S aipsniai / A icles 75
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-2196-8937 Wissenscha lichen
Fo schungs ich ungen: mo osin aksė, alen ingumas,
seman ik, ypologie.
DOI: doi.o g/10.35321/all89-04
ABIRAUTI, ABIRAVIMAS
VALENTINGUMAS
WERKENTE LITUVI
SCHALBEJE
Valency o he Ve b a i au i and Noun
a i a imas in Con empo a y Li huanian
Language
ANOTATIJA Dieses A ikels Objek es eiksmazodis a i au i und sein edinys daik a a dis
a i auens. Tikslas basie end Daba liche li auische Sp ache eks yno (DLKT) Ma e ial,
he auszuškin i diese Wö e junglumą alen ingumo aspek u. Ty imas zeig e, welchen
Ein luss au a i au i (-a imas) alen ingumui mach Eigennwa s a i as und P edika en aus
minimalaus Leksinio seman ischen Feldes seman ika und g ama ika. Paaußchien, dass op i au i
(-a imas) cha ak e is isch d ejopas alen ingum. ESMINIAI WORDŽIAI: eiksmažodis a i au i,
eiksmažodinis daik a a dis, alen ingumas, leksinis seman inis Feldas.
ANNOTATION
The objec o his a icle is he e b a i au i and i s noun de i a i e a i a imas. The aim is
o in es iga e hei combinabili y om he alency pe spec i e, using he da a om he
Co pus o Con empo a y Li huanian Language. The esea ch indings indica e ha he
alency o a i au i (a i a imas) is in luenced by he seman ics and g amma o he
adjec i e a i as and p edica es wi hin i s minimal lexical seman ic ield. I was obse ed
ha he e b a i au i ( he noun a i a imas) exhibi s a h ee old alency. KEYWORDS: e b
a i au i, e bal noun, alency, lexical seman ic ield.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
1.ÜVADINS PASTABOS Dieses A ikels Ziel basie end e bocen ischen Sa zens
Modellos Konzep und (Ö nung) alen imum. Die Un e suchung basie empi ine
alen ingumo eo ijos p incipais nus a y i eiksmažodžio a i au i i jo abs ak o
Ma e ial, gesammel aus disku i Wö e n, eineiningenden in minimalen Leksinį
Kauno VDU Kompiu e inės ling is ikos cen o suda y o Daba inės lie u ių kal-
bos eks yno (DLKT) (ž . 2 dalį). Tikslui pasiek i keliami užda iniai: a) umpai
seman inį eiksmažodžio a i au i (-a imas) eld, alen ingumus (ž . wei e 1
Teil); b) basie end DLKT Beispielen (ž . 2 Teil), ausnag inė i e schiedene
a i au i (-a imas) Fo men alen ingumą und passals y i, welchen Ein luss ihn
mach des G undwo es (a i as) und P edika en aus leksinien seman ischen
Feluko alen ingumai (ž . 3 Teil). Genau so, wie man es in de Bibel sch eib ( gl. Teil
4). solchen aspek u, so iel is bekann , a i au i (-a imas) is nich behandel .
Angewand es Un e suchungsme hod in e p e a ionen, besch eibomasis
analy ische , g amma ischen, seman ischen analyses.
