Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje

S aipsniai / A icles 75 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-2196-8937 Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: mo osin aksė, alen ingumas, seman ik, ypologie. DOI: doi.o g/10.35321/all89-04 ABIRAUTI, ABIRAVIMAS VALENTINGUMAS WERKENTE LITUVI SCHALBEJE Valency o he Ve b a i au i and Noun a i a imas in Con empo a y Li huanian Language ANOTATIJA Dieses A ikels Objek es eiksmazodis a i au i und sein edinys daik a a dis a i auens. Tikslas basie end Daba liche li auische Sp ache eks yno (DLKT) Ma e ial, he auszuškin i diese Wö e junglumą alen ingumo aspek u. Ty imas zeig e, welchen Ein luss au a i au i (-a imas) alen ingumui mach Eigennwa s a i as und P edika en aus minimalaus Leksinio seman ischen Feldes seman ika und g ama ika. Paaußchien, dass op i au i (-a imas) cha ak e is isch d ejopas alen ingum. ESMINIAI WORDŽIAI: eiksmažodis a i au i, eiksmažodinis daik a a dis, alen ingumas, leksinis seman inis Feldas. ANNOTATION The objec o his a icle is he e b a i au i and i s noun de i a i e a i a imas. The aim is o in es iga e hei combinabili y om he alency pe spec i e, using he da a om he Co pus o Con empo a y Li huanian Language. The esea ch indings indica e ha he alency o a i au i (a i a imas) is in luenced by he seman ics and g amma o he adjec i e a i as and p edica es wi hin i s minimal lexical seman ic ield. I was obse ed ha he e b a i au i ( he noun a i a imas) exhibi s a h ee old alency. KEYWORDS: e b a i au i, e bal noun, alency, lexical seman ic ield. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 1.ÜVADINS PASTABOS Dieses A ikels Ziel basie end e bocen ischen Sa zens Modellos Konzep und (Ö nung) alen imum. Die Un e suchung basie empi ine alen ingumo eo ijos p incipais nus a y i eiksmažodžio a i au i i jo abs ak o Ma e ial, gesammel aus disku i Wö e n, eineiningenden in minimalen Leksinį Kauno VDU Kompiu e inės ling is ikos cen o suda y o Daba inės lie u ių kal- bos eks yno (DLKT) (ž . 2 dalį). Tikslui pasiek i keliami užda iniai: a) umpai seman inį eiksmažodžio a i au i (-a imas) eld, alen ingumus (ž . wei e 1 Teil); b) basie end DLKT Beispielen (ž . 2 Teil), ausnag inė i e schiedene a i au i (-a imas) Fo men alen ingumą und passals y i, welchen Ein luss ihn mach des G undwo es (a i as) und P edika en aus leksinien seman ischen Feluko alen ingumai (ž . 3 Teil). Genau so, wie man es in de Bibel sch eib ( gl. Teil 4). solchen aspek u, so iel is bekann , a i au i (-a imas) is nich behandel . Angewand es Un e suchungsme hod in e p e a ionen, besch eibomasis analy ische , g amma ischen, seman ischen analyses. Pasi inkus nag inė i a i au i (a i a imas), umpai pasaky ina, kad a- len ingumas – ai žodžio eikšmės lemiama ypa ybė a e i am ik ą skaičių eien Plä zen, die im Sa z ode Wo e bindung bese z we den on bes imm en Bedeu ungen und ih en Fo men ode ih en Übe eins immungen (ž . Sližienė 1994: 16; Vaičiuly ėSemėnienė 2001: 19, 46 und do zi ie e Li e a u ). Valen ingum binde sich mi d ei Ebenen: abs ak iu logische seman iken und zwei konk e en Sp achenebenen synaksės und leksische seman iken. Logische seman ikos Ebene bes imm wi d Wo es eien Plä zen