Matematikos terminų žodyno sulaukus

Kos as USPALIS MATEMATIKOS TERMINY ZODYNO SULAUKUS Sickian , kad i lie u iy kalba bi y lygia e é Siuolaikinéms kul- d ingy i ci ilizuo y au y kalboms, eikia, kad mes u é ume ne ik aisyklinga, ge ai su a ky q bend ing kalba - o galbi uZ cko gio Sim medio p adzioje, — be i aisyklingg mokslo kalby. O mokslo kalba juk y a a pa i bend iné kalba plius mokslo e minija. Todél, no in iSlaiky i misy kalbos gy ybingumg i jos p es iZa (ne ien a p kalbo y os specialis y), eikia spa ciau a ky i i no min i, kai iiks a i ku i lie u ikq mokslo e minijg. Pab éziu lie u isk 4, one a p au ing, nes, kai kieno nuomone, nesq eikalo ku i a no min i lie u iskus e minus. Pakanka paim i a p au inius (a da pap as- Ciau ki y kalby) e minus i p idé i p ie jy lie u iSkas gal ines bei p iesagas. Taip biisiq pap asciau i moksliSkiau (p idu ume — i j Vaka us g cidiau). Kad u é ume lie u iska mokslo kalba, eikia, kad kuo daugiau e miny bii y i§ ik o lic u iski. Todél kiek ienas s aips- nis a leidinys apie moksly e minus, juo labiau e miny Zodynas, sukelia didelj susidoméjima - smalsu, ka naujo jis da é: misu moks- lo kalbos aidai. Seniai nekan iai laukéme “Ma ema ikos e miny Zodyno” (MTZ) pasi odymo. No s p ices 15 me y a spausdin ame “Fizikos e miny Zodyne” (FTZ) y a kai ku ie bi iniausi izikams ma ema ikos e mi- nai, be jy nepakanka. Zinojome, kad ma ema ikos e miny komisi- ja suki é daug naujy lie u isky e miny a pakei é seniau a olus, odél ipejo kuo g eidiau su jais susipazin i. Nesi uogiu asy i o Zo- dyno ecenzijos — nesijauciu am kompe en ingas. No iu ik pakalbe- i apie kai ku iuos bend us a a imus ma ema ikos i izikos e mi- nus, ap a i jy a ojimo bend umus i ski umus. Ka ais enka gi dé i p ickai§ y, kodél oms pacioms sa okoms eiks i izikai i ma ema ikai a oja ski ingus e minus e é i eik3- mé (a . FTZ i MTZ). Negi jie negali susi a i dél ieno bend o e - mino. No iu a saky i, kad ie ski ingi e minai a ojami samonin- gai i nesu a imy ia né a. Vienas e minas a o inas ik ada, kai 27 sa okos y a ienodos ( .y. y a a pa i iena sq oka). Siuo a eju e - minai eikSmé iy e é a ojami ski ingoms sa okoms eiks i. Ma e- ma ikai e minu eikimé pasako, kokj a kokios iSies skaidiy (a ki a ma ema inj dydj) a ba jo didumg jis e iS k ia. Fizikai e minu e é pasako, kiek a kaip izikinis dydis y a j e in as pasi ink- oje (daZniausiai a p au inéje) iene y sis emoje. Pa yzdziui, izi- kas pasakys: “Lais ojo k i imo o muléje dydzio ¢ eiksmé y a lais- ojo k i imo pag ei is, 0 jo e é 9,81 m/s? “, a ba “Planko kons an os h eikimé izikoje y a labai didele, o jos e é isai mazy é (6,6-10- J.s)”. Abu ie dydziai j e in i ekspe imen i8kai. Daugelis izikiniy dydziy gali bi i j e in i i eo i$kai - apskaiciuo i naudojan ma e- ma ikos o mules a modelius. Kai kada i8 ies os pacios sa okos g e imose mokslo Sakose y a eiSkiamos ne ienodais e minais. Tada jau sunku iS eng i painia- os. Toks pa yzdys y a e miny komponeji as i komponeni é a oji- mas lie u iy kalboje. Abu jie kilg iS o pa ies lo yni8ko ZodZio com- ponens (kilm. componen is). Be a gu a juos glima laiky i a p au i- niais. Anglai a oja ik componen , okieCiai ik Komponen e, p an- ciizai — nei ieno, nei ki o, o usai — abu. Abu jie eiskia sudé ing kieno no s (p ie aiso, j enginio, cheminio junginio