scieee Open visual document viewer

Matematikos terminų žodyno sulaukus

Kostas Ušpalis

Full text

Kos as USPALIS MATEMAT- IKOS TERMINY ZODYNO SULAUKUS Sickian , que y lie u iy lengua bi y lygia e é Siuolaikiné- ms kul d ingy i ci ilizuo y au y lenguas, necesi a, que noso os u é ume no solo egla, bien su a ky- q bend ing lengua o galbi uZ cko gio Sim medio p adzioje, be i eglaingg del ciencia kalby. O ciencia lengua pues es la misma bend iné lengua plius ciencia e minija. Todél, pa a iSlaiky i misy lenguaje gy ybingu- mg y su p es iZa (no ien en e kalbo y - os specialis - y), hay que spa ciau a ky i y no min i, kai iiks a i ku i lie u ikq mokslo e minijg. Pab éziu lie u isk 4, one in e naci- onaling, po que, kai kieno opinión, nesq necesalo c ea o no min i lie u iskus e minus. Pasanka oma in e naci- onales (o aún pap asCi- au ki y kalby) e minos y p idé i a jy lie u iSkas gal ines y p iesagas. Taip biisiq pap asci- au i moksliSki- au (p idu u- me i j Vaka us g cidiau). Kad u é ume lie u iska mokslo kalba, necesi a, que cuan o más e miny bii y i§ ik o lic u iski. Todél cada a ículo publicación sob e moksly e minus, cuan o más e miny Zodynas, causelia didelj susidomé- jima smalsu, ka nue o jis da é: misu del lenguaje aidai. a Hace iempo con impaciencia espe éme Ma ema í os e miny Zodyno (MTZ) apa ición. No s p ices me y 15 a spausdin ame Fizikos e my Zodyne (FTZ) son algunos de los bi inísimos ísicos é minos ma emá ico- s, pe o no bas a. jy Zonojamos que ma ema os e miny komisisuki é ja mucho naujy lie u isky e miny cambii é seniau a a olus, odél ipejo cuan o g eidiau jais susipazin i. su No uogiu asi a o Zodyno eseñías noisauciu pa a compe en e. — Quie o sólo pokalbeapie algunos i comunes p óximosus e minos de ísica a ma emá ica, discu i i consumo comunesum- us di e encias. jy i A eces enla gi dé i p ickai§ y, kodél oms paciom sa okoms eiks i ísicos ma emikai i usaba di e en es e minus e é eik3- i mé (a . FTZ i MTZ). Negi ellos no pueden aco da dél uno é mino común. Quie o con es a , que esos di e en es é minos u ilizados samoningai nesu a imy né a. i ia Un é mino a o ino solo en onces, cuando sa okos 27 son iguodos (i.e. es la misma una sq oka). Siuo caso e mininai eikSmé iy e é se u ilizan ski ingom sa okom eiks i. Ma ema i- kai é mino eikimé habla á, kokj o cuales iSies skaidiy (a ki a ma ema i- nj dydj) o su didumg él e iS k ia. El é mino ísikai e é habla á, cuán o o como ísica magni ud es j e in as seleccion- e (daZ menudo in e pau i- néje) unidad sis ema. Po ejemplo i, el ísico di á: La ó mula de caída lib eéje dydzio ¢ eiksmé es la acele acis de caída lib e, 0 su al é 9,81 m/s? , o Planko cons an - es h eikimé isikoje es muy didele, y sus e é oda mazy é (6,6-10- J.s). Abu dydziai j e i i expe imen- imen i8ka- i. Muchos isikiniy dydziy puede bi i j e in i y eo i$kai apskaicia - se u ilizando ma emas o mules o modelius. Kai cuando i8 ies os pacios sa okos je imose ciencia Sakos son eiSkiamos desiguoda- is e minis. En onces ya es di ícil iS eng i con usión. Tal ejemplo es e miny komponeji- as i komponeni- é consumoim lie u iy kalboje. Abu jie kilg iS o mismo la yni8ko ZodZio componens (kilm. componen- is). Pe o apenas si los glima conside a- les in e nacio- nales. Inglésos us oja sólo componen- , okieCiai sólo Komponen- e, anciizai nei uno, ni o o, y usas abu. Abu ellos eiskia sudé ing kieno no s (p ie aiso, j enginio, cheminio compuinio