184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
ANŽELIKA GAIDIENĖ
Ins i u e o he Li huanian Language
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-8775-788X Ty imų s i ys:
seman ika, leksikologija, leksikog a ija, skaičia imo
ling is ika.
AURELIJA TAMULIONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as (ORCID) id: o cid.o g 0000-03728-1856
Mokslinių y imų s i ys: aikų i jaunimo kalba, kalbos
pageida imai, skaičia imo ling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-08
Eu opos kalbos
Lygybė skai meniniame pasaulyje
Vy as: LITUANijos a ejis
Eu opos kalbų lygybė skai meniniame amžiuje:
Lie u os a ejis
Ano acija
S aipsnyje ap a iama daba inė lie u ių kalbos echnologijų padė is i pa eikiama Eu opos kalbų
lygybės si uacija skai meninėje aplinkoje. Jame nag inėjami kiekybiniai i kokybiniai odikliai,
a skleidžian ys kalbų lygybę Eu opos Sąjungos kon eks e, a siž elgian į kalbė ojų skaičių,
skai meninius kalbų iš eklius i echnologijas bei jų palaikymą, ypa ingą dėmesį ski ian Lie u os
a ejui. S aipsnyje siekiama apibend in i jau a lik ą da bą kalbų echnologijų s i yje i
nus a y i ūkumus bei iššūkius, ku iuos is da eikia sp ęs i lie u ių kalbos kaip o icialios
nacionalinės i ES kalbos a eju. Jame pa eikiama naujausia lie u ių kalbos echnologijų padė ies
apž alga, analizuojan skai meninius kalbos iš eklius i p iemones bei paslaugas. Rezul a ai odo,
kad, no s pe pas a uosius dešim me ų į yko kele as pokyčių, š ie imo i ki ose s i yse is da
ūks a kalbų iš eklių.
Pag indiniai žodžiai: Eu opos kalbos, kalbos iš ekliai, kalbos į ankiai i paslaugos,
kalbos lygybė, kalbos echnologijos.
S aipsniai 185 s aipsnis
Eu opean Language Equali y in he Digi al Age:
The Case o Li huania
ANOTACIJA
S aipsnyje ašoma apie lie u ių kalbos echnologijų būklę, supažindinama su Eu opos
kalbų lygybės skai meninėje e pėje si uacija. Nag inėjami kiekybiniai i kokybiniai kalbų
lygybę a skleidžian ys odikliai Eu opos Sąjungos kon eks e, a siž elgian į kalbė ojų,
skai meninių kalbos iš eklių i echnologijų skaičių bei joms eikiamą pa amą, ypa ingą
dėmesį ski ian Lie u os a ejo analizei. Šiuo s aipsniu siekiama pab ėž i iki šiol kalbų
echnologijų s i yje a lik ą da bą i iš yškin i sp agas bei a skleis i išbandymus, su ku iais
susidu ia i juos sp endžia o iciali nacionalinė i Eu opos Sąjungos kalba – lie u ių kalba.
S aipsnyje pa eikiama naujausia lie u ių kalbos echnologijų padė ies apž alga analizuojan
skai meninius kalbos iš eklius i į ankius paslaugas. Rezul a ai odo, kad pe pas a uosius 10
me ų į yko nemažai pokyčių, be is da ūks a š ie imo iš eklių i ki ose s i yse. ESMINIAI
ŽODŽIAI: Eu opos kalbos, kalbos iš ekliai, kalbos į ankiai paslaugos, kalbų lygybė, kalbų
echnologijos.
Įžanga
Kalbos echnologijos y a a pusa yje susijusios i (ne) iesiogiai eikia daugybę
kasdienių eiklos ūšių: da bą, š ie imą, bend a imą i . . Kalba y a daugelio
skai meninių iš eklių pag indas: mobiliųjų į enginių, socialinių inklų, i ualių
padėjėjų, e imo į ankių, ašybos ik in u ų i . . (Pas o e al. 2017: 19). Žinoma,
iš šių pažangų ne isi Lie u os piliečiai gauna ienodų naudos. Tu ime p ipažin i, kad
echnologijos, p i aiky os lie u iškai, is da ūks a, i kalbė ojams dažnai eikia
g įž i į anglų kalbą. Tai ypač s a bu e inan kalbos gy ybingumą i galią, nes kalbų
echnologijų ūkumas gali sukel i galu inį
decline in language usage. The si ua ion o Li huanian language echnologies
does no ye mee all he needs.
Pagal Lie u os s a is ikos depa amen o 2021 m. duomenis, 16-74 me ų amžiaus g upėje be eik
87% Lie u os gy en ojų naudoja in e ne ą (palyginus su be eik 64,1% 2011 m. i 74,4% 2016 m.), ne
100% 16-24 me ų amžiaus g upėje i 55,2% 65-74 me ų amžiaus g upėje. Pagal 2021 m. duomenis, 81,4%
namų ūkių u i asmeninį kompiu e į, o 86,6% u i p ieigą p ie in e ne o.2 In e ne as daugiausia
naudojamas in o macijos ga imui, bend a imui, lais alaikiui i bankininkys ei: 79% 16-74 me ų
amžiaus gy en ojų naudojasi 1 Galima as i: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps:
h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps:
h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps:
h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps: h ps:
2 Galima as i ad esu:
h ps://osp.s a .go .l lie u os-s a is ikos-me as is/lsm-2019/ mokslas-i - echnologijos/in o macines- echnologijos.
