TERMINOLO-
GIJA IR
LEIDINIAI
La iy
e minologi-
jos
a kymo
p incipai
Toki
pa adinimu
p aei ais
me ais
Rygoje
isleis a
La ijos
moksly
akademijos
La iy
kalbos
ins i u e
pa ay a
Zinomas
kalbininkés
i
e minologi-
jos
specialis és
Valen inos
Skujinios
(Valen ina
Skujina)
monog a i-
ja. 1969 m.
apgynusi
ilologijas
moksly
kandida o
dise acijq
i8 la iy
echnikos
e minologi-
jos
suda imo,
elle oli
nebenuk y-
po depuis
la iy
e minologi-
jos e
géné ales
e mino y-
os
klausimy
y inejimo,
simul an
ès
beaucoup
de emps
allu dama
e
p ak iniams
la iy
e minologi-
jos
a kymo
bei
apsk i ai
kalbos
kul ii os
a auxam-
s. Tad ou e
ijy
desim meG-
iy son
ac i i é
consac ée
la iy
e minologi-
jai e la iy
langue
kul i ai.
Daug me y
V. Skujinia
di ige
l'ins i u
Te minolog-
ie e
cul es de
la langue
g oupeei,
a, comme
i8 Sono
odos, gan
ac i i és du
La ijos
moksly
akademijos
Te minolog-
ijos
komisijos
mokslinés
sek e o é-
s.
Nuodugnus
de
nomb eux
héiniy e
p a iniy
e minolog-
ie
ques ionsi-
my
iSg ildenim-
as dans de
nomb eux
au o és
scien i iqu-
es
publica ions
(s appes,
a icles,
scien i iqu-
es
appo sS-
emmes e
k .) e
didZiulé
expé ience
de a ail
p a ique e
déc i end -
in a,,La iy
e minologi-
jos
a kymo
p incipy*
bookgoje'.
Monog a-
phies
j ade
paiscin -
a, ce qui
es un
e me,
quie
impo a-
n s
exigenc-
es lui
son
soule és,
mes as
Z ilgsnis
j la iy
e minol-
ogijas e
son
ges ionn-
emen
p incipy
his o ia,
papasak-
o a,
comme
aSy as
Sis
eikalas.
Sa o
expy ima
V.
Skujinia
sakosi
jgijusi,
pa icip-
udama
en i on
900
j ai iy
e minol-
ogijas
komisijy
posédziy,
analysuo-
dama
en i on
200
iiks an-
éiy
j ai iau-
siy¢ s i
zodiy
e miny,
considé -
s y y
uoses
posédziu-
es ou
publi y
e miny-
ynues. I8
du o al
comme
a ail
Sal iniai
su a8y i
31
e miny
Zodynas,
58
e miny
biule eni-
ai e 27
k .
leidiniai.
Alo s e
g indzia-
mos
a ail
i8 ados.
Be, peu
di e,
uni e so-
inai
ip as y
e
p ipazin-
y dalyky,
déjà i éia
au o és
pasaky a
Sis as
noujai.
Pa
exemple,
en
acidan
su les
exigenc-
es
posées
aux
e mes,
elle
dis ingue
la même
exigence
de
monony-
misme
que
l'apcess-
ybe
synonym-
iskumui
(p. 13).
D oi e, le
même
exigence
sq okas
eika i '
Skujina
V. La iesu e minologijas izs ides p incipi. --Riga: Zind ne, 1993. 225 Ipp.
87
un e me
(p incipe
,. iena
sa oka un
—
e mas")
es ieux,
aciau
glaus ai un
Zodziu
sugebéjo
jj
iS eiks i
V.
Skujinia
bene
p emie ji
P incipal
con enu du
a ail
iSdes y as
ijues
chap iues
~
in é ieu s
p incipes du
langage,
kalby ySiy
p incipes
nonalbiniai
i
p incipes. En
géné al
monog aphie-
ie biidingas
g iez as
nuoseklus
i
planingums,
pos ky ie
ous
i a dijami
Zodziu
aspec as.
Langues
in e nes
(in aling is iniai)
p incipes
(ceux-ci
dans le
li e son
p incipale-
men consac és place,
p.
29-127)
examinéjami
lexiques,
séman iques,
phonologies,
mo phologies,
Zodziy
da ybos
sin aksés
i
a Z ilgiu,
kalby ySiy
(in e ling is iniai,
p.
128—184)
p incipes
—
en ekalbiniu
( e miny
p ê inimosi-
), du plus
p oche
ySio langue
i
égionale
a z ilgiu,
seulemen
non-lingbinie
(eks aling is iniai,
p.
