190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-5026-4667 Ce e in o ma ion es communiquée pa l'au o i é compé en e de l'É a memb e d'o igine.
Les di ec ions de eche ches scien i iques:
accen ologie, dialec ologie, e noling is ique, lexicog aphie.
DOI: doi.o g/10.35321/all89-09 Il es p obable que l'on ai ou é une solu ion à ce p oblème.
VIETINK KIRČIAVIMO
POLINKIAI PIET AUKŠTAIČI
ŠNEKTOSE Il es à no e que la Pologne es l'un des pays les plus iches du monde.
Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases
in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
S'appuyan de la XX a. seconde moi ié XXI a. commencemen éc i i ai es sou ces son examinés
des mo s linksniuojamųjų emplaçons uneaskai os e plusieu siskai os inesy o e ilia y o
o mes du ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių pa a mėje. L'a icle ise dans un poin de ue
synch onisé à déc i e les pa icula i és du ki chiaissemen des loca eu s, explique la
a ia ion de l'accen ua ion, é abli dans la même šnek e des a ian es accen uées con enan
des o mes a ealină papli imą. L'é ude mon aé que les déchi chia emen s des loca ai es
u ilisés dans les a is de hau e- aiches du sud on des in luences de l'accen ua ion analogia,
séman ique, polinkis dans l'accen a ian iškumu e oksi onezę. Paaiškėjo, que d ejopai
ki čiuojamos ie ininkų o mes plus équemmen insc i ées pie aka inėse e pie inėse šnek es.
ESMINIAI VOODŽIAI: puis des aukš aičių pa a mė, ie nieks, ilia y es, inesy as,
ki čia imo a ian .
ANNOTATION
The s udy del es in o accen ua ion pa e ns wi hin he loca i e cases singula and plu al inessi e
and illa i e in he Sou he n Aukš ai ian dialec . I d aws upon w i en sou ces spanning he second
hal og he 20 h cen u y o he ea ly 21s cen u y. L'a icle ise à déc i e he accen ua ion
ea u es o he loca i e cases om a synch onic pe spec i e, explain he easons behind accen
di e si ica ion, and map he a eal dis ibu ion o accen ed a ian s wi hin he same subdialec . The
indings e eal ha he accen ua ion o loca i es in he Sou he n Aukš ai ian dialec s is in luenced
A icles A icles A icles 191 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
by accen ua ion analogy, seman ics, and a endency o accen ual a ia ion and oxy onesis.
In e es igly, i eme ged ha loca i e o ms exhibi ing dual s ess pa e ns a e mo e p e alen in
sou hwes e n and sou he n subdialec s. KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , loca i e case,
inessi e, illa i e,
accen a ian .
ĮVADAS
Dans la li é a u e scien i ique beaucoup d'a en ion es consac ée aux mo s
ninkų a osenai pie ų aukš aičių šnek ose ap a i. Dialek ologai gana išsamiai
linksniables ie iišanaliza ę inesy o ( idaus esamojo ie ininko) e ilia y o ( idaus
einamojo ie ininko) séman ique, aisons de neu alisa ion des signi ica ions, o mų
g ama ines mo emes e papli imą pa a mės plo e (Zinke ičius 1966: 201; 1980: 196 197;
2006: 145 146; LKA III, 48 žml. ; Rosinas 1995: 74; Tuomienė 2010: 7980; Ka aciejū ė 2013: 5051;
Leskauskai ė 2016: 242; 2022: 2832; 7778; Ka dely ė-G ine ičienė 2022: 6169 e k .). Mêmes
au moins jusqu šiol enqu i des ie niks ki chiaissemen polinkia. Lo s de la
desc ip ion du sud des hau eš aičių accen uacijos sys ème l'a en ion es a i ée
seulemen à ces linksnių o mes de ki čia imo a ian es1 e a esnius cas
a osenos (AukT 31; Ragaišienė 2010: 14, 129; plg. da LKA III 55)2. objec i De la
eche che, mé hodes, nou eau é e ac uali é. L'objec i de l'é ude synch oniniu
poin de ue déc i e des loca eu s ki čia anja sud des aukš aičių pa a mėje
pa icula i és, discu e leu s accen uacijos polinkius. Tâches de l'enquê e: 1) é abli
dans les sou ces é udiées ou és di e isniage s mo s de o ma ions des
emplaçan s conjunc ion; 2) dé e mine les a éales de di usion des di é en es
o mes c oischiées; 3) explique les possibles aisons de l'exis ence des a ian s de
c ucia ion. Lo squ'e ec ue l'enquê e epose asi desc ipomuoj e in e nes
mé hodes de econs uc ion. La mé hode de econs uc ion in e ne dé e mine les plus anciens a ian es de ki chiaissemen , expliquées possibles a minių g e ybių exis a ion des p émisses.
L'enquê e e ec uée es nou elle e ac uel. L'a icle, basé su de la o ali é des suds hau es aiches
su plus de 60 ans, ecueille pou la p emiè e ois dans la li é a u e 1 Ling is ική des mo s
di e semen ki chiés e leu s o mes appelés a ian es de ki chia am (Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius
1979: 91 e k .), akcen iniais a ian ais (S und 1995: 22), ki chia am g e imism (Pake ys 1994: 7) ou
ki chia am g e ism (Mikulė, Pake ys, as) e ki chia am (akcen ) g e ism (g e ) u ilise comme
S undžia 2007: 8). Au o ė sa o da buose laikosi adicijos e minus ki čia imo (akcen inis) a ian-
synonymes (Ragaišienė 2010; pl. da nia 2009:
66).
