S aipsniai / A icles 177
JOLANTA VASKELIENĖ
Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8516-8608
Mokslinių y imų k yp ys: žodžių da yba, mo ologija,
eks o ling is ika, s ilis ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-09
PRODUKTYVIEJI
DAIKTAVARDŽIŲ IR
BŪDVARDŽIŲ VEDINIŲ
NAUJADARŲ TIPAI
P oduc i e Types o Noun
and Adjec i e Neologisms
ANOTACIJA
S aipsnyje analizuojami p oduk y iesiems da ybos ipams p iklausan ys su p iesagomis
pada y i daik a a džių i būd a džių naujada ai, su ink i iš lie u ių au o ių eks ų.
(Naujada u laikomas a aminiuose šal iniuose – Bend inės lie u ių kalbos žodyne, Daba inės
lie u ių kalbos žodyne, Lie u ių kalbos žodyne i Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekoje –
ne iksuo i da iniai.) Ty ime emiamasi 374 naujada ų, p iklausančių šešiems daik a a džių
i būd a džių da ybos ipams, analizės duomenimis: s aipsnyje ap a iami p iesagų -imas /
-ymas i - is eiksmažodžių abs ak ai, -umas, -ybė, -ys ė a dažodžių abs ak ai, aip pa
p iesagos -iškas, -a būd a džiai. Ty imu siekiama a skleis i šių ipų naujada ų da ybos,
seman ikos i a osenos ypa umus. Empi inės analizės duomenys lyginami su žodžių
da ybos eikaluose i g ama ikose pa eik ais šių da ybos ipų ap ašais, aip pa Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno y ėjų įž algomis. Pa eikiama kele as ekomendacijų leksikog a ams.
ESMINIAI ŽODŽIAI: naujada as, da ybos ipas, p oduk y umas, da inys, edinys,
dū inys, p iesaga, (po encinis) pama inis žodis.
ANNOTATION
The a icle analyses he noun and adjec i e neologisms o he p oduc i e ypes o
wo d o ma ion made wi h su ixes and collec ed om he ex s o Li huanian au ho s
JOLANTA VASKELIENĖ
178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
(neologisms a e de i a i es no eco ded in he suppo ing sou ces – Dic iona y o he
S anda d Li huanian Language, Dic iona y o he Mode n Li huanian Language, Dic iona y
o he Li huanian Language and Supplemen Ca alogue o he Dic iona y o he Li huanian
Language). The s udy is based on he da a o he analysis o 374 neologisms belonging o six
ypes o he o ma ion o nouns and adjec i es. The a icle discusses he abs ac s o e bs
wi h he su ixes -imas/-ymas and - is, he abs ac s o nominals wi h he su ixes -umas,
-ybė, -ys ė, as well as he adjec i es wi h he su ix -iškas, -a. The esea ch aims o e eal
he peculia i ies o he o ma ion, seman ics and use o hese ypes o neologisms. The
da a om he empi ical analysis ha e been compa ed wi h he desc ip ions o hese ypes
o o ma ion p esen ed in wo d o ma ion wo ks and g amma s, as well as wi h he insigh s
o he esea che s o he Da abase o Neologisms o he Li huanian language. The a icle
p o ides some ecommenda ions o lexicog aphe s.
KEYWORDS: neologism, ype o wo d o ma ion, p oduc i i y, de i a i e,
compound, (po en ial) base wo d.
ĮVADAS
Da ybos ipas – ai „abs ak i žodžių su(si)da ymo o mali i seman inė
schema. Da ybos ipą ealizuoja konk e ūs da iniai, su ampan ys imis
pag indiniais da ybos di e enciniais (ski iamaisiais) požymiais: 1) ka ego ine
da ybine eikšme, 2) pama inių žodžių kalbos dalimi (a dalimis), 3) da ybos
o man u. Da ybos ipas y a „ka u i jau esamų suda y ų žodžių išsami
bend a cha ak e is ika, i būsimų naujada ų suda ymo p og ama“ (LKE 129;
Keinys 1999: 107; U bu is 2009: 293–308; plg. Soida 2009: 56–61). Vieni
da ybos ipai y a da ę daug da inių, pagal ki us pada y as ik ienas ki as
žodis. Pap as ai pagal esamus da ybos ipus da omi i naujada ai, ku ių daugiau
a mažiau esama iek saky inėje, iek ašy inėje kalboje, į ai iuose eks uose.
Nemažai daba inės kalbos naujada ų pa eik a nuola pildomame Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyne (ND). ND paskelb i naujažodžiai ( a p jų i naujada ai)
pas a aisiais me ais sulaukė y ėjų dėmesio (Mu mulai y ė 2021; Aleksai ė 2022;
apie duomenyną i jo y imo galimybes da ž . Mu mulai y ė 2016;
Miliūnai ė 2015; 2018).
Šio y imo objek u pasi ink i iš lie u ių au o ių eks ų iš ink i naujada ai1.
(Naujada ais laikomi a aminiuose šal iniuose: Daba inės lie u ių kalbos žodyne
1 Kiekybiškai gausiausios edinių g upės gau os išanaliza us maždaug 1500 į ai ios da ybos nau-
jada ų, as ų į ai ių lie u ių au o ių keliose dešim yse knygų, be šal inių są aše nu odomos ik
os knygos, iš ku ių s aipsnyje pa eikiama a osenos pa yzdžių (p ie pa yzdžio ašomas kny-
gos umpinys i puslapis). Pasaky ina, kad naujada ai ink i ankiniu būdu, aikan s ebėsenos
S aipsniai / A icles 179
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
(DLKŽ), Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BLKŽ), Lie u ių kalbos žodyne
(LKŽ) i Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekoje (LKŽPK) – neuž iksuo i
da iniai.) S aipsnio ikslas – išsiaiškin i, kokie p iesaginių daik a a džių
i būd a džių edinių naujada ų ipai y a p oduk y iausi, kaip ai ko eliuoja
su esamomis įž algomis apie daik a a džių i būd a džių p oduk y iuosius
ipus, i ap a i naujada ų da ybos bei a osenos ypa umus. Da be emiamasi
374 naujada ų (194 daik a a džių i 180 būd a džių), p iklausančių šešiems
da ybos ipams, y imo duomenimis. Užda iniai: 1) iš lie u ių au o ių eks ų
iš ink ų i da ybiškai išanalizuo ų naujada ų a ink i gausiausias daik a a džių
i būd a džių edinių g upes; 2) ap a i da iesiems ipams p iklausančius
naujada us da ybos, seman ikos i a osenos aspek ais, 3) siekian užčiuop i
daik a a džių naujada ams būdingas endencijas, gau us duomenis palygin i
su ND esančių naujada ų y imų (Mu mulai y ė 2021; Aleksai ė 2022)
ezul a ais. Pasaky ina, kad su ink a empi inė medžiaga pi miausia naudojama
kokybiniams y imams. Da be aiky i da ybinės, seman inės, eks o analizės
me odai, naudo asi in e p e acijos, skaičia imo me odais, g e inimu. Ty ime
einama indukciniu keliu – nuo konk ečių da inių analizės iki apibend inamojo
pobūdžio įž algų. Pa eikiama kele as ekomendacijų leksikog a ams.