Pasi inkus nag inė i a i au i (a i a imas), umpai pasaky ina, kad a-
len ingumas – ai žodžio eikšmės lemiama ypa ybė a e i am ik ą skaičių
eien Plä zen, die im Sa z ode Wo e bindung bese z we den on bes imm en
Bedeu ungen und ih en Fo men ode ih en Übe eins immungen (ž . Sližienė 1994: 16;
Vaičiuly ėSemėnienė 2001: 19, 46 und do zi ie e Li e a u ). Valen ingum binde
sich mi d ei Ebenen: abs ak iu logische seman iken und zwei konk e en
Sp achenebenen synaksės und leksische seman iken. Logische seman ikos Ebene
bes imm wi d Wo es eien Plä zen Zahl und ih e möglichen ak an ų
seman ischen Funk ionen, Syn axės Ebene bes imm wi d alen ischen ak an ü
g amma ikalische Fo m und ih e Weseninhei ode akul a i i ä , leksische
seman ikos Ebene bes imm wi d alen ischen ak an ü seman ika. Beim
alen ischen synaksischen ak an en, de en No wendinhei und Fakul a i i ä
es geleg wi d im Sa z, e nennen ewie Mi gliede Sa zinio Wö e , die nich
klauso jo alen ingumui. Lais ieji na iai neužpildo p edika o a e ų lais ų ie-
bedingba e Wo es Bedeu ungen und nep i ų sind, ih e Ve bindung mi P edika um
dämm ihm, als zu einem bes imm en Sp ach eil, cha ak e is isch eine
g amma ikalische Fähigkei zu e binden ande e Wö e sowie ih e Fo men
juos p aleidus sakinys pasida o neg ama iškas. Bū inaisiais sin aksiniais ak an-
ais nusakoma a si uacijos dalis, ku i žodžio eikšmei y a s a biausia i ak-
(Sližienė 1994: 35). Essinieji synaksiniai ak an ai im Sa z kann nich we den
ie sakinyje gali bū i p aleidžiami, o sakinys lieka g ama iškas i sup an amas.
übe sp ungen, weil ualiausia (Sližienė 1994: 31). Fakul a i ische Syn ax- Ak an en
sind die, kuSakiniai ohne akul a i ischen Ak an en bedeu e unge äh das Gleiche,
was und mi ihnen, da akul a i ische Ak an e sind implizi i in de selben
Wo bedeu ung (Sližienė 1994: 35). Akzep ie wi d, dass s enge G enzen zwischen no wendinischen und akul a i ischen Ak an en und eißen Mi gliede n gib (Hen schel, Weyd 1994: 345).
A ikeln A icles 77 /
A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje
Leksema a i au i is nich be ei ges ell in wich igs en e klä amuosie en
li auischen Sp achenwö e büche n: Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BLKŽ),
kalbos žodyne (DLKŽe) i akademiniame Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe). Tačiau
Daba inės lie u ių a i au i ‘bū i a i am eko iksuo as Lie u ių kalbos žodyno
papildymų ka oje (LKŽPapK) (ž . 1). A ski u A ikel a i au i ‘bū i a i am, a i ai
pasako isʼ au genommen in Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną (ND) (ž . 2). ND
auch be ei ges ell e winich sche a i au i Wö e n (paa i au i, paa i auens)
A ikel mi Beispielen (ž . 3).
1) Suschusi, dass o i au i nea sa gu, age e: Das pi ksi ode nich . (Š y u ys
1982-12-18)
2) V. Adamkus knygoje a i auja apie sa o i A. Adamkienės s eika ą [an aš ė]
(del i.l )
3) Voice Film di ban is Johnas Hobe manas paa i a o, kad išėjęs iš ilmo p emje-
os Kanuose jau ėsi „š iesus, a sinaujinęs i nesu okiamai laimingas“. (be na -
dinai.l (iš: Naujasis židinys-Aidai)
Iš būd a džio a i as, -a1 pada y as a i au i ‘bū i a i am, a i ai pasako isʼ y a
bezieh sich mi o ene Bedeu ung ‘3. alles sp echung, au ich igusʼ (DLKŽe), ‘9.