2 Žane a Ma ke ičienė lo s des discussions scien i iques es a i ée a en ion, que en
dé e minan le mo ki čiuo ę impossible de s'appuye seulemen su des o mes des loca eu s,
ca leu ki čia emen peu di é e des au es linksnių o mes, i. i. ne pas oujou s mon e accen ine pa adigma.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX dans la même šnek oje un plan d'épidémie des
ap ašomi linksniuojamųjų žodžių ie ininkų ki čia imo polinkiai, pa eikiamas
o mes con enan des a ian s accen s. Ce examen de ai p incipalemen ê e
ac uelus che cheu s du changemen des polinkies e accen ua ion des phénomènes
de a miques ki chiaissemen . On s'a end à ce qu'il au a e des béné ices p a iques
aux compila eu s des dic ionnés ansminiens aux dialec ologues e les
Šal iniai i i iamoji medžiaga. S aipsnyje nag inėjami duomenys su ink i iš
lexicog aphes. XX a. seconde moi ié XXI a. débu des sou ces éc i ines e
pe sonnelles dossie . Ma é iagas base la cons i ue XX a. 67 deš. p épa és ce e
ada mée šnek ų linguis iques ca ac é is iques desc ip s3, dé aillés de ansmins
(d i omio Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodino, D uskininkų a mės žodino e le
p épa é Li uanien polonais šnek ų žodino ka o ekos) e ansminių eks ų inkinių
o šnek os eks ai, Ma cinkonių šnek os eks ai, Sei ijų šnek os eks ai, Leipalingio
(leidinių Kučiūnų k ašapylinkių eks ai, Šub endės apylinkių eks ai, Lie u ių a kių
eks ai 1. Bala na (Va ana as), Ramaškonių šnek os eks ai e Lenkijos lie u ių
šnek ų eks ai) données. Dans l'enquê e inclus ch es oma ijoje des langues
Li uaniennes, des langues Li uaniennes ch es oma ijoje e Žane os Ma ke ičienės
édi ion Aukš aičių a mių eks ai p emiè e pa ie publiées ex es a minių pie ų
aukš aičių. On se é è e égalemen au dic ionnai e de langue Li uanien, aux a aux
de dialek ologues e à la ca e pe sonnelle ou is des données de é udiés šnek ų4.
Ma iè es enimes du ou pa a mès a able, mais p incipalemen de la sudoua inée
pa ie. Apibend inan assemblés données peu a i me , que leu su i des
ie niks ki chia emen polinkiam suds aukš aičių pa a mėje examine . Juolab que
éc i ines sou ces e lè en bien des pa icula i és de l'accen ua ion ada mée.
dans les sou ces eche chées 585 mo s heu euxnia i s ou en en i on 3300 o ma s de loca eu s (ž .
len elę)5. Plus de moi ié des mo s elles son зафиксированы pa plusieu s ou plusieu s douzaines de ois,
quin adalio des mo s seulemen une ois ou deux, plg. k áu u ė k áu u ėj Dbč (ŽPP I 522), Bl T 29, S jT
170, LLŠT 104, Šlk (LLŠK K), Rdm, 205 k áu u ėn D sk 16, 17, Dn , Kb, Kn (ŽPP V 522), Nmn, L (AukT 184, 196), KT
165, 168, Ramchy 135, LPPT 166, Dg, Al (LKK), Bd, Rdm, K , Šk , Š , Spu u ėsa (Lk I 522), KT, Ta čk (AukT), Lk,
K , Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, L 4 Des a aux scien i iques à l'enquê e inclus
au eu s de no e ou de en egis emen s audio assemble des ai s. 5 Dans ce nomb e non incluses
sou en u ilisées sup ie eiksmėjusios ilia i o mes laũkan laukañ, ó an o añ, šónan šonañ e k . / /
Neį auk es e sou ces ou ées quelquesos sup ie eiksmėjusios alia i o 6 Sou en a o mo s des
o mos namópi, namepi, udenióp i k .
locaux des locaux o me šnek oje peu ê e paludi es plus d'une ois.
A icles A icles a icles 193 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
b udynañ ‘neš a ume, pu e KčT 362, kškoj ‘šlaunyje Rdm e k .7 À p opos de deux
ečdalius записавшихся a osenes cas cons i uen daik a a džių ie ininkai.
Palygin i sou en ces o mes linksnies u ilisées e į a džių k as, -à, koks, -ià kókis,
-ia, às, -à, oks, -ià ókis, -ia, chi es a džių p mas, -à, añ as, -à. Les polinkies des
a os des o ma eu s des hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s
hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s
hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s
hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s
hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s hau s. P incipalemen ou é des
daik a a džių, ma quin i s non uosius obje s, uneaskai os ilia i o o mų k yp čiai
e placei eikš i (plačiau ž . en pa , 2829). Plus que le ie sdalį subs ances cons i ue
LENTELĖ. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų dažnis
uniskai os e mul iiskai os o mes inesy o. Ilia y o beaucoupiskai a sud des aukš aičių šnek os es u ilisée assez a emen (ž . len elę). Ti iamosios ma iè e base p oduc iųjų a, a2, ā e ē kamienų linksniuojamųjų mo s des emplai eu s o mes. Linksnis Skaičius Kiekis Va osenos des exemples
Inesy as
Vieni a 652 ežimùky, idu ỹ, an õjaska
kaimynỹs ėj(e), ežimùke pi mamè, ši õj,
an ojè, pi ma bu nõj, da žè,
ši a / /
Daugiskai a 583 akýsa, gal ósa, gy uliúosa,
k aujúose k aujuõs, ml uosa, sõduosa sõduose
sõduos, jaunúosa, jaunósa, an úosa, an ósa,
ke u esa, ši ósa, ši úosa /
Ilia y es
Vienaskai a 1910 akiñ, káilin, kepalañ, mėšlynañ, andeniñ,
ziemõn, an añ, an õn, ši añ, ši õn
Daugiskai a 145 paklõ ysna, añkosna, ugiúosna,
šónuosna, senúosna, ši ósna, ši úosna, okiúosna,
pi mósna, búl ėsna, du ýsna, g kiuosna,
okiósna
Du o al: 3290
Le ma é iel en egis é con i me les dialek ologues é ablis o més des loca ai es su le pa e mène
de la p é alence des di é ences a ealines (plačiau oi Leskauskai ė 2022: 2830). Dans ou e la ple e
p édomine uneaskai os o mes ilia i , g e a leu u ilisées o mes inesy o papli uses ne ienodai:
sud aka inėse šnek es elles cons i uen qua adalį, sudiniame a eale su séš adalį cas.
