204 Ac a Linguis ica Li huanica XC
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
Vilniaus uni e si e as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-9738-9443
Mokslinių y imų k yp is: onomas ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all90-08
BALTIŠKŲ VARDŲ DAVIMO
POLINKIAI EMIGRACIJOJE
1991–2020 M. (JUNGTINĖS
KARALYSTĖS ATVEJIS)1
Tendencies o Bal ic Names
Gi ing among Emig an s in 1991–2020.
The Uni ed Kingdom Case2
ANOTACIJA
S aipsnyje p is a omi bal iškų a dų, duo ų Jung inėje Ka alys ėje emig an ų iš Lie u os
aikams 1991–2020 m., da imo i suda ymo polinkiai. Nus a y a, kad emig a ę ė ai ai-
kams dažnai duoda gam inius, pagonių dei ių i die ų, ga sių i legendinių p aei ies asme-
nybių a dus. Dažniausiai a ijuoja a dų baigmenys, duodan a dus paisoma eu onijos.
ESMINIAI ŽODŽIAI: asmen a dis, bal iškas a das, iden i e as, a dų mados.
ANNOTATION
The a icle p esen s he endencies o Bal ic names gi ing o child en o Li huanian emi-
g an s in he Uni ed Kingdom in 1991–2020. Emig an pa en s o en gi e hei child en
names o na u al phenomena, pagan dei ies, as well as enowned and legenda y his o ical
igu es. Va ia ions in name endings a e common, euphony being o en conside ed when
gi ing names.
KEYWORDS: gi en names, Bal ic names, iden i y, name ends.
1 S aipsnis pa eng as pagal VLKK p ojek ą „Lie u os emig an ų aikų a dai 1991–2020“,
N . K-12/2022.
2 The a icle was p epa ed unde he S a e Commission o he Li huanian Language p ojec “Names
o child en o Li huanian emig an s in 1991–2020”, no. K-12/2022.
S aipsniai / A icles 205
Bal iškų a dų da imo polinkiai emig acijoje
1991–2020 m. (Jung inės Ka alys ės a ejis)
ĮVADAS
1990 me ais Lie u ai a ga us Nep iklausomybę, p asidėjo da iena emi-
g acijos banga į užsienio šalis. Vien pe XXI a. an ą dešim me į iš ykimą iš
Lie u os dekla a o daugiau nei 482 ūks . piliečių, no s dalis jų ėliau g įžo
a gal (ž . 123.emn.l ). 2010–2020 m. emig an ai iš Lie u os dažniausiai yko į
Jung inę Ka alys ę ( oliau – JK), Ai iją, Vokie iją i No egiją3, ku jiems gimė
aikai.
1991–2020 m. No egijoje gimusių Lie u os piliečių a dų y imas pa odė,
kad jų asmen a džiai dažniausiai u i įp as as lie u ių kalbos galūnes, už ašy i
įp as omis aidėmis, jų junginiais. Dalis No egijos emig an ų aikų pa adin-
i bal iškais a dais, kilusiais iš lie u ių, ki ų bal ų leksikos, ku ie būdingesni
me gai ėms: apima 19 p oc. me gaičių i 9,5 p oc. be niukų a dų (Sinke ičiū ė
2022). Dėl o bu o įdomu, kaip emig acijoje išpli ę bal iški a dai, kokios jų
ypa ybės, bal iškais laikan asmen a džius, a si adusius iš lie u ių, ki ų bal ų
kalbų leksikos.
Ti i pasi ink i 1991–2020 m. didžiausioje po Nep iklausomybės a ga imo
emig acijos iš Lie u os šalyje – JK – gimusių aikų bal iški a dai, no in ap a i
jų da imo i suda ymo polinkius. Įgy endinan šį ikslą siek a nus a y i, kokių
g upių bal iški a dai y a dažniausi, kaip iš jų suda omi keliana iai asmen a -
džiai, kas būdinga a dų sanda ai i kokie jų a ian ai iksuo i.
JK y a sena lie u ių diaspo a: emig uo i į JK lie u iai p adėjo nuo XIX a.
(Dapku ė 2009: 11) i iki XXI a. ykdė ak y ią kul ū inę eiklą (Gaspe ienė
2009: 77–88). No s naujai emig an ų bangai ie os lie u ių bend uomenė ne-
bu o pasi uošusi, ačiau nuo XX a. pabaigos a ykę lie u iai a gai ino anks-
esnės ka os įku as o ganizacijas, pagy ino bend uomenę bei jos kul ū inį i
š ie ėjišką gy enimą, spo inę eiklą (Ilgūnai ė 2009: 173–183). Kaip i ki u ,
į JK iš Lie u os emig a ę piliečiai susidū ė su ki akalbe aplinka: JK dominuoja
anglų kalba, daug y a emig an ų iš ki ų ES šalių, A ikos i Indijos4 i k ., ku-
ie u i sa o kalbas i kul ū as bei joms būdingus a dus. No s Lie u oje (ž .
CK; Maciejauskienė 2007: 474–484), kaip i JK (Finch 2008: 710; Insley 2007:
3 O icialiais duomenimis, 2010–2020 m. iš Lie u os į Didžiąją B i aniją iš yko 213986, į Ai iją –
43814, į Vokie iją – 35462, į No egiją – 36419 Lie u os piliečiai (ž . 123.emn.l ). Vien
2001–2010 m. Didžiojoje B i anijoje bu o egis uo i 60726 Lie u os piliečiai, ž . h ps://we-
ba chi e.na ionala chi es.go .uk/ukgwa/20160105160709/h p://www.ons.go .uk/ons/ el/cen-
sus/2011-census/key-s a is ics- o -local-au ho i ies-in-england-and-wales/ - able-qs203ew.xls.
4 Pa yzdžiui, 2021 me ų s a is iką ž . h ps://www.ons.go .uk/peoplepopula ionandcommuni y/
popula ionandmig a ion/in e na ionalmig a ion/a icles/analysiso socialcha ac e is icso in e na-
ionalmig an sli inginenglandandwales/census2021#e hnic-g oup.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica XC
159–169), įp as a u ė i a dus i pa a des, ačiau ašyba, g ama ika i o momis
lie u ių asmen a džiai sma kiai išsiski ia, o JK plačiai duodama i ki oms kal-
boms, ne ik anglų, būdingų a dų.
Su ki ų kalbų a dais o momis su ampa dalis mo e ų, mažiau y ų a dų,
būdingų lie u ių kalbai, nes dėl galūnių šie a dai y a išski iniai. Lie u ių kal-
ba u i daug skolin ų a dų, ku ių kamienai nesiski ia nuo ki ų Eu opos kal-
bų asmen a džių. Dėl galūnių lie u ių skolin i a dai u i sa i as o mas, no s
i p iklauso am pačiam kul ū iniam klodui kaip ki ų kalbų a dai. Ki ų kalbų
a dų y ėjai, ap a dami imig an ų i imig acijos šalies gy en ojų a dų ski u-
mus, į šį aspek ą, a odo, nė a k eipę dėmesio, nes jų i iami a dai dažniausiai
ski iasi kamienais, o ki i asmen a džiai y a neeu opinės kul ū os. Dėl o ki ų
kalbų a dams aikomos ling is inės y imo p ieigos pap as ai ne inka i i lie-
u ių a dus.
