Ac a Linguis ica Li huanica
2025, . 93, p. 1–32
Con en s link / Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online / elek oninis)
Copy igh © 2025 Bi u ė T iškai ė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-10-20. Accep ed: / P iim a: 2025-12-17.
1
PILYPO RUIGIO GIESMIŲ RECEPCIJA: NUO XVIII LINK
XX AMŽIAUS VIDURIO
The Recep ion o Hymns by Philipp Ruhig: F om he 18 h o he mid-20 h Cen u y
Ski iama 350-osioms Pilypo Ruigio gimimo me inėms
BIRUTĖ TRIŠKAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
El. paš as: bi u e. iskai [email protected]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-2286-4080
Mokslinių y imų k yp ys: XVI–XVIII a. P ūsijos Lie u os aš ija, d ikalbės lie u ių leksikog a ijos i
ašomosios lie u ių kalbos is o ija.
h ps://doi.o g/10.35321/all93-09
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
S aipsnis ski as P ūsijos Lie u os kunigo Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749), ieno p oduk y-
iausių XVIII a. lie u ių aš ijos kū ėjų, himnodiniam palikimui, iksliau – jo giesmių ecepcijai P ūsijos Lie u os
o icialiuosiuose bažny iniuose e angelikų liu e onų giesmynuose nuo XVIII a. ke i ojo dešim mečio iki XX a.
idu io. Pasi elkus mūsų dienas pasiekusius pi minius šal inius, Ruigio iš e s os bei suku os giesmės, ku ios
pi mą ka ą bu o paskelb os Jono Be en o giesmyne Iß naujo pé weizdė os i pagé in os Giesmû-Knygos (Ka aliau-
čius, 1732), o paskui auk os i į ėlesnius, analizuojamos kiekybiniu i kokybiniu aspek ais. G e inamoji P ū-
sijos Lie u os e angelikų liu e onų giesmynų analizė a skleidė, kad Ruigio giesmių skaičius o icialiajame bažny-
iniame giesmyne augo laipsniškai: nuo pi muosiuose adinamojo K an o-Be en o giesmyno leidimuose pa-
skelb ų 9 iki ėlesniuose nusis o ėjusių 12 eks ų. Šių giesmių a umą liudija ai, kad isos jos apo s abilia
lie u iško o icialiojo giesmyno epe ua o dalimi iki pa An ojo pasaulinio ka o iš aka ių, . y. pasku inio
Page in os giesmių knygos leidimo (Klaipėda, 1936), maža o, dalis jų pe im os į daba inį e angelikų liu e onų
giesmyną K ikščioniškos giesmės (Vilnius, 2007). Analizė aip pa pa odė, kad p adedan pi muoju leidimu šios
giesmės bu o daugiau a mažiau edaguojamos.
ESMINIAI ŽODŽIAI: XVIII amžiaus lie u ių aš ija, giesmės, Pilypas Ruigys (Philipp Ruhig), P ūsijos Lie u os
o icialusis e angelikų liu e onų giesmynas, Jono Be en o (Johann Beh end ) giesmynas Iß naujo pé weizdė os i
pagé in os Giesmû-Knygos (1732).
2
ABSTRACT
This a icle is dedica ed o he hymnodic legacy o Philipp Ruhig (1675–1749), a p ies om P ussian
Li huania and one o he mos p oli ic igu es o Li huanian li e a u e o he 18 h cen u y, o mo e p esicely, i is
de o ed o he ecep ion o his hymns in he o icial chu ch hymnals o P ussian Li huania om he ou h
decade o he 18 h cen u y o he mid-20 h cen u y. Based on p ima y sou ces ha ha e su i ed o his day, he
hymns ansla ed and c ea ed by Ruhig, which we e i s published in Johann Beh end ’s hymnal Iß naujo
pé weizdė os i pagé in os Giesmû-Knygos [Newly Re ised and Imp o ed Hymn Books] (Königsbe g, 1732), and
included in la e edi ions, a e analysed in e ms o quan i y and quali y. A compa a i e analysis o P ussian
Li huanian E angelical Lu he an hymnals has e ealed ha he numbe o Ruhig’s hymns in he o icial chu ch
hymnal g ew g adually: om 9 in he i s edi ions o he so-called Quand -Beh end hymnal o 12 in la e
edi ions. The du abili y o hese hymns is e idenced by he ac ha hey all became a s able pa o he o icial
Li huanian hymnal un il he e e o Wo ld Wa II, i. e., he las edi ion o Page in os giesmų knygos [Imp o ed
Hymnal] (Klaipėda, 1936), and some o hem we e included in he cu en E angelical Lu he an hymnal
K ikščioniškos giesmės [Ch is ian Hymns] (Vilnius, 2007). The analysis also showed ha , s a ing wi h he i s
edi ion, hese hymns we e edi ed o a g ea e o lesse ex en .
KEYWORDS: Li huanian w i ings o he 18 h cen u y, hymns, Philipp Ruhig, O icial Hymn Book o P ussian
Li huania’s E angelical Lu he ans, Johann Beh end ’s hymn book Iß naujo pé weizdė os i pagé in os Giesmû-
Knygos (1732) [Newly Re ised and Imp o ed Hymn Books, 1732].
ĮVADAS
P ūsijos Lie u os kunigas Pilypas Ruigys (Philipp Ruhig, 1675–1749) – ienas
p oduk y iausių XVIII a. lie u ių aš ijos kū ėjų: ne ik o iginalių i didžiulio po eikio
sulaukusių kalbo y os eikalų au o ius, be i s a biausių eliginių eks ų e ėjas. P aėjus ne
ims šim mečiams Ruigys šiandien p isimenamas ne ik kaip ga siosios XVIII a. p adžioje
P ūsijos Lie u oje kilusios ilologinės polemikos daly is, lo yniško ak a o apie lie u ių kalbą
Mele ema (1735) i okiškos jo e sijos Be ach ung de Li auischen Sp ache in ih em U sp unge,
Wesen und Eigenscha en (1745) au o ius, d ikalbio bei d ik ypčio žodyno Li auisch–
Deu sches und Deu sch–Li auisches Lexicon (1747) suda y ojas, lie u ių kalbos g ama ikos
An angsg ünde eine Li auischen G amma ik (1747) sumany ojas, be i kaip giesmių (1732),
Biblijos (1735) bei Ch is iano Langhanseno (1660–1727) pos ilės (1750) ienas iš e ėjų į
lie u ių kalbą.
Ka aliaučiaus uni e si e e baigęs eologijos s udijas i 1708 m. o dinuo as kunigu,
Ruigys daugiau kaip ke u iasdešim me ų a na o Val a kiemyje ( ok. Wal e kehmen)
1
.
T ečios ka os d asininkų luomo a s o as sa o, kaip gany ojo, pa eiga su okdamas eliginį
lie u ių ugdymą, be o, ska inamas uome ykusių P ūsijos ka aliaus F yd icho Vilhelmo I
(F ied ich Wilhelm I, 1688–1740, aldė 1713–1740) inicijuo ų e o mų bei kul ū inių
pe mainų i neabejo inai e indamas sa o senelio Ka nia os ( ok. Ka enau) kunigo Teo ilio
Šulco (Theophil Schul z, 1629–1673) nuopelnus (ž . 1 pa . i oliau), Ruigys ak y iai įsi aukė
į Ka aliaučiaus uni e si e o eologijos p o eso iaus, y iausiojo ūmų pamokslininko bei
būsimojo P ūsijos gene alinio supe in enden o Jono Jokūbo K an o (Johann Jacob Quand ,
1
QPP IV 34 ; A nold 1777: 108; ZM V 1528.
3
1686–1772) li uanis inį p ojek ą, aip p isidėdamas p ie XVIII a. P ūsijos Lie u oje kilusio
lie u iškos eliginės li e a ū os p o e žio.
Nea si ik inai Ruigys y a ienas iš ų lie u ių aš ijos kū ėjų, ku io li uanis inis
palikimas sulaukė nemažai y ėjų dėmesio į ai iais aspek ais. Kaip in eg ali lie u iško
o icialiojo bažny inio e angelikų liu e onų giesmyno (1732) dalis i as i Ruigio himnodinis
palikimas
2
. Vis dėl o kol kas nebū a specialių y imų, ski ų jo giesmių ecepcijai ėlesniuose
giesmynuose, odėl šiame s aipsnyje ak ualinama Ruigio, kaip giesmių e ėjo bei kū ėjo,
eikla i dėmesys elkiamas į jo giesmių unkciona imą P ūsijos Lie u os giesmynuose iki
maždaug XX a. idu io, iksliau – iki 1936 m., kai pasi odė pasku inis iki An ojo pasaulinio
ka o e angelikų liu e onų giesmynas Page in os giesmių knygos.
Kalban apie Ruigio giesmių ecepciją, p adė i eikė ų nuo o, kad iki galo ne isiškai
aiškus ikslus lie u iškuose e angelikų liu e onų giesmynuose publikuo ų jo giesmių skaičius.
