S aipsniai / A icles 177
JOLANTA VASKELIENĖ
Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8516-8608
Mokslinių pesquisas di eções: pala as doyba,
mo ologia, ex o lingu is ica, es ilís ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-09
PRODUÇÕES
DAIKTAVARDŽIŲ IR
BŪDVARDŽIŲ VEDINIŲ
NAUJADARŲ TIPAI
P oduc i e Types o Noun
and Adjec i e Neologisms
ANOTACIA
No a igo analisam-se no osada ai pe encen es a p odu i os aos ipos de da yba com
p essações aze daik a a džių e būd a džių, cole ados de li uãos au o es de ex os. (Naujada u
conside ado a am nos on es […] Bend inės lie u ių kalbos žodyje, Daba inės lie u ių kalbos
žodyje, lie u ių kalbos žodyje i Lie u ių kalbos žodžio papildymų ka o ekoje ne iksuo i da iniai.)
No inqué i o baseiam-se 374 no osada os, pe encen es a seis daik a a dzes e būd a dzes
da ybos ipos, dados de análise: no a igo abo dam-se p eesagų -imas -ymas e - is eiksmažodžių
abs ac a, -umas, -ybė, -ys ė a dažodžių abs ac a, ambém p eesagos -ischkas, - būda a džiai.
O es udo p e ende e ela des es ipos de no osada os da ybos, semân ica e a osenos
peculia idades. Os dados da análise empí ica compa am-se com as desc ições dos ipos desses da
ab icação ap esen adas em lojas e g ama icas de ab icação de pala as, bem como com as
obse ações dos in es igado es do duomenyno naujažodžių da língua Li uânia. Fo nece-se
algumas ecomendações lexicóg a os. ESMINIAI VOODŽIAI: naujada as, da ybos ipas,
p oduk i umas, da inys, edinys, dū inys, p eesaga, (po encinis) undinis pala a.
ANNOTATION
The a icle analyzes he noun and adjec i e neologisms o he p oduc i e ypes o wo d
o ma ion made wi h su ixes and collec ed om he ex s o Li huanian au ho s
JOLANTA VASKELIENĖ
178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
(neologisms a e de i a i es no eco ded in he suppo ing sou ces Dic iona y o he S anda d
Li huanian Language, Dic iona y o he Mode n Li huanian Language, Dic iona y ypes o he
o he Li huanian Language and Supplemen Ca alogue o he Dic iona y o he Li huanian
Language). The s udy is based on he da a o he analysis o 374 neologisms belonging o six
o ma ion o nouns and adjec i es. The a icle discusses he abs ac s o e bs wi h he
su ixes -imas/-ymas and - is, he abs ac s o nominals wi h he su ixes -umas, -ybė, -ys ė, as
well as he adjec i es wi h he su ix -iškas, -a. The esea ch aims o e eal he peculia i ies o
he o ma ion, seman ics and use o hese ypes o neologisms. Os da a om he empi ical
analysis ha e been compa ed wi h he desc ip ions o hese ypes o o ma ion p esen ed in
wo d o ma ion wo ks and g amma s, as well as wi h he insigh s compound, (po en ial) base
o he esea che s o he Da abase o Neologisms o he Li huanian language. The a icle
p o ides some ecommenda ions o lexicog aphe s.
KEYWORDS: neologism, ype o wo d o ma ion, p oduc i i y, de i a i e,
wo d.
ĮVADAS
Da ebo ipo isso abs ak i pala as de su(si)da imo o mali e seman inė schema. Da ybo ipo
ealizou conc e us da iniai, su ampan ys ês p incipais da ybos di e enciaciiais (ski iamaisiais)
a ibu os: 1) ka ego ine da ybine signi icme, 2) pama inių pala as pa s o he lingua (a dalimis),
3) da ybos o man u. Da ebo ipo é ka u e já exis en es cons i uídas pala as de alhada
ca ac e ís ica comum, e u u os no osada os p og ama de o mação (LKE 129; Keinys 1999: 107;
U bu is 2009: 293308; plg. Soida 2009: 5661). Ce os ipos de da ybos são da ę mui os da inių, segundo
ou os ei o apenas uma ou a pala a. No malmen e de aco do exis- os ipos de da ybos do-
iam e naujada ai, dos quais mais ou menos exama an o saky inėje, an o ašy inėje kalboje,
di e sos ex os. Nemažai da língua a ual naujada ų dada na pe manen emen e p eenchida
Li uânia língua naujažodžių duomenyne (ND). ND publicados no azodžiai (en e elas e naujada ai)
nos úl imos anos ecebe am a enção dos pesquisado es (Mu mulai y ė 2021; Aleksai ė 2022; Obje o
des e es udo escolhe de ex os de au o es li uanos exel i naujada ai1. (Naujada ais são
conside ados a amá ios on es: Daba inės lie u ių kalbos žodyne 1 Kiekybiškai gausiusios edinių
apie duomenyną i jo y imo galimybes da ž . Mu mulai y ė 2016;
Miliūnai ė 2015; 2018).
g upės gau os išanaliza us maždaug 1500 di e sa da iba naujada ų, as ų į ai ių lie u ių au o ių
keliose dešim yse knygų, mas lis a de on es indicam apenas aqueles li os, dos quais a igo
ap esen ada a osenos exemplos (p ie exemplio esc e as lib o sho inys e página). De e-se dize
que no osada ai cole a de o ma manual aplicando, obse aėsenos
A igos 179 A icle /
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
(DLKŽ), Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BLKŽ), Lie u ių kalbos žodyne (LKŽ) e
Lie u ių kalbos žodino papildymų ka o ekoje (LKŽPK) neuž iksuo i da iniai.) O
obje i o do a igo escla ece , quais são os ipos de p eesaginių daik a a džių e
būd a džių edinių naujada ų são mais p odu i os, como isso co eliuoja com as
exis en es insigh s sob e daik a a džių e būd a džių p oduk iuosius ipus, e
discu i as peculia idades da ab icação e a osenos de naujada ų. No abalho
baseamasi 374 no osada os (194 daik a a dzes e 180 būd a dzes), pe encen es a
seis ipos de da ybos, dados do es udo. Obje i os: 1) a pa i de ex os de
au o es li uanos exce p ados e dados a ybiamen e analisuados no osada os
i būd a džių edinių g upes; 2) ap a i da iesiems ipams p iklausančius
naujada us da ybos, seman ikos i a osenos aspek ais, 3) siekian užčiuop i
a aia as mais abundan es daik a a džių daik a a džių naujada ams
ca ac e ís icas endências, gau as em compa ação com ND exis en es de
ezul a ais. Pasaky ina, kad su ink a empi inė medžiaga pi miausia naudojama
no osada os (Mu i y ėmula 2021; Aleksai ė 2022) pa a pesquisas quali a i as.
