Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje

S aipsniai / A icles 75 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-2196-8937 Mokslinių y imų k yp ys: mo osin aksė, alen ingumas, seman ika, ipologija. DOI: doi.o g/10.35321/all89-04 ATVIRAUTI, ATVIRAVIMAS VALENTINGUMAS DABARTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE Valency o he Ve b a i au i and Noun a i a imas in Con empo a y Li huanian Language ANOTACIJA Šio s aipsnio objek as – eiksmažodis a i au i i jo edinys – daik a a dis a i a imas. Tikslas – emian is Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) medžiaga, išsiaiškin i šių žo- džių junglumą alen ingumo aspek u. Ty imas pa odė, kokią į aką a i au i (-a imas) a- len ingumui da o būd a džio a i as i p edika ų iš minimalaus leksinio seman inio lauko seman ika i g ama ika. Paaiškėjo, kad a i au i (-a imas) būdingas ejopas alen ingumas. ESMINIAI ŽODŽIAI: eiksmažodis a i au i, eiksmažodinis daik a a dis, alen ingu- mas, leksinis seman inis laukas. ANNOTATION The objec o his a icle is he e b a i au i and i s noun de i a i e a i a imas. The aim is o in es iga e hei combinabili y om he alency pe spec i e, using he da a om he Co pus o Con empo a y Li huanian Language. The esea ch indings indica e ha he alency o a i au i (a i a imas) is in luenced by he seman ics and g amma o he adjec i e a i as and p edica es wi hin i s minimal lexical seman ic ield. I was obse ed ha he e b a i au i ( he noun a i a imas) exhibi s a h ee old alency. KEYWORDS: e b a i au i, e bal noun, alency, lexical seman ic ield. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 1. ĮVADINĖS PASTABOS Šio s aipsnio ikslas – emian is e bocen inio sakinio modelio samp a a i alen ingumo eo ijos p incipais nus a y i eiksmažodžio a i au i i jo abs ak o (a i a imas) alen ingumą. Ty imas g indžiamas empi ine medžiaga, ink a iš Kauno VDU Kompiu e inės ling is ikos cen o suda y o Daba inės lie u ių kal- bos eks yno (DLKT) (ž . 2 dalį). Tikslui pasiek i keliami užda iniai: a) umpai ap a i žodžių, įeinančių į minimalų leksinį seman inį eiksmažodžio a i au i (-a imas) lauką, alen ingumus (ž . oliau 1 dalį); b) emian is DLKT pa yz- džiais (ž . 2 dalį), išnag inė i ski ingų a i au i (-a imas) o mų alen ingumą i pas a s y i, kokią į aką jam da o pama inio žodžio (a i as) i p edika ų iš lek- sinio seman inio lauko alen ingumai (ž . 3 dalį). Galiausiai isa apibend in i (ž . 4 dalį). Tokiu aspek u, kiek y a žinoma, a i au i (-a imas) nė a nag inė as. Taikomas y imo me odas – in e p e acijos, ap ašomasis anali inis, g ama i- nės, seman inės analizės. Pasi inkus nag inė i a i au i (a i a imas), umpai pasaky ina, kad a- len ingumas – ai žodžio eikšmės lemiama ypa ybė a e i am ik ą skaičių lais ų ie ų, ku ias sakinyje a ba žodžių junginyje užima am ik os eikšmės žodžiai bei jų o mos a ba jų a i ikmenys (ž . Sližienė 1994: 16; Vaičiuly ė- Semėnienė 2001: 19, 46 i en ci uojamą li e a ū ą). Valen ingumas siejamas su imis lygmenimis: abs akčiu loginės seman i- kos i d iem konk ečiais kalbos lygmenimis – sin aksės i leksinės seman