Tai P ūsijos kul ū os i lie u ių aš ijos is o iog a ai nu odo ne ienodai. An ai baigian is XVIII
šim mečiui T empų kunigas Go ydas Os e meje is (Go ied Os e meye , 1716–1800)
pi mojoje lie u iškų giesmynų is o ijoje E s e Li auische Liede geschich e (Ka aliaučius, 1793)
eigė, kad Ruigys „[g]iesmynui da ė 12 giesmių, iena jų o iginali“ („Ʒum Geſangbuch ha e
12 Liede gelie e , on denen eins ein O iginalſ ck iſ “)
3
. Tokį pa į Ruigio iš e s ų i suku ų
giesmių skaičių p aėjus kone pusan o šim o me ų nu odė Ansas B uožis: s udijoje Mažosios
Lie u os bu usiejie ašy ojai i žymesniejie lie u ių kalbos mylė ojai (1920) jis minėjo, kad Ruigio
„ e s a y a 11 giesmių, be o[,] ieną y a pa s su aisęs“
4
. Veikiausiai sekan Os e meje iu,
Vy au o Ju gučio i Vale ijos Vilnony ės paskelb o Ruigio ak a o Lie u ių kalbos kilmės, būdo
i sa ybių y inėjimas (1986) komen a uose aip pa minima 12 giesmių, iš ku ių 11 y a
e imai, o iena o iginali
5
. O š ai Vaclo as Bi žiška Aleksand yne (11963, 21990) ne ik
į a dijo Ruigio giesmių skaičių, be ne gi paminėjo konk e ų giesmyno leidimą, ku iame, jo
manymu, isos jos pasi odžiusios: „1732 m. naujam K an o-Be en o giesmynui pa eikė 12
giesmių, iš ku ių ieną o iginaliai pa ašė, o isas ki as iš e ė“
6
. Ki a e us, P ūsijos Lie u os
giesmynų is o iją išsamiai y usio Guido Micheliniʼo monog a ijoje Jono Be en o Ißnaujo
pé weizdė os i pagé in os Giesmû Knygos. Mö lino ak a o p i aikymas poezijoje (2010) su
okiškais o iginalais g e inamos 9 Ruigio giesmės
7
, ad aip a si suponuojamas isai ki oks jų
kiekis. Iš lie u ių aš ijos is o iog a ijai ski ų eikalų duomenys u ėjo pa ek i į in o macinius
leidinius. Vis dėl o čia minimas Ruigio giesmių skaičius kiek ski iasi: Mažosios Lie u os
2
Plačiau apie P ūsijos Lie u os giesmynus ž . Michelini 2009, ypač 97–131; 2010. Pilypo Ruigio giesmių, pa-
skelb ų pi majame adinamojo K an o-Be en o giesmyno leidime, san ykį su okiškais o iginalais ž . Michelini
2010: 162–175.
3
Os e meye 1793: 259–260; Os e meje is 1996: 421.
4
[B uožis] 1920: 27.
5
Ruigys 1986: 414.
6
B žA II 21.
7
Ž . Michelini 2010: 162–175.
4
enciklopedijoje (2009)
8
, Mažosios Lie u os enciklopedijos žinyne (2015)
9
, Visuo inėje lie u ių
enciklopedijoje (2011)
10
nu odoma 11 Ruigio giesmių.
Šio s aipsnio ikslas – emian is pi miniais šal iniais į e in i Ruigio indėlį į Įs u ies
yskupo Jono Be en o (Johann Beh end , 1667–1737) pa eng o giesmių inkinio Iß naujo
pé weizdė os i pagé in os Giesmû-Knygos (Ka aliaučius, 11732), a ba adinamojo K an o-
Be en o giesmyno, epe ua ą i ap a i Ruigio giesmių ecepciją ėlesnėse o icialiojo
bažny inio e angelikų liu e onų giesmyno edakcijose bei leidimuose iki XX a. idu io,
dėmesį elkian į du aspek us: 1) kiek jų skelb a; 2) koks jų edaga imo pobūdis
11
. Analizė
a liekama pasi elkian is o inį g e inamąjį i anali inį ap ašomąjį me odus.
1. RUIGIO IR AMŽININKŲ LIUDIJIMAI APIE JO LITUANISTINĘ VEIKLĄ
(GIESMES)
K an as, ku io su elk õs P ūsijos Lie u os kunigų komandos g e ose engian
lie u iškus eliginius aš us da ba osi Ruigys, sa o ank aš inės p esbi e ologijos P eußische
P esby e ologie (iki 1772) s aipsnyje apie Val a kiemio kunigą Ruigį, be s a biausios
biog a inės in o macijos, eužsiminė apie 1705 m. pasi odžiusį eologinį jo ak a ą apie
seno ės s abus i ik ieną li uanis inį eikalą – ak a ą apie lie u ių kalbą, ačiau nei
giesmėms, nei ki iems eliginiams eks ams, ne Biblijos e imui, nesky ė nė žodžio (plg.
1 pa .):
1708. Philipp Ruhig. ‹Reg. P uſſus.→› ⌜Ca enau-⌝P uſſus. ‖ wu de 1708 ♀ poſ 20. T in. ʒu
Schloß ‖ on D[.] Deu ſchen o dini e . E iſ gebo [en] ‖ in Ca enau 1675. 31. Ma ij. Wu de ‖
alhie in oduci e 1708. D[omi]n[i]ca[m] 24. p. T in. ‖ Ha dispu i e P[ ae]ſide D[.] Wegne de
Sc [ip u ]ae S. ‖ 1703. auch ein T ac . edi e de idolo omniu[m] ‖ p imo 4° 1705. imgleich[en] de
Ling a Li anica. ‖ S. Vo ah [en] kom[m]en auß Meißen he , da ſ. ‖ El e a e Geo ge Ruhig
Bu ge meiſ e ‖ in Liebenwe da, . deßen Sohn Paul Ruhig ‖ Ingenieu . Capi ain übe die
Wib anƶen in Memel geweſen. ‖ ⌜Ein Sohn Philipp Ruhig Paſ . nd Enckel ‖ on Mu e Sei en
Theophili Schulʒen ‖ beyde ſei s P a e n in Ka enau⌝ ⌜† 1749. ‖ 5. Ap il. ‖ ſepul [us] ‖ [?]7.
Ap il.⌝
12
.
8
Plg.: „Daug p isidėjo p ie 1735 Biblijos i 1732 K an o-Beh end o giesmyno pa engimo (jame išsp[ausdin a]
11 R[uigio] suku ų i e s ų giesmių)“ (MLE IV 143).
9
MLEŽ 496. Šio žinyno angliškoje (2014) i okiškoje (2018) e sijose aip pa minima 11 Ruigio giesmių
(MLEŽa 561; MLEŽ 612).
10
Plg.: „daug p isidėjo engian Bibliją (1735) i J. J. Quand o i J. Beh endo giesmyną (1732, jame išspausdin a
11 [Ruigio] suku ų i e s ų giesmių)“ (VLE XX 412).
11
Kiekybiniu aspek u jau analizuo os Pe o Go lybo Milkaus (Pe e Go lieb Mielcke, 1695–1753), Ju ba ko
( ok. Geo genbu g), o ėliau Mielkiemio ( ok. Mehlkehmen) kunigo bei Pilypo Ruigio bend ada bio engian
lie u iškus aš us, giesmės i jų ecepcija XVIII–XX a. pi mosios pusės giesmynuose (ž . T iškai ė 2021: 98–
116).
12
QPP IV 34 . K an o ank aščio ci a oje odyklė → odo, į ką aisy a. Ženklais ⌜ ⌝ išski iami ėliau į ašy i
žodžiai a sakiniai ( i š eilu ės, pa aš ėje a an oje uščioje puslapio g a oje). Go ikiniais ašmenimis ašy ame
ank aš yje pasi aikan ys lo yniško eks o agmen ai (žodžiai a jų dalys) ci uojan pe eikiami ku sy u. Plačiau
5
1 pa eikslas. QPP IV 34 : K an as apie Val a kiemio kunigą Ruigį ank aš iniame eikale P eußische
P esby e ologie; GS A PK: XX. HA His . S A Königsbe g, Hs, N . 2, Bd. 4
1708. Pilypas Ruigys, Ka nia os p ūsas. O dinuo as d . Deu scho 1708 m. penk adienį po 20-
ojo sekmadienio po Š č. T ejybės Pilies [bažnyčioje]. Jis gimė Ka nia oje 1675 m. ko o 31 d.
Šičia in odukuo as 1708 m. 24-ąjį sekmadienį po Š č. T ejybės. Vado aujan d . Wegne iui
1703 m. dispu a o apie Š en ąjį Raš ą, be o, 1705 m. išleido ak a ą apie seno ės s abus, 4°
[ o ma u], aip pa apie lie u ių kalbą
13
. Jo p o ė iai kilę iš Meiseno, en jo senelis Ju gis Ruigys
bu o Lyben e dos bu mis as, o šio sūnus Po ilas Ruigys – inžinie ius i šauk inių kapi onas
Klaipėdoje. Kunigo Pilypo Ruigio sūnus i Teo ilio Šulco aikai is iš mo inos pusės, abudu
kuniga o Ka nia oje
14
. Mi ė 1749 m. balandžio 5 d.
15
, palaido as balandžio [?]7 d.