ANŽELIKA GAIDIENĖ,  AURELIJA TAMULIONIENĖ
186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI in e ne ą bend a imui; 74% skai o naujienas; 71%
naudojasi in e ne u lais alaikiu (žiū i ilmus a ele izijos laidas, klausosi muzikos, žaidžia
a a sisiunčia į ašus, žaidimus); 68 p oc. naudojasi in e ne inėmis bankininkys ės
paslaugomis. Tuo a pu 27 p oc. gy en ojų naudojasi in e ne u mokymosi, p o esinio
obulėjimo a sa a ankiškai (palyginus su maždaug 139 000 2012 m. i maždaug 188 000 2018 m.),
educa ion pu poses.3 Acco ding o he 2021 da a, 82.2% o 16–74 yea -olds
use he In e ne o pe sonal pu poses, o example, 65.2% communica e on
social ne wo ks, 70.5% o he popula ion socialize in eal ime (e.g., ia Skype,
Messenge , Wha sApp, Vibe , Snapcha ).4 In 2021, abou 225,000 .l domains
iš ku ių daugiau nei 2000 y a aidžių su lie u ių diak i iniais ženklais (ė, ž i . .). Be o,
Lie u a ebė a iena iš lyde ių š iesolaidinio in e ne o s i yje. Lie u oje š iesolaidinio
inklo ap ėp is siekia 46,8%5 2020 m. spalio 13 d. Lie u os Respublikos Seimas pa i ino
s a bų dokumen ą lie u ių kalbai i jos a eičiai - Lie u os kalbos plė os skai meninėje
aplinkoje i kalbos echnologijų pažangos gai es 2021-2027. Šios gai ės u i padė i už ik in i
isišką lie u ių kalbos naudojimą skai meninėje aplinkoje i nus a y i i išlaiky i lie u ių
kalbos s a usą in o macinėje isuomenėje. Tai eikalauja skai meninių kalbų iš eklių -
eks ų i į ašų ko pusų - didinimo, kalbų echnologijų kū imo i jomis pag įs ų iešųjų
paslaugų kū imo, kad nė iena isuomenės g upė a egionas nesijaus ų skai meninio
ske smens i užsienio kalbos bū ų leng iau in eg uo os į Lie u os isuomenę. Kalbų
echnologijos u i padė i sus ip in i yšius a p Lie u os isuomenės i diaspo os i
sumažin i lie u iškai kalbančios bend uomenės a sky imą iš pasaulinės žinių isuomenės
(Ja osla ienė, Miliūnai ė 2020). Gai ėse išdės y os pag indinės lie u ių kalbos echnologijų
užduo ys a iššūkiai. Juose numa y a, ką u ė ų bū i pada y a Lie u oje a imiausiu me u
i kokiomis k yp imis di b i: 1. Didin i kalbų echnologijų s i yje di bančių specialis ų
kompe enciją i padidin i isuomenės gebėjimo pasinaudo i kalbų echnologijų
su eikiamomis galimybėmis lygį. 3 Galima as i ad esu:
h ps://osp.s a .go .l skai menine-ekonomika-i - isuomene-lie u oje-2020/
gy enimas-in e ne e.
4 A ailable a : h ps://osp.s a .go .l /s a is iniu- odikliu-analize?hash=1194ea01-82ee-4bde-a222-
94c5ced50 4e#.
5 A ailable a : h ps://i pk.l .l /l /naujienos/lie u a-islieka- a p-pi maujanciu-s iesolaidinio-
in e ne o-lyde iu-2.
6 Galima as i: h ps: www.e- a .l /po al/l /legalAc 1152ab00eee11ebb74de75171d26d52.
S aipsniai / A icles 187
Eu opean Language Equali y in he Digi al Age:
The Case o Li huania
2. To accumula e and en ich open, eliable, high-quali y, eusable digi al
language esou ces and o he digi al language da ase s. 3. To de elop he
language echnology in as uc u e, he applica ion o language echnologies in
he public sec o and public se ices, o c ea e and imp o e publicly a ailable
in o macinių echnologijų sp endimai i į ankiai (2020. gai es). bu o suku i
I is good o know ha a signi ican p og ess has been made in adap ing he
Li huanian language o he digi al en i onmen : a numbe o digi al language
pag indiniai kalbos analizės į ankiai, sudė ingos in e ne inės kalbos paslaugos,
lie u ių kalbos on ologija, aip pa bu o lokalizuo os kelios kompiu e inės p og amos
i į ankiai. Visuomenei s a bi aikomosios kompiu e ių p og aminė į anga y a
lie u iška, a liekami kompiu e ių e minų s anda izacijos da bai. Lie u os
mokslininkai ak y iai daly auja a p au inių asociacijų bend ada bia imo i
mobilumo eikloje, o muojamas lie u ių kalbos specialis ų, di bančių in o macinių
echnologijų aikymo s i yje i sis emingai ku iančių naujo iškus da bus šioje
s i yje, b anduolys. Lie u a aip pa siekia, kad isi piliečiai u ė ų isišką p ieigą
p ie skai meninių sp endimų, odėl labai s a bi jų p i aikymo neįgaliesiems poli ika
(2020 m. gai es). Šio s aipsnio ikslas - skai meniniai iš ekliai i p iemonės (paslaugos)
lie u ių kalba. S aipsnyje siekiama iš i i duomenis apie lie u ių skai meninius iš eklius i pa ody i
daba inę lie u ių kalbos ys ymosi skai meninėje aplinkoje padė į, inkamai a siž elgian į bend ą
Eu opos kon eks ą. Aukščiau nu ody as ikslas apima šiuos ikslus: 1) ap a i lie u ių kalbos
echnologijų padė į daugiakalbiniame Eu opos kon eks e; 2) a lik i y ime su ink ų empi inių
duomenų analizę; 3) nus a y i pag indines lie u ių kalbos si uacijos skai meninėje aplinkoje
s ip iąsias puses, silpnybes, galimybes i g ėsmes. Ty imo duomenys bu o su ink i7 2021-2022 m.
Eu opos Komisijos inansuojamo p ojek o "Eu opos kalbų lygybė" (angl. Eu opean Language
Equali y)8 (angl. 7 Au o ius iš eiškia sa o dėkingumą Lie u os kalbos als ybinei komisijai Vilniuje
Uni e si y, Vy au as Magnus Uni e si y, Tilde IT o assis ance in he collec ion o da a abou
language esou ces.
8 D idešim ke u ios o icialios kalbos i daugiau nei šešiasdešim egioninių i mažumų kalbų suda o ES
kalbų k aš o aizdį. Šis p ojek as y a a sakas į šį aginimą i suda o s a eginės da bo a kės i
eiksmų plano, ku iuo iki 2030 m. Eu opoje bū ų įgy endin a skai meninės kalbos lygybė, pag indą.