o mi8inio) dalj. P ime a dajjZ más us oja écnicos y químicos, 0 an ajj ma ema i- kai. Fizikams daZnai ame paciame ex o enka usa ambos esos e minos. Pa yzdZiui, en eo ía del elec oma- gne ismo el ue e del campo abibaidi seum enzo i del campo elec oma- gné ico, cuyo k o m po nen ai (sudedamo- sios pa es) son el ue e del campo eléc ico y ue e del campo magné ico (z . FTZ). O mené o enzo iaus ko mponen és (i gi sus cons i uy- en es pa es) son eléc ico y magné ico campo ue eiy ek o iy componen- eés (MTZ). Así enla que deci komponen- y komponen- és o componen- es son komponen- és. No édami iS eng i pdinia os, en luga y abiejy e miny daZnai a oda o- me lie u iska e ming dedam ji, ku j anksciau g e a componen- eés a ojo y ma emikai. Aho a nue ajame MTZ dedamosi- os abandonad- a, salik a sólo componen- eé. Galbu y pag is ai. Fisikos e miny komisija, al conside a- s y esos asun os, no éjo que en odos los lie u iy idioma Zodynus (ne mokykliniu- ose) hay buenos sonambus lie u iskas Zodis sdn- 28 das, que como jus eigkia sudedamajg kieno aunque dalj, dél si ilo consumi como e ming o écnicos, jj químicos, ísicos, ma. i i i i emá icos en ez del componen e i componen eés (o al menos g e a como lic u ikg jy co espon- dimeni). Tal co o sona us é mino ácilmen- e P igy y i ápidam- en e paplis y. Né a sude ing ísicos i ma emikai e miny imagen i d aizdas consumo. Kasdienie en el habla g ieZ os los lími es en e y sa oky né a. No malmen e En Física imagen se asigna abibidin i paciam caik ui, 0 imagen an ininkui, — jo o mu iam Sai a sipindéjus a a ella p a- € p ojus kokj no s op inj p ic aisg (I¢8j, Zii ona, cáma a e c.). i Rengiando FTZ, pasi a us su Ma ema ikos e miny comisiones ep esen an- esis, a aizdais ue on i uladas i g upiy eo ías sa okos, apibiidinandi- os amce us g upiy ep esen an- es ( us. npedcmaeaenue, angl. ep esen a - ion). Pe o eso ue casi p ies me y. 20 Rengian- M’ do ema iky opinié dél o é mino, ma y , cambii é. Aho a MTZ ie g upiy a aizdai sepa a de ki y a aizdziy ( us. omo6paxmenue, angl. mapping). Eso bas an e lógico Zingsnis i con enido, i e miny iena eikSmisk- umo a Z ilgiu. Sólo es lás ima que no se o hizo emp - Ciau, p ies iSleidzian FTZ. Aho a ya end á nemaza es angy padé i, mien as esos e minus pasisa ins ísicos. Liko neaisku, como llama Tou ie i Laplace o a aijdus ( ans o man es) que muy eque idos ísicos, MTZ né a. o jy S eikin inas i a aizdy sepa ación de la imagen ( us. opa63, angl. image). Pe o cia iskam ne se puede ap oba . Pa yzdziui, si cosa o e lejoje espe ody- je se llama espe odin- iu imagenom, es o del odo no comp end- ama, qué en onces es a aigdas. En ísica espe odín Imajdo es el p incipal a aizdy ejemplo. Va gu a ma emá icas ese é mino puede u é i ki okiq sen ido. Exis e Zodziy, que, biidami u ilizados como e mininai j ai iose ciencia Sakose, iene o os signi icados. Pa yzdziui, modulis en ísica se u iliza kokiaquie a de o mación apibidni (a i e i i), echnikoje él eiskia cie a cie a j enginio s a inio pa j, ma ema iche a o (como pa ece iMTZ) él iene aún ki y p asmiy. Una iS jy — skaidiaus a o o dydzio absoluu in- is didumas. Sólo no comp endama, codél e mininai skaiciaus absoliu usis didumas skaiciaus i modulis p esen a po sepa ado en doseejuelos niddos sin 29 e e encia i§ uno j o o. Fisicos, no édami iS eng i modio é mino plu alia eik$mi- skumo, us oja solo absoliu usis skaiGiaus g andum a ba absoliucidji dydzio e