamas ( gl. An ei e
2016: 7).
15 So maždaug An ei e , Chapman, Rampl 2009: 16: *Enios, d. i. kel isie es *Penios ← idg.
‘lė ai ekan is anduo‘.
S aipsniai A icles 205 /
Anme kungen zu einigen mi An- beginnenden li auischen
Gewässe namen und ih en auße bal ischen Ve wand en
*peneine aip pa ik da mo ologiškai bū i pag įs ama šaknisges al bū ų, ku i iš iso ne
allzuhäu ig į ody i y a. Iš isko o kyla: Visi pi miau minė uose į a dijami ge manų andenų
pa adinimai da o me odą ienos šaknies *h1en(H)- nebū ina, į odyki e aigi už K ahes
a i inkamai. Udolphs *en-/ *on- nieko.
5.4.2. Vienin elis į odinan is galė ų bū i andenynų pa adinimai, ku ie į ody ai su
u -/ es ge m. *enanlau en. Udolph daba aip pa pa eikia kele ą andenų
a dų, ku ios su d . Enode I(h)nbeginnen. Šios u ė ų čia a ski ai pe gesin i:
5.4.2.1. (2020 Udolph: 351 .) pa eikia čia šiuos pa adinimus: Zunächs Obe -Ense,
Un e -Ense, Niede -Ense, Ensen, einen o snamen Annezin (am Pas-de-Calais).
Šios bus iš Udolph pa s i gg . aip pa DGNB į *Anisa/ōzu ückge üh į ody i
aigi ėl nieko už u idg. *h1en(H)-, da ja kein ge m. *en o lieg .
5.4.2.2. Ennes , Welschenennes , Ens e y a explici iai į o-s ūpinę o mą
sug ąžin os i gemina e y a dėl aka ų ge manų konsonan engemina ion pe *i
paaiškin a. Tai ampa aigi implik ai iena o o m u ge m. *an-ia-s ao.ä.
angesė as. Fo ma aip pa eikia aip nė a u ge m.
*en- < u idg. *h1en(H)-.
5.4.2.3. Ennepe (Flussname: 1235 Ennepe, 1325 Enepe; O sname: 1285 de Enepene, 1398
Enepe) y a a siž elgian į e ymologiją ne ik ai geklä , nes aip pa ne ik ai y a,
a gemina e senas y a a ne. Udolph iš eiškia p ie o ne, a odo be su iena
e imologija *en-apazu skaičiuo i (be šios o mos explici iai ano uo i), o DGNB 128 iš
p adžių a sa giai ieną yšį su gall. anam e wäg , be galu inai labiau iš *Anipa <
*aniaapa kaip apa-name su (m.) *ania- (Kollek i um ‚güns ige Lage‘?) išeina. G eule
ašo be kokiu a eju, kad gemina e ne sen bū ų, aigi ne su *enna- <
*aniage echne bū i galde. eikšmė iš impliki em *en-apawä e aigi u bū
‘Fließ-Fluss, ‘Fließ-Wasse . E ymologija pasi odo iskas ki a nei pa yko, is iek
galė ų čia daba galbū pi masis liudijimas už ak es ge m. *en o liegen.
Tačiau y a upės ge manų-kel inių pe ėjimozonoje (ž . žemėlapį), odėl kel inė
e imologija negali bū i isiškai išb auk a. I kai su Udolph, HELSON (1: 7 .)
ci uodamas, Ani (s.o.) į *An-apabe uh , kas kel inis bū ų, ai galiausiai aip pa
gali bū i En(n) epe < *En-apagel en (ku i Udolph aip pa ka u anuoja), zumal ja
kel iniame su man. en, enach e c. aip pa u kel . *(φ)ensegu iai liudy a y a.
5.4.2.4. Tai odo, kad pasekmingai iena eikšmybė pageidaujamoje
Weise ačiau negalėjo bū i pasiek as.
HARALD BICHLMEIER
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Fig 1, Ka e aus Schumache (2007: 169)
5.4.3. Galiausiai y a da se ija andenųbzw. O s a džiai elg is, ku i a ba
aip pa d . E(h)nzeigen a ba be su Ihnode Einbeginnen i iš Udolph (2020:
352 .) kaip a gumen iu nu odomi.
5.4.3.1. Už o s a dį Ehnen (Luxembu g), o s a dį Ihn
(Saa land) ka u su p iklausančiu Ihne Bach bus paaiškinimas iš kel .