Pag indinis ELE ikslas y a pa eng i Eu opos kalbų lygybės p og amą s a eginių y imų, ino acijų i
įgy endinimo da bo a kės i kelio žemėlapio pa idalu, kad iki 2030 m. Eu opoje bū ų pasiek a isiška
skai meninė kalbų lygybė. Ši p og ama bu o pa eng a ka u su isa Eu opos kalbų echnologijų,
kompiu e inės ling is ikos i kalbų cen inės DI bend uomene, aip pa su a i inkamų inicia y ų i
asociacijų, kalbų bend uomenių i RML g upių a s o ais (daugiau in o macijos apie p ojek ą galima
ANŽELIKA GAIDIENĖ,  AURELIJA TAMULIONIENĖ
188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Me aduomenų inkimo eiklos ikslas bu o nus a y i komponen us, ku ie p isideda
p ie lie u ių kalbos echnologinės pa amos lygio. Pi muoju me aduomenų inkimo
p oceso e apu mes su elkėme dėmesį į lie u ių kalbos iš eklius i echnologijas, . y. į
duomenų inkinius (segmen ų a dokumen ų inkinius, ga so ansk ip us, scena ijus,
aw o anno a ed, monolingual o bi-/mul ilingual, mono- o mul imodal, ex
ga so i aizdo į ašus i . ., aip pa į mokinių ko pusus i ges ų kalbos ko pusus);
kalbos ap ašymai, ku iuose pa eikiami kalbos modeliai i skaičia imo g ama ikos;
leksikos i są okų iš ekliai, įskai an skaičia imo leksiką, e minologines duomenų
bazes, gaze us, on ologijas, e minų są ašus, ezau us i . . ; į ankiai/paslaugos:
paslaugos, eikiamos pe in e ne ą, ki us inklus a ba eikiančias debesyje, aip pa
a sisiunčiamos į ankiai, šal inio kodas i . . (Giagkou, Pipe idis 2021: 9). Tai y a
pag indinės NLP p iemonės Eu opos kalboms (mo ologiniai analiza o iai, POS
žymekliai, lema iza o iai, analiza o iai i . .), kū imo p iemonės (p z., ašybos,
g ama ikos i s iliaus ik in ojai), in o macijos paieškos, eks akcijos i kasybos
p iemonės (paslaugos), eks o i kalbos analizė, mašininis e imas, na ū alios kalbos
sup a imas i kū imas, kalbos echnologijos i . . An ame e ape bu o įgy endin as
papildomas me aduomenų inkimo e apas. An ojo e apo me u mes su elkėme dėmesį
į iden i ika imą
LT suin e esuo osios šalys Eu opoje i nacionaliniai i Eu opos LT o ien uo i
p ojek ai, iešasis inansa imas LT/NLP/AI a ba be ku ie ki i kon eks ualiniai
eiksniai, ku ie gali a si as i iš išanks inio ELE apib ėžimo (Giagkou, Pipe idis 2021:
9). Su ink i lie u ių kalbos iš ekliai bu o ap ašy i pagal ieningą me aduomenų
o mą, ku ią u ėjo užpildy i isi ELE na iai, ku ioje bu o iš a dy i šie p i alomi i
ekomenduojami elemen ai. P i alomi elemen ai: iš eklių ipas ( esu sų
klasi ikacija į ipus: ko pusus, leksikinius koncep ualius iš eklius, g ama ikas,
(kalbos) modelius, p iemones, paslaugas); iš eklių pa adinimas (žmogaus skai omas
pa adinimas a ba pa adinimas, ku iuo žinomas iš eklius); p adinis puslapis;
ap ašymas ( umpas lais o eks o ap ašymas, ku iame pa eikiama in o macija
apie iš eklius); kalba(s) (kalba(s), ku ią apima ko pusas a ba leksikos a są okų
iš eklius, a ba į ankio a paslaugos į es ies kalba); ko puso paklasis; leksikinių
(koncep ualių) iš eklių subklasa; g ama ikos (modelio) subklasė; dalių laikmenų ipas
( iksliai ko pusams i leksikiniams (koncep ualiems) iš ekliams); į es ies laikmenų
ipas ( ik į ankiams a paslaugoms); p iklausoma nuo kalbos ( ik į ankiams a
paslaugoms) i . . Rekomenduojami elemen ai: umpas iš eklių pa adinimas;
inansa imo ipas; iš eklių paskelbimo me ai; licencija; šal inio p adinis puslapis;
o ganizacija ( eikėjas): o ganizacija, a sakinga už iš eklių eikimą, a kymą,
p iežiū ą i p ieinamumą; I . .
as i: h ps: www.eu opeanlanguageequali y.eu abou ).

S aipsniai / A icles 189
Eu opean Language Equali y in he Digi al Age:
The Case o Li huania
1. EVP kalbų lygybė:
A ai įmanoma?
Eu opos Sąjungos ( oliau - ES) kalbų k aš o aizdis y a egioninės kalbos. Ši kalbinė
ich and di e se. I is composed o 24 o icial languages and o e 60 na ional
i kul ū inė į ai o ė y a esminė kiek ienos als ybės pa eldo dalis, ku i y a labai
e inama i ska inama ES, ypa ingą dėmesį ski ian daugiakalbiškumui.
Daugkalbiškumas kaip ES e ybė ado aujasi mo u "Vieningumas į ai o ėje",
ku is pi mą ka ą bu o p adė as naudo i 2000 m. 9 ES ypa ingą dėmesį ski ia
egioninėms a mažumų kalboms, ska inama jos apsaugos įsipa eigojimu: "Eu opos
egioninių a mažumų kalbų cha ija y a Eu opos kon encija, ski a adicinių
mažumų naudojamų kalbų apsaugai i ska inimui. Ka u su Eu opos kalbų sis ema
jis ienbalsiai p ipažįs amas iena didžiausių ES s ip iųjų pusių. Tačiau ai aip pa
Con en ion o he P o ec ion o Na ional Mino i ies i cons i u es he Council
o Eu ope’s commi men o he p o ec ion o na ional mino i ies”.10 The equali y
kelia kele ą iššūkių, nes kiek iena als ybė y a ski ingoje demog a inėje,
geopoli inėje, kul ū inėje i ki ose si uacijose i neiš engiamai susidu ia su
į ai iais kliū imis, įskai an kalbines; Kalbų echnologijų s i yje y a didelis
ski umas. Tai aip pa pab ėžiama Eu opos Pa lamen o p iim oje ezoliucijoje
"Ling is inė lygybė skai meniniame amžiuje"11. O icialių ES kalbų kalbė ojų
skaičius odo (ž . 1 pa eikslą), kad penkios labiausiai kalbamos kalbos y a šios: anglų
kalba (maždaug 30%), okiečių kalba (17%), p ancūzų kalba (15%), ispanų kalba (8%) i
i alų kalba (7%). Duomenys, odan ys dominuojančias kalbas (pi mosios penkios),
nepakeičia, jei e inamos isos ES kalbos (p z., ž . 2 pa eikslą). Nuo pa ES įkū imo
aiškiai paskelb a, kad Eu opa išlaiko sa o kalbų i kul ū ų į ai o ę; Dėl o ski iamos
didelės sumos (Rehm, Uszko ei 2013: 12[…]14). Tačiau daba inė padė is odo, kad
kalbos, ku iomis kalba mažiau žmonių, is da susidu ia su į ai iais kalbų kliū imis, i
nuola disku uojama, kaip skai meninėmis p iemonėmis sumažin i šią kalbų
nelygybę, nes neįmanoma simbolizuo i.
lea n so many EU languages wi hou echnological suppo .
9 Mo e in o ma ion a ailable a : h ps://eu opean-union.eu opa.eu/p inciples-coun ies-his o y/
10 Mo e in o ma ion a ailable a : h ps://www.coe.in /en/web/eu opean-cha e - egional-o -
mažumų kalbų?
11 Mo e in o ma ion a ailable a : h ps://www.eu opa l.eu opa.eu/doceo/documen /TA-8-2018-
0332_EN.h ml.
