Ac a Linguis ica Li huanica
2025, 93, p. 1-17
Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online elek oninis)
Au o ių eisės © 2025 Volodymy Ponoma enko. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os
p ieigos s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą
naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido
Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo
licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan
au o ių i šal inį.
Gau as: Gau a: 2025-10-20. P iim a: 2025-11-07.
1
Uk ainos-Lie u os kalbinės-kul ū iniai panašumai i
ski umai e ninėje i susijusioje leksikoje
Viene ai
Uk ainiečių i lie u ių kalbų ling okul ū inės pa alelės i ski umai e nonimijoje
bei su ja susijusios leksikos iene uose
VOLODIMYR PONOMARENKO
O. O. Po ebnia Uk ainos Nacionalinės mokslų akademijos Ling is ikos ins i u as
El. paš as: inmo2006@uk .ne
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-4106-5874 Ty imo s i ys: lyginamoji indoeu opie iškos
leksikologija, kalbos kon ak as, e noling is ika.
(h ps: www.doi.o g 10.35321 all93-07)
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Abs akcija
S aipsnyje pa eikiama e noniminės i cho oniminės leksikos, aip pa susijusių elemen ų u inčių žodžių kombinacijų
Uk ainos i Lie u os kalbose lyginamoji ling okul ū inė analizė ka u su ak ais iš ki ų, isų pi ma kaimyninių, Eu opos
kalbų i kul ū os e d ės kalbų. Visų pi ma jis nag inėja e imologiją, ku i liudija iek bend us indoeu opiečių (pi muoju
a eju bal o-sla ų) b uožus, iek is o inius ski umus. Ty ime aip pa nag inėjami seman iniai pokyčiai, okie kaip
eikšmės pe da imas e ninėse pa adinimuose, naujos mo e iškų žodžių o mų i diminu i ų eikšmės bei ki i iš es iniai.
A i inkamos emos, iš seman inio požiū io, y a e ninė p iklausomybė, kasdienybės ealybė, gam a i da daugiau.
Pa eikiamos azės i igū inės iš aiškos, ku ių eikšminga dalis p iklauso a pkalbiniams uni e saliams: ski ingi ( aip
pa e minologiniai) leksikos iene ai, apiman ys okias s i is kaip mokslas, medicina, spo as, namų ūkio į anga i
indėliai, į ankiai i ins umen ai, medžiagos i medžiagos, mais as. Taip pa nag inėjamos azeologijos su e noniminiais
komponen ais. Ty imo ikslas - pa ody i am ik us bend us sla ų, Bal ijos i ki ų genealoginiu požiū iu susijusių
Eu opos kalbų i kul ū os zonos kalbų b uožus, aip pa ski umus, a si andančius dėl ski ingų kalbų i kul ū inių
kon ak ų.
2
KELNEŽIMI: e nonimai, cho onimai, uk ainiečių kalba, lie u ių kalba, e imologija, kalbos kon ak ai, seman iniai
pokyčiai, azeologija.
ANOTACIJA
S aipsnyje pa eikiama lyginamoji ling okul ū inė uk ainiečių i lie u ių kalbų e noniminių, cho oniminių leksikos
iene ų i žodžių junginių, u inčių susijusių elemen ų, analizė, aip pa i ak ai apie ki as, pi miausia kaimynines,
Eu opos kalbinės bei kul ū inės e d ės kalbas. Visų pi ma nag inėjama e imologija, liudijan i iek bend us
indoeu opiečių (pi miausia bal ų-sla ų) b uožus, iek is o inius ski umus. Ty ime nag inėjami i seman iniai pokyčiai,
okie kaip p asmės pe kėlimas e nonimuose, naũjos mo e iškos giminės žodžių o mų i deminu y ų bei ki ų edinių
éikšmės. Ak ualios emos seman iniu požiū iu apima e niškumą, kasdienio gy enimo ealijas, gam ą i ki a.
Pa eikiamos azės i pe kel inės eikšm s iš aiškos, ku ių nemaža dalis p iklauso a pkalbinėms uni e salijoms:
ski ingiems leksikos iene ams (be minė ų i e minologijos), apiman ys okias s i is kaip mokslas, medicina,
spo as, namų apy okos i ki i eikmenys, į ankiai i eikiai, ins umen acijos i medžiagos bei mais as. Taip pa
nag inėjami i azeologizmai su e noniminiais komponen ais. ikslas Ty imo pa ody i am ik us bend us sla ų, bal ų
i ki ų gene iškai a imų Eu opos ling okul ū inio egiono kalbų b uožus bei ski umus, kylančius dėl ski ingų kalbinių
i kul ū inių kon ak ų. ESMINIAI ŽODŽIAI: e nonimai, cho onimai, uk ainiečių kalba, lie u ių kalba, e imologija, kalbų
kon ak ai, seman inė kai a, azeologija.
1. Įžanga
E oniminiai i cho oniminiai leksikai suda o ski ingas šiuolaikinių kalbų žodynų ka ego ijas. Tai
esminis leksikos sluoksnis, glaudžiai susijęs su e ninės g upės i e i o ijų egzis a imo is o iniais
i sociokul ū iniais aspek ais bei žmonių men ali e u. Pa yzdžiui, y imai apie sla ų e nonimus leido
y ėjams pasiek i eikšmingas iš adas dėl indoeu opiečių kalbų e noling is inio šakų (Ta anec 2013:
16). Tai aip pa paska ino po eikį lygin i e nonimijos, aip pa cho onimijos y imą.