alles sp ichende , ohnein es e heimčiųʼ (LKŽe) (ž . 4, 5). 4) E is mi imme o en,
alles e zähl š. (LKŽe) 5) Ekspedi o ius wa o en mi mi , und ich auch wenig was
on ihm schėpda au
J.Do . (LKŽe)
Aus li auischen Sp achen Eigennamen alen ingums Besch eibung kla lich sich, dass, basie end
u ė a empi ine Ma e ial, Subjek zu en sp echende Eigennwa s o ne s ‘nuoši dus2, alles
pasakan isʼ ak an as Bedeu imas a dininku ode einem ande en Ve knüp ungsa iklio3 deu iem
Links, und indi ek es Objek zu e wendende kann sein eiški a i inkaminku a ian iisch
i p ielinksnio su kons ukcija (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 79, 87). Sakinyje
ma kie ende indi ek em Objek gehende synak inische Ak an as is akul a i us (ci uojamu 69
Beispielen gesch ieben wi d in skliaus en). Abiem 1 Toliau im A ikel edend übe e schiedenes dieses
ode eines ande en Eigen umswo s Gemine besch ieben in ai pasakoma nu män iškoji nežymė oji
būdwa žio giminė. 2 Seman ische Eigwa dzus au schi dus und o ene Ve knüp ung gesehen und
Jono Paulausko Sis emischem li auischen sus, ech siaši dis, iesiakalbis, iesmuk, a i aši dis,
kalbos žodyne (SisŽe): abu būd a džiai pa enka į nuoši dumo lauką, ku iame aip pa minimas ie-
a lapaši dis und k . 3 B ei e e übe de ie ung, de inimo da iklio und de inimo ga iklio samp a ,
welche hie basie , siehe Semėnienė (2003: 3842).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Fällen is de seman ische o ene alen ingum
gleich: Subjek a liepia pe cipien ą4, und de indi ek e Objek bene icien ą5 (ž . 47).
Ku z gesag , zwei alen iges o enes synak isches alen ingum is Nom, Da
suIns 6, und seman i69 Beispiele zeigen, dass seman ische und synak ische
nis – [Pcp, B]. Seman iniu aspek u šis būd a dis, panašiai kaip nuoši dus i k .,
pa enka į būd a džių, ku ie nusako ieno asmens simpa ijas, palankumą a an i-
pa ijas ki o asmens a ž ilgiu, g upę (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 79, 87, 99).
Eigwa džių o ene und au ich ige alen ingum sind panašus. Das sieh man auch
DLKŽe, wo būd a dis nuoši dus de inie is als ‘linkin is gu e; o enasʼ. 6) E (allen)
wa o en und au ich ig. (zi ie aus Vaičiuly ė-Semėnienė
2001: 80)
7) Joniuk, s e s gewesen so kindisch o ene (mi seine Mo u e), je z ih nich s
meh e sp ich . (zi ie aus do pa , 87) 8) O dunks a, he Pe ai, je z (mi
mi imi) bis nich au schi dus. (zi ie aus ibid, 88)
9) Šią e ą a i umo alandėlę jis bu o (jai) nuoši dus. (ci uojama iš en pa , 35)
Beim Ve gleichen 13 de Beispiele mi 47 sieh man, dass Eigennwa s o ne in bedeu ung
eksplikuo as (pa)sakym (pasaky i) Inhal kon en y as7 is eie Mi glied (z . 4, 7), de , panašu,
eingeschlossen wi d in alen ine o i au i S uk u (z . 2, 3; wei e siehe). was is synaksische und
A kon en y o lais asis na ys u i į akos ne iesioginio objek o aiškai a i as sa-
kiniuose i kaip (a ) ai galė ų bū i susiję su Vilmos Ágel (2000: 211–212) hi-
po eze – p edika o sin aksiniai ak an ai gali bū i leksikalizuo i, g ama ikalizuo i
lais ieji na iai – a ski o y imo e a ema. Šiame s aipsnyje keliami klausimai:
seman ische a i au i alen ingum und (o ) welche Ein luss ihm ha G undinimwo es (a i as)
und mi ihm na imai seman isch e bundene leksemų (nuoši dus, pasisak i, e zählen und k .)
alen ingumai. Le z e em F ages ellungsg undlage gib p ie aischus (-nu um) alen ini ä s udie
(Vaičiuly ė-Semėnienė 4 Pe cipien as [Pcp] psychischen Zus enses e y ėjo Funk ion,
cha ak e is isch lebenden Wesenhei en, wah nehmenden Reali ä sgegens ände, mi eine
gewissen En s ehnung gegenübe ihnen, psychologisch in ihnen ea5 Bene iecien as [B] Ad essa o,
guojančioms (Sližienė 1994: 21; Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32).
ha e eine Funk ion, cha ak e is isch lebenden Wesenhei en, besonde s haup sächlich Pe sonen,
de en das is ode u nich nu ze (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32, plg.
