TERMINOLOGIJA,
MOKSLO
KALBA
IR
DABARTIS
Kazimie as
GAIV
S
KELETAS
MINCIV
APIE
TERMINU
STANDARTIZACIJA,
‘Te miny
s anda izacija
pe
pas a uosius
d ejus
ejus
me us
pa-
ode,
kad
Sio
da bo
sékmé
daugiausia
p iklauso
nuo
o,
kaip
s an-
da y
engejai
sup an a
e minus,
kokius
Zodzius
i
jy
junginius
laiko
e minais,
kaip
juos
pa enka,
sis emina,
klasi ikuoja
i
apib ézia.
Be
o,
e miny
s anda y
engéjai
daZnai
da o
da
i
ienq
me oding
klaidg,
bii en :
jiems
a odo,
kad
engian
ku ios
no s
s i ies
s an-
da a,
e minija
u i
bi i
i$
naujo
pe s a s oma
i
pe a koma,
ge-
Tus
e minus
keigian
da
ge esniais.
I§
ik yjy
aip
da y i
ne eikia,
nes
e minus
is
esmés
gali
no min i
ik
a i inkamos
e minologijos
komisijos,
o
ne
pa ieniai
e miny
s anda y
en,
ecjai.
Apib ézian
e minus
daZniausiai
pasi enkami
3
ski iamieji
ios
sq okos
pozy-
miai,
bii en :
1)
mokslinis
sq okos
pobiidis;
2)
iksliai
apib éZ a
eiks-
mé
i
3)
sg okos
specialumas.
Nei
ienas
Siy
pozymiy
da
neiS eiskia
Siuolaikinés
e mino
samp a os.
Pa yzdéiui,
niekas
neabejoja,
kad
galima
kalbé i
apic
spo o
e minija,
be
dauguma
Sios
s i ies
sa oku
né a
mokslinés.
Sa okos
specialumas
y a
jos
p o esinés
a osenos
pozymis.
Taciau
jis
aip
pa
nenulemia
ZodZio
p iklausymo
e mini-
jai,
nes
p o esingje
kalboje
y a
ne
ik
e miny,
be
i
p o esionaliz-
my,
Za gonybiy
i
ki okiy
Zodziy.
Taigi
e minus
nuo
pap as y
Zo-
dziy
(ne e miny)
ski ia
ne
ienas
ku is
pozymis,
be
keliy
jy
isuma.
Te minas
y a
ne
koks
ypa ingas
Zodis
a
Zodziy
junginys,
be
Zodis
a
zodziy
junginys,
u in is
ypa inga
sq okos
j a dijimo,
a ba
nomina-
y ing,
unkcijq.
Todél
i
daugybés
bend ineje
kalboje
esamy
g ama-
iniy
sinonimy
e minijai
eikia
pa ink i
ik
inkamiausius.
Pa yz-
dziui,
galima
pasaky i
ba y
Sepe ys,
Sepe ys
ba ams,
ba y
alymo
Sepe-
s,
ba y
alomasis
Sepe ys,
Sepe ys
ba ams
aly i
i
. .
Visi
Sie
sinoni-
mai
i8
esmés
nep icS a auja
g ama ikos
no moms,
be
e minijai
i
e miny
s anda ams
Siuo
a eju
ge iausiai
inka
ik
ba y
Sepe ys
—
paski j
eiSkian is
kilmininkinis
ZodZiy
junginys.
Todél
e minolo-
6
gai,
ap obuodami
e miny
s anda us,
ilgus
i
j ai iais
linksniais
is
eikg us
pa adinimus
daZnai
pa aiso
i
pe a ko.
‘Te minijoje
sudé inés
sq okos
pap as ai
j a dijamos
keliaZodziais
e minais.
Pa yzdziui,
1993
m.
ap obuo y
desim ies
e miny
s an-
da y
im yje
i
iso
bu o
908
e minai.
IS
jy
230
ienazodziy,
468
-
d izod iai,
150
-
izodziy,
39
—
ke u Zodziai,
13
—
penkiazodziy,
6
Se8iaZodziai
i
2—sep ynZodzZiai'.
Palyging
Sia
im j
su
9.016
s anda y
e miny
im imi
i§
usisky
echnikos
e miny
s anda y*,
pama y u-
me, kad
misy
e minai
y a
Sick
ick
umpesni.
Rusiskuose
e miny
s anda uose
icnaZodziy
e miny
y a
10,16%
(mUisy
-
25,3%),
d i-
Zodziy
—36,16%
(misy
—
51,5%),
izodzZiy
—
26,99%
(musy
—
16,5%),
ke u zodziy
—
15,54%
(miisy
-
4,2%),
penkiazodziy
—
6,48%
(musy
—1,4%),
§
y —
2,96%
(miisy
—
0,6%),
sep ynZodziy
—
0,84%
(misy
—
0,2%).