Zahl und ih e möglichen ak an ų seman ischen Funk ionen, Syn axės Ebene bes imm wi d alen ischen ak an ü g amma ikalische Fo m und ih e Weseninhei ode akul a i i ä , leksische seman ikos Ebene bes imm wi d alen ischen ak an ü seman ika. Beim alen ischen synaksischen ak an en, de en No wendinhei und Fakul a i i ä es geleg wi d im Sa z, e nennen ewie Mi gliede Sa zinio Wö e , die nich klauso jo alen ingumui. Lais ieji na iai neužpildo p edika o a e ų lais ų ie- bedingba e Wo es Bedeu ungen und nep i ų sind, ih e Ve bindung mi P edika um dämm ihm, als zu einem bes imm en Sp ach eil, cha ak e is isch eine g amma ikalische Fähigkei zu e binden ande e Wö e sowie ih e Fo men juos p aleidus sakinys pasida o neg ama iškas. Bū inaisiais sin aksiniais ak an- ais nusakoma a si uacijos dalis, ku i žodžio eikšmei y a s a biausia i ak- (Sližienė 1994: 35). Essinieji synaksiniai ak an ai im Sa z kann nich we den ie sakinyje gali bū i p aleidžiami, o sakinys lieka g ama iškas i sup an amas. übe sp ungen, weil ualiausia (Sližienė 1994: 31). Fakul a i ische Syn ax- Ak an en sind die, kuSakiniai ohne akul a i ischen Ak an en bedeu e unge äh das Gleiche, was und mi ihnen, da akul a i ische Ak an e sind implizi i in de selben Wo bedeu ung (Sližienė 1994: 35). Akzep ie wi d, dass s enge G enzen zwischen no wendinischen und akul a i ischen Ak an en und eißen Mi gliede n gib (Hen schel, Weyd 1994: 345). A ikeln A icles 77 / A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje Leksema a i au i is nich be ei ges ell in wich igs en e klä amuosie en li auischen Sp achenwö e büche n: Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BLKŽ), kalbos žodyne (DLKŽe) i akademiniame Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe). Tačiau Daba inės lie u ių a i au i ‘bū i a i am eko iksuo as Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka oje (LKŽPapK) (ž . 1). A ski u A ikel a i au i ‘bū i a i am, a i ai pasako isʼ au genommen in Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną (ND) (ž . 2). ND auch be ei ges ell e winich sche a i au i Wö e n (paa i au i, paa i auens) A ikel mi Beispielen (ž . 3). 1) Suschusi, dass o i au i nea sa gu, age e: Das pi ksi ode nich . (Š y u ys 1982-12-18) 2) V. Adamkus knygoje a i auja apie sa o i A. Adamkienės s eika ą [an aš ė] (del i.l ) 3) Voice Film di ban is Johnas Hobe manas paa i a o, kad išėjęs iš ilmo p emje- os Kanuose jau ėsi „š iesus, a sinaujinęs i nesu okiamai laimingas“. (be na - dinai.l (iš: Naujasis židinys-Aidai) Iš būd a džio a i as, -a1 pada y as a i au i ‘bū i a i am, a i ai pasako isʼ y a bezieh sich mi o ene Bedeu ung ‘3. alles sp echung, au ich igusʼ (DLKŽe), ‘9. alles sp ichende , ohnein es e heimčiųʼ (LKŽe) (ž . 4, 5). 4) E is mi imme o en, alles e zähl š. (LKŽe) 5) Ekspedi o ius wa o en mi mi , und ich auch wenig was on ihm schėpda au J.Do . (LKŽe) Aus li auischen Sp achen Eigennamen alen ingums Besch eibung kla lich sich, dass, basie end u ė a empi ine Ma e ial, Subjek zu en sp echende Eigennwa s o ne s ‘nuoši dus2, alles pasakan isʼ ak an as Bedeu imas a dininku ode einem ande en Ve knüp ungsa iklio3 deu iem Links, und indi ek es Objek zu e wendende kann sein eiški a i inkaminku a ian iisch i p ielinksnio su kons ukcija (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 79, 87). Sakinyje ma kie ende indi ek em Objek gehende synak inische Ak an as is akul a i us (ci uojamu 69 Beispielen gesch ieben wi d in skliaus en). Abiem 1 Toliau im A ikel edend übe e schiedenes dieses ode eines ande en Eigen umswo s Gemine besch ieben in ai pasakoma nu män iškoji nežymė oji būdwa žio giminė. 