T abalhe aplica doybinas, seman inas, mé odos de análise de ex o, u ilizo asi
in e p e ação, mé odos de cálculo, g e inimu. In es ime segue-se inducciniu
caminho desde conc e as da inių analese a é apibend ina i o ca ac e insj algų. Fo nece-se algumas ecomendações lexicóg a os.
TEORINS ĮŽVALGOS Na eo ia da Doação de Pala as ê-se duas isões con á ias ao p odu um: do
p imei o lado, os au o es conside am que a p odu um pe ence à diac onija (i.e. se conside a que só a
pa i de uma pe spec i a his ó ica é possí el ala sob e o ipo de doação), e do segundo lado, os
au o es a i mam que a p odu um é um a ibu o essencial do ipo, po an o, apenas os ipos de doação
p odu i os são a ibuídos ao sis ema da linguagem e são incluídos na sinc onia das pala as (U bu is
2009: 309). Em ou as pala as, le an a-se a ques ão g upískidade, i. i. exige-se que da inys não só enha
pama inio pala a (pama inius žodžius), mas e em ou os da iniuose pasika ojan į o man ą (i
me odą analizando g ožinius kū inius, esė e li e a u ologų eks us busca a da inių, que pode iam se
neuž iksuo i a aminiuose slo ynos. Suge ido p elimina us no osada os lis a (in en o ius) mais a de
e i icado. Beijo abejo, ecolhendo empi inê ma e ial a manei a manual algum seja em diccionos não
incluídos da inys pode e p asp ūs i. Aqui diga-se que au oma izadas no ada ų paieškos no imo es ilos
ex os não exis em, além disso, ND ambém é manualmen e acúmulos naujažodžių bancos de dados, mas
isso não impede os cien is as pesquisa nele ap esen ados unidades lexicikos e o nece
apibend inan e na u eza insj algų sob e li uãos língua naujažodžių da ybos condição e sob e
naujada os polinkius.
JOLANTA VASKELIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII só en ão é conside ada que ele ep esen a a
algum ipo de ob a)2. Conside a-se, qual ca ac e ís ica quan i a i a, quali a i a ou
ambas são mais impo an es em ala de p odu i idade, nãoapeizada e enisco de
analogia (a ai-se a a enção em que no as pala as são ei as segundo analogia com
eais, esamais). Mas ainda assim ge almen e p odu i idade ou da um é conside ado
quan i a i o ou cons i ui-se dezas e cen enas da inių. Assim, a p odu i idade do
požymis, . y. p oduk y iu a ba da iu laikomas ipas, ku io pa yzdžiu suda y a
ipo da p odução sinc onizada de pala as da p odução ago a ge almen e
en ende-se ipo galia i de pala as de aze exempli ium, sua habilidade de da
( eais ou po enciais) no osada os (U bu is 2009: 309310; Keinys 1999: 107; plg. Plag 2003:
55; Booij 2005: 68; da Baayen 1991; Baue 2001; Plag 2006; Liebe , Š ekaue 2014: 6783;
Soida 2009: 63). Em línguas, nas quais exis e pala as de da ybos, há p odu i as e
nãop odu i ių (ou da ių e neda ių) da ybos iposų. em odas as línguas de aco do
com uns ipos de modelos az-se mais, de aco do com ou os menos no ada as (ou
em ge al não az-se), po exemplo, na língua li uânica quase de cada e bi ó com
p e ei o -imas ou sua a ian e -imas3 pode aze -se um conjun o, que o
cap u ado em on es leksicog á icas ou que az-se du an e o p ocesso de
comunicação, e ou os ipos de da po capacidade p odu i os e po enciais de da e
mui as ezes podem se po encializados po da ( e U bu is 2009: 31; Plag 2003: 57)5.
nepasižymi4. Be o, kai ku akcen uojama, kad bū en naujada ai i y a puikus
p oduk y umo odiklis (B own 2005: 8421). I iš ies naujada ai dažnai p iklauso
2.PRODUTIVIEJI DAIKTAVARDŽI IR
BŪVARDŽI VEDINI TIPOS de DARYOS
Cole adas análise ma e ial empí ica e elou, que p incipalmen e no osada os pe encem a alguns
daik a a dzes e um ca ac e a dzes da ybos ipo. 2 A igosnyje segueomasi Vinco U bučio (2009: 126)
disposições e p incipal óquico, lemiančiu, se a pala a é (ne)da inys, conside ado undamen o (-ių) pala a
(-ių) (ne)being. 3 A igos Sob e as p eceições -imas -ymas são conside adas da mesma p eceição
a ian es, i. i. um ipo de doybos 4 p oduc i um e di e en es ipos de p odu i idade de doybos de
(Jakai ienė, Laigonai ė, Paulauskienė 1976: 11; Amb azas 1993: 21–26; Mu mulai y ė 2021: 34).
di e en es línguas ainda. G eenbaum 1996: 442, 457; Booij 2005, 6771; Pe uxina 2007; Liebe , Š ekaue 2014:
620630. 5 A k eip ina a enção em e minus po en ial wo ds e ac ual wo ds o p imei o em língua li a ians
habi ual e en endido ambém, e do segundo es abelecinhos ( isų ienodai consumamo) e mo em língua
li a ians não, ala-se sob e eais, esamus, leksikog a ijos šal iniuose iksuo us, sis eminius pala as e
pan.