1. EMIGRANTŲ VARDŲ TYRIMŲ APŽVALGA
Ki ų šalių imig an ų a dų da imo, a ojimo i kei imo a ejai y a i i pla-
čiai, ypač sociologų, psichologų, o jų analizė i ezul a ai p iklauso nuo y imo
medžiagos, aikomų me odų, į šalį imig a usių asmenų skaičiaus, šalies poli ikos
imig an ų a ž ilgiu, jų kalboms i kul ū oms būdingų a dų da imo adicijų5.
Imig an ų a dų pasi inkimo polinkiai i iami kokybiniais i kiekybiniais me-
odais, nes a ykėliai aikams duoda imig acijos šaliai būdingus a dus, išlaiko
sa o kul ū os a dus, ieško bend ų asmen a džių a ado aujasi šeimos adici-
jomis (Ge ha ds, Kämp e 2017)6. Gali ski is a dų da imo polinkiai imig an-
ų i miš iose ( ienas ė ų y a imig acijos šalies pilie is) šeimose: pa yzdžiui,
miš ios No egijos šeimos ečiau da ė imig an ų palik ų šalių a dus (Reis æ e
2012). Suomijos usų a dų y imas pa odė, kad didžiausią po eikį in eg uo is į
ie os bend uomenę jaučia ė ai, apsigy enę ie o ėse, ku iose mažai jų kalba
kalbančių gy en ojų (Eskola, Hämäläinen 2019: 213).
Ti iamos imig an ų a dų da imo i kei imo p iežas ys, nes a dai odo as-
mens indi idualią apa ybę i p iklausomybę šeimai, y a socialinio i eisinio
5 Sociologų da buose a do i apa ybės san ykis plečiamas „kūno“ (angl. body) pa ame u, nes
„mūsų indi idualus, socialinis, pilie inis i eisinis apa umas a si anda susipynus mūsų a dams i
pa a dėms su mūsų kūnu“ (Pilche 2016: 766, su li e a ū a), akcen uojamas a do, apa ybės y-
šys su ly imi, nes a dai i pa a dės įkūnija ly į (Pilche 2017: 813, su li e a ū a).
6 Tė ų aikams enkami imig acijos i gim ojoje šalyje įp as i a dai p iski iami p ie imig acijos
šalyje įp as ų a dų, nes jų negalima di e encijuo i: jie nesiski ia nuo ki ų imig acijos šalies a dų
(Ge ha ds, Tuppa 2018: 2).
S aipsniai / A icles 207
Bal iškų a dų da imo polinkiai emig acijoje
1991–2020 m. (Jung inės Ka alys ės a ejis)
apa umo pag indas (Finch 2008: 712–714). Jü genas Ge ha ds, Julia Tuppa
(2018), nus a ė, kad Vokie ijos imig an ai dažniau duoda šios šalies a dus, kai
kul ū inis a s umas a p imig an o šalies iki Vokie ijos y a nedidelis, imig an ai
ampa Vokie ijos piliečiais, u i ben idu inį išsila inimą, o me gai ėms daž-
niau su eikia Vokie ijoje įp as ą a dą nei be niukams. Tuo a pu kalbinė in-
eg acija, pa ne ys ė su Vokie ijoje gimusiais žmonėmis i emocinis apa ini-
mas su gim ąja, emig acijos šalimi, s uk ū inė i socialinė in eg acija nė a labai
s a bi enkan aikui a dą (Ge ha ds, Tuppa 2018).
S a s oma a dų į aka imig an ams in eg uojan is į da bo inką. Joshua
R. Golds eino, Guy S ecklo (2016) y imas pa odė, kad ai ių, i alų, okiečių
i lenkų imig an ų aikai JAV, pa adin i „ame ikie iškai“ skambančiais a dais,
p o esiškai pasiekė daugiau nei ga usieji e ninius a dus, no s e niniai a dai
eigiamai eikia usų i ypač žydų imig an ų aikų p o esinius pasiekimus. Vis
dėl o mig an ai, ypač mo e ys, su neįp as ais a dais a ykimo šalyje dažnai y a
nepalankioje padė yje (Ge ha ds, Tuppa 2018: 3; Pennesi 2016: 49–52 i k .).
Ty ėjai analizuoja i imig an ų in eg acijos laipsnį į juos p iimančią isuo-
menę, nes pagal a dus galima į e in i konku uojančių kul ū ų į akas. Pagal
a dus a lik as Ch is inos A. Sue, Edwa do E. Telles (2007) Los Andželo is-
panakalbių ė ų požiū io į asimiliaciją y imas pa i ino ki ų y imų ezul a-
us: e niniai a dai dažniau duodami sūnums nei duk oms, nes be niukai ę-
sia šeimos liniją, laikomi adicijų ęsėjais, jiems mažiau eikia apsaugos nuo
disk iminacijos, o ai odo ski ingą lyčių asimiliacijos p ocesą. Ki a e us,
Ellen S. B amwell (2009; 2012: 377–379) Pakis ano musulmonų bend uome-
nės y imas Ško ijoje pa odė, kad a ykėliai gali in eg uo is šalyje i išlaikyda-
mi sa o adicinę į a dijimo sis emą, aip pa kaip i imig an ai iš į ai ių šalių
No egijoje (Reis æ e 2012).
Imig an ų duodami aikų a dai JK, kaip i ki ose šalyse, y a labai ski ingi
i p iklauso nuo bend uomenių i jų kul ū inių, kalbinių adicijų. Ne ik a i-
mi bend uomenės socialiniai yšiai u i į akos a dų sis emos ęs inumui, be i
asmenų įsi aukimas į p iimančios šalies kul ū ą, o laikui bėgan išauga a dų
madų, globalizacijos i jos po eikio kalbai, kul ū ai į aka (B amwell 2012: 377–
385). JK gimusių be niukų a dai dažniau odo e ninę in o maciją nei me gai-
čių: pa yzdžiui, JK į ai iose Anglijos i Velso bend uomenėse gimusių JK mu-
sulmonų be niukų a dai panašūs, o musulmonių me gaičių – ski iasi (Pilche
2017: 815). Miš iose JK šeimose ė ai aikams enka a dus, simbolizuojančius
jų a ei ies il is i siekius, no s adinan aikus e inama p iklausomybė kolek-
y ui, dėl ku ios gali bū i pe ženg os asės, e ninės p iklausomybes i ikėjimo
ibos (Edwa ds, Caballe o 2008).
Plačių emig acijoje duo ų lie u ių a dų y imų nė a, be a ski i klausimai
s a s y i. Nus a y a, kad dauguma No egijoje gimusių emig an ų iš Lie u os
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica XC
aikų a dų a i inka lie u ių kalbos g ama iką, nes daugiau nei 85 p oc. jų u i
įp as as galūnes, už ašy i įp as ais aidžių de iniais. Regis uo ais a dais ė ai
pa odo aikų e ninę p iklausomybę lie u iams (Sinke ičiū ė 2022), no s išei-
iai lie u ių kalbos požiū iu elgiamasi ne ienodai: ieni ė ai siekia, kad ai-
kai mokė ų i kalbė ų lie u iškai, ki i uo nesi ūpina (Jakai ė-Bulbukienė 2015:
91–126). Emig an ai JK dažnai aikus adina įp as ais lie u iams a dais, ku ie
daugiausia y a skolin i (Sinke ičiū ė 2021a). Ta p emig acijoje duo ų a dų pa-
si aiko i naujų, anksčiau Lie u oje neduo ų bal iškų a dų (Sinke ičiū ė 2023).