Ypa ingai įdomu palygin i bal ų i sla ų kalbų medžiagą. Mūsų nuomone, analizėje inkama į auk i
ki ų kalbų, isų pi ma kaimyninių kalbų, Eu opos kalbų i kul ū os e d ėje, pa yzdžius. Mes
su elksime dėmesį į Eu opos e ninės g upės pa adinimus, e nonimines iš es ines, žodžių de inius su
e noniminiais i iš esmės a imu cho oniminiais komponen ais, nes (ling is iniame i kul ū iniame
kon eks e) są okinis yšys a p e nonimų i daugelio cho onimų a odo aki aizdus, aip pa
azeologiniai iene ai. Todėl šio y imo ikslas y a apibūdin i i palygin i iš kul ū inės i is o inės
e noling is inės pe spek y os d iejų kalbų, ku ios genealogine p asme p iklauso ski ingoms
indoeu opie iškoms g upėms, . y. Bal ijos i sla ų kalboms, ak inę medžiagą, kaip ypa ingo (no s
d ip asmio) " e i o inio i ipologinio panašumo" pa yzdį (Nepokupnyj 1964: 162). Šiuo kon eks e
a i inkami uk ainiečių i lie u ių kalbų leksikiniai iene ai a odo o ien aciniai iš ling is inio i
kul ū inio požiū io, a spindin ys am ik us e ninės men ali e o b uožus, aip pa kalbinių kon ak ų
pasekmes. Pag indinis naudojamas me odas y a lyginamoji semaziologinė i am ik u mas u
e noling is inė analizė su e e encialiniu požiū iu, a siž elgian į e noniminių leksikinių iene ų
seman inę i s ilių d ip asmiškumą.
3
2. E imologinės pas abos i leksiko-seman iniai aspek ai 2.1 Pi miausia g įžkime p ie ge ai
žinomos e nonimų e imologinės klasi ikacijos, ku ioje jie ski s omi į d i pag indines g upes:
seno ės kilmės žodžiai "su p a as a p adine seman ika" i "su e imologija, ku i bu o
išsaugo a a ba įgy a an iniu būdu" (Supe anskaja 1978: 83). Todėl pagal šį k i e ijų lie u ių
a das u ė ų bū i į auk as į pi mąją g upę (ka u su la ių, bal ųjų, čechų, makedonų,
slo ėnų, k oa ų, no egų, anglų, i alų, ispanų, g aikų, aip pa eng ų, es ų, suomių a dais), o
uk ainiečių a das pa enka į (mažesnį) an ąją g upę (poliečių, bulga ų, se bų, juodkalnų,
islandų, š edų, okiečių, umunų, p ancūzų, po ugalų, albanų, danų, i iškų a dai). Ve a
pažymė i, kad a p daugybės e imologinių e sijų (mums žinomų), susijusių su Lie u os i
a i inkamai lie u ių a do kilme (Ponoma enko, 2024, 24-26), mūsų nuomone, ypa ingo dėmesio
nusipelno Simas Ka aliūnas (1995: 55, i . .), ku į palaiko šiuolaikiniai y ėjai (ž . Dini, Subačius,
2019: 104-105). Be o, Uk ainos ling is ų y imai, isų pi ma Ana olij Nepokupnyj (1994: 290; 1998: 88
i . .; c . Skopnenko 2023: 32) liudija jo naudai.
Uk . uk ainie i (li h. uk ainiẽčiai) i Li h. lie ù iai (Uk . литовци) u ė ų p iklausy i ipiškiems
endonimams, a s o aujan iems daugumai e ninės kilmės pa adinimų, c . Uk . Čekija, Li h. Čèkai
i Сz. Češi, Uk . bulga ų, li ų. bulga ai i Bulg. bulga iai i . . Lie u ių kon eks e u ė ume
a k eip i dėmesį į (a čiau uk ainiečių duble o) o mą uk a nai […]Uk ainians[…] i , a i inkamai, į
būd a dį uk a niškas […]Uk ainian[…], be […]s anda d[…], . y. uk ainiẽčiai i uk ainiẽ iškas (LKŽe).
Manoma, kad ypa ingai lie u iškasis lénkai (Uk . поляки, Pol. Polacy, La . poļi) kilęs iš (Ry ų)
sla ų kilmės (F aenkel 1962: 356; Smoczyński 2016: 896), e imologiškai susijęs su uk ainie išku
is o izmu лях (ЕSUМ III 343344), aip pa su pasiskolin ais kon ak o kilmės a dais kai ku iose ne
indoeu opie iškose kalbose, pa yzdžiui, hunų. Lengyelekas i Gagas. Lählä , p iklausan is am
pačiam e imologiniam lizdui.
Toliau pa eik a len elė suku a emian is šiuolaikiniais leksikog a iniais
šal iniais, o a kymo p incipas y a daugiausia e i o inis.