1. TEORINĖS ĮŽVALGOS
Žodžių da ybos eo ijoje ma y i du p iešingi požiū iai į p oduk y umą: pi mojo
šalininkai mano, kad p oduk y umas p iklauso diach onijai ( . y. manoma, kad
ik iš is o inės pe spek y os galima kalbė i apie da ybos ipo p oduk y umą), o
an ųjų šalininkai eigia, kad p oduk y umas y a esminis ipo požymis, odėl ik
p oduk y ūs i ak y ūs da ybos ipai ski iami kalbos sis emai i y a į aukiami į
sinch onišką žodžių da ybos ap ašą (U bu is 2009: 309). Ki aip a ian , keliamas
g upiškumo klausimas, . y. eikalaujama, kad da inys ne ik u ė ų pama inį
žodį (pama inius žodžius), be i ki uose da iniuose pasika ojan į o man ą (i
me odą – analizuojan g ožinius kū inius, esė i li e a ū ologų eks us ieško a da inių, ku ie galė ų
bū i neuž iksuo i a aminiuose žodynuose. Suda y as p elimina us naujada ų są ašas (in en o ius)
ėliau pa ikslin as. Be abejo, enkan empi inę medžiagą ankiniu būdu koks no s į žodynus ne-
į auk as da inys gali i p asp ūs i. Čia pasaky ina, kad au oma izuo os naujada ų paieškos no i-
mo s iliaus eks uose nė a, be o, ND aip pa y a ankiniu būdu kaupiamų naujažodžių duomenų
bazė, be ai ne ukdo mokslininkams i i jame pa eik us leksikos iene us i pa eik i apibend-
inamojo pobūdžio įž algų apie lie u ių kalbos naujažodžių da ybos būklę i apie naujada os
polinkius.
JOLANTA VASKELIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
ik uome laikoma, kad jis a s o auja kokiam no s da ybos ipui)2. S a s oma,
ku i cha ak e is ika – kiekybinė, kokybinė a jos abi – y a s a besnės kalban
apie p oduk y umą, neapeinamas i analogijos eiškinys (a k eipiamas
dėmesys į ai, kad nauji žodžiai da omi pagal analogiją su ealiais, esamais).
Be is dėl o dažniausiai p oduk y umu a ba da umu laikomas kiekybinis
požymis, . y. p oduk y iu a ba da iu laikomas ipas, ku io pa yzdžiu suda y a
a ba suda oma dešim ys i šim ai da inių. Taigi da ybos ipo p oduk y umu
„sinch oninėje žodžių da yboje daba pap as ai sup an ama ipo galia ei i
žodžių da ymo pa yzdžiu, jo gebėjimas duo i ( ealių a po encinių) naujada ų“
(U bu is 2009: 309–310; Keinys 1999: 107; plg. Plag 2003: 55; Booij 2005: 68;
da ž . Baayen 1991; Baue 2001; Plag 2006; Liebe , Š ekaue 2014: 67–83;
Soida 2009: 63). Kalbose, ku iose esama žodžių da ybos, y a p oduk y ių
i nep oduk y ių (a ba da ių i neda ių) da ybos ipų. Visose kalbose pagal
ienų ipų modelius pada oma daugiau, pagal ki us mažiau naujada ų (a ba
apsk i ai neda oma), p z., lie u ių kalboje kone iš kiek ieno eiksmažodžio su
p iesaga -imas a ba jos a ian u -ymas3 galima pada y i da inį, ku is už iksuo as
leksikog a ijos šal iniuose a ba ku is pada omas komunikacijos p oceso
me u, o ki i da ybos ipai okiu p oduk y umu i po encinėmis galimybėmis
nepasižymi4. Be o, kai ku akcen uojama, kad bū en naujada ai i y a puikus
p oduk y umo odiklis (B own 2005: 8421). I iš ies naujada ai dažnai p iklauso
p oduk y iesiems da ybos ipams i ne e ai gali bū i laikomi po enciniais
da iniais (apie po encinius da inius ž . U bu is 2009: 316; Plag 2003: 57)5.
2. PRODUKTYVIEJI DAIKTAVARDŽIŲ IR
BŪDVARDŽIŲ VEDINIŲ DARYBOS TIPAI
Su ink os empi inės medžiagos analizė a skleidė, kad daugiausia naujada ų
p iklauso kele ui daik a a džių i ienam būd a džių da ybos ipui.
2 S aipsnyje laikomasi Vinco U bučio (2009: 126) nuos a ų i pag indiniu dalyku, lemiančiu, a
žodis y a (ne)da inys, laikomas pama inio (-ių) žodžio (-ių) (ne)bu imas.
3 S aipsnyje p iesagos -imas / -ymas laikomos os pačios p iesagos a ian ais, . y. ienu da ybos ipu
(Jakai ienė, Laigonai ė, Paulauskienė 1976: 11; Amb azas 1993: 21–26; Mu mulai y ė 2021: 34).
4 Apie p oduk y umą i į ai ių kalbų ski ingo p oduk y umo da ybos ipus da
ž . G eenbaum 1996: 442, 457; Booij 2005, 67–71; Pe uxina 2007; Liebe , Š ekaue 2014: 620–630.
5 A k eip inas dėmesys į e minus po en ial wo ds i ac ual wo ds – pi masis lie u ių kalboje įp as as
i sup an amas aip pa , o an ojo įsi i inusio ( isų ienodai a ojamo) e mino lie u ių kalboje
nė a, kalbama apie ealius, esamus, leksikog a ijos šal iniuose iksuo us, sis eminius žodžius i pan.