ikos. Loginės seman ikos lygmenyje nus a omas žodžio lais ų ie ų skaičius i jų ga- limų ak an ų seman inės unkcijos, sin aksės lygmenyje nus a oma alen inių ak an ų g ama inė o ma i jų bū inumas a ba akul a y umas, leksinės seman- ikos lygmenyje nus a oma alen inių ak an ų seman ika. Be alen inių sin ak- sinių ak an ų, ku ių bū inumas i akul a y umas nus a omas sakinyje, ski iami lais ieji na iai – sakinio žodžiai, ku ie nė a sąlygojami žodžio eikšmės i nep i- klauso jo alen ingumui. Lais ieji na iai neužpildo p edika o a e ų lais ų ie- ų, jų sąsają su p edika u lemia jam, kaip am ik ai kalbos daliai, būdingas g y- nai g ama inis pajėgumas p isijung i ki us žodžius bei jų o mas (Sližienė 1994: 35). Bū inieji sin aksiniai ak an ai sakinyje negali bū i p aleidžiami, kadangi juos p aleidus sakinys pasida o neg ama iškas. Bū inaisiais sin aksiniais ak an- ais nusakoma a si uacijos dalis, ku i žodžio eikšmei y a s a biausia i ak- ualiausia (Sližienė 1994: 31). Fakul a y ieji sin aksiniai ak an ai y a ie, ku- ie sakinyje gali bū i p aleidžiami, o sakinys lieka g ama iškas i sup an amas. Sakiniai be akul a y iųjų ak an ų eiškia maždaug ą pa į, ką i su jais, kadangi akul a y ieji ak an ai y a implikuo i pačioje žodžio eikšmėje (Sližienė 1994: 35). P ipažįs ama, kad g iež os ibos a p bū inųjų i akul a y iųjų ak an ų i lais ųjų na ių nė a (Hen schel, Weyd 1994: 345). S aipsniai / A icles 77 A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje Leksema a i au i nė a eikiama pag indiniuose aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose: Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BLKŽ), Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽe) i akademiniame Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe). Tačiau a i au i ‘bū i a i amʼ iksuo as Lie u ių kalbos žodyno Papildymų ka o ekoje (LKŽPapK) (ž . 1). A ski u s aipsniu a i au i ‘bū i a i am, a i ai pasako isʼ į auk as į Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną (ND) (ž . 2). ND aip pa ei- kiami giminiškų a i au i žodžių (paa i au i, paa i a imas) s aipsniai su pa- yzdžiais (ž . 3). 1) Į a usi, kad a i au i – nea sa gu, paklausė: – Tai pi ksi a ne. („Š y u ys“ 1982-12-18) 2) V. Adamkus knygoje a i auja apie sa o i A. Adamkienės s eika ą [an aš ė] (del i.l ) 3) Voice Film di ban is Johnas Hobe manas paa i a o, kad išėjęs iš ilmo p emje- os Kanuose jau ėsi „š iesus, a sinaujinęs i nesu okiamai laimingas“. (be na - dinai.l (iš: „Naujasis židinys-Aidai“) Iš būd a džio a i as, -a1 pada y as a i au i ‘bū i a i am, a i ai pasako isʼ y a susijęs su a i as eikšme ‘3. iską pasakan is, nuoši dusʼ (DLKŽe), ‘9. iską pa- sisakan is, ne u in is paslapčiųʼ (LKŽe) (ž . 4, 5). 