Ch is ianė Schille (2024) apklausos būdu y usi, kokie y a Vokie ijoje gy-
enančių a miš ias šeimas sukū usių lie u ių, aip pa u inčiųjų lie u iškų šak-
nų, aikų a dų da imo mo y ai, pas ebėjo, kad ė ams adinan aikus s a -
bus a dų skambėjimas i de ėjimas p ie lie u ių i okiečių kalbų, aip pa
ūpi eikšmė, nep obleminis a imas abiem kalbomis i siekis iš eng i neigiamų
asociacijų. Pas angas de in i ski ingas kalbas i kul ū as odo Lie u os pilie-
čių a dai No egijoje, u in ys su ampančias o mas lie u ių i ki ose kalbose
(Sinke ičiū ė 2022).
Má cia Sipa icius Seide (2020: 100–121) pas ebėjo, kad XX a. p adžios emi-
g an ų iš Lie u os palikuonių B azilijoje a dai, ku iais jie iden i ika osi lie-
u ių bend uomenės užda oje „Facebook“ g upėje, dažniausiai y a nebūdingi
lie u ių kalbai, nes ė ai daugiausia apa inasi su p iimančiąja šalimi, no s pa-
si aikė a ejų, kai emig an ai išlaikė a a kū ė p adinį iden i e ą. Taigi ėlesnių
ka ų emig an ų iš Lie u os asmen a džiai pasikei ė lie u ių kalbos nenaudai,
nes žmonės siekė p i ap i p ie imig acijos šalies aplinkos. Kad a dai i pa a -
dės y a ki oniškumo indika o ius, pas ebėjo Da ius Daukšas (2019: 230–240;
2021: 230–243), y ęs an os ka os emig an us No egijoje, ku ie sa o a ei-
į sieja su No egija, su ja apa inasi, ją laiko namais, dalis p iima pilie ybę i
no s u i d igubą iden i e ą, no egų nelaikomi sa ais, nes juos išduoda a dai
i pa a dės.
Socialinių mokslų y ėjai akcen uoja, kad lie u ių a dai y a speci iški dėl
jų o mų i už ašymo ypa ybių. JAV lie u iai ki iems a odo egzo iški dėl a -
dų i pa a džių (Čiub inskas 2014: 15). Šiau ės Ai ijoje pas ebė a iš Lie u os
iš ykusių piliečių a dų da imo s a egija – aikus adina į ai ios kilmės a -
dais, be ė ai, duodami anglišką a dą, enka okį, ku is u i panašų a i ikmenį
Lie u os a dyne, o ė ai aikus adindami lie u išku a du siekia, kad jis bū ų
leng ai a iamas, ne u ė ų aidžių š, ž, č (Liubinienė 2011: 150). Emig an ų iš
Lie u os elgseną No egijoje analiza ęs Daukšas (2013; 2016; 2018; 2019) nu-
s a ė, kad lie u ių a dai i pa a dės neskamba no egiškai, dėl o jie gali bū i
palaiky i suomiais, no s pa iems lie u iams išlaiky os pa a dės odo jų sa i e ę
i apa umą.
S aipsniai / A icles 209
Bal iškų a dų da imo polinkiai emig acijoje
1991–2020 m. (Jung inės Ka alys ės a ejis)
Emig an us iš Lie u os Šiau ės Ai ijoje y usi Ne inga Liubinienė (2011:
149–151) pas ebėjo, kad dėl lie u iškų a dų jiems kyla p oblemų, nes dau-
gumą a dų sunku iš a i i p isimin i; dėl o dalis lie u ių susigal oja e pei
įp as ą a dą, no s kai ku ie jų ėliau g įž a p ie senojo a do. Daugelyje emi-
g acijos šalių lie u iams a das i pa a dė odo kilmę, e ninę p iklausomy-
bę (Kuzneco ienė 2011: 97; Liubinienė 2011: 148; Jakai ė-Bulbukienė 2015:
84). Pagal asmen a džius galima nus a y i žmonių iden i e ą (Al o d 1988: 51;
Ald in 2018), o a das laikomas simbolinės ibos a p daugumos isuomenės i
mig an ų mažumos žymikliu (Ge ha ds, Tuppa 2018: 4). Taigi iš bal ų leksikos
kilę a dai dėl sa o kamienų odo lie u ių išski inumą i liudija ė ų sp endi-
mą – aikams p iski i lie u io apa ybę.
2. TYRIMO DUOMENYS
Va dai ink i iš 2006 m. iš Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos gau ų i ė-
liau iki 2020 m. pildy ų Regis o cen o duomenų, ku pagal Lie u os įs a ymus
užsienyje gimę piliečiai į ašomi į Lie u os Respublikos duomenų apskai ą. Ti i
nuasmenin i pagal gimimo ie ą – JK – a ink i Lie u os piliečių a dai, žinan
aikų ly į i gimimo me us, be ne u in in o macijos apie ė ų pilie ybę, jų gi-
mimo ie ą, amžių, socialinius yšius i šeimose a ojamas kalbas. Tokiu būdu
nuošalyje liko JK lie u ių šeimose gimusių aikų, ku ie ne u i Lie u os pilie y-
bės, a dai. Vis dėl o šio y imo p anašumas aki aizdus: ap ėpiama didelė duo-
menų im is, dėl ku ios gau i eikšmingi ezul a ai, apibend inan ys emig acijoje
su eik ų a dų da imo polinkius.
Regis ų cen o duomenimis, 1991–2020 m. JK gimė 36934 Lie u os pilie-
čiai: 17965 me gaičių i 18969 be niukų. Iš 1 diag amos ma y i, kad JK gimu-
sių Lie u os piliečių skaičius a ski ais me ais bu o ne ienodas, augo nuo XXI a.
pi mojo dešim mečio; daugiausiai Lie u os piliečių JK gimė 2014–2016 m. Dėl
o i i emig an ų a dų da imo polinkius pagal a ski us me us a dešim mečiais
bu o ne ikslinga.