Sližienė 1994: 21).
6 Sp achno ms Sich weise, p ielinksnio mi kons uk ion is sei liche (delinis) No ms Va ian e und
p i eikus kann sein e wende we den gene inėje Speech. Alle dings be o zug wi d dem
g undlegenden (neu alen) Maß a ian en Nu ze nku (z . KP2 S2 2003: 98; Miliūnai ė 2022: 535). 7
Kon en y as [Con] Zus andes ode Eigenscha en Inhal s unk ion, cha ak e is isch ü
e schiedene Dinge sowie E eignisse (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 22).
A ikeln A icles 79 /
A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje
202 wo pa odie p edika en aus leksinio seman ischen euko seman ikos und
g amma ikos ein aka alen ingumui3),
Such end An wo en zu F agen auch, beides schon e wähne em au schi mus,
wich ig e e zie en pa(si)sak en, e zählen(s) De ini ion(en) in Wö e n und ih e
alen ingkei . Beispielsweise, DLKŽe aus Leksem pasisak en nuk epiama sehen zu
e s en sagen Bedeu ungen ( . y. sagen ‘1. Wo lich (o sch i lich) pa eiks i men į
ode Meinungęʼ), und ande e pasp ei i Bedeu ung de inie wi d als ‘2. sich
bekennen8ʼ. Aus dem akademischen LKŽe e klä es, dass sang ąžinės Fo men
sagen können e wende we den mi meh e en Bedeu ungen: ‘12. pasipasako iʼ
(ž . 10), ‘13. sich bekennenʼ (ž . 11), ‘14. auspazin iʼ (ž . 12), ‘15. sich zu sp echen;
sich zu be ühmen, pa eikš iʼ (ž . 13) ode ‘16. kng. pa eikš i nuss ellungʼ (ž . 14).
10) Sie as und ha keinen Menschen, dem sich sp echen könn e seinen wa gus I.Simon.
(LKŽe)
11) Jis jai pasisakė, kad jis ją mylįs KII28. (LKŽe)
Na ü lich, ein wem seh ge iel, dass man nich meh sich beso gen müsse dem
P ies e seine Ve gehen Bl . 12) (LKŽe)
13) Pasisakau ams ai esąs zemai is Jn. (LKŽe) 14) Užėjus sp achbei übe Rebelimą,
By au as o i ai pasisakė ebellimo idėjai nep i a iąs
V.Myk-Pu . (LKŽe)
Sowohl DLKŽe als auch LKŽe Wi kmawo ds e zählen e s e Bedeu ungen we den als
‘abzusagen welchen E eignis, E eigikungʼ (ž . 15, 16, plg. 3). 15) E e zähl e
niemandem seine T übseln. (DLKŽe) 16) Tik ą ech sybę e zähl de al eis Js . (LKŽe)
Aus Nijolės Sližienės Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglums Wö no (LKVJŽ) (Sližienė
1998: 130) e klä e , dass eiksmažodis pasisaky i, e wende wi d Bedeu nissen ‘1.
pasipasako iʼ (ž . 17), ‘2. a) mi eilen mündlich, pa eikš i; sich o zus ellen; b) sich
anzue kennenʼ (ž . 18), is i alen , und im Bedeu ende ‘3. pa eikš i seinen
nuss ellung, p i a i ode nep i a iʼ (ž . 19) d i alen is. Dahe paseg en um ass
und (dalį) e zählen(s) seman iken und g amma iken (ž . wei e ). Sie ha as keinen
Mann, dem [sie] sich ih e Mise e aussp echen kann (plg. 17) übe ih e Mise e).
(zi ie aus Sližienė 1998: 130) 18) Kind pasisakė mu e ine sudaužęs puoduką dass
sudaužė puoduką (apie p agany ą žąsiuką /). (zi ie aus dem ib, 130) 19) Fü
o geschlagene Kandida zu (p ieš o geschlagene Kandida zu) pasisake e alle
Sp ech e . (zi ie aus ibid, 130)
8 Ve beksmawod zu bekennen ‘1. zu e künden seine schuldʼ, ‘2. ech lichkei zu sagen übe sichʼ
alen ingum b ei e e sie LKVJŽ (Sližienė 1998: 257), beispielsweise. Sie niekam nep isipažin en, dass e ih ge äll .