Ki õs P ūsijos p esbi e ologijos Ku zge aß e His o ische Nach ich en on allen im
König eiche P eußen be indlichen Ki chen und P edige n bei denselben (1757) au o ius
F ied ichas Pas enaciʼs (1718–1770) ik užsiminė, kad Ruigys, šalia ki ų eliginių i kalbinių
eikalų, iš e ęs kele ą giesmių, ačiau konk e aus jų skaičiaus nenu odė:
E wa ein ech e ige Li haue , und ha an de Uebe ſe ʒung des A. und N. Teſ amen s,
welche 1733 he aus gekommen, leißig gea bei e . Die e ſ en eil P edig en aus M. Langhanſens
[Kinde =]Poſ ill
16
be die E angelia ſind on ihm be ſe ʒe , wie auch einige Liede . <…>
apie šį po An ojo pasaulinio ka o Lie u os y ėjų dingusiu laiky ą i neseniai į mokslo apy a ą sug įžusį ank-
aš inį K an o eikalą, s a bų lie u ių aš ijos kū ėjų biog a ijų šal inį, ž . T iškai ė 2018: 125–176.
13
K an as, minėdamas ak a ą „de Ling a Li anica“ (QPP IV 34 ), eikiausiai omenyje u ėjo Ruigio kalbinį
eikalą, ku is iš p adžių, da iki 1708 m., bu o pa ašy as lo ynų kalba, ėliau pa aisy as i 1735 m. pa adinimu
Mele ema išsiųs as į Angliją Londone gy enančiam k aš iečiui Do ydui Vilkui (Da id Wilke, Wilkins, 1685–
1745), siekian jį en paskelb i, be is dėl o išspausdin as Ka aliaučiuje 1745 m. okiečių kalba pa adinimu
Be ach ung de Li auischen Sp ache in ih em U sp unge, Wesen und Eigenscha en (ž . Zinke ičius 2008: 164–
165).
14
Ci a os agmen o e imą plg. Blažienė 2020: 27.
15
Ki uose šal iniuose nu odoma Ruigį mi us 1749 m. balandžio 6 d. (ž . Pas enaci 1757: 109; A nold 1777:
108; B žA II 20; ZM V 1528).
16
Lauž iniuose skliaus uose [ ] pa eik a sudu inio žodžio dalis bu o į ašy a anka leidinio pa aš ėje.

6
Anno 1745 gab e eine c i iſche Be ach ung de li hauiſchen Sp ache, und 1747 ein
li hauſch=deu ſches und deu ſch=li hauſches Lexicon he aus, welches das e ſ e iſ , ſo in
P euſſen ged uck wo den. Sein Sohn Paul F ied ich Ruhig, welche damahlen Leh e des
li hauſchen Semina ii in K nigsbe g wa , gab auch in eben demſelben Iah eine li hauiſche
G amma ic he aus, welche ſein Va e be ſehen und e beße ha
17
.
Jis bu o ik ų ik iausias lie u is i uoliai e ė S[enąjį] bei N[aująjį] Tes amen ą, ku is pasi odė
1733 m.
18
Iš e ė pi muosius ienuolika pamokslų apie E angeliją iš m[agis o] Langhanseno
Vaikų pos ilės, aip pa i kelias giesmes. <…> 1745 m. išleido k i inį lie u ių kalbos y inėjimą,
o 1747 m. – lie u ių– okiečių i okiečių–lie u ių kalbų žodyną, ku is y a pi masis P ūsijoje
išspausdin as žodynas. Jo sūnus Po ilas F yd ichas Ruigys, uome is Lie u ių kalbos semina o
Ka aliaučiuje moky ojas, kaip ik ais pačiais me ais aip pa išleido lie u ių kalbos g ama iką,
ku ią pe žiū ėjo i pa obulino jo ė as.
Pa s Ruigys apie sa o giesmes, kaip i apie ki ų eliginių eks ų – Biblijos bei
Langhanseno pos ilės Kinde -Pos ille – e imą, y a užsiminęs d iejų kalbinių eikalų
p a a mėse: ak a e Be ach ung de Li auischen Sp ache in ih em U sp unge, Wesen und
Eigenscha en (Ka aliaučius, 1745) i d ikalbiame bei d ik ypčiame žodyne Li auisch–
Deu sches und Deu sch–Li auisches Lexicon (Ka aliaučius, 1747). Žodyno p a a mėje Ruigys
eigė:
Anno 1723. wu de nebſ ande n Con a ibus ʒu Uebe ſe ʒung des neuen, und he nach des
al en Teſ amen s, geʒogen. Als ſolche A bei A. 1733. geendige wa , auch einige Liede , und
die e ſ en eil P edig en He n M. Langhanſens eingeſchick ha e, ing ich an dieſes W e buch
ʒu e igen
19
.
1723 me ais pod aug su ki ais kon a ais aš bu au pa elk as p ie Naujo, o paskiau i p ie Seno
es amen o e imo. Kai šis da bas 1733 me ais bu o baig as i bu au jau išsiun ęs kelias
giesmes i pi muosius ienuolika pono [magis o] Langhanzeno pamokslų, aš p adėjau ašy i
ši ą žodyną
20
.
O š ai ak a o p a a mėje Ruigio ašy a:
<…> du ch GOTTes Gnade die neue Uebe ſe ʒung de Bibel und Liede he kam, und
auch mi au ge agen wu de
21
.
17
Pas enaci 1757: 108–109.
18
A k eip inas dėmesys į ai, kad iš iesų 1733 m. baig as e s i Senasis Tes amen as, uo a pu Naujasis Tes a-
men as išleis as jau 1727 m., o isa lie u iška Biblija išspausdin a 1735 m.
19
Ruhig 1744-05-11: [4 ].
20
Ruigys 1986: 384.
21
Ruhig 1745: 4.
7
<…> pe [D]ie o malonę a ėjo me as naujai e s i Bibliją i giesmes, ai bu o i man pa es a
22
.
Kaip ma y i, Ruigys sa o eikalų p a a mėse mini p isidėjęs engian ijų žan ų
eliginių eks ų e imus: Biblijos ( iek Naujojo, iek Senojo Tes amen o), pamokslų i
giesmių. Ruigio o muluo ės suponuoja, kad šios eiklos jis ėmėsi bažny inės y esnybės
pa edimu (g eičiausiai pak ies as K an o a ba Be en o). Nei žodyno, nei ak a o p a a mėse
sa o giesmių skaičiaus Ruigys nea skleidė. Lie u ių aš ijos is o iog a ijoje, kaip jau minė a,
nu odomas jų kiekis šiek iek į ai uoja (ž . Į adą). Tad oliau s a bu išsiaiškin i, ką liudija
pi miniai šal iniai – mūsų dienas pasiekę P ūsijos Lie u os o icialiojo bažny inio e angelikų
liu e onų giesmyno leidimai bei edakcijos.
2. KIEK RUIGIO GIESMIŲ PUBLIKUOTA OFICIALIAJAME
BAŽNYTINIAME PRŪSIJOS LIETUVOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ
GIESMYNE?
2.1. Pi mą ka ą Ruigio giesmės paskelb os 1732 m. – pi majame Įs u ies yskupo
Be en o pa eng o a naujin o o icialiojo bažny inio e angelikų liu e onų giesmyno Iß naujo
pé weizdė os i pagé in os Giesmû-Knygos leidime, pasi odžiusiame Ka aliaučiuje, Johanno
F ied icho Reussne io spaus u ėje (ž . 2 pa .)
23
. Šis i ėlesni leidimai pasi odė p ižiū in jau
minė am Ka aliaučiaus uni e si e o eologijos p o eso iui i y iausiajam ūmų
pamokslininkui K an ui. Tai adinamasis K an o-Be en o giesmynas. Šio naujo giesmių
inkinio pag indu im as ečiasis Danieliaus Kleino (1609–1666) giesmyno Naujos Giesmjû
Knygos (Ka aliaučius, 1666) leidimas, išleis as pa adinimu Naujos pagé in os Giesmjû-Knygos
(Ka aliaučius, 1705) i pa eng as F yd icho Zigman o Šus e io (F ied ich Sigismund Schus e ,
1671–1750)
24
. Vadinamasis K an o-Be en o giesmynas pasi odė da penkis ka us: 21735,
31738, 41740, 51745, 61748 m.
Šis giesmynas iš esmės ęsė anks esniuose giesmynuose gy a usią adiciją į a dy i
giesmių kū ėjus, ik jame naujųjų eks ų e ėjai a au o iai, ki aip nei anks esniais amžiais
gy enę jų pi m akai, nu ody i ne pa a dėmis, o k ip onimais – okios ski ies p iežas į
paaiškino pa s K an as okiškoje giesmyno p a a mėje: kad mi usių giesmių kū ėjų i e ėjų
a dai nebū ų užmi š i, o gy iesiems kad nekil ų pasididžia imo pagundų
25
.
22
Ruigys 1986: 108.
23
Šiuo me u žinomas ik ienas pi mojo (1732) leidimo šio giesmyno egzemplio ius, ku is saugomas P ūsijos
kul ū os pa eldo Vals ybinėje biblio ekoje Be lyne ( ok. S aa sbiblio hek zu Be lin – P eußische Kul u besi z;
SBB PK: En 9820) (ž . Kaunas 1986: 269; LBP 18, N . 135).
24
LB I 45, N . 135. Plačiau apie šį giesmyną ž . Michelini 2009: 97–131; 2010.
25
Vienin elis šiandien žinomas pi mojo leidimo egzemplio ius (ž . 23 išnašą) y a be jokios p a a mės. Anks y-
iausia K an o p a a mė žinoma iš an ojo leidimo, ž . Quand 1735-12-01: [VII–VIII].