S aipsniai / A icles 181
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
2.1. P iesaginių daik a a džių p oduk y iųjų
da ybos ipų naujada ai
Daik a a džiams būdingi isi pag indiniai da ybos būdai i miš usis da ybos
būdas. Daugiausia y a p iesagų edinių, an ą ie ą užima galūnių ediniai, ne
ką mažiau y a i dū inių, o mažiausiai p iešdėlių edinių (LKE 112–116, 121;
Keinys 1999: 36; Ružė 2008: 58–71). Pagal da ybinę eikšmę p iesaginiai i
galūniniai daik a a džiai ski s omi į 14 da ybos ka ego ijų, o jų iduje ski iami
į ai aus p oduk y umo da ybos ipai6. Išanaliza us empi inę medžiagą paaiškėjo,
kad gausiausias daik a a džių naujada ų g upes suda o penki abs ak ų da ybos
ipai (ž . pa .).
PAV. P iesaginių daik a a džių da ieji ipai
2.1.1. Veiksmažodžių abs ak ų (a ba eiksmų pa adinimų) da ybos
ka ego ijos da iniai pada omi su į ai iomis p iesagomis i galūnėmis. Šioje
da ybos ka ego ijoje gausu p iesagų da ybos ipų, ku ie pagal p oduk y umą
išsidės ę aip: -imas, -ymas, - is, -esys, -ulys, -yba (-ybos), -smas, -sena, - ynės
i . . (ž . LKG 1965: 289–297; DLKG 2005: 94–97; Keinys 1999: 39–41;
6 Vienose da ybos ka ego ijose y a šim ai, ki ose – keliolika a kele as da ybos ipų. Daik a a džių
da ybos ipus ž . LKG (1965: 251–473).
JOLANTA VASKELIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
plg. Amb azas 1993: 20–86). Naujada ų y imas odo okią pa da iausių ipų
seką – į ai ių au o ių eks uose daugiausia eiksmažodžių abs ak ų pada y i su
p iesagomis -imas / -ymas7 (75 ediniai) i - is (14 edinių).
P iesagos -imas / -ymas naujada ai ne e ai emiasi leksikog a ijos šal iniuose
iksuo ais pama iniais žodžiais, p z.: apsimokslinimas (: apsimokslin i8 ‘kiek
mokslin is’ LKŽ), ap e ka imas, a sig ęždinėjimas, blūkčiojimas, g emženimas,
įsi asojimas, apmigdymas i k .9 Kai ku ių naujada ų leksinė eikšmė iš esmės
su ampa su da ybine ( ediniais iesiog daik iškai pa adinamas eiksmas),
p z.: išgy enusi in ensy aus [...] blūkčiojimo akimi kų SN92; eilė aščio
įbanga imo pi minis būdas R203; klegiojimas ils a KPN13; džiugaus i į eikaus
pa ada imo SRIV388; o anoji min elė [...] kaip [...] a klio ž angenimas A132.
Naujada u apsimokslinimas ( a ojamu eikšme ‘šiokių okių žinių įgijimas’) i
jo pama iniu eiksmažodžiu siejami g e imi sakiniai, be o, ad esa o dėmesį
a k eipia i ka ojami pažyminiai (epi e ai): Tamsuoliškas apsimokslinimas.
Tamsuoliškai apsimokslin i – adinas, nesugebė pasiek i nei ik o pažinimo, nei [...]
nežinojimo ibų K78. Kai ku ie -imas / -ymas abs ak ai konk e ėja ( a ojami
daugiskai a, u i pažymimųjų žodžių i pan.), p z.: p o ingi // pakliedėjimai pe
ele izijas MP69; aiko nuobodulį umpais susi ėka imais KK88 (pakliedėjimai
eikiausiai eiškia ‘neišmin ingos, k ailos kalbos’, susi ėka imai ‘šūksniai’).
Tačiau pasaky ina, kad dažniau naujada ai su -imas / -ymas emiasi po enciniais –
į žodynus neį auk ais – pama iniais žodžiais. D. Mu mulai y ė (2021: 35,
36–37) aip pa y a a k eipusi dėmesį į ai, kad didžiosios dalies ND pa eik ų
-imas / -ymas edinių pama iniai eiksmažodžiai duomenyne neuž iksuo i,
no s kai ku ie iš jų ealiai pa a ojami. Iš po encinių pama inių žod žių
iš es i naujada ai dažniausiai y a 2-osios pakopos da iniai, p z.: apgeležėjimas
7 P iesagos -imas / -ymas naujada ų būna isų au o ių eks uose, o da inių kiekis p iklauso i nuo
kū inio pobūdžio, i nuo unkcinio bei indi idualaus s iliaus. Pasaky ina, kad -ymas naujada ų
būna nepalyginamai mažiau negu da inių su -imas.
8 P ie pi mojo naujada o nu odomas i pama inis žodis, o p ie olesnių jis dažniausiai nebe ašomas.
Pa enkama okia pama inio žodžio o ma, ku ia da inys emiasi iesiogiai, o jei, p z., isų pag in-
dinių eiksmažodžio o mų kamienai su ampa, ašoma bend a is. P ie žodžių eikšmių nu odo-
mas šal inis, o naujada ų eikšmės aiškinamos aip, kaip sup an a s aipsnio au o ė. P ie BLKŽ,
DLKŽ, LKŽ, LKŽPK neuž iksuo ų naujada ų pama inių žodžių ašoma ž aigždu ė (*), pa yz-
džiai pa eikiami ku sy u, naujada as pa yškinamas, o žodžiai, į ku iuos no ima a k eip i dėmesį,
pab aukiami.
9 Leksikog a ijos šal iniuose pa eik ais pama iniais žodžiais emiasi i išpe šėjimas, į eškėjimas, išku-
ka imas, iš ikimas, klegiojimas, li uaniza imas, medžiaginimas, niužgėjimas, pakliedėjimas, palinksėji-
mas, pa ada imas, p askylėjimas, sudyla imas, suga bėjimas, su augėjimas, susi ėka imas, už amsio-
jimas, aizdijimas, ž angenimas. Pasaky ina, kad edinių įbanga imas i i ma imas a aminiuose
žodynuose nė a, be jie už iksuo i d ikalbiuose žodynuose.