2 Seman ische Eigwa dzus au schi dus und o ene Ve knüp ung gesehen und Jono Paulausko Sis emischem li auischen sus, ech siaši dis, iesiakalbis, iesmuk, a i aši dis, kalbos žodyne (SisŽe): abu būd a džiai pa enka į nuoši dumo lauką, ku iame aip pa minimas ie- a lapaši dis und k . 3 B ei e e übe de ie ung, de inimo da iklio und de inimo ga iklio samp a , welche hie basie , siehe Semėnienė (2003: 3842). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Fällen is de seman ische o ene alen ingum gleich: Subjek a liepia pe cipien ą4, und de indi ek e Objek bene icien ą5 (ž . 47). Ku z gesag , zwei alen iges o enes synak isches alen ingum is Nom, Da suIns 6, und seman i69 Beispiele zeigen, dass seman ische und synak ische nis – [Pcp, B]. Seman iniu aspek u šis būd a dis, panašiai kaip nuoši dus i k ., pa enka į būd a džių, ku ie nusako ieno asmens simpa ijas, palankumą a an i- pa ijas ki o asmens a ž ilgiu, g upę (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 79, 87, 99). Eigwa džių o ene und au ich ige alen ingum sind panašus. Das sieh man auch DLKŽe, wo būd a dis nuoši dus de inie is als ‘linkin is gu e; o enasʼ. 6) E (allen) wa o en und au ich ig. (zi ie aus Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 80) 7) Joniuk, s e s gewesen so kindisch o ene (mi seine Mo u e), je z ih nich s meh e sp ich . (zi ie aus do pa , 87) 8) O dunks a, he Pe ai, je z (mi mi imi) bis nich au schi dus. (zi ie aus ibid, 88) 9) Šią e ą a i umo alandėlę jis bu o (jai) nuoši dus. (ci uojama iš en pa , 35) Beim Ve gleichen 13 de Beispiele mi 47 sieh man, dass Eigennwa s o ne in bedeu ung eksplikuo as (pa)sakym (pasaky i) Inhal kon en y as7 is eie Mi glied (z . 4, 7), de , panašu, eingeschlossen wi d in alen ine o i au i S uk u (z . 2, 3; wei e siehe). was is synaksische und A kon en y o lais asis na ys u i į akos ne iesioginio objek o aiškai a i as sa- kiniuose i kaip (a ) ai galė ų bū i susiję su Vilmos Ágel (2000: 211–212) hi- po eze – p edika o sin aksiniai ak an ai gali bū i leksikalizuo i, g ama ikalizuo i lais ieji na iai – a ski o y imo e a ema. Šiame s aipsnyje keliami klausimai: seman ische a i au i alen ingum und (o ) welche Ein luss ihm ha G undinimwo es (a i as) und mi ihm na imai seman isch e bundene leksemų (nuoši dus, pasisak i, e zählen und k .) alen ingumai. Le z e em F ages ellungsg undlage gib p ie aischus (-nu um) alen ini ä s udie (Vaičiuly ė-Semėnienė 4 Pe cipien as [Pcp] psychischen Zus enses e y ėjo Funk ion, cha ak e is isch lebenden Wesenhei en, wah nehmenden Reali ä sgegens ände, mi eine gewissen En s ehnung gegenübe ihnen, psychologisch in ihnen ea5 Bene iecien as [B] Ad essa o, guojančioms (Sližienė 1994: 21; Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32). ha e eine Funk ion, cha ak e is isch lebenden Wesenhei en, besonde s haup sächlich Pe sonen, de en das is ode u nich nu ze (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 21). 