8
2 pa eikslas. G1732: an aš inis puslapis; SBB PK: En 9820
Tiek pi majame, iek ėlesniuose leidimuose Ruigio giesmės žymė os k ip onimu
„P. R. P. W.“, . y. lo . P[hilippus] R[uhigius,] P[as o ] W[al e kemensis] (lie . Pilypas Ruigys,
Val a kiemio kunigas) (ž . 3, 4 pa .), ad nesudė inga jas iden i ikuo i. Iš šių k ip onimų ma y i,
kad 1732 m. leidime iš iso paskelb os 9 Ruigio giesmės. P imin ina, kad pi masis adinamojo
K an o-Be en o giesmyno leidimas bu o suda y as iš pag indinės dalies (G1732 1–358, N .
1–301) i p iedo „APPENDIX a ba Ki os naujos Gieſmes ßwė ey p idė os“ (G1732 359–
408, N . 302–335). Ruigio giesmių esama abiejose giesmyno dalyse. Pag indinėje dalyje an-
damos šešios jo giesmės
26
:
1) „Daba su angelų pulku“
27
(G1732 8–9, N . 10),
2) „Jėzus miels a ėjo“ (G1732 13–14, N . 14),
26
Čia i oliau jos a dijamos a a ka, ku ia išdės y os šiame giesmyno leidime.
27
Ski inguose giesmynuose Ruigio giesmių pa adinimų (jie su apo su pi mąja giesmės eilu e) ašyba kiek į ai-
a o, odėl čia i oliau jie pa eikiami daba ine ašyba. Tais a ejais, kai ci uojamas konk e us giesmyno leidimas,
išlaikoma au en iška ašyba.
9
3 pa eikslas. G1732 199: Ruigio iš e s õs Johanno F ancko giesmės „Jesu, meine F eude“ („Jėzau,
džiaugsmas mano“) agmen as; SBB PK: En 9820
3) „Jėzau, mano džiaugsmas“
28
(G1732 199–200, N . 182) (ž . 3 pa .),
4) „Nesi ūžyk aip, ši dele“ (G1732 204–206, N . 186),
5) „Ak, kaip galim s ie ą šį mylė i“ (G1732 343–344, N . 292),
6) „Ak, g ažus dangau“ (G1732 356–357, N . 300).
P iede įdė os da ys Ruigio giesmės:
7) „Jėzus, mano mielasis“ (G1732 375–376, N . 314),
8) „Ką galiu aš, g iešnas, eik i“ (G1732 381–382, N . 318),
9) „Dangaus saulelė mieliausi[a]“ (G1732 401–403, N . 330).
Šiais Ruigio eks ais p a u in as o icialiojo giesmyno epe ua as išplečian kelias e-
mines giesmių g upes. Pag indinės dalies p mosios d i giesmės pa eko į sky elį „Kalėdų
28
Vėlesniuose leidimuose (ne ėliau kaip nuo 1745 m. pasi odžiusio penk ojo leidimo) šios giesm s p adžia bu o
pakeis a į „Jėzau, džiaugsmas mano“ (plačiau apie ai ž . 4 sk.).
16
kalbą iš e ęs po Fli ne io i Sc i e io giesmę
61
. Ve sdamas giesmes, jis išlaikė o iginalų san-
da ą, . y. e imų ne umpino (ž . 2 len elę)
62
.
2 len elė. Pilypo Ruigio giesmės, skelb os XVIII–XX a. pi mosios pusės P ūsijos Lie u os e angelikų
liu e onų giesmynuose
Ruigio giesmių pa adinimai
(s o ų skaičius)
Ruigio iš e s ų giesmių okiškų
o iginalų pa adinimai
(s o ų skaičius)
Giesmių au o iai
„Ak, g ažus dangau“ (9 s .)
←
„Schöne Himmelssaal“ (9 s .)63
Simon Dach
(1605–1659)
„Ak, kaip galim s ie ą šį mylė i“
(8 s .)
←
„O wie mögen wi doch unse
Leben“ (8 s .)64
Hein ich Albe i
(1604–1651)
„Daba su angelų pulku“ (4 s .)
←
„Nun laß uns mi den
Engelein“ (4 s .)65
Pe e ( on) Hagen
(1569–1620)
„Dangaus saulelė mieliausi[a]“
(9 s .)
←
„De lieben Sonnen Lich und
P ach “ (9 s .)66
Ch is ian Sc i e
(1629–1693)
„D asia Die o u š en oji“ (13 s .)
–
Pilypas Ruigys
(1675–1749)
„Jėzau, džiaugsmas mano“ (G1732,
G1735: „Jėzau, mano džiaugsmas“)
(6 s .)
←
„Jesu, meine F eude“ (6 s .)67
Johann F anck
(1618–1677)
„Jėzus, mano mielasis“ (10 s .)
←
„Jesus, meine Zu e sich “
(10 s .)68
Louise Hen ie e on
B andenbu g
(1627–1667)
„Jėzus miels a ėjo“ (4 s .)
←
„Unse Heil is kommen“ (4 s .)69
Hein ich Albe i
61
Ž . Michelini 2009: 282, 301.
62
Nus a an okiškų o iginalų au o ius i s o ų skaičių em asi Albe o F ied icho Wilhelmo Fische io eikalu
Ki chenliede -Lexicon (I–II ., 1878, 1879), be o, pasi elk as i daba inis e angelikų liu e onų giesmynas
K ikščioniškos giesmės (2007), ku iame p ie giesmių nu odomi eks o bei melodijos au o iai i e ėjai, aip pa
pasi em a Guido Michelini’o (2009; 2010) y imais. T ys Ruigio e s os giesmės – Albe čio „Unse Heil is
kommen“, Dacho „Schöne Himmelssaal“ i Hageno „Nun laß uns mi den Engelein“ – Fische io eikale
neminimos, dėl jų au o ys ės ž . Koch 1973 [1867]a; 1973 [1867]b; aip pa Michelini 2010: 225–226.
63
Koch 1973 [1867]b: 190.
64
Fische 1879: 216.
65
Koch 1973 [1867]a: 276; 1973 [1867]b: 257; Wacke nagel 1990 [1870]: 333.
66
Fische 1878: 111.
67
Fische 1878: 378–379.
68
Fische 1878: 390–396.
69
Koch 1973 [1867]b: 196, 278.

17
„Ką galiu aš, g iešnas, eik i“
(7 s .)
←
„Ach was soll ich Sünde
machen“ (7 s .)70
Johann Fli ne
(1618–1678)
„Lašelis ynuogėlių“ (10 s .)
←
„Ein T öp lein on den
Reben“ (10 s .)71
E asmus Finx (F ancisci,
1627–1694)
„Nesi ūžyk aip, ši dele“ (12 s .)
←
„Weg, mein He z, mi den
Gedanken“ (12 s .)72
Paul Ge ha d
(1607–1676)
„Pabusk daba , dūšele“ (7 s .)
←
„Wohl au , He z und Gemü e“
(7 s .)73
Michael Sche nack
(1622–1675)
4. RUIGIO GIESMIŲ REDAGAVIMO TENDENCIJOS
4.1. Ruigio giesmės p adė os edaguo i da iki 1732 m., kai pi mą ka ą publikuo os
K an o-Be en o giesmyno pi majame leidime. Nepaki usi iki pa An ojo pasaulinio ka o
iš aka ių liko ik Ruigio giesmių sanda a, . y. s o ų skaičius (plg. G1732 i G1936).
Pasak Os e meje io, Ruigys pik inęsis, kad jo e s õs giesmės „Jėzau, džiaugsmas
mano“ p adžia bu usi sugadin a: pi muosiuose K an o-Be en o giesmyno leidimuose
išspausdin a „Jėzau, mano džiaugsmas, i ši dies penukšlas“, dėl o e ėjas kal inęs giesmyno
suda y oją Be en ą i jo alkininką Milkų
74
. I iš iesų iek pi majame, iek an ajame leidime
pa eik as oks e imas: „IEʒau mano D augſmas, i Sʒi diês Penukßlas“ (G1732 199, N . 182;
G1735 229, N . 206). Many ina, kad edaguojan šios giesmės eks ą, e imas a in as p ie
okiško o iginalo: F ancko suku a giesmė, pi mą ka ą pasi odžiusi 1653 m. Johanno
C üge io giesmyne P axis pie a is melica, p asideda žodžiais „IEſu meine eude / Meines
he ʒens weyde“. Vėliau ši ie a bu o pa aisy a, ikė ina, aip, kaip iš pa p adžių bu o iš e ęs
Ruigys. Taisymas ma y i penk ajame K an o-Be en o giesmyno leidime: „Iėʒau Dʒaugſmas
mano, ku s man Sʒi d gano“ (G1745 252, N . 248). Tokia e imo e sija pasiekė i XX a.
ke i ąjį dešim me į: „Iẽʒau, Dʒiaugſmas mano, ku s man Sʒi d gano“ (G1936 252, N . 248).