a mi8inio) dalj. Pi majj daZniausiai a oja echnikai i chemikai, 0 an ajj — ma e- ma ikai. Fizikams daZnai ame paciame eks e enka a o i abu uos e minus. Pa yzdZiui, elek omagne izmo eo ijoje lauko s ip is api- biidinamas elek omagne inio lauko enzo iumi, ku io k o m po - nen ai (sudedamosios dalys) y a elek inio lauko s ip is i magne- inio lauko s ip is (z . FTZ). O miné o enzo iaus ko mponen és (i gi jo sudedamosios dalys) y a elek inio i magne inio lauko s ip- iy ek o iy komponen eés (MTZ). Taigi enka saky i kompo- nen y komponen és a ba komponen ai y a komponen és. No édami iS eng i pdinia os, ie oj y abiejy e miny daZnai a oda ome lie- u iska e ming dedam ji, ku j anksciau g e a komponen és a ojo i ma ema ikai. Daba naujajame MTZ dedamosios a sisaky a, pa- lik a ik komponen é. Galbu i pag is ai. Fizikos e miny komisija, s a s ydama uos dalykus, pas ebéjo, kad isuose lie u iy kalbos Zo- dynuose (ne mokykliniuose) y a ge as skambus lie u iskas Zodis sdn- 28 das, ku is kaip ik eigkia sudedamajg kieno no s dalj, dél o si ilo jj a o i kaip e ming i echnikams, i chemikams, i izikams, i ma. ema ikams ie oj komponen o i komponen és (a ba ben g e a jy kaip lic u i’kg a i ikmeni). Toks umpas skambus e minas leng ai P igy y i g ei ai paplis y. Né a sude ing izikai i ma ema ikai e miny aizdas i d aizdas a ojimo. Kasdieninéje kalboje g ieZ os ibos a p y sa oky né a. Fizikoje pap as ai aizdas ski iamas apibidin i paciam daik ui, 0 a - aizdas — jo an ininkui, susida iusiam S iesai a sispindéjus a jai p a- €jus p o kokj no s op inj p ic aisg (I¢8j, Zii ona, o oapa a a i k .). Rengian FTZ, pasi a us su Ma ema ikos e miny komisijos a s o- ais, a aizdais bu o pa adin os i g upiy eo ijos sa okos, apibii- dinandios am ik us g upiy a s o us ( us. npedcmaeaenue, angl. ep- esen a ion). Be ai bu o be eik p ies 20 me y. Rengian M’ ema iky nuomoné dél o e mino, ma y , pasikei é. Daba MTZ ie g upiy “a aizdai” a ski i nuo ki y a aizdziy ( us. omo6paxmenue, angl. mapping). Tai gana logiskas Zingsnis i u inio, i e miny ie- na eikSmiskumo a Z ilgiu. Tik gaila, kad o nebu o pada y a anks- Ciau, p ies iSleidzian FTZ. Daba jau eks nemaza pas angy padé i, kol uos e minus pasisa ins izikai. Liko neaisku, kaip adin i Tou- ie i Laplace o a aizdus ( ans o man es), ku ie labai eikalingi izikams, o MTZ jy né a. S eikin inas i a aizdy a sky imas nuo aizdy ( us. o6pa3, angl. image). Be cia ne iskam galima p i a i. Pa yzdziui, jeigu daik o a spindys eid odyje adinamas eid odiniu aizdu, ai isai nesup an- ama, kas ada y a a aizdas. Fizikoje eid odinis a aizdas y a pa- g indinis a aizdy pa yzdys. Va gu a ma ema ikoje as e minas gali u é i ki okiq p asme. Y a Zodziy, ku ie, biidami a ojami kaip e minai j ai iose mokslo Sakose, u i ki okias p asmes. Pa yzdziui, modulis izikoje a ojamas kokiai no s de o macijai apibidin i (a i e in i), echnikoje jis eis- kia am ik a j enginio a s a inio dalj, o ma ema ikoje (kaip a odo iMTZ) jis u i da ki y p asmiy. Viena iS jy — skaidiaus a ki o dy- dzio absoliu inis didumas. Tik nesup an ama, kodél e minai skai- ciaus absoliu usis didumas i skaiciaus modulis pa eik i a ski ai d ie- 29 juose lizduose be nuo odos i§ ieno j ki a. Fizikai, no édami iS eng i modulio e mino daugia eik$miskumo, a oja ik absoliu usis skai- Giaus