A igos A icles 181 /
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
2.1. P iesaginių daik a a džių p oduk y iųjų
da ybos ipų naujada ai
Daik a a dji são ca ac e ís icos odos os p incipais modos de da ybos e mis usis
modo de da ybos. A maio ia são p eesagų edinių, segundo luga ocupa galūnių
ediniai, não o que menos há e dū inių, e o menos an esdėlių edinių (LKE 112116, 121;
Keinys 1999: 36; Ružė 2008: 5871). De aco do com a açanha signi ica i a apesaginiai e
galūninhos i ik a e sijos di idem-se em 14 ca ego ias de açanha, e den o delas
dis inguem-se de a iada p odu i idade ipos de açanha6. Išanaliza us empi inę
ma e ialá icou cla o, que abundan es daik a a džių naujada ų g upos cons i uem
cinco ipos de a iba abs ac os (ž . ig.).
PAV. P iesaginių daik a a džių da ieji ipos
2.1.1. Veiksmažodžių abs ak ų (ou nomes de ações) das ca ego ias de da yba azem-se com á ias
p eessagas e galūnėmis. Nes a ca ego ia de ab icação ab iu-se a ipologia de ab icação de
p eessagões, que po p odu i idade se expuse am assim: -imas, -ymas, - is, -esys, -ulys, -yba (-ybos),
-smas, -sena, - ynės e . . (ž . LKG 1965: 289297; DLKG 2005: 9497; Keinys 1999: 3941; 6 Em Algumas
ca ego iões de da ybos exis em cen enas, em ou as doze poucos ou alguns ipos de da ybos.
Daik a a džių da ybos ipos s . LKG (1965: 251473).

JOLANTA VASKELIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
plg. Amb azas 1993: 20–86). Naujada ų y imas odo okią pa da iausių ipų
seką nos ex os de á ios au o es de p incipalmen e açõesmažodžių abs ak ų
aze com os p e ei os -imas -ymas7 (75 ediniai) e - is (14 edinių /). P iesagos -
ciência - ciência no osada ai mui as ezes baseia-se em on es lexicog á icas
ixadas em pala as undamen ais, ais como: apsimokslinimas (: apsimokslin i8
‘kiekin is LKŽ), ape ska a, a sig ęždinėjimas, blūkčiojimas, g emženimas,
įsi asojimas, apmigdymas i k .9 Kai ku ių naujada ų leksinė eikšmė iš esmės
su ampa su da ybine ( ediniais iesiog daik iškai pa adinamas eiksmas),
p z.: išgy enusi in ensy aus [...] blūkčiojimo akimi kų SN92; eilė aščio
įbanga imo pi minis būdas R203; klegiojimas ils a KPN13; džiugaus i į eikaus
pa ada imo SRIV388; o anoji min elė [...] kaip [...] a klio ž angenimas A132.
Naujada u apsimokslinimas ( a ojamu signi icme ‘šiokių okių žinių įgijimas) e seu
eiksmažodžiu siejami g e imi, além disso, apela o chama a a enção e ka ojami
pažyminiai (epi e ai): Tamsuoliškas apsimokslymas. Tamsuoliamen e apsimocsli i
adia, não conseguė alcança nem do e dadei o conhecimen o, nem [...] igno agem
limi es K78. Alguns -imas -ymas conc e iza abs ac amen e (us ojami mul iskai a,
em sinalimais de pala as e e c.), ex.: in elligen i pakliedėjimai pe ele izijas
MP69; aiko nuobodulį umpais susi ka ė KK88 (pakliedėjimai eikiausiai eiškia
‘šmin niai, k ailos kalbos, susi ėka imai ‘šūksnei).
No en an o digai a-se que mais eqüen emen e no osada ai com -imas -ymas baseia-se
po enciniais em diccionyos não incluí ais pala as undamen ais. D. Mu mulai y ė (2021: 35, 3637)
ambém é chamou a a enção no a o de que a maio pa e ND pa eik ų -imas -ymas edinių
pama iniai eiksmažodžiai duomenyne nãož iksuo i, embo a alguns deles ealmen e pa a ojami.
Dos pala as undamen ais žių de le a no osada ai ge almen e são da inhos da 2a pakopos,
exemplo.: apgeležėjimas 7 P iesagos -imas - po encymas no osada ų es ão em odos au o es
ex os, e o núme o de da inhos depende e do ipo de ob a, e do uncional e indi idual s yleus. Diga-se
que o -ymas no osada os é impa abilmen e menos do que da inių com -imas. Pe enkama aquela
o ma do e mo undamen o, pela qual da inys baseia-se di e amen e, e se, po exemplo, de odas
8 P ie pi mojo naujada o nu odomas i pama inis žodis, o p ie olesnių jis dažniausiai nebe ašomas.
os p incipais o mas de ação de pala a kamienai coincide, esc e e-se bend a is. P óximo às
pala as signi ica i as indica-se on e, e no osada os signi icados in e p e iam assim, como
en an a au o a do a igo. BLK P ieŽ, pab aukiami.
DLKŽ, LKŽ, LKŽPK neuž iksuo ų naujada ų pama inių žodžių ašoma ž aigždu ė (*), pa yz-
džiai pa eikiami ku sy u, naujada as pa yškinamas, o žodžiai, į ku iuos no ima a k eip i dėmesį,
9 As pala as undamen ais o necidas nas on es lexicog á icas baseiam-se e expe šėjimas,
į eškėjimas, iškuka imas, iš ikimas, klegiojimas, li uaniza imas, ma e iaginimas, niužgėjimas,
pakliedėjimas, palinksėjimas, pa ada imas, p askylėjimas, sudyla imas, suga bėjimas, su augėjimas,
susi ėka imas, už amsiojimas, aiz angendijimas, žimas. Dizê-se que edinių in odubangação e i mação
em a aminiuose diccioná ios não, mas eles za ixados b ikalbiuses diccioná ios.
S aipsniai / A icles 183
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
(: *apgelėžėjo: geležė i), duonėjimas (: *duonėjo: duona), isbū inimas (: *išbū in i: bū in i), k yžkelėjimas (:
*k yžkelė i: k yžkelė), nuliaudėjimas (: *nuliaudėjo: liaudė i) e k .10. 2-osios pakopos da iniai į eiksminimas (:
*į eiksmin i: eiksmin i) e keiksmažodžia imas (: *keiksmažodžia o: keiksmažodis) baseia-se em ND
ap esen adas açõesmažodžiais į eiksmin i (‘įgalin i), keiksmažodžiau i (‘keik is; eik i a o i
keiksmažodžius). Alguns naujada as com -imas Alguns -ymas são 3-iosios pakopos da iniai, ex.: įsilaikinimas (:
*įsilaikin i: *laikin i(s): empo), š en žodžia anje (: *š en žodžia o: *š en žodis: san o, pala a)11.