Minė ina, kad Os e meje is, ašydamas lie u iškų giesmynų is o iją, p iekaiš ų pa eikė
be eik isoms Ruigio giesmėms: „Jėzus, mano mielasis“, „D asia Die o u š en oji“, „Pabusk
daba , dūšele“, „Nesi ūžyk aip, ši dele“, „Dangaus saulelė mieliausia“, „Ak, kaip galim s ie ą
šį mylė i“, „Ak, g ažus dangau“, „Lašelis ynuogėlių“
75
. Ve ingiausiu Ruigio da bu
laikydamas leksikog a inį eikalą – d ikalbį žodyną, Os e meje is k i iškai e ino jo kū ybinį
alen ą bei e imus i eigė, kad jo „poezija nė a g yna, eikiau sus ingusi i nesklandi, as
pa s pasaky ina i apie o iginaliąją giesmę“
76
. A siž elgian į okį k i išką e inimą, ikė ina,
70
Fische 1878: 26–27.
71
Fische 1878: 162–163.
72
Fische 1879: 340.
73
Fische 1879: 406.
74
Plačiau ž . Os e meye 1793: 112–113; Os e meje is 1999: 356–357.
75
Ruigio giesmių e inimą ž . Os e meye 1793: 124–128; Os e meje is 1999: 361–363.
76
Os e meye 1793: 260; Os e meje is 1996: 421.
18
kad pe imdamas Ruigio giesmes į sa ąjį giesmyną Giesmes ßwen os Bažnyczoje i Namėj’
giedojamos, jas daugiau a mažiau aip pa edaga o.
4.2. G e inamoji 1732 i 1735 m. leidimuose paskelb ų Ruigio giesmių analizė liudija,
kad jų edaga imas iš esmės y a kalbinio pobūdžio. Šiose giesmėse egimi aisymai a i inka
bend ąsias G1735 eks ų edaga imo endencijas
77
.
Daugiausia esama o og a ijos aisymų. An ai Kleino lie u ių kalbos g ama ikoje
G amma ica Li anica (Ka aliaučius, 1653) į i in as diak i inis ašmuo <ć> minkš ajai
a ika ai [č’] žymė i
78
, nuosekliai a o as G1732, po ejų me ų pasi odžiusiame G1735
a kakliai keičiamas į d i aidį ašmenį <cʒ>, d auge a sisakan i pala alizaciją žyminčio <i>,
. y. [č’] <ć> → <cʒ>, p z.: ſėdinćiamui G1732 8 → ſėdincʒamui G1735 11; k ikßćionißkay
G1732 14 → k ikßcʒonißkay G1735 16; ne kenćiu G1732 199 → ne kencʒu G1735 230; aćiau
G1732 204, 205 → acʒau G1735 238; mylėćiau G1732 206 → mylėcʒau G1735 239; ßiôs
G1732 376 → G1735 ßôs 67.
P iebalsiams [ž] i [ž’] žymė i ie oj <Ʒ> sis emingai pasi elkiamas ašmuo su diak i iku
<>, . y. [ž] i [ž’] <Ʒ> → < >, p z.: Ʒmones G1732 8 → mones G1735 11; Ʒémês G1732
199 → émês G1735 230; Ʒodij ʼ G1732 204 → odij ʼ G1735 237. Tiesa, šis ašmuo e ka čiais
jau pasi aikyda o G1732.
Taip pa keis a a ika os [dž’] ašyba, . y. <dʒ> → <d >, p z.: ſpindʒuſi G1732 401 →
ſpinduſi G1735 321; paſſidʒaugdama G1732 401 → paſſidaugdama G1735 321; ſaldʒey
G1732 357 → ſald ey G1735 395.
Balsis [ ·] is dažniau a spindimas Kleino suku u ašmeniu <ė>, . y. [ ·] <e> → <ė>,
p z.: ewißkay G1732 199 → ėwißkay G1735 230; yle i G1732 199 → ylė i G1735 230;
paſlep as G1732 343 → paſlėp as G1735 382.
Ko eguo a kai ku ių mo ologinių o mų ašyba. An ai aisy a giedžiamosios nuosakos
3 asmens galūnės ašyba po p iebalsės <j>: e ſma kauje G1732 199 → e ſma kauja G1735
230; e uſ auje G1732 199 → e uſ áuja G1735 230. Taip pa keis a su p iesaga -an pada y ų
esamojo laiko padaly ių ašyba po os pačios p iebalsės: ſaugojen G1732 199 → ſaugojan
G1735 229; lojen G1732 199 → lojan G1735 229.
Vis dažniau a ojamas akū as, ku is žymėjo ne ik pla esnį, ilgesnį balsių a imo
pobūdį
79
, be i ki čiuo ą skiemenį, o dėliojamas an d ibalsių i miš iųjų d iga sių, ka u
supona o i i ap adę p iegaidę, p z.: gelb i G1732 8 → gélb i G1735 11; Meilês G1732
199 → Méilês G1735 230; ge s G1732 204 → gé s G1735 237; galim G1732 343 → gálim
G1735 381; Pakajaus ‘ amybės’ G1732 402 → Pakájaus G1735 321; en G1732 357 → én
G1735 395.
Fone inio lygmens aisymų esama os ieno ki o. Pap as ai ko eguojami [ ·] i [ie], [o·]
i [uo] mišimo a ejai, a si adę dėl P ūsijos Lie u os aka ų aukš aičių pa a mėms būdingo
77
Išsamiau apie 1735 m. leidime paskelb ų giesmių edaga imo polinkius ž . T iškai ė 2020: 62–67.
78
Ž . Klein 1653: 4–5.
79
Ž . Klein 1653: 2.
19
supanašėjusio šių ga sų a imo, ki aip a ian , dėl [ ·], [o·] d ibalsinimo i [ie], [uo]
ienbalsinimo, p z.: apgiedin s G1732 382 → apgėdin s G1735 141; Lėpſn G1732 205 →
Liepſn G1735 239; nėkaddôs G1732 205 → niekaddôs G1735 239; Waldůnui ‘ aldo ui’
G1732 9 → Waldonui G1735 12.
Pasi aiko mo ologijos lygmens ko ekcijų. An ai aisoma a dažodžių daugiskai os
inesy o galūnė, p z.: iness. pl. m. Elgimůſa G1732 8 → Elgimůſe G1735 11; Wa gůſa G1732
8 → Wa gůſe G1735 11. Tokią aisymų k yp į eikiausiai inspi a o Kleino g ama ikoje
nus a y a aisyklė, kad mo e iškosios giminės daugiskai os inesy o o mose ašoma -sa, o
y iškosios – -se
80
. Taip pa minė inas p iešdėlio pa- edinio kei imas su- ediniu:
paſſig ießijom ‘nusidėjome’ G1732 205 → ſuſſig ießijom G1735 239. Tiesa, šis aisymas gali
bū i siejamas i su s ilis iniais mo y ais. P ie šio pobūdžio aisymų eikiausiai šlie inas i oks
p ie eiksmio pa idalo kei imas, kai a sisaky a ne ipiškai p idė os dalely ės g(i): Dėlg ʼ o G1732
8, 9 → Dėl o G1735 11, 12.
Kele ą ka ų keis a leksika: ô G1732 8, 381 → i G1735 11, 141; Má oſe G1732 205 →
Iu oſe G1735 239; Pa ėßa G1732 356 → Pagalba G1735 394.
Taisy os G1732 likusios ko ek ū os klaidos, p z.: Skan mmo G1732 206 → Skanummo
G1735 239; E ki G1732 199 → Eiki G1735 230. Ko ek ū os ik ams, ikė ina, p iklauso i
šie a ejai: acc. sg. . Ka alyſ e G1732 344 → Ka alyſ G1735 382; Ranka G1732 375 →
Rank G1735 66; Nak i G1732 403 → Nak G1735 322; acc. sg. m. Iėʒu G1732 401 → Iėʒ
G1735 321.
4.3. T ečiojo (1738) i ke i ojo (1740) K an o-Be en o giesmyno leidimų, kaip
minė a, šiuo me u nežinoma nė ieno išlikusio egzemplio iaus, odėl nesama duomenų, kaip
Ruigio giesmės juose edaguo os i a apsk i ai edaguo os.
4.4. Naujas edaga imo endencijas a spindi Ruigio giesmės penk ajame (1745)
K an o-Be en o giesmyno leidime. Pi miausia minė ina ai, kad pas ebė a dėsningų
a i kš inių aisymų nei an ajame leidime. An ai d i aidė a ika a <d > → <dʒ>, p z.:
Daugſmas G1732 199, G1735 229 → Dʒaugſmas G1745 252; Daugſmui G1732 200, G1735
230 → Dʒaugſmui G1745 252; Daugſm G1732 205, G1735 238 → Dʒaugſm G1745 261;
ne geid iu G1732 204, ne geid u G1735 238 → ne geidʒu G1745 261; Ke d us ‘piemuo’ G1732
204, G1735 238 → Ke dʒus G1745 261; a leid G1732 205, a léid G1735 238 → a léidʒ
G1745 261; Sud ia ‘ eisėjas’ G1732 343, Sud a G1735 382 → Sudʒa G1745 398; glaud ey
G1732 375, G1735 66 → glaudʒey G1745 71; did u G1732 403, G1735 322 → didʒu G1745
334. Tokia pa i endencija išlaikoma i ki ais panašiais a ejais, p z.: Slowês G1732 375,
G1735 66 → Sʒlowês G1745 71; G o ybe G1732 401, G1735 321 → G oʒybe G1745 333.