4) Jis isada man a i as, iską pasako š. (LKŽe) 5) Ekspedi o ius bu o a i as su manimi, o aš aip pa mažai ką nuo jo slėpda au J.Do . (LKŽe) Iš Lie u ių kalbos būd a džių alen ingumo ap ašo aiškėja, kad, emian is u ė a empi ine medžiaga, subjek ą a i inkan is būd a džio a i as ‘nuoši dus2, iską pasakan isʼ ak an as žymimas a dininku a ba ki u de inimo da iklio3 lemia- mu linksniu, o ne iesioginį objek ą a i inkan is gali bū i eiškiamas naudininku i p ielinksnio su kons ukcija (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 79, 87). Sakinyje a ian iškai žymimas ne iesioginiu objek u einan is sin aksinis ak an as y a a- kul a y usis (ci uojamuose 6–9 pa yzdžiuose ašomas skliaus uose). Abiem 1 Toliau s aipsnyje kalban apie ski ingas šio a ki o būd a džio gimines apibend in ai pasakoma ik y iškoji – nežymė oji būd a džio giminė. 2 Seman inė būd a džio nuoši dus i a i as sąsaja ma y i i Jono Paulausko Sis eminiame lie u ių kalbos žodyne (SisŽe): abu būd a džiai pa enka į nuoši dumo lauką, ku iame aip pa minimas ie- sus, iesiaši dis, iesiakalbis, iesmukas, a i aši dis, a lapaši dis i k . 3 Plačiau apie de inimą, de inimo da iklio i de inimo ga iklio samp a ą, ku ia čia emiamasi, ž . Semėnienė (2003: 38–42). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX a ejais seman inis a i as alen ingumas y a ienodas: subjek as a liepia pe ci- pien ą4, o ne iesioginis objek as – bene icien ą5 (ž . 4–7). T umpai a ian , d i- alenčio a i as sin aksinis alen ingumas y a Nom, Da / suIns 6, o seman i- nis – [Pcp, B]. Seman iniu aspek u šis būd a dis, panašiai kaip nuoši dus i k ., pa enka į būd a džių, ku ie nusako ieno asmens simpa ijas, palankumą a an i- pa ijas ki o asmens a ž ilgiu, g upę (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 79, 87, 99). 6–9 pa yzdžiai odo, kad seman inis i sin aksinis būd a džių a i as i nuoši - dus alen ingumas y a panašus. Tai ma y i i DLKŽe, ku būd a dis nuoši dus apib ėž as kaip ‘linkin is ge a; a i asʼ. 6) Jis ( isiems) bu o a i as i nuoši dus. (ci uojama iš Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 80) 7) Joniukas, isados bu ęs oks aikiškai a i as (su sa o mo u e), daba jai nieko nebepasisako. (ci uojama iš en pa , 87) 8) O ams a, ponas Pe ai, daba (su manimi) nesi nuoši dus. (ci uojama iš en pa , 88) 9) Šią e ą a i umo alandėlę jis bu o (jai) nuoši dus. (ci uojama iš en pa , 35) Lyginan 1–3 pa yzdžius su 4–7 ma y i, kad būd a džio a i as eikšmėje eks- plikuo as (pa)sakymo (pasaky i) u inys – kon en y as7 y a lais asis na ys (ž . 4, 7), ku is, panašu, į aukiamas į alen inę a i au i s uk ū ą (ž . 2, 3; ž . oliau). A kon en y o lais asis na ys u i į akos ne iesioginio objek o aiškai a i as sa- kiniuose i kaip (a ) ai galė ų bū i susiję su Vilmos Ágel (2000: 211–212) hi- po eze – p edika o sin aksiniai ak an ai gali bū i leksikalizuo i, g ama ikalizuo i lais ieji na iai – a ski o y imo e a ema. Šiame s aipsnyje keliami klausimai: koks y a sin aksinis i seman inis a i au i alen ingumas i (a ) kokios į akos jam u i pama inio žodžio (a i as) i su juo a imai seman iškai susijusių lekse- mų (nuoši dus, pasisaky i, pasako i i k .) alen ingumai. Pas a ajam klausimui pag indo duoda p ie aišus (-umas) alen ingumo y imas (Vaičiuly ė-Semėnienė 4 Pe cipien as [Pcp] – psichinės būsenos pa y ėjo unkcija, būdinga gy oms bū ybėms, su okian- čioms ik o ės dalykus, u inčioms am ik ą nusi eikimą jų a ž ilgiu, psichologiškai į juos ea- guojančioms (Sližienė 1994: 21; Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32). 