S aipsniai / A icles 183
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
(: *apgelėžėjo : geležė i), duonėjimas (: *duonėjo : duona), išbū inimas (: *išbū in i :
bū in i), k yžkelėjimas (: *k yžkelė i : k yžkelė), nuliaudėjimas (: *nuliaudėjo : liaudė i)
i k .10. 2-osios pakopos da iniai į eiksminimas (: *į eiksmin i : eiksmin i) i
keiksmažodžia imas (: *keiksmažodžia o : keiksmažodis) emiasi ND pa eik ais
eiksmažodžiais į eiksmin i (‘įgalin i eik i’), keiksmažodžiau i (‘keik is; a o i
keiksmažodžius’). Kai ku ie naujada ai su -imas / -ymas y a 3-iosios pakopos
da iniai, p z.: įsilaikinimas (: *įsilaikin i : *laikin i(s) : laikas), š en žodžia imas
(: *š en žodžia o : *š en žodis : š en as, žodis)11. Beje, Donaldo Kajoko eks uose
pa a o as iek naujada as š en žodžia imas (klampaus š en žodžia imo ibą
MRR39), iek jo pama inis žodis š en žodžiau i (Š en i i sykiu š en žodžiaujan ys
žodžiai? K222). Nesunkiai ekons uojama i 3-iosios pakopos naujada o
šūdmalia imas da ybos g andinė: šūdmalia imas : *šūdmalia o : *šūdmala : šūdas,
mal i (ND jau pa eik as naujada as šūdmala ‘ yčinis niekų pais ymas’). No s iš
po encinių pama inių žodžių pada y ų 2-osios i 3-iosios pakopos naujada ų
eikšmę sup as i sunkiau, be kon eks as i gana aiškios da ybos g andinės šią
užduo į paleng ina: Apsaugo i nuo [...] nuliaudėjimo AŽII220; sugal ojo slap ą
žodį – pasilabanak inimas KE200; Kalbos skambėjimas y a i sąskambėjimas
R216 (pas a ajame pa yzdyje ad esa o dėmesį a k eipia žodžių su šaknimi skamb-
ka ojimas). Kai ku ie po enciniais pama iniais eiksmažodžiais besi emian ys
naujada ai a ojami daugiskai a, aigi linkę konk e ė i, p z., keiksmažodžia imai
gali bū i sup an amas kaip ‘keiksmai, keiksmažodžiai’, o pik aakia imai kaip
‘pik i ž ilgsniai’: Su sa o [...] Keiksmažodžia imais AŽII201; Mažiau klas ų,
pik aakia im AŽII207. Naujada as nusakalėjimas y a eilė aščio pa adinimas
i jo eikšmė pasida o aiškesnė ik pe skaičius isą kū inį, ku iame pa a o as
po encinis pama inis eiksmažodis nusakalė i i ku iame sakal- šaknį u in ys
leksikos iene ai a lieka eks o siejimo unkciją: I pasiėmęs sakalą an ankų /
Ta y um iš ai plunksnas jam peši. // I pa s ka u su juo nusakalėji JSI393.
Naujada ų seman ika ka ais leidžia inkamai nus a y i pama inį žodį, p z.,
aki aizdu, kad po enciniu pama iniu žodžiu emiasi abs ak as duonėjimas
(: *duonėjo : duona)12: Taip, ai bu o ne duonos akmenėjimas, o akmens duonėjimas
K288 (a k eip inas dėmesys į abs ak ų su -imas ka ojimą i į neįp as ą žodžių
junginį akmens duonėjimas – lie u ių kalboje me a o iškai pasakoma, kad duona
kie ėja, i s a į akmenį, be ne a i kščiai – kad akmuo i s a duona). Ka ais
10 Tokie y a i apka sdinėjimas, apne dinėjimas, įspal inimas, iše d ėjimas, sąskambėjimas, s y uoklėji-
mas, pik aakia imas.
11 Tokie y a i į eks inimas, nusakalėjimas, pasilabanak inimas, s ibuka imas.
12 No s LKŽ y a eiksmažodis duonė is („ el is duona“), kon eks as odo, kad abs ak as duonėjimas
emiasi ne juo, o y a pada y as iš duonė i, u inčio eikšmę ‘ i s i duona’, i ku is sa o uož u iš-
es as iš daik a a džio duona.
JOLANTA VASKELIENĖ
184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
naujada o da ybai i eikšmei sup as i eikia didesnio kon eks o, p z., naujada o
s ibuka imas leksinė aplinka (už mano s ibuka imą da ė man p iku y
Č112) leidžia sup as i, kad kalbama apie bu imą s ibu, aigi ekons uo ina
okia naujada o da ybos pakopų a ka: s ibuka imas : *s ibuka o : *s ibukas :
s ibas.
Kele as -imas naujada ų emiasi pama iniais eiksmažodžiais, u inčiais
p iešdėlį ne-13, p z., ne oškimas, negy enimas, nesida imas. Tokius po encinius
da inius galima laiky i da iniais su nenusis o ėjusia da ybos pakopų
a ka14, . y. naujada ai galė ų suda y i po d i da ybos opozicijas: ne oškimas
(: ne okš i / oškimas), negy enimas (: negy en i / gy enimas), nesida imas
(: nesida ė / da imasis): okš u [...] gilaus ne oškimo MRR42; Taip p asidėjo
negy enimas AŽII85.
ND pa eik i eiksmažodžių abs ak ai aip pa dažniausiai u i p iesagą -imas /
-ymas – aip odo Dai os Mu mulai y ės (2021: 34–38) i Agnės Aleksai ės (2022)
y imo duomenys15. Taigi galima saky i, kad -imas / -ymas apsk i ai y a pa s
da iausias daik a a džių abs ak ų naujada ų da ybos ipas. Vadinasi, į ai iuose
šal iniuose esamų naujada ų y imai pa i ina Sauliaus Amb azo (1993: 21)
eiginį, kad „[p] iesagos -imas / -ymas ediniai y a pa s gausiausias eiksmų
pa adinimų da ybos ipas iek daba inėje, iek senojoje lie u ių kalboje“16.