*Enio/ā adi ionally p iim as i šios galimybės aip pa nuo Udolph (2020: 352 .) ne
p ieš a aujama. Taigi kadangi kel inė e ymologija lygiag ečiai p ie os upės
a do Inn a odo p iešlygi, a sisakomi šie pa adinimai už ieno šaknio u idg
me odą. *h1en(H)-.
5.4.3.2. Už aka älijos ie o inį pa adinimą Ihne, de oponyminius
Vandens a de namas Ihne-Bach Wes alen, i u bū aip pa iena (→ Wippe
S aipsniai A icles 207 /
Anme kungen zu einigen mi An- beginnenden li auischen
Gewässe namen und ih en auße bal ischen Ve wand en
→ Saale) odo seniausią liudijimus pi moje a eju 1461 Eene, 16. Jh. Ehene,
pas a ame 1321 Ena, Ene (Udolph su eikia į du eks ie as d i ski ingas o mos
o pa ies belegs). Už aka älijos pa adinimą y a kel inę kilmę saugiai išb auk i,
už Wippe -Zu luss Eine ji y a mažai ikė ina, po ku ios o.a. Ka e bū ų ienas čia
be u bū da p ie išim esnio pe ėjimo e i o ijos k aš o. Iš Udolph abejo a,
be šiaip a ki aip ik a sa giai iš eikš a iš edimas in DGNB (117, 238) iš ahd.
*Aginaha > *Eina (Eine) > *Ēne (Eene, Ehene) > Ihne (Eine bū ų aigi ik ai an
anks esnės ys ymosi s adijos įsi i inęs nei kaip a eju iš Ihne) bū ų ga siai
ge ai ien ad ei, be pašaukimo pa adinimo p iėmimas ahd. *Ago, Gen. *Agin im
P iešinis na ys lieka sudė ingas.
Udolph ci uoja čia kaip Gewäh s au Schmid (1970: 54), ku i in (iš heu ige požiū io)
jau be eik ci kulä e A gumen a ion pagal Udolph ašo: Will one he GewN Inn <
*Enios and Ihne, Eine < *Ena(na) zusammengehö ig be auk i, aip lieka, da kel .
N.-Gebung ada išscheidžia, ik p iėmimas ienos Wz. 5.4.3.3. Po o o.G. y a iš iesų
idg. *en- (*on-) mi nich nähe bes imm e (Wasse -)Bedeu ung, die appella i isch
noch in den kel . Appella i en g ei ba is .“
aišku, kad ai aip pa čia y a apie nepaisy ą į e inimą, nes ja eben kel . en, enach
e c. iesiog ne į odinan is už u idg. *h1en(H)- y a. I a ienas daba į ai i E yma
a pusa yje ienina a ne, u i nieko su no ą mokslinių endo (a jo/jų ikėjimo)
da y i, be su uo, a mokslinės
Maßs äbe dies zulassen ode nich .
S a bu paminė i bū ų čia ki i a ejai su ge m. *e in e s e o ene silbe, ku i
maždaug os in den o.g. Vandens a den įse os ga sinės plė a
in den jeweiligen Regionen, in den die Flüsse liegen, un e maue n wü den.
5.4.3.4. Šiame kon eks e bū ų da į d iejų ließgewässe pa adinimus
a k eip as dėmesį, ku ios Udolph sa o diskusijoje nepaminėjo: a) Ehe
(auch Ehebach; → Aisch → Regni z → Main), 1073 Eha, 1479, 1481 Ee (DGNB
114); b) Ehn (im Elsass, → Ill → Rhein), 1284 enahe ( ü ehena?), 13741401 in
he Ahen, O sname Niede ehnheim (11. Jh. Ahenheim, 1050 Ehenheim),
Obe ehnheim (788 in Ehinhaim) (DGNB 115).
Pi mesnes gali iena o om u ge m. *aχuiōe wogen bū i (DGNB: gm. *Ahwjō
.), už pas a ąjį skaičiuoja DGNB su iena G und o m (ahd.) *Ehina šalia
*Ahana (?) < gm. *Ahwinō . šalia *Ahwanō, n-aiski s ymas iš gm. *ahwō
‚Wasse lau ‘. I galima isiškai pašalin i, kad oks (ahd.) *Ehina dem o.a. *Eina
pag indu y a?