Zinoma,
Sis
palyginimas
gali
bi i
ik
apy ik is,
nes
im ys y a
ski ingo
dydZio.
Tadiau
Siaip
a
aip
Sio
sug e inimo
ma-
y i,
kad
miisy
s anda y
e minai
umpumu
nea silicka
nuo
kai
ku-
iy
ki y
kalby
e minijos.
P ak inéje
e miny
a kybos
eikloje
pap as
ki iamos
d i sa-
oky
san ykiy
i8ys:
hie a chiniai
i
nehie a chiniai
san ykiai.
Daz-
niausi
hie a chiniai
san ykiai
y a
gimine¢s- iSies
i
isumos-dalies
san-
ykiai.
Pi mieji
san ykiai
e minijoje
y a
keliska
daZnesni
negu
an -
ieji.
Abeji
Sie
san ykiai
gali
bi i
ilius uojami
laip inémis
diag mo-
mis,
p z.:
a)
giminés- iiSies
san ykiai
i
b)
isumos-dalies
san ykiai:
a)
[emis
>)
[a mosTe a]
s a os e a
ozonos e a
la a
ae
‘
inch
Adi
s a is inius
duomenis
pa eikusiai
asis .
A.
No cikai ei.
.
Bonkosa
UH.
H.
O
xpa kocm
c anmap i3onanno o
Tepau ia
//
Hayu io- ex inueckas
TepMuHosiommsa’.
M.,
1989.
4.
C.13.
Likusieji
e minai
u i
jung ukiniy
demeny.
Te miny
s anda y
p ojek uose
d izodziai
sudé iniai
e minai,
ku-
iy
pag indiniu
démeniu
nu odoma
isuma
—
maéina,
j enginys,
p ie-
aisas,
o
Salu iniu
—
jos
dalis
(de alé),
ka ais
ne iksliai
j a dijami
“biid a dis
su
p iesaga
-inis,
-6
+
daik a a dzio
a dininkas”
ipo
e minais,
p z.:
pa a inis
>
pa a os
s aig as,
au omobilinis
>
au o-
mobilio
a iklis
i
pan.
Tokiy
e miny
démenys
eikS ini
adinamuoju
isumos
i
dalies
san ykio
kilmininku.
RiSiai
ski i
miisy
kalboje
a -
ojamos
kai
ku ios
g ama inés p iemonés.
Viena
jy
—
bid a dziy
i
daly iy
j a dziuo inés
o mos.
Sias
o mas
u i
ne
isos
miisy
a -
més,
odel
pasi aiko
Zmoniy,
ku ie
jy
nep ipazjs a
i
e minijoje.
I
liesy
daZnai
neleng a
bina
nus a y i,
a
eikia
e minui
j a d7iuo i-
nés
o mos,
a
ne eikia.
Taciau
apsk i ai
Sios
o mos
e minijai
ei-
kalingos.
Jos
odo
nuola ing
ing
ski iamaja
ypa ybg.
Pa yz-
dziui,
gy enamasis
namas
am
ik u
laiku
gali
bi i
negy enamas,
be
is
iek
jis
y a
adinamas
g enamuoju
namu.
Ge iamojo
andens
da-
ba
gali
nickas
nege i,
be
jis
is
iek
bus
ge iamasis
anduo,
y.
am
ik os
kokybés
anduo.
“Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje”
(V.,
1994).pazymima,
kad
j a dZiuo iniy
i
pap as yjy
bid a dziy
o my
p ieSp ieSa
né a
labai
yski
i
nuosekli,
duodama
pa yzd7iy
i
i8
e -
minijos,
p z.:
saldus
i
igs us
pienas,
be
saldieji
i
ka ieji
pipi ai,
ieji
i
bal ieji
se ben ai
i
k .
(p.
175).
I8
ik ujy
i
S ieziam,
i
igSciam
pienui
pa adin i
ne cikia
j a dZiuo ines
biid a dzio
o mos,
nes
j a dijama
laikina
sqa okos
ypa ybé.
Be
o,
e minijoje
asines
p ieSp icSos
gali
bi i
eiskiamos
ne
ik
an onimais,
be
i
ki okiais
i8iniais
e minais,
p z.:
bal oji
n ks uké
(Z aigzdé)
—
juodoji
n ks u-
ké
(2 aigzdé);
juodieji
me alai
—
spal o ieji
me alai,
juodoji
inka,
bal-
suodziai,
bal osios
eilés
—
iSiniy
p ieSp ieSy
iS is
né a.
| a dziuo-
iniy
o my
e minijoje
ne eikia
ik
ada,
kai
iSinis
pazyminys
u i
da
sa o
p ie eiksminj
pazZyminj,
p z.:
leng asis
be onas
( ok.
Leich-
be on,
ang.
ligh -weigh
conc e e),
be
ypa