6 Sp achno ms Sich weise, p ielinksnio mi kons uk ion is sei liche (delinis) No ms Va ian e und p i eikus kann sein e wende we den gene inėje Speech. Alle dings be o zug wi d dem g undlegenden (neu alen) Maß a ian en Nu ze nku (z . KP2 S2 2003: 98; Miliūnai ė 2022: 535). 7 Kon en y as [Con] Zus andes ode Eigenscha en Inhal s unk ion, cha ak e is isch ü e schiedene Dinge sowie E eignisse (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 22). A ikeln A icles 79 / A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje 202 wo pa odie p edika en aus leksinio seman ischen euko seman ikos und g amma ikos ein aka alen ingumui3), Such end An wo en zu F agen auch, beides schon e wähne em au schi mus, wich ig e e zie en pa(si)sak en, e zählen(s) De ini ion(en) in Wö e n und ih e alen ingkei . Beispielsweise, DLKŽe aus Leksem pasisak en nuk epiama sehen zu e s en sagen Bedeu ungen ( . y. sagen ‘1. Wo lich (o sch i lich) pa eiks i men į ode Meinungęʼ), und ande e pasp ei i Bedeu ung de inie wi d als ‘2. sich bekennen8ʼ. Aus dem akademischen LKŽe e klä es, dass sang ąžinės Fo men sagen können e wende we den mi meh e en Bedeu ungen: ‘12. pasipasako iʼ (ž . 10), ‘13. sich bekennenʼ (ž . 11), ‘14. auspazin iʼ (ž . 12), ‘15. sich zu sp echen; sich zu be ühmen, pa eikš iʼ (ž . 13) ode ‘16. kng. pa eikš i nuss ellungʼ (ž . 14). 10) Sie as und ha keinen Menschen, dem sich sp echen könn e seinen wa gus I.Simon. (LKŽe) 11) Jis jai pasisakė, kad jis ją mylįs KII28. (LKŽe) Na ü lich, ein wem seh ge iel, dass man nich meh sich beso gen müsse dem P ies e seine Ve gehen Bl . 12) (LKŽe) 13) Pasisakau ams ai esąs zemai is Jn. (LKŽe) 14) Užėjus sp achbei übe Rebelimą, By au as o i ai pasisakė ebellimo idėjai nep i a iąs V.Myk-Pu . (LKŽe) Sowohl DLKŽe als auch LKŽe Wi kmawo ds e zählen e s e Bedeu ungen we den als ‘abzusagen welchen E eignis, E eigikungʼ (ž . 15, 16, plg. 3). 15) E e zähl e niemandem seine T übseln. (DLKŽe) 16) Tik ą ech sybę e zähl de al eis Js . (LKŽe) Aus Nijolės Sližienės Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglums Wö no (LKVJŽ) (Sližienė 1998: 130) e klä e , dass eiksmažodis pasisaky i, e wende wi d Bedeu nissen ‘1. pasipasako iʼ (ž . 17), ‘2. a) mi eilen mündlich, pa eikš i; sich o zus ellen; b) sich anzue kennenʼ (ž . 18), is i alen , und im Bedeu ende ‘3. pa eikš i seinen nuss ellung, p i a i ode nep i a iʼ (ž . 19) d i alen is. Dahe paseg en um ass und (dalį) e zählen(s) seman iken und g amma iken (ž . wei e ). Sie ha as keinen Mann, dem [sie] sich ih e Mise e aussp echen kann (plg. 17) übe ih e Mise e). (zi ie aus Sližienė 1998: 130) 18) Kind pasisakė mu e ine sudaužęs puoduką dass sudaužė puoduką (apie p agany ą žąsiuką /). (zi ie aus dem ib, 130) 19) Fü o geschlagene Kandida zu (p ieš o geschlagene Kandida zu) pasisake e alle Sp ech e . (zi ie aus ibid, 130) 8 Ve beksmawod zu bekennen ‘1. zu e künden seine schuldʼ, ‘2. ech lichkei zu sagen übe sichʼ alen ingum b ei e e sie LKVJŽ (Sližienė 1998: 257), beispielsweise. Sie niekam nep isipažin en, dass e ih ge äll . LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Iš 