Kos as
USPALIS
MATEMAT-
IKOS
TERMINY
ZODYNO
SULAUKUS
Sickian ,
que y
lie u iy
lengua bi y
lygia e é
Siuolaikiné-
ms
kul d ingy
i
ci ilizuo y
au y
lenguas,
necesi a,
que
noso os
u é ume
no solo
egla, bien
su a ky-
q
bend ing
lengua o
galbi
uZ cko gio
Sim medio
p adzioje,
be i
eglaingg
del ciencia
kalby. O
ciencia
lengua
pues es la
misma
bend iné
lengua
plius
ciencia
e minija.
Todél, pa a
iSlaiky i
misy
lenguaje
gy ybingu-
mg y su
p es iZa
(no ien
en e
kalbo y -
os
specialis -
y), hay que
spa ciau
a ky i y
no min i,
kai
iiks a i
ku i
lie u ikq
mokslo
e minijg.
Pab éziu
lie u isk 4,
one
in e naci-
onaling,
po que, kai
kieno
opinión,
nesq
necesalo
c ea o
no min i
lie u iskus
e minus.
Pasanka
oma
in e naci-
onales (o
aún
pap asCi-
au ki y
kalby)
e minos y
p idé i a
jy
lie u iSkas
gal ines y
p iesagas.
Taip biisiq
pap asci-
au i
moksliSki-
au
(p idu u-
me i j
Vaka us
g cidiau).
Kad
u é ume
lie u iska
mokslo
kalba,
necesi a,
que cuan o
más
e miny
bii y i§
ik o
lic u iski.
Todél cada
a ículo
publicación
sob e
moksly
e minus,
cuan o
más
e miny
Zodynas,
causelia
didelj
susidomé-
jima
smalsu, ka
nue o jis
da é: misu
del
lenguaje
aidai.
a
Hace iempo
con
impaciencia
espe éme
Ma ema í os
e miny Zodyno
(MTZ)
apa ición.
No s p ices
me y
15
a spausdin ame
Fizikos e my
Zodyne
(FTZ) son
algunos de los
bi inísimos
ísicos
é minos
ma emá ico-
s, pe o no
bas a.
jy
Zonojamos
que
ma ema os
e miny
komisisuki é
ja
mucho naujy
lie u isky
e miny
cambii é
seniau
a
a olus,
odél ipejo
cuan o
g eidiau jais
susipazin i.
su
No uogiu
asi a
o
Zodyno eseñías
noisauciu pa a
compe en e.
—
Quie o sólo
pokalbeapie
algunos
i
comunes
p óximosus
e minos de
ísica
a
ma emá ica,
discu i
i
consumo
comunesum-
us
di e encias.
jy
i
A eces enla
gi dé i
p ickai§ y,
kodél oms
paciom
sa okoms
eiks i
ísicos
ma emikai
i
usaba
di e en es
e minus
e é eik3-
i
mé
(a .
FTZ
i
MTZ).
Negi ellos
no
pueden
aco da
dél uno
é mino
común.
Quie o
con es a ,
que esos
di e en es
é minos
u ilizados
samoningai
nesu a imy
né a.
i
ia
Un é mino
a o ino
solo
en onces,
cuando
sa okos
27
son
iguodos (i.e.
es la misma
una
sq oka).
Siuo caso
e mininai
eikSmé iy
e é se
u ilizan
ski ingom
sa okom
eiks i.
Ma ema i-
kai é mino
eikimé
habla á,
kokj o
cuales
iSies
skaidiy (a
ki a
ma ema i-
nj dydj) o
su didumg
él e iS k ia.
El é mino
ísikai
e é
habla á,
cuán o o
como
ísica
magni ud
es j e
in as
seleccion-
e (daZ
menudo
in e pau i-
néje)
unidad
sis ema.