JK gimę Lie u os piliečiai dažniausiai egis uo i ienu a du: 89,4 p oc.
me gaičių (16066 a dai), 89,5 p oc. be niukų (16983 a dai)7. JK gimusios
ienu a du egis uo os me gai ės pa adin os 1753, be niukai – 1758 ski in-
gos o mos ienana iais a dais, p z., a dus Lėja i Leja, Es ela i Es ella laikan
a ski ais onimais, nes nuo už ašy os o mos p iklauso, a a das įp as as lie u ių
7 No egijoje ienu a du egis uo ų Lie u os piliečių p ocen as šiek iek y a didesnis – 94 p oc.
me gaičių (3727), 94,9 p oc. be niukų (3959) a dų, be p opo cijos y a panašios.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
210 Ac a Linguis ica Li huanica XC
kalbai8. Taigi abiejų lyčių a dų skaičius y a panašus. Dažniausi ienana iai JK
gimusių aikų a dai pa eik i 1 len elėje. Iš jos ma y i, kad kaip i No egijoje
(ž . Sinke ičiū ė 2022), pa ys dažniausi y a Emilija i Lukas, o populia iausi
be niukų a dai dažnesni už me gaičių. Ta p dažniausių JK me gaičių a dyne
y a bal iški a dai Gabija, Vil ė, odan ys, kad emig acijoje, kaip i Lie u oje,
a p populia iausių a dų y a i bal iški asmen a džiai9.
1 DIAGRAMA. 1991–2020 m. JK gimę Lie u os piliečiai
Dalį ienana ių JK gimusių aikų a dų suda ė bal iški a dai. Jie bu o daž-
nesni me gaičių a dyne: apėmė 16,4 p oc. me gaičių (2633 a dai) i 7,8 p oc.
be niukų (1333 a dai) ienana ių asmen a džių, duo ų JK10. Šis polinkis ma-
omas i iš No egijos ienana ių Lie u os piliečių a dų, ku bal iški me gaičių
a dai aip pa pe pus dažnesni už be niukų (Sinke ičiū ė 2022). Vienana iai JK
bal iški a dai suda ė 232 mo e ų i 214 y ų nepasika ojusių asmen a džių;
idu iniškai ienu bal išku a du pa adin a ~11,3 me gaičių i ~6,2 be niukų.
Šie skaičiai odo kiek mažiau nei pe pus didesnį bal iškų me gaičių a dų daž-
numą už be niukų.
8 P iklausomai nuo y imo ikslų, okia p ak ika y a įp as a, aip elgiasi i ki ų kalbų a dų y ėjai,
plg. Eskola, Hämäläinen (2019: 203).
9 Ta p dažniausių 2011 me ų me gaičių a dų y a Gabija, Ugnė, Aus ėja, Goda, Rugilė, Vil ė
(Sinke ičiū ė 2012: 3–8).
10 Ka u su keliana iais a dais, jie apėmė 14,7 p oc. me gaičių i 7,0 p oc. be niukų a dų, Lie u os
piliečiams duo ų JK i iamuoju me u.
S aipsniai / A icles 211
Bal iškų a dų da imo polinkiai emig acijoje
1991–2020 m. (Jung inės Ka alys ės a ejis)
1 LENTELĖ. Dažniausi 1991–2020 m. JK duo i ienana iai Lie u os piliečių a dai
Vie-
a
Me gaičių
a dai
JK duo ų
me gai-
čių a dų
skaičius
(n=16066)
Apimama %
JK gimusių
Lie u os pilie-
čių me gaičių
a dų dalis
(n=100 %)
Be niukų
a dai
JK duo ų
be niukų
a dų
skaičius
(n=16983)
Apimama %
JK gimusių
Lie u os pilie-
čių be niukų
a dų dalis
(n=100 %)
1. Emilija 441 2,45 % Lukas 670 3,53 %
2. Kamilė 336 1,87 % Ma as 653 3,44 %
3. Gab ielė 311 1,73 % Kajus 455 2,40 %
4. Gabija 310 1,73 % Nojus 420 2,21 %
5. Lėja 304 1,69 % Dominykas 383 2,02 %
6. Ema 295 1,64 % Benas 330 1,74 %
7. Amelia 227 1,26 % Danielius 310 1,63 %
8. Milana 204 1,14 % A onas 286 1,51 %
9. E a 200 1,11 % Daniel 276 1,46 %
10. Vil ė 200 1,11 % Domas 271 1,43 %
Iš kelių asmen a džių suda y i JK gimusių Lie u os piliečių a dai apima
10,6 p oc. me gaičių (1899 de iniai) i 10,5 p oc. be niukų (1986 de iniai) a -
dyno. JK gimusios keliana iais a dais egis uo os me gai ės pa adin os 1841,
be niukai – 1940 ski ingų de inių a dais, aigi a dų de iniai ka ojosi e ai. Iš
jų dažniausias me gaičių a dų de inys Anna Ma ia 511, be niukų – Dominykas
Jonas 4. D iem a dais egis uo a 9,9 p oc. me gaičių (1780 de iniai) i
9,8 p oc. be niukų (1852 de iniai). Re i ina iai i e esni ke u na iai JK gimu-
sių Lie u os piliečių a dų de iniai suda o 0,7 p oc. me gaičių (119 de iniai) i
0,7 p oc. be niukų (134 de iniai) a dų.
Dalį keliana ių a dų suda ė asmen a džiai, iš ku ių abu a ienas a das bu-
o bal iškas. Jie apėmė 9,9 p oc. me gaičių (261 de inys) i 14,9 p oc. be niukų
(198 de iniai) keliana ių a dų12. Keliana iuose a duose, iš ku ių abu a ienas
a das bu o bal iškas, iksuo i 97 mo e ų i 83 y ų nepasika oję asmen a -
džiai; idu iniškai a das ka ojosi ~2,7 me gaičių i ~2,4 be niukų de iniuose,
kas odo mažą a dų dažnumą i sąlygiškai didelę jų į ai o ę.
11 Skaičius odo, kiek ka ų a das a a dų de inys ka ojosi JK a dyne. Tais a ejais, kai a das
duo as ieną ka ą, skaičius nenu ody as.
12 Jie apėmė 1,6 p oc. me gaičių i 1,2 p oc. be niukų a dų, Lie u os piliečiams duo ų JK i iamuo-
ju me u.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
212 Ac a Linguis ica Li huanica XC
3. VIENANARIŲ BALTIŠKŲ VARDŲ
PAMATO ĮVAIROVĖ
Pagal pama ą bal iški a dai ski i į d ikamienius asmen a džius, umpinių
kilmės, apelia y inius i ie o a dinius a dus (Sinke ičiū ė 2011: 216–218).
JK gimusiems Lie u os piliečiams duo i šių g upių ienana iai a dai odo, kad
1991–2020 m. JK emig an ų a dų da imo polinkiai panašūs į isos Lie u os
(Sinke ičiū ė 2011). Jie ma y i iš 2 len elės, ku pa eik as JK gimusių Lie u os
piliečių bal iškų a ski ų i pasika ojusių ienana ių asmen a džių skaičius bei
skliaus uose jų apimama p ocen inė dalis.
2 LENTELĖ. JK gimusių Lie u os piliečių ienana iai a dai pagal g upes
D ikamie-
niai a dai
T umpinių
kilmės a dai
Apelia y iniai
a dai
Vie o a diniai
a dai Iš iso
A ski ų
me gaičių a dų
skaičius i %
73
(31,5 %)
33
(14,2 %)
107
(46,1 %)
19
(8,2 %)
232
(100 %)
Pasika ojusių
me gaičių a dų
skaičius i %
141
(5,4 %)
310
(11,8 %)
2060
(78,2 %)
122
(4,6 %)
2633
(100 %)
A ski ų
be niukų a dų
skaičius i %
98
(45,8 %)
47
(22 %)
58
(27,1 %)
11
(5,1 %)
214
(100 %)
Pasika ojusių
be niukų a dų
skaičius i %
477
(35,8 %)
223
(16,7 %)
586
(44 %)
47
(3,5 %)
1333
(100 %)
Iš 2 len elės ma y i, kad į ai o e i ypač dažnumu išsiski ia apelia y iniai
me gaičių a dai, apiman ys 46,1 p oc. a ski ų i 78,2 p oc. pasika ojusių a dų.