5 Bene iecien as [B] – ad esa o, u ė ojo unkcija, būdinga daugiausia gy oms bū ybėms, ypač asmenims, ku ių naudai a nenaudai kas y a a da osi (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 21). 6 Kalbos no mos požiū iu, p ielinksnio su kons ukcija y a šalu inis (dalinis) no mos a ian as i p i eikus gali bū i a ojamas bend inėje kalboje. Tačiau pi menybė eikiama pag indiniam (neu- aliajam) no mos a ian ui – naudininkui (ž . KP2 S2 2003: 98; Miliūnai ė 2022: 535). 7 Kon en y as [Con] – būsenos a ypa ybės u inio unkcija, būdinga į ai iems daik ams bei eiški- niams (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 22). S aipsniai / A icles 79 A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje 2023), ku pa ody a p edika ų iš leksinio seman inio lauko seman ikos i g ama- ikos į aka alen ingumui. Ieškan a sakymų į klausimus aip pa , be jau minė o nuoši dus, s a - bu e e uo i pa(si)saky i, pasako i(s) apib ėž is žodynuose i jų alen ingumą. Pa yzdžiui, DLKŽe iš leksemos pasisaky i nuk eipiama žiū ė i pi mosios pasa- ky i eikšmės ( . y. pasaky i – ‘1. žodžiu (a aš u) pa eikš i min į a nuomonęʼ), o ki a pasisaky i eikšmė apib ėžiama kaip ‘2. p isipažin i8ʼ. Iš akademinio LKŽe aiškėja, kad sang ąžinės pasaky i o mos gali bū i a ojamos keliomis eikšmė- mis: ‘12. pasipasako iʼ (ž . 10), ‘13. p isipažin iʼ (ž . 11), ‘14. išpažin iʼ (ž . 12), ‘15. pasiskelb i; pasiga sin i, pa eikš iʼ (ž . 13) a ba ‘16. kng. pa eikš i nusis a y- mąʼ (ž . 14). 10) Ji be eik i ne u i žmogaus, ku iam galė ų pasisaky i sa o a gus I.Simon. (LKŽe) 11) Jis jai pasisakė, kad jis ją mylįs KII28. (LKŽe) 12) Žinoma, kai kam labai pa iko, kad nebe eikės pasisaky i kunigui sa o nusidėji- mų Bl . (LKŽe) 13) Pasisakau ams ai esąs žemai is Jn. (LKŽe) 14) Užėjus kalbai apie sukilimą, By au as a i ai pasisakė sukilimo idėjai nep i a iąs V.Myk-Pu . (LKŽe) Tiek DLKŽe, iek LKŽe eiksmažodžio pasako i pi mosios eikšmės eikiamos kaip ‘apsaky i kokį į ykį, a si ikimąʼ (ž . 15, 16, plg. 3). 15) Jis niekam sa o bėdų nesipasakojo. (DLKŽe) 16) Tik ą eisybę pasakoja as senis Js . (LKŽe) Iš Nijolės Sližienės Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyno (LKVJŽ) (Sližienė 1998: 130) aiškėja, kad eiksmažodis pasisaky i, a ojamas eikš- mėmis ‘1. pasipasako iʼ (ž . 17), ‘2. a) p aneš i žodžiu, pa eikš i; p isis a y i; b) p isipažin iʼ (ž . 18), y a i alen is, o eikšme ‘3. pa eikš i sa o nusis a ymą, p i a i a ba nep i a iʼ (ž . 19) – d i alen is. Taigi pasisaky i apima i (dalį) pa- sako i(s) seman ikos i g ama ikos (ž . oliau). 17) Ji be eik ne u i žmogaus, ku iam [ji] galė ų pasisaky i sa o a gus (plg. apie sa- o a gus). (ci uojama iš Sližienė 1998: 130) 18) Vaikas pasisakė mo inai sudaužęs puoduką / kad sudaužė puoduką (apie p aga- ny ą žąsiuką). (ci uojama iš en pa , 130) 19) Už pasiūly ą kandida ą (p ieš pasiūly ą kandida ą) pasisakė isi kalbė ojai. (ci- uojama iš en pa , 130) 8 Veiksmažodžio p isipažin i ‘1. pa eikš i sa o kal umąʼ, ‘2. pasaky i eisybę apie sa eʼ alen ingumą plačiau ž . LKVJŽ (Sližienė 1998: 257), p z., Ji niekam nep isipažin ų, kad jis jai pa inka. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Iš 17 pa yzdžio ma y i, kad pasisaky i eikalauja a dininku žymimo agen y- aus9 subjek o, naudininku eiškiamo ne iesioginio objek o, a liepiančio bene- icien o unkciją, i a ian iškai galininku, p ielinksnio apie kons ukcija, šalu- iniu sakinio dėmeniu žymimo kon en y o ( iesioginio) objek o. Pagal an ąją pasisaky i eikšmę, alen iniai ak an ai 18 pa yzdyje pasakomi a dininku žy- mimu agen y iu subjek u, naudininku eiškiamu ne iesioginio bene icien o objek u, i a ian iškai – p ielinksnio apie kons ukcija, daly iu, padaly iu a šalu iniu sakinio dėmeniu – žymimu kon en y u. Bene icien ą a liepian is ak- an as y a akul a y usis. 19 pa yzdys odo, kad d i alenčio pasisaky i subjek- as aip pa y a agen y us, o p ielinksnio už a ba p ieš kons ukcija žymimas objek as a liepia kon en y ą. Remian is LKVJŽ (Sližienė 1998: 123–124) i jame eikiamais pa yz- džiais (ž . 20–22), eiksmažodis pasako i eikalauja a dininku žymimo agen- y aus sub jek o, naudininku eiškiamo bene icien o ne iesioginio objek o i a ian iškai – galininku, p ielinksnio apie kons ukcija, galininku su daly iu a padaly iu, daly iu, padaly iu, šalu iniu sakinio dėmeniu – žymimo kon- en y o ( iesioginio) objek o. Kaip i pasisaky i a eju, naudininku žymimas ak an as – akul a y usis. 20) Vi pša nesi a žydamas jai pasakoja ciniškus anekdo us. (ci uojama iš Sližienė 1998: 124) 21) Mano e ulė dažnai mums pasakoda o apie p aei į. (ci uojama iš en pa , 124) 22) Papasakok, kaip en bu o. (ci uojama iš en pa , 124) An ano Lybe io Sinonimų žodyne (SŽe) ma y i, kad pasako i y a ienas iš kalbė- i10 ‘apsaky i kokį į ykį, a si ikimą, dės y i min isʼ sinonimų. Remian is uo, kas saky a, many ina, kad eiksmažodis a i au i akul a y iai eikalauja bene icien- o naudininko, o bū inasis kon en y o unkciją a liepian is ak an as galė ų bū i žymimas į ai iau nei ilius uo a ND. 2. TIRIAMOJI MEDŽIAGA Didžiąją DLKT dalį suda o ašy inės, dažnai edaguo os, ski ingų žan- ų (publicis ikos, g ožinės, neg ožinės a adminis acinės li e a ū os) kalbos eks ai. Saky inės kalbos pa yzdžių en y a aki aizdžiai mažiau. Pa yzdžiai su 9 Agen as1 [A1] – eiksmo inicia o iaus a a likėjo unkcija, būdinga gy oms bū ybėms (Sližienė 1994: 19). 10 Plačiau kalbė i alen ingumą ž . LKVJŽ (Sližienė 1994: 330–331). S aipsniai / A icles 81 A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje ski ingomis s aipsnyje nag inėjamų žodžių o momis sakinyje ink i11 DLKT išplės inės paieškos laukelyje į ašius a i a, i pasi inkus žodžio idu ys k i e ijų. 1 len elėje pa ody a, kaip as os 303 (in) ini inės a i au i o mos pasiski s o pa- gal žan us. Ma y i, kad dauguma pa yzdžių (251, a ba 83 p oc.) y a iš publicis- ikos, ge okai mažiau iš g ožinės li e a ū os (41, a ba 14 p oc.), pa ieniai a ejai (10, a ba 3 p oc.) – neg ožinėje li e a ū oje. Saky inėje kalboje as as os 1 pa- yzdys, o adminis acinėje kalboje jų nebu o. 1 LENTELĖ. Ski ingos a i au i o mos DLKT eks yne Teks ynodalis A i au i o ma Pa a ojimo