J.
BALCIKONIS
APIE
TERMINOLOGIJA
1995
m.
ko o
25
d.
sukako
110
me y
nuo
p o eso iaus
Juozo
Bal ikonio
gimimo.
J.
Baléikonis
—
ienas
Zymiausiy
Lie u os
kalbininky,
gynes
i
puo-
selejgs
lie u iy
kalba.
Da
s udijuodamas
Pe e bu go
uni e si e e,
jis
ilgai
negaléjo
apsisp ¢s i,
kam
labiau
a sidé i
—
kalbos
mokslui,
au osakai
a
e imams!.
Visose
Siose
s i yse
J.
Baléikonis
paliko
zenkly
pedsaka.
PaZin is
i
da bas
su
J.
Jablonskiu
i
K.
Baga
paska-
ino
jj
im is
kalbos
ugdymo
i
y inéjimo
da bo.
J.
Baléikonis
bu o
nuoseklus
i
iS ikimas
J.
Jablonskio
éméjas,
esé
jo
p adé a
da ba
i
adicijas.
1930
m.
paski as
"Lie u iy
kalbos
Zodyno"
edak o iumi,
jis
ke u is
deSim medius
gsé
K.
Biigos
p adé a
da ba.
RySkis
p o e-
so iaus
nuopelnai
onomas ikai,
daug
démesio
jis
sky é
kalbos
p aei-
Giai,
jos
paminklams.
J.
Balcikonis
—
daugelio
Lie u os
kalbininky
moky ojas.
S a bus
i
e ingas
J.
Baléikonio
jnaSas
j
lie u iy
kalbos
kul ii os
eo ijq
i
p ak ikg.
Jo
palikimas
apima
isas
s a biausias
bend inés
kalbos
a ojimo
s i is*.
P o eso ius
nebu o
didelis
naujo iy
Salinin-
kas,
jis
kick
konse a y iai
i
a kakliai
gyné
sa o
nuomong,
isu
i
isada
agino
em is
Zmoniy
kalba,
bu o
puikus
liaudies
kalbos
mo-
ko as.
J.
Bal ikonis
nemégo
di b iniy
i
ne ykusios
da ybos
Zodziy,
ju
ie oje
bu o
linkgs
ge iau
a o i
skolin us
ZodZius.
1925
m.
s aips-
nyje
"Del
e minologijos
komisijos
da bo"
aSé:
"kal i
e minus
o-
kiems
Zodziams,
kaip
geog a ija,
is o ija,
geome ija,
igonome i-
ja,
geologija
i
. .
laikau
u8ciu
da bu
—
juk
niekas,
ne
pa ys
e mi-
nologai,
jy
ne a os,
mano
nuomone,
okie
naujada ai kalba
labiau
pagadin y,
kaip
pa aisy y"’.
‘pu
pkis
A,
M
aZiulis
V.
Juozas
Baléikonis
//
Bal ikonis
J.
Rink iniai
as ai.
V.,
1978.
T.
1.
*Keinys
S.J.
Bald
ikonio
kalbos
mokslo
dalykai
//
Kalbos
kul ii a.
1985,
Sas.
48.
P.
10.
>Baléikonis
J.
Dél
Te minologijos
Komisijos
da bo
//
Baléikonis
J,
Rink iniai
a8 ai.
V.,
1978.
T.
1.
P.
46,
66
J.
Baléikonio
s aipsniai
y a
jdomis
i
daba ,
juose
ben
kiek
a-
Soma
i
apie
daba ies
e minologijos
da bui
ak ualius
dalykus.
Zc-
miau
pa eikiame
J.
Baléikonio
mindiy
e minologijos
klausimais.
Naujy
Zodziy
da ymas,
p adé as
pi myjy
a’y ojy,
éjo
nesus oda-
mas
pe
isa
laikg
i
ebeina
ligSiol.
IS
a8y ojy,
pasizyméjusiy
nauja-
da y
gausumu,
p ie¥
pa
"AuS os"
laikus
bus
Daukan as.
Sa o
aS ais
jis
lie é
labai
j ai ias
kul ii os
gy enimo
s i is
i
kiek ienoj
s i y
pali-
ko nemaza
kiekj
naujada y.
Sakysim,
ap a’inédamas
ka us,
jis
bus
da es
bene
isa
ka o
e minologijg.
"AuS os"
i
kiek
élesni
asy o-
jai,
ku ic
ypaé
ipinosi
kalbos
g ynumu,
naujoms
sq okoms
eiks i,
ba ba izmams
pakeis i
di bosi
labai
daug
naujad y.
18
isy
o
laiko
a’y ojy
dugiausia
bus
nusipelngs
Jablonskis,
p isidéjes
be eik
p ic
isy
musy
mokslo
i
p ak ikos
gy enimo
s igiy
e minologijy
suda y-
mo.