17 pa yzdžio ma y i, kad pasisaky i eikalauja a dininku žymimo agen y- aus9 subjek e, nu zinku eiškiamo indi ek en objek es, a liepiančio bene icien o unk ionen, und a ian isch galininku, p ielinksnio übe kons uk ion, sei u inem sa iniens dėmeniu bezeimimo kon en y o (dich einis) objek e. Nach de zwei en gesag zu bedeu en, alen iniai ak an ai 18 beispiel in pasakomi a dininku bezeichimu agen eg iu subjek u, Nu zininku eiškiamu indi ek e bene icien e objek , und a ian iisch p ielinksnio übe kons uk ion, eili u, padaly iu ode sei u iniu sa iniens dėmeniu bezeichimu kon en y u. Bene icien ą a lepiende Ak an is akul a i us. 19 beispiel zeig , dass zwei alen iges sp ich zu subjek- as aip pa y a agen y us, o p ielinksnio už a ba p ieš kons ukcija žymimas objek as a liepia kon en y ą. Rüh end LKVJŽ (Sližienė 1998: 123124) und da in o gese zenden Beispielen (ž . 2022), eiksmažodis e zählen e langen a dininku bezeichnung agen y aus sub jek o, naudininku eiškiamo bene icien o indi ek igen Objek s und a ian iisch galininku, p ielinksnio übe kons uk ion, galininku mi daly iu ode padaly iu, daly iu, padaly iu, šalu iniu dėmeniu bezeichnung kon en y o (di ek em) Objek o. Wie und passigi i Fall, Nu zininku bezeichne im Ak an as akul a i usis. 20) Vi pša nesi a žydamas e zähl ih ciniškus anekdo us. (zi ie aus Sližienė 1998: 124) 21) Meine Te ulė e zähl e uns o übe die Ve gangenhei . (zi ie aus do ib, 124) 22) Papasakok, wie da wa . (zi ie aus ibid, 124) An ano Libe ius Sinonimų sõdyne (SŽe) zu sehen, dass zu e zählen is eine on10 ‘apsky i kokį į ykį, a si ikimą, dės y i min isʼ synonymen. Basie end au dem, was gesag wu de, man ein, dass Wi kmazodis a i au i akul a i lich e langen bene icien o nu ze s, und no wendinasis kon en y o unk ionen a le iende ak an as könn en sein bezeimas e schiedeni iau nei ilius io a ND. 2. TIRIAMOJI MEDŽAGA Didžiąją DLKT dalį suda o ašy inės, dažnai edaguo os, ski ingų žan- ų (publicis ikos, g ožinės, neg ožinės ode adminis a i ischen Li e a u en) Sp ach ex ai. Saky ische Sp achen Beispielen do sind o ensdžiai wenige . Beispielsweise mi 9 Agen as1 [A1] Handlungsini ia o iaus ode Du ch üh e s Funk ion, cha ak e is isch leboms seinhei enms (Sližienė 1994: 19). 10 Wei e e eden alen ingum siehe LKVJŽ (Sližienė 1994: 330331). S aipsniai / A icles 81 A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje un e schiedlichen im A ikel behandel en Wö e n Fo men im Sa z sammi11 DLKT išplės inės paieškos elelyje į ašius a i a, und ausgewus des Wo es mi u ys k i e ijų. Tabel 1 zeig in, wie Fundos 303 (in) ini ischen a i au i Fo men sich nach Gen es e siche e. Zu sehen, dass die meis en Beispiele (251, ode 83 p ozen ) sind aus publicis ikos, ge inge wenige aus g ožinės li e a ū as (41, ode 14 p ozen ), pausenie Fälle (10, ode 3 p ozen ) neg ožinėje li e a u ėje. Saky ische Sp ach inde man nu 1 Beispiel, und adminis a i e Sp ach ih e wa en nich . 