skaičius Bend aspa a ojimo skaičius G ožinė li e a ū a a i audamas a i auja a i aujama a i aujančios a i auja e a i auju a i ausiu a i au i a i a o nea i ausiu nea i au i nea i a o paa i auja paa i au i paa i au ume paa i a au paa i a o paa i a ęs 1 4 1 1 1 1 1 10 7 1 1 1 1 1 1 1 6 1 41 Neg ožinė li e a ū a a i auda o a i auja a i au i a i a o paa i au i 1 3 3 2 1 10 Publicis ika a i audama a i audamas a i auda o a i auja a i aujame a i aujančiųjų 1 1 1 72 1 1 251 11 DLKT pa yzdžiai y imui ink i 2023 m. gegužės mėn. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Teks ynodalis A i au i o ma Pa a ojimo skaičius Bend aspa a ojimo skaičius Publicis ika a i auji a i aukime a i au i a i a o a i a ome a i a ęs nea i auda o nea i auja nea i auk nea i au i nea i a o paa i auki e paa i ausiu paa i au i paa i a o paa i a ęs 2 1 43 103 1 1 1 5 1 1 3 1 1 5 4 1 251 Saky inė kalba a i a o 1 1 Iš iso 303 303 DLKT as i 39 pa yzdžiai su kalbamojo eiksmažodžio abs ak o o momis (ž . 2 len elę). Panašiai kaip a i au i a eju, pa yzdžių nė a adminis acinėje kalbo- je. Taip pa ne as a saky inės kalbos pa yzdžių. Daugiausia pa yzdžių su a i a- imas o momis y a iš publicis ikos (21, a ba 54 p oc.), ge okai mažiau iš neg o- žinės (12, a ba 31 p oc.) i g ožinės (6, a ba 15 p oc.) li e a ū os. 2 LENTELĖ. Ski ingos a i a imas o mos DLKT eks yne Teks ynodalis A i a imas o ma Pa a ojimo skaičius Bend aspa a ojimo skaičius G ožinė li e a ū a a i a imas a i a imo a i a imų paa i a imas 2 2 1 1 6 Neg ožinė li e a ū a a i a imai a i a imas a i a imo a i a imui a i a imą paa i a imai 2 2 5 1 1 1 12 S aipsniai / A icles 83 A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje Teks ynodalis A i a imas o ma Pa a ojimo skaičius Bend aspa a ojimo skaičius Publicis ika a i a imai a i a imas a i a imo a i a imu a i a imui a i a imus a i a imą a i a imų paa i a imų 7 4 2 1 1 3 1 1 1 21 Iš iso 39 39 Taigi ski ingos a i au i (a i a imas) o mos sakinyje dažniausiai a ojamos publicis ikoje, ku iai, emian is DLKT12, p iski iama: bend oji pe iodika, popu- lia ioji pe iodika, mokslinė pe iodika, knygos (au obiog a ijos, memua ai, a si- minimai, k onikos, me aščiai, dieno aščiai, laiškai, esė, apyb aižos i k .) i k . Toliau pa yzdžiai pagal unkcinius s ilius nė a a ski ai ap a iami. 3. SKIRTINGŲ ATVIRAUTI (-IMAS) FORMŲ VALENTINGUMAS P ieš iman is DLKT pag indu nag inė i a i au i seman iką i g ama iką, s a bu pasaky i, kad šiame eks yne aip pa galima as i pa ienių pa yzdžių i su ki u būd a džio a i as da iniu – a i ė i (-ėjimas) ‘da y is a i amʼ (ž . 23, 24). Tai, kad būd a dis a i as eiksmažodėja, odo i be a go gūglo (google) na šyklėje andami pa yzdžiai iek su a i ė i (ž . 25, 26), iek su a i au i (ž . 27, 28) o momis13. 23) Konku sas pa odė, kad mokslei iai no i bū i ak y ūs a i ėjančios mūsų isuo- menės na iai. 24) Kokie, Jūsų akimis, pas a uoju me u pas ebimi isuomenės a i ėjimo p ocesai? 12 Žiū ė a [2023-10-10] čia: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/menu?page=abou . 