S alas. Eu opos au os: e niniai
pa adinimai E nos kalba Sa a ankiškas
a das Uk ainos a das Lie u ių
a das uk ainiečiai Bal a usai
Bal a usai Bal a usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
Uk ainieči-
ai
Uk ainos
uk ainieči-
ai uk ainiečiai uk ainiečiai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai usai usai
usai usai usai usai usai
4
Juodkalni-
ai
Juodkalni-
ai
Juodkalni-
Bosnijos
bosniačiai
bosniaci
bosniaki
K oa ų
bosniai
K oa ų
H a ių
K oa ai
Slo ėnai
Slo ėnai
Slo ėnai
Slo ėnai
Slo ėnai
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Čekijos
Češijos
Čekijos
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
Nyde landų
(žmogus)
Nyde landų
Nede lande-
olandai
s niede landcinyde landiečiai /
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
ško ų
Slo akij-
(žmogus)
ško ų
gaelų
Albannaich ško ų ško ai ško ai
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
ai
Juodkalni-
ai
Juodkalni-
ai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai Juodkalniai
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Veng ai
Slo akij-
( eng ai)
( eng ai)
( eng ai)
( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai) ( eng ai)
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akij-
os
Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos Slo akijos
2.2 Taip pa eikė ų a k eip i dėmesį į seman iškai ypa ingą Uk . li inas, ku is ne u i lygia e čio
lie u ių leksikone (išsky us pa a dę Li inas). Žinoma, kad šis e ninis a das a sispindi okiose
pa a dėse kaip Uk . Литвин, Литвиненко, Литвинчук, Bel. Ly inai i k . (Mo o a, Nepokupnyj 1989:
5051; Laučiū ė 2004: 7273), is o iškai bu o a ojami ne ik lie u iams, be i Bal a usijos i
Uk ainos gy en ojams iš Polissijos žemių (SUM 499; SUM 49 IV4), i Rusijai. Li inas aip pa galėjo
eikš i lenką (Nepokupnyj 1994: 290). Ki i speci iniai pa yzdžiai y a pasiskolin i iš jidišo, pa yzdžiui,
Uk . литвак(и) i
5
Li as. lakai, . Eng. Li akų (ž . F iedlande 1994: 243), is o izmai, susiję su Aškenazų žydais,
gy enusiais Bal ijos egione i kaimyninėse sla ų ie o ėse. Anksčiau kolek y iniai pa adinimai,
okie kaip Uk . литва, bu o plačiai naudojami iek lie u iams, iek bela usams (ESUM III 245; c .
H inčenko 1908: 363). Pasku iniame šal inyje aip pa andame unikalią meilės Uk . Li onnka.
Kalban apie Uk . Is o iškai, žinomas uk ainiečių bal o-sla ų kalbų san ykių y ėjas už iksa o
speci inę "keliaujančių ci ko žmonių" (ku ie a yko iš Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės
e i o ijos) eikšmę, ku ią ypač sukėlė "e ninė in liacija" onimo Ly a, ku is bu o išplės as į dalį
la ių, lenkų, bela usų i uk ainiečių (Nepokupnyj 1994: 288 […] 291). Ki as is o inis "Uk " eikšmė.
Li a ( aip pa Bel. li a i Pol. li wa) eiškia jauniklio d augų pa adinimą es u ėse, a spindin į
uk ainiečių, bela usų i lenkų liaudies dainose (Nepokupnyj 1998: 88[…]104). Ry ų sla ų e noniminę
leksiką apibūdina kele as dalinių sinonimų, okių kaip Uk . la iški […] La ijos ie iniai gy en ojai,
i ulinė au a […] i […] la ičiai […] La ijos piliečiai (bel. la iši i лат ičiai), c . Li as. lã iai i La .
la ieši ( uo pačiu me u La ijoje egzis uoja iš dalies sinoniminiai pa adinimai ienka iniame
skaičiuje: la ie is i , ečiau, la is), aip pa ( ienąja anka) Pol. Lo yši i (ki a e us)
Bulg. La ici, Bosnija. La ijci.
Eu opos e ninių g upių egzonimai d iejose lyginamose kalbose pap as ai a i inka egis ą,
pa yzdžiui, Uk . Albanci i Li h. albanai ( ik iausiai kaukazie iškos kilmės, c . Bel. албанцы, Pol.
Albańczycy, La . albāņi i . .). Ski umus galima pas ebė i pasakojan pa yzdžius, okius kaip
"Uk ". nimci (bel. немцы, pol. Niemcy i . .) i Li h. ókiečiai, ka u su La . ācieši, a i inkamai,
sla ų (su kai ku iais išlygomis) i , ik iausiai, ge manų kilmės. Tačiau eikia pažymė i, kad y a i
ki ų pasiskolin ų a dų, pa yzdžiui, Li h. niẽmčius (Smoczyński 2016: 1119), pliùkas a ge mãnas
(LKŽe). Uk . "Ugo ci" ( u kų kilmės) i pasiskolin as sa ęs a das "madya i" (hun. magya ok)
y a da ienas a ejis, ku į galima pas ebė i, ž . La . ungā i i (kažkokia pasenusi i bend ai
a ojama) maģā i, Bel. eng ai i madžy ai, pol. Węg zy i Madzia zy/Madzia owie, o Li h.
