190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-5026-4667 El núme o de iden i icación de la emp esa en que se encuen a el usua io es el siguien e:
Mokslinių in es igaciones di ecciones: accen ología,
dialec ología, e noling is ica, lexicog a ía.
DOI: doi.o g/10.35321/all89-09 El Consejo de Adminis ación y Adminis ación de la Unión Eu opea (CEA) ha decidido ap oba el Reglamen o (CE) n.o
VIETINK KIRČIAVIMO
POLINKIAI SUET AUKŠTAIČI
ŠNEKTOSE
Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases
in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s
ANOTACIÓN el
Basándose XX a. segunda pa e XXI a. comienzos esc ibi a i os uen es se analizan
aleg niuoja i os palab as de ici o es unasaskai os y plu iskai os inesy o e ilia i o o mas
de ki chiación polinkia pie ų aukš aičių pa a mėje. A igosnij p e ende sinc oniniu pun o de
is a desc ibi peculia idades de ki chiación de los ica ios, explica explica acen uación
a iación causa, es ablece en la misma šnek oje accen adas a ian es u inčių o mų
a ealiną papli imą. El es udio mos ó que los pincha imien os de los ica ios usados en la
pa a mía de los al os aicios del su ienen in luencia de la accen uación analogía, semán ica,
polinkis en accen a o io a ian iškumą y oksi onezę. Paaiškėjo, que d ejopai ki chiuojamas
o mas de ie ido es más ecuen emen e insc ibidas pie aka inėse y pie inėse šnek as.
ESMINIAI VOODŽIAI: pie os aukš aičių pa a mė, ie ininkas, ilia y as, inesy as,
ki čia imo a ian e.
ANNOTATION
The s udy del es in o accen ua ion pa e ns wi hin he loca i e cases singula and plu al inessi e
and illa i e in he Sou he n Aukš ai ian dialec . I d aws upon w i en sou ces spanning he second
hal og he 20 h cen u y o he ea ly 21s cen u y. El a icle iene como obje i o desc ibi he
accen ua ion ea u es o he loca i e cases om a synch onic pe spec i e, explain he easons
behind accen di e si ica ion, and map he a eal dis ibu ion o accen ed a ian s wi hin he same
subdialec . The indings e eal ha he accen ua ion o loca i es in he Sou he n Aukš ai ian
A ículos A icles 191 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
dialec s is in luenced by accen ua ion analogy, seman ics, and a endency o accen ual a ia ion
and oxy onesis. In e es igly, i eme ged ha loca i e o ms exhibi ing dual s ess pa e ns a e
mo e p e alen in sou hwes e n and sou he n subdialec s. KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian
subdialec , loca i e case, inessi e, illa i e,
accen a ian .
ĮVADAS
En la li e a u a académica mucha a ención dedicada a las palab as anquiišanaliza ę
ninkų a osenai pie ų aukš aičių šnek ose ap a i. Dialek ologai gana išsamiai
inesy o ( idaus esamojo ie ininko) y ilia y o ( idaus einamojo ie ininko) semán ica,
azones de neu alizaciones signi ica i as, o mų g ama ines mo emas y papli imą
pa a mės plo e (Zinke ičius 1966: 201; 1980: 196 197; 2006: 145 146; LKA III, 48 žml. ; Rosinas
1995: 74; Tuomienė 2010: 7980; Ka aciejū ė 2013: 5051; Leskauskai ė 2016: 242; 2022: 2832;
7778; Ka dely ė-G ine ičienė 2022: 6169 y k .). Mágicamen e has a šiol i i polinkia de
ki chiación de ie ame icanos. En la desc ipción del su de al š aičių accen uació
sis ema se ha p es ado a ención sólo a es as linksnių o mų ki čia imo a ian es1 y
e esnius casos a osenos (AukT 31; Ragaišienė 2010: 14, 129; plg. da LKA III 55)2.
Obje i o del es udio, mé odos, no edad y ac ualidad. El obje i o del es udio
sinc oniniu pun o de is a desc ibi los ca ac e ís icos de los icinales de
ki chiación su os alch aičių pa a mėje, discu i sus accen uaciones polinkius.
Obje i os del es udio: 1) elabo a en las uen es in es igadas encon ados
aleg osnioja i os palab as de los ica ios o mas de conjunción; 2) de e mina los
a ealus de p opagación de las di e sas c uciables o mas; 3) explica las posibles
azones de la exis encia de a ian es de ki chiación. Lle a a cabo el es udio em asi
desc ipomuoju y in e nas mé odos de econs ucción. Mé odo de econs ucción
in e na es ablece an icua ios a ian es de ki chiación, explicadas posibles p esunciones de g e ybių a mínicos exis is.
Realizado el es udio es nue o y ac ualus. El a ículo, basado desde odo el su de al is aicios a lo
la go de más de 60 años, ecopila ma e ial po p ime a ez en la 1 Ling is inė li e a u a a ias eces
ki chiadas palab as y sus o mas llamadas a ian es de ki chiación (Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius
1979: 91 y k .), accen ís icos a ian es (S und 1995: 22), ki chiación g e imismo (Pake ys 1994: 7) o
ki chiación g e ybėmis (Mikulė, Pake ys, as) y ki čiación (akcen inė) g e g e 2010 (Ragaišienė 2010;
S undžia 2007: 8). Au o ė sa o da buose laikosi adicijos e minus ki čia imo (akcen inis) a ian-
plg. da S und 2009:
66).