„Tiek daba inėje lie u ių kalboje [...], iek senuosiuose aš uose [...] p iesagos
-(s) is ediniai užima an ąją ie ą a p isų p iesaginių eiksmų pa adinimų
pagal edinių skaičių“ (Amb azas 1993: 42). Kad - is y a an a pagal da umą
p iesaga odo ND y imas (Aleksai ė 2022: 45, 49) i su ink os empi inės
medžiagos analizė. Absoliu i naujada ų su - is dauguma emiasi leksikog a ijos
šal iniuose iksuo ais pama iniais žodžiais, be o, aki aizdi endencija p iesagos
- is edinius da y i iš p iešdėlinių eiksmažodžių17 – nep iešdėliniu pama iniu
žodžiu emiasi naujada as neig is (: neig i), o ki i pada y i iš p iešdėlinių
eiksmažodžių: apgaub is, apmi is, a i e is, a liep is, a pi k is, įgaub is,
išgaub is, iš eng is, pami š is, sukaup is, su elk is, su ik is. Naujada as nea min is
(: nea min i / a min is) laiky inas da iniu su nenusis o ėjusia da ybos pakopų
a ka. LKG (1965: 290–291) ašoma, kad su p iesaga - is pada y i eiksmų
13 A ski ais an aš iniais žodžiais eiksmažodžiai su neiginiu į žodynus pap as ai ne aukiami, nes su
dalely inės kilmės p iešdėliu ne- gali bū i pada omas da inys kone iš kiek ieno eiksmažodžio.
14 Apie juos ž . Vincas U bu is (2009: 110–111).
15 A. Aleksai ės (2022: 45) eigimu, daugiausia 2011–2019 m. ND už iksuo ų naujada ų i y a pada-
y i su p iesaga -imas, o su -ymas neuž iksuo a.
16 Apie daba inės lie u ių kalbos -imas / -ymas da inius ž . Mu mulai y ė 1997.
17 Tai ma y i i iš ND pa eik ų - is edinių, p z.: apleis is, ap ėp is, a g ęž is, a pažin is, a s um is,
įmes is, iš eikš is, iš in is, iš es is, į auk is i k .
S aipsniai / A icles 185
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
pa adinimai pap as ai y a konk e esni negu -imas / -ymas abs ak ai. Naujada ų
seman ika šį eiginį pa i ina iš dalies. Ne e ai - is naujada ai išlaiko ka ego inę
abs ak ų eikšmę ( eiškia ą pa į kaip i -imas abs ak ai), p z.: Gam os
apgaub į pa y usiam SS19; pe eini isas neiš engiamas s adijas–s acijas: šoką [...],
apa iją. Apmi į... DK145; blokada, sukelian i [...] klaikią a i e į nuo isų i
isko K207; kelionės, kelio, kelei io a liep is E138; Memb aniškoji a liep is TK73;
skausmas jau bū ų a pi k ies p adžia. O a pi k ies čia nė K155 (a k eip inas
dėmesys į naujada o ka ojimą); laiko įgaub ies akimi ka K449; jos iš eng is
eiškia mi į E235; kas sa yje u i absoliučią neig į E362; a i auk i žmogų nuo
maldos i sukaup ies alandėlių K403; Su ik ies ame is o ka olius Jas136. Kai
ku ių - is edinių a osena odo juos konk e ėjan , p z., naujada as su elk is
ka ais y a aiškus abs ak as ( eiškia ‘susi elkimas’, p z., I ypa inga su elk is į
lie u iškos pasaulėjau os [...] ie ą E73), o ka ais jis a ėja p ie eiksmo ezul a o
pa adinimų ( eiškia ‘san alka’, p z., uni e si e as y a [...] is o inės-kul ū inės
pa i ies su elk is R82). Daugiskai a i ie ininkas odo konk ečiau su okiamus
naujada us pami š is, nea min is: Tenai, neužliūliuojamose / Pami š yse, k ū om
la onai budi AŽII342; su i po / Nea miny AŽII111. Naujada as išgaub is
eikiausiai sup as inas ne iek kaip ‘iš(si)gaubimas’, o kaip ‘išsigaubian is
(banguojan is) anduo’: paž elgsime į apias [...] k iaukles, slap ingos išgaub ies
idenamas andenyno pak an e K414.
2.1.2. Va dažodžių abs ak ų (a ba ypa ybių pa adinimų) da ybos
ka ego ijos edinių „da yba palygin i neį ai i – bend inėje kalboje įp as esni
15 p iesagų ediniai, da 6 p iesagų edinių pa a ojama ien a mėse“
(Keinys 1999: 45), o pačios da iausios y a ys p iesagos: -umas, -ybė i -ys ė
(ž . LKG 1965: 306; DLKG 2005: 100–102)18. Naujada ų analizė a skleidė, kad
a dažodžių abs ak ais laiky ini ediniai dažniausiai da omi su p iesaga -umas
(56 ediniai), an ą ie ą užima -ybė (36 ediniai), o -ys ė edinių g upė pagal
gausumą ečia (13 edinių).
Dažniausiai su p iesaga -umas abs ak ai da omi iš būd a džių19, daly ių i
( e ai) iš ki ų kalbos dalių (ž . DLKG 2005: 100–101). Naujada ų analizė iš esmės
šią endenciją pa i ina: 49 naujada ai pada y i iš būd a džių i 7 iš daly ių.
Ma y i endencija naujada us su -umas da y i iš p iesagą -iškas, -a u inčių
būd a džių – okie y a 73 p oc. isų da inių. 16-os naujada ų pama iniu žodžiu
einan is p iesagos -iškas, -a būd a dis pa eik as a aminiuose leksikog a ijos
šal iniuose, p z.: augališkumas (: augališkas), budeliškumas, daba iškumas,
giesmiškumas, gynybiškumas, gulbiškumas, išk ypėliškumas, kalbiškumas,
18 Senuosiuose aš uose bu o i in gausu -ybė i -ys ė edinių, o -umas ediniai ėmė plis i ada, kai
sumažėjo pi mųjų da umas (ž . Amb azas 2000: 8, 17, 21).
19 Su p iesaga -umas galima pada y i abs ak ą iš isų kokybinių būd a džių.
JOLANTA VASKELIENĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Didelis aka as – i paskenduoliškos min ys MS439; Tokios jų ienkiemiškos
godos GĮT131 i pan.43.
Kai ku iuose eks uose ka ojami bend ašakniai žodžiai a ba okį pa
da ybos a iksą u in ys da iniai, p z.: Tai juk aip almodo a iška. Ai inė mėgs a
Almodo a ą. Ma ijus – ne KK35; I „Žiogo apsi eiškimas“, ku io pa adinimu
kažkas kasdieniška, gam iška, abališka sujung a su uo, kas p iklauso s ebuklui
GĮT140.