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Iš 17 pa yzdžio ma y i, kad pasisaky i eikalauja a dininku žymimo agen y-
aus9 subjek e, nu zinku eiškiamo indi ek en objek es, a liepiančio bene icien o
unk ionen, und a ian isch galininku, p ielinksnio übe kons uk ion, sei u inem
sa iniens dėmeniu bezeimimo kon en y o (dich einis) objek e. Nach de zwei en
gesag zu bedeu en, alen iniai ak an ai 18 beispiel in pasakomi a dininku
bezeichimu agen eg iu subjek u, Nu zininku eiškiamu indi ek e bene icien e
objek , und a ian iisch p ielinksnio übe kons uk ion, eili u, padaly iu ode
sei u iniu sa iniens dėmeniu bezeichimu kon en y u. Bene icien ą a lepiende
Ak an is akul a i us. 19 beispiel zeig , dass zwei alen iges sp ich zu subjek-
as aip pa y a agen y us, o p ielinksnio už a ba p ieš kons ukcija žymimas
objek as a liepia kon en y ą.
Rüh end LKVJŽ (Sližienė 1998: 123124) und da in o gese zenden Beispielen (ž .
2022), eiksmažodis e zählen e langen a dininku bezeichnung agen y aus sub
jek o, naudininku eiškiamo bene icien o indi ek igen Objek s und
a ian iisch galininku, p ielinksnio übe kons uk ion, galininku mi daly iu
ode padaly iu, daly iu, padaly iu, šalu iniu dėmeniu bezeichnung kon en y o
(di ek em) Objek o. Wie und passigi i Fall, Nu zininku bezeichne im Ak an as
akul a i usis.
20) Vi pša nesi a žydamas e zähl ih ciniškus anekdo us. (zi ie aus
Sližienė 1998: 124)
21) Meine Te ulė e zähl e uns o übe die Ve gangenhei . (zi ie aus do ib, 124)
22) Papasakok, wie da wa . (zi ie aus ibid, 124) An ano Libe ius Sinonimų sõdyne
(SŽe) zu sehen, dass zu e zählen is eine on10 ‘apsky i kokį į ykį, a si ikimą,
dės y i min isʼ synonymen. Basie end au dem, was gesag wu de, man ein, dass
Wi kmazodis a i au i akul a i lich e langen bene icien o nu ze s, und
no wendinasis kon en y o unk ionen a le iende ak an as könn en sein bezeimas
e schiedeni iau nei ilius io a ND.
2. TIRIAMOJI MEDŽAGA
Didžiąją DLKT dalį suda o ašy inės, dažnai edaguo os, ski ingų žan-
ų (publicis ikos, g ožinės, neg ožinės ode adminis a i ischen Li e a u en) Sp ach ex ai.
Saky ische Sp achen Beispielen do sind o ensdžiai wenige . Beispielsweise mi 9 Agen as1 [A1]
Handlungsini ia o iaus ode Du ch üh e s Funk ion, cha ak e is isch leboms seinhei enms (Sližienė 1994:
19).
10 Wei e e eden alen ingum siehe LKVJŽ (Sližienė 1994: 330331).
S aipsniai / A icles 81
A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje
un e schiedlichen im A ikel behandel en Wö e n Fo men im Sa z sammi11 DLKT
išplės inės paieškos elelyje į ašius a i a, und ausgewus des Wo es mi u ys
k i e ijų. Tabel 1 zeig in, wie Fundos 303 (in) ini ischen a i au i Fo men sich nach
Gen es e siche e. Zu sehen, dass die meis en Beispiele (251, ode 83 p ozen ) sind
aus publicis ikos, ge inge wenige aus g ožinės li e a ū as (41, ode 14 p ozen ),
pausenie Fälle (10, ode 3 p ozen ) neg ožinėje li e a u ėje. Saky ische Sp ach
inde man nu 1 Beispiel, und adminis a i e Sp ach ih e wa en nich . 1 LENTEL.