13 Plg. VLKK nuomonę: „Žodžio a i au i u bū neiš engsime, ik ne eikė ų jo pa e s i nu alkio u š ampu, išs umiančiu ki as aiškos p iemones: a i ai pasako i, a i ai kalbė i, bū i a i am i pan.“ (ci uojama iš: h ps:// lkk.l /konsul acijos/4226-a i au i). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX T i alen is a i au i ‘3. a i ai kalbė i(s), šnekė isʼ eikalauja agen y aus sub- jek o, komi a y o i kon en y o unkcijas a i inkančių ne iesioginių objek ų. Sakinyje komi a y as eiškiamas bū inąja p ielinksnio su kons ukcija, o kon- en y as gali bū i akul a y iai pasakomas p ielinksnio apie kons ukcija. T i alen is a i au i ‘2. a i ai (pa)saky i, pasako i(s), p isipažin iʼ sakinyje eikalauja agen y aus subjek o, bene icien o i kon en y o unkcijas a i inkan- čių ne iesioginių objek ų. Bene icien as pasakomas akul a y iai naudininku, o kon en y as a ian iškai gali bū i žymimas bū inąja p ielinksnio apie a ba daly- ine kons ukcija, šalu iniu sakinio dėmeniu. Tada, kai d i alen is a i au i a ojamas ‘bū i a i amʼ eikšme, jo sin aksi- niai ak an ai, pagal a i as analogiją, pasakomi bū inuoju subjek o a dininku i akul a y iai ne iesioginio objek o naudininku a ba p ielinksnio su kons ukci- ja. Subjek as a i inka pe cipien inį agen ą24, o a ian iškai žymimas ne iesioginis objek as – bene icien ą. DLKT ne as a pa yzdžių, ku sakinyje bū ų iš eikš as akul a y usis šios a i au i eikšmės ak an as. Tu ima empi inė medžiaga leis- ų many i, kad aip links ama labiau a ski i a i au i ‘bū i a i amʼ nuo a i au i ‘a i ai kalbė i(s)ʼ, kai pi muoju a eju naudininkas i su kons ukcija a i inka ie- ną seman inę unkciją, o an uoju – os pãčios aiškos odo ski ingą seman iką. Ty imas pa odė, kad į a i au i (-a imas) ‘a i ai kalbė i(s)ʼ alen ingumo s uk ū as iš lais ųjų d i alenčio a i as ‘nuoši dus, iską pasakan isʼ na ių y a į auk as kon en y as ((pa)sakymo, kalbėjimo(si) u inys) su sa a aiška. ŠALTINIAI BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2022. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/. DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/. DLKŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 8-asis pa ais. i papild. leidimas, y . ed. S . Keinys, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas/. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/. 24 Apie d isluoksnes seman ines unkcijas plačiau ž . D uk einis (2009). S aipsniai / A icles 91 A i au i, a i a imas alen ingumas daba inėje lie u ių kalboje LKŽPapK – „Lie u ių kalbos žodyno“ Papildymų ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lkz-papildymu-ka o eka/. SisŽe – Paulauskas Jonas. Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, e. a- ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /sis eminis-lie u iu-kalbos-zodynas/ pe ziu a. SŽe – Lybe is An anas. Lie u ių kalbos sinonimų žodynas, 2-asis pa ais. leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2002, e. a ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / sinonimu-zodynas/. LITERATŪRA Ágel Vilmos 2000: Valenz heo ie, Tübingen. D uk einis Albinas 2009: Seman inės sakinių s uk ū os su sink e inės eikšmės p edi- ka ais. – Res