A k eip inas dėmesys į ai, kad kai ku ie BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, LKŽPK
ne iksuo i -iškas, -a būd a džiai daba inėje lie u ių kalboje gana plačiai
a ojami, p z., ne ieno au o iaus eks uose a ojamas būd a dis
čiu lioniškas, -a44. D ikalbiuose žodynuose už iksuo i himniškas, kupoliškas,
p anciškoniškas, sa i eikliškas, y a i pa aidiškumas, žan iškumas, be nė a jų
pama iniais žodžiais einančių -iškas, -a būd a džių pa aidiškas, žan iškas, LKŽ
y a p ie eiksmis šeškiškai i daik a a dis isa iškumas, be nė a jų pama inių
žodžių šeškiškas, isa iškas. Į ai leksikog a ams eikė ų a k eip i dėmesį – kai
ku ių žodžių neį aukimas į leksikog a ijos eikalus gali bū i i apsi ikimas.
Būd a dis šekspy iškas, -a į auk as į ND (ki ų naujada ų eks yne nė a).
IŠVADOS
1. Lie u ių au o ių eks uose as ų naujada ų da yba odo ebesan uos
pačius p oduk y iuosius p iesaginių daik a a džių i būd a džių da ybos ipus,
nepaki ę išlieka i pag indiniai naujada ų da ybos b uožai.
2. Visų da ybos ipų naujada ai dažniausiai emiasi leksikog a ijos šal iniuose
pa eik ais pama iniais žodžiais, aigi y a 1-osios pakopos da iniai – jie suda o
77 p oc. isų naujada ų. 23 p oc. naujada ų emiasi po enciniais pama iniais
žodžiais i dažniausiai y a 2-osios pakopos da iniai.
3.1. Į ai ių naujada ų – iek pa eik ų ND, iek su ink ų iš lie u ių au o ių
eks ų – y imas a skleidžia bend ą endenciją, kad lie u ių kalbos a o ojai,
43 Daugiau junginių su -iškas, -a ediniais: binkiška eakcija, bi liška še eliū a, b adūniška azė,
c e aje iška p igim is, c i kiškas pašmaikš a imas, čiu lioniškas pa asa is, čiu lioniška paukš ė,
čiu lioniškos spal os, chaldėjiškos giesmės, deka iškos o mos, emig an iškas skliau as, ka oliška
nuos a a, mače niškieji siuže ai, mai oniškas klausimas, medėjiškos ais os, emb an iški a spal iai,
saugumie iški labi in ai, sok a iškasis sąmoningumas, ydūniškoji p og ama, papaikėliškas
žygis, sapališki sapnynai, babiloniškas užkalbėjimas, gėliškas a oma as, dieno aš iški eilė aščiai,
gy sidab iška p igim is, lėliškas eidas, pan e iškas kūnas, slibiniška ge klė, subiniškas eidas,
šeškiški smi dalai i pan.
44 DLKT as i 67 būd a džio čiu lioniškas, -a a osenos pa yzdžiai.
S aipsniai / A icles 193
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
no ėdami daik iškai pa adin i eiksmą, dažniausiai leksikos iene us ku ia pagal
esamus, įp as us da ybos modelius i kad g ama ikose pa eik a eiksmažodžių
abs ak ų da iųjų ipų seka (-imas / -ymas, - is) išlieka okia pa .
3.2. Va dažodiniai naujada ų ipai pagal p oduk y umą išsidės ę aip pa ,
kaip nu ody a g ama ikose: -umas, -ybė, -ys ė. I no s ND už iksuo ų naujada ų
y imas y a a skleidęs kiek ki okią da iųjų a iksų seką (-ys ė, -umas, -ybė,
ž . Aleksai ė 2022: 49–56), ys da iausi a dažodžių abs ak ų da ybos ipai
išlieka nepaki ę.
3.3. No s eiksmažodžių i a dažodžių abs ak ų naujada ai iš esmės
nesiski ia nuo ealių da inių, nemaža jų dalis da omi iš po encinių (į žodynus
neį auk ų) pama inių žodžių: okie y a 63 p oc. -imas /-ymas edinių i 52 p oc.
-umas edinių.
4. 1. Da iausias būd a džių naujada ų ipas y a p iesaga -iškas, -a. Šio
ipo naujada ai dažniau da omi iš gy us daik us eiškiančių daik a a džių
(asmen a džių, bend inių asmenų a ba ki ų gy ų pada ų pa adinimų), jie suda o
60 p oc. isų -iškas, -a naujada ų. Ryškėja endencija em is ne (kaip nu odoma
žodžių da ybos eikaluose i g ama ikose) kuo pap as esnės s uk ū os, o gana
sudė ingos mo eminės s uk ū os pama iniais žodžiais.
4.2. P iesagos -iškas, -a ipo p oduk y umą liudija ne ik gausiai eks uose
a ojami būd a džių su -iškas, -a naujada ai, be i iš po encinių -iškas, -a
būd a džių pada y ų -umas abs ak ų gausa: -iškas, -a naujada ais emiasi
45 p oc. -umas naujada ų.
5. Iš minimalaus a ba pla esnio kon eks o paaiškėja isų da ybos ipų
naujada ų eikšmės. Sup as i eikšmę padeda i ipo p oduk y umas, analogiškų
ealių (žodynuose iksuo ų) da inių žinojimas. Taigi esan eikalui naujada as
suku iamas pagal ipiškus modelius, o eks o, ku iame naujada as as as, au o ius
eikiausiai nė neį a ia a ojan is į leksikog a ijos šal inius neį auk ą da inį.
6. No s didelę naujada ų dalį galima laiky i po enciniais da iniais, is dėl o
kai ku ie iš jų a k eipia ad esa o akis, nė a ipiški dėl po encinio pama inio
žodžio a ba dėl ne ipiškos a osenos. Ka ais naujada ai a lieka eks o siejimo
unkciją, o ne e ai a ojami dėl į ai aus ka ojimo: naujada ai a ojami g e a
ealių da inių dėl da ybinio panašumo (ka ojamas as pa s da ybos a iksas),
a ojami keli bend ašakniai da iniai (ka ojama šaknis), a ojami analogiški
žodžių junginiai (ka ojamas junginio modelis) i pan.
7. Labai yški endencija būd a džiais su -iškas, -a apibūdin i daik a a džiu
eiškiamą dalyką – absoliu i naujada ų dauguma eina iesioginę a pe kel inę
eikšmę u inčiais epi e ais. Kai ku ie -iškas, -a būd a džiai a ojami kaip
paslėp i palyginimai (laiškiškas – kaip laiško, pieš ukiškas – kaip pieš uko). Be
o, naujada ai su -iškas, -a glaudina eks ą – a ojan būd a dį, o ne maždaug
JOLANTA VASKELIENĖ
194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
ą pa į eiškian į žodžių junginį, pasakoma umpiau i į aigiau, aigi eikia
ekonomijos p incipas.