2 Žane a Ma ke ičienė du an e discusiones cien í icas es señaló a ención que al es ablece la
palab a ki čiuo ę no cabe basa se sólo en o mas de icido es, ya que su ki čiación puede di e i de
o os linksnių o mų, i. i. no siemp e mos a pa adigma acen ua i a.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX en la misma šnek oje o ma de di usión de las
ap ašomi linksniuojamųjų žodžių ie ininkų ki čia imo polinkiai, pa eikiamas
que con ienen accen es de a ian es. Es e es udio debe ía p incipalmen e se
ele an e a los in es igado es del cambio de polinquias y acen uuación de a menes
ki chiación. Espe a que enga y u ilidad p ác ica de los edac o es de dicciona ios
in e mínicos dialec ólogos y lexicóg a os. XX a. segunda pa e […] XXI a. comienzos
Šal iniai i i iamoji medžiaga. S aipsnyje nag inėjami duomenys su ink i iš
esc i ines uen es y pe sonales ka o ecas. Medyiagos base la cons i uye XX a. 67
deš. p epa ados es a ada més šnek os desc ipciones de lingüís icas
peculia idades3, de allados dicciona ios de ansminio (d i omio Pie inių pie ų
aukš aičių šnek ų žodino, D uskininkų a mės žodino y el p epa ado Li uanian
Lenkinių šnek ų žodino ka o ekos) y ecopila o ios de ex os de ansminio (leidinių
o šnek os eks ai, Ma cinkonių šnek os eks ai, Sei ijų šnek os eks ai, Leipalingio
Kučiūnų k ašapylinkių eks ai, Šub endės apylinkių eks ai, Lie u ių a kių eks ai
1. Bala na (Va ana as), Ramaškonių šnek os eks ai y Lenkijos lie u ių šnek ų
eks ai) da os. En el es udio incluidos ch es oma ijoje Li u ias de la lengua, Li u ias
de la lengua c es oma ijoje y Žane os Ma ke ičienės publicación de los ex os de
los a minos Aukš aičių pi mojoje pa e publicados hechos de los ex os a minių
pie ų aukš aičių. También se basa ambién en el dicciona io de la lengua Li uania, en
abajos de dialek ólogos y en la ca aque a pe sonal encon is da os de los
šnek os in es igados4. Me aliagos enida de odo pa a més aco a, pe o
p incipalmen e de la sudocca inesa pa e. Apibend inando ecopilados da os puede
a i ma se, que sus su icien es ica ios ki chiación polinkiam pie os akš aičių
pa a mėje ex i pa . Juolab que esc i os uen es bien e lejan pa a més acen uación peculia idades.
en las uen es in es igadas 585 palab as aleg niuojan es se encuen an al ededo de 3300 ie ininkų
o mų (ž . len elę)5. Más de la mi ad de las palab as ellas za ec adas po a ios o a ias eces,
quin adalio de palab as solo una o dos eces, plg. k áu u ė k áu u ėj Dbč (ŽPP I 522), Bl T 29, S jT 170,
LLŠT 104, Š (LLŠK K), Rdm, 205 k áu u ėn D sk 16, 16, Dn , Kb, Kn (ŽPP V 522), Nmn, L (AukT 184, 196), KčT
165, 168, RamT 135, LpT 166, Dg, Al (LKSK), Bd, Rdm, K , Š, Š, Š, Š, Spu ėsa, S c (LKS I 522), KT, Kč , Kš, Kš, K ,
L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L ,
L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L ,
L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L ,
L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , L , 4 De abajos cien í icos a in es igación incluidos
au o es de apun a o de g abaciones de sonido ecopila hechos. 5 En es e núme o no incluídas
ecuen emen e u ilizadas sup ie eiksmėjusios ilia i os o mas laũkan laukañ, ó an o añ, šónan šonañ
y k . / / Noį ac as y uen es encon adas kelias sup ie eiksmėjusios alia i o 6 A menudo a o
o mos namópi, namepi, udenióp i k .
palab as de los locales usados en šnek oje puede se paludidas no una ez.
A ículos A icles 193 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
b udynañ ‘neš a ume, pu e KčT 362, kškoj ‘šlaunyje Rdm y k .7 Sob e dos
ečdalius zap ašy ų a osenos casos o man daik a a džių ie ininkai. Palygin i a
menudo es as o mas linksnių se usan y į a džių k as, -à, koks, -ià kókis, -ia, às, -à,
oks, -ià ókis, -ia, ci a džių p mas, -à, añ as, -à. Las polinkías de los a enos de
las o mas de los šnek ininkų de los luga es al os es án sepa adas (ž . len elę, plg.
Leskauskai ė: 2022 2324). P incipalmen e encon ada daik a a džių, señalincios
no uosos obje os, unaaskai os ilia i o o mų k yp čiai y luga ai eikš i (plačiau ž .
en pa , 2829). Más que un e çdalí de sus ancias cons i uye singula askai os y
múl iplesiskai os o mas inesy o. Ilia y o plu aliskai a su os alš aičių šnek os se
u iliza bas an e a amen e (ž . len elę). Ti iamosios ma e ia base de p oduc iųjų a,
a2, ā y ē kamienų linksniuojamųjų palab as de los ici o es o mas. Linksnis Skaičius
LENTELĖ. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų dažnis
Kiekis Va osenos ejemplos
Inesy as
Vieni a 652 ežimùky, idu ỹ, an õjaska
kaimynỹs ėj(e), ežimùke pi mamè, ši õj,
an ojè, pi ma bu nõj, da žè,
ši a / /
Daugiskai a 583 akýsa, gal ósa, gy uliúosa,
k aujúose k aujuõs, ml uosa, sõduosa sõduose
sõduos, jaunúosa, jaunósa, an úosa, an ósa,
ke u esa, ši ósa, ši úosa /
Ilia y o
Vienaskai a 1910 akiñ, káilin, kepalañ, mėšlynañ, andeniñ,
ziemõn, an añ, an õn, ši añ, ši õn
Daugiskai a 145 paklõ ysna, añkosna, ugiúosna,
šónuosna, senúosna, ši ósna, ši úosna, okiúosna,
pi mósna, búl ėsna, du ýsna, g kiuosna,
okiósna
Del o al: 3290
El ma e ial insc i o con i ma dialek ólogos de e minados po los o mados de los ie ame icanos
ada mamien o a ealinos di e encias (plačiau é. Leskauskai ė 2022: 2830). En oda la á ea p e alece
singula askai os o mas ilia i o, g e a sus u ilizadas o mas inesy o papli usios desiguodai:
pie aka inėse šnek os ellas o man cua oadalį, me idional a eale sob e seisš adalį casos.