ANŽELIKA GAIDIENĖ,  AURELIJA TAMULIONIENĖ
190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Fig. 1: Numbe o speake s o he o icial EU languages 12
I we look a he si ua ion o Eu opean language equali y by he numbe o
Visos ES kalbos gali bū i suski s y os į šias g upes: labiausiai pažeidžiamos kalbos y a
aukščiausios (Fig. 2) i šis kalbų są ašas y a gana pla us; mes galė ume san ykinai
nupieš i liniją iki es ų kalbos. Vidu inę g upę a s o auja kalbos, ku iomis kalba gana
mažai kalbė ojų, ačiau ku ios pagal ki us kalbos echnologijų i echnologinės
pa amos odiklius užima aukš esnes pozicijas (Fig. 3). Žemiau ma ome o icialių ES
kalbų, u inčių didžiausią kalbė ojų skaičių i ki ų odiklių, są ašą (ž . oliau). Nepaisan
o, kad egioniniu mas u p ipažin os kalbos gali eik i lygiomis sąlygomis su ki omis ES
kalbomis, negalima a mes i p ielaidos apie s ip iausią o icialių kalbų s a usą, o
echnologinis ski umas is da y a labai didelis. 12 Duomenys iš: h ps:
eu opean-language-equali y.eu/languages.
S aipsniai 191 s aipsnis
Eu opean Language Equali y in he Digi al Age:
The Case o Li huania
Naujausi 2022 m. duomenys apie kalbų iš eklius i jų plė ai ski iamą pa amą (ž . 3
pa eikslą) odo, kad anglų kalba is da y a ge iausiai emiama kalba. P ancūzų,
okiečių i ispanų kalbos aip pa a žosi, i jų ezul a ai kai ku iais a ž ilgiais y a
panašūs į anglų kalbą. Ki os o icialios ES kalbos y a idu iniškai palaikomos; Tačiau
kai ku ios kalbos u i ik silpną a ba nė ieno palaikymo. Nacionalinės a egioninės
kalbos aip pa gauna nedidelę pa amą; ki os kalbos y a ibiniai a ejai pagal
pa amos lygį. Analizė lemia bend ą iš adą, kad nė iena na ū ali kalba nė a op imaliai
palaikoma echnologijų, . y. eikalingas palaikymo lygis nebu o pasiek as nė ienai
kalbai, ne i anglų kalbai (Gaidienė, Tamulionienė 2022: 17).
ANŽELIKA GAIDIENĖ,  AURELIJA TAMULIONIENĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
3 pa eikslas: echnologijos pa amos padė is 2022 m. (Pa eikslas iš Gaidienė,
Tamulionienė 2022: 17). š iesiai pilka: silpna (be palaikymo); pilka: agmen inė pa ama;
amsiai pilka: ge as palaikymas
S aipsniai 199 s aipsnis
Eu opean Language Equali y in he Digi al Age:
The Case o Li huania
speech ecogni ion ool,54 he au oma ic documen summa y se ice,55 he
iden i ied en i y ecogni ion ool (Guidelines 2020).
2.3 Ko po acija
Lie u a p adeda ku i i plė o i bend us kalbos duomenis i iš eklius, eikalingus
kalbų echnologijoms i jų aikymui gamin i. Lie u oje y a kele as ko pusų,
ku iuose dominuoja komen i uo i ko pusai (91 p oc.), o eks as (96 p oc.) y a
pag indinė medijos ūšis. Šiuolaikinės lie u ių kalbos ko pusas56 y a didžiausias
lie u ių kalbos ko pusas. Jame y a 140,921,288 žodžių ( ikcija […] 11,6%, ne ikcija […]
14,2%, adminis acinė li e a ū a […] 10%, publikacijos […] 63,8%, kalbama kalba […]
0,3%). Ko pusas bu o suda y as nuo 1992 m. i pasku inį ka ą a naujin as 2011 m.
Taip pa y a mo ologiškai i sin ak iškai ano uo ų ko pusų. Mo ologiškai ano uo o
lie u ių ko puso MATAS57 ū is y a 1,6 mln. žodžių (36% pe iodinių leidinių eks ų, 24%
mokslinių li e a ū os eks ų, 19% li e a ū os eks ų, 2,8% adminis acinių eks ų, 6,8%
Lie u os Respublikos Pa lamen o žodinių p o okolų). Ko pusas bu o suku as pusiau
au oma iškai, o ezul a us pe žiū ėjo ling is ai. Ko pusas a skleidė didelio mas o
mo ologinę lie u ių kalbos polisemiją, . y. be eik pusė isų o mų y a mo ologiškai
poliseminės. Naujausioje Lie u os medžių banko "ALKSNIS 58" (ALKSNIS 3.0) e sijoje
y a 3643 sin ak iškai ano uo i sakiniai PML (P ago žymėjimo kalba) o ma u. Lie u oje
bu o įku os kelios lygiag ečios ko po acijos. Pa allel Co pus59 y a čekiškai-li uaniškų
žodžių (20,29%), anglų-li uaniškų žodžių (76,6%), lie u iškai-čekiškų žodžių (0,8%) i
lie u iškai-anglų žodžių (2,31%). "LILA pa allel Co pus60" bu o suku as pusiau
au oma iškai, kai eks ai y a sude in i pas aipos i sakinio lygiu. Ko pusą suda o
eks ai 55 Galima as i: h ps: www.seman ika.l ://Analysis/Summa y/ 57 Galima as i
ad esu: h ps://klc. du.l /ma as-mo ologiskai-ano uo as- eks ynas.
published in 1991 o la e . The o al olume o he co pus is 8,782,050 wo ds:
54 A ailable a : h p://ha espeech. du.l .
56 A ailable a : h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/.
58 Galima as i ad esu: h ps://klc. du.l /alksnis-sin aksiskai-ano uo as- eks ynas.
59 A ailable a : h ps://klc. du.l /lygiag e us- eks ynas/.
60 A ailable a : h ps://klc. du.l /lila-lygiag e usis- eks ynas/.

ANŽELIKA GAIDIENĖ,  AURELIJA TAMULIONIENĖ
200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Li huanian-La ian ex s occupy he majo pa (3,448,745 wo ds), whe eas
Pusę šio skaičiaus suda o la ių i lie u ių kalbos eks ai (1 695 160 žodžių). Tokia
asime iška duomenų sudė is a si ado dėl o, kad pas a aisiais me ais iš lie u ių
kalbos į la ių kalbą bu o iš e s as didesnis eks ų skaičius nei a i kščiai. Kalba,61
The e a e also o he ypes o co po a, e.g., The Co pus o he Spoken Li huanian
ado ėlių eks ų inkinys KLASIUS62; Senosios lie u ių kalbos ko pusas63; Co ALi 64:
Co pus Academicum Li huanicum i . . Už ik in a a i a p ieiga p ie daugelio ko puso
duomenų. Apibend inan , esamų skai meninių kalbų iš eklių i į ankių (paslaugų) kū imas
i plė a Lie u oje pa odė eikšmingą pažangą; Y a ne kelios lie u ių kalbos iš eklių i
į ankių (E. KALBA, RAŠTIJA.LT i . .) in as uk ū os, su eikiančios nemokamą p ieigą
p ie į ai ių skai meninių žodynų, leksonų i . . i eikiančios į ai ius oliau iš ys y us
kalbą aldančius į ankius. Nepaisan o, ūks a daugialypės e pės kalbos duomenų,
lygiag ečių ko pusų, ski ų mašininiam e imui, į ai ių kalbos ko pusų i . . Kalban
se ices, he basic analyses o he digi al ex s in Li huanian, ee open-code
ools, e c. Va ious co po a and machine ansla ion sys ems a e p oduced and
apie eks o seman iką, is da y a sp agų, nes ūks a kokybinių žodžių inklų,
on ologijų i . . G ama ikos s i is šiuo me u y a gana apleis a: ūks a skai meninių
g ama ikų i ki ų echnologinių į ankių, ku ie gali p isidė i p ie kalbos echnologijų
ys ymosi i jų kokybės ge inimo.