1 LENTEL. Ve schiedene o enau i Fo men DLKT eks yne Teks ynodalis A i au i o ma Pa a ojimo skaičius Gesam e b auchs skaičius G ožinė li e a u a i aud- a i au- a i auj- a i auj- a i auj- a i au- a i aus- a i au i a i a o nich i - nea i au i nich i - paa i a- paa i a- paa i au ume paa i a au paa i a- paa i a ęs amas 1 ja 4 ama 1 ančios 1 a e 1 ju 1 iu 1 10 7 ausiu 1 1 a o 1 uja 1 u i 1 1 1 o 6 1 41 Neg ožinė li e a u a i auda- a i auja a i au i 2 i 1 o 1 3 a i a o 3 paa i au- a i auda- 10 Publicis ika ma 1 mas 1 o 1 72 me 1 nčiųjų 1 a i auda- a i auda- a i auja a i auja- a i auja- 251 11 DLKT Beispiele ü die Un e suchung zu sammeln 2023 m. Mai Mona LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Teks ynodalis A i au i o ma Pa a ojimo skaičius Gesam e b auchs skaičius Publicis ika a i auji a i auk- a i au i a i a o a i a o- a i a - nich i - nich i - nich i - nea i au i nich i - paa i a- paa i a- paa i a- paa i a- paa i a ęs 2 ime 1 43 103 me 1 ęs 1 auda o 1 auja 5 auk 1 1 a o 3 uki e 1 usiu 1 u i 5 o 4 1 251 Saky inė sp ache opb a o 1 1 Von insgesam 303 303 DLKT inden 39 Beispiele mi gesp ächliches Wi kmawo ds abs ak en Fo men (ž . 2 len elę). Panašiai kaip a i au i a eju, pa yzdžių nė a adminis acinėje kalbo- je. Auch nich inde saky ische Sp achen Beispiele. Meis Beispiele mi Ö nung Fo men sind aus publicis ikos (21, ode 54 p ozen ), wei wenige aus neg ožinės (12, ode 31 p ozen ) und g ožinės (6, ode 15 p ozen ) Li e a u . 2 LENTEL. Ve schiedene Ö nung des Fo m DLKT eks yne Teks ynodalis A i a imas o ma Pa a ojimo skaičius Bend aspa a ojimo skaičius G ožinė li e a u a i a i- a i a i- a i a i- paa i a- mas 2 mo 2 mų 1 imas 1 6 Neg oži- mo 5 imui 1 mai 2 nė li e a u a i a imą mai 2 a i a i- a i a i- a i a i- au i a - 1 paa i a imai 1 12 A ikeln A icles 83 / A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje Teks ynodalis A i a imas o ma Pa a ojimo skaičius Bend aspa a ojimo skaičius Publicis - a i a i- a i a i- a i a i- a i a i- ika a i a i- a i a imą a i a i- paa i a- mai 7 mai 4 mu 2 mu 1 a i a i- mus 3 1 mų 1 imų 1 mui 1 21 Von insgesam 39 39 Dahe un e schiedliche a i au i (a i auens) Fo m se zung meis e wende we den publicis ikoje, welche , basie end DLKT12, zuge eil wi d: allgemeji pe iodika, popula ioji pe iodika, wissenscha liche pe iodika, Büche (au obiog a ien, memua ai, a siminimai, k onikos, me aščiai, dieno aščiai, laiškai, esė, apyb aižos und k .) und k . Folgend Beispiele nach unkcinien S ilen sind nich ge enn besp ochen. 3. SKIRTING AUTIRAUTI(IMAS) FORM VALENTINGUMAS Be o imimmend DLKT g unde behandeln zu a i au i seman ik und g amma ik, is wich ig zu sagen, dass in diesem Tex auch zu inden sind pausenie Beispiele und mi einem ande en Adjek i au wi s Ve bin a i ė i (-ėjimas) ‘da y is a i amʼ (ž . 23, 24). Das, dass būdwa dis o ne eiksmažodėja, zeig und be a go gūglo (google) na šyklėje inden sich Beispiele sowohl mi a i ė i (ž . 25, 26), wie mi a i au i (ž . 27, 28) o momi13. 23) De We bewe b zeig e, dass Schüle wöche wollen sein ak i us op ėjanße unse e Gesellscha Mi gliede . 24) Was, Ih e Sich nach, sind in le z e Zei P ozesse de Ö nung de Gesellscha beme kba ? 12 Žiū ė a [2023-10-10] hie : h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/menu?page=abou . 13 Plg. VLKK Meinung: Des Wo es opb au ich du e nich e weige n, nu b auche es umzuwandeln nuwalkio u š ampu, ausschumiend dem ande e äußškos Mi el: opb ai e zählen, opb ai sp echen, sein op e am und so. (zi ie aus: h ps:// lkk.l /konsul a ionen/4226-a i au i). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX T i alen is o nau i ‘3. o i ai sp echen(s), schnekė isʼ e langen agen i s subjek s, komi a i und kon en y o Funk ionen e üllenden ne iesiogischen Objek en. Im Sa z komi a y as eiškiamas no wendinouja p ielinksnio mi kons uk ion, und kon en y s kann sein akul a i lich pasakomas p ielinksnio übe kons uk ion. T i alen is o nau i ‘2. o i ai (pa)sak en, e zählen(s), sich bekennenʼ im Sa z e langen agen y aus Subjek , bene icien und kon en y o Funk ionen e üllenden nich di ek ischen Objek en. Bene icien gesag omas akul a i lich benu ze ku, und kon en y a ian iisch kann sein ma kie m no wendinja p ielinksnis übe ode dely ine kons uk ion, sei u iniu se nis dėmeniu. Dann, wenn das Zwei alen is a i au i e wende wi d ‘bū i a i amʼ bedeu ung, seine synaksiniai ak an ai, nach o nen analogiją, gesag omi no wendinuoju subjek e a dininku und akul a i lich indi ek em objek e nu ininku ode p ielinksnio su kons uk ion. Subjek en sp ich pe cipien inį agen ą24, und a ian iisch bezeichne wi d indi ek inische Objek bene icien ą. DLKT nich inde Beispielsweise, wo im Sa z da in wä e ausgesp ochen akul a i usis diese o i au i Bedeu ungs ak an . Tu ima empi ische ma e iale leich en zu glauben, dass so geneig ame meh zu un e scheiden a i au i ‘bū i a i amʼ on a i au i ‘a i ai kalbė i(s)ʼ, wenn e s oju Fall Nu znehme und mi Kons uk ion en sp ich eine seman ische Funk ion, und zweiu os pãčios aiškos zeig un e schiedlichen seman iken. Die Un e suchung zeig e, dass in a i au i (-a imas) ‘a i ai kalbė i(s)ʼ alen ingums S uk u en aus e lichen d i alenčio o i as ‘nuoši dus, alles pasakan isʼ Mi glied is eingeschü z kon en y as ((pa)sakymo, sp achungs e (si) Inhal ) mi sa a aiška. ŠALTINIAI BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2022. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/. DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/. DLKŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 8-asis pa ais. i papild. leidimas, y . ed. S . Keinys, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas/. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/. 24 Apie d isluoksnes seman ines unkcijas plačiau ž . D uk einis (2009). S aipsniai / A icles 91 A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje LKŽPapK – „Lie u ių kalbos žodyno“ Papildymų ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lkz-papildymu-ka o eka/. SisŽe – Paulauskas Jonas. Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, e. a- ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /sis eminis-lie u iu-kalbos-zodynas/ pe ziu a. SŽe – Lybe is An anas. Lie u ių kalbos sinonimų žodynas, 2-asis pa ais. leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2002, e. a ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / sinonimu-zodynas/. LITERATŪRA Ágel Vilmos 2000: Valenz heo ie, Tübingen. D uk einis Albinas 2009: Seman inės sakinių s uk ū os su sink e inės eikšmės p edi- ka ais. Res Humani a iae 6, 2441. Hen schel Elke, Weyd Ha ald 1994: Handbuch de deu schen G amma ik, 2. Au l., Be lin, New Yo k: De G uy e . KP2 S2 Sp ach Tipps 2: Sin aksė 1. P ielinksnių und