Ve schiedene o enau i Fo men DLKT eks yne
Teks ynodalis A i au i o ma Pa a ojimo
skaičius
Gesam e b auchs
skaičius
G ožinė
li e a u
a i aud-
a i au-
a i auj-
a i auj-
a i auj-
a i au-
a i aus-
a i au i
a i a o
nich i -
nea i au i
nich i -
paa i a-
paa i a-
paa i au ume
paa i a au
paa i a-
paa i a ęs
amas 1
ja 4
ama 1
ančios 1
a e 1
ju 1
iu 1
10
7
ausiu 1
1
a o 1
uja 1
u i 1
1
1
o 6
1
41
Neg ožinė
li e a u
a i auda-
a i auja
a i au i
2
i 1
o 1
3 a i a o
3
paa i au-
a i auda-
10
Publicis ika
ma 1
mas 1
o 1
72
me 1
nčiųjų 1
a i auda-
a i auda-
a i auja
a i auja-
a i auja-
251
11 DLKT Beispiele ü die Un e suchung zu sammeln 2023 m. Mai Mona
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Teks ynodalis A i au i o ma Pa a ojimo
skaičius
Gesam e b auchs
skaičius
Publicis ika
a i auji
a i auk-
a i au i
a i a o
a i a o-
a i a -
nich i -
nich i -
nich i -
nea i au i
nich i -
paa i a-
paa i a-
paa i a-
paa i a-
paa i a ęs
2
ime 1
43
103
me 1
ęs 1
auda o 1
auja 5
auk 1
1
a o 3
uki e 1
usiu 1
u i 5
o 4
1
251
Saky inė sp ache opb a o 1 1
Von insgesam 303 303
DLKT inden 39 Beispiele mi gesp ächliches Wi kmawo ds abs ak en Fo men (ž .
2 len elę). Panašiai kaip a i au i a eju, pa yzdžių nė a adminis acinėje kalbo-
je. Auch nich inde saky ische Sp achen Beispiele. Meis Beispiele mi Ö nung
Fo men sind aus publicis ikos (21, ode 54 p ozen ), wei wenige aus neg ožinės
(12, ode 31 p ozen ) und g ožinės (6, ode 15 p ozen ) Li e a u . 2 LENTEL.
Ve schiedene Ö nung des Fo m DLKT eks yne
Teks ynodalis A i a imas
o ma
Pa a ojimo
skaičius
Bend aspa a ojimo
skaičius
G ožinė
li e a u
a i a i-
a i a i-
a i a i-
paa i a-
mas 2
mo 2
mų 1
imas 1
6
Neg oži-
mo 5
imui 1
mai 2
nė
li e a u
a i a imą
mai 2
a i a i-
a i a i-
a i a i-
au i a -
1
paa i a imai 1
12
A ikeln A icles 83 /
A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje
Teks ynodalis A i a imas
o ma
Pa a ojimo
skaičius
Bend aspa a ojimo
skaičius
Publicis -
a i a i-
a i a i-
a i a i-
a i a i-
ika
a i a i-
a i a imą
a i a i-
paa i a-
mai 7
mai 4
mu 2
mu 1
a i a i-
mus 3
1
mų 1
imų 1
mui 1 21
Von insgesam 39 39
Dahe un e schiedliche a i au i (a i auens) Fo m se zung meis e wende
we den publicis ikoje, welche , basie end DLKT12, zuge eil wi d: allgemeji
pe iodika, popula ioji pe iodika, wissenscha liche pe iodika, Büche
(au obiog a ien, memua ai, a siminimai, k onikos, me aščiai, dieno aščiai, laiškai,
esė, apyb aižos und k .) und k . Folgend Beispiele nach unkcinien S ilen sind nich ge enn besp ochen.