Daugiskai os ila i os o mas, puede deci se, ya no ojadas su occa inée en pa e del á ea, sólo
pa o enios casos as a 7 Ap ašan ki čia imą ansk ipcija no es á ac uali, po lo an o ejemplos se
p opo cionan gene ines Li uanies lengua esc i osims ( aip e i ándose de la misma palab a y sus
o mas p esen ación a ias eces di e en e ansk ipcija). Fo mes de ie niko p iegaidés indicadas
neko eguo os.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX en el su a eale, cuan o mejo es a
plu aliskai a man enida en las no es e io es y i inas šnek os (plg. en ibid, 29).
VIETINK FORM
ACCENTUACIJOS POBÚDIS También
Más de la mi ad de la supe icie de los alz aicios se ki chiuojan según el mismo
acen amien o del modelo que y de o os linksnių kamiene o galūnėje, ej.: klpa (1),
klpoj Kb (PPŽ I 49 Kb, Kn (PPŽ I 49 Kb), Rdm, Lzd, Vs, klpose Pns, P l (LLŠ K), K kš
(PPŽ I 49 Kb), Kn (PPŽ I 49 Rdm), Lzd; m , miškè Kn , Dbč, P č (Ž I 662), B č, Nmn, Lš
(LPP 370, 382), Dsm (AukT 168), LpT Ožk, Pns (LLŠŽ K), Bd, Rdm, Vs, K kš, miška Š n ,
Pnč, Kpn, Z , M c, Dbč, Ms , Kn l, Kb, M d (PP IŽ23, 6666 B , Auk, B č, P l, Vs, J ,
Lš, Lpl (LPP 3613) 238, D (AukT 168), S jT 99, 189, 145, B , Rm, Lm, L, Vs, Sm, Š, Š, Š, Š,
Kp, K, K, K, K, K, L (Z), L (Z, K), K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K) los quei onai suelen man ene kamieno ki į, po ejemplo: k mas (1), k me
kúose Kb, Kn , P č (PPŽ I 663), KčT 330, miškuosà M c (PPŽ I 663), miškuosè
P l (LKŽ8), K), k man Vžn (LKT 378, Vs, Kpč, k muosa P č, Kn l, M c (PPŽ I 5289), KčT
349, RamT 117, k muose Eg, Pns, Šlk (LLŠ I KŽ), Rdm, Lzd, k muñosna Rud (PPKK I
565, 528), RamT; 360, Leskoj; M c (PP II 319), Ag 123, KPP, Kns (LLŠ), M l, D sk, Lk,
Lk, M k (LKŠe), M k, M k, M k, M k, M k, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk (Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk (3), gal à gal õj S jT 205, 450), Rdm, kampañ D skŽ 135, Ms , Dbč, M d, Rud,
Mnč (PPŽ I 450), Pns, Šlk, Ožk (LLŠŽ K), Kpč, Vs, Lp, kampúosa D skŽ 135, M c (PPŽ I
Lš (AukT 216), Š T 80, M cT 46, Eg, Ožk (LLŠŽ K), akýse Pnč (AukT 207),
450) y k .
K , Šlk, P l, Pns, Ožk, Ž (LLŠŽ K), Bd, Lzd, Vs, gal õn D skŽ 92, Š T 149,
Pns, Eg (LLŠŽ K), K kš, M l, Rdm, gal ósa K kš; kapas (4), kampè Rud (PPŽ I
(plg. LKA III 54).
Las es an es palab as (daz eces daik a a džių) acen uación de o mas de los ie ido es
a iai uja. Maždaug ečdalis sus ki čiuojamos d ejopai como y o os linksnių o mas, ej.: balà
bãloj Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Bd, Lzd, bãlon Kn (PPŽ I 8 Nus a an pa adigmas de palab as ki čiación
em asi sólo pie ų aukš aičių pa a mės (2), da os.

S aipsniai / A icles 195
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
95), Rdm, M l, bãlosa D skŽ 27, Kn , P č (PPŽ I 95), Š T 90, D č (LLŠŽ
bã,lose Pns, Šlk (LLŠŽ K), Kpč, bãlosna D skŽ 181 balà (4), balõj Dg, Al (LKŽ K),
balõn Rud (PP IŽ 95), balósa Dbn (PPŽ I 95), balosè Spg, dák è D sk, S j (LKŽe), Pl,
Šlčn, Vknng, V (TA) da M c, M c (LKŽe), M, Kč (TA), da Ag ik eñ Ram 141, 165 , K
(LL K), Rdm, Kpč (I), Dg (A), K (A), Da, K, K, K, K, K, K, K, B, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, oks, -ià (4/3), al P l, okiõj Bd, alñ Kn , Ms (PPŽ II 616), Pns, Ag (LLŠŽ K), Rdm, Kpč, Lzd, M l, Spg, Al, T ak, o-
kiúosa M l, Kpč, okiúosna Dn (PPŽ II 615), Kpč / ókis, -ia (1), ókian Vlk, Dg,
T ak (LKŽ K), Rdm, ókiuosa V n (LKŽ K).