Inciden emen e, nos ex os de Donaldo Kajoko emp egado an o ino ada san ojodžiação (klampaus
š en žodžia imo ibą MRR39), quan o sua basei a pala a š en žodžiau i (Š en i e sykiu
š en žodžiaujan ys žodžiai? K222). Não é di ícil econs ui e 3-iosios pakopos naujada o šūdmalia imas
da ybos chaininė: šūdmalia imas: *šūdmalia o: *šūdmala: šūdas, mal i (ND já mencionado naujada as šūdmala
‘ yčinis niekų pais ymas). Embo a das po enciadas pala as baseadas ei os do 2o e 3o pakopos
no osada os signi icado en ende mais di ícil, mas con ex o e bas an e cla as da cadeias de da ybos es a
R216 (pas a ajame exemplozyje ad esa o a k eipia wo ds sa šaknim skambka ojimas). Alguns po enciais
undamen os e bmajodžiais besi emian ys naujada ai são usados plu ali a, de modo endę konk e ė i,
например., keiksmažodžia imai pode se en endido como ‘keiksmai, keiksmažodžiai, e pik aakia imai como
užduo į paleng ina: Apsaugo i nuo [...] nuliaudėjimo AŽII220; sugal ojo slap ą
žodį – pasilabanak inimas KE200; Kalbos skambėjimas y a i sąskambėjimas
‘pik i žilgsniai: Su seu [...] Keiksmažodžia imais AŽII201; Mažiau klas ų, pik a imakia AŽII207. Naujada as
nusakalização é o nome do poema e seu signi icado ica o na mais cla a só pe scaindo odo o kū inį, no qual
pa a o as Ta y um iš ai plunksns jam peši. // E mesmo jun o com ele nusakalêji JSI393. Naujada ų
semân ica às ezes pe mi e adequadamen e es abelece undinho pala a, po exemplo, ob iamen e, que
po enciiniu undinho pala a se baseia abs ac doonamen o (: *duonėjo: duona)12: Sim, isso e a não
pioneamen o do pão, e pioneamen o K288 (a k eip ina a enção em abs ac os com -imas ka ojimą e em
neįp as ą conjunção de pala as pionei o doonamen o no alamen o li uano me a o icamen e, que o pão se
po encinis pama inis eiksmažodis nusakalė i i ku iame sakal- šaknį u in ys
leksikos iene ai a lieka eks o siejimo unkciją: I pasiėmęs sakalą an ankų /
o na ped a, mas não ice- e sa que a ped a se o na pão). Às ezes 10 Tokie é e apka sdinamen o,
apne dinamen o, despal inamen o, expe d imen o, sąskambėjimas, s y uoklėjimas, pik aakia imas.
11 Tokie y a i į eks inimas, nusakalėjimas, pasilabanak inimas, s ibuka imas.
12 No s LKŽ y a eiksmažodis duonė is („ el is duona“), kon eks as odo, kad abs ak as duonėjimas
baseia-se não nele, mas é ei o de duonė i, endo o signi icado ‘ i s i doona, e que em sua ez
de i ado de daik a a džio doona.
JOLANTA VASKELIENĖ
184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII no osada o da ybai e signi icadome en ende
p ecisa de maio con ex o, po exemplo, naujada o s ibuka imas leksinė aplinka (už
mano s ibuka imą da ė man p iku y Č112) pe mi e en ende que se ala sob e a
exis ência de uma s ibu, aigi econs uo ina no aada o da ybos pakopų a ka:
s ibuka imas: *s ibuka o: *s ibukas: s ibas.
Kele as -imas naujada ų baseia-se pama iniais açõesmaodžiais, endočiais p iešdėlį
ne-13, например., ne oškimas, negy enimas, nesida imas. Tais po enciais da íns
podem se conside ados da inais com não nusis o ėjusia da ybos pakopų a ka14,
i. e. naujada ai pode iam o ma po d i da ybos opozicijas: ne oškimas (:
ne okš i oškimas), negy enimas (: negy en i gy enimas), nesida imas (: nesida ė
gy enimas), okš u [...] negyus ne oškimo MRR42; p asidėjo gila enimas AŽII85).
ND ap esen ados e bmajo zii abs ac s ambém ge almen e êm p e ei o -im dados -ymas assim
indica Dai os Mu mulai y ės (2021: 3438) e Agnės Aleksai ės (2022) es udo15. Assim pode-se dize que
-imas -ymas em ge al é o mais da iausias daik a a džių abs ak ų naujada ų da ybos ipas. Hence, em
á ias on es exis en es no osada os es udos con i mam Sauliaus Amb azo (1993: 21) a a i mação de
que [p] iesagos -imasymas - ediniai é o mais abundan e ipo de dação de nomes de ações an o na a ual
como na elhaja língua Li uânica16. Tan o na língua Li uânica a ual [...], quan o em esc i os an igos [...]
p ecei os segundo edinių skaičių (Amb azas 1993: 42). -Kad is é segunda po da umą apessaga indica ND
es udo (Aleksai ė 2022: 45, 49) e cole adas empi icas ma é ia analė. Absoliu i naujada ų su - is maio ia
-(s) is ediniai užima an ąją ie ą a p isų p iesaginių eiksmų pa adinimų
baseia-se em on es lexicog á icas ix uo as em pala as undamen ais, sem isso, aki aizdi endência
p eesagas - is edinius aze de p iešdėlinių eiksmažodžių17 nep iešdėliniu pala a básica baseia-se
naujada as neig is (: neig i), e ou os aze p iešdėlinių išgaub is, iš eng is, pami š is, sukaup is,
su elk is, su ik is. Naujada as nea min is (: nea min i a min is) conside y inas da iniu com
nenusis o ėjusia da ybos pakopų a ka. LKG (1965: 290291) esc e e que com p e ixaga - is de ações
aze 13 A ski ais i ula es pala as açõesmažodžiai com neiginiu em dicynus no malmen e
eiksmažodžių: apgaub is, apmi is, a i e is, a liep is, a pi k is, įgaub is,
não auquiam, po que com dalely inės kilmės p iešdėliu não pode se pada omas da inys de kone cada
eiksmažodžio. 14 Sob e eles eja. Vincas U bu is (2009: 110111). 15 A. Aleksai ės (2022: 45) alegando,
p incipalmen e 20112019 m. ND za iksuo ų naujada ų e é aze com p e ei o -imas, e com -ymas
nãož iksuo a. 16 Sob e a a ual língua li uânica -imas -ymas de inius e / Mu mulai y ė 1997. 17 Is o
ê-se ambém de ND disse amas - is edinių, po exemplo: ableis is, ap êp is, a g ęž is, a pažin is,
ejeum is, įmes is, из eikš is, iš in is, изведis, inkluuk is e k .