5.4.4. Šiame kon eks e bū ų da umpai į komen a ą Udolphs
(2020: 362) įžengęs, man eikėjo jau medžiagą žino i, kai
HARALD BICHLMEIER
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ienas eiginius apie a dų e imologiją no ė ų
pada y i: Po pi miau minė ų išaiškinimų u ė ų ap i aišku, kad ai pasi eiškia šiek
iek ki aip: No s i g ažu, kai ienas ie oj 10 į odymų gali iškel i 100, ačiau jei šie
į odymai jokių naujų elemen ų į diskusiją įneša, ku ie galiausiai aip pa diskusijos
išėjimą gali pakeis i, kyla klausimas: Koks? S a esnis, nei 90 papildomų, be už
diskusiją ne eikalingų į odymai į eik i, y a ai is dėl o ge ai, eikalinga me odika į
medžiagos analizę
zu behe schen.
Taip pa ai nieko, Unmenges ci a ų iš šiandien pasenusios li e a ū os (K ahe, W. P.
Schmid e c.) a neš i, ku ios sa o a gumen aciją a odo palaiky i, kai jų u inys i
pag indai jau seniai iš dalies nuo dešim mečių y a pasenę. Tai u i ada ik daugiau
wissenscha shis o ischen e ės, be a neša mokslinių y imų jokio pažangos.
5.5. Ta pinis ezul a as
Iš iso eikia ienas po pe žiū os kaip a gumen ai pa eik ų pa adinimų a ei i p ie
ezul a o, kad sau skaičius (indas aip pa ik pusiau) saugios belege o ge m. *en- <
u idg. *en-(/*on-) a i inkamai. *h1en(H)ses u idg. *en-/ *on- a ba *h1en(H)- ni gu
au maximal zwei zu belau en schein .
Angesich s diese Beleglage und noch meh au g und de Ta sache, dass die-
ienaudeu ig appella y iniame žodže z a si anda (kaip pasaky a, ne ne Poko ny
buch e ai jo IEW), pasi odo ai schlich weg ne inkama, oliau su okia šaknim eik i.
6.ZAMONAKAS
6.1. Man s eh o dem P oblem, dass man en wede die bal ischen und sla-
wischen Gewässe namen au G undlage eine sons in Eu opa o enba nich
liudij ą e bal odelį u i paaiškin i, ku i be seman iniu požiū iu is iek kažką
u i da y i su andeniu/skysčiumu, a ba kad ienas ją an appella i isch
nugy enusio saugiai pag indu aiškina šaknis, ku iam ienas pasekmė negali ne
eikšmę p iski i.
6.2. Naudojimas Ockhams skus u ų p i e čia daba iniame
Da as and į sekan į iš adą:
S aipsniai A icles 209 /
Anme kungen zu einigen mi An- beginnenden li auischen
Gewässe namen und ih en auße bal ischen Ve wand en
Sigu appella i isch liudy as y a ienas šaknis *pen-; aip pa saugiai
appella i isch liudijamas y a ienas šaknis *h2en- ne saugiai appella i isch
liudijamas y a indes ienas šaknis *h1en(H).
6.3. Tai išplaukia iš šių punk ų:
6.3.1. Vandenio Inn a das gali bū i į *penzu ückge üh , aip pa man.
en, enach e c.
6.3.2. Upės Enns i Ense < (*)Anisa, (*)Anisus gali
ebenso wie mi . an, gall. anam au *pn- ode *h2en- zu ückge üh we den.
6.3.3. Die bal ischen Gewässe namen, die mi An- und die slawischen
Vandens pa adinimai, ku ie su Onbeginning, gali sėk i iš u bal u slaw. *an- <
u idg. *h2ene klä bū i.
6.3.4. P ak iškai isi disku uo i ge manų/ okiečių andenų pa adinimai su (no a
bene galimų, ne į ody a!) išim imi d iejų a de yma ( ienas iš abiejų aip pa
galė ų bū i kel inis, ki as galė ų ki aip e imologizuo i bū i nei iki šiol įp as a) gali iš
u ge m. *an- (< u idg. *h2enode *h2on-) a ba u ge m. *un- (< u idg. *h2n-) a ba
u ge m. *ōn- (< u idg. *h2ōn-) paaiškin i bū i, a ba ei i į u ge m. *aunzu ūk i lik i
is iek oli.