Dalies palab as a iaciones sólo o mas de los ica ios ki čiación (ki ų linksnių
akcen inių g e ybių neuž ašy a). Las d ejopai ki chiuojamos no de odas las
o mas de los ecinos, sino de uno ( ienaskai os o muchosiskai os inesy o y (a )
ienaskai os ilia y o), plg. da kama à 130 (4) ‘sandėlis, kama õj KT 78, RamT, Vng
(L8), 37 Ag (LLŽŠ K), Al, P l (LK K), Rdm, Rud, kama õn, Ms (PP I), ŠKT (KTŠ 44 K), KTŠ
167, LpČ 85, 164, Dg, M k, T ak (LK KPP), K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K Logicamen e
ends ama ki čiuo i y acen uadas o mas de palab as de g e ybių con enidos,
ej.: púodas (1), púode Ožk, Pns (LLŠK), KčT 173, S jT 116, púodan D skž 469, Kn , M g,
Kš, Ms (PP II 302), Spg (AukT 204), Ag (LLŠK), Rdm, Kpč puñoda D skž 287, M l,
púoduosa Ž (PP II 30 KŽK 223, Ag (ŠK), Anal D skž 287, e c. En muchos casos es as
líneas son o mas de la a ian e acen uada p incipal más ex endidas, e.g.: i ù ė
i ù ėj RamT , Pns (LLŠŽ K), Rdm, i ù ėn D skŽ 25, M c (PPŽ II 770), KčT 259,
LpT 133, P l, T ak (LKŽ K), Rdm, i ėse Ožk, Pns (LLŠŽ K) u ė ėj u Ožk
(LLŠŽ K), u ėn Kb, 106 , DPN, M d, (PPŽ II 770), Š u TN, sa Rdm. Po ejemplo,
iejos ba i onos kak à (24) y kup à (24) de las o mas de los icinales ij i minés
Kn , G b, Kpn, M c (PPŽ I 441), Sem, T ak, Dsm, S j (LKA III 54–55), Mcl,
kak ninis ki is, plg. kãk oj Rdm, Kn (KT 369, Ožk (LLŠŽ), kãk on D skŽ 132, L 38pl,
Kpč, Dg , V s, Auk (TA), Sn, Šlk (LLŠŽ K), M l, S j, V n kak õn Sem, T ak, D, S j (LKA
5455), LLŠT 202, Kp onč, Vlk, K k, V, Vs, Kpč, Kup õn, Sm 819. Cabe a e e que
discu idos polincias de acen uación de ica ios son ca ac e ís icas an o de bískiemenies como de pliaskiemenies
linksniuojamiesiems žodžiams.
9 Debido a es os diik a a dzos a ibución pa adigmas de ba i onino ki čiación é. Būga
1961: 73, 710; Zinke ičius 1975: 19; Ragaišienė 2010: 30 y allí mencionada li e a u a.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Vienaskai os inesy o o mas de ki chiación polinkiai. en las uen es
in es igadas es as o mas de encuen an ela i amen e pocas
(ap oximadamen e 20 % de casos a osenes, éase abelę)10. D ejopai kamiene
y galūnėje ki chiuojamas inesy o o mas insc ibidas ela i amen e a amen e,
ej.: comienzià (4), comienziõj s a jè LpT 139, Rdm, Bd p ãdžioj Vs. Más
ecuen emen e sus a iiamen e ki chiuojamas palab as, con enedo es
acen en es de g e ybių, ej.: skỹ ius (2), skỹ iuj Bd, 195 Vsùj Ožk (ŠŽ K), sodži Pls
(LKŽe), ŠŠ (LL K) K11 Šľukči / sõdžiù (2), sõdžiù RamT, as (2), as (2), as, alsčius,
als, als (4jùjùk ŠŽ K) OŽL las acen uaciones polinkie ípicas a kamieno de
segunda y (a ) cua a ki čiuo ės inesy o o mas, una de las a ian es de las
cuales se ki chiuojama šaknyje, e.g.: kiẽmas (42), kiẽmè Rud (PP I 49 Ldz (AukT2),
Dg un (TA), Pns (LLŠ) K, K kškiẽme12 T ak (LŽ K), Pns (LLŽ K), Bd, miẽs (2), K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
Onš (LKŽ K). En la li e a u a lingüís ica de es os daik a a dos uniscai os icininko (así mismo
įnagininko y mul iskai os galininko) kamieno ki is pi miauki čiación ipos de coloninio y galūninio
sia siejamas su mo onologiniu akcen inės pa adigmos išlyginimu, . y. d iejų
modelio o ma imusi (plačiau1997. Mikulėnienė 1996 U bana: 6061; Tuomienė 2005: 6569; ž ičienė 2005:
106107). Ap a iados o mas de d ejopas ki is puede se nulem o no solo polinkio exligin i pa adigma de
palab as aleg niuojan es sla as lenguas ejempla u. De los da os desc i os se e que kamiene o mas
ki chiuojamas insc ibi se no un solo pe i ejés y con unaaskai os ilia i os o mų acen uación (abu
ie ininkai u ilizados an o Ki čio luga y seman ines en o no coincidencia puede se una de las
inėse šnek ose. Inesy o o mų d ejopas ki is, kad i ne iesiogiai, gali bū i susi-
azones, lemian es inesy o a aimien osi de a osenes. 10 Po ejemplo, en los ela os
k ypčiai, iek ie ai eikš i), plg. blidas (2), °blide / bliūdè i blidan / bliūdañ.
au obiog á icos a menudo us ojamų diskiemenių u kamieno daik a a džių, žyminčių negy uosius
objek us, insc i a sólo pocasolika o mų, ej.: ámžiuj M l, pẽčiuj S jT di ección y luga .