185-197)
p incipes apZ elg i
selon ce ains
c us au o és
o iginalemen
assignés p incipes
scien i ique,
scien i ique de
ges ion,
specialis y
—
kalbininky
coopé a ion,
e mide inimo,
socie es de ie e
i
his oi e de
in o ma ions.
Knygoje
ny
g ildenami, en
géné al iman ,
bemaz ou es les
impo an s
ques ions de
i
héo ie de la
e minologie
p a ique, ce ains
placiau, au es
é u iau.
S a s ydama,
da ydama is adas,
Skujinia se base
p incipalemen
la iy usy
e minologijos
i
y inéjimais.
jy
V.
i
Cela n'es pas
di icile à
comp end e,
en ayan à
l'esp i que
l'obje de la
monog aphie
cons i ue des
a aux de
e minologie,
e ec ués en
Le onie au
cou s des
qua e
de nie s
desim meéius
(nuo m.),
1946
mais
ypaé,
comme
ao pa i
V.
Skujinia,
1961--1990
m.
pendan la
pé iode,
quand elle
même
au o é es
di ec eme-
ju
n iné daly é.
Li e a ii os
sq aie
pamine a
i
12
lie u iy
kalbininky
da by bei
leidiniy isy
sq ase
(4,5%
minimy
da by), ce
qui es
K.
Gai enio,
J.
Klima i-
Giaus k .
i
a icles,
A.
Kaulakienés,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago k .
i
dise acijy
au o e e a ai.
D'ailleu s,
Li u isque
publié
A.
Kaulakienés.
,,Sudu iniai
e iniai
s aipsnis
lie u iy
poli echnikos
e minijoje*,
ma y , pe
aida
li e a ii os
sq a8q
j
j ay as
usi8kai.
Sia p oga
u bu
au di e
que
e iniy
doymas
consomma-
ion es un
i
i8
y
negausiy
klausimy,
depuis
ku iy son
li ege
V.
Skujinia
appa aibojo
(p.
130-131),
zinoma,
sans
comp e
y, qui
i
n'on pas
Sios
monog aphie
obje ( e mi-
ny
Va osenos,
e miny
Ques ions
de
o ma ion Zodyny).
Vienu
au eu
li egoje
S ys elia
quel
le u iska
e me es
a
un au e
ai as.
Malheu -
ne
eusemen-
, ils son
ous
bidingi.
Pa yzdaiui, en
p.
130,
pa lan de
galéjima g e in i
ski ingy kalby
e minus bei,
pa ie, men ionné
la iy p ieSdelio
désui ance a ec
usy p ieSdéliu
jy
o6eslie u iy mu-
(a ma oSana
o6esno aumsanne
nuplaukinimas k .),
adiau un el
nu a ojimen
dans la
e minologie
le u iy es
i
depuis long emps
pas considé é
comme exemplai e
—
de langue a i me
—
que angly
i
designe , la iy
designe s, usy
wuanuep lie u iai
a ojai
b aioZiojas
ins ead o
usyp eaunx
88
suje ,
p.
166
i
( emiamasi
A.
Kaulakienés
moksly
candida o
dise acijos
au o e e a u,
mais là
Il s'agi de
pasiliamg
u ilise nom
du
disposi i ).
Apsk i a
g e inimy
su
dans
d'au es
langues
dans le li e,
où au ,
n'é i e pas,
bien
i
ne
o
au o és
siek a.
Son bu a é é
donne
synch oninj
idinj pacios
la iy
e minologie
baklés plé os
image, ce bien
ai e
i
i
V.
Skujinias
li e
aimen
con enuin-
ga,
cons i ue
i
p ogy
paciam le
lec eu jui
mas y i,
consids y-
i,
su
ensemble
au o e
sp es i
a
neaiSkius jusqu
Siol
insu isamme-
n is e us
ques ions de
e minologie,
pa ois
pasigin y.
i
Au o e isu ès
suje iska,
ne usciaZodZiauja,
sageba glaus ai
dés y i men is
iska paaiskin i.
i
La e minologie
i
du langage
scien i ique
exigimy
monog aphie
se espec e
p écisémen .
Kad bii y
appa ajjiau
e
comp ensami-
e, ce ains
suje s donn
enco e des
schémas
i
(specialosios
lexicoko
pa i ionne-
men , du
communjo
langue
Zodyno
i
ela ion de
e minologie
i
k . ).
Skai an
li e,
susida é
jspiidis,
que
kalbinés
sanda os
a Z ilgiu
la iy
e minija
ko
ge o
nemazai
di è e du
lie u iy
e minijos.
Dalis la iy
e miny
appa aosi
ge okai
sudé ingesnés
is ai8kos,
pa oje
jy
Zodziy
junginiai Zodziy junginiai Zodziy junginiai Zodziy junginiai Zodziy junginiai
(sudé iniai
e minai)
acil okes
é iami
di iniais.