Veñg ai laikomas seno iniu skolinimu iš sla ų kalbų (p z., LSo b. Hungo y). Be o, Uk . Fini
(skandina iškos kilmės, c . Pol. Finowie, Ge . Finnen i ki i sla ų i ge manų pa adinimai, aip pa
Hun. innek) ski iasi nuo Li h. súomiai (pasiskolin as sa ęs a das; c . Fin. suomalaise , La .
somi, Es . soomlased).
Ki as a ejis susijęs su e nonimų iš ki ų kalbų, ypač sla ų, Bal ijos i ki ų nesla ų kalbų
a sekimu, c . Uk . bielo usis (bel. беларусы, pol. Biało usini i . .) i Li h. Bal a ūsiai, La ija.
bal k ie i; aip pa eikė ų paminė i is o inį e ninį a dą gùdai, a iamai ge manų kilmės
(Ka aliūnas 2004: 146150; c . Roback 1944: 104, ku Ge . Gudde/Guddas […] lenkas, lie u is a usas[…]
in e p e uojamas kaip […] aki aizdžiai Ry ų (šiau ės) sla ų slapy a dis[…]; c . Li as.
Paskambink. bál gudis […]Bela usian[…]) a ba Uk . Ča nogo ci (se bų kalba: Црногорци, bel.
чарнагорцы, lenkų kalba: Cza nogó cy i . .) i Li h.

6
juodkalniẽčiai (La . melnkalnieši, Rum. mun eneg enii, G . Μαυροβούνιοι a ba Tu .
Ka adağlıla ).
3. Seman inis išplė imas: lyginamasis planas
Seman inės ans o macijos y a būdingas e nonimų b uožas dėl kono acijų, ku ios pe žengia
onomas ikos s e os ibas. Šiuo klausimu eikė ų paminė i pa ikimo uk ainiečių ling is o
And ejaus A. Beleckio (Beleckio, 1972: 190 […] 191) eo iją, ku i p idėjo indi idualiza imo unkciją
p ie sa ųjų a dų, įskai an e nonimus, seman ikos są okos.
3.1 P adėkime nuo e nonimų aizdinių eikšmių. Palyginamų ne glaudžiai susijusių kalbų sąlygomis
sunku a sek i "pa adigma inių" lygiag ečių ( ienin elė išim is y a a p au inio pobūdžio
is o izmai, okie kaip Uk . andalai a ba Li h. andãlai), nes seman inis išplė imas y a pa eik as
ex alinguis inių eiksnių i aip pa y a susijęs su e niniais s e eo ipais.
Tam ik ų e ninės kilmės a dų igū inė eikšmė y a gana būdinga abiem (daugiausia kalbinių)
kalboms, p z., Uk . u ok (‘Tu kʼ) sename egioniniame […]weedy pe son[…] a ba p ancūzų
(‘F enchʼ) p asme: kai ku iuose egionuose, eu emis inis žydų pa adinimas, daugiausia juokingas (iš
pa ies au o iaus pas abų p aėjusio amžiaus šešiasdešim ajame i sep in ajame dešim mečiuose);
c . Li as. Vokie is 'p o es an as', u kas 'nek ikščionis' i . . (Bu kus 1995: 223 i . .). 3.2 Taip pa
y a panašių pa yzdžių, ku ių pobūdis šiek iek ski iasi, pa yzdžiui, Uk . (mode ni) okiečių " okiečių
pagamin as mo ociklas" a ba š edų "š edų s iliaus ak as", čia mes galime nu ody i žodžių de inių
subs an i aciją su nacionalumo būd a džiais. Kai ku iais a ejais eikšmė gali bū i e minologinė:
c . (pasiskolin as iš anglų kalbos) Uk . фин (spo o bu lai ių ūšis) i Li h. suomių e nonimas. 3.3
Speci inės seman inės ans o macijos dažnai aikomos e ninės kilmės a dų mo e iškosioms
žodžių o moms; Šiuo a ž ilgiu ipiški pa yzdžiai y a Uk . Ly o ka ( Литва) iden i ikuoja kažkokią
kosą, […] aki aizdžiai, ai eiškia ie o ės pa adinimą, iš ku ios pasklido kosas su ilgu iesiniu laikikliu
[…] (ЕСУМ III 248; K egždys 2015: 150), aip pa da ieną elemen ą (su uo pačiu pa adinimu, iš Pol.
li ewka (SJP IV 172), į auk a į į ai ias Eu opos kalbas): uni o mos (a ba š a ko) pa adinimas,
dė imas Pi mojo pasaulinio ka o me u. Uk . "Le o ka", eiškian i bul ių eislę (ESUM III 227),
ik iausiai y a susijusi su Lie u a. Ki a s i is nag inėjama "Uk " a eju. š edka (š edska pič,
iesiogine p asme: […]š edų k osnelė[…]) […] ply ų k osnelė gy enamosioms pa alpoms[…], c . Li as.
š ediška ó kai ė. Tokie gana cho oniminio pobūdžio e minai, susiję su ekonomine eikla, pap as ai
odo konk ečių s ičių kilmės ealijas, o jų pa adinimai a spindi jų geog a inę kilmę. Pa yzdžiui, dėl
a abų eu opiečiai jau seniai susipažino su egzo iškais g ūdais i jų g ūdais. Ponas Sa asinas, ai.