Humani a iae 6, 24–41. Hen schel Elke, Weyd Ha ald 1994: Handbuch de deu schen G amma ik, 2. Au l., Be lin, New Yo k: De G uy e . KP2 S2 – Kalbos pa a imai 2: Sin aksė 1. P ielinksnių i polinksnių a ojimas, sud. R. Miliūnai ė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u- as, 2003. Miliūnai ė Ri a 2022: Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p a- džioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: doi.o g/10.35321/e-pub.42.lie u iu-kalbos-pokyciai. Semėnienė Lo e a 2003: Būd a džių de inimas. – Sin aksinių yšių y imai. Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1, ed. A. Hol oe , A. Judžen is, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u as, 37‒66. Sližienė Nijolė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2001: Lie u ių kalbos būd a džių alen ingumas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2023: P ie aišus, p ie aišumas alen ingumas da- ba inėje lie u ių ( aš o) kalboje. – Ac a Linguis ica Li huanica 88, 181–205. P ieiga in- e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/2245/2338. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Valency o he Ve b a i au i and Noun a i a imas in Con empo a y Li huanian Language SUMMARY The analysis o 340 examples wi h di e en o ms o a i au i and a i a imas d awn om he Co pus o Con empo a y Li huanian Language e eals ha hei alency is in luenced by he seman ics and g amma o he adjec i e a i as and p edica es om he minimal lexical-seman ic ield. The esea ch shows ha he gene alised meaning o he p edica e a i au i is ‘ o be open; o speak openlyʼ. In e ms o alence, his meaning can be subdi ided in o ‘1. o be openʼ, ‘2. o say, o ell openly; o con essʼ, and ‘3. o alk, o con e se openlyʼ. The la e wo meanings di e om each o he in he di ec ion o speech. The i alen a i au i ‘3. o alk, o con e se openlyʼ equi es he agen i e subjec , he indi ec objec s co esponding o he comi a i e and he con en i e. The comi a i e is exp essed by he necessa y cons uc ion o he p eposi ion su, while he con en i e can be exp essed acul a i ely by cons uc ing he p eposi ion apie. The i alen a i au i ‘2. o say, o ell openly; o con essʼ in a sen ence equi es an agen i e subjec and indi ec objec s, which co espond bene icia y and con en i e. The bene icia y is exp essed acul a i ely in he da i e o he indi ec objec . In con as , he indi ec objec con en i e can be ma ked as necessa y by cons uc ing he p eposi ion apie, o wi h a pa icipial cons uc ion, a subo dina e clause. When he bi alen a i au i is used in he meaning o ‘1. o be openʼ, i s syn ac ic ac an s a e, by a i as analogy, said in he necessa y subjec nomina i e and op ionally in he da i e o cons uc ion o he p eposi ion su o he indi ec objec . The subjec co esponds o he pe cipien agen and he a ian ly ma ked indi ec objec o he bene icia y. The s udy shows ha he alency s uc u es o a i au i ‘ o speak openlyʼ include a con en i e wi h exp ession om he ee elemen s o he adjec i e a i as. Į eik a 2023 m. spalio 11 d. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a lo e [email protected]