didumas a ba absoliucidji dydzio e é, kai kalbama apie dimen- sinj dydj, j e in a izikiniais iene ais. Galima paminé i i daugiau nedideliy neaiskumy a ne ienodu- mu, ypaé kalban apie naujus e minus. S ai kele as pa yzdziy. Kuo ski iasi { e is nuo e és, sie is nuo jungiimo, likinys nuo eziduumo, ma ema iky déjinys nuo iziky sdnglaudos (ypa€ kai a i ikmenys ki o- mis kalbomis ie pa ys)? Kodél s é inis daugiklis, be unkcijos (a k ei és) su ikio cen as? (Fizikoje kino su ikis — ai jéga, ku ia Zeme aukia q king). Kodél lie u iskas pés amis ( iziky ne a ojamas) sug e inamas su usi’ku nepenoc ( iz. pé nasa) i angli8ku ansla ion (liz. slinkimas)? No in paSalin i Gia paminé us i nepaminé us ne icnodumus a in i neaiskumus, eiké y Zino i isy y e miny apib ézimus, o ai jau 4i8kinamyjy Zodyny dalykas. Daba bii y pageidau ina ku ia- me no s ma ema ikos a lie u iy kalbos leidinyje pa eik i ben neais- kiausiy, isy pi ma naujyjy, e miny apib ézimus. Manau bii y nau- dinga bend us a a imus izikos i ma ema ikos e minus i jy a o- jima ap a i bend uose izikos i ma ema ikos e miny komisijy po- s¢dziuose, ben pasik ies i j sa o posédZius ki os komisijos a s o y. A odo, kad Siek iek ski iasi ma ema iky i iziky e miny komi- sijy nuos a a j a p au iniy i lie u i8ky e miny a ojima. No s ma- ema ikai, suda ydami MTZ, d asiau ki é i pasidilé daugiau naujy lie u isky e miny nei izikai, engdami FTZ, is dél o j jie eciau ne- gu izikai lie u iSkam e minui cikia pi menybg nei a p au iniam. Ypaé¢ ai pasaky ina apie sudé inius ( iSinius) e minus. Daugeliu a ejy si ilomas ik a p au inis e minas, no s u imas isai ge as lic u iskas a i ikmuo, galbu jau ne a o as. Pa yzdZiui, eikiami a p au iniai bid a dZiai ( iSiniai paZyminiai) e ek y iisis, ek i alen- usis, globalusis, homogéninis, ho izon alusis, lokalusis, maksimalisis, minimalisis, speci inis, s aciona isis, e ikalusis i k ., ne nep ide- dan g e a lic u isky a i ikmeny (sinonimy) eiksmingasis, lygia e is (Iygia eiksmis), is o inis (a pasdulinis), ienaly is, gulscidsis, ié inis, maiidusiasis, sa i asis, nuos o isis, s aciasis i pan. Kai ku ie a p- 30 au iniai Zodziai lie u iy kalboje émé aidin i pa azi inj aidmenj — s umia a jau i8s iime i$ miisy kalbos ge us sa us ZodzZius. Pa yzdziui, galima saky i, kad a p au iniai ho izon alisis, e ikalusis jau i8s ii- mé lie u i8kus gulscidsis, s adidsis. Jaunesnioji ka a ne nebeZino jy p asmés, mai8o su nuozulnisis, s a mendsis, no s p ie’ ka a i da ilgokai po ka o ie lie u i8ki Zodziai i isuomenés, i mokykloje bu- Vo pla¢iai a ojami. Kai ku ie a p au iniai e minai a ojami dau- gia eikSmi8kai, o juk iena eiksmiSkumas y a s a biausia ge o e - mino sa ybe. Pa yzdziui, op imali s a ojamas p asmémis “ge iau- sias”, “palankiausias”, “ inkamiausias”, “pa ankiausias” i k .; s wk- i a a ojama (ben iziky) p asmémis “sanda a”, “da inys”, “jun- ginys”, “bandinys”, no s isuose Zodynuose ji nu odoma ik kaip lie- u iSko Zodzio sanda a sinonimas. Fizikos e miny komisija laikosi nuos a os, kad jeigu y a ge as lie u iskas e minas, ai jam i eikia eik i pi menybe, o ne a p au- iniam (a ba ben a o i lygiag e¢iai su a p au iniu), ypa€ populia- iuose i mokykliniuose eks uose. Si ilome okios nuos a os isu laiky is i ma ema ikams, i ki y mokslo Saky e miny a ky ojams bei a o ojams. 31