Prof. J. Dagys (1906.X.11 – 1993.I.31)

JUOS ATSIMINSIME Prof. J. Dagys (1906.X.11 — 1993.1.31) Pernai, sulaukes 86 mety, miré jzymus botanikas, habilituotas daktaras, profesorius, Moksly akademijos narys korespondentas Jonas Dagys Jo tyringjimy objektas buvo labai platus: augaly fiziologija ir morfologija, mieliy augima skatinanéios medziagos, fitoncidai, Baltijos pajiirio augaly ekologija, Lietuvos botanikos istorija, augaly aSarojimas, vitaminy mikroelementy jtaka fermenty aktyvumui, chlorofilo kiekiui ir fotosintezés intensyvumui augaly lapuose. J. Dagys — profesoriy K. Regelio ir L. Vailionio mokinys — para8é svarbiy biologijos mokslo darby, daug dirbo rengdamas botanikos specialistus, be to, paraSé vadoveliy aukStosioms mokykloms, populiariy knygeliy, daug recenzavo, redagavo ,,Lietuviskq botanikos Zodyng" (1938, d.1), ,,Botanikos terminy Zodyna* (1965), ,,Lietuvos TSR flora‘ (1959 —1980, 6 t.) ir kt. leidinius. J. Dagio, kaip mokslininko ir pedagogo, indélis j Lietuvos mokslq svarbus ne tik botanikai, bet ir terminologijai. Profesorius ypa¢ daug démesio skyré lietuviy botanikos terminijai. Ilgus metus jis buvo Botanikos Zodyno komisijos narys (prieS kara), 0 véliau ir jos pirmininkas, Terminologijos tarybos prie Moksly akademijos prezidiumo narys. Pastangas tobulinti mokslo kalbq liudija ne tik jo redaguoti botanikos terminy Zodynai, bet ir straipsniai, vadovéliy recenzijos, laiskai. Pagerbdami Profesoriy, pateikiame keletg i8trauky apie botanikos terminijg i8 jo straipsniy (kalba netaisyta). JG. Ragyti mokslinius darbus be terminijos nejmanoma, o iki PabréZos botanikos terminais lietuviy kalba niekas nesirapino. Tad visai suprantamas J. Pabrézos nusiskundimas ,,Taisliuje“ ({2], p.9): ,,Bet oi, kaip tai vargus daiktas i8duoti tokj vaikalg tokioje kalboje, kurioje niekas i8 Zemaitiy lig Siol ané mislyti nepamislijo tame daigte ra’yti!" <-> »Taislius nis“ néra skirtas platiems visuomenés sluoksniams, 0 zemaitiai inkai ir dabar tos knygos nesuprasty, nekalbant jau apie any laiky baudziauninkus. Tai yra specialus, grynai mokslinis, o ne mokslo populiarinimo veikalas; jis galéjo tikti vadovu aukétajai mokyklai. wal Antra j2angos dalis pavadinta ,,Apie taisliy ir auguminyCinius rei8kius* (,,Apie sistema ir botaninius terminus“). Pirmame perskyrime pateikiama Lingjaus augaly sistema, truputj papildyta pagal K. Sprengel}. Taksonominiams vienetams vartojami tokie terminai: gauja (classis), réda (ordo), veislé (genus), skirtis (species) ir atmaina (varietas). Dabar vadinama kitaip: klasé, eilé, gentis, ragis ir varietetas. Veislé lietuviy, kalba rei8kia visai kq kita — tai Zmogaus selekcijos biidu iSvesta atmaina. Skirtis gal bit ir tinkamas terminas ri8iai vadinti, nes prekyboje riis turi kita prasme. J. Pabrézos gyvenimas ir darbai// Jurgis PabréZa (1771--1849). V., 1972. P. 15--16. Kai kurie vaizdingi PabréZos pasiiilyti terminai iki Siol iSliko botanikos Zodyne, pvz.: paziedis (bracteae), purka (stigma), rinkinys (annulus), terlytélé (cyphella), ankStara (siliqua), ankStarélé (silicula), aukSlys (utriculus) ir kt. Kauno universiteto Botanikos katedros déstytojai maZdaug, iki 1930 m. ir esmines Ziedo dalis vadino, sekdami PabréZa, motelémis (piesteles) ir vyrukais (kuokelius), taéiau dél ty terminy antropomorfizmo paskui nuo jy buvo atsisakyta. PabréZos raStuose yra ir daugiau tokiy antropomorfizmy, pvz., liezuvis (ligula), strajus (anthera). Ten pat. P. 18. Apskritai, kun. Fedoraviéiaus darbe naujy augaly vardy yra gausybé, bet jie turi daugiau istorinés vertés, yra ry8kus pavyzdys ty laiky mokslinei literatdrai trakstamyjy Zodziy darybai pavaizduoti. Taip j juos Zidri Lietuviy Kalbos Zodyno redakcija, taip pat pazitiréjo ir Siais metais iSeinanéio Lietuvisko Botanikos Zodyno redaktorius, jtraukdamas j §] Zodyng is Fedoraviéiaus rankraScio tik genéiy vardus, kaip sinonimus. Nevyke polonizmai visai nebuvo jtraukti. Bet anais laikais, kai lietuviy literatiira buvo tokia skurdi ir kalba barbarizmais uztersta, Fedoraviciaus augahy vardynas reikia laikyti daug ripestingo darbo pareikalavusiu ir neblogai atliktu kiriniu. Keistoka, kad kun, Fedora viéius, nors buves pazjstamas su kun. A, PabréZa, net i8 jo herbarinés medziagos gavgs, betgi nieko i PabréZos nomenklatiiros ir terminologijos néra pasiskolings. Jei kai kurie vardai ir sutampa, tai tik todél, kad jie visoje Lietuvoje yra prasiplating arba imti i8 abiejy autoriy naudoto K. G. Hagen’o veikalo ,,Preussens Pflanzen“, Nors formos atZvilgiu abiejy autoriy vardynai yra panasiis, mat, abu daryti Linnejaus sistemos prisilaikant Tik A. Pabrézos vardyne maziau svetimybiy Kun. Juozapas Fedoravicius — IlukStos ir Zarasy kra8to floristas: (1776-1860) // Gamta. 