3. LITUVANIJOS STAVIMAS
Skai meninė aplinka:
S ip ybės, silpnybės,
galimybės i g ėsmės
Lie u os kalbos padė is skai meninėje aplinkoje bu o e inama a siž elgian į
pag indinę u imą dokumen ų duomenų bazę, aip pa į nacionalines kalbų iš eklių i
echnologijų in as uk ū as bei pag indinius konso ciumus, ede acijas i p ojek us.
Pag indiniai dokumen ai i iš ekliai išsamiai ap ašy i (ž . 2020 m. gai es). Šiame
s aipsnyje siekiama apibūdin i juos bend ai, kad bū ų galima a sek i s ip iųjų pusių,
silpnybių, galimybių i g ėsmių kilmę. 63 Galima as i ad esu: h p://co ali .l /node/1.
61 A ailable a : h p://saky inis eks ynas. du.l .
62 A ailable a : h ps:// aš ija.l / esu so-ka alogas/klasius- 2/.
64 A ailable a : h p://co ali .l .
S aipsniai 201 s aipsnis
Eu opean Language Equali y in he Digi al Age:
The Case o Li huania
3.1. The Li huanian go e nmen and o he s a e ins i u ions suppo se e al
p og ams o p omo e a ange o linguis ic esea ch and dissemina ion. The
ollowing a e alid documen s on language echnology policies in Li huania:
1) The Guidelines o he De elopmen o he Li huanian Language in he Digi al
Aplinkos i kalbų echnologijų pažanga 2021-2027 m. (daugiau in o macijos ž . 2 puslapį); 2)
Lie u os di b inio in elek o s a egija: a ei ies izija (2018) 66, ku ią išleido Lie u os
Respublikos ekonomikos i ino acijų minis e ija. S a egijos ikslas - Lie u ai ap i
egionine lyde e, emdamasi esamais iš ekliais, pa i imi i po encialu. Jos ikslas -
padidin i Lie u os konku encingumą a p ES šalių i už ik in i jos sėkmingą daly a imą
pasaulinėje DI ekosis emoje ("DI s a egija 2018"); 3) Lie u os pažangos s a egija
"Lie u a 2030"67 Šioje s a egijoje išdės y os als ybės izijos i plė os p io i e ai,
aip pa jų įgy endinimo k yp ys iki 2030 m. Tai pag indinis plana imo dokumen as, į ku į
u i bū i a siž elgiama p iiman s a eginius sp endimus i engian als ybinius
planus a p og amas […] (S a egija 2012). 2021 m. liepos 2 d. Eu opos Komisija su eikė
žaliąją š iesą Lie u os a siga imo i a spa umo planui. […]T ans o macinis
impac o Li huania’s plan is he esul o a s ong combina ion o e o ms and
in es men s which add ess he speci ic challenges o Li huania”.68
3.2 Lie u oje y a kelios nacionalinės echnologijos i kalbų duomenų in as uk ū os:
1) RAŠTIJA LT69 y a Vilniaus uni e si e o Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o
suku a in eg uo ų lie u ių kalbos i ašymo iš eklių, p oduk ų i paslaugų sis ema:
žinių bazė, paieškos p iemonės i . . ; 2) CLARINLT70 […] Lie u os nacionalinis
konso ciumas (CLARIN-ERIC na ys), įku as 2015 m. Šiuo me u ją suda o penkios
mokslinių y imų ins i ucijos: Vy au as Magnus uni e si e as (koo dinuo ojas),
Kauno echnologijos uni e si e as, Vilniaus uni e si e as, Mykolas Rome is
uni e si e as i Bal ijos pažangiųjų echnologijų ins i u as; 3) E. KALBA71 […] Lie u os
kalbos iš eklių in o macinė sis ema, ku ią aldo Lie u os kalbos ins i u as. Šioje
sis emoje galima as i de ynis ienkalbius i dešim d ikalbius žodynus, į ai ius ailus
i duomenų bazes
65 A ailable a : h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalAc /l /TAD/911407 20ee911ebbedbd
456d2 b030d.
66 Galima as i ad esu: h ps://eimin.l .l /uploads/eimindocumen s/ iles/DI_s a egija_LT(1).pd . 67
Galima as i ad esu: h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalAc /l /TAD/TAIS.425517. 68 Galima as i ad esu:
h ps://ec.eu opa.eu/in o/business-economy-eu o/ eco e y-co ona i us/ eco e yand- esilience- a-
cili y/li huanias- eco e y-and- esilience-plan_en.
69 A ailable a : h ps:// aš ija.l .
70 A ailable a : h p://cla in-l .l .
71 A ailable a : h ps://ekalba.l .
ANŽELIKA GAIDIENĖ,  AURELIJA TAMULIONIENĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
(dialek ų a chy as; lie u ių ie o ių pa adinimų geoin o macijos duomenų bazė i .
.), aip pa elek oninės paslaugos (ieška eikšmių inkle, e-koncepcijos, nuomonės
analiza o ius i . .); 4) SEMANTIKA72 - Lie u os sin ak inės i seman inės analizės
in o macinė sis ema (LSSAIS), ku i y a unikali kalbos echnologijų in as uk ū a i
als ybinė in o macinė sis ema, eikian i kalbos a pažinimo i eks o analizės
paslaugas lie u ių kalbai. Vy au as Magnus uni e si e as y a in o macinės
sis emos aldy ojas[…]73.
Pag indiniai konso ciumai, ede acijos i p ojek ai, ku iems p iklauso Lie u a a ba
ku iuose ji daly auja. Eu opos nacionalinių kalbų įs aigų ede acijos (EFNIL) a s o ai
Lie u oje y a Lie u os kalbos ins i u as i Lie u os kalbos als ybinė komisija.
Fede acija ypa ingą dėmesį ski ia ES als ybių na ių kalboms i Eu opos kalbų
į ai o ei.74 Eu opos kalbų iš eklių koo dina imas (ELRC) […] aldo, p ižiū i i koo dinuoja
a i inkamus kalbų iš eklius isomis o icialiomis ES i CEF asocijuo ų šalių kalbomis. Ši
eikla padės page in i au oma izuo o e imo sp endimų kokybę, ap ėp į i našumą
daba inių i būsimų "CEF" skai meninių paslaugų kon eks e".75 Bend os kalbų iš eklių
i echnologijų in as uk ū a (CLARIN-ERIC) y a "mokslinių y imų in as uk ū a,
ku i bu o suku a a siž elgian į iziją, kad isi skai meniniai kalbų iš ekliai i į ankiai iš
isos Eu opos i už jos ibų bū ų p ieinami pe in e ne inę aplinką humani a inių i
socialinių mokslų mokslininkams em i". CLARIN-LT y a Lie u os nacionalinis
konso ciumas, ku į koo dinuoja Vy au o Magnuso uni e si e as, ku is bu o CLARIN-ERIC
na ys. Eu opean Language G id (ELG) […] ku ia i įdiegia skalė iną debesų pla o mą,
eikiančią į ankius i paslaugas, aip pa duomenų inkinius i iš eklius[…]77. Nuo 2019 m.