140, Ag (LLŠŽ K), K kš i k . Labiau papli usios ienaskai os ilia y o o mos, ku iomis eiškiama
11 Jų acen uación a iación es á dic aminada de los mismos acciones como y o os aleg nių o ms (plačiau ž .
Ragaišienė 2010).
12 Senclu ° señalida nepa adigminė o ma.
A ículos a ículos 197 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
Ap a iamos palab as de inesy o acen uación ac úa y y aujan e o os ienaskai os linksnių o mos
kamieno ki is, plg. šiẽns, šiẽno, šiẽną, °šiẽnu, °šiẽne. Es o con i ma y an osas ki čiuo ės p eesagų
-(i)ukas, -(i)ukė, -u ė y - u ė edinių šio linksnio ki čia imo polinkiai. En la zona al a del su , puede deci se,
inesy o o mas apibend inusios kamieno ki į, ej.: k ajynùke ‘pušynėlyje Šlk (LLŠŽ K), namùke T ak (LKŽ
K), sandėliùke ežl, ežimùke Lzd, M l, kama ùkė(e) Al (LKŽ K), dėžù ė(e) Dg (LKŽ K), M l, pa duo ėj (e)
Rdm y M ., plg. p iesago ki čiuojamas namùje o k, kama ùkan, iliumkan, kama ùkėn, dėžù ė, k n. En los
no o ien es del su de alz aicias y en las šnek os de los li uanos de Polonia apesagas -uk edinių
ie ininko acen uación, que y indi ec amen e, e ec o puede hace del a2 kamieno pasadolin as o ma
con g ama ine mo ema -y, plg. kamba ùky (i kamba ùki), ežimùky (i ežimùki) Pns (plg. Leskauskai ė
2022: 78). Ap a iamen os ē kamieno daik a a džių inesy o kamieno ki chiui ija se a o ankias
condiciones cons i ué su umpėjusių ( iena okalių) o mas adquilamien o, plg. handù ė handu ėjè
handù ėje (2), → handù ėj Rdm. En la pa e me idional del á ea se encon ó a amen e us ojos,
nepa adigmínicos p oduc iųjų ā y ē kamienų inesy o o mų, ej.: lepa liepõj Bd, ka ūnà (1), ka ūnõj Vng,
kál ėj kal j KčT 87, klùmpė (1), klumpjkšl, as inė (1), ais inj M . K ak. Su apa ición explici ado
p incipalmen e a es os šnek os ca ac e ís ico polinkiu en accen a o io a ian iškumą y oksi onezę.
En algunos casos el g e iminis ki is puede se y nulem o del mismo ipo de do ación acen uación
analogías, plg. du pinj, da žinj, ó esumido según p eponde an e unaskai os ilia i o o mų akcen inį
modelį, plg. bačká (4) ‘s a inė, bačkõj LLŠT 148, Šlk (LLŠK), Rdmpojčkon M c (ŽPP I 91), lepa (1), lepoj liepõj
Bd, lepon liepõn P č (PP 57 I Bd) / bãd. Nó ese que a los mencionados inesy o o mas de ki cio a iación
di ec amen e pe i kokie pequeños pája u os Bd y Mūs liepõj bi ės sėdi, medų ima Bd. Del ma e ial
disponible se en dos cosas. P ime a, d ejopai c uciables palab as en muchos casos más comunes de la
a ian e inesy o del c uciamien o p incipal, ej.: koks, -ià (4), koki Al, T ak (LKŽ K), Rdm, kokiõj Ožk, Pns
(LLŠ K), M l, Spg, Vs kókis, -ia, kókiam Bd, kókioj Onš (LKŽ K), pi ki (2à), pikioj M c (ZPP II 22 Dsm (AukT 166),
bãčkoj S jT 113, bačkõn M c, Rud (PPŽ I 91), KčT 166, RamT 235, S jT 227 /
RamT 129 K, Onš, M k (LKŽ K), Ramlk V V 154, Ramk (LKŽ V ). Segundo, ci kum leksinio kamieno palab as de
es e aleg nio o mas ends ama ki čiuo i es a iai, . y. apibend in i kamieno ki į según ba i oninio
nesie inas su eikšmių neu alizacija – jos a ojamos ie ai eikš i, plg. Lepoj
ki čia io modelį. 13 Su alš aičių plo e p iesagų -(i)ukė, -u ė y - u ė ienaskai os inesy o
uni e somamen e u ilizadas o mas su umpėjusios. Es e aleg nio d i ocalés o mas como g e imines
se insc iben bas an e a amen e.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 198
Vienaskai os ilia y o o mas de ki chiación polinkiai. Su al os aičių šnek os pa icula men e
ecuen es u ilizadas su umėjusies unisaki os o mas ilia i o k yp čiai y luga esai eikš i
(elles cons i uyen al ededo 58 p oc. casos a osenos, é. abelę). Maždaug ečdalio palab as
de es e aleg nio o mas iene ki čiación g e ybių. Más de la mi ad de ellos ki chiuojan d ejopai
como y o as o mas de izquie da, e.g.: dù pinė dù pinėn ŽV (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, l (1), du pin (3a),
du pinn Sn, Pns (LLŠŽ K)14, as as (2a), ab, Rud, M c ( K IIŽ 314), V n (LKTCH), Pnč, M c (AukT6), 20 22
93 T 119, añis a M (PP IIŽ Šónas, - ed (3), Rdm, L, K, Lpč, Vs, K, edonč, K) K edončón, - edon, K K K
(K (K, B, T, T, T, Rdm, T onč). Más a iai oja p oduc iųjų a, a1, ā y ē kamienų palab as de o mas de