Dažniausiai jie y a gam iniai a dai, a si adę iš medžių, p z., Eglė 1813, Liepa 154,
smulkesnių augalų, p z., B uknė 2, Luknė 70, Mė a 39, Ramunė 2, Rugilė 79,
a gam os objek ų, p z., Akmėja 2, Dangė 2, Saulė 94, Saulėja 4, Smil ė 111,
Upė 3, Upėja 2, gam os eiškinių, p z., Aida 9, Auš a 4, Miglė 88, Rasa 3,
Ugnė 149, Vėja 2, Vėjūnė 4, Vė a 2, b angiųjų me alų, akmenų, p z., Auksė 47,
Deiman ė 68, Rubina 3, pa adinimų. Papli ę su lie u ių dei ėmis, mi inėmis
bū ybėmis siejami asmen a džiai, p z., Aus ėja 191, Gabija 310, Medeina 11,
Milda 33, Vai a 5, Žemyna 11. Ki i a dai odo eigiamas sa ybes – skais umą,
13 Va dų kilmė nu ody a s e ainėje a dai. lkk.l .
S aipsniai / A icles 219
Bal iškų a dų da imo polinkiai emig acijoje
1991–2020 m. (Jung inės Ka alys ės a ejis)
ody i, kad duodan bal iškus a dus aip pa engiama lie u ių kalbos galūnės
kaip lie u iškumo odiklio.
Šalia įp as ų me gaičių a dų y a i o pa ies kamieno asmen a džių, už ašy ų
su -e, plg. Ainė 4 i Aine, Ais ė 39 i Ais e, Danguolė i Danguole, Deiman ė 70 i
Deiman e, Meilė 7 i Meile, Miglė 92 i Migle, Nijolė 2 i Nijole, Rugilė 82 i
Rugile 2, Rusnė 51 i Rusne 2, Saulė 112 i Saule 3, Smil ė 120 i Smil e 3,
Ugnė 157 i Ugne 4, Upė 8 i Upe, Vaka ė 49 i Vaka e, Vil ė 206 i Vil e 3. Dėl
už ašymo a si ado i a ian ų su p iesagomis -ėja i -eja, plg. Aus ėja 205 i
Aus eja 8, -ūnė i -unė, p z., Jo ūnė i Jo unė, Vilūnė i Vilunė, kamienų a ian ų,
plg. Ąžuolas 53 i Ažuolas 2, Rūkas i Rukas. Visų JK bal iškų a dų kon eks-
e šie a ejai odo, kad okie a ian ai neišpli ę (<5 p oc. pasika ojusių mo e ų
a dų; okių y ų a dų be eik nė a). Taigi egis uojamos a dų o mos y a
sąmoningas ė ų pasi inkimas, lie u ių kalbai būdingos aidės, jeigu ė ai pasi-
enka juos u inčius a dus, dažniausiai jiems p oblemų nekelia.
Ki a ypa ybė – išpli ę d iskiemeniai umpiniai, dažniausiai a si adę iš d i-
kamienių a dų p adžių, p z., Aus ė 9, Geis ė 4, Gy ė 4, Deimis 7, Do as 5,
Einius 2, Gy is 16, Vaidas 4, Žygis 4. Jie odo, kad suda an umpinius s a -
biausia a do p adinė dalis. Nep iesaginiai umpiniai, kaip ki i dažnesni ien-
kamieniai a dai, odo polinkį duo i umpus a dus.
Emig an ų a dai pasižymi pasika ojančiais elemen ais. Vienuose asmen-
a džiuose ka ojasi p iesagos, dažniau – apelia y iniuose i umpinių kilmės
a duose. Tokios y a me gaičių a dų p iesagos -ėja, plg. Aus ėja 205, Ais ėja 2,
Ais ėja, Akmėja 2, As ėja, Auksėja, Min ėja, Saulėja 4, Upėja 2, Vil ėja, i -i a,
p z., Eis i a, Ei i a, Meili a 3, Sangi a. Be niukų a dyne dažnesnė p iesaga
-idas, p z., Jo idas, Tau idas 2. JK aikų a dams būdingos p iesagos -ūnė, -ūnas,
p z., A ūnė 3, Jo ūnė, Ša ūnė 2, Vėjūnė 4, Vilūnė, Žiedūnė; A ūnas 6, Me ūnas,
Ramūnas 2, S ajūnas 4, Ša ūnas 10, i -ija, -ijus, p z., Gabija 325, Domilija,
Vilija 5; Gabijus 5, Do ijus 2, Minijus, Tau ijus. Dalis p iesagas u inčių a dų
populia ūs Lie u oje. Jie odo, kad adinan aikus s a bus a dų skambesys.
Eu onijos s a ba ma y i i iš d ikamienių a dų su pasika ojusiais kamienais.
Mo e ų a dai dažnai u i an uosius kamienus: gail-, p z., Jogailė 6, Mingailė 9,
Rimgailė; man -, p z., Eiman ė 4, Joman ė, Roman ė, Liman ė, Riman ė 2; mil-,
p z., A milė 2, Da milė, Deimilė 5, Domilė 4, Ge milė, Jomilė, Na milė; min-, p z.,
A mina, Deimina 3, Jusmina; au -, p z., Gin au ė, Min au ė 2, Vil au ė; il-, p z.,
Dei ilė, Do ilė 2, Ei ilė 4, Ged ilė, Rad ilė 14; in-, p z., Dei ina 2, Ei ina 6 i k .
Vy ų a dai dažnai u i an uosius dėmenis gi d-, p z., Algi das 12, Daugi das,
Mangi das 3, man -, p z., A man as 3, Doman as 103, Eiman as 57, Ge man as 4,
I man as 3, Joman as 2, Ski man as 3, Skoman as 4; min-, p z., A minas 77,
Deiminas 4, Gediminas 13, yd-, p z., A ydas 7, Man ydas 5, Tau ydas 13 i
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
220 Ac a Linguis ica Li huanica XC
k . Ka ais abu d ina io a do na iai u i ą pa į kamieną, p z., min-: A minas
Mindaugas, man -: Doman as Ski man as, yd-: Man ydas Vy au as.
Dalis d ikamienių a dų pabaigomis su ampa su p iesaginiais a dais. Vieni
okių y a mo e ų a dai su an aisiais kamienais mil- (plg. Almilė), gil- (plg.
