TERMINOLO-
GIJA IR
LEIDINIAI
La iy
e minologi-
jas
o denamie-
n o
p incipiosai
Tokio
í ulo bajo
p aei ais
años
Rygoje
isleis a
La ijos
moksly
akademijos
La iy
kalbos
ins i u e
pa ay a
Zinomas
kalbininkés i
e minologi-
jos
specialis és
Valen inos
Skujinios
(Valen ina
Skujina)
monog a i-
ja. 1969 m.
apgynusi
ilologijas
moksly
kandida o
dise acijq
i8 la iy
echnikos
e minologi-
jos
suda imo,
ella oli
nebenuk y-
po desde
la iy
e minologi-
jos y
gene al de
e mino y-
os
klausimy
y inejimo,
jun o muy
mucho
iempo
ali dama y
p ác icos
la iy
e minologi-
jos
o denamie-
n o así en
gene al
abajos
de kul ii os
de lengua.
Tad oda
ijy
desim meG-
iy su
ac i idad
dedicada
la iy
e minologi-
jai y la iy
lengua
kul i ai.
Daug me y
V. Skujinia
di ige
ins i u o
Te minolog-
ía y cul o
de la lengua
g upei, a,
como i8
Sono odos,
gan ac i os
de la
Academia
La ijas
moksly de
Te minolog-
ía
comisiones
cien í icin-
és
sek e o és
debe es.
Nuodugnus
de muchos
eo iniy y
p aciniy
e minolog-
ías
cues ionimy
iSg ildenim-
as en
abundan es
au o és
cien í icos
publicacion-
es
(s ac os,
a ículos,
cien í icos
in o mesS-
menes y k .)
y didZiulé
expe iencia
de abajo
p ác ico y
desc end i-
n a,,La iy
e minologi-
jas
ges ionami-
en o
p incipy*
lib ogo'.
Monog a-
ías
j ade
paaiscin-
a, qué es
el
é mino,
quie más
impo a-
n es
equisi -
os le
le án,
mes as
Z ilgsnis
j la iy
e minol-
ogías y
su
o denam-
ien o
p incipy
his o ia,
papasak-
o a,
como
aSy as
Sis
eikalas.
Sa o
expe im-
en ima V.
Skujinia
sakosi
jgijusi,
pa icip-
udando
ace ca
de 900
j ai iy
e minol-
ogijas
komisijy
posédziy,
analizuo-
dama
ace ca
de 200
iiks an-
éiy
j ai iau-
siy¢ s i
zodiy
e miny,
conside -
s y y
uose
posédziu-
ose o
public y
e miny-
ynuose. I8
del o al
como
abajo
Sal iniai
su a8y i
31
e miny
Zodynas,
58
e miny
biule eni-
ai y 27 k .
leidiniai.
Eso e
g indzia-
mos
abajo
i8 ados.
Be, puede
deci se,
uni e so-
amen e
ip as y e
p ipazin-
y dalyky,
ya i éia
au o és
pasaki a
Sis as
nujai.
Po
ejemplo,
en la
a8cia de
los
equisi -
os que se
plan ean
a los
é mino-
s, la
misma
dis ingue
exigencia
de
mononim-
ismo,
como
apésybe
sinonimi-
smo (p.
13). Es
e dad, el
mismo
equisi o
sq okas
eika i '
Skujina
V.
La iesu
e minol-
ogijas
izs ides p incipi. --Riga: Zind ne, 1993. 225 Ipp.
87
un
é mino
(p incipio
,. iena
sa oka uno
—
e minas")
es iejo,
aciau
glaus ai
uno
Zodziu
sugebéjo
jj
iS eiks i
V.
Skujinia
bene
p ime oji
P incipal
con enido del
abajo
iSdes y as
ijuose
cap iuose
~
idiniai kalbos
p incipai,
kalby ySiy
p incipai
nonalbiniai
p incipai. En
i
gene al
monog a ía
biidingas
g iez as
nuoseklus
planingumas,
i
posky ie
odos
i a dijami
Zodziu
aspec o as.
Lenguas
In e nas
(in aling is iniai)
p incipios
(a los
cuales en
el lib o
p incipal-
men e dedicada espacio,
p.
29-127)
examinéjami
lexicos,
semán icas,
onologías,
mo ologías,
Zodziy
da ybos
sin aksés
i
a Z ilgiu,
kalby ySiy
(in e ling is iniai,
p.
128—184)
p incipios
—
en ekalbiniu
( e miny
p es inimo-
si), al más
ce cano
ySio idioma
i
egional
a z ilgiu,
sólo no
hablbinie
(eks aling is iniai,
p.