Beaucoupiskai os ilia i o mes, peu -on di e, déjà dé au ées dans la sudocca inée pa ie de la zone,
seulemen pa sienies cas ou 7 Ap ašan ki čia imą ansk ipcija n'es pas ac uali, donc des
exemples son ou nis gén ines de la langue Li uanienne ( aip é i é es le même mo e ses o mes de
p ésen a ion plusieu s ois di é en e ansk ipcija). Les o més des Vie namiens son indiqués
neko eguo s.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX dans le sud a eale, combien mieux ce e
plu iskai a main enue dans les šnek os no iau ines e y ines (plg. en ibid, 29).
VIETINK FORM
ACCENTUACIJOS POBÊDIS
Plus de la moi ié des locu ions des mo s de joie au sud de la zone des
hau s- ailles son ki chi iés selon le même modèle accen é que les au es
o mes de joie […] kamiene ou galūnėje, exemple: klpa (1), klpoj Kb (PPŽ I 49 Kb),
Kn (PPŽ I 49 Rdm), Lzd, Vs, klpose Pns, P l (LLŠ K); m 664 (4), miškè Kn , Dbč, P č (Ž I
662), B č, Nmn, Lš (LPP 370, 382), Dsm (AukT 168), LpT Ožk, Pns (LLŠŽ K), Bd, Rdm, Vs,
K kš, miška Š n , Pnč, Kpn, Z , M c, Dbč, Ms , Kn l, Kb, M d (PP IŽ23, 6666 B , Auk,
B č, P l, Vs, J š, LPP 88 (LPP 3613) 233), D (AukT 168), S d 99, 189, 145, B , Rm, Lm,
Vs, Sm, Š l, Šp, Kp, K, K, K, L (Z), L (K), Dž, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
kúose Kb, Kn , P č (PPŽ I 663), KčT 330, miškuosà M c (PPŽ I 663), miškuosè
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, les
quii onai p incipalemen main eniko kamieno ki į, comme pa exemple: k mas
(1), k me P l (LKŽ8), K), k man Vžn (LKT 378, Vs, Kpč, k muosa P č, Kn l, M c (PPŽ I
5289), KčT 349, RamT 117, k muose Eg, Pns, Šlk (LLŠ KŽ), Rdm, Lzd, k muñosna Rud
(PPKK I 565, 528), RamT; 360; Leskoj, M c (PP II 319), KjT 123, KPP, Pns (LLŠ S s),
M l, D sk, Lk, Lp, M k (LKŠe), M g, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lš (AukT 216), Š T 80, M cT 46, Eg, Ožk (LLŠŽ K), akýse Pnč (AukT 207),
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
K , Šlk, P l, Pns, Ožk, Ž (LLŠŽ K), Bd, Lzd, Vs, gal õn D skŽ 92, Š T 149,
Pns, Eg (LLŠŽ K), K kš, M l, Rdm, gal ósa K kš; kapas (4), kampè Rud (PPŽ I
Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk,
Lk, Lk, L (3), gal à gal õj S jT 205, 450), Rdm, kampañ D skŽ 135, Ms , Dbč, M d, Rud, Mnč (PPŽ I 450), Pns, Šlk, Ožk (LLŠŽ K), Kpč, Vs, Lp, kampúosa D skŽ 135, M c (PPŽ I 450) e k .
(plg. LKA III 54).
Les es es des mo s (dažniausiai daik a a džių) des o més des emplaçan s accen uacia
di e sii uja. Maždaug ečdalis leu s ki čiuojamos d ejopai comme e au es linksnių o mes,
exemple: balà bãloj Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Bd, Lzd, bãlon Kn (PPŽ I 8 Nus a an les mo s pa adigmas de
ki čia anje epos asi seulemen su les données des pa a més des sud des aukš aičių (2),.

S aipsniai / A icles 195
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
95), Rdm, M l, bãlosa D skŽ 27, Kn , P č (PPŽ I 95), Š T 90, D č (LLŠŽ
bã,lose Pns, Šlk (LLŠŽ K), Kpč, bãlosna D skŽ 181 balà (4), balõj Dg, Al (LKŽ K),
balõn Rud (PP IŽ 95), balósa Dbn (PPŽ I 95), balosè Spg, dáik as/1 (3), daik è D sk,
S j (LKŽe), Plcl, Šlčn, Vknng, V (TA) da M c, M c (LKŽe), M, Kč (TA), da Ag ik e
141, 165k, Ram (LL K), Rdm, Kpč (I), Dg (Auk), Daik (T), Vs, Kp, D k, D k, D k, Rodk, B,
Bk, Bk, s. I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I,
I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I,
I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, oks, -ià (4/3), elle P l, okiõj Bd, elleñ Kn , Ms (PPŽ II 616), Pns, Ag (LLŠŽ K), Rdm, Kpč, Lzd, M l, Spg, Al, T ak, o-
kiúosa M l, Kpč, okiúosna Dn (PPŽ II 615), Kpč / ókis, -ia (1), ókian Vlk, Dg,
T ak (LKŽ K), Rdm, ókiuosa V n (LKŽ K).