Kalba. Pag indinis Eu opos kalbų lygybės (ELE) ikslas y a […] pa eng i Eu opos kalbų
lygybės p og amą s a eginio y imo o ma, kalbų lygybę Eu opoje iki 2030 m. […]78 Nuo
p o iding, in an easy- o-in eg a e way, access o hund eds o comme cial and
non-comme cial Language Technologies o all Eu opean languages, including
2021 m. ELE Lie u oje a s o auja Lie u os kalbos ins i u as. Nuo 2014 m. iki 2020 m.
ELG has been ep esen ed in Li huania by he Ins i u e o he Li huanian
Lie u os kalbos sp endimų įgy endinimui skai meninėje e d ėje inansa imas bu o
gau as iš ES ondų in es icijų eiklos p og amos 2 p io i e inės k yp ies (In o macinės
inno a ion and implemen a ion agenda and a oadmap o achie ing ull digi al
72 A ailable a : h ps://www.seman ika.l .
73 Mo e in o ma ion a ailable a : h ps://www.seman ika.l /Help/Abou .
74 Mo e in o ma ion a ailable a : h p://www.e nil.o g.
75 Mo e in o ma ion a ailable a : h ps://www.l -coo dina ion.eu.
76 Mo e in o ma ion a ailable a : h ps://www.cla in.eu.
77 Mo e in o ma ion a ailable a : h ps://www.eu opean-language-g id.eu.
S aipsniai 203 s aipsnis
Eu opean Language Equali y in he Digi al Age:
The Case o Li huania
isuomenės ska inimas). 2018 m. bu o p adė i penki p ojek ai: "Lie u os kalbos aldomų
paslaugų kū imas" (LIEPA-2), "Lie u os eks ų sin ak inės i seman inės analizės
in o macinės sis emos iešųjų paslaugų kū imas" (SEMANTIKA-2), "Mašininės e imo
sis emų i lokalizacijos paslaugų obulinimas i plė a", "In eg uo ų lie u ių kalbos i
ašy inių iš eklių in o macinės sis emos kū imas" (RATIJA 2) i "Lie u os kalbos iš eklių
in o macinės sis emos kū imas" (EŠKALBA). Iki 2020 m. pabaigos bu o suku a iš iso 21
iešoji elek oninė paslauga. Mokslinių y imų i š ie imo įs aigos bei e slo įmonės bu o
ak y iausi p og amos daly iai (Pag indys 2020). Be pi miau minė ų p ojek ų, bu o
įgy endin i i ki i kalbų echnologijų p ojek ai, inansuojami iš ES s uk ū inių ondų,
Eu opos Komisijos, nacionalinių p ojek ų ondų i . .
Lie u os Respublikos Seimas pa i ino Lie u os kalbos in o macinėje isuomenėje
p og amą 2007-2010 m. Tai puikus p adžia analizuo i daba inę si uaciją. Džiaugiamės, kad
bu o pada y a Lie u os kalbos p i aikymas skai meninei aplinkai: bu o suku a nemažai
skai meninių kalbos iš eklių i pag indinių kalbos analizės į ankių, suku os sudė ingos
ha a ema kable p og ess has been made, and mos o he weaknesses o h ea s
o ha pe iod ha e long been elimina ed and o go en. Signi ican p og ess has
in e ne inės kalbos paslaugos, suku a lie u ių kalbos on ologija i pasiek a daugelio
kompiu e ių p og amų i į ankių lokalizacija. Bend uomenei s a bios kompiu e inės
p og amos bu o lokalizuo os, kompiu e inės są okos s anda izuo os. Lie u os
mokslininkai ak y iai daly auja i bend ada biauja a p au inių asociacijų mobilumo
eikloje. Daugelis lie u ių kalbos specialis ų su elkia dėmesį į šią s i į. Lie u a labai
suin e esuo a, kad isi piliečiai u ė ų isišką p ieigą p ie skai meninių sp endimų, odėl
labai s a bu p i aiky i p ieigą p ie iš eklių neįgaliesiems (Gaidienė, Tamulionienė 2022: 1718).
Daugiau in o macijos asi e ad esu: h ps: www.eu opean-language-equali y.eu. 79 Galima
ield o in o ma ion echnology and sys ema ically de elop inno a i e wo k in
as i ad esu: h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalAc /l /TAD/TAIS.294883?j wid=32w 9h0y.