6.3.5. Todėl nė a jokios p iežas ies, kokią no s šaknį *h1en(H)- (i pasenusi
no a y a: *en-/*on-) anzuo i: Be daba inio žinių s endo ikimybė okio šaknio
bzw. au de G undlage de ak uell bekann en Ma e ialbasis lieg die
egzis a imo p ie Null. 6.4. Man bus a i inkamai oliau i in i leidžiama (ja
pasaky i u i), kad ol, kol ne pag indinai naujas ma e ialas a sidu ia, ku is
me odą ienos šaknies u idg. *h1en(H)- su kokiu no s aip pa už pa adinimus iš
ließgewässe n augingų seman iką į odo ai sau p ie u idg. *en-/ *on- schlich um
ieną
Phan omwu zel handel .
Su išim imi d iejų ne isai aiškiai géliau ų a ejų okiečių andenų pa adinimų
galima sau isus iš Udolph 2020 į a dijimus andenų pa adinimus išėjus iš aip
pa ki aip appella i isch liudij ų šaknų *h2enund *penwide sp uchs ei
paaiškin i:
Te ia adix non da u .
6.5. Vienas gali aip pa čia a gumen iuo i, kad ja da kalbų medžiaga galė ų
pasi ody i, ai p ie požiū io ienos šaknies *h1en(H)- p i e s i. Tik iausiai y a
ai ne.
Galiausiai bus galima saky i, kad po isų aukščiau minė ų aškų, kad ai, iš
Udolph (2020: 362) pabaigoje sa o įnašo ink iminuo i ci a ą iš Bichlmeie (2012a:
376) leng ai išplės inėje o moje oliau gali bū i laikoma kaip inkama, aip
u i:
HARALD BICHLMEIER
210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Visi už šį šaknį [gemein y a u idg. *h1en(H)-, e čiamas *en-/*on-; H. B.] pasinaudo i
andens pa adinimai a ba Appella i a kilę a ba kel inių kalbų a ba y a mažiausiai kel inis
pe edimas į a inas a ba y a į ieną šaknį u idg. *h2enzu pa eik i. Vis dėl o bu o daba
ben jau šiame punk e pažanga pasku iniame
dešim me is pasiek as.
7. AUSBLICK
Tai lieka su uo, kas in ande em kon ex jau bu o nus a y a (Bichlmeie 2018a: 230), kad
bū en sis su Indoge manis ika u i išklausy i, kas sa e su ‚al eu opäischen‘ a ba
pap as ai a chaischen (indo)ge maninių andenų pa adinimais užsiima. T ūks an okių
žinių (už daba inį s a usą), negali nei a kingas a ne eikšmingas ezul a as išei i.
LITERATUR
Ad ados F ancisco R., Be nabé Albe o, Mendoza Julia 1995: Manual
de lingüís ica indoeu opea. I: P ólogo. In oducción. Foné ica. (Manuales uni e si a ios),
Mad id: Ediciones clásicas.
Ad ados F ancisco R., Be nabé Albe o, Mendoza Julia 2010: Manual
o Indo-Eu opean Linguis ics. Vol. 1. (O bis Supplemen a 34), Leu en, Pa is, Walpole,
MA: Pee e s.
ALEW – Al li auisches e ymologisches Wö e buch. Vol. 1: A–M; Vol. 2: N–Ž. Un e de
Lei ung on W. Hock und de Mi a bei on E. J. Buke ičiū ė, Ch. Schille bea b. on
R. Fech , A. H. Feulne , E. Hill, D. S. Wod ko. Vol. 3: Ve zeichnisse und Indices. Un e
de Lei ung on W. Hock und de Mi a bei iele ande e bea bei e e on R. Fech .
(S udien zu his o isch- e gleichenden Sp achwissenscha 7/1–3), Hambu g: Baa
2015.
ANB – Al deu sches Namenbuch. Die Übe lie e ung de O snamen in Ös e eich und
Süd i ol on den An ängen bis 1200. Bea b. on I. Hausne , E. Schus e , Wien: Ve lag
de Ös e eichischen Akademie de Wissenscha en, 1989–2015.
An ei e Pe e 1996: Kel ische O snamen in No d i ol. (Innsb ucke Bei äge zu
Sp achwissenscha , Vo äge und kleine e Sch i en 65), Innsb uck: Ins i u ü
Sp achwissenscha .