8.1. 21 naujada o nė a BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, be jie už iksuo i d ikalbiuose
žodynuose – leksikog a ai į ai u ė ų a k eip i dėmesį i kai ku ie ipiškos
da ybos d ikalbiuose žodynuose už iksuo i i daba inėje kalboje a ojami
naujada ai galė ų bū i į auk i į DLKŽ a BLKŽ. 10 naujada ų jau pa eik i ND
( adinasi, jie a ojami i ki ų au o ių).
8.2. Leksikog a ų dėmesio lauk ų i ie a ejai, kai BLKŽ, DLKŽ, LKŽ,
LKŽPK a ba d ikalbiuose žodynuose y a pa eik i da iniai, be juose nė a jų
pama inių žodžių (žodynuose y a isa iškumas, pa aidiškumas, žan iškumas,
šeškiškai, i uališkai, be nė a isa iškas, -a, pa aidiškas, -a, žan iškas, -a,
šeškiškas, -a, i uališkas, -a).
LEKSIKOGRAFINIAI IR KITI ŠALTINIAI
BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė ( y . ed.),
D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė,
L. Jonušys. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/
[žiū ė a 2022-06-09].
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l /
eks ynas/ [žiū ė a 2022-06-09].
DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 8-as pa ais. i papild.
leidimas, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://
ekalba.l .
G – Paieškos į ankis Google.
LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga
in e ne e: www.lkz.l ; h ps://ekalba.l .
LKŽPK – Lie u ių kalbos žodyno Papildymų ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l .
ND – Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęs inis
in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai/naujienos [žiū ė a 2022-06-09].
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 2003.
VLE – Visuo inė lie u ių enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2001.
S aipsniai / A icles 195
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
ŠALTINIAI
A – Apu is Juozas 1986: Gegužė an nulūžusio be žo, Vilnius: Vaga.
AŽ – Žukauskas Albinas 1986: Rink iniai aš ai 1–2, Vilnius: Vaga.
Č – Čig iejus Hen ikas Algis 2011: I pa nešė apynio k apą, Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidykla.
DD – Sabaliauskai ė K is ina 2012: Danielius Dalba & ki os is o ijos, Vilnius: Bal os
lankos.
DK – Kalinauskai ė Danu ė 2015: Ske s ėjų namai, Vilnius: Ty o alba.
DRT – S aponku ė Dalia 2014: Iš d iejų enkuosi ečią, Vilnius: Apos o a.
E – Daujo y ė Vik o ija 2001: Esė apie poeziją i esimą, Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidykla.
GĮT – Daujo y ė Vik o ija 2017: G anas: į ūks an i ik o ė, Vilnius: Odilė.
Jas – Jasukai y ė Vidman ė 2002: Tik asis nebū ies eidas, Vilnius: Ei koma.
JS – S ielkūnas Jonas 2009: Ly ika. Rink inė 1–2, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla.
K – Kajokas Donaldas 2002: Lie aus migla Lu kalne, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla.
KE – Kajokas Donaldas 2012: Eže as i ki i jį lydin ys asmenys, Vilnius: Ty o alba.
KK – Ka aliauskai ė Ak ilė 2020: Kūnai, Vilnius: BALTO leidybos namai.
KM – Daujo y ė Vik o ija 2009: Kalba i jos menas, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i
au osakos ins i u as.
KPN – Ka čiauskas Mykolas 2007: Kada pa siklausim namo, Vilnius: K on a.
LS – S aponku ė Dalia 2007: Lie umi p ieš saulę, Vilnius: Apos o a.
MP – Ma čėnas Aidas 2005: Pasauliai, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla.
MRR – Kajokas Donaldas 2000: Mi i eikia udenį, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla.
MS – Ma inai is Ma celijus 1998: Sug įžimai, Vilnius: Ty o alba.
PI/II – Sabaliauskai ė K is ina 2021: Pe o impe a o ė II, Vilnius: Bal os lankos.
PM – Daujo y ė Vik o ija 2001: Pa ašy a mo e ų, Vilnius: Alma li e a.
R – Daujo y ė Vik o ija 2003: Raš ai i pa aš ės apie Jus ino Ma cinke ičiaus kū ybą,
Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla.
JOLANTA VASKELIENĖ
196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
S – Daujo y ė Vik o ija 2002: Sakiniai, Vilnius: Ty o alba.
SN – Daujo y ė Vik o ija 2004: Salomėja Nė is. F agmen o poe ika, Vilnius: Lie u os
ašy ojų sąjungos leidykla.
SR – Sabaliauskai ė K is ina 2008: Sil a Re um, Vilnius: Bal os lankos.
SRIV – Sabaliauskai ė K is ina 2016: Sil a Re um IV, Vilnius: Bal os lankos.
SS – Daujo y ė Vik o ija 2007: Saugan i sąmonė, Vilnius: Dailės akademijos leidykla.
ST – Ga elis Riča das 2002: Sun- zu Vilniaus mies e, Vilnius: Ty o alba.
ŠAMS – Rad ila ičiū ė Gied a 2010: Šiąnak aš miegosiu p ie sienos, Vilnius: Bal os
lankos.
TK – Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as i kū inys, Vilnius: Kul ū a.
UM – Jonuškai ė Bi u ė 2011: Užsags yk mane, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
leidykla.
Vaič – Vaičiūnai ė Judi a 2000: Ske sga ių šešėliais aš a eisiu, Vilnius: Žu ėd a.
VP – Papie is Valdas 2010: Ei i, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla.
LITERATŪRA
Aleksai ė Agnė 2022: Lie u ių kalbos naujažodžių da yba (2011–2019 m. Naujažodžių
duomenyno pag indu): dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Amb azas Saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Amb azas Saulius 2011: Būd a džių da ybos aida, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
Baayen Ha ald 1991: Quan i a i e aspec s o mo phological p oduc i i y. – Yea book
o Mo phology 1991, eds. G. Booij, J. an Ma ie, Do d ech : Kiuwe , 109–149.
Baue Lau ie 2001: Mo phological P oduc i i y, Camb idge: Camb idge Uni e si y
P ess.
Booij Gee 2005: The G amma o Wo ds. An In oduc ion o Linguis ic Mo phology,
Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
S aipsniai / A icles 197
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
B own Kei h 2005: Encyclopedia o Language and Linguis ics, 2nd edi ion, ed. in chie
K. B own, eBook, San Diego: Else ie Science Imp in ; Else ie Science & Technology
Books.
DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
G eenbaum Sidney 1996: The Ox o d English G amma , Ox o d: Ox o d Uni e si y
p ess.
Jakai ienė E alda, Laigonai ė Adelė, Paulauskienė Aldona 1976: Lie u ių
kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas.
Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių
uni e si e o leidykla.
Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2014: The Ox o d Handbook o De i a ional
Mo phology, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, sud. K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008.
LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
Miliūnai ė Ri a 2015: Naujažodžių a anka i pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių
duomenyne. – Leksikog a ija i leksikologija 5, 161–184.
Miliūnai ė Ri a 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyne. – Bend inė kalba 91, 1–21.
Mu mulai y ė Dai a 1997: „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ eiksmažodinių
daik a a džių seman inė i s a is inė analizė (p iesagos -imas / -ymas i
galūnės -a ediniai): dak a o dise acijos san auka, Vilnius.
Mu mulai y ė Dai a 2016: Naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų
pe spek y os. – Bend inė kalba 89, 1–27.
Mu mulai y ė Dai a 2021: Daik a a džių da ybos i mo emikos y imo pe spek y os
(Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Pе uхinа I inа J. 2007: Первухина, Ирина Ю. Продуктивные типы и модели
современного словообразования (на материале Нижегородской прессы конца XX –
начала XXI века) [P oduk i nye ipy i modeli so emennogo slo oob azo anija (na
ma e iale Nižnego odskoj p essy konca XX – načala XXI eka]: диссертация канддидата
филологических наук [disse acija kandida a ilolologičeskix nauk], Нижний
Новгород: Нижегородский государственный университет им. Н. И. Лобачевского
[Nižnij No go od: Nižego odskij gosuda s ennyj uni e si e im. N. I. Lobače skogo].
JOLANTA VASKELIENĖ
198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Plag Ingo 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Plag Ingo 2006: P oduc i i y. – The Handbook o English Linguis ics, eds. B. Aa s,
A. McMahon, Ox o d: Blackwell, 537–556.
Ružė Albe as 2008: Lie u ių kalbos mo ologija 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Soida Emīlija 2009: Vā dda ināšana, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
P oduc i e Types o Noun
and Adjec i e Neologisms
SUMMARY
Neologisms ound in he ex s o Li huanian au ho s we e selec ed as he objec o his
s udy. The a icle analyses su ixed nouns and adjec i es belonging o he p oduc i e ypes
o wo d o ma ion. The esea ch is based on he da a om he s udy o he o ma ion,
seman ics and use o 374 neologisms (194 nouns and 180 adjec i es) belonging o six ypes
o o ma ion. In summa y i can be said ha he o ma ion o neologisms s ill shows he
same p oduc i e ypes o he o ma ion o su ixed nouns and adjec i es, he main ea u es
o he o ma ion o neologisms also emain unchanged.
Neologisms o all ypes o o ma ion a e usually based on he base wo ds p o ided in he
sou ces o lexicog aphy, hus, hey a e i s -le el de i a i es ( hey make up 77 pe cen o all
neologisms). Twen y- h ee pe cen o neologisms a e based on po en ial base wo ds and a e
mos ly second-le el de i a i es. The s udy o a ious neologisms – bo h p esen ed in he
Da abase o Neologisms o he Li huanian language and collec ed om ex s by Li huanian
au ho s – e eals a gene al endency ha in o de o nominally name an ac ion, he use s
o he Li huanian language mos o en c ea e lexical uni s acco ding o he usual pa e ns o
wo d o ma ion and ha he sequence o he mos de i able ypes o e b abs ac s p esen ed
in g amma s (-imas/-ymas, - is) emains he same. The nominal ypes o neologisms a e
a anged acco ding o p oduc i i y in he same way as indica ed in he g amma s: -umas,
-ybė, -ys ė. Al hough he s udy o he neologisms eco ded in he Da abase o Neologisms
o he Li huanian language has e ealed a sligh ly di e en sequence o de i able a ixes,
he h ee mos de i able ypes emain unchanged. Al hough he neologisms o he abs ac s
o e bs and nominals do no in p inciple di e om eal de i a i es, a conside able pa
S aipsniai / A icles 199
P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių
edinių naujada ų ipai
o hem a e o med om po en ial base wo ds: such a e 63 pe cen o he -imas/-ymas
de i a i es and 52 pe cen o he -umas de i a i es.
The mos de i able ype o adjec i e neologisms is he su ix -iškas, -a. Neologisms o
his ype a e mo e o en o med om nouns deno ing li ing hings ( hey make up 60 pe cen
o all he adjec i es). A endency o be based on wo ds wi h a a he complex mo phemic
s uc u e is becoming p onounced. The p oduc i i y o he ype o he su ix -iškas, -a is
also e idenced by he abundance o abs ac s wi h -umas made om he po en ial -iškas, -a
adjec i es: 45 pe cen o neologisms wi h -umas a e made om he neologisms wi h he
su ix -iškas, -a. The absolu e majo i y o adjec i es wi h -iškas a e epi he s wi h a li e al
o igu a i e meaning. Some adjec i es wi h -iškas a e used as hidden compa isons. In
addi ion, neologisms wi h -iškas comp ess he ex .
The meanings o he neologisms become clea om a minimal o wide con ex .
P oduc i i y o he ype and knowledge o analogous eal de i a i es also helps us o
unde s and he meaning. Al hough a la ge pa o neologisms can be conside ed po en ial
de i a i es, ne e heless, some o hem ca ch he eye o he add essee, hey a e no ypical
because o a po en ial base wo d o because o a ypical usage. Some imes neologisms also
ha e he unc ion o linking he ex and a e o en used o a ious epe i ions.
A o al o 21 neologisms a e no lis ed in he suppo ing dic iona ies, howe e , hey
a e eco ded in bilingual dic iona ies – i would be wo hwhile o lexicog aphe s o pay
a en ion o his. Ten neologisms a e al eady p esen ed in he Da abase o Neologisms
o he Li huanian language, which means ha hey a e also used by o he au ho s. The
a en ion o lexicog aphe s should also be d awn o hose cases whe e he dic iona ies
con ain de i a i es, bu hey do no con ain hei base wo ds.
Į eik a 2022 m. ugsėjo 12 d.
JOLANTA VASKELIENĖ
Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija
Vy au o g. 84, LT-76352 Šiauliai, Lie u a
jolan a. aske[email p o ec ed]u.l