G ano Sa aceno. Tačiau kai ku ie sla ų i Bal ijos pa adinimai, ypač Uk . G aikė, Bel. G ėčka, Pol.
g yka ( aip pa li ewka i a a ka, aip pa Uk . татарка, c . e niniai pa adinimai kaip Uk . грекиня |
гречанка, Bl . грэчанка, Pol. G eczynka), Li h. (sla ų kilmės) g kis, g kiai (G i ėnienė e al. 2022: 121),
La . g iķi (ž . Li h. g a kė, La . g ieķu) ik iausiai (nes seme ‘G eekʼ bu imas y a hipo e inis) odo
ki ą būdą, kaip a pa i kul ū a pasiekė ki as e i o ijas (ž . aip pa pasiskolin as iš uk ainiečių
7
omėnų h išcă, c . g eakă, mo e iškas e nonimas). Žodžio mo e iška ly is daugeliu a ejų
paaiškinama o iginaliu a diniu, ku is apo nenaudojamas dėl žodžių kombinacijos elipsinės
su umpinimo, kaip y a Uk a eju. (kolok iali) bolga ka (populia us šli a imo mašinos pa adinimas,
jo pi mieji pa yzdžiai a yko 60-aisiais iš Bulga ijos); c . Az. bolqa ka, Uzbekija. bolga ka i . . Kai
kalbama apie Li hą. bulgá kė (slanginis pa adinimas, p iešingas mo e iškam e nonimui bulgã ė),
paminė as elek oniniuose šal iniuose, ai labiau y a seman inis sekimas. Tuo pačiu me u, ealia kaip
Uk . uho ka (plumų eislė) a ba inka ( inų peilis), lie u ių kalba adinamos eng inė sly a, suomiškas
peilis (Ibid.: 513, 530). Pa eik ų pa yzdžių kon eks e galime pas ebė i am ik ų a dinių azių,
įskai an cho oniminius būd a džius, "uni e saliza imą".
Disku uojama i apie ki us e imologinius klausimus. Pe žengian ki as emines s i is, e a
paminė i, pa yzdžiui, ge ai žinomą šokių žan ą: (angl. polka). Pasak kai ku ių e imologų (Václa
Machek, Max Vasme , Pa el Che nych), jis y a čekų kilmės i jo a das, naudojamas keliose
kalbose, nė a susijęs su e nonimija, aigi Pol. Šiuolaikinėse šal iniuose polka apib ėžiama kaip
"neaiški" (Bańkowski 2000: 688). E noniminis yšys nu odomas Uk ainos kalbos e imologiniame
žodynyje, pagal ku į Uk . polka (kaip i kai ku ie ki i sla ų a dai) […] bu o pasiskolin a, galbū pe
lenkų a pininka imą, iš čekų kalbos; Č. "Polka" y a e nonimo "polka" seman inio modi ika imo
ezul a as, be o, ai y a "solida umo su Lenkija, ku i ko ojo p ieš ca ų p iespaudą" simbolis
(ESUM IV 506). Tai am ik u mas u pa i ina pa adinimai, andami ki ose kalbose, įskai an li ų
kalbą. pòlka (DLKŽ1 606). "Polonaizė - ai muzikos žan as iš Lenkijos, įsišaknijęs Lenkijos olklo e,
ku is XVI amžiuje apo ūmų šokiu P ancūzijoje i ki ose Eu opos šalyse.""" Todėl pi minis
pa adinimas bu o p ancūzų, . y. F . polonaise, pasiskolin as ki ose (įskai an sla ų) kalbose, i ne
pačioje lenkų kalboje, c . Uk . Polnez, Bel. Palainez, Pol. "Polonez", "Li h". Polonezai. Ki as okio
ipo pa yzdys y a "Uk ". aleманда […]p ancūzų ūmų šokis, kilęs iš okiečių šaknų, da uojamų į XVI
amžių[…] i Li h. alemándė kaip kažkokia kalka. Įdomumas aikomas i kompozi ams su užsienio
cho onimais, c . Uk . Padespanė i Li h. Padespãnas kilęs iš F . pas d'Espagne, šokių salės šokių,
u inčių ispanų elemen ų, pa adinimo, ku is bu o žinomas nuo XIX a. p adžios. Tuo pačiu me u, Uk .
Ispanų žingsnis ( . pas espagnol) y a ienas iš pag indinių ži gų ažia imo elemen ų.
3.4 Mažinančios o mos y a ypač s a bios. Mes galime juos klasi ikuo i kaip mo ologiškai i
seman iškai lygia e čius Uk . Uk ainočka i Li h. lie u ái ė "Lie u os me gina" (Lybe is 2005: 391),
ačiau eikšmingus seman inius ski umus galima nus a y i, pa yzdžiui, lyginan Uk . Nymčikas i
Li has. Vokie ūkas, ku ie ne ik ne u i mažinančios a meilės eikšmės: pi masis žodis u i neigiamą
kono aciją (SUM V 425), o an ajame a eju galime pas ebė i kele ą igū inės eikšmės, ypač
"seno inis šokis" i "g ybų Rozi es cape a a", ku is aip pa apima ki us " liaudies " pa adinimus:
gudūkas a ba u kas (LKŽe), ž . kai ku iuos pa adinimus ki omis kalbomis: Bel. Se bai. циганчић, C .