Akū o a osenoje esama į ai a imo. Viena e us, G1745 i oliau ęsiamos G1735
egimos pas angos dėlio i šį diak i iką, pap as ai žymin į pla esnį, ilgesnį šių balsių a imą a
ki čiuo ą skiemenį, o ka u i i ap adę p iegaidę, p z.: Ska bas ‘ u as’ G1732 199, G1735
80
Ž . Klein 1653: 29.
20
230 → Ská bas G1745 252; Da bas G1732 199, G1735 230 → Dá bas G1745 252; Lu as
‘liū as’ G1732 204, G1735 238 → Lú [as] G1745 251. Ki a e us, už iksuo a p iešingų a ejų:
du nódams ‘k ailiodamas’ G1732 199, G1735 230 → du nodams G1745 252; begedódams
G1732 199, G1735 230 → begiedod[ams] G1745 252; Mónai ‘apgaulė’ G1732 199, G1735
230 → Monai G1745 252.
Ki aip nei anks esniuose leidimuose, penk ajame aki aizdus polinkis a sisaky i akū o
eiksmažodžių p iesagoje -o i, aip pa ci kum lekso žodžių šaknyje i p iesagose, p z.: jėßkó i
G1732 204, G1735 238 → jėßko i G1745 261; kilnó i G1732 13, G1735 16 → kilno i G1745
17; paſſidabó i ‘saugo is’ G1732 204, G1735 238 → paſſidabo i G1745 261; kôl G1732 375,
G1735 66 → kol G1745 71; nô G1732 199, G1735 230 → no G1745 252; apſaugô G1732
8, G1735 11 → apſa[u]go ’ G1745 12; aibô G1732 199, G1735 230 → aibo G1745 252.
Naũja šiame leidime i ai, kad dėsningai paki usi į a džių jis i u, sakinyje a ojamų
ie oj a dų Die as i Jėzus, K is us, ašyba: anksčiau jie pap as ai ašy i didžiąja aide, o G1745
isu egė i mažoji, p z.: Iis G1732 200, G1735 230 → jis G1745 253; Io G1732 204, G1735
238 → jo G1745 260; Iam G1732 401, G1735 321 → jam G1745 333; I G1732 381, G1735
141 → j G1745 148; Taw G1732 344, G1735 382 → aw G1745 398; Tawês G1732 199,
Taw s G1735 229 → aw[ s] G1745 252; Tawe G1732 357, Taw G1735 395 → aw G1745
409; Tu G1732 356, G1735 395 → u G1745 409; Taw ſpi G1732 357, G1735 395 → aw ſpi
G1745 409; Tawimʼ G1732 357, G1735 395 → awimʼ G1745 409.
Sudaik a a dėjusias į a džiuo ines būd a džių i į a džių o mas links ama ašy i
mažąja aide: Ge ujû G1732 356, 357, G1735 394, 395 → ge [ ]ujû G1745 408, ge u[jû]
G1745 409; Pik eji G1732 344, G1735 382 → pik ieji G1745 398 (šiame pa yzdyje ma y i i
<e> kei imas <ie>); Sawujû G1732 357, G1735 395 → ſawu[jû] G1745 409; Smu nujû
‘liūdnųjų, nusiminusiųjų’ G1732 381, G1735 141 → ſmu nujû G1745 148 (plg. būd a dį
Sudnoj ʼ ‘pasku inio eismo’ G1732 382, G1735 141 → ſudnoj ʼ G1745 149).
Redukuo as galūnes s eng asi nuosekliau a spindė i apos o u, p z.: Swie s G1732 199,
G1735 230 → Swie ’s G1745 252; a ſ óki G1732 199, G1735 230 → a ſ oki ’ G1745 252; důki
G1732 199, G1735 230 → důki ’ G1745 252; ißklu ‛iš uk i, išsigelbė i’ G1732 205, G1735
238 → ißklú ’ G1745 261; p iim G1732 205, G1735 239 → p iim’ G1745 261; k eipki G1732
376, G1735 67 → k eipki ’ G1745 71; gywen G1732 382, gywén G1735 141 → gywén’ G1745
149; u mieg G1732 402, G1735 321 → u mieg ’ G1745 334. Apos o as aip pa ašomas dėl
skiemenų skaičiaus „išmes o“ balsio ie oje: P ießninks G1732 199, G1735 230 → P ieß’nink’s
G1745 252.
Kaip i anksčiau, esama one inio lygmens aisymų: ko eguo i [ ·] i [ie], [o·] i [uo]
mišimo a ejai, p z.: dowanůja G1732 8, G1735 11 → dowanoja G1745 13; Nėkai G1732 199,
G1735 230 → Niekai G1745 252; paſilėk G1732 205, G1735 238 → paſiliek G1745 261;
Pik eji G1732 344, G1735 382 → pik ieji G1745 398; elgſôs G1732 344, G1735 382 → elgſůs
G1745 398; dėſos G1732 381, G1735 141 → dėſůs G1745 148.
G1745 liudija, kad šiame (o gal jau i anks esniame 1740 m.) leidime bu o pa aisy a
Ruigio giesmės „Jėzau, džiaugsmas mano“ p adžia, dėl ku ios edaga imo jis kadaise skundėsi
21
(ž . 4.1 sk.): IEʒau mano D augſmas, i Sʒi diês Penukßlas G1732 199, G1735 229 → Iėʒau
Dʒaugſmas mano, ku s man Sʒi d gano G1745 252.
Taip pa minė ina ai, kad šiame leidime esama i g a ikos lygmens pokyčių: eikiausiai
dėl spaus u ės galimybių balsis [·] g e a spaudmens <ė> p adedamas p amaišiui žymė i i
<ẽ>, no s one inė e ė lieka a pa i, p z.: a ėjo G1732 13, G1735 16 → a ẽjo G1745 16.
4.5. Šeš asis (1748), . y. pasku inis adinamojo K an o-Be en o giesmyno, leidimas
nedaug kuo ski iasi nuo penk ojo (1745), Ruigio giesmėse už iksuo i negausūs aisymai iš
esmės a spindi uos pačius G1745 aiky us edaga imo p incipus. Vienas ki as poky is ma y i,
egis, ik punk uacijos lygmenyje a dėliojan pa ienius diak i ikus.
4.6. Vadinamajame klasikiniame Šimelpenigio giesmyne paskelb ose Ruigio giesmėse
naujų yškesnių edaga imo k ypčių aip pa nepas ebė a (plg. G1748 i G[1752], G1757). Vis
dėl o čia esama į ai aus pobūdžio pa ienių aisymų, p z., a sisakoma pe eklinės sang ąžos
dalely ės: neſʼbijókis G1732 204, G1735 238, G1745 260, G1748 260 → nebijókis G[1752] 260,
nebijókis’ G1757 260; jung ukas o e ka čiais keičiamas jung ukais be a i : ô wey G1732 204,
o wey G1735 238, G1745 260, G1748 260, G[1752] 260 → be wey G1757 260; ô G1732 204,
o G1735 238, G1745 261, G1748 261, G[1752] 261 → i G1757 261; ko eguojamos i
sin aksinės kons ukcijos: Tai da a Dwaſe ßwenćiama G1732 9, Tai da a Dwaſe ßwencʒama
G1735 12, ai da a Dwaſe ßwencʒama G1745 13, G1748 13 → ai Da b’s Dwaſês
ßwen innancʒôs G[1752] 13, G1757 13 i k .
De a paminė i, kad Šimelpenigio giesmynuose keičiasi kai ku ių spaudmenų g a ika,
iksliau – nosinius balsius žymin ys spaudmenys su pe b auka keičiami į spaudmenis su
„nosine“: < > → <ą>, < > → <ę> ( ačiau su pe b auka lieka ki us du nosinius balsius
žymin ys spaudmenys < > i < >), p z.: Diew G1732 8, G1735 11, G1745 12, G1748 12 →
Diewą G[1752] 12, G1757 12; miel G1732 8, G1735 11, G1745 12, G1748 12 → mielą
G[1752] 12, G1757 12; Me gél G1732 13, G1735 16, G1748 16 → Me gélę G[1752] 17,
G1757 17.
4.7. Ruigio giesmėse, publikuo ose Kebe io 1832 m. išleis ame giesmyne, lyginan su
XVIII a. an osios pusės p adžioje da pa ies Šimelpenigio edaguo ais eks ais, jau ma y i
s a bių edaga imo naujo ių
81
. Pi miausia minė ina ai, kad yškėja endencija a sisaky i
p iebalsių d igubinimo, žyminčio p ieš ai einančio skiemens balsio umpumą, p z.:
dangißkaſſis G1732 205, G1735 239, G1745 261, G1748 261, G[1752] 261, G1757 261 →
dangißkaſis G1832 300; diddeli G1732 205, G1735 239, G1745 262, G1748 262, G[1752] 262,
G1757 [2]62 → dideli G1832 300; labbay G1732 205, G1735 239, G1745 262, G1748 262,
G[1752] 262, G1757 [2]62 → labay G1832 300; Meddus G1732 200, G1735 230, G1745 253,
G1748 253, G[1752] 253, G1757 253 → Medus G1832 289; mielaſſis G1732 8, G1735 11,
G1745 12, G1748 12, G[1752] 12, G1757 12 → mielaſis G1832 14; ikk aſis G1732 8, G1735
11, G1745 12, G1748 12, G[1752] 12, G1757 12 → ik aſis G1832 14, no s į ai o ės is da
81
Apie Kebe io giesmyno kalbos ypa ybes ž . Kabašinskai ė 2001: 45–47.