S aipsniai / A icles 211
Anme kungen zu einigen mi An- beginnenden li auischen
Gewässe namen und ih en auße bal ischen Ve wand en
An ei e Pe e 1997: Zu Me hodik de Namendeu ung. Mi Beispielen aus dem Ti ole
Raum. (Innsb ucke Bei äge zu Kul u wissenscha , Sonde he ), Innsb uck: Ins i u
ü Sp achwissenscha .
An ei e Pe e 2005: Die Schich ung de Ti ole Gewässe namen. – G eule Alb ech ,
Janka Wol gang, P inz Michael (H sgg.): Gewässe namen in Baye n und Ös e eich. 3.
Kolloquium des A bei sk eises ü baye isch-ös e eichische Namen o schung. Regensbu g,
27./ 28. Feb ua 2004. (Regensbu ge S udien zu Namen o schung 1), Regensbu g:
Edi ion Vulpes, 35–49.
An ei e Pe e 2008: Wol -A min F h . on Rei zens ein, Lexikon baye ische
O snamen. He kun und Bedeu ung. Obe baye n, Niede baye n, Obe p alz, Münschen:
C. H. Beck 2006 [Rezension zu]. – Ös e eichische Namen o schung 36, 145–153.
An ei e Pe e 2016: No d i ole Namen kel ische He kun , Wien: P aesens.
An ei e Pe e , Chapman Ch is ian, Rampl Ge ha d 2009: Die Gemeindenamen
Ti ols: He kun und Bedeu ung. (Ve ö en lichungen des Ti ole Landesa chi s 17),
Innsb uck: Uni e si ä s e lag Wagne .
An ei e Pe e , Haslinge Ma ialuise, Jenewein Do is 1995: Kel isches
Namengu in No d i ol. – Linguis ics wi h a Human Face. Fes sch i ü No man
Denison zum 70. Gebu s ag. (G aze Linguis ische Monog aphien 10), h sgg. K. So nig,
D. W. Halwachs, Ch. Penzinge , G. Amb osch, G az: Ins i u ü Sp achwissenscha
de Uni e si ä , 15–29.
Ben enis e Émile 1954: É udes hi i es e indo-eu opéennes. – Bulle in de la socie é
linguis ique 50, 29–43.
Bichlmeie Ha ald 2010: Bai isch-ös e eichische O s- und Gewässe namen aus
indoge manis ische Sich . – Blä e ü obe deu sche Namen o schung 46, 2009 [2010],
3–63.
Bichlmeie Ha ald 2012: Einige ausgewähl e P obleme de al eu opäischen
Hyd onymie aus Sich de mode nen Indoge manis ik – Ein Plädoye ü eine neue
Sich au die Dinge. – Ac a Linguis ica Li huanica 66, 11–47.
Bichlmeie Ha ald 2012a: Anme kungen zum e minologischen P oblem de ‚al -
eu opäischen Hyd onymie‘ sam indoge manis ischen E gänzungen zum Namen de
Elbe. – Bei äge zu Namen o schung, Neue Folge 47/4, 365–395.
Bichlmeie Ha ald 2018: Zum Namen des Inns: Bekann es und Ve gessenes. –
Namenkundliche In o ma ionen 109/110, 2017 [2018], 53–62.
Bichlmeie Ha ald 2018a: Joachim And aschke, Die ge manisch- ühdeu schen
O snamen des Regni z- und Obe maingebie es. Von de elbge manischen Landnahme bis zu
Me owinge zei . (Sch i en eihe des His o ischen Ve eins Landk eis Haßbe ge e.V. 16;
HARALD BICHLMEIER
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Įnašai į y ų änkų kul ū ąund Landeskunde 4) Haß u : His o ische Ve ein
Landk eis Haßbe ge e.V. 2016 [Rezension zu]. – Blä e ü obe deu sche Namen o schung
55, 223–232.
Bichlmeie Ha ald, Blažek Václa 2015: Elbe p ie hid onyms šal inių. Ac a Linguis ica
Li huanica 71, 2014 [2015], 125146. Bičo ský Jan 2012: S učná mlu nice
p aindoe opš iny. (P áce Filozo ické Fakul y Uni e zi y Ka lo y, Va ia 3), P aha:
Filozo ická Fakul a Uni e zi y Ka lo y. Bičo ský Jan 2017: P aindoe opš ina. I:
Mlu nice. II: Doda ky. (P áce Filozo ické Fakul y Uni e zi y Ka lo y, Va ia 62, 63),
P aha: Filozo ická Fakul a Uni e zi y
Ka lo y.