Dalies mo s di e si ie seulemen les o mes des ie ne s ki čia anje (au es
linksnių accen inių g e ybių než ašy a). Les deuxjopai ki chi iés ne son pas de
ou es les o mes de loca eu s, mais d'un seul ( ienaskai os ou beaucoupiskai os
inesy o e (a ) ienaskai os ilia y o), plg. da kama à (4), 130 ‘sandėlis, kama õj
KT 78, RamT, Vng (L8), 37 Ag (LLŽŠ K), Al, P l (LK K), Rdm, Rud, kama õn, Ms (PP I),
ŠKT), ŠKT (KTŠ 44 K), KT 167, LpČ 85, 164, Dg, M k, T ak (LK KPP), K k, K , K , LpČ, L ,
S , 164, Pns (LLŽ), K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K Ki igischemen ends ama ki čiuo i e des o mes de mo s
accen és con enan des g e ybių, comme: púodas (1), púode Ožk, Pns (LLŠŽ K), KčT
177, S jT 116, púodan D skž 46 , M g, Kš, Ms (PP II 302), Spg (AukT 204), Ag (LLŠŽ K),
Rdm, Kpč puodañodu D skž 287, M l, púoduosa Ž (PP II 30 KČT 223, Ag (ŠŠ K), Anal
D sk 287 e e c. Dans de nomb eux cas, ces lignes son plus épandues dans la
o me du a ian accen ué p incipal, e.g.: i ù ė i ù ėj RamT , Pns (LLŠŽ K),
Rdm, i ù ėn D skŽ 25, M c (PPŽ II 770), KčT 259, LpT 133, P l, T ak (LKŽ K), Rdm,
i ėse Ožk, Pns (LLŠŽ K) u ė u ė Ožk (LLŽ K), u ė Kb, 106 , DPN, M d,
(PPŽ II 770), Š u TN, sa Rdm. Pa exemple, les ieux ba i on des kak à (24) e
Kn , G b, Kpn, M c (PPŽ I 441), Sem, T ak, Dsm, S j (LKA III 54–55), Mcl,
kup à (24) des o ma s de emplaçan s son e més pa le chakninis ki is, plg.
kãk oj Rdm, Kn (KT 369, Ožk (LLŠŽ), kãk on D skŽ 132, L 38pl, Kpč, Dg , V s, Auk
(TA), Sn, Šlk (LLŠŽ K), M l, S j, V n kak õn Sem, T ak, D, S j (LKA 5455), LLŠT 202,
Kp onč, Vlk, K k, V, Vs, Kpč, Kup õn ssm 819. Fau a i e l'a en ion que discu és les endances d'accen ua ions des emplaçan s son ca ac é is iques à la ois d iskiemenies e pliaskiemenies
linksniuojamiesiems žodžiams.
9 À cause de ces dik a a džių a ibua ion pa adigmes de ki čiaissemen ba y onien oi .
Būga 1961: 73, 710; Zinke ičius 1975: 19; Ragaišienė 2010: 30 e là menée li é a u e.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Vienaskai os inesy o o mes de ki chiaissemen polinkiai. dans les sou ces
é udiées ces o mes de ou é ela i emen peu (en i on 20 % des cas
a osenes, oi . ableelę)10. D ejopai kamiene e galūnée ki chiuojamas
inesy o o mes son éc i es ela i emen a emen , eg.: commenzià (4),
commenziõj s a jè LpT 139, Rdm, Bd p ãdžioj Vs. Peu sou en ses a iémen
ki chiuojamas mo s, con enan des g e ybs accen s, eg.: skỹ ius (2), skỹ iuj
Bd, 195 chapi ùs (4), sodžiùj Ožk (ŠŽ K), sodžiùj Pls (LKŽe), Šš (LL K) jujči / sõdù (2),
sõduj RamT, as (2), as (2), as alss), als (4), alsčiùj Kujš (ŠŽ K) polink e des
accen ua ions ca ac é ingi a des o mes inésy es de kamien seconde e (a )
qua ième ki čiuo ės, don l'un des a ian es ki čiuojamas šaknyje, eg: kiẽmas
(42), kiẽmè Rud (PP I 49 Ldz (AukT2), Dg un (TA), Pns (LLŠ) K, K kškiẽme12 T ak (LŽ
K), Pns (LLŽ K), Bd, miẽs as (2), K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K,
K, K, K, K, K
Onš (LKŽ K). Dans la li é a u e linguis ique de ces daik a a des uniscai os emplaçan (ainsi que
įnagininko e mul iskai os galininko) kamieno ki is pi miauki čia imo ypesų koloninio e galūninio
sia siejamas su mo onologiniu akcen inės pa adigmos išlyginimu, . y. d iejų
modelio o ma imusi (plačiau1997. Mikulėnienė 1996 U bana: 6061; Tuomienė 2005: 6569; ž ičienė 2005:
106107). Ap isian s o mes de deuxjopas ki is peu ê e nulem as non seulemen polinkio éliggin i
di e niuojančių mo s pa adigmau sla ų kalbų pa yzdžiu. Des données p ésen ées on oi que kamiene
des o mes ki čiuojamos insc i ées non un seul pe i ejęs e a ec uneaskai os ilia i o mų
akcen uacija (abu ie ininkai u ilisés an Ki čio lieu e milieu séan inės coïncidence peu ê e une
inėse šnek ose. Inesy o o mų d ejopas ki is, kad i ne iesiogiai, gali bū i susi-
des aisons, lemian ys inesy o aukimąsi de a osenos. 10 Pa exemple, dans les éci s
k ypčiai, iek ie ai eikš i), plg. blidas (2), °blide / bliūdè i blidan / bliūdañ.
au obiog aphiques sou en us ou és diskiemenių u kamieno daik a a džių, ma ke inčių negy uosius
objec s, insc i e seulemen quelquesolika o mų, exemple.: ámžiuj M l, pẽčiuj S jT di ec ion e lieu.