8
siganček a ba ciganin, Ge . Zigeune is. Ne mažiau įdomus y a olklo inis Li h naudojimas.
okie ùkas okiečiùkas, eiškian is elnią, c . Pol. niemczyk (Roback 1944: 123). Plu alia an um
pa yzdys y a populia us augalų pa adinimas: Uk . Ly inčikai (H inčenko 1908: 363) a ba Smilka
Ly o ska (La . Silene li huanica), c . Li as. lie ù inė nak žiedė, Pol. Lepnica lie u iška. G ama inis
pa alelizmas i seman iniai ski umai liudija ski ingų (no s i gene iškai susijusių) kalbų
mo oseman ikos p iemonių is o inės e oliucijos ypa umą.
Ki as san ykių leksemų elemen as y a in e nacionalizmas, u in is is o inę eikšmę.
[…] pa i is[…] (pasiskolin a daugeliui kalbų, įskai an Bal ijos i sla ų kalbas), išlaikydama
cho onimų pėdsakus. P isiminkime, pa yzdžiui, Uk . Indigo i Li h. ind gas (e imologija y a
g aikiška) a ba u kizės pa adinimai, pag įs i seme […] u kų […]: c . Uk . (senas) u kus
(Tymčenko 2003: 405), kilęs iš F . u kis (ESUM V 682), i Li h. Tu pabučia ai. Ta p d abužių
pa adinimų andame, pa yzdžiui, Uk . Dalma ika i Li h. dalma ika, c . F . dalma ique (NPL 1970:
284) a ba I . dalma ica (Zinga elli 2005: 494), kilusi iš lo ynų kalbos. Pagal panašų p incipą daugelio
cheminių elemen ų di b iniai e minologiniai pa adinimai bu o su o muo i cho oniminiu pag indu,
p iklausomai nuo a adimo ie os: Uk . polinij, ge manij, ancij, galij, u enij i Li h. lenkų,
okiečių, p ancūzų, galinų, u ėnų. Taip pa a odo ikslinga paminė i bo aninius pa adinimus,
ku ių geog a inis pobūdis y a is o iškai sąlygo as i ku ie su ampa su kai ku iais cho oniminiais
žodžių de iniais, okiais kaip Uk . Pe sikas i Li as. sikas (ši kinų kul ū a pasiekė Eu opą pe
Pe siją), c . La . Pe sikai, Polai. pie sikas i . . Zoonyms gali bū i a s o aujama pa adinimais,
okiais kaip Uk . Indų, su seman iniais ek i alen ais a panašumais daugelyje Eu opos kalbų: jis
gali bū i lyginamas su Pol. Indyk, Bel. Indikas, F . dinde (pagal a dą poule d[…]Inde), I . Indijos gallo,
Tu . hindi; c . Li as. kalakū as (F aenkel 1962: 207). Dauguma šio ipo pa adinimų eiškia gy ūnų
eisles, susijusias su am ik omis šalimis a is o iniais egionais: c . Uk . Dalma inas i Li has.
dalma ų nas (La . dalmācie is; Pol. dalma yńczyk, C . dalma inac, Eng. Dalma ian, i . .). Ka ais
plin a pa adinimas, susijęs su ki a kilmės ie o e, kaip F . spaniel […] OF . espaignol (NPL 1970: 284),
c . Uk . "Sepaniel" i "Li h". spaniẽlis, aip pa pol., ang. spaniel, La . spanieliai i . .
3.6 Žodžių de iniai i aizdinės iš aiškos aip pa gali bū i nus a y i kaip cho oniminių
idiomų me a o inės deonimizacijos pa yzdžiai. Teminiai sky iai apima į ai ias žmogaus
eiklos s e as.
3.6.1. Didelė s abilių žodžių kombinacijų dalis p iklauso ( a p) kalbų uni e salių ka ego ijai.
Daugelis šių azių kilusios iš is o ijos (ypač iš Biblijos). Šiandien jie daugelyje kalbų
a ojami aizdingai: c . Uk . єгипетська neволя, вавилонская вежа and Li h. Eg o neláis ė,
Bãbelio bókš as (G i ėnienė e al. 2022: 53).
3.6.2. Reikė ų a k eip i dėmesį į ai, kad y a i a p au inių e minologinių pa adinimų, ku ių
sudedamosios dalys y a speci inės (a ne e noniminės a cho oniminės) p igim ies: Uk . a abų
skaičiai i Li h. a ãbiški ska menys; Uk . u e ke sídlo (ana ominis e minas) i Li h. u kiškas ba
nas (šiu a eju p iežas is y a ik išo inis panašumas).
9
3.6.3. Kaip žinoma, bu o į es as a p au inis lo ynų pa adinimų sis ema, siekian sis ema izuo i
bo anikos pa adinimus, i a p jų y a gana daug pa yzdžių su cho oniminiais komponen ais (su
apibend in omis eikšmėmis), ku ie susiję su augalo kilme a ba į ai ių kul ū ų susipažinimo i
asimiliacijos būdais: c . Uk . T i icum polonicum) i Li h. lénkinis k ie ỹs, Uk . kinų inų i li ų. kniška
da ùlė (ž . La . Ķīnas da us, ang. kinų da a), Uk . "Cannabis indica" i "Li h. iñdinė kanãpė i . .