Alde Blomik H. 2011: Endliche s glossa y. É udes Cel iques 37, 159181. Clackson James 2007:
Indo-Eu opean Linguis ics. An In oduc ion. (Camb idge ex books in linguis ics),
Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Delama e Xa ie 2012: Noms de lieux cel iques
de lEu ope ancienne. (– 500 / + 500). Dic ionnai e. (Collec ion les Hespe ides), Pa is: Édi ions
E ance. DÉLG Chan aine Pie e 2009: Dic ionnai e é ymologique de la langue g ecque.
His oi e DÉLL E nou Al ed, Meille An oine 2001: Dic ionnai e é ymologique de la langue
des mo s. Nou elle édi ion, Pa is: Klincksieck.
la ine: his oi e des mo s. Re i age de la 4. éd. augm. daddi ions e de co . pa Jacques
And é, Pa is: Klincksieck.
DGNB G eule Alb ech 2014: Deu sches Gewässe namenbuch. E ymologija andenų a dų i
susijusių e i o ijos-, siedlungsund lu namen, po bend ada bia imu nuo S. Hackl-Rößle ,
Be lin, Bos on: de G uy e . DLG2 Delama e Xa ie 2003: Dic ionnai e de la langue gauloise. Une
app oche linguis ique du ieux-cel ique con inen al. P é ace: Pie e-Y es Lambe , 2e édi ion
e ue e ès
augmen ée, Pa is: Édi ions E ance.
DLG3 Delama e Xa ie 2018: Dic ionnai e de la langue gauloise. Une app oche linguis ique du
ieux-cel ique con inen al. P é ace: Pie e-Y es Lambe , oisième édi ion, Pa is: Édi ions
E ance.
DONB Niemeye Man ed (H sg.) 2012: Deu sches O snamenbuch, Be lin, Bos on: de
G uy e .
DTNG Delama e Xa ie 20192021: Dic ionnai e des hmes nominaux du gaulois. A
Dic iona y o Gaulish Nominal S ems. Vol. 1: Ab-/Iχs(o)-; Vol. 2: Lab-/Uχs-pe o-.
(Collec ion Linguis ique 5, 6), Pa is: Édi ions Les Cen Chemins.
S aipsniai 213 A icles /
Anme kungen zu einigen mi An- beginnenden li auischen
Gewässe namen und ih en auße bal ischen Ve wand en
EDAIL Ma i osyan H ach K. 2010: E ymological Dic iona y o he A menian Inhe i ed
Lexicon. (Leiden Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 8), Leiden, Bos on:
B ill.
EDBIL De ksen Rick 2014: E ymological Dic iona y o he Bal ic Inhe i ed Lexicon.
(Leiden Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 13), Leiden, Bos on: B ill.
EDG – Beekes Robe wi h he assis ance o Lucien an Beek 2010: E ymological
Dic iona y o G eek. (Leiden Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 10),
Leiden, Bos on: B ill.
EDHIL Kloekho s Alwin 2008: E ymological Dic iona y o he Hi i e Inhe i ed Lexicon.
(Leiden Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 5), Leiden, Bos on: B ill. eDIL
Elec onic Dic iona y o he I ish Language. P ieiga: h p://www.dil.ie/ [ab okū uo as
asa io 2021].
EDLIL de Vaan Michiel 2008: E ymological Dic iona y o La in and he o he I alic
Languages. (Leiden Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 7), Leiden, Bos on:
B ill.
EDPC – Ma aso ić Ranko 2009: An E ymological Dic iona y o P o o-Cel ic. (Leiden
Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 9), Leiden, Bos on: B ill. EDPG
K oonen Guus 2013: E ymological Dic iona y o P o o-Ge manic. (Leiden
Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 11), Leiden, Bos on: B ill. EWAhd
E ymologinis Wö e buch des Al hochdeu schen. Band I: -a bezzis o, nuo A. L. Lloyd,
O. Sp inge , Gö ingen, Zü ich: Vandenhoeck &
Rup ech , 1988.