Jogilė), eu oniški ienkamieniams p iesagos -ilė ediniams, p z., Rugilė 82,
Gi ilė, Ka ilė 14, Midilė, Ne ilė 7. Su an ųjų kamienų min - (plg. A min a), gin -
(plg. Milgin a, Eigin as) a dais pabaigomis su ampa ienkamieniai ediniai su
p iesaga -in a, -in as, plg. Ramin a 13, O in a 11, Ža in a; Da in as, Jo in as,
O in as 3. Pasika ojan ys pabaigos elemen ai pa i ina, kad duodan a dus
paisoma skambesio. P iesagos gali eik i i kamienų už ašymą, nes g eičiausiai
dėl dažnos p iesagos -idas a dų plin a an ojo kamieno id-, p z., Al idas, o
ne yd- a dai.
Taigi JK bal iški a dai u i sanda os dėsningumų. Kaip i Lie u oje
(Sinke ičiū ė 2018), jie y a a ian iški; dažniausiai a ijuoja o pa ies kamieno
a dų baigmenys. JK duodami p iesagų -ėja, -i a, -ūnė, -ūnas, -ija, -ijus i k . e-
diniai, ka ojasi an ieji d ikamienių a dų kamienai man -, min- i k ., odan-
ys, kad adinan aikus s a bi ne jų dėmenų eikšmė, be a do skambesys. Šią
min į emia su d ikamienių a dų pabaigomis su apę p iesaginiai a dai, ku ie
g eičiausiai ska ina duo i aikams panašaus skambesio d ikamienius a dus.
6. DISKUSIJA
JK gimusių Lie u os piliečių a dai odo, kad be eik 9 iš 10 šeimų aikė ie-
no a do, be eik 1 iš 10 šeimų – d iejų (ka ais daugiau) a dų da imo s a e-
giją. Taigi ė ai adindami aikus komp omiso ieško ne de indami ski ingus
a dus, be inkdami ieną a dą, ku is dažniausiai, kaip i keliana ių a dų dė-
menys, nė a bal iškas asmen a dis. Tai odo, kad ė ai JK dažniausiai s engiasi
ink i jų sup a imu p ie daugiakalbės aplinkos de ančius nelie u ių kilmės a -
dus. Vis dėl o ne u in i o laiko a pio isos Lie u os a dų da imo polinkių,
negalima su jais palygin i emig acijoje duo ų a dų: gali bū i, kad okia a -
dų da imo s a egija būdinga i isos Lie u os a dynui. Ki a e us, į šį y i-
mą nebu o į auk i JK Lie u os piliečiams gimusių aikų, ku ie egis uo i ne
Lie u os piliečiais, a dai. Kiek jie eikšmingi a lik am y imui, negalima pasa-
ky i dėl nežinomo duomenų mas o.
Ve inan ak ą, kad JK gimusioms me gai ėms duo a be eik pe pusę dau-
giau au inių a dų nei be niukams, gali a ody i, kad emig an ų iš Lie u os
a dų y imo ezul a ai p ieš a auja ki ų kalbų a dų y imo ezul a ams, pa-
gal ku iuos e niniai a dai dažniau duodami sūnums nei duk oms (Sue, Telles
S aipsniai / A icles 221
Bal iškų a dų da imo polinkiai emig acijoje
1991–2020 m. (Jung inės Ka alys ės a ejis)
2007: 1388, su li e a ū a). Gali bū i, kad dažniau duodami me gai ėms bal iškus
a dus ė ai jais siekia pa ody i sa o mode numą, išsiski i iš ki ų.
Ki a e us, a dų lie u iškumą eikia su ok i plačiau: e in i ne ik jų ge-
ne inę bal išką kilmę, be i susida ymo ypa umus. Dėl o unikaliais lie u ių
kalbos a dais laiky ini i skolin i, lie u ių kalbos o mas u in ys asmen a -
džiai, p z., Mo a, K is ijonas, Lau ynas, Mo iejus. Tai įp as a i ki oms kalboms,
pa yzdžiui, no egų (Helleland 2007: 554). Ki as a dų lie u iškumo odiklis
y a galūnės, nes jos išski ia lie u ių a dus iš ki ų kalbų asmen a džių. Todėl
iš adų dėl lie u ių a dų e niškumo emig acijoje negalima da y i, į e inus a -
dus ien pagal jų kamieno kilmę.
APIBENDRINIMAS
Bal iškus ienana ius a dus JK ė ai be eik pe pus dažniau da ė me gai-
ėms, o šios p opo cijos panašios į uo pačiu me u No egijos emig an ų a dy-
ne aikams duo ų bal iškų a dų p opo cijas, no s No egijoje šių a dų dalis
bu o šiek iek didesnė. Taigi bal iški a dai emig acijoje nė a ien No egijos
enomenas, be būdingi i ki oms šalims. Pasika ojęs p opo cingai panašus di-
desnis me gaičių a dų dažnumas liudija, kad me gaičių a dais odomas lie u-
ių kalbos g ožis, skambesys.
Suda an keliana ius JK aikų a dus, iš ku ių abu a ienas bal iškas, daž-
niausiai duo i d ina iai a dai, ku ių an asis na ys – bal iškas a das. Tokiuose
de iniuose y a didžiausia bal iškų a dų į ai o ė, kiekybiškai daugiau y a okių
me gaičių a dų de inių, no s de iniai su bal iškais a dais i apima didesnę ke-
liana ių be niukų asmen a džių dalį. JK me gai ėms būdingesni d ina iai a -
dai, iš ku ių pi masis na ys – bal iškas asmen a dis, dažnai XXI a. populia us
a das. Taigi ė ai egis uodami me gai es dažniau nei be niukus bal išką a dą
už ašo pi muoju. Tai pa i ina, kad bal iški JK a dai būdingesni me gai ėms.
Iš JK gimusių Lie u os piliečių a dyno ma y i, kad ė ai me gai es daugiau-
siai adina apelia y iniais, be niukus – apelia y iniais i d ikamieniais a dais.
Apelia y iniais, aip pa ie o a diniais, a dais ė ai odo e inamus daly-
kus: Lie u os gam ą, jos eiškinius i objek us, pajū io ie as, eigimas žmogaus
ypa ybes, pa auklius dalykus, b angiuosius akmenis, me alus. Iš d ikamienių,
apelia y inių i umpinių kilmės a dų ma y i ė ams s a bi Lie u os is o ija,
bal ų eligija i mi ologija: adina aikus su mi inėmis i ga siomis p aei ies as-
menybėmis, dei ėmis, die ybėmis siejamais a dais. Taigi ė ams s a bi a dų
pama o eikšmė, kul ū inis a do s o is.
JK emig an ų a dai pasižymėjo eu oniškumu (d ikamieniuose a duo-
se ka ojosi kamienai, apelia y inius i umpinių kilmės a dus siejo os
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
222 Ac a Linguis ica Li huanica XC
pačios p iesagos). An ieji d ikamienių a dų kamienai, su ampan ys su ų pa-
čių baigmenų p iesaginiais a dais, pa i ina eu onijos s a bą adinan ai-
kus. G eičiausiai dėl panašaus skambesio į ki us a dus plin a i umpinių kil-
mės a dai, ku ie dažniausiai ka oja ilgesnių a dų p adžias a u i dažnuose
a duose pasika ojančius kamienus. Kad adinan aikus ė ams ak ualus jų
skambesys, pa i ino i Vokie ijoje a lik as Schille (2024) y imas.