ki is. Nep oduk y iųjų i, u y u kamienų daik a a džių an inių ilia y o o mų as a nedaug. Más a
menudo ellas iendensa c uciua según p incipal (ne damen e más iejo) a ian e pa adigma. Po
ejemplo, ba i ono ugus (2) u gùs (4) ilia i as ki čiuojamos sólo šaknyje ( as i 46 casos
a oseno)15/ Diskiemenios u kamieno daik a a džių spiečiùs spiẽčius y sodžiùs sõdžius
pa a mėje más ex endidas o mas de ki čiación la ūnico spiečiuñ y sodžiuñ (53 casos de 68). de
palab as que no con ienen g e ybios, ki is p incipalmen e cla iin inas analogía, i. i. si sie inas
con los pas o aus de los nobles de los pue os y al ez ki čia io modūn (2), po ejemplo: ã as,
ã an P l (LK KŽ), a a 911, a a Šñ T6, lángbàas S ññ S Ž 48, G b, Rud, M c, Kš (ŽPP I 55 P l (LLŠŽ
K), Rdm, M Lzd, Kž, Kžl lápppp (3), M 23, K k, ongan, D n 4Žb, S c, Ms (Ž 629), N, Lj, Lj (AA, T, T,
184, 215, D, T, T, T, D, T) S ž, S k, S k, S k, 34k, 34k, 34k, 34k, 34k) De la ma e ial disponible se puede
e que, además de analogía, a los o mos de discusión pueden a ec a al ci cunchia amien o
ambién o as accionesẽmė o ma de ci cunchia amien o galūnico bajon D sk, R n (LKŽe), plg.
bajos R n, Kb, M k D sk (LKŽe), R n (AukT 230), Pls (TA), puede se pa eldi a del seno (plačiau.
Rinke ičius 2009: 90; Ragaišienė 2010: 90 y la li e a u a allí mencionada). Ba i onų miẽs as y mókslas
ilia y o galūninis ki is, ko ge o, nulem as polinkio nujai į a mes a ėjusius žodžius ki čiuo i
galūnėje, plg. miẽs an Dbč, D ž, Rud, M c, Ms , Ž (Ž I 652), S jT 146 Knñsla (Ž I 652), Pnč (AukT 21 Bd,
Kpč, mókslan Vs D ž moksk 214, Kb (LKT 391), Nmn, 14 Plg. galūnē ki čiuojamą iene a o mą du pin
niai. Be o, an iniai a ian ai gali bū i a si adę ski ingu me u. Daik a a džio
Š Š Šj n (AukT 193). 15 Po más sob e la palab a u gus pa adigmas de c uzamien o a iación
éase. Ragaišienė 2010: 107 y allí mencionada li e a u a.
16 Su alš aičių plo e o os de es e daik a a džio muchosiskai os linksnių galūninio ki čiación
o mú ne as a.
17 Šaknies ki į puede palaiky i skolinio iẽd as a menudo us ojamų o mų iẽd an acen uacija.
A ículos A icles 205 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
IŠVADOS
A likus su os al š aičių pa a mės XX a. segunda pa és XXI a. comienzos
uen es encon adas de aleg niuojančių palab as icininkų ki čiación análisisę
da y inos es as conclusiones:
1. Más de la mi ad de los esquenec os de los al os al os se ki chiuojan po uno de
los pa adigmas de acen o: ba i onai kamiene, oksi onai galūnėje. Las es an es
palab as de los ica ios o mas de ki chiación a iai uja. Maždaug ečdalis sus
ki čiuojamas d ejopai como y o os aleg nių o mas. Dalies palab as a iaciones
sólo ki čiación de los ica ios (ki ų linksnių o mų akcen inių g e ybių neuž ašy a).
Su aukš aičių šnek ose ne e ai d ejopai ki čiuojamas no naskai os ilia y o)
isų ie ininkų, o ieno ku io ( ienaskai os a daugiskai os inesy o i (a ) ie-
o mas. Más a iamen e a ía de p oduc iųjų kamienų daik anos cualquie a de
a džių ienaskai os ilia y o o mų ki čia imas.
2. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų ki čia imas nulem as ne ie-
azones, y de odo su complejo: 1) o os linksnių ki cio luga y (o) da ybos ipo
ki čiación analogías; 2) semán icas ( o mas de ic o es aho a usadas pa a
luga es y k yp čiai eikš i); 3) aleg niuojales palab as su os alš aičių pa a mėje
ki čia imo polinkių (accen inio a ian iškumo i oksi onezės). Vienaskai os ilia i o
o mas de acen uación puede ene inclínis los cambia p elinksninėmis
cons ucciones con p elinksniais in, an + galininkas, exusa o mas de con
d i ocalėmis y aco adas ( iena okalėmis) g ama icales mo emas compe encia y
k . 3. Linksniuojamųjų palab as de d ejopai ki čiuojamas ie ininkų o mas
papli usios odo pie ų aukš aičių pa a mės plo e. Es as o mas de más as en el
su oes e y en la pa e me idional del á ea. Sin emba go la ma e ial disponible no
indica ien iso aco o, en el cual a ian iškumas como eiškinys, en compa ación
con g e imomas šnek os, es in ensi íssimo. Linksniuojančių palab as accen inio
a ian iškumo cen o conside adoame pie aka inių pie ų aukš aičių plo e
ie ininko o mas de acen uacia no di ie e del g e imų šnek ų.