é, cuando se habla de dimensinj dydj, j e in a ísicas unidades. Se puede menciona y más nedideliy neaiskumy o ne ienodumu, ypaé hablando sob e nue os e minus. S ai unos ejeme asdziy. ¿Cómo di ie e { e is de e és, sie is de jun ación, likinys de eziduum, ma emy déjinys de isiky sdnglaudos (espe€ cuando los co espondien- es en o as lenguas son los mismos)? Kodél s é inis plu alicl, pe o unciones (a k ei és) su ikio cen as? (Fizikoje cine su ikis ai jéga, c eada Zeme aukia q king). Kodél lie u iskas pés amis ( isiky ne a ojamas) sug e inamas con usiku nepenoc ( iz. pé nasa) y angli8ku ansla ion (liz. slinkimas)? No pa a Salin Gia paminé us y nepaminé us ne icnodumus o in i neaiskumus, eiké y Zino i isy y e miny apib ézimus, y es o ya 4i8kinamyjy Zodyny asun o. Aho a bii y p e e idau ina en cual aunque ma emá icos o lie u iy lengua publicación incluido al menos neaiskiausiy, isy pi ma naujyjy, e miny apib ézimus. Penso bii y ú il comunes o p óximos e minus de ísica y ma emá icas y jy a ojima discu i e en comunes e minis de ísica y ma emá icas komisijy pos¢dzies, al menos pasik ies i j su posédZius o as comisiones ep esen ao - y. Pa ece que Siek an o di e encia ma emá ica y isiky e miny komisijy nuos a a j a p au iniy y lie u i8ky e miny a ojima. Aunque ma emá icos, o mando MTZ, d asiau ki é y pasidilé más nue osy lie u isky e miny que ísicos, p epa ando FTZ, is dél o j jie eciau negu ísicos lie u iSkam e minui cikia p immenybg que in e nacional. Ypaé¢ es o pasaky a ia sob e sudé inius ( iSinius) e minos. En muchos casos y si ilomas sólo el é mino in e nacional, aunque disponible bas an e bueno lic u iskas equi alen e, al ez ya incluso usado. Pa yZiui, se p opo cionan las in e nacional- es bid a dZiai ( iSiniai paZyminiai) e ici iisis, equi alen een- usis, globalusis, homogéninis, ho izon alusis, lokalusis, maksimalisis, minimalisis, speci inis, s aciona is, e icalusis y k ., incluso nep an g e a lic u idedisky- meny (sinonimy) e icazasis, lygia e is (Iygia eiksmis), is o inis (a pasdulinis), ienaly is, gulscidsis, ié inis, maiidusiasis, sa i as, nuos o isis, s aciasis y pan. Algunos en e- 30 nau inos Zodziai lie u iy kalboje émé aidin i pa azi i- nj olj s umia o ya i8s iime i$ miisy idiomas ge us sa us ZodzZius. Pa yzdzi- ui, se puede deci que in e nau- iniai ho izon - alisis, e icalu- sis ya i8s iimé lie u i8k- us gulscidsis, s adidsis. La gene aci- ón más jo en ni siquie a nebeZino jy p asmés, mai8o su nuozulnis- is, s a men- dsis, aunque an e gue a y aún la gokai después de la gue a esos Li u i8ki Zodziai i isuomen- és, e mokyklo- je buVo¢ ampliame- n e u ilizados. Algunos é minos in e naci- onales se u ilizan plu ia ei- kSmi8kai, y pues unoa eik- smiSkum- as es la más impo an- e buen é mino sa ybe. Pa yziui, op imali- s se u iliza p asmém- is ge iausia- s, palankiau- sias, inkamia- usias, pa ankia- usias y k . ; s wk i- a se u iliza (ben isiky) p asmém- is sanda a, da inys, junginys, bandinys, aunque en odos los Zodynos ella se indica sólo como Li u iSko Zodzio sanda a sinónimo. Fisikos e miny komisija man iene disposici- ones, que si es buen lie u isk- as e minas, es o él y necesi a p opo ci- ona pi menyb- e, y no in e naci- onal (o al menos usa ¢ pa alelea- men e con in e naci- onal), ypa€ populacia- des y escola in- iuose ex os. Si ilome ales disposici- ones isu segui y ma emá - icos, y ki y ciencia Saky e miny manejad- o es y usua ios. 31