Tačiau kalbų palyginimas gali a skleis i ski ingas geog a ines nuo odas į os pačios kul ū os
pa adinimą į ai iose kalbose, aip pa pa ody i e minų kin amumą oje pačioje kalboje: c . Uk .
dub aus ijos (la . Que cus ce is) i Li h. u kiškas žuolas, c . Pol. dąb bu gundzki, La . Aus ijas
ozols, Ing. Aus ijos u kų ąžuolas, F . Chêne lomba d de Bou gogne de Tu quie): ši ūšis andama
Pie aka ių Eu opoje i Mažojoje Azijoje. Viena iš ypač a skleidžiančių se ijų y a pa adinimai,
okie kaip "Uk ". ( a ian as) G aikijos go ys i Li h. kinis ešu as (G i ėnienė e al. 2022: 117);
Panašūs pa adinimai naudojami umunų i ki ose kalbose, o, pa yzdžiui, ai ių kalboje as pa s
iešu as adinamas "galų", jis aip pa gali bū i adinamas "ge manišku" (kaip i suomių kalboje,
odo olesnę Azijos kul ū os mig aciją į šiau ę). Dažniausiai naudojamas uk ainiečių pa adinimas
šiam iešu ui y a волоский, ku is kilęs iš Uk . волох ‘ umunų, c . Pol. a ba włoszechki, iesiogine
p asme "i alų iešu as". Kol kas "nacionalinis" seman inis u inys okiuose bend uose
pa adinimuose gali bū i neaiškus. Tas pa s pasaky ina apie pa adinimus- azes su cho oniminėmis
nuo odomis, naudojamomis gy ūnų eislėms iden i ikuo i: c . Uk . pe sų kie as i Li h. pe sų ka ,
La . Pe sijas kaķis, pol. ko pe ski i . ., Uk . okiečių вівчарка i Li h. ókiečių a ganis (ž . Bel.
okiečių a cha ka, pol. owcza ek niemiecki, La . ācu ai u suns, ang. okiečių gany ojas) a ba Uk .
okiečių dog i Li h. ókiečių dògas (ž . Ge . Deu sсhe Dogge, Bel. alemanki dog, Pol. dog niemiecki,
La . ācu dogs i . .). 3.6.4. Na ū alūs eiškiniai aip pa a sispindi kai ku iuose panašiuose žodžių
de iniuose. Li as. "Iñdiška ãsa a" y a "Eng" kalkas. Indijos asa a; Nė a ge ai pag įs o
paaiškinimo apie šio a do "e ninę" kilmę, pasiskolin ą a kopijuo ą ki ose Eu opos kalbose (p z.,
okiečių Indijos asa a a ba slėp. Indiansko pole je), galbū ai y a eu opiečių Indijos žemėse
pa y usio o o įspūdis. Dauguma sla ų kalbų ( aip pa i Bal ijos kalbos) u i sa o iš aiškas, iek su
ki u e noniminiu komponen u (ž . bulga ų. cigansko лято), iek be jo: c . Uk . Babine Li o i Li h. bóbų
ãsa a (LKŽe).
3.6.5. Didžiąją dalį a p au inio medicinos žodynų su cho oniminiais elemen ais suda o ligų
pa adinimai: c . Uk . mal ijaška (gib al a ska) ga jačka (b ucellosis, Vidu žemio jū os kilmės) i
Li h. Mál os ka š ligė a Uk . ispanų g ipas i Li h. ispãniškasis g pas, c . Uk . (kalbų kalba)
ispanka (SUM 408), i . . 3.6.6. Taip pa paž elkime į spo o i poilsio s e as. Te minologinės
iš aiškos ka ais gali pakeis i adicinius pa adinimus ki ose kalbose. Pa yzdžiui, daugumoje iš jų
"g aikų i omėnų" y a e minas (dažniau e ninis), naudojamas apibūdin i klasikinį spo o ko os
s ilių: c . Uk . g eko- imų ko a (anksčiau klasikinė ko a i Li h. g a kų- om nų im ỹnės i . .
Si uacija, susijusi su okiais idiomais kaip Uk . Lėk u asis olandas i Li h. Sk ajójan is olándas
y a šiek iek ki oks, ne ik odėl, kad jie y a
16
Lybe is An anas 2005: Lie u ių usų kalbų žodynas Li o sko usų žodynas [Li uanų usų
žodynas], spec. edak o ius V. Čekmonas, 4-oji laida, Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Mo o a E henija V., Nepokupnyj Ana olij P. 1989: Miže nični z iazky uk ajinskij
an oponimiji XVII s . [K os-e ninės ž aigždės XVII a. Uk ainos an oponimijoje], Kyi : Nauko a
dumka, 59[…]63.
Nebesky Richa d 2001: "Lonely Plane Ph asebook Guides: Cen al Eu ope Ph asebook",
an asis leidimas, Melbu ne: "Lonely Plane Publica ions".
Nepokupnyj Ana olij P. 1964: A ealnye aspek y bal o-sla ianskich jazyko ych o nošenij
[Bal ic-Sla ic Linguis ic Rela ions A eal Aspec s], Kie : Nauko a dumka. Nepokupnyj Ana olij P.