Ne
un cas els
di iniai lie u iy
kalboje bi y
simplemen
nejamanomi que
e , exempleziui,
la même
e minologie des
e mes
de iskop e mins
,,b ikSneli-
nis
(a ec
b akSneliu
asomas)
e me",
hyb id e mins
,,hyb idinis e meis,
inicialsalik enis,,san -
ampa,
salik en e mins,,sudu-
inis e meis,
s upinajumsalik enis
,su auk inis
Zodis, ampinys",
e mina
con ex enea ka iba
,, e mino
indépendance du
con ex e,
e mininda inajums
, e minas da inys",
e minda inaSana_, e miny
da yba", e minelemen s
,,sudé iné e me
pa ie,
a dkop e mins
,,sudé inis
e mas*
i
k .
Tokiais ses
polinkiais
la iy
e minija
se a
panaSesne
okiediy,
j
0ne
a imiausiy
j
giminaigiy
lie u iy
e minija.
I kai lesquels
ques ions de
héo ie la iy
e minologijoje
au emen
comp endamis.
Te miny
da ybos
biidais,
be
i
nous
jp as y
mo ologiniy
Zodziy
da ybos
bidy
(p iesagy,
galiiniy,
p èsSdéliy
i
di iniy
da ybos),
V.
Skujinia
emps
i
kon e sion
(Zodziy o my
a
pe éjima ki a
jezika dali,
j
e minologijoje
pap as ai
sudaik a a déjima
subiid a déjima),
sepa a cijq
i
(au o é ainsi
appelle
lie u isky
e my
da yboje ou
ne s'applique
a galing, ou
e og adine,
da yba)
apelia y acija
i
(p op i du
nom
pa e s ima
le nom
commun,
exempleziu-
i, Oms oms
—
,*
i
ne omas
89
Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
dans la langue
Li uanienne
neja as a
sé ieusemen
pa le é i su
ac ionmy
nominimy da
di ec emen
daik a a dziy
(aplenkian
eiksmazodj),
i8
ensemble is
dél o
ajou an e
eiksmazodz-
io p e saga,
comme que,
exempleziui,
quel
ciema osana,
ac iongy en -
ie * esas
pada y as
iSul a a s,gy-
en ie ée* i8
ois su%odzio
p e saga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), ou jus
Skoliniy
g ama inimo
(p ide oma
gal inimo), one
kon e sijos-
ku lie u iy
bi y izio
akul a i is
giminéskai bei
daik a a dis,
comme que
ie ak (p 98;
zaga iska
lie u i iai
apple - les
pa icipan s
son des inés
à la langue,
mais ce n'es
pas du
li o al).
Neubejo ina,
que e ingg
li e a eçu
non
seulemen
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
os
a ky ojai,
consomma e-
u s, kalbos
kul i os
da bininkai,
auxquels ja
au o é i
sky é (p. 4, 25),
mais e lui
la iy langue
mokslas ainsi
que
communeji
e mino y a.
Le plus il se a
okiy
app o ondug-
niy sépa i as
langues
e minologies
y inéjimy, le
plus
solideesné,
scien i iques-
esné se a
géné ale
e minologies
héo ie, qui,
be y a ski y
kalby
y inéjimy,
a ody y
comme
di b iniy,
langues i§
Sono
p ime amy
daZ
nesu inkanéiy
a ec ik uoju
kalby elämim,
jy
a osenaim-
y, aisykliy e
e equi iginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
sys èmes,
kalby ySiy,
en iniau e
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
géné alemen
paaiskéja,
que y
eikala imy,
aisykliy jokiu
biidu ne peu
absolu in i.
Te minologij-
a, comme e
elle même
langue, es un
i an ,
qui an
ei8kinys, son
au eimas
même
ema imesnis
uz de
nomb eux
ki y sys ème
de langues
daliy ki img,
en plus,
da an age
dépend de
alingas
Zmoniy
ac i i és.
Tou cela
g aziai oi e
i8 V. Skujinias
li es. Tad le
plaisi du
lec u e,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologij-
os a kymo
p incipus,
pe augo j
dziaugsma del
kaimyny
e minologij-
os i mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
La
physique
li uanien-
ne
ecueille san auky langue
Li ua os izikos
inkinys, don
isdeSim me is
a é é paminé as
p ie§ d ejus
me us', comp e
les iziky ki y
mokslo s i¢iy
specialis y
seulemen
i
ne
en
Li uanie,
i
mais uzsienyje.
Yen les
a icles
imp imés
usy angly
a
USpalis
K.
physikos
inkinio"
is akos//
Physiques
Zinios.
1991.
No.
1.
P.
18-19,
90