A igos A icles 185 /
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
denominainimai ge almen e são conc e e esni negu -imas -ymas abs ac a.
Naujada os semân ica es e a i mação con i ma em pa e. Ne e ai - is naujada ai
man ém ca egó ica signi icado de abs ac os ( eiškia o mesmo como e -imas
abs ac ai), p z. :Gam os enganub į expe imen usiam SS19; pe eini odos ine i á el
s adijass ações: šoką [...], apa iją. Apmi į... DK145; bloqueada, causelian i [...] klaikią
a i e į de odos e udo K207; iagem, calio, passagei io a liep is E138; Memb aniškoji
a liep is TK73; dolo mas já se ia a pu ch ia começo. O a pu ch ies aqui nė K155
(a k eip inas a enção em naujada o epe ição); en ada de empo akimi ka K449; sua
e i á-la signi ica mo e E235; o que em si em absolu a negação neig į E362; a auk i os
maldos i sukaup ies alandėlių K403; Su ik ies ame is o ka olius Jas136. Kai
homens de quais - is edinių a osena indica eles conc e ėjan , ex., ino ada as
su elk is às ezes é cla o abs a o ( eiškia ‘susi elkimas, ex., I especial su elk is į
lie u iškos pasaulu osėja [...] E73), e às ezes ele ap oxima de nomes de esul ado de
ação ( eiškia ‘san alka, ex., su elk is uni e si e inės is o inės-kul ū inės pa i ies
R82). Daugiskai a e localis a indica conc e amen e pe cebiam no osada us esquis is,
nãomemin is: Tenai, nãožliūliuojamose Pami š yse, k ū om idenamas à bei a do
la onai budi AŽII342; su i po / Nea miny AŽII111. Naujada as išgaub is
eikiausiai sup as inas ne iek kaip ‘iš(si)gaubimas’, o kaip ‘išsigaubian is
(banguojan is) anduo’: paž elgsime į apias [...] k iaukles, slap ingos išgaub ies
oceanyno K414 /.
2.1.2. Va dažodžių abs ak ų (ou peculia idades nomes) da ca ego ia de dação
edinių da yba ela i amen e neį ai i gene inėje alboje acos umesni 15
p eesagų ediniai, mais 6 p eesagų edinių pa a ojama ien a mėse (Keinys
1999: 45), e mesmas da inais são ês p eesagas: -umas, -ybė e -ys ė (ž . LKG 1965:
306; DLKG 2005: 100102)18. Naujada ų análise e elou que a dažodžių abs ak ais
laiky ini ediniai ge almen e são ei os com o p e ixo -umas (56 ediniai), segundo
luga ocupa -ybė (36 ediniai), o -ys ė edinių g upė segundo a abundância ečia
(13 edinių).
Mais equen emen e com p e ei o -um abs ac os são ei os de būd a džių19, pa icipan es e
( a as ezes) de ou as pa es da língua (ž . DLKG 2005: 100101). Naujada ų análise em essencial
es a endência con i ma: 49 naujada ai aze do ca ac e a džių e 7 do pa icipan es. Ma i i
endência naujada us com -umas aze de p eesagą -iškas, -a con enções būd a džių ais são 73
p oc. de odos da inių. no os -da os baseio pala a co endo p ecei o -ischkas, -a a ibudis
ap esen ados a amá ios on es leksicog á icas, ex.: augališkumas (: augališkas), budeliškumas,
daba iškumas, giesmiškumas, gynybiškumas, gulbiškumas, išk ypėliškumas, kalbiškumas, 18 Em
esc i os Anuosos ha ia ex emamen e gausu - e - edinių, o - ediniai ėmė plis i, en ão quando o
p imei o da uma (ž . Amb azas 2000: 8, 17, 21). 19 Com p eessaga -um é possí el aze abs ac o a
de odos os qualybá ios a ib a dzes.
JOLANTA VASKELIENĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
G ande éspe a e paskenduoliškos min ys MS439; Tóquio suas ienkiemiškos
godos GĮT131 e e c.43.
Em alguns ex os ca ojam-se comun as aicniai pala as ou al mesmo da ybos
a iksą u in ys da iniai, p z. : Isso pois assim almodo a iška. I ish p e e ida
Almodo a . Ma ijus não KK35; E Žiogo apa ecimen o, cujo nome algo kasdieniška,
gam iška, abališka unida com o que pe ence milaglui
GĮT140.
A i a-se a a enção no a o de que alguns BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, LKŽPK não ixsuo i
-iškas, -a a ibu os na a ual língua li uânica bas an e amplamen e u ilizados, ex.,
não um au o us ex os usado usado a ibu o čiu lioniškas, -a44. Em diccioná ios
bibilíbios зафиксировать гимнический, куполический, p anciškoniškas,
sa i eikliškas, há e pa aidiškumas, žan iškumas, mas não há suas pala as
undamen ais einisch -kas, -aančių būd a džių pa aidiškas, žan iškas, LKŽ são
p ie eiksmis šeškiškai e daik a a dis isa iškumas, mas não há suas pala as
undamen ais šeškiškas, isa iškas. A isso lexicóg a os de e ia chama a
a enção algumas pala as não incluímen o em lexicog a ia eikalus pode se e
apsi ikima. Būdis xekspy iškas, -a incluído em ND (ou as naujada ų eks yne não).
IŠVADOS
1. Au o es Li uães em ex os encon ados no osada os doyba indica isoban os
mesmos p odu iucios p eesaginių daik a a džių e būd a džių doybos ipos,
nepaki ę pe manece e p incipais no osada os doybos b uožai.