Ti ame a dyne a ija o a dų baigmenys, p iesagos, d ikamienių a dų
kamienai. Ty imo ezul a ai pa odė, kad a si adę an iniai a ian ai, aip pa
i dėl už ašymo, nė a dažni emig an ų a dyne: dažniausi y a įp as ų lie u ių
kalbai kamienų i baigmenų a dai. Taigi egis uo os JK aikų a dų o mos –
ė ų sąmoningų sp endimų ezul a ai.
LITERATŪRA
Ald in Emilia 2018: Names and Inden i y. – The Ox o d Handbook o Names and
Naming, ed. C. Hough, 1–13. DOI: doi.o g/10.1093/ox o dhb/9780199656431.013.24.
Al o d Richa d D. 1988: Naming and Iden i y: A C oss-Cul u al S udy o Pe sonal
Naming P ac ices, New Ha en, Connec icu : HRAF P ess.
B amwell Ellen S. 2009: Names in Mul i-Cul u al Sco land. – P oceedings o he 23 d
In e na ional Cong ess o Onomas ic Sciences. Names in Mul i-Lingual, Mul i-Cul u al and
Mul i-E hnic Con ac , To on o: Yo k Uni e si y, 158–163.
B amwell Ellen S. 2012: Naming in Socie y: a C oss-Cul u al S udy o Fi e
Communi ies in Sco land: PhD hesis, Uni e si y o Glasgow: Glasgow Theses Se ice.
P ieiga in e ne e: h p:// heses.gla.ac.uk/3173/.
CK – Ci ilinis kodeksas. P ieiga in e ne e: h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalAc /l /
TAD/TAIS.107687.
Čiub inskas Vy is 2014: Posocialis inių mig an ų sais ymosi ajek o ijos Čikagoje:
sa iškių a ai i manipuliuojamas lojalumas als ybei (-ėms). – E niškumo s udijos 2,
9–28.
Dapku ė Dai a 2009: Lie u iai Didžiojoje Bi anijoje iki An ojo pasaulinio ka o. –
Didžiosios B i anijos lie u ių bend uomenė: p aei is, daba is, a ei is, sud. D. Dapku ė,
Vilnius: Ve sus au eus, 9–23.
Daukšas Da ius 2013: Li huanians in No way: Be ween “He e” and “The e”. –
U bani es 3(2), 51–68.
S aipsniai / A icles 223
Bal iškų a dų da imo polinkiai emig acijoje
1991–2020 m. (Jung inės Ka alys ės a ejis)
Daukšas Da ius 2016: Lie u iai No egijoje: a p in eg acijos i sa o apa umo išlai-
kymo. – Lie u ių ka alikų mokslo akademijos me aš is 39, 173–194.
Daukšas Da ius 2018: Ta p apimo no egu i bu imo lie u iu: No egijos lie u ių
pilie ybės samp a os. – Lie u os e nologija. Socialinės an opologijos i e nologijos s udi-
jos 18(27), 63–84.
Daukšas Da ius 2019: An os ka os emig an ai iš Lie u os No egijoje: a p
Lie u os i No egijos? – Li uanis ica 65(3), 230–240.
Daukšas Da ius 2021: Namai „čia“ i „ en“: namų kons a imo samp a os (lie u iš-
koje) mig acijoje. – Li uanis ica 67(3), 230–243.
Edwa ds Rosalind, Caballe o Chamion 2008: Wha ’s in a Name? An Explo a ion
o he Signi icance o Pe sonal Naming o ‘Mixed’ Child en o Pa en s om Di e en ial
Racial, E hnic and Fai h Backg ounds. – The Sociological Re iew 56(1), 39–60. DOI:
doi.o g/10.1111/j.1467-954X.2008.00776.x.
Eskola Ksenia, Hämäläinen Lasse 2019: Gi en Names o Russian-Speaking
Child en Bo n in Finland be ween 2000–2018. – Onoma 54, 197–217. DOI: doi.
o g/10.34158/ONOMA.54/2019/11.
Finch Jane 2008: Naming Names: Kinship, Indi iduali y and Pe sonal. –
Sociology 42(4), 709–725. DOI: doi.o g/10.1177/0038038508091624.
Gaspe ienė Vida 2009: 60 me ų kul ū inė eikla Didžiojoje B i anijoje 1947–
2008 me ais. – Didžiosios B i anijos lie u ių bend uomenė: p aei is, daba is, a ei is, sud.
D. Dapku ė, Vilnius: Ve sus au eus, 77–88.
Ge ha ds Jü gen, Tuppa Julia 2018: „Bounda y Main enance“ ode „Bounda y
C ossing“? – Wo king Pape SFB 1171 A ec i e Socie ies 2/18, 1–36. P ieiga in e ne e:
h ps:// e ubium. u-be lin.de/handle/ ub188/17614.
Ge ha ds Jü gen, Kämp e Syl ia 2017: Symbolische G enzen und die
G enza bei on Mig an innen und Mig an en. – Zei sch i ü Soziologie 46(5), 303–
325. DOI: doi.o g/10.1515/z soz-2017-1017.
Golds ein Joshua R., S ecklo Guy 2016: F om Pa ick o John F.: E hnic
Names and Occupa ional Success in he Las E a o Mass Mig a ion. – Ame ican
Sociological Re iew 81(1), 85–106. DOI: doi.o g/doi:10.1177/0003122415621910.
Helleland Bo o l 2007: Das no wegische Pe sonennamensys em. – Eu opäische
Pe sonennamensys eme. Anlässlich de 65. Gebu s age on Rosa Kohlheim und Volke
Kohlheim, T. 2., h sg. on A. B endle , S. B endle , Hambu g: Baa -Ve lag, 564–561.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
224 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Insley John 2007: Das englische Pe sonennamensys em. – Eu opäische
Pe sonennamensys eme. Anlässlich de 65. Gebu s age on Rosa Kohlheim und Volke
Kohlheim, T. 2., h sg. on A. B endle , S. B endle , Hambu g: Baa -Ve lag, 159–169.
Ilgūnai ė Ži ilė 2009: B i anijos lie u iai 1990–2007. – Didžiosios B i anijos lie-
u ių bend uomenė: p aei is, daba is, a ei is, sud. D. Dapku ė, Vilnius: Ve sus au eus,
173–183.
Jakai ė-Bulbukienė K is ina 2015: Lie u ių emig an ų šeima: kalba i apa ybė:
dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Klima ičius Jonas 2013: Iš ku jõ ė i kas iš jõ ės? – Kalbos kul ū a 86, 256–264.
Kuza inis Kazimie as, Sa ukynas B onys 2009: Lie u ių a dų kilmės žodynas,
6-asis leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Kuzneco ienė Jolan a 2011: Iš e i o in o iden i e o al e na y os: lie u ių imig an-
ai Ai ijoje, Anglijoje, Ispanijoje i No egijoje. – Lie u iškasis iden i e as šiuolaikinės
emig acijos kon eks uose, sud. V. Čiub inskas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as,
89–104.