22
neiš engiama. D igubi p iebalsiai gana sis emingai išlaikomi abs ak ų p iesagose -immas i
-ummas
82
, p z.: Suſſimėgimmas G1732 8, G1735 11, G1745 12, G1748 12, G[1752] 12,
G1757 12 → Suſimėgimmas G1832 15.
Taip pa pamažu g įž ama p ie p iebalsių pala alizacijos žymėjimo aide <i>
83
, p z.:
mylėćiau G1732 206, mylėcʒau G1735 239, G1745 262, G1748 262, G[1752] 262, G1757
[2]62 → mylẽcʒiau G1832 300; Ke d us G1732 204, G1735 238, Ke dʒus G1745 261, G1748
261, G[1752] 261, G1757 261 → Ke dʒius G1832 299; Klyſ anćiujû G1732 204, Klyſ ancʒujû
G1735 238, G1745 261, G1748 261, G[1752] 261, G1757 261 → Klyſ ancʒiujû G1832 299;
ne geid iu G1732 204, ne geid u G1735 238, ne geidʒu G1745 261, G1748 261, G[1752] 261,
G1757 261 → ne geidʒiu G1832 299. P imin ina, kad pi majame K an o-Be en o giesmyno
leidime am ik ais a ejais, dažniausiai po p iebalsės <ć>, a ika os <dʒ>, sekan Kleino
dekla uo omis aisyklėmis, oks p iebalsių minkš umą a spindin is ženklas jau a o as.
Iš ki okio pobūdžio aisymų minė inas linksnio kei imas: Ga be aw Diewui wiſſaday
G1732 8, G1735 11, Ga be aw, Diewui wiſſaday G1745 12, G1748 12, G1757 12 → Ga be
aw, Diewe, wiſſaday G1832 14.
De ė ų paminė i i g a ikos lygmens poky į – balsį [·] žyminčių spaudmenų kai ą,
. y. <ė> → <ẽ>, p z.: Tėw G1732 8, G1735 11, G1748 12, Tėwą G[1752] 12, G1757 12 →
Tẽwą G1832 14; Iėʒus G1732 13, G1735 16, G1748 16, G[1752] 16, G1757 16 → Iẽʒus G1832
16(c); no ėjo G1732 13, G1735 16, G1748 16, G[1752] 16, G1757 16 → no ẽjo G1832 16(c);
mylė i G1732 14, G1735 16, G1748 17, G[1752] 17, G1757 17 → mylẽ i G1832 16(c).
4.8. Bene yškiausias Ku šaičio edaga imo b uožas, a sispindin is Ruigio giesmėse, –
da nuoseklesnis i adikalesnis d igubų p iebalsių a sisakymas, p z.: Ge ummo G1732 205,
G1735 239, G1745 262, G1748 262, G[1752] 262, G1757 [2]62, Ge ummo G1832 300 →
Ge umo G1877 262; p igimm s G1732 204, G1735 238, G1745 260, G1748 260, p igimmęs
G[1752] 260, G1757 260, G1832 299 → p igimęs G1877 260; wiſſaday G1732 8, G1735 11,
G1745 12, G1748 12, G[1752] 12, G1757 12, G1832 14 → wiſaday G1877 12, no s e ka čiais
is da p asp ūs a i anksčiau įp as os ašybos a ejų.
Taip pa da yž ingiau g įž ama p ie sis emingo p iebalsių pala alizacijos žymėjimo
ašmeniu <i>, p z.: monû ‘žmonių’ G1732 9, G1735 12, G1745 13, Ʒmonû G1748 13,
G[1752] 13, G1757 13, G1832 15 → moniû G1877 13; ißneßo i G1732 13, G1735 16, G1745
17, G1748 17, G[1752] 17, G1757 17, G1832 16(c) → ißneßio i G1877 17; k ikßćionißkay
G1732 14, k ikßcʒonißkay G1735 16, G1745 17, G1748 17, G[1752] 17, G1757 17, G1832
16(c) → k ikßcʒionißkay G1877 17; Awélû G1732 204, G1735 238, G1745 261, G1748 261,
G[1752] 261, G1757 261, G1832 299 → Awéliû G1877 261; Angelėlams G1732 205, G1735
82
Kad Kebe io giesmyne p iesagų -immas, -ummas abs ak ai ebe ašomi su d igubomis p iebalsėmis, ž . Kaba-
šinskai ė 2001: 45.
83
Kebe io giesmyne minkš umo ženklas įsi es as po minkš ųjų p iebalsių [č’], [dž’], [š’], [ž’] (Kabašinskai ė 2001:
45).
23
238, G1745 261, G1748 261, G[1752] 261, G1757 261, Angelẽlams G1832 300 → Angẽlẽliams
G1877 261.
P adedamos a o i nosinės aidės a <u> su ci kum leksu a i inkamų į a džiuo inių
o mų p iešpasku iniame skiemenyje, p z.: acc. sg. . Sʒwen aje G1732 13, G1735 16,
[ßw]en aje G1745 17, ßwen aje G1748 17, G[1752] 17, G1757 17, ßwen aję G1832 16(c) →
ßwen ąję G1877 17; acc. sg. m. mielaj G1732 13, G1735 16, G1745 17, G1748 17, G[1752]
17, G1757 17, mielaji G1832 16(c) → mieląj G1877 17; gen. pl. Gundin ujû G1732 205, G1735
238, G1745 261, G1748 261, G[1752] 261, G1757 261, Gundin ujù G1832 299 → Gundin ûjû
G1877 261; gen. pl. Bėdnujû ‘ a gingųjų’ G1732 8, G1735 11, G1745 13, B[ẽ]dnujû G1748
13, Bėdnujû G[1752] 13, G1757 13, B[ẽ]dnujû G1832 14 → Bẽdnûjû G1877 13.
Taisomi [ė] i [ie] mišimo a ejai, p z.: ebe G1732 204, ebė G1735 237, ebẽ G1745
260, eb[ė] G1748 260, ebė G[1752] 260, G1757 260, ebẽ G1832 299 → ebie G1877 260;
p aes. 2 sg. we ės G1732 204, G1735 238, we [ẽ]s G1745 260, we ės G1748 260, we és
G[1752] 260, we ės G1757 260, we ẽs G1832 299 → we ies G1877 260; Ne wienėmʼs Ge ėmʼs
G1732 204, G1735 238, G1745 261, G1748 261, Ne wienėms Ge ėmʼs G[1752] 261, G1757
261, Ne wienẽms Ge ẽmʼs G1832 299 → Ne wieniems Ge iemʼs G1877 261; nėkin G1732 205,
G1735 238, G1745 261, G1748 261, G[1752] 261, G1757 261, nẽkin G1832 299 → niekin
G1877 261.
Iš mo ologijos lygmens aisymų minė ina, kad Ruigio giesmėje „Jėzus miels
a ėjo“ p iesagos -ėlis edinys keis as p iesagos -ulis ediniu: Pawa gelis G1732 13, G1735 16,
Pawa gėlis G1745 17, G1748 17, G[1752] 17, G1757 17, Pawa gelis G1832 16(c) → Pawa gulis
G1877 17. Ki a e us, nea mes ina, kad okią ko ekciją galėjo ska in i s ilis iniai sume imai.
4.9. Pasku iniame iki An ojo pasaulinio ka o pasi odžiusiame e angelikų liu e onų
giesmyne Page in os giesmių knygos, išspausdin ame 1936 m. uome jau Lie u os Respublikai
p iklausiusioje Klaipėdoje, „Li uania“ spaus u ėje, naujų edaga imo k ypčių Ruigio giesmėse
nema y i. Tik da nuosekliau laiky asi jau XIX a. aiky ų kalbinio edaga imo p incipų, p z.,
iš aisy i anks esniuose leidimuose p asp ūdę p iebalsių d igubinimo (ypač su <ſſ>) a ejai i
da a kakliau dėlio as p iebalsių pala alizaciją žymin is ašmuo <i>. Tiesa, Ku šaičio siūly as
da ybinis a ian as pa a gulis nep iim as, g įž a p ie kadaise a o o edinio su p iesaga
-ėlis – pa a gėlis. Žodis ma ios keis as į ma ės i linksniuo as pagal ki ą pa adigmą. Taip pa
pe žiū ė a punk uacija: iš naujo nus a y os sakinių ibos, o sakinio iduje – ikslin as jo
segmen a imas a ba pasi ink i ki okie sky ybos ženklai (p z., d i aškis ie oj kablia aškio).
Pasak Domo Kauno, dėl i in didelės apim ies (696 giesmės) šis giesmynas e in as
nepalankiai. Be o, uome ė isuomenė nesu a ė dėl giesmių kalbos, ku i pe kelis šim mečius
jau bu o ge okai a i olusi nuo ealiosios a osenos: y esnioji ikinčiųjų ka a no ėjo išlaiky i
s abilumą i nep i a ė kalbiniams pokyčiams, uo a pu in eligen ija eikala o giesmyno kalbą
a idžiai su edaguo i pagal o me o no mas, maža o, siūly a nuo go ikinio š i o pe ei i p ie
24
lo yniško
84
. Kaip liudija Da iaus Pe kūno y imai, Lie u os e angelikų liu e onų konsis o ija,
bend ada biaudama su Lie u os e angelikų e o ma ų konsis o ija, siekė pa eng i ekumeninį
giesmyną bend ine kalba, ačiau naują giesmių inkinį 1942 m. išspausdin o ik e o ma ai
85
.