2. Todos os da ybos ipos de naujada as ge almen e baseiam-se em on es leksicog á icas o necidas
pala as undamen ais, aigi são 1-osios pakopos da iniai eles cons i uem 77 p oc. de odos naujada ų. 23
p oc. no osada os baseiam-se em po enciniais undamen os pala as e ge almen e são 2-osios pakopos
da iniai. 3.1.O es udo de á ios no osada os an o desc i os ND, quan o cole ados de ex os de au o es
li uanos e ela a endência ge al de que os usuá ios da língua li uana, 43 mais combinações com -ishkas, -a
edykis: binkiška eakcija, bi liška še eliū a, b adūniška azė, c e aje iška p igim is, c i kiškas
pašmaikš a imas, čiu lioniškas pa asa is, čiu lioniška paukš ė, smu lioniškas, chaldėniški gies,
deka iškos gies, emig an iškos spal os, emig an ska, kaščiškiai, mačišiai sie ai, mačišiai, mačišiai, medji
ais is, eplikos, a oma izaiški, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak,
šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak,
šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak,
šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak,
šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, š
44 DLKT encon a 67 būdwa džio čiu lioniškas, -a a osenos exemplos.

S aipsniai / A icles 193
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
que endo daik ialmen e nomea ação, ge almen e lexicikos unidades c ia de
aco do exis, habi uas os da ybos modelos e que g ama icas dada a
eiksmažodžių abs ak ų da iųjų ipų seka (-imas -ymas, - is) pe manece mesma a mesma.
3.2. Va dažodiniai naujada ų ipai segundo p oduk i umą išsidės ę ambém,
como indicado nas g amá icas: -umas, -idade, -ys ė. E embo a ND зафиксирующих
y imas y a a skleidęs kiek ki okią da iųjų a iksų seką (-ys ė, -umas, -ybė,
ž . Aleksai ė 2022: 49–56), ys da iausi a dažodžių abs ak ų da ybos ipai
išlieka nepaki ę.
3.3. No s eiksmažodžių i a dažodžių abs ak ų naujada ai iš esmės
nesiski ia nuo ealių da inių, nemaža jų dalis da omi iš po encinių (į žodynus
новодарных не вклюкло бы) основых слов: такие являются 63 p oc. -imas p oc-ymas edных и 52 /.
- edumas dos.
4. 1. Da iais ca ac e a dagens no osada ų ipas é p eesaga -iškas, -a. Es e ipo
naujada ai mais eqüen emen e azem-se de i os daik us eiškiančių
daik a a džių (psen a džių, pa adinių asmenų a ba ki ų gy ų pada ų pada inimų),
eles cons i uem 60 p oc. de odos -iškas, -a naujada ų. Ryškėja endência
basea -se não (asim indicado em negócios de da yba de pala as e g ama icas)
quan o mais simples es u u as, e bas an e complexas es u u as mo eminas
undamen os pala as. 4.2. P iesagos -ischkas, -a ipo p odu umą liudija não só
abusiai nos ex os são usados a ibú dios com -ischkas, -a naujada ai, mas
ambém de po enciinių -ischkas, -a būd a džių pada y ų -umas abs ac ų gausa: -explicas, -a naujada ais emiasi
45 p oc. -umas no osada os.
5. Do mínimo ou mais amplo con ex o explica-se odos os ipos de da iba no ada os
signi icados. Comp as signi icado ajuda e ipo p odu i idade, analógicas eais
(zodynas ixsuo as) da inių conhecimen o. Assim, caso da ques ão o no oada é
c iado segundo ipiškus modelius, e ex o, no qual no oada encon ado, au o ius
e e i amen e nė não a ia usando em on es leksicog á icas não auk á o da inho.
6. No s didelę naujada ų dalį galima laiky i po enciniais da iniais, is dėl o
alguns deles puxa ende ea o olhos, não ipiški po causa po enciinio undamen o
pala a ou po causa no ipiškos a osens. Às ezes naujada ai execu a a unção de
ligação de ex o, e nem a as ezes são usados po causa de a iada ep ojamen o:
ealių da inių dėl da ybinio panašumo (ka ojamas as pa s da ybos a iksas),
a ojami keli bend ašakniai da iniai (ka ojama šaknis), a ojami analogiški
naujada ai usados g e a pala as conjuniniai (ka ojamas conjuninio modelis) e pan.
7. Uma endência yški ca ac e a džiais com -iškas, -a desc e e daik a a džiu
eiškiamą assun o absoliu i naujada ų dauguma ai di e a ou pe kel inę signi icância
u inčiais epi e ais. Alguns -ischkas, -a adje i os são usados como escondêp i
compa ações (laiškiškas como laiško, peš ukiškas como peš uko). Além disso,
no osada ai com -ischkas, -a glaudina eks ą usando būd a dį, e não
JOLANTA VASKELIENĖ
194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
ą pa į eiškian į žodžių junginį, pasakoma umpiau i į aigiau, aigi eikia
ap oximadamen e p incípio da economia.
8.1. 21 no ada o não BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, mas eles cap ados em diccioná ios
bilíngues lexicóg a os em isso de e ia chama a enção e alguns ipiškos
da ybos diccioná ios bilíngues cap ados e na língua a ual usados no osada ai
pode iam se incluídos em DLKŽ ou BLKŽ. 10 no osada os já o nece ND
(naminasi, eles são usados e de ou os au o es).
8.2. A a enção dos lexicóg a os espe a ia e aqueles casos em que BLKŽ, DLKŽ,
LKŽ, LKŽPK ou em dicioná ios bílinguas es ão dados da iniai, mas neles não há
suas pala as básicas ( osodynas êm isa iškumas, pa aidiškumas,
žan iškumas, šeškiškai, i uališkai, mas não há isa iškas, -a, pa aidiškas, -a,
žan iškas, -a, šeškiškas, -a, i uališkas, -a).
LEKSIKOGRAFINIAI IR KITI ŠALTINIAI BLKŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed.
kolegija D. Liu ke ičienė ( y . ed.), D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė,
A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys. acessí el na in e ne :
h ps:ekalba.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/ eks ynas/ [ isualizado
[žiū ė a 2022-06-09].
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l /
2022-06-09].
DLKŽ Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 8o pô . e suplemen . edição,
e. a ian a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga na in e ne : h ps:// ekalba.l .