ANŽELIKA GAIDIENĖ,  AURELIJA TAMULIONIENĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Bend oji Eu opos kalbų daba inės padė ies analizė, kasdien a si andančios naujo ės,
didėjančios isuomenės po eikiai i . . kelia naujus iššūkius i a e ia naujas
galimybes, aip pa naujas g ėsmes. Lie u ai is da ūks a kalbinių iš eklių
elek oninėje aplinkoje, kad bū ų galima g eičiau in eg uo i lie u ių kalbą i
in o macines echnologijas, aip pa s anda ų, kaip aldy i lie u ių kalbą naudojan
in o macines echnologijas. Y a daugybė a i inkamų p og aminės į angos, ku i da
nė a lie u iška i p i aiky a isuomenės po eikiams; bū ina oliau už ik in i ienodą
kompiu e ių e minų, žodynų i azių naudojimą p og aminėje į angoje i oliau
ūpin is lie u ių kalbos (kalbos) naudojimu elek oninėje, kompiu e inėje i
kompiu e izuo o į enginio aplinkoje. Nacionaliniu lygiu bū ina suku i aiškią eisinę
sis emą, kad bū ų už ik in as ienodas požiū is į mokslinių y imų (nekome cines i
kome cines) naujo es, pag įs as au oma iniu duomenų iš aukimu i analizė iš
elek oninių nes uk ū izuo ų in o macijos šal inių ( eks ų). Tik ada, kai bus
su ink as pakankamas a i inkamų iš eklių, a spindinčių daba inės lie u ių kalbos
eiškinius, bus įmanoma suku i eiksmingas p iemones lie u ių kalbos aikymui
in o macinėse echnologijose. Ypa ingas dėmesys u i bū i ski iamas p isi aikymui
p ie isų a o ojų galimybių i po eikių, kad nebū ų p og amuojama socialinė
a ski is, ku i u ės pasekmių isai isuomenei. S a bu suku i lie u iškas sąsajas,
ku ios iesiogiai sumažin ų socialinę kalbinę seg egaciją, ska in ų eisinį p og aminės
į angos naudojimą i sumažin ų a o ūkį nuo senųjų ES als ybių na ių in o macinių
echnologijų naudojime. Taip pa s a bu suku i sąlygas lie u ių kalbos naudojimui
kompiu e iuose, kompiu e iu aldomose į enginiuose, kompiu e iuose, aldomuose
kalbama lie u ių kalba (kalba), obulin i kompiu e ių balso aldymo p iemones, kad
neįgaliesiems i ki iems asmenims bū ų su eik a ne ibo a p ieiga p ie elek oninių
paslaugų. Kompiu e inė ling is ika i kalbos echnologijos kaip a ski as dalykas da
nė a įku os Lie u os aukš ojo mokslo sis emoje. Jokiame uni e si e e nė a kalbų
echnologijų s udijų isuose lygmenyse. Tai u i pasikeis i (Gaidienė, Tamulionienė
2022). Lie u oje eikia didin i kalbų echnologijų s i yje di bančių specialis ų
kompe enciją i padidin i isuomenės gebėjimo pasinaudo i kalbų echnologijų
eikiamomis galimybėmis lygį. Taip pa s a bu moky i specialis us, ku ie žino kalbos i
in o macinių echnologijų ypa umus, inansuo i pag indinius i aikomuosius y imus,
em i mokslinę i echninę in as uk ū ą. Be o, labai s a bu kaup i i didin i a i ų,
pa ikimų, aukš os kokybės, a ių skai meninių kalbų iš eklių i ki ų skai meninių kalbų
duomenų inkinių p ieinamumą. Reikia plė o i kalbų echnologijų in as uk ū ą, kalbų
echnologijų aikymą

S aipsniai / A icles 205
Eu opean Language Equali y in he Digi al Age:
The Case o Li huania
iešajame sek o iuje i iešosiose a nybose, mokymo i mokymosi įs aigose, aip
pa ku i i obulin i iešai p ieinamus IT sp endimus i p iemones. Lie u a u i da
ak y iau įsi auk i į Eu opos Bend iją i in as uk ū ą, u ėdama bū inus
o he in e na ional language echnology p og ams. I is impo an o upda e
skai meninius iš eklius, a naujin i i p ižiū ė i in as uk ū os apa a ū ą,
in eg uo i in as uk ū ą į didesnes nacionalines, Eu opos i a p au ines kalbų
iš eklių sis emas i už ik in i echnologijų i juose saugomų duomenų a i umą ("2020
m. gai es"). Apibend inan , kalbų echnologijų plė a y a bū ina iek lie u ių, iek be
ku ios ki os kalbos. No ėdama pasiek i kles ėjimą šioje s i yje, Lie u a u ė ų
di b i su pokyčiais, ku ie bu o i nebu o ap a iami šiame s aipsnyje. No in pasiek i
ikslus, bū ina su ieny i als ybės pas angas,
science and business.
CONCLUSIONS
A siž elgdami į lie u ių kalbos echnologijų padė į daugiakalbiame Eu opos
kon eks e i sis emingą lie u ių kalbos iš eklių bei į ankių a paslaugų
analizę, galime pada y i kele ą pag indinių iš adų apie lie u ių kalbos s a usą
skai meninėje aplinkoje.
Rezul a ai odo, kad nuo 2012 m. Lie u oje bu o pada y a didelė pažanga ku ian
į ai ius skai meninius kalbos iš eklius i p iemones (paslaugas). No s lie u ių kalba
p iski iama kalbų, ku iose kalbė ojų y a nedaug, ji spa čiai ys osi kalbų
echnologijų s i yje. Kalban apie skai meninius iš eklius i p iemones a
paslaugas, is da y a s ičių, ku iose eikia oliau obulė i. No s jau y a kele as
lie u ių kalbos skai meninių iš eklių, a siž elgian į kalbos echnologijų i
isuomenės po eikius, is da eikia suku i a a naujin i naujus ienkalbius
žodynus (sinonimų, an onimų, azeologijos i . . žodynus) i d ikalbius žodynus,
aip pa į ai ius leksonus. On ologijos, žodynų inklai, ko pusai u i bū i išplės i i
išplės i; Daugkalbiai lygiag ečiai ko pusai, eikalingi mašininiam e imui, e minų
duomenų bazės ski iasi, odėl sudė ingiau naudo i duomenis ki iems lie u ių
need o be de eloped, e c. Conce ning e minology, addi ional and upda ed
compendia o e ms a e needed; he s uc u e and echnological solu ions o
kalboms.
echnological solu ions; he e is also a sho age o open e minological da a.
esou ces ha would accele a e he p og ess o language echnologies.
ANŽELIKA GAIDIENĖ,  AURELIJA TAMULIONIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
2. A ema kable p og ess has been achie ed in language echnologies in
Li huania, bu he inno a ions showing up e e y minu e, he g owing needs,
e c. no only open new oppo uni ies and challenges bu also show weaknesses
2.1 a i o p ieigos kalbų iš eklių in as uk ū a Lie u oje is da ku iama; duomenų
dalijimosi kul ū a is da s o i; Licencija imo klausimai is da nag inėjami:
in elek inės nuosa ybės eisių eglamen ai i BDAR u i bū i lanks esni i leis i
plačiau naudo i in elek inės nuosa ybės eisėmis eglamen uojamus duomenis
kalbų echnologijų i iš eklių plė ai, kad nebū ų pažeis i au o ių in e esų.
2.2 Lie u oje ūks a eikiamų žmogiškųjų iš eklių: ūks a IT specialis ų i
mokslininkų, di bančių kalbų echnologijų s i yje; nė a specialių s udijų
p og amų.
2.3 Lie u ių kalbos echnologijų plė ai eikalinga s ip i nacionalinė i
a p au inė pa ama, įskai an a i inkamą ilgalaikę kalbą mokslinių y imų
echnology p og ams suppo ing esea ch and business on equal e ms. I is
impo an o synch onize na ional and in e na ional ac i i ies, wi h due ega d
in as uk ū ai i mokslinių y imų p io i e ams.
2.4 Kas į yk ų Lie u oje, jei kalbų echnologijų plė a isiškai sus abdy ųsi?
Kodėl ES ne ka ą pab ėžia, kad kalbų lygybė gali bū i pasiek a ska inan isų ES
kalbų echnologinį ys ymąsi? Y a pla us su a imas dėl kalbų į ai o ės s ip umo
i gim osios kalbos echnologijų po eikio kalbų i kul ū ų į ai o ės apsaugai.
Todėl, jei šioje s i yje nebus im asi jokių eiksmų, echnologinis, kalbinis
ski umas padidė ų i lie u ių kalbos p es ižas sumažė ų, Lie u a nebebus
konku encinga di b inio in elek o i ki ų pažangiausių echnologijų s i yse; ki os
užsienio kalbos palaipsniui užim ų
Li huanian in he digi al en i onmen .
REFERENCES
AI s a egy 2018: The Li huanian A i icial In elligence S a egy: A ision o he u u e.