140, Ag (LLŠŽ K), K kš i k . Labiau papli usios ienaskai os ilia y o o mos, ku iomis eiškiama
11 Jux accen ua ion a ia ion es dé e miné des mêmes ac ions de comme e des au es links meilleu s o mes (plû oi .
Ragaišienė 2010).
12 Signeklu ° signi iée nepa adigminée o me.
A icles A icles a icles 197 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
Ap a iamus mo s inesy o accen ua ion agi e p é aujan au es uneaskai os linksnių o mes kamieno
ki is, plg. šiẽnas, šiẽno, šiẽną, °šiẽnu, °šiẽne. Cela con i me e an osios ki čiuo ės p éesagų -(i)ukas,
-(i)ukė, -u ė e - u ė edinių šio linksnio ki čia imo polinkiai. Dans la zone des hau s- aie s sud, on peu
di e, inesy o des o mes déc i inées kamieno ki į, eg: k ajynùke ‘pušynėlyje Šlk (LLŠŽ K), namùke
T ak (LKŽ K), sabliùke ežl, ežimùke Lzd, M l, kama ùkė(e) Al (LKŽ K), dėžù ė(e) Dg (LKŽ K), M l,
endeu ėj (e) Rdm e M ., plg. ki joesago p ia iuojamas namje o k k,ùùkùkan, kama ùkan, iliunkan,
dėžùkė, k nù ė, k n13. Les pé iphé iques des hau es aiches du sud e les šnek es li uaniennes de la
Pologne on des annexes -ukas edinių ie nieka accen ua ion, que e indi ec emen , peu en ai e
e e de a2 kamien pascalin es o me a ec g ama ine mo ema -y, plg. kamba ùky (i kamba ùki),
ežimùky (i ežimùki) Pns (plg. Leskauskai ė 2022: 78). Ap a ian s ē kamieno daik a a džių inesy o
kamieno ki chiu ixe si a o ankies condi ions cons i ué su umpėjusių ( iena okalių) o mes
acquisalemen , plg. handù ée (2), handu ėjè handù ėje → handù ėj Rdm. Dans la pa ie suda inée de la
supe icie ou ée a emen us ou és, nepa adigminai es p oduc iens ā e ē kamienų inesy o o ms,
comme: lepa liepõj Bd, ka ūnà (1), (2), ka ūnõj Vng, kál ėj kal j KčT 87, klùmpė (1), klumpjkšl, as inė (1),
ais inj M . K ak. Leu appa i ion expliquée p incipalemen à ces šnek es ca ac é is ique polinkiu
dans accen i i a ian iškumą e oksi onezę. Dans ce ains cas le g e iminis ki is peu ê e e
nulem é du même ype d'œu e pa analogies d'accen ua ion, plg. du pinj, da žinj, ou ésumé selon le
p édominan unaskai os ilia i o més accen inį model, plg. bačkà (4) ‘s a inė, bačkõj LLŠT 148, Šlk
(LLŠK), Rdmpojčkon M c (ŽPP I 91), lepa (1), lepoj liepõj Bd, lepon liepõn P č (PP 57 I B) / bãd. No able, que
men ionnés inesy o o mes de ki čio a ia ion di ec emen pe i kokie pe i s oiseaux Bd e Mūs liepõj
bi ės sėdi, medų ima Bd. Du ma é iel qu'il y a isible deux choses. P emiè emen , deuxjopai des mo s
c ciables dans la plupa des cas plus épandus comme la a ian e inesy o de la c cia ion p incipale,
koks, -ià (4), quelle Al, T ak (LKŽ K), Rdm, kokiõj Ožk, Pns (LLŠ K), M l, Spg, Vs kókis, -ia, kókiam Bd, kókioj
bãčkoj S jT 113, bačkõn M c, Rud (PPŽ I 91), KčT 166, RamT 235, S jT 227 /
Onš (LKŽ K), pi ki (2à), pikioj M c (ZPP II 22 Dsm (AukT 166), RamT 129 K, Onš, M k (LKŽ K), Raml kT 154,
K). Deuxièmemen , ci kum leksinium kamien des mo s de ce heu euxnio o mes ends ama ki čiuo i
nesie inas su eikšmių neu alizacija – jos a ojamos ie ai eikš i, plg. Lepoj
s a iono iai, . y. apibend in i kamieno ki į selon ba i oninio ki čia imo modelį. 13 Sud hau š aičių plo e
p iesagų -(i)ukė, -u ė e - u ė ienaskai os inesy o uni e selemen u ilisées o mes su umpėjusios.
Ce gainie deuxi ocalées o mes comme g e iminées en egis eées assez a emen .