G Pace sea ch ool Google.
LKŽ Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas,
R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga
in e ne e: www.lkz.l ; h ps://ekalba.l .
LKŽPK Dicioná io de Li uânia de Língua Suplemen ymų ka o eka, Vilnius: Li uânia do
Ins i u o de Língua, 2015. P ieiga na in e ne : h ps://ekalba.l .
ND Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. línguas Lie u ių naujažodžių duomenimisynas
[Tęs inis in e ne inis žinynas desde 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Li u ians idioma
ins i u o. acessí el na in e ne : h ps://ekalba.l /naujazodziai/naujienos [ isualizado
2022-06-09]. TŽ In e nacional de pala as de diccioná io, Vilnius: Alma li e a, 2003. VLE
Visuo inė lie u ių enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2001.
A igos A icles 195 /
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
ŠALTINIAI
A – Apu is Juozas 1986: Gegužė an nulūžusio be žo, Vilnius: Vaga.
AŽ – Žukauskas Albinas 1986: Rink iniai aš ai 1–2, Vilnius: Vaga.
Č – Čig iejus Hen ikas Algis 2011: I pa nešė apynio k apą, Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidykla.
DD – Sabaliauskai ė K is ina 2012: Danielius Dalba & ki os is o ijos, Vilnius: Bal os
lankos.
DK – Kalinauskai ė Danu ė 2015: Ske s ėjų namai, Vilnius: Ty o alba.
DRT – S aponku ė Dalia 2014: Iš d iejų enkuosi ečią, Vilnius: Apos o a.
E – Daujo y ė Vik o ija 2001: Esė apie poeziją i esimą, Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidykla.
GĮT – Daujo y ė Vik o ija 2017: G anas: į ūks an i ik o ė, Vilnius: Odilė.
Jas – Jasukai y ė Vidman ė 2002: Tik asis nebū ies eidas, Vilnius: Ei koma.
JS – S ielkūnas Jonas 2009: Ly ika. Rink inė 1–2, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla.
K – Kajokas Donaldas 2002: Lie aus migla Lu kalne, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla.
KE – Kajokas Donaldas 2012: Eže as i ki i jį lydin ys asmenys, Vilnius: Ty o alba.
KK – Ka aliauskai ė Ak ilė 2020: Kūnai, Vilnius: BALTO leidybos namai.
KM – Daujo y ė Vik o ija 2009: Kalba i jos menas, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i
au osakos ins i u as.
KPN – Ka čiauskas Mykolas 2007: Kada pa siklausim namo, Vilnius: K on a.
LS – S aponku ė Dalia 2007: Lie umi p ieš saulę, Vilnius: Apos o a.
MP – Ma čėnas Aidas 2005: Pasauliai, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla.
MRR – Kajokas Donaldas 2000: Mi i eikia udenį, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla.
MS – Ma inai is Ma celijus 1998: Sug įžimai, Vilnius: Ty o alba.
PI/II – Sabaliauskai ė K is ina 2021: Pe o impe a o ė II, Vilnius: Bal os lankos.
PM – Daujo y ė Vik o ija 2001: Pa ašy a mo e ų, Vilnius: Alma li e a.
R – Daujo y ė Vik o ija 2003: Raš ai i pa aš ės apie Jus ino Ma cinke ičiaus kū ybą,
Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla.
JOLANTA VASKELIENĖ
196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
S Daujo y ė Vik o ija 2002: Sakiniai, Vilnius: Ty o alba. SN Daujo y ė Vik o ija 2004:
Salomėja Nė is. F agmen o poé ica, Vilnius: União de esc i o es da Li uânia edi o a.
SR Sabaliauskai ė K is ina 2008: Sil a Re um, Vilnius: Bal os lankos. SRIV
Sabaliauskai ė K is ina 2016: Sil a Re um IV, Vilnius: Bal os lankos. SS Daujo y ė
Vik o ija 2007: Saugan i sąmonė, Vilnius: Dailės akademijos publicação. ST Ga elis
Riča das 2002: Sun- zu Vilniaus mies e, Vilnius: Ty o alba. ŠAMS Rad ila ičiū ė Gied a
2010: Šiąnak aš miegosiu jun o à pa ede, Vilnius: Bal os lankos.
TK Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as i kū inys, Vilnius: Kul ū a. UM Jonuškai ė
Bi u ė 2011: Užsags yk mane, Vilnius: União de esc i o es da Li uânia
leidykla.
Vaič – Vaičiūnai ė Judi a 2000: Ske sga ių šešėliais aš a eisiu, Vilnius: Žu ėd a.
VP Papie is Valdas 2010: Ei i, Vilnius: Li uânia esc i o es União da publicação.
LITERATŪRA
Aleksai ė Agnė 2022: Lie u ių kalbos naujažodžių da yba2019 m. Naujažodžių
duomenyno pag indu): dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Amb azas Saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Amb azas Saulius 2011: Būd a džių da ybos aida, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
Baayen Ha ald 1991: Quan i a i e aspec s o mo phological p oduc i i y. Yea book o
Mo phology 1991, eds. G. Booij, J. an Ma ie, Do d ech : Kiuwe , 109149. Baue Lau ie
2001: Mo phological P oduc i i y, Camb idge: Camb idge Uni e si y (Baue Lau ie 2001: Mo phological P oduc i i y, Camb idge: Camb idge Uni e si y) é um li o publicado pela Uni e sidade de Camb idge, nos Es ados Unidos.
P ess.
Booij Gee 2005: The G amma o Wo ds. An In oduc ion o Linguis ic Mo phology,
Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
S aipsniai / A icles 197
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
Kei h B own 2005: Encyclopedia o Language and Linguis ics, 2nd edi ion, ed. in chie K.
B own, eBook, San Diego: Else ie Science Imp in ; Else ie Science & Technology
Books.
DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas,
Vilnius: Mokslo i eniklopedijų leidybos ins i u as. G eenbaum Sidney 1996: The Ox o d
English G amma , Ox o d: Ox o d Uni e si y p ess.
Jakai ienė E alda, Laigonai ė Adelė, Paulauskienė Aldona 1976:
mo ologia da língua Li uânica, Vilnius: Mokslas.
Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių
uni e si e o leidykla.
Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2014: The Ox o d Handbook o De i a ional Mo phology,
Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. LKE Li u ians kalbos enciklopedija, sud. K. Mo kūnas,
ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publicação ins i u o, 2008.
LKG 1965: Li u ians kalbos g ama ika 1, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Miliūnai ė
Ri a 2015: Naujažodžių a anka e pa eikimas Li u ias língua naujažodžių duomenyne.
Lexicog a ia e lexicologia 5, 161184. Miliūnai ė Ri a 2018: Naujažodžių pa eikimas i
paieškos galimybės Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Bend inė ala 91, 121.
daik a a džių seman inė i s a is inė analizė (p iesagos -imas -ymas e galūnės -a
Mu mulai y ė Dai a 1997: „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ eiksmažodinių
ediniai): dak a o dise ação sin auka, Vilnius. Mu mulai y ė Dai a 2016:
Naujažodžių duomenynas e naujada ų pesquisas pe spec i as. Bend inė ala 89, 127.
Mu mulai y ė Dai a 2021: Daik a a džių da ybos e mo emikos es udo pe spec i as
(Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Pе uхinа I inа J. 2007: Первухина, Ирина Ю. Продуктивные типы и модели современного
словообразования (на материале Нижегородской прессы конца XX начала XXI века)
[P oduk i nye ipy i модели so emennogo slo oob azo anija (na ma e iale
Nižnego odskoj p essy XX načala XXI века]: диссертация кандди филологических наук
[disse aция кандидата ilologičeski nauk]],
Новгород: Нижегородский государственный университет им. Н. И. Лобачевского
[Nižnij No go od: Nižego odskij gosuda s ennyj uni e si e im. N. I. Lobače skogo].

JOLANTA VASKELIENĖ
198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Plag Ingo 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Plag Ingo 2006: P oduc i i y. The Handbook o English Linguis ics, eds. B. Aa s, A.
McMahon, Ox o d: Blackwell, 537556.
Ružė Albe as 2008: Lie u ių kalbos mo ologija 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Soida Emīlija 2009:
Vā dda ināšana, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds. U bu is Vincas 2009: Pala as da ybos eo ia, Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų s udy. The a icle analyses su ixed nouns and adjec i es belonging o he
leidybos ins i u as.
P oduc i e Types o Noun
and Adjec i e Neologisms
SUMMARY
Neologisms ound in he ex s o Li huanian au ho s we e selec ed as he objec o his
p oduc i e ypes o wo d o ma ion. The esea ch is based on he da a om he s udy o he
o ma ion, seman ics and use o 374 neologisms (194 nouns and 180 adjec i es) belonging o six ypes
o o ma ion. In summa y i can be said ha he o ma ion o neologisms s ill shows he same
p oduc i e ypes o he o ma ion o su ixed nouns and adjec i es, he main ea u es o he
o ma ion o neologisms also emain unchanged. Neologismos o all ypes o o ma ion a e usually
based on he base wo ds p o ided in he sou ces o lexicog aphy, hus, hey a e i s -le el
de i a i es ( hey make up 77 pe cen o all neologisms). Twen y- h ee pe cen o neologisms a e
based on po en ial base wo ds and a e mos ly second-le el de i a i es. O es udo de á ios
neologismos bo h p esen ed in he Da abase o Neologisms o he Li huanian language and collec ed
om ex s by Li huanian au ho s e ela uma endência ge al que in o de o nominally name an
ac ion, he use s o he Li huanian language mos o en c ea e lexical uni s acco ding o he usual
pa e ns o wo d o ma ion and ha he sequence o he mos de i able ypes o e b abs ac s
p esen ed in g amma s (-imas, -imas, - is) emains he same. The nominal ypes o neologisms a e
a anged acco ding o p oduc i i y in he same way as indica ed in he g amma s: -umas, -idade,
-ys ė. Al hough he s udy o he neologisms eco ded in he Da abase o Neologisms he h ee mos
de i able ypes emain unchanged. Embo a he neologisms o he abs ac s o e bs and nominals
do no in p inciple di e om eal de i a i es, a conside able pa o hem a e o med om
o he Li huanian language has e ealed a sligh ly di e en sequence o de i able a ixes,
po en ial base wo ds: such a e 63 pe cen o he -imas/-ymas de i a i es and 52 pe cen o he
-umas de i a i es. The mos de i able ype o adjec i e neologisms is he su ix -iškas, -a.
A igos A icles 199 /
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
Neologisms o his ype a e mo e o en o med om nouns deno ing li ing hings ( hey make up 60
pe cen o all he adjec i es). A endency o be based on wo ds wi h a a he complex mo phemic
s uc u e is becoming p onounced. The p oduc i i y o he ype o he su ix -iškas, -a is o
igu a i e meaning. Some adjec i es wi h -iškas a e used as hidden compa isons. In addi ion,
neologisms wi h -iškas comp ess he ex . The meanings o he neologisms become clea om a
minimal o wide con ex . P oduc i i y o he ype and knowledge o analogous eal de i a i es also
also e idenced by he abundance o abs ac s wi h -umas made om he po en ial -iškas, -a
adjec i es: 45 pe cen o neologisms wi h -umas a e made om he neologisms wi h he
su ix -iškas, -a. The absolu e majo i y o adjec i es wi h -iškas a e epi he s wi h a li e al
helps us o unde s and he meaning. Embo a a la ge pa o neologisms can be conside ed po en ial
de i a i es, ne e heless, some o hem ca ch he eye o he add essee, hey a e no ypical
because o a po en ial base wo d o because o a ypical usage. Às ezes neologismos also ha e he
unc ion o linking he ex and a e o en used o a ious epe i ions.
A o al o 21 neologisms a e no lis ed in he suppo ing dic iona ies, howe e , hey a e
eco ded in bilingual dic iona ies i would be wo hwhile o lexicog aphe s o pay
a en ion o his. Ten neologisms a e al eady p esen ed in he Da abase o Neologisms o
he Li huanian language, which means ha hey a e also used by o he au ho s. The
a en ion o lexicog aphe s should also be d awn o hose cases whe e he dic iona ies
con ain de i a i es, bu hey do no con ain hei base wo ds.
En egada 2022 m. 12 de se emb o
JOLANTA VASKELIENĖ
Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija
Vy au o g. 84, LT-76352 Šiauliai, Li uânia
jolan a. aske[email p o ec ed]u.l