1994: Apelia y ly a Enejidi I. P. Ko lia e s a joho kul u nois o yčna pa allel u
Nesamo y omu Rolandi L. A ios o [Apela y us Lie u a I. P. Ko lia e skiis Aeneid and I s Cul u al
and His o ical Pa allel in The Un amed L. A ios o], Kyji Roland: Nauko a dumka, 288‒293.
Nepokupnyj Ana olij P. 1998: E nonim li a i naz anie d užiny ženicha s adebnych pesniach
Uk ainy, Belo usii i Polši [E nonym Li huania and he Name o he G ooms Re inue in Wedding
Songs o Uk aine, Bela us, and Poland]. ‒ Senosios aš ijos i au osakos są eika: kul ū inė
Lie u os Didžiosios kunigaikš ys ės pa i is, kn. 6, pa . R. Repšienė, Vilnius: Lie u ių
li e a ū os i au osakos ins i u as, 88104. Nepokupnyj Ana olij, Ta anenko Auš elė 2004: Z
Uk ajiny do Ly y: uk ainskoli o skij ozmo nik [Iš Uk ainos į Lie u ą: uk ainiečių-li uaniečių
azų knyga], Laimė:
Volynska oblas na d uka nia.
NPL 1970: Nou eau Pe i La ousse, di . É. Guillon e al., Playa: Pueblo y Educación ICL.
Ponoma enko Volodymy 2023: Dok o Nepokupnyj i joho Ly a ija [D . Nepokupny i jo
Lie u a]. ‒ Bal o-Sla o-Ge manica: mo ni kon ak y synch onii i diach onii: zbi nyk ez
dopo ideji, Kyji : Vyda nyčyj dim Dmy a Bu aho, 22‒27. Roback Aa on A. 1944: Ta p au inių
šmeiž ų žodynas (e nophaulisms): su papildomu esė apie e ninės išanks inio nusis a ymo
aspek us, Kemb idžas, Masačuse sai. "Sci-A " leidėjai. SJP IV: Słownik języka polskiego
[Polijos žodynas] 4: LNi, ed. naczelny W. Do oszewski, Va šu a: Wiedza Powszechna, 1962.
Skopnenko Oleksand 2023: Lie u a, Le u a, li oucy, lie u isy, ly yny, lic yny sučasnomu
bilo uskomu uzusi [Li uania, Le u a, li o ci, le u ysy, ly yny, ly s yny šiuolaikiniame
Bal a usijos a ojime]. Bal o-Sla o-Ge manica: mo ni kon ak y synch onii i diach onii: zbi nyk
ez dopo idej, Kyji : Vyda nyčyj dim Dmy a Bu aho, 28‒34. Smoczyński Wojciech 2016: Słownik
e ymologiczny języka li ewskiego [Lie u os kalbos e imologinis žodynas], wyd. d ugie, na
p awach ękopisu. Sohlman e ėjas N . 2: anglų, p ancūzų, okiečių, usų, W. J. Adams, Londonas:
Edwa d
Žaiski e.

17
SUM: Slo nyk uk ajinskoji mo y [Uk ainos kalbos žodynas], idp. Raudona. V. V.
Žaj o onok, Kyji : P os i a, 2016.
SUM IV: Slo nyk uk ainskoji mo y [Uk ainos kalbos žodynas] 4: І‒М, hol. Raudonasis. I.
K. Bilodid, Kyji : Nauko a dumka, 1973.
SUM V: Slo nyk uk ajinskoji mo y [Uk ainos kalbos žodynas] 5: Н‒О, hol. Raudonasis. I.
K. Bilodid, Kyji : Nauko a dumka, 1974.
Supe ja Aleksand a V. 1978: G uppo skaje oboznačenija liudej leksičeskoj sis eme jazyka. Imia
na ica elnoe i imia sobs ennoe [Žmonių g upių pa adinimai kalbos leksikinėje sis emoje], Mosk a:
Nauka, 59[…]83.
Ta anec Valen yn H. 2013: Uk ajinci e nos i mo a [Uk ainians ‒ E hnici y and Language],
Odesa: ORIDU NADU.
Teixei a da Sil a Jaime A. 2025: Linguis inis wokeizmas: cigano molio i Azijos ka po
e izionizmas i usų salo ų likimas. ‒ Ac a Linguis ica Li huanica 92, [1‒8].
DOI: h ps: h ps: doi.o g/10.35321/all-12.92
Tymčenko E hen 2003: Ma e ialy do slo nyka pysemnoji a knyžnoji uk ajinskoji mo y XV - XVIII
a. [Ma e ials o he Dic iona y o he W i en and Li e a y Uk ainian Language o he 15 h -
18 h Cen u ies], Kyji , New Yo k: VPTs Li opys. Webs e 's 1973: Webs e 's Se en h New
Collegia e Dic iona y: pag įs as Webs e 's Thi d New In e na ional Dic iona y, Habana:
Ins i u o Cubano del Lib o. Zaikauskienė Dalia 2004: Nauji me ai ‒ nauji lapai. Šiuolaikinės pa a lių
aidos endencijos [[…]Naujieji me ai, š ieži lapai[…]: šiuolaikinės pa a lės ys ymosi
endencijos]. - Taip.
Tau osakos da bai 21 (28), 127-136.
Zinga elli Nicola 2005: Vocabola io della lingua i aliana, Bolonija: Zanichelli edak o ius.