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 198
Vienaskai os ilia y o o mes de ki chiaissemen polinkiai. Les snec es des hau s- aiches sud
pa iculiè emen sou en u ilisées sous ai ées singaskai es ila i e o mes k yp čiai e place à
eikš i (elles cons i uen en i on 58 pou cen . cas a osenes, oi . ableelę). Maždaug ečdalio
des mo s de ce heu euxnie o mes a ki čia anja g e ybių. Plus de la moi ié d'en e eux
ki chiuojami d ejopai comme e au es o mes de gauche, e.g.: dù pinė dù pinėn ŽV (LLŠŽ K), Rdm,
Lzd, l (1), du pin (3a), du pinn Sn, Pns (LLŠŽ K)14, as as (2a), ab, Rud, M c ( K IIŽ 314), V n (LKTCH),
Pnč, M c (AukT4), 20 22 93 T 119, aïs a M (PP IIŽ Šónas, - ed (3), Rdm, L, K, K, P, Vs, K, K, K, K ed ed
edpón, K, K edpón, K, K, ed K (k), ed K (k), K ( a), Rd, Rdm, T on ( a). Plus di e si ie les p odui s
de a, a1, ā e ē kamienų mo s de o mes des ki is. Nep oduk y iųjų i, u e u kamienų
daik a a džių an inių ilia y o o mesų as a nedaug. Le plus sou en celles-ci endsemaien
c ucie selon le pa adigme du p incipal (ne dai plus ancien) a ian . Pa exemple, ba i one ugus
(2) u gùs (4) ilia i ki čiuojamas seulemen šaknyje ( as i 46 cas de a osens)15. Diskiemenies u
kamieno daik a a džių spiečiùs spiẽčius e sodžiùs sõdžius pa a mėje plus épandues o mes de
ki čiação galūnnel spiečiuñ e sodžiuñ (53 cas su 68). deuxjopas de mo s non con enan des
g e ybios ilia i s, ki is p incipalemen cla iin inas analogija, i. i. sie inas a ec des pas o aus e
peu -ê e ki čia imo modus (2), ixés su des schnek os sud des hau es aiches, comme pa
exemple: ã as, ã an P l (LK KŽ), a a 911, a a Šñ T6, lángbà S ñ D ž 48, G b, Rud, M c, KŽ (PP I 55
P l (LLŠ KŽ), Rdm, Lzd, KŽ, KŽ, KŽ, KŽ, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k,
K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k,
K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k,
K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K ,
K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , Il esso du ma é iel disponible que,
en plus d'analogie, les o més de ci cončia imen peu en e ec ue e d'au es ac ionžẽmė
niai. Be o, an iniai a ian ai gali bū i a si adę ski ingu me u. Daik a a džio
galūninio ci cončia imen o o me žemn D sk, R n (LKŽe), plg. žems R n, Kb, M k D sk (LKŽe), R n
(AukT 230), Pls (TA), peu ê e pa eld depuis (pleinemen . Rinke ičius 2009: 90; Ragaišienė 2010: 90 e
la li é a u e y ci ée). Ba i onens miês s e mókslas ilia y o galūninis ki is, ko ais, nulem as
polinkio neujai dans a mes a ėjusius mo s ki čiuo i galūnėje, plg. miẽs an Dbč, D ž, Rud, M c,
Ms , Ž (Ž I 652), S jT 146 Knñsla (Ž I 652), Pnč (AukT 21 Bd, Kpč, mókslan Vs D žsk 214, Kb (LKT 391),
Nmn, 14 Plg. galūnē ki čiuojamą ienu o mą du pinj Š ši (AukT 193). 15 Pou plus su le mo u gus
pa adigmes de ci conchiaissemen a ia ion oi Ragaišienė 2010: 107 e là menée li é a u e.
16 Sud hau š aičių plo e d'au es de ce daik a a džio beaucoupiskai os linksnių galūninio
ki čia anja o mes ne as a.
17 Šaknies ki į peu palaiky i skolinio iẽd as sou en us ojamų o mų iẽd an akcen uacija.
A icles a icles 205 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
IŠVADOS
A likus suds hau š aičių pa a mės XX a. seconde pa . XXI a. commencemen
sou ces ou ées chee sniuojančių žodžių ie ininkų ki čia imo analizę
da y inos ce e conclusions:
1. Dans les schnek es du sud hau š aičių plus de la moi ié des mo s
heu euxniuojančių emplaininkai ki čiuojami selon un accen ine pa adigmą:
ba i onai kamiene, oksi onai galūnėje. Les es es mo s des emplaçan s o mes
de ki chia emen a iei uen . Maždaug ečdalis leu s ki čiuojamas d ejopai
comme e des au es linksnių o mes. Dalies mo s de a ia ion seulemen des
loca eu s ki chiaison (au es linksnių o mes d'accen des g e ybių než ašy a).
isų ie ininkų, o ieno ku io ( ienaskai os a daugiskai os inesy o i (a ) ie-
Sud aukš aičių šnek ose ne e ai d ejopai ki čiuojamas ne naskai os ilia y o)
a džių ienaskai os ilia y o o mų ki čia imas.
2. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų ki čia imas nulem as ne ie-
o mes. Le plus di e si ie les p oduc i iels kamienų daik anos laquelle quelque
aison, e ou leu complexe: 1) au es linksnių ki čio places e (ou) da ybos ype
ki čia anja analogies; 2) séman iques ( o mes des loca eu s main enan u ilisées
pou les lieux e k ypčiai eikš i); 3) élicnia i s mo s de sud de hau s aiches
ada mée ki čia imo polinkių (accen inio a ian iškumo i oksi onezės).
Vienaskai os ilia i o mes de l'accen uaison peu a oi endance les emplace
a ec des cons uc ions p elinksnies a ec des p elinksniais in, an + galininkas,
ancienne o mes de o mes a ec deux ocalées e ab upées ( iena okalées)
mo phèmes g amma icales concu ence e k . 3. Linksniuojančių žodžių d ejopai
ki čiuojamos ie ininkų o mas papli usios isame pie ų aukš aičių pa a mės
plo e. Ces o mes de plus ou ées au sud-oues e dans la pa ie mé idionale de
l'ai e. Cependan le ma é iel disponible ne indique ien iso plo s, dans lequel
a ian iškumas comme eiškinys, compa é a ec g e imomis šnek os, es in ensi .
Linksniages mo s de l'accen du a ian iali é cen e considé ésame sud aka ines
suds hau eš aičių plo e lieuininko o més accen uacija ne di è e du g e imų šnek ų.
LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il es ai que
Amb azas Saulius 2010: Daik a a džių da ybos aida 2. des langues Lie u ių
a dažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. AukT
Ma ke ičienė Žane a. Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla, 1999.
Bl Li uanies a miques ex ai 1. Bala na (Va ana as), pa . E. G ina eckienė, Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų édi eu , 1994.

VILIJA RAGAIŠIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li é ai es édi eu .
D skŽ Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as. Dic ionnas de
d uskininkų a mės, Vilnius: Mokslas, 1988. Ka aciejū ė Vi alija 2013: Va ėnos šnek os
daik a a džių leksinės klasės i jų hie a chija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( oné ique e mo ologie),
Vilnius: Min is. Ka dely ė-G ine ičienė Dai a 2022: Konku uojan i loka y inių
kons ukcilie u iu-kalba/a icle/ iew/31440.
jų a osena y ų aukš aičių ilniškių i pie ų aukš aičių pa a mėse: p iežas ys i en-
dencijos. – Lie u ių kalba 17, 61–69. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /
Kazlauskas Jonas 1968: Li u iens langues his o ienne g ama ika (ki čia imas,
daik a a dis, eiksmažodis), Vilnius: Min is.
KčT Leskauskai ė As a. Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2006.
Leskauskai ė As a 2016: Mo ologines daik a a džio, en e ien e ac ionmawodžio
s uc u es. Li u iens a mių kai a XXI a. commencemen : Lenkijos lie u ių šnek os, au .
D. Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 205275. Leskauskai ė As a 2022: Sud hau š aičių daik a a džių
g amma icales ca égo ies, Vilnius:
des langues Li uaniennes ins i u .
LKA III Li u iens langues a lasas 3: Mo ologija, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, LKT
1977.
Li uiniens langues a mes: ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, K. Mo
co ps, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970. LKTCH Li uiniens langues a mes
ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2004. LKŽe Dic ionnai e du Li uanien 120 (19412002), ed. kolegija G.
Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G.
Nak inienė, e. a ian , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sion, 2018).
P ieiga LKŽ K Li uiniens langues dicodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
LLŠT Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, pa . A. Leskauskai ė, Vilnius: Li u iens ins i u de
langue, 2021.
A icles A icles A icles 207 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
LLŠ K Lenkijos lie u ių šnek ų žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LpT
Leipalingio apylinkių ex ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Li u iens des langues ins-
i u as, 2018.
Mikulėnienė Danguolė 19961997: Einwi ckung de slawischen Sp achen au die
Lau s uk u de pe iphe en li auischen Munda en. Linguis ica Bal ica 56, 5767.
Linguis ica Bal ica 56, 5767. Linguis ica Bal ica 567. Linguis ica Bal ica 5767. Linguis ica
Bal ica 5767. Linguis ica Bal ica 5767. Linguis ica Bal ica 5767. Linguis ica Bal ica 5767.
Linguis ica Bal ica 5767. Linguis ica Bal ica 5767. Mikulėnienė Danguolė, Pake ys
An anas, S undžia Boni acas 2007: Bend inės lie u ių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus
pedagoginio uni e si e o leidykla. Mo kūnas Kazys 1964: Depuis y ų aukš aičių a mių
beaucoupiskai os inesy o o mų is o ijos. Li uiniens pa lo y os ques ions 7, 145152. M cT Ma cinkonių šnek os ex ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa. PPŽ I Leskauskai ė As a, Ragaišienė
Vilija. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016. PPŽ
II Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 2, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2019. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių ki čia imo
a ian es pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2012: P iesagų -( )inis, -( )inė daik a a džių
ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. L'homme e le mo
14(1), 116123. RamT Tuomienė Nijolė. Ramaškonių šnek os eks ai, Vilnius: Li u iens Ins i u
de langue, 2008.
Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų kalbos ki čia imo sis ema: dak a o dise acija,
Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Rosinas Albe as 1995: Bal ų kalbų į a džiai: mo ologijos aida, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Senkus Juozas 1960: Daik a a džių linksniacemen kapsų i zana ykų a mėse
b uožai. T a ails de l'Académie des sciences de Li uanie TSR, A sé ie, 2(9), 157171.
Ska džius P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani ai es
Mokslų Fakul e o édinys.
Ska džius P anas 1943: Li uiniens langues mo s de da yba, Vilnius.
S jT – Sei ijų šnek os eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2016.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
S undžia Boni acas 1995: Li uanien bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius: S undžia Boni acas 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius: S undžia Boni acas 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius:
Uni e si é de Vilniaus.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus Š T
uni e si e o leidykla.
Š endub ės apylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Li u iens ins i u de
langue, 2020.
TA Ta mių a chy o man aš iniai šal iniai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tuomienė
Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socioling is inis y imas:
dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Vilnius: Li u iens ins i u de
Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas,
langue. U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių) onologinė
sis ema: okalizmas i p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens langues dialek ologija, Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1975: Depuis Li uiniens his o iques accen ologies. 1605 m. ca ekismo
ki čia imas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Leidybinis chapi e. Zinke ičius Zigmas 1979:
Ki čio a i ac ion e ki čia imo pa adigmas. –
Kalbo y a 30(1), 9093.
Zinke ičius Zigmas 1980: Li uiniens langues his o ique g ama ika 1, Vilnius:
Mokslas. Zinke ičius Zigmas 1996: Li u iens his oi e du langage, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édykla.
Zinke ičius Zigmas 2006: Li huanian a mių kilmė, Vilnius: Li u iens ins i u du langage.
VIETOVARŽI SURPROMPINIMAI
Ag Agukiai, Lénkija Dbč
Al Aly ùs Dbn
Al Ãlo ė,
Aukš ãd a is, T ãkų . Dg
Bd Bd ie is, Lazdjų . Dn
Bl Bala nà,
B č - Bačiai, Lazdjų . D ž
B Bačiai, T ãkų . Dsm
Č n Či ónys, Lazdjų .