Nesigilinan į ai, kaip ekumeninio giesmyno engėjams pa yko ealizuo i sa o ikslus,
kodėl jo neap oba o liu e onai, i neanalizuojan XX a. an ojoje pusėje Lie u oje bei
išei ijoje unkciona usių e angelikų liu e onų giesmynų, is dėl o glaus ai pasaky ina, kad
pe is šim mečius unkan į Ruigio giesmių gy a imą in ensy iausiai jos edaguo os engian
daba inį liu e onų giesmyną K ikščioniškos giesmės (2007): čia Ruigio pa a de paskelb i 8
eks ai y a labiausiai pakei ę pi minį sa o pa idalą. Redaga imo pobūdis ne ik kalbinis ( . y.
aisy a ašyba, sky yba, leksika, mo ologija, sin aksė), be apima i meninę aišką, be o, esama
i sanda os pokyčių ( . y. mažin as s o ų skaičius). Ta p pe im ų giesmių y a ne ik e s inių,
be i pa ies Ruigio suku a giesmė „D asia Die o u š en oji“, ik ge okai su umpin a: iš 13
s o ų likusios 6. Pasak naujojo giesmyno engėjų, siekis išsaugo i kul ū inį lie u iškos
himnodijos pa eldą i į giesmių inkinio epe ua ą į auk i senųjų giesmių, be d auge a liep i
i daba inius liu e onų bend uomenės po eikius neiš engiamai e ė senuosius eks us
edaguo i adikaliau: ne ik a sisaky i leksinių i sin aksinių s e imybių, aip pa a chajiškų
žodžių bei jų o mų, be i už ik in i sklandų eilia imą laikan is eilėda os aisyklių, giesmės
eks ą de in i p ie melodijos, . y. melodijos i miką de in i su na ū aliu aisyklingos kalbos
ki čiu, siek i kuo ge esnės eks ų a ikuliacijos giedan , o engian u inio pasika ojimo
mažin i s o ų skaičių i k .
86
5. IŠVADOS
1. Pi miniais šal iniais pa em a analizė leido ekons uo i Ruigio indėlį į o icialiojo
bažny inio e angelikų liu e onų giesmyno epe ua o plė ą. Viena e us, ji a skleidė, kad
lie u iškas giesmynas Ruigio e s omis i ku omis giesmėmis pildy as laipsniškai. Ki a e us,
ji pa i ino pi mosios lie u iškų giesmynų is o ijos E s e Li auische Liede geschich e (1793)
au o iaus Os e meje io eiginį, kad lie u iškam giesmynui Ruigys iš iso y a da ęs 12 giesmių.
2. Ruigio giesmės, pi mą ka ą paskelb os Be en o giesmyne Iß naujo pé weizdė os i
pagé in os Giesmû-Knygos (Ka aliaučius, 11732), apo s abilia lie u iško o icialiojo bažny inio
e angelikų liu e onų giesmyno epe ua o dalimi i pasiekė ne ik XX a. ke i ąjį dešim me į,
be kai ku ios iš jų, iesa, sma kiai a naujin u pa idalu, – ne mūsų dienas.
84
Apie Klaipėdoje 1936 m. i anksčiau (1930 m.) pasi odžiusių Page in ų giesmių knygų uome į e inimą bei
in eligen ijos siekius ž . Kaunas 1996: 618–619.
85
Plačiau apie p ieška io e angelikų liu e onų pas angas išleis i giesmyną bend ine lie u ių kalba ž . Pe kūnas
2012: 7–26; apie liu e onų bei e o ma ų d auge eng ą ekumeninį giesmyną i 1942 m. ien e o ma ų ap obuo ą
bei išspausdin ą giesmių inkinį ž . Pe kūnas 2019: 41–68; apie so ie mečiu pagal bend inės kalbos no mas
eng ą giesmyną bei is jo leidimus (Maldų i giesmių knygelė 11956, Giesmių i maldų knygelė 21982, 31988) ž .
Pe kūnas 2023: 54–77.
86
Išsamiau apie naujojo e angelikų liu e onų giesmyno K ikščioniškos giesmės edaga imo p incipus ž . Kiseliū-
nai ė 2012: 59–65.
25
3. Ki aip nei manė Bi žiška, pi majame (1732) adinamojo K an o-Be en o giesmyno
leidime publikuo os 9 Ruigio giesmės ( ai supona o jau Michelini’o y imai). Jos suda ė
maždaug 12 p oc. naujųjų šio leidimo giesmių. Lygiai iek pa jų paskelb a i an ajame (1735).
Kol kas nesama duomenų apie Ruigio giesmes ečiajame (1738) i ke i ajame (1740)
leidimuose, nes šiuo me u nė a žinomas nė ienas šių leidimų egzemplio ius. Vis dėl o a lik a
analizė a skleidė, kad iki XVIII a. idu io o icialiojo giesmyno epe ua as papildy as naujomis
Ruigio giesmėmis: penk ajame (1745) leidime paskelb os da 3 jo giesmės, ki aip a ian ,
bend as jų skaičius išaugo iki 12. Taigi maždaug nuo XVIII a. penk ojo dešim mečio isos
šios Ruigio giesmės bu o pe spausdinamos iki pa An ojo pasaulinio ka o iš aka ių:
pasku iniame Page in os giesmių knygos leidime (Klaipėda, 1936) ebė a 12 Ruigio giesmių. Jų
esama i daba iniame e angelikų liu e onų giesmyne K ikščioniškos giesmės (Vilnius, 2007),
ik ečdaliu mažiau – 8, a p ku ių i o iginalioji Ruigio giesmė „D asia Die o u š en oji“,
no s i ge okai su umpin a bei su edaguo a. Toks be eik is šim mečius unkan is Ruigio
giesmių pe imamumas liudija jų a umą i ak ualumą daba inei liu e onų bend uomenei.
4. Ruigio giesmės skelb os ne ik o icialiajame e angelikų liu e onų giesmyne: an ai jų
publikuo a Os e meje io giesmių inkinyje Giesmes ßwen os Bažnyczoje i Namėj’
giedojamos (Ka aliaučius, 1781), o isos 12 pe im os į Milkaus Sénos i naujos k ikßczonißkos
Giesmės (Ka aliaučius, 1806).
5. P adedan pi muoju (1732) K an o-Be en o giesmyno leidimu Ruigio giesmės bu o
daugiau a mažiau edaguojamos. Šių giesmių edaga imo apž alga XVIII–XX a. pi mosios
pusės giesmynuose a skleidė, kad iš esmės y a o kalbiniai aisymai. Jie apėmė kelis lygmenis:
dažniausiai aisy a o og a ija bei punk uacija, be e ka čiais pasi aikyda o i one ikos,
mo ologijos, leksikos bei sin aksės ko ekcijų. Kai ku iuos aisymus galėjo ska in i s ilis iniai
mo y ai. Tikė ina, kad ap a i yškesni Ruigio giesmių aisymo polinkiai a spindėjo i
bend ąsias konk ečių giesmynų edaga imo endencijas bei ilgainiui ki usias jų edak o ių
kalbines nuos a as.
ŠALTINIAI
G1732: Ißnaujo pé weiʒdė os i pagé in os Gieſmû=Knygos [Newly Re ised and Imp o ed
Hymn Books] / ku ůſe b angiáuſos ſénos i naujos Gieſmes ſu aßy os / Diewui an Ga -
bês / i P uſû Ka alyſ eje eſan iems Lie uwninkams an Dußû Ißgánimo / pod aug ſu
Maldû=Knygomis / ku ůſe ne ik ay ſénos, be i naujos Małdos andamos y a, Ka a-
laucʒuie, Anno 1732. Iſſpauſ os Iono P ide iko Reuſne o; SBB PK: En 9820. (In e -
ne inis leidinys: Jonas Be en as, Iš naujo pe eizdė os i page in os giesmių knygos, 1732,
dokumen inį pe ašą i žodžių o mų konko dancijas pa . B. T iškai ė, V. Zinke ičius,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2025. P ieiga in e ne e: h ps://senieji as ai.lki.l .)
G1735: Iß naujo pé weiʒdė os i pagé in os Gieſmû=Knygos [Newly Re ised and Imp o ed
Hymn Books] / ku ůſe b angiáuſos ſénos i naujos Gieſmes ſu aßy os / Diewui an
Ga bês, i P uſû Ka alyſ eje eſan iems Lie uwninkams an Dußû Ißgánimo, pod aug ſu
32
ZM V: Das „Zwischenmanusk ip “ zum Al p eußischen e angelischen P a e buch 5: Obe eigne
bis Rzad ki [The ‘In e im Manusc ip ’ o he Old P ussian E angelical P esby e ology
5: Obe eigne o Rzad ki], au de G undlage de Sammlungen on F. Moelle bea b.
on W. Mülle -Dul z, R. Heling, W. K anz, Hambu g: Selbs e lag des Ve eins [ ü
Familien o schung in Os - und Wes p eußen e. V. Quellen, Ma e ialien und Samm-
lungen zu al p eußischen Familien o schung (QMS)], 2014.