polinksnių Ve wendung, sud. R. Miliūnai ė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Ve lagsins i u , 2003. Miliūnai ė Ri a 2022: Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. beg i en: sis ema ika und pokyčių k yp ys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: doi.o g/10.35321/e-pub.42.lie u iu-kalbos-pokyciai. Semėnienė Lo e a 2003: Būd a džių de inigung. Syn axischen Ve bindungen Un e suchungen. li auische sp ach g amma ikos a bei 1, ed. A. Hol oe , A. Judžen is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 37‒66. Sližienė Nijolė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo slo ynas 1, Vilnius: Mokslo und enzyklopedien Publikla. Sližienė Nijolė 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo slo ynas 2(1), Vilnius: Mokslo und enzyklopedien Publikla. Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2001: Lie u ių kalbos a džių alen ingumas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a būd: P ie aišus, p ie aišumas 2023 alen ingumas in de heu igen li auens ( aš o) Sp ache. Ac a Linguis ica Li huanica 88, 181205. Zugänglich online: h psjou nals.lki.l ://ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/2245/2338. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Valency o he Ve b a i au i and Noun a i a imas in Con empo a y Li huanian Language SUMMARY The analysis o 340 examples wi h di e en o ms o a i au i and a i a imas d awn om he Co pus o Con empo a y Li huanian Language zeig ha hei alency is in luenced by he seman ics and g amma o he adjec i e a i as and p edica es om he minimal lexical-seman ic ield. The esea ch shows ha he gene alised meaning o he p edica e a i au i is ‘ o be open; o speak openlyʼ. In e ms o alence, his meaning can be subdi ided in o ‘1. o be openʼ, ‘2. o say, o ell openly; o con essʼ, and ‘3. o alk, o indi ec objec s con e se openlyʼ. The la e wo meanings di e om each o he in he di ec ion o speech. The i alen a i au i ‘3. o alk, o con e se openlyʼ equi es he agen i e subjec , he co esponding o he comi a i e and he con en i e. The comi a i e is exp essed by he necessa y cons uc ion o he p eposi ion su, while he con en i e can be exp essed acul a i ely by cons uc ing he p eposi ion übe . The i alen a i au i ‘2. o say, o ell openly; o con essʼ in a sen ence equi es an agen i e subjec and indi ec objec s, which co espond bene icia y and con en i e. The bene icia y is exp essed acul a i ely in he da i e o he indi ec objec . In con as , he indi ec objec con en i e can be ma ked as necessa y by cons uc ing he p eposi ion übe , o wi h a pa icipial cons uc ion, a subo dina e clause. When he bi alen a i au i is used in he meaning o ‘1. o be openʼ, i s syn ac ic ac an s a e, by a i as analogy, said in he necessa y subjec nomina i e and op ionally in he da i e o cons uc ion o he p eposi ion su o he indi ec objec . The subjec co esponds o he The s udy shows ha he alency s uc u es o a i au i ‘ o speak openlyʼ include a con en i e pe cipien agen and he a ian ly ma ked indi ec objec o he bene icia y. wi h exp ession om he ee elemen s o he adjec i e a i as. Eingelei e 2023 m. Ok obe 11 d. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien lo e [email protected]