Siandien
nuolal
a ojame
nujada us,
su
ku iais
mes
aip
susigy-
enome,
jog
mums
odosi,
kad
jie
gy iausi
ZodZiai,
kad
dél
jy
nicka-
dos
nickam
ne eikéjo
suk i
gal os.
S ai
keli
okie
Zodziai:
deg ukas,
akiniai,
laik as is,
aukinys,
s iedinys,
mokykla.
Vadinasi,
kal iniai
ZodZiai,
isokie
e minai,
jeina
|
misy
kasdie-
ng
kalba,
pasida o
jos
nebea ski iamoji
dalis.
Jy
y a
daug.
Be
ku
kas
daugiau
u im
e miny
i§
pacios
gy osios
kalbos,
a neSusios
mums
juos
iS
seny
seno es.
Paimkim
[...]
Zemés
kio
j ankius
a kly,
ake-
Cias,
a us
a ba
lai us,
inklus,
Zmoniy
apda us,
algymus
—
kick
en
e miny
i
kaip
g aZiai
kalbos
suda y y!
A ba
paimkim
pa ies
Zmo-
gaus
king,
gy ulj
a
pauks j
—
kick
en
asim
ana omijos
a
iziologi-
jos
e miny.
Geog a ijos
e miny
galima
gau i
i
zmoniy,
gy enanciy
p ie
upiy,
eZe y,
j i os,
kalny
i
. .
Gy osios
kalbos
e miny
sq asq
galima
be eik
neap éZiamai
padidin i
p idéjus
gy uliy,
paukSéiy,
Zu-
u,
abzdziy
i
augaly
a dus.
Tokiu
biidu
kal iniy
e miny
skaidius
p ie’
gy osios
kalbos
e minus
a odo
labai
menkas.
Maia
o,
gy o-
sios
kalbos
e minai,
iSéj¢
iesiog
i8
misy
gal ojimo
d asios,
one
padi b i
nusiZi i éjus
j
s e imos
kalbos
ku palj,
y a
mums
sup an a-
67
mesni
i
aiSkesni.
Todél
sup an ama,
kodél
didele
daugybg
naujada-
Tu
kalba,
pa a ojusi
kiek
laiko,
a me a.
I8
o
iSeina
mums
pamoky-
mas,
kad
da an is
e mina,
pi miausia
eikia
pasizidi c i
j
gy ajq
kal-
ba,
a
en
ne asime
inkamo
Zodzio,
1939
m.
Musy
kalba
i
e minologija
//Baléikonis
J.
Rink iniai
as ai.
V.,
1978.
T.
1.
P.
164.
Ka ais
kas
k eipiasi
j
lie u iy
kalbos
Zodyno
edakcija,
no éd-
amas
gauli
e miny
ku iam
no s
mokslo
eikalui.
DaZnai
edakcija
negali
pa enkin i
o
no o.
Zodyno
edakcija
ik
enka
Zod ius
i
dés-
o
pa aidiui.
Ta p
jos
inkiniy,
Zinoma,
y a
nemaZa
i
e miny,
i8
ku iy
ieni
y a
eikalingi
j ai ioms
mokslo
Sakoms,
ki i
—Siaip
gy e-
nimo
eikalams.
Daugumas
l e miny
y a
kal iniai,
be
ne iks a
i
gy y,
paim y
i§
liaudies
kalbos.
Tie
e minai
pasizymi
aiSkumu
i
ikslumu.
Liaudies
kalboj
y a
daug
daugiau
e miny,
negu
ilas
is
musy
gal oja
—
ne
ik
kasdienio
gy enimo,
be
i
is
mokslo
s i ies.
Ypaé
nemaza
e miny
galeé y
as i
ie
mokslai,
ku ie
labiau
liecia
liaudies
gy enima,
sakysim,
medicina,
eisé
i
ag onomija.
1946
m.
Rinkime
gy ajq
e minologijg
//
Baléikonis
J.
Rink iniai
a8 ai.
V.,
1978.
T.
1. P.
194.
Misy
kalba
daug
u ingesné,
negu
kas
gal
mano.
Ve a
daugiau
ja
susi dpin i,
e a
ink i
ZodZius.
Ve a
ink i
ne
ik
moky ojams,
be
i
gydy ojams,
eisininkams,
ag onomams,
ma ema ikams
i
i-
siems,
kas
ik
susidu ia
su
liaudim.
Ten
didZiausi
miisy
kalbos
u ai,
i§
en
galim
be
ko
ki o
p isi ink i
gy os,
g azios
e minologijos.
Ten
pa .
P.
195,
Pa engé
Jolan a
GAIVENYTE
68