185-197)
p incipios
apZ elg i según
de e min us
au o és
o iginalmen e
asignados
p incipios
cien í ica,
cien í ico
—
o denamien o,
specialis y
kalbininky
colabo ación,
i
e mide inimo,
sociedades de ida
y his o ia de
ny
in o mación.
Knygoje
g ildenami, en
gene al iman ,
bemaz odos
i
impo an es los
e minologías
eo ía de la
p ác ica
cues iones, unos
placiau, o os
es eu iau.
S a s ydama,
da ydama is adas,
Skujinia
p incipalmen e se
i
basa la iy usy
e minologías
y inéjimais.
jy
V.
i
Es o no es
di ícil de
en ende ,
eniendo en
cuen a que el
obje o de la
monog a ía
cons i uye
abajos de
e minología,
ealizados en
Le onia
du an e los
úl imos cua is
desim meéus
(nuo m.),
1946
pe o
ypaé,
como ao
pa i
V.
Skujinia, en
1961--1990
m.
el pe íodo,
cuando la
misma
au o é es
di ec ame-
n einé
ju
daly é.
Li e a ii os
sq aie
pamine a
i
12
lie u iy
kalbininky
da by bei
leidiniy isy
sq ase
(4,5%
minimy
da by), es
deci
K.
Gai enio,
J.
Klima i-
Giaus k .
i
a ículos,
A.
Kaulakienés,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago k .
i
dise acijy
au o e e a ai.
Bje,
Li u iski
publicado
A.
Kaulakienés.
,,Sudu iniai
e iniai
s aipsnis
lie u iy
poli echnikos
e minijoje*,
ma y , pe
klaida
li e a ii os
sq a8q
j
j ay as
usi8kai.
Sia opga
u bu ale
deci que
e iniy
doymas
consumo es
uno
i
i8
y
negausiy
klausimy,
desde
ku iy su
lib oje
V.
Skujinia
apa ebojo
(p.
130-131),
zinoma, sin
con a y,
que no
ue on
i
Sios
monog a ía
obje o
( e mi-
ny
Va osenos,
e miny
Cues ion-
es de
compilación Zodyny).
Vienu en
o ou
lib oje
S ys elia
koks
lie u iska
é mino es
a
o o
acas.
Desa o -
ne
unadam-
en e,
odos
ellos son bidingi.
Pa yzdai,
p.
130,
hablando de
galéjima g e in i
ski ingy kalby
e minus bei,
pa e, menciona
la iy p ieSdelio
a e ición con
usy p ieSdéliu
jy
o6eslie u iy mu-
(a ma oSana
o6esno aumsanne
nuplaukinimas k .),
adiau al
nu a ojamien o
usu iy
e minologijoje
hace mucho
i
iempo no se
conside a
ejempla de la
—
lengua a i ma que
—
angly designe ,
i
la iy designe s,
usy wuanuep
lie u iai a oja
b aiZyojas
ins ead de
sep eaunx
88
obje oku,
p.
166
i
( emiamasi
A.
Kaulakienés
moksly
kandida o
dise ación
au o e e a u,
pe o allí
Se habla de
no
ap opiamg
usa
nomb e del
disposi i o).
Apsk i a
g e inimy
su
en o os
idiomas en el
lib o, donde
se necesi a,
no e i ada,
aunque
i
ne
o
au o és
siek a.
Su obje i o
ue da
sinch oninj
idinj pacios
la iy
e minologías
baklés plé os
imagen, es o
bien hei ada
i
i
V.
Skujinios
lib o
ealmen e
u ininga,
cons i u-
ye p ogy
i
paciam
lei ya oj-
ui mas i i,
a s y i,
jun o
au o e
su
sp es i
neaiSkius
has a
a
Siol
insu icien em-
en e is i us
cues iones de
e minología,
algunas
pasigin¢i i.
i
Au o e isu muy
dalykiska,
ne usciaZodZiauja,
sageba glaus ai
dés y i men is
iska paaiskin i.
i
La
i
e minología
del lenguaje
cien í ico
equisi oimy en
monog a ía
obse anse
exac amen e.
Kad bii y
mani idzía y
en endamía,
algunas cosas
da aún
esquemas
i
(specialosos
lexicón de
dis ibución,
comúnjo de
lengua
Zodyno
i
e minologías
elaciónis k . ).
i
Skai an
lib o,
susida é
jspiidis,
que
kalbinés
sanda os
a Z ilgiu
la iy
e minija
ko
ge o
nemazai
di e encia
del lie u iy
e minijos.
Dalis la iy
e miny
apa ece
ge okai
sudé ingesnés
is ai8kos,
habboje
jy
Zodziy
junginiai Zodziy junginiai Zodziy junginiai Zodziy junginiai Zodziy junginiai
(sudé iniai
e minai)
lig okas
cambian
di iniais.