A ailable a : h ps://eimin.l .l /uploads/eimin/documen s/ iles/DI_s a egija_LT(1).pd .
Gaidienė Anželika, Tamulionienė Au elija 2022: Repo on he Li huanian
Language. A ailable a : h ps://eu opean-language-equali y.eu/wp-con en /
uploads/2022/03/ELE___Deli e able_D1_23__Language_Repo _Li huanian_.pd .
S aipsniai / A icles 207
Eu opean Language Equali y in he Digi al Age:
The Case o Li huania
Giagkou Ma ia, Pipe idis S elios 2021: Eu opean Language Equali y. Guidelines
o T1.3 con ibu o s. In e nal o ELE ne wo k.
Guidelines 2020: The guidelines o he de elopmen o he Li huanian language in he
digi al en i onmen and he p og ess o language echnologies o 2021–2027. A ailable a :
h ps://www.e- a .l /po al/l /legalAc /71152ab00eee11ebb74de75171d26d52.
Ja osla ienė Ju gi a, Miliūnai ė Ri a 2020: Be ibis lie u ių kalbos pasaulis
skai meninių iš eklių sis emoje „E. kalba“. – Pasaulio lie u is. A ailable a : h ps://
pasauliolie u is.l /be ibis-lie u iu-kalbos-pasaulis-skai meniniu-is ekliu-sis emoje-e-
kalba/.
Pas o Ra ael Ri e a 2017: Eu opean Pa liamen , Di ec o a e-Gene al o
Pa liamen a y Resea ch Se ices, Language equali y in he digi al age: owa ds a human
language p ojec , Eu opean Pa liamen . A ailable a : h ps://www.eu opa l.eu opa.eu/
RegDa a/e udes/STUD/2017/598621/EPRS_STU(2017)598621_LT.pd .
Rehm Geo g, Uszko ei Hans, edi o s, 2013: The META-NET S a egic Resea ch
Agenda o Mul ilingual Eu ope 2020, Sp inge , Heidelbe g, New Yo k, Do d ech ,
London. A ailable a : h ps://li ias.kuleu en.be/ e ie e/501271.
S a egy 2012: The S a egy o Li huania’s Ad ancemen “Lie u a 2030”. A ailable a :
h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalAc /l /TAD/TAIS.412512.
Vaišnienė Dai a, Zaba skai ė Jolan a 2012: The Li huanian language in he digi al
age, ol. 385, Sp inge . A ailable a : h p://www.me a-ne .eu/whi epape s/ olumes/
e-book/li huanian.pd .
Vi ku ė-Adžgauskienė Dai a, Dainauskas Jus inas Juozas,
Amile ičius Da ius, U ka And ius 2015: Lie u ių kalbos žodžių inklas –
Li Wo dNe . – Da bai i dienos 64, 101–114. A ailable a : h ps://c is6. du.l /c is/
bi s eam/20.500.12259/27751/1/ISSN2335-8769_2015_N_64.PG_101-114.pd .
Eu opos kalbų lygybė skai meniniame amžiuje:
Lie u os a ejis
SANTRAUKA
S aipsnyje ašoma apie lie u ių kalbos echnologijų būklę, supažindinama su Eu opos
kalbų lygybės skai meninėje e pėje si uacija. Nagėj inami kiekybiniai i kokybiniai kalbų lygybę
a skleidžian ys odikliai Eu opos Sąjungos kon eks e, a siž elgian į kalbė ojų, skai meninius
ANŽELIKA GAIDIENĖ,  AURELIJA TAMULIONIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
skai meninių kalbos iš eklių i echnologijų skaičių bei joms eikiamą pa amą, ypa ingą
dėmesį ski ian Lie u os a ejo analizei. Šiuo s aipsniu siekiama pab ėž i iki šiol kalbų
echnologijų s i yje a lik ą da bą i iš yškin i sp agas bei a skleis i išbandymus, su ku iais
susidu ia i juos sp endžia o iciali nacionalinė i Eu opos Sąjungos kalba – lie u ių kalba.
S aipsnyje pa eikiama naujausia lie u ių kalbos echnologijų padė ies apž alga analizuojan
kalbos iš eklius i į ankius paslaugas. ski iama p ie mažai kalbė ojų u inčių kalbų, ji gana
Gau i ezul a ai odo, kad nuo 2012 m. Lie u oje pada y a didžiulė pažanga plė ojan
į ai ius skai meninius kalbos iš eklius i į ankius / paslaugas. No s lie u ių kalba y a p i-
spa čiai obulėja kalbos echnologijų s i yje. Nepaisan o, kad esama suku a nemažai lie u ių
kalbos skai meninių iš eklių, a siž elgian į kalbos echnologijų i isuomenės po eikius, bū ina
ku i i a naujin i ienakalbius (sinonimų, an onimų, azeologijos i pan.) i d ikalbius žodynus,
į ai ius leksikonus. Bū ina gausin i i plės i į ai iais duomenimis kalbos on ologijas, žodžių
inklus, eks ynus, ku i mašininiam e imui eikalingus keliakalbius lygiag ečiuosius eks ynus
i k . Kalban apie e miniją, ūks a daugiau i naujesnių e minų inkinių, e minų bazių
s uk ū a i echnologiniai sp endimai ski iasi, o ai apsunkina galimybes panaudo i duomenis
ki iems echnologiniams sp endimams, aip pa ūks a a i ųjų e minologinių duomenų.
Lie u ių kalbai labai ūks a skai meninių g ama ikų, ano uo ų ga synų i ki ų iš eklių, ku ie
p isidė ų p ie spa esnės kalbos echnologijų pažangos. Lie u oje is da a koma a i ųjų
p ieigų kalbos iš eklių in as uk ū a, ne isai išsp ęs i licencija imo duomenis klausimai
in elek inių nuosa ybės eisių i BDAR eglamen ai, ku ie u i bū i lanks esni leidžian ys plačiau
naudo i in elek inių nuosa ybės eisėmis apsaugo us kalbos echnologijų plė ai i iš eklius
aip, kad nebū ų pažeis i au o ių in e esai. Lie u oje ūks a bū inųjų žmogiškųjų iš eklių:
ūks a kalbų echnologijų IT specialis ų, aip pa šios s i ies mokslininkų, nė a specializuo ų
s udijų p og amų. Lie u ių kalbos echnologijų plė ai eikalinga s ip i nacionalinė i
a p au inė pa ama, įskai an am ski as ilgalaikes kalbų echnologijų p og amas, ku ios
ienodai emia iek mokslinių y imų, iek e slo eiklą. S a bu sinch onizuo i nacionalinę i
a p au inę eiklą, ypač mokslinių y imų in as uk ū os i mokslinių y imų p io i e ų
a ž ilgiu.
Į eik a 2022 m. gegužės 18 d.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
AURELIJA TAMULIONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u ai
Pe o Pe oišio g. 5, LT-10308 Vilnius,
Lie u a [email protected]
au elija. [email p o ec ed]