LITERATŪRA Y ŠALTINIAI
Amb azas Saulius 2010: Daik a a džių da ybos aida 2. Li u ias de idiomas
a dažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos ins i u as. AukT
Ma ke ičienė Žane a. Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Edi o ial Vilniaus
uni e si e o, 1999.
Bl Lie u os a mių eks ai 1. Bala na (Va ana as), pa . E. G ina eckienė, Vilnius:
Séclo y enciklopedías Edi o ial, 1994.

VILIJA RAGAIŠIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a u a edi o ial.
D skŽ Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as. Dicciona io de
d uskininkų a mės, Vilnius: Mokslas, 1988. Ka aciejū ė Vi alija 2013: Va ėnos šnek os
daik a a džių leksinės klasės i hei hie a chija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( oné ica y mo ología),
Vilnius: Min is. Ka dely ė-G ine ičienė Dai a 2022: Konku uojan i loka y inių
kons ukcilie u iu-kalba/a icle/ iew/31440.
jų a osena y ų aukš aičių ilniškių i pie ų aukš aičių pa a mėse: p iežas ys i en-
dencijos. – Lie u ių kalba 17, 61–69. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /
Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika (ki čia imas, daik a a dis,
eiksmažodis), Vilnius: Min is.
KčT Leskauskai ė As a. Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o, 2006.
Leskauskai ė As a 2016: Mo ologicas daik a a džio, į a džio y accionmawo ding
es uc u as. Lie u os a mių kai a XXI a. comienzo: Lenkijos lie u ių šnek os, au . D.
Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 205275. Leskauskai ė As a 2022: del Su al š aičių daik a a džių
g ama icas ka ego ijos, Vilnius:
Ins i u o de lenguas Li u ias.
LKA III Lie u ių kalbos a lasas 3: Mo ologija, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, LKT
1977.
Lie u ių kalbos a mės: ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, K. Mo kūnas,
B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970. LKTCH Lie u os kalbos a mių
ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2004. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G.
Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G.
Nak inienė, e. a ian , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sión, 2018).
P ieiga LKŽ K Lie u os kalbos žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LLŠT
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, pa . A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o,
2021.
A ículos A icles 207 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
LLŠŽ K Lenkijos lie u ių šnek ų žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
LpT Leipalingio apylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins-
i u as, 2018.
Mikulėnienė Danguolė 19961997: Einwi ckung de slawischen Sp achen au die
Lau s uk u de pe iphe en li auischen Munda en. Linguis ica Bal ica 56, 5767.
Mikulėnienė Danguolė, Pake ys An anas, S undžia Boni acas 2007: Bend inės lie u ių
kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. Mo kūnas Kazys 1964:
Desde y ų aukš aičių a mių muchosiskai os inesy o o mų is o ijos. Lie u ių
kalbo y os p egun as 7, 145152. M cT Ma cinkonių šnek os ex ai, sud. A. Leskauskai ė,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2009.
Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa. PPŽ I Leskauskai ė As a, Ragaišienė
Vilija. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2016. PPŽ
II Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 2, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o, 2019. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių ki čia imo
a ian es pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2012: P iesagų -( )inis, -( )inė daik a a džių
ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. Homb e y palab a
14(1), 116123. RamT Tuomienė Nijolė. Ramaškonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o, 2008.
Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų kalbos ki čia imo sis ema: dak a o dise acija,
Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Rosinas Albe as 1995: Bal ų kalbų į a džiai: mo ologijos aida, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Senkus Juozas 1960: Daik a a džių aleg niación kapsų i zana ykų a mėse
b uožai. T abajos de la Academia de Ciencias de la RSL, A se ie, 2(9), 157171.
Ska džius P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani a ios
Mokslų Fakul e o publicación.
Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius.
S jT – Sei ijų šnek os eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2016.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
S undžia Boni acas 1995: Li u ias bend inés sis ema de lengua ki chia, Vilnius:
Uni e sidad de Vilniaus.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus Š T
uni e si e o leidykla.
Š endub ės apylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Ins i u o de la lengua
Li u ias, 2020.
TA Ta mių a chy o man aš iniai šal iniai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tuomienė
Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socioling is inis y imas:
dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Vilnius: Lie u ių kalbos
Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas,
ins i u o. U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių)
onologinė sis ema: ocalizmo y p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u ians kalbos dialek ologija, Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1975: Desde lie u ians his ó icas accen ologías. 1605 m. ca ekismo
ki chiación, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Leidybinis capí ulo. Zinke ičius Zigmas 1979:
Ki čio abs ac ionismo y ki čiación pa adigmas. –
Kalbo y a 30(1), 9093.
Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ias palab as his ó ica g ama ica 1, Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1996: Li u ias his o ia del lenguaje, Vilnius: Mokslo y
enciklopedijas edi o ial.
Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ias a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
VIETOVARŽI SUBREMPINIAI
Ag Agukiai, Lénkija Dbč
Al Aly ùs Dbn
Al Ãlo ė,
Aukš ãd a is, T ãkų . Dg
Bd Bd ie is, Lazdjų . Dn
Bl Bala nà,
B č - Bačiai, Lazdjų . D ž
B Bačiai, T ãkų . Dsm
Č n Či ónys, Lazdjų .
Dubčiai, Va ėnõs .
Dubiniñkas, Va ėnõs .
Aly aũs . Dg Daũgai
Daugi dškės, T ãkų .
