J. Balčikonis apie terminologiją

J. BALCIKONIS APIE TERMINOLOGIJA 1995 m. ko o 25 d. sukako 110 me y nuo p o eso iaus Juozo Bal ikonio gimimo. J. Baléikonis — ienas Zymiausiy Lie u os kalbininky, gynes i puo- selejgs lie u iy kalba. Da s udijuodamas Pe e bu go uni e si e e, jis ilgai negaléjo apsisp ¢s i, kam labiau a sidé i — kalbos mokslui, au osakai a e imams!. Visose Siose s i yse J. Baléikonis paliko zenkly pedsaka. PaZin is i da bas su J. Jablonskiu i K. Baga paska- ino jj im is kalbos ugdymo i y inéjimo da bo. J. Baléikonis bu o nuoseklus i iS ikimas J. Jablonskio éméjas, esé jo p adé a da ba i adicijas. 1930 m. paski as "Lie u iy kalbos Zodyno" edak o iumi, jis ke u is deSim medius gsé K. Biigos p adé a da ba. RySkis p o e- so iaus nuopelnai onomas ikai, daug démesio jis sky é kalbos p aei- Giai, jos paminklams. J. Balcikonis — daugelio Lie u os kalbininky moky ojas. S a bus i e ingas J. Baléikonio jnaSas j lie u iy kalbos kul ii os eo ijq i p ak ikg. Jo palikimas apima isas s a biausias bend inés kalbos a ojimo s i is*. P o eso ius nebu o didelis naujo iy Salinin- kas, jis kick konse a y iai i a kakliai gyné sa o nuomong, isu i isada agino em is Zmoniy kalba, bu o puikus liaudies kalbos mo- ko as. J. Bal ikonis nemégo di b iniy i ne ykusios da ybos Zodziy, ju ie oje bu o linkgs ge iau a o i skolin us ZodZius. 1925 m. s aips- nyje "Del e minologijos komisijos da bo" aSé: "kal i e minus o- kiems Zodziams, kaip geog a ija, is o ija, geome ija, igonome i- ja, geologija i . . laikau u8ciu da bu — juk niekas, ne pa ys e mi- nologai, jy ne a os, mano nuomone, okie naujada ai kalba labiau pagadin y, kaip pa aisy y"’. ‘pu pkis A, M aZiulis V. Juozas Baléikonis // Bal ikonis J. Rink iniai as ai. V., 1978. T. 1. *Keinys S.J. Bald ikonio kalbos mokslo dalykai // Kalbos kul ii a. 1985, Sas. 48. P. 10. >Baléikonis J. Dél Te minologijos Komisijos da bo // Baléikonis J, Rink iniai a8 ai. V., 1978. T. 1. P. 46, 66 J. Baléikonio s aipsniai y a jdomis i daba , juose ben kiek a- Soma i apie daba ies e minologijos da bui ak ualius dalykus. Zc- miau pa eikiame J. Baléikonio mindiy e minologijos klausimais. Naujy Zodziy da ymas, p adé as pi myjy a’y ojy, éjo nesus oda- mas pe isa laikg i ebeina ligSiol. IS a8y ojy, pasizyméjusiy nauja- da y gausumu, p ie¥ pa "AuS os" laikus bus Daukan as. Sa o aS ais jis lie é labai j ai ias kul ii os gy enimo s i is i kiek ienoj s i y pali- ko nemaza kiekj naujada y. Sakysim, ap a’inédamas ka us, jis bus da es bene isa ka o e minologijg. "AuS os" i kiek élesni asy o- jai, ku ic ypaé ipinosi kalbos g ynumu, naujoms sq okoms eiks i, ba ba izmams pakeis i di bosi labai daug naujad y. 18 isy o laiko a’y ojy dugiausia bus nusipelngs Jablonskis, p isidéjes be eik p ic isy musy mokslo i p ak ikos gy enimo s igiy e minologijy suda y- mo. Siandien nuolal a ojame nujada us, su ku iais mes aip susigy- enome, jog mums odosi, kad jie gy iausi ZodZiai, kad dél jy nicka- dos nickam ne eikéjo suk i gal os. S ai keli okie Zodziai: deg ukas, akiniai, laik as is, aukinys, s iedinys, mokykla. Vadinasi, kal iniai ZodZiai, isokie e minai, jeina | misy kasdie- ng kalba, pasida o jos nebea ski iamoji dalis. Jy y a daug. Be ku kas daugiau u im e miny i§ pacios gy osios kalbos, a neSusios mums juos iS seny seno es. Paimkim [...] Zemés kio j ankius a kly, ake- Cias, a us a ba lai us, inklus, Zmoniy apda us, algymus — kick en e miny i kaip g aZiai kalbos suda y y! A ba paimkim pa ies Zmo- gaus king, gy ulj a pauks j — kick en asim ana omijos a iziologi- jos e miny. Geog a ijos e miny galima gau i i zmoniy, gy enanciy p ie upiy, eZe y, j i os, kalny i . . Gy osios kalbos e miny sq asq galima be eik neap éZiamai padidin i p idéjus gy uliy, paukSéiy, Zu- u, abzdziy i augaly a dus. Tokiu biidu kal iniy e miny skaidius p ie’ gy osios kalbos e minus a odo labai menkas. Maia o, gy o- sios kalbos e minai, iSéj¢ iesiog i8 misy gal ojimo d asios, one padi b i nusiZi i éjus j s e imos kalbos ku palj, y a mums sup an a- 67 mesni i aiSkesni. Todél sup an ama, kodél didele daugybg naujada- Tu kalba, pa a ojusi kiek laiko, a me a. I8 o iSeina mums pamoky- mas, kad da an is e mina, pi miausia eikia pasizidi c i j gy ajq kal- ba, a en ne asime inkamo Zodzio, 1939 m. Musy kalba i e minologija //Baléikonis J. Rink iniai as ai. V., 1978. T. 1. P. 164. Ka ais kas k eipiasi j lie u iy kalbos Zodyno edakcija, no éd- amas gauli e miny ku iam no s mokslo eikalui. DaZnai edakcija negali pa enkin i o no o. Zodyno edakcija ik enka Zod ius i dés- o pa aidiui. Ta p jos inkiniy, Zinoma, y a nemaZa i e miny, i8 ku iy ieni y a eikalingi j ai ioms mokslo Sakoms, ki i —Siaip gy e- nimo eikalams. Daugumas l e miny y a kal iniai, be ne iks a i gy y, paim y i§ liaudies kalbos. Tie e minai pasizymi aiSkumu i ikslumu. Liaudies kalboj y a daug daugiau e miny, negu ilas is musy gal oja — ne ik kasdienio gy enimo, be i is mokslo s i ies. Ypaé nemaza e miny galeé y as i ie mokslai, ku ie labiau liecia liaudies gy enima, sakysim, medicina, eisé i ag onomija. 1946 m. Rinkime gy ajq e minologijg // Baléikonis J. Rink iniai a8 ai. V., 1978. T. 1. P. 194. Misy kalba daug u ingesné, negu kas gal mano. Ve a daugiau ja susi dpin i, e a ink i ZodZius. Ve a ink i ne ik moky ojams, be i gydy ojams, eisininkams, ag onomams, ma ema ikams i i- siems, kas ik susidu ia su liaudim. Ten didZiausi miisy kalbos u ai, i§ en galim be ko ki o p isi ink i gy os, g azios e minologijos. Ten pa . P. 195, Pa engé Jolan a GAIVENYTE 68