1938. Nr. 3. P. 181 Apibendrindamas prof. Vailionio mokslinj darba ir jo nuopelnus, norééiau dar pabrézti, kad jis buvo tipingas lietuvis mokslininkas, lietuviy kultiros kéléjas. Jau minéjau, kad darbo temy pasirinkime jam lietuviskumas turéjo lemiamos reiksmés. Lygiai taip pat ir formos atzvilgiu profesorius stengési biti ir likti pavyzdingu lietuviu. Savo darbus jis spausdino tik lietuviskuose mokslo zurnaluose, nors dél tos prieZasties jo darbai taip ir liko tarptautinés spaudos maZai tepastebeti Tiesa, jis priklausé dviems Vakary Europos botaniky draugijoms: Société Botanique de France ir Deutsche Botanische Gesellschaft; bet tas priklausymas buvo visai pasyvus, nes tiek Siy draugijy nariy suvaziavimuose profesorius nedalyvavo, tiek jy leidziamuose Zumaluose néra rales. Bet Lietuvos botaniky aktualijos jam visuomet riipéjo. Pirmiausia dideliu atsidéjimu profesorius ripinosi sukurti ir sunormuoti tinkama lietuvi8kq botanikos nomenklatiira ir terminologija. Tai prof. Vailionio pastangomis 1926 m. buvo suorganizuota Liet. Botanikos Zodyno Komisija minétam reikalui, nors iniciatyva, paties profesoriaus teigimu, iSéjusi ig dr. K. Griniaus. Be prof. Vailionio rapestiy Komisijos darbas nebaty tiek igsipletes ir taip sparciai éjes, kaip kad i8 tikryjy buvo. Prof. Vailionis buvo visa sielg jdéjes Botanikos Zodyno kirimui: pats rinko medziaga, kvieté bendradarbius, i8 savo lé8y apmokédavo su medziagos rinkimu suri8tas iSlaidas, mane, savo asistenta, jpareigojo atlikinéti redakcinj darba, bet ir pats kiekvienu momentu buvo nuosirdziu pataréju redakciniame darbe. Ir galy gale jis tq didziulj darbq apvainikavo, iSleisdamas savo léSomis Liet. Botanikos Zodyno I dalj. Tiesa, tuo jis uzsitrauké sau ir savo Seimai sunkig skolq. Bet uZtat Siuo kariniu prof. Vailionis jamZino savo varda Lietuvos botanikos istorijoj, nes Sis veikalas, apimas ne tik nomenklatiira; bet ir augaly geografinj bei ekologinj prasiplatinima, jy reikime ir taikyma Zemés tkio, medicinos ar kitokiems reikalams, tarnaus dar bent kelioms Lietuvos gamtininky kartoms. Sio Zodyno B paruosime prof. Vailionis buvo labai sumanus naujadary sugalvotojas, kur triko augaly vardy, i§ gyvosios kalbos surinkty. Tuo tarpu kai kiti Zodyno Komisijos nariai dazZnai buvo linke liaudies kalboje neturintiems vardo augalams palikti lotyni8kajj, prisegus tik lietuvi8kq galing, prof. Vailionis su Sia paskutine iSeitimi sutikdavo tik kraStutinés bédos atveju, kai nieko tinkamo nepavykdavo i8galvoti. Tad prof. Vailionis yra padovanojgs misy Zodynui daugelj vykusiy augaly vardy, kaip marazolé (Tunica prolifera), puikiinas (Mimulus guttatus), Siaudenis (Anthericum ramosum) ir kt. Ir augaly anatomijos terminologijoj prof. Vailionis uzsispyres gyné kai kuriuos lietuvi8kus terminus, pav., akelé, nesutikdamas vartoti kity biology jprasta cele. Labai gaila, kad jis nebegalés bendradarbiauti sio Zodyno II dalies (augaly anatomijos, morfologijos ir fiziologijos terminy) paruogime — Gia jo kirybai biity buvusi dar platesné dirva Liudas Vailionis (1886-1939) // Gamta. 1939. Nr.3. P. 194~195. Kalbant apie mikroorganizmus, kurie mokiniui visiskai naujo pasaulio atstovai, bitinai reikia platesniy aprasymy ir pieSiniy. <...> Beje, Volvox ir Ulothrix pieSiniai apversti ir sukeisti. Siems mikroorganizmams reikejo ir lietuvi8ky vardy sugalvoti arba vyresniyjy kolegy pasiklausti, ar bent lietuviska transkripcijg duoti: kaip gi I kl. mokinys iStars 20dj Vaucheria? A. Jakuéionis. Gamtos vadovélis I reformuotai klasei. K., 1936. 110 p. — Ree.: J. Dagys: [Be pavadinimo] // Gamta. 1937. Nr. 2. P. 121. Parengé Jolanta GAIVENYTE Prof. L. Mulevitius ir istorijos terminija 1993 m. pavasarj, prieS pat 8v. Velykas, miré jzymus Lietuvos istorikas — prof. habil. dr. L. Mulevigius. I8éjo garbus ir labai doras zmogus | Hado Salj, kur, poeto A. Zukausko Zodziais tariant, ,jau nieks neprasides ir niekas nesibaigs“... 74