II: bī ezzo, nuo A. L. Lloyd, R. Lüh , O. Sp inge † su M. Kozianka, K. R. Pu dy, R.
K. R. Pu dy, Gö ingen, Zü ich: Vandenhoeck & Rup ech , 1998.
Band III: adum – ūs slag, on A. L. Lloyd, R. Lüh un e Mi a bei on G. Kohl usch,
Schuhmann, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 2007. Volume IV: gāba hyla e, nuo
A. L. Lloyd, R. Lüh , Mi a bei by G. Schuhmann, M. Kozianka, K. R. Pu dy, R.
Schuhmann, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 2009. Band V: iba luzzilo, h sgg.
nuo R. Lüh , e a b. nuo H. Bichlmeie , M. Kozianka, R. Schuhmann su įnašais nuo A. L.
Lloyd po bend ada bia imo nuo K. K. Pu dy, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech ,
2014.
Vol VI: māda pūzza, h sgg, nuo R. Lüh , e ody a nuo H. Bichlmeie , M. Kozianka, R.
Schuhmann, L. S u m, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 2017. Band VII: quade na
skazzōn, h sgg. nuo R. Lüh , e oda iš D. S. Wod ko (A bei ss ellenlei ung), H.
Bichlmeie , M. Kozianka, R. Schuhmann, Gö ingen:
Vandenhoeck & Rup ech , 2021.
HARALD BICHLMEIER
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Fo son Benjamin W. IV. 2004: Indo-Eu opean Language and Cul u e an In oduc ion.
(Blackwell ex books in linguis ics 19), Malden, Ox o d, Ca l on: Blackwell. Fo son
Benjamin W. IV. 2009: Indo-Eu opean Language and Cul u e an In oduc ion. Second
Edi ion. (Blackwell ex books in linguis ics 19), Malden, Ox o d,
Ca l on: Blackwell.
F i z Ma hias, Meie -B ügge Michael 2020: Indoge manische Sp ach wissen
scha . 10., isiškai nauju bea b. Au l. (De-G uy e -S udienbuch), Be lin, Bos on: de
G uy e .
GEW F isk Hjalma 19601972: G iechisches e ymologisches Wö e buch. 3 Bde.
(Indoge manische Biblio hek: Reihe 2, Wö e büche ), Heidelbe g: Ca l Win e
Uni e si ä s e lag.
G eule Alb ech 2015: Die omanischen O snamen in Ba a ia. Zei sch i ü
baye ische Landesgeschich e 78, 333363.
G zęga Joachim 2001: Romania Gallica Cisalpina. E ymologinis-geolinguis iniai y imai p ie
obe i alienisch- ä o omaninių Kel izizmų. (Beihe e į Zei sch i ü Romanische Philologie
311), Tübingen: Max Niemeye . Ma kus Ha mann 2012: Zum Ablau de neu alen s-s ämme des
Indoge manischen. – In e na ional Jou nal o Diach onic Linguis ics and Linguis ic
Recons uc ion 9, 5185.
HEG Tischle Johann 19772016: He hi isches e ymologisches Glossa , su į ašais G. Neumann, E.
Neu. (Innsb ucke Bei äge zu Sp achwissenscha 20), Innsb uck: Ins i u ü
Sp achwissenscha de Uni e si ä Innsb uck. Hei meie I m aud 2005: Das Inn al.
Siedlungsund aumen wicklung ieno Alpen ale in e spunk e poli inių in e esų nuo omėnų
okupacijos iki į laiką Ka ls des G oßen. (S udien į anks y ą is o iją is o inio Ti ole aums 1;
Schle n-Sch i en 324), Innsb uck: Wagne .
HELSON 1 Lindne Thomas, Rei ens ein Ingo 2015: His o isch-E ymologisches
Lexikon de Salzbu ge O snamen, (HELSON) Bd. 1: Mies as Salzbu g i Flachgau,
Salzbu g, Viena: Edi ion Tandem.
And eas Hö le 2012: Ty imai į ablau neu alen s-s amme des U indoge manischen:
Diploma bei , Viena: Uni e si e . Edmund Hogan 1910: Onomas icon goedelicum loco um
e ibuum Hibe niae e Sco iae: an index, wi h iden i ica ions, o he Gaelic names o
places and ibes, Dublin: Hodges, Figgis, & Co.
IEW Poko ny Julius 1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch, Bd. 1,
München, Be n: F ancke.