Dubčiai, Va ėnõs .
Dubiniñkas, Va ėnõs .
Aly aũs . Dg Daũgai
Daugi dškės, T ãkų .
Daina à, Va ėnõs .
Bal a ùsija D sk - D ùskininkai
Da žẽliai, Va ėnõs .
Dùsmenys, T ãkų .
D č D a čnai, Lénkija
A icles A icles a icles 209 /
Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose
Eg Eglnė, Lénkija
Gdl Gudẽliai, Šalčiniñkų . Ilg
G b – G ybaulià, Va ėnõs .
Ìlgininkai, Aly aũs . J š Jo ašiai,
D ùsk p op ié ai es. Kč Kučinai,
Lazdjų . Kb ẽliai, Va ėnõs . Kn
Kania à, Va ėnõs . Kn l -
Kania lė, Va ėnõs . Kpč
Kãpčiamies is, Lazdjų . Kpn
Kapinškiai, Va ėnõs . K
K ikš ónys, Lazdkšjų . K -
K ei Kabininkų, Lénkija Kš -
Kaš os, Va ėnnai . Kpõs
Lipalingis, D . Lésk sel . Lpl
K – Kie ã iškės, Elek nų sa .
Liplinai, D ùsk sa ininkų. Lš
Liškia à, Va ėnõs .
Lzd - Lazdjai
Maccl Macẽliai, Va ėnõs . Mlk
Malka a, Bal a ùsija Mnč
Mánčiagi ė, Va ėnõs . M c
Ma cinkónys, R. Va ėnõs .
M d Ma dã as, Va ėnõs . M g
Malgionys, Selėnõs . M k
Má nõs ., M ėnėp Ma ijámis,
Vilniaus . eik Mà, Va ėn
Panamin . Me elia, R. Pe dz
Ndjàngė, Va ėnė, R. Nėnė, R.
nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R.
nēs, R. nēs, R. nēs, R. nēs, R.
nēs, R. nēs, R. nēs, R. R. nēs, R.
nēs, R. R. R. n. R. n. R. R. n. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R.
Ram – Ramaškónys, Bal a ùsija
R. R. R. R. R. R. R
Sn Seina, Lénkija
Spg Sapiẽgiškiai, Lazdjų .
S j Sei jai, Lazdjų . Škl
Škl iai, Va ėnõs .
Šlčn Šačininkai Šlk
Šlýnakiemis, Lénkija Šl n
Šla añ ai, Lazdjų . Š n
Š eñ eže is, Lazdjų .
Š nd – Š endùb ė, D ùskininkų sa .
T ak T ãkai
Vlk Valkiniñkai, Va ėnõs .
Vng Ving nai, Lazdjų .
V n Va ėnà
Vs Veisieja, Lazdjų . V s
Ve is, Elek nų . Z
Ze ýnos, Va ėnõs . Žln
Žilina, Va ėnõs . Ž Žiū a,
Va ėnõs .
Ž Ž ikẽliai, Lénkija
VILIJA RAGAIŠIENĖ
210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases
in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s
SUMMARY
A e analysing he da a, i became e iden ha o e hal o he declinable wo ds in he
Sou he n Aukš ai ian dialec s ollow a consis en accen ual pa e n: ba y ones a e s essed on
he s em, while oxy ones ecei e s ess on he ending. Howe e , he accen ua ion o loca i e
case o ms o he emaining wo ds displays a iabili y. App oxima i emen a hi d o hese
wo ds exhibi dual s ess pa e ns, akin o o he in lec ional o ms. Some wo ds only a y in he
accen ua ion o loca i e cases, wi hou simila a ia ions in o he cases. Addi ionally, i is
common in he Sou he n Aukš ai ian dialec s o ei he he singula o plu al illa i e (o bo h) o
ea u e dual s ess pa e ns. Among p oduc i e s em nouns, he accen ua ion o singula
illa i e o ms showcases he mos di e se pa e ns wi hin his pa adigm.
L'accen ua ion o declable wo ds loca i e o ms n'es pas gou e née pa une seule aison,
mais plu ô pa un complex o ac o s: 1) analogies o he place o accen ua ion o o he
cases and/o he accen ua ion analogy o he wo d o ma ion ype; 2) seman ics ( o ms o
loca i e cases now used o indica e loca ion and di ec ion); 3) accen ua ion endances
(accen ual a ia ion and oxy onesis) o declinable wo ds in he Sou he n Aukš ai ian dialec .
The accen ua ion o singula illa i e o ms can be in luenced by se e al ac o s, including
inclina ion o subs i u e hem wi h p eposi ional cons uc ions wi h in, an + he Accusa i e
Case, pas compe i ion be ween o ms wi h bi ocal and sho ened (mono ocal) g amma ical
mo phemes, e c.
The loca i e case o ms o declinable wo ds exhibi ing dual s ess pa e ns a e no ably
widesp ead ac oss Sou he n Highlands egion. P edominan ly, hese o ms we e obse ed mo e
equen ly in he sou hwes e n and sou he n e i o ies, accoun ing o app oxima ely 60% o
cases. Howe e , he a ailable ma e ial does no dis inc ly pinpoin an a ea whe e a iabili y, as a
phenomenon, is mos in ense compa ed o neighbou ing subdialec s. In he sou hwes e n a ea o
Sou h Aukš ai ian, o en ega ded as he cen e o accen ual a ia ion o declable wo ds, he
accen ua ion o loca i e o ms does no no ably di e om neighbou ing subdialec s.
Mise à disposi ion 2023 m. oc ob e 27 d.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
ilija. ag[email p o ec ed]