Ne
un caso ales
di iniai lie u iy
kalboje bi y
simplemen e
nejamanomi, que
y, ejemziui, la
misma
e minologías
e mininai
de iskop e mins
,,b ikSneli-
nis
(con
b akSneliu
asomas)
é mino",
hib id e mins
,,hib idinis e mias,
inicialsalik enis,,san -
ampa,
salik en e mins,,sudu-
inis e mas,
s upinajumsalik enis
,su auk inis
Zodis, ampinys",
e mina
con ex onea ka iba
,, e mino
independencia de
con ex o,
e mininda inajums
, e minas da inys",
e minda inaSana_, e miny
da yba", e minelemen s
,,sudé iné pa e
é mino,
a dkop e mins
,,sudé inis
e minas*
i
k .
Tokiais sus
polinkiais
la iy
e minija
se á
panaSesne
okiediy,
j
0ne
a imiausiy
j
giminaigiy
lie u iy
e minija.
I kai cuales
cues ións de la
eo ía la iy
e minologijoje
di e en e
en endidos.
Te miny
da ybos
biidais,
be
i
nos jp as y
mo ologiniy
Zodziy
da ybos
bidy
(p iesagy,
galiiniy,
p ieSdéliy
i
di iniy
da ybos),
V.
Skujinia
iempo
i
kon e sía
(Zodziy o my
a
pe éjima ki a
jezika dali,
j
e minologijoje
pap as ai
sudaik a a déjima
subiid a déjima),
sepa a cijq
i
(au o é así
llama
lie u isky
e my
da yboje en
absolu o se
aplica a galing,
o
e og adine,
da yba)
apelia y acija
i
(pu egnom-
b e
pa e s ima
del nomb e
común,
ejemziui,
Oms oms
—
,*
i
ne omas
89
Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
Li uiy
dialo y oje
nejabas a
se ios ai
habla é i
sob e
acciones
nomb inimy
da
di ec amen e
daik a a dziy
i8
(aplenkian
eiksmazodj),
jun o is
dél o añedan
y
eiksmazodz-
io p eesaga,
como que,
ejemziui, cual
ciema osana,
ac iongy en -
ie * esas
pada y as
iSul a a s,
gy en ie ée*
i8 eces su
su%odzio
p eesaga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), o ik
skoliniy
g ama inimo
(p ide oma),
one kon e siy
gal u izi bi y
bidi izio
akul a i is
gimineskai bei
daik a a dis,
como que
ie ak (p 98;
zaga is
zagai i iai
aplie u izi -
pa a los
pa icipan es
lingüís icos,
pe o es o no
es Li huiyen).
Neabejo ina,
que e ingg
lib o ecibió
no sólo
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
os
a ky ojai,
usua ios,
kalbos
kul i os
da bininkai, a
quienes ja
au o é i
sky é (p. 4, 25),
pe o y mismo
la iy kalbos
mokslas bei
bend oji
e mino y a.
Cuan o más
se á okiy
p o undugniy
e minologí-
as sepa idas
y inéjimy,
an o
o alesné,
cien í icesné
se á comúnji
e minologí-
as eo ia,
ku i, be y
a ski y kalby
y inéjimy,
a ody y
como
di b iniy,
lenguaoms i§
Sono
p ime amy
daZ
nesu inkanéiy
wi h ik uoju
kalby
eikala ima,
jy
a osenaim-
y, aisykliy y
eiginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
sis emas,
kalby ySiy,
inalmen e y
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
pap as ai
paaiskéja,
que y
eikala imy,
aisykliy jokiu
biidu no puede
absoliu in i.
Te minologij-
a, como y la
misma lengua,
es un i o,
ca ian e
ei8kinys, su
o oimas
incluso
obse imes
uz muchos
ki y sis ema
de lenguaje
daliy ki img,
además de
eso, más
depende de
alingas
Zmoniy
ac i idades.
Todo es o
g azía e se
y i8 V.
Skujinias
lib os. Tad
place de
lec u a,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologí-
as a eglo de
p incipios,
pe augo j
dziaugsma del
kaimyny
e minologí-
as y mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
El
conjun o
de ísica
li uana
san auky kalba
Li ua os isikos
inkinys, cuyo
isdeSim me is
ue paminé as
p ie§ d ejus
me us', cuen a
isiky ki y
mokslo s i¢iy
specialis y sólo
i
ne
Li uania,
pe o
i
uzsienyje.
Y en ella los
a ículos
se imp imen
usy angly
a
USpalis
K.
ísico de
Li uania"
deseos//
Físicos
Zinios.
1991.
No.
1.
P.
18-19,
90