Liubinienė Ne inga 2011: „Aš esu lie u ė isada, ik ai galiu u ė i ki ą pilie y-
bę“: imig an ų iš Lie u os iden i e o dėlionės Šiau ės Ai ijoje. – Lie u iškasis iden i e-
as šiuolaikinės emig acijos kon eks uose, sud. V. Čiub inskas, Kaunas: Vy au o Didžiojo
uni e si e as, 141–161.
Maciejauskienė Vi alija 2007: Das li auische Pe sonennamensys em. – Eu opäische
Pe sonennamensys eme. Anlässlich de 65. Gebu s age on Rosa Kohlheim und Volke
Kohlheim, T. 2., h sg. on A. B endle , S. B endle , Hambu g: Baa -Ve lag, 474–484.
Pennesi Ka en 2016: “They can lea n o say my name”: Redis ibu ing Responsibili y
o In eg a ing Immig an s o Canada. – An h opologica 58(1), 46–59.
Pilche Jane 2016: Names, Bodies and Iden i ies. – Sociology 50(4), 764–779. DOI:
doi.o g/10.1177/0038038515582157.
Pliche Jane 2017: Names and “Doing Gende ”: How Fo enames and Su enames
Con ibu e o Gende Iden i es, Di e ence, and Inequali ies. – Sex Roles 77, 812–822,
DOI: doi.o g/10.1007/s11199-017-0805-4.
Reis æ e Gu o 2012: Immig an s in No way and Thei Choice o Names:
Con inua ion o Adap ion? – Names and Iden i ies, Oslo S udies in Language 4(2), eds.
B. Hellela, Ch.-E. O e, S. Wiks øm, 223–234. DOI: doi.o g/10.5617/osla.320.
Schille Ch is iane 2024: Mo i e de Vo namenwahl ü Kinde on in Deu schland
lebenden Li aue innen und Li uae . – Sch i en de Gesellscha ü Bal ische S udien 6
(SGBS 6), Hambu g: Baa -Ve lag, 221–241.
S aipsniai / A icles 225
Bal iškų a dų da imo polinkiai emig acijoje
1991–2020 m. (Jung inės Ka alys ės a ejis)
Sinke ičiū ė Dai a 2011: Nauji 2007–2010 m. lie u iškos kilmės aikų a dai i jų
da imo polinkiai. – Kalbos kul ū a 84, 214–229.
Sinke ičiū ė Dai a 2012: Kaip a odo 2011 m. gimusių aikų populia iausių a dų
d idešim ukai? – Gim oji kalba 7, 3–8.
Sinke ičiū ė Dai a 2018: Li auische Vo namen na u hema ische He kun :
T ends des le z en Jah hunde s. – Onomas ica U alica 13, 243–257.
Sinke ičiū ė Dai a 2021: Skolin ų a dų su baigmeniu -ij- kai a Lie u os a dyne
(kilmės aspek as). – Ac a Linguis ica Li huanica 84, 232–253. DOI: doi.o g/10.35321/
all84-11.
Sinke ičiū ė Dai a 2021a: Jung inėje Ka alys ėje gimusių Lie u os Respublikos
piliečių a dai: jų egis a imo dokumen uose į ai o ė. – Pasaulio lie u is, 2021-08-02.
P ieiga in e ne e: h ps://pasauliolie u is.l /jung ineje-ka alys eje-gimusiu-lie u-
os- espublikos-pilieciu- a dai-ju- egis a imo-dokumen uose-i ai o e/.
Sinke ičiū ė Dai a 2022: Lie u iškumo aiškos į ai o ė No egijoje gimusių Lie u os
piliečių a dyne. – Pasaulio lie u is, 2022-05-20. P ieiga in e ne e: h ps://pasauliolie-
u is.l /lie u iskumo- aiskos-i ai o e-no egijoje-gimusiu-lie u os-pilieciu- a dyne/.
Sinke ičiū ė Dai a 2023: Labai e ų lie u iškų a dų į ai o ė emig an ų iš Lie u os
a dyne. – Pasaulio lie u is, 2023-05-31. P ieiga in e ne e: h ps://pasauliolie u is.l /
labai- e u-lie u isku- a du-i ai o e-emig an u-is-lie u os- a dyne/.
Sipa icius Seide M. 2020: An oponimia, diáspo a y mig ación: los descendien-
es de li uanos en B asil. – Onomás ica Desde Amé ica La ina 1(1), 100–121. DOI: doi.
o g/10.48075/odal. 1i1.24156.
Sue Ch is ina A., Telles Edwa d E. 2007: Assimila ion and Gende in Naming. –
Ame ican Jou nal o Sociology 112, 1383–1415. DOI: doi.o g/10.1086/511801.
123.emn.l – Mig acija skaičiais (Lie u os Respublikos s a is ikos po alas).
a dai. lkk.l – Lie u os Respublikos piliečių a dų są adas.
weba chi e.na ionala chi es.go .uk/ukgwa/20160105160709/h p://www.ons.go .uk/
ons/ el/census/2011-census/key-s a is ics- o -local-au ho i ies-in-england-and-wa-
les/ - able-qs203ew.xls – Jung inės Ka alys ės nacionalinės s a is ikos biu as, 2021 m.
duomenys.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
226 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Tendencies o Bal ic Names Gi ing among
Emig an s in 1991–2020. The Uni ed Kingdom
Case
SUMMARY
This a icle s udies he endencies obse ed in naming p ac ices and he o ma ion
o Bal ic names gi en o child en o Li huanian emig an s in he Uni ed Kingdom om
1991 o 2020. The mos cha ac e is ic Bal ic names o gi ls a e ela i ely uncommon
among emig an amilies, comp ising 16.4% o gi ls’ names and 7.8% o boys’ one-membe
names gi en in he UK. Child en, especially gi ls, a e gi en names inspi ed by Li huanian
na u al elemen s, such as coas al landma ks, posi i e and/o highly alued ea u es, and
symbolic ma e ials like p ecious me als and s one names. Addi ionally, names o pagan
dei ies, legenda y pe sonali ies, p inces, kings, and amous amilies a e equen ly chosen o
emphasize cul u al oo s and exp ess a deep app ecia ion o Bal ic he i age. App oxima ely
one- en h o child en ca y double names, wi h hose ea u ing a leas one Bal ic name
being e en less common (9.9% o gi ls and 14.9% o boys). Bal ic names end o p ecede
in double names o gi ls mo e o en han o boys, mi o ing pa e ns obse ed in single
names. In he UK, a ia ion in Bal ic names o emig an s’ child en is p e alen , pa icula ly
in su ixes, wi h common de i a ions including su ixes -ėja, -i a, -ūnė, -ūnas, -ija, and -ijus,
among o he s. Compound names o en inco po a e s ems like man - and min- as well as
some o he s as he second membe . Mos likely he coincidence o he e mina ions o some
compound names wi h he e mina ions o some su ixed names has been a ac o a o ing
he sp ead o simila sounding combina ions, which shows he impo ance o euphony in
naming p ac ices.
Į eik a 2024 m. asa io 27 d.
DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
Bal is ikos ka ed a
Vilniaus uni e si e as
Uni e si e o g. 5, LT-01513 Vilnius, Lie u a
dai a.sinke iciu [email p o ec ed]