Daina à, Va ėnõs .
Bal a ùsija D sk - D ùskininkai
Da žẽliai, Va ėnõs .
Dùsmenys, T ãkų .
D č D a čnai, Lénkija
A ículos A icles 209 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
Eg Eglnė, Lénkija
Gdl Gudẽliai, Šalčiniñkų . Ilg
G b – G ybaulià, Va ėnõs .
Ìlgininkai, Aly aũs . J š Jo ašiai,
D ùsk p opie a ios. Kč Kučinai,
Lazdjų . Kb ẽliai, Va ėnõs . Kn
Kania à, Va ėnõs . Kn l -
Kania lė, Va ėnõs . Kpč
Kãpčiamies is, Lazdjų . Kpn
Kapinškiai, Va ėnõs . K
K ikš ónys, Lazdkšjų . K -
K ei Kabininkų, Lénkija Kš -
Kaš os, Va ėnõs . Kpõs
Lipalingis, D . Lésk sel . Lpl
K – Kie ã iškės, Elek nų sa .
Liplinai, D ùsk sa ininkų. Lš
Liškia à, Va ėnõs .
Lzd - Lazdjai
Maccl Macẽliai, Va ėnõs . Mlk
Malka a, Bal a ùsija Mnč
Mánciagi Mà, Va ėnõs . M c
Ma cinkónys, R. Va õs . M d
Ma dã as, Va ėnõs . M g
Malgionys, Va ėnõs . M k
Má k nõs ., M ėnėp
Ma ijámis, Vilniaus . n Las
eik Mà, Va ėn Panamin . M .
Me elia, R. R. Pe dz Ndjàngė,
Va ėnė, R. Nėnėnė, R. Nėnė, R.
nėnė, R. nėnė, R. nėnė, R. nė, R.
nė, R. R. nė, R. nė, R. R. R. n. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. Onk. Onk. Onk.
Onk. Onk. Onk. Onk. O. O. O. O. O.
O. O. O. O. O. O. O. O. O. O. O. O. O.
O. O. O. O. O. O. P. P. P. P. P. P. P.
P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P.
P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P.
P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P.
P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P. P.
Ram – Ramaškónys, Bal a ùsija
Sn Seina, Lénkija
Spg Sapiẽgiškiai, Lazdjų .
S j Sei jai, Lazdjų . Škl
Škl iai, Va ėnõs .
Šlčn Šačininkai Šlk
Šlýnakiemis, Lénkija Šl n
Šla añ ai, Lazdjų . Š n
Š eñ eže is, Lazdjų .
Š nd – Š endùb ė, D ùskininkų sa .
T ak T ãkai
Vlk Valkiniñkai, Va ėnõs .
Vng Ving nai, Lazdjų .
V n Va ėnà
Vs Veisieja, Lazdjų . V s
Ve is, Elek nų . Z
Ze ýnos, Va ėnõs . Žln
Žilina, Va ėnõs . Ž Žiū a,
Va ėnõs .
Ž Ž ikẽliai, Lénkija
VILIJA RAGAIŠIENĖ
210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases
in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s
SUMARY
A e analysing he da a, i became e iden ha o e hal o he declinable wo ds in he
Sou he n Aukš ai ian dialec s ollow a consis en accen ual pa e n: ba y ones a e s essed on
he s em, while oxy ones ecei e s ess on he ending. Howe e , he accen ua ion o loca i e
case o ms o he emaining wo ds displays a iabili y. App oxima ely a hi d o hese wo ds
exhibi dual s ess pa e ns, akin o o he in lec ional o ms. Some wo ds only a y in he
accen ua ion o loca i e cases, wi hou simila a ia ions in o he cases. Addi ionally, i is
common in he Sou he n Aukš ai ian dialec s o ei he he singula o plu al illa i e (o bo h) o
ea u e dual s ess pa e ns. Among p oduc i e s em nouns, he accen ua ion o singula
illa i e o ms showcases he mos di e se pa e ns wi hin his pa adigm.
El acen ua ion o declable wo ds loca i e o ms no es gobe nado po una sola azón, sino más
bien po un complex o ac o s: 1) analogies o he place o accen ua ion o o he cases
and/o he accen ua ion analogy o he wo d o ma ion ype; 2) seman ics ( o ms o
loca i e cases now used o indica e loca ion and di ec ion); 3) accen ua ion endencies
(accen ual a ia ion and oxy onesis) o declinable wo ds in he Sou he n Aukš ai ian dialec .
The accen ua ion o singula illa i e o ms can be in luido by se e al ac o s, including
inclina ion o subs i u e hem wi h p eposi ional cons uc ions wi h in, an + he Accusa i e
Case, pas compe i ion be ween o ms wi h bi ocal and sho ened (mono ocal) g amma ical
mo phemes, e c.
The loca i e case o ms o declinable wo ds exhibi ing dual s ess pa e ns a e no ably
widesp ead ac oss Sou he n Highlands egion. P edominan emen e, hese o ms we e obse ed
mo e equen ly in he sou hwes e n and sou he n e i o ies, accoun ing o app oxima ely
60% o cases. Howe e , he a ailable ma e ial does no dis inc ly pinpoin an a ea whe e
a iabili y, as a phenomenon, is mos in ense compa ed o neighbou ing subdialec s. In he
sou hwes e n a ea o Sou h Aukš ai ian, o en ega ded as he cen e o accen ual a ia ion
o declinable wo ds, he accen ua ion o loca i e o ms does no no ably di e om
neighbou ing subdialec s.
Į eik a 2023 m. oc ub e 27 d.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
ilija. ag[email p o ec ed]