3. SKIRTING AUTIRAUTI(IMAS) FORM
VALENTINGUMAS
Be o imimmend DLKT g unde behandeln zu a i au i seman ik und g amma ik,
is wich ig zu sagen, dass in diesem Tex auch zu inden sind pausenie Beispiele
und mi einem ande en Adjek i au wi s Ve bin a i ė i (-ėjimas) ‘da y is
a i amʼ (ž . 23, 24). Das, dass būdwa dis o ne eiksmažodėja, zeig und be
a go gūglo (google) na šyklėje inden sich Beispiele sowohl mi a i ė i (ž . 25, 26), wie mi a i au i (ž .
27, 28) o momi13.
23) De We bewe b zeig e, dass Schüle wöche wollen sein ak i us op ėjanße
unse e Gesellscha Mi gliede .
24) Was, Ih e Sich nach, sind in le z e Zei P ozesse de Ö nung de Gesellscha beme kba ? 12
Žiū ė a [2023-10-10] hie : h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/menu?page=abou . 13 Plg. VLKK Meinung:
Des Wo es opb au ich du e nich e weige n, nu b auche es umzuwandeln nuwalkio u š ampu,
ausschumiend dem ande e äußškos Mi el: opb ai e zählen, opb ai sp echen, sein op e am und so.
(zi ie aus: h ps:// lkk.l /konsul a ionen/4226-a i au i).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
T i alen is o nau i ‘3. o i ai sp echen(s), schnekė isʼ e langen agen i s
subjek s, komi a i und kon en y o Funk ionen e üllenden ne iesiogischen
Objek en. Im Sa z komi a y as eiškiamas no wendinouja p ielinksnio mi
kons uk ion, und kon en y s kann sein akul a i lich pasakomas p ielinksnio übe
kons uk ion. T i alen is o nau i ‘2. o i ai (pa)sak en, e zählen(s), sich bekennenʼ
im Sa z e langen agen y aus Subjek , bene icien und kon en y o Funk ionen
e üllenden nich di ek ischen Objek en. Bene icien gesag omas akul a i lich
benu ze ku, und kon en y a ian iisch kann sein ma kie m no wendinja p ielinksnis
übe ode dely ine kons uk ion, sei u iniu se nis dėmeniu. Dann, wenn das
Zwei alen is a i au i e wende wi d ‘bū i a i amʼ bedeu ung, seine synaksiniai
ak an ai, nach o nen analogiją, gesag omi no wendinuoju subjek e a dininku und
akul a i lich indi ek em objek e nu ininku ode p ielinksnio su kons uk ion.
Subjek en sp ich pe cipien inį agen ą24, und a ian iisch bezeichne wi d
indi ek inische Objek bene icien ą. DLKT nich inde Beispielsweise, wo im Sa z
da in wä e ausgesp ochen akul a i usis diese o i au i Bedeu ungs ak an .
Tu ima empi ische ma e iale leich en zu glauben, dass so geneig ame meh zu
un e scheiden a i au i ‘bū i a i amʼ on a i au i ‘a i ai kalbė i(s)ʼ, wenn
e s oju Fall Nu znehme und mi Kons uk ion en sp ich eine seman ische Funk ion, und zweiu os pãčios aiškos zeig un e schiedlichen seman iken.
Die Un e suchung zeig e, dass in a i au i (-a imas) ‘a i ai kalbė i(s)ʼ
alen ingums S uk u en aus e lichen d i alenčio o i as ‘nuoši dus, alles
pasakan isʼ Mi glied is eingeschü z kon en y as ((pa)sakymo, sp achungs e (si) Inhal ) mi sa a aiška.
ŠALTINIAI
BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė,
D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė,
L. Jonušys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2022.
P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/.
DLKŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 8-asis pa ais. i papild. leidimas, y . ed.
S . Keinys, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas/.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
24 Apie d isluoksnes seman ines unkcijas plačiau ž . D uk einis (2009).

S aipsniai / A icles 91
A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje
LKŽPapK – „Lie u ių kalbos žodyno“ Papildymų ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins-
i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lkz-papildymu-ka o eka/.
SisŽe – Paulauskas Jonas. Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, e. a-
ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /sis eminis-lie u iu-kalbos-zodynas/
pe ziu a.
SŽe – Lybe is An anas. Lie u ių kalbos sinonimų žodynas, 2-asis pa ais. leidimas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2002, e. a ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /
sinonimu-zodynas/.
LITERATŪRA
Ágel Vilmos 2000: Valenz heo ie, Tübingen.
D uk einis Albinas 2009: Seman inės sakinių s uk ū os su sink e inės eikšmės p edi-
ka ais. Res Humani a iae 6, 2441.
Hen schel Elke, Weyd Ha ald 1994: Handbuch de deu schen G amma ik, 2. Au l.,
Be lin, New Yo k: De G uy e .
KP2 S2 Sp ach Tipps 2: Sin aksė 1. P ielinksnių und polinksnių Ve wendung, sud. R.
Miliūnai ė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Ve lagsins i u ,
2003.
Miliūnai ė Ri a 2022: Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. beg i en:
sis ema ika und pokyčių k yp ys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI:
doi.o g/10.35321/e-pub.42.lie u iu-kalbos-pokyciai. Semėnienė Lo e a 2003: Būd a džių
de inigung. Syn axischen Ve bindungen Un e suchungen. li auische sp ach
g amma ikos a bei 1, ed. A. Hol oe , A. Judžen is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
37‒66.
Sližienė Nijolė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo slo ynas 1, Vilnius:
Mokslo und enzyklopedien Publikla.
Sližienė Nijolė 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo slo ynas 2(1), Vilnius:
Mokslo und enzyklopedien Publikla.
Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2001: Lie u ių kalbos a džių alen ingumas:
dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a būd: P ie aišus, p ie aišumas 2023 alen ingumas in de
heu igen li auens ( aš o) Sp ache. Ac a Linguis ica Li huanica 88, 181205. Zugänglich
online: h psjou nals.lki.l ://ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/2245/2338.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Valency o he Ve b a i au i and Noun
a i a imas in Con empo a y Li huanian
Language
SUMMARY
The analysis o 340 examples wi h di e en o ms o a i au i and a i a imas d awn om he
Co pus o Con empo a y Li huanian Language zeig ha hei alency is in luenced by he
seman ics and g amma o he adjec i e a i as and p edica es om he minimal
lexical-seman ic ield. The esea ch shows ha he gene alised meaning o he p edica e
a i au i is ‘ o be open; o speak openlyʼ. In e ms o alence, his meaning can be subdi ided in o
‘1. o be openʼ, ‘2. o say, o ell openly; o con essʼ, and ‘3. o alk, o indi ec objec s
con e se openlyʼ. The la e wo meanings di e om each o he in he di ec ion o speech.
The i alen a i au i ‘3. o alk, o con e se openlyʼ equi es he agen i e subjec , he
co esponding o he comi a i e and he con en i e. The comi a i e is exp essed by he
necessa y cons uc ion o he p eposi ion su, while he con en i e can be exp essed
acul a i ely by cons uc ing he p eposi ion übe . The i alen a i au i ‘2. o say, o ell
openly; o con essʼ in a sen ence equi es an agen i e subjec and indi ec objec s, which
co espond bene icia y and con en i e. The bene icia y is exp essed acul a i ely in he da i e
o he indi ec objec . In con as , he indi ec objec con en i e can be ma ked as necessa y
by cons uc ing he p eposi ion übe , o wi h a pa icipial cons uc ion, a subo dina e clause.
When he bi alen a i au i is used in he meaning o ‘1. o be openʼ, i s syn ac ic ac an s a e,
by a i as analogy, said in he necessa y subjec nomina i e and op ionally in he da i e o
cons uc ion o he p eposi ion su o he indi ec objec . The subjec co esponds o he The
s udy shows ha he alency s uc u es o a i au i ‘ o speak openlyʼ include a con en i e
pe cipien agen and he a ian ly ma ked indi ec objec o he bene icia y.
wi h exp ession om he ee elemen s o he adjec i e a i as.
Eingelei e 2023 m. Ok obe 11 d.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien
lo e [email protected]