Po
ejemplo i,
el ísico
di á: La
ó mula de
caída
lib eéje
dydzio ¢
eiksmé es
la
acele acis
de caída
lib e, 0 su
al é 9,81
m/s? , o
Planko
cons an -
es h
eikimé
isikoje es
muy didele,
y sus
e é oda
mazy é
(6,6-10- J.s).
Abu dydziai
j e i i
expe imen-
imen i8ka-
i. Muchos
isikiniy
dydziy
puede bi i
j e in i y
eo i$kai
apskaicia -
se
u ilizando
ma emas
o mules o
modelius.
Kai cuando
i8 ies os
pacios
sa okos
je imose
ciencia
Sakos son
eiSkiamos
desiguoda-
is e minis.
En onces
ya es
di ícil
iS eng i
con usión.
Tal
ejemplo es
e miny
komponeji-
as i
komponeni-
é
consumoim
lie u iy
kalboje.
Abu jie kilg
iS o mismo
la yni8ko
ZodZio
componens
(kilm.
componen-
is). Pe o
apenas si
los glima
conside a-
les
in e nacio-
nales.
Inglésos
us oja
sólo
componen-
, okieCiai
sólo
Komponen-
e,
anciizai
nei uno, ni
o o, y
usas abu.
Abu ellos
eiskia
sudé ing
kieno no s
(p ie aiso,
j enginio,
cheminio
compuinio o
mi8inio)
dalj.
P ime a
dajjZ más
us oja
écnicos y
químicos, 0
an ajj
ma ema i-
kai.
Fizikams
daZnai
ame
paciame
ex o
enka usa
ambos
esos
e minos.
Pa yzdZiui,
en eo ía
del
elec oma-
gne ismo el
ue e del
campo
abibaidi
seum
enzo i del
campo
elec oma-
gné ico,
cuyo k o m
po nen ai
(sudedamo-
sios
pa es)
son el
ue e del
campo
eléc ico y
ue e del
campo
magné ico
(z . FTZ). O
mené o
enzo iaus
ko
mponen és
(i gi sus
cons i uy-
en es
pa es)
son
eléc ico y
magné ico
campo
ue eiy
ek o iy
componen-
eés (MTZ).
Así enla
que deci
komponen-
y
komponen-
és o
componen-
es son
komponen-
és.
No édami
iS eng i
pdinia os,
en luga y
abiejy
e miny
daZnai
a oda o-
me
lie u iska
e ming
dedam ji,
ku j
anksciau
g e a
componen-
eés
a ojo y
ma emikai.
Aho a
nue ajame
MTZ
dedamosi-
os
abandonad-
a, salik a
sólo
componen-
eé. Galbu
y pag is ai.
Fisikos
e miny
komisija, al
conside a-
s y esos
asun os,
no éjo que
en odos
los lie u iy
idioma
Zodynus
(ne
mokykliniu-
ose) hay
buenos
sonambus
lie u iskas
Zodis sdn-
28
das, que
como jus
eigkia
sudedamajg
kieno
aunque dalj,
dél si ilo
consumi
como
e ming
o
écnicos,
jj
químicos,
ísicos, ma.
i
i
i
i
emá icos en
ez del
componen e
i
componen eés
(o al menos
g e a como
lic u ikg
jy
co espon-
dimeni).
Tal co o
sona us
é mino
ácilmen-
e
P igy y
i
ápidam-
en e paplis y.
Né a
sude ing
ísicos
i
ma emikai
e miny
imagen
i
d aizdas
consumo.
Kasdienie en
el habla
g ieZ os los
lími es
en e
y
sa oky né a.
No malmen e
En Física
imagen se
asigna
abibidin i
paciam
caik ui,
0
imagen
an ininkui,
—
jo
o mu iam
Sai
a sipindéjus
a
a ella p a-
€ p ojus
kokj no s
op inj
p ic aisg
(I¢8j, Zii ona,
cáma a e c.).
i
Rengiando
FTZ,
pasi a us
su
Ma ema ikos
e miny
comisiones
ep esen an-
esis,
a aizdais
ue on
i uladas
i
g upiy
eo ías
sa okos,
apibiidinandi-
os
amce us
g upiy
ep esen an-
es
( us.
npedcmaeaenue,
angl.
ep esen a -
ion).
Pe o eso
ue casi
p ies
me y.
20
Rengian-
M’
do
ema iky
opinié dél
o
é mino,
ma y ,
cambii é.
Aho a
MTZ ie
g upiy
a aizdai
sepa a de
ki y
a aizdziy
( us.
omo6paxmenue,
angl.
mapping).
Eso
bas an e
lógico
Zingsnis
i
con enido,
i
e miny
iena eikSmisk-
umo a Z ilgiu.
Sólo es
lás ima
que no se
o
hizo
emp -
Ciau, p ies
iSleidzian
FTZ.
Aho a ya
end á
nemaza
es angy
padé i,
mien as
esos
e minus
pasisa ins
ísicos.
Liko
neaisku,
como
llama
Tou ie
i
Laplace
o
a aijdus
( ans o man es)
que muy
eque idos
ísicos, MTZ né a.
o
jy
S eikin inas
i
a aizdy
sepa ación
de la imagen
( us.
opa63,
angl.
image).
Pe o cia
iskam
ne
se puede
ap oba .
Pa yzdziui,
si cosa o
e lejoje
espe ody-
je se llama
espe odin-
iu
imagenom,
es o del
odo no
comp end-
ama, qué
en onces
es
a aigdas.
En ísica
espe odín
Imajdo es
el p incipal
a aizdy
ejemplo.
Va gu
a
ma emá icas
ese é mino
puede u é i
ki okiq
sen ido.
Exis e
Zodziy,
que,
biidami
u ilizados
como
e mininai
j ai iose
ciencia
Sakose, iene
o os
signi icados.
Pa yzdziui,
modulis en
ísica se
u iliza
kokiaquie a
de o mación
apibidni
(a i e i i),
echnikoje él
eiskia cie a
cie a
j enginio
s a inio pa j,
ma ema iche
a
o
(como
pa ece
iMTZ) él
iene aún
ki y
p asmiy.
Una
iS
jy
—
skaidiaus
a
o o dydzio
absoluu in-
is didumas.
Sólo no
comp endama,
codél
e mininai
skaiciaus
absoliu usis
didumas
skaiciaus
i
modulis
p esen a po
sepa ado en
doseejuelos
niddos sin
29
e e encia i§
uno j o o.
Fisicos,
no édami
iS eng i modio
é mino
plu alia eik$mi-
skumo, us oja
solo
absoliu usis
skaiGiaus
g andum a ba
absoliucidji
dydzio e é,
cuando se habla
de dimensinj
dydj, j e in a
ísicas
unidades. Se
puede
menciona y
más nedideliy
neaiskumy o
ne ienodumu,
ypaé hablando
sob e nue os
e minus. S ai
unos
ejeme asdziy.
¿Cómo di ie e
{ e is de
e és, sie is
de jun ación,
likinys de
eziduum,
ma emy
déjinys de
isiky
sdnglaudos
(espe€ cuando
los
co espondien-
es en o as
lenguas son los
mismos)? Kodél
s é inis
plu alicl, pe o
unciones (a
k ei és) su ikio
cen as?
(Fizikoje cine
su ikis ai
jéga, c eada
Zeme aukia
q king). Kodél
lie u iskas
pés amis
( isiky
ne a ojamas)
sug e inamas
con usiku
nepenoc ( iz.
pé nasa) y
angli8ku
ansla ion (liz.
slinkimas)? No
pa a Salin Gia
paminé us y
nepaminé us
ne icnodumus o
in i
neaiskumus,
eiké y Zino i
isy y e miny
apib ézimus, y
es o ya
4i8kinamyjy
Zodyny asun o.
Aho a bii y
p e e idau ina
en cual aunque
ma emá icos o
lie u iy lengua
publicación
incluido al
menos
neaiskiausiy,
isy pi ma
naujyjy,
e miny
apib ézimus.
Penso bii y ú il
comunes o
p óximos
e minus de
ísica y
ma emá icas y
jy a ojima
discu i e en
comunes
e minis de
ísica y
ma emá icas
komisijy
pos¢dzies, al
menos
pasik ies i j su
posédZius
o as
comisiones
ep esen ao -
y. Pa ece que
Siek an o
di e encia
ma emá ica y
isiky e miny
komisijy
nuos a a j
a p au iniy y
lie u i8ky
e miny
a ojima.
Aunque
ma emá icos,
o mando MTZ,
d asiau ki é y
pasidilé más
nue osy
lie u isky
e miny que
ísicos,
p epa ando
FTZ, is dél o j
jie eciau negu
ísicos
lie u iSkam
e minui cikia
p immenybg
que
in e nacional.
Ypaé¢ es o
pasaky a ia
sob e
sudé inius
( iSinius)
e minos. En
muchos casos y
si ilomas sólo
el é mino
in e nacional,
aunque
disponible
bas an e
bueno
lic u iskas
equi alen e, al
ez ya incluso
usado.
Pa yZiui, se
p opo cionan
las
in e nacional-
es bid a dZiai
( iSiniai
paZyminiai)
e ici iisis,
equi alen een-
usis,
globalusis,
homogéninis,
ho izon alusis,
lokalusis,
maksimalisis,
minimalisis,
speci inis,
s aciona is,
e icalusis y
k ., incluso
nep an g e a
lic u idedisky-
meny (sinonimy)
e icazasis,
lygia e is
(Iygia eiksmis),
is o inis (a
pasdulinis),
ienaly is,
gulscidsis,
ié inis,
maiidusiasis,
sa i as,
nuos o isis,
s aciasis y pan.
Algunos en e-
30
nau inos
Zodziai
lie u iy
kalboje
émé
aidin i
pa azi i-
nj olj
s umia o
ya
i8s iime i$
miisy
idiomas
ge us
sa us
ZodzZius.
Pa yzdzi-
ui, se
puede
deci que
in e nau-
iniai
ho izon -
alisis,
e icalu-
sis ya
i8s iimé
lie u i8k-
us
gulscidsis,
s adidsis.
La
gene aci-
ón más
jo en ni
siquie a
nebeZino
jy
p asmés,
mai8o su
nuozulnis-
is,
s a men-
dsis,
aunque
an e
gue a y
aún
la gokai
después
de la
gue a
esos
Li u i8ki
Zodziai i
isuomen-
és, e
mokyklo-
je buVo¢
ampliame-
n e
u ilizados.
Algunos
é minos
in e naci-
onales se
u ilizan
plu ia ei-
kSmi8kai,
y pues
unoa eik-
smiSkum-
as es la
más
impo an-
e buen
é mino
sa ybe.
Pa yziui,
op imali-
s se
u iliza
p asmém-
is
ge iausia-
s,
palankiau-
sias,
inkamia-
usias,
pa ankia-
usias y k .
;
s wk i-
a se
u iliza
(ben
isiky)
p asmém-
is
sanda a,
da inys,
junginys,
bandinys,
aunque en
odos los
Zodynos
ella se
indica sólo
como
Li u iSko
Zodzio
sanda a
sinónimo.
Fisikos
e miny
komisija
man iene
disposici-
ones, que
si es buen
lie u isk-
as
e minas,
es o él y
necesi a
p opo ci-
ona
pi menyb-
e, y no
in e naci-
onal (o al
menos
usa ¢
pa alelea-
men e
con
in e naci-
onal),
ypa€
populacia-
des y
escola in-
iuose
ex os.
Si ilome
ales
disposici-
ones
isu
segui y
ma emá -
icos, y
ki y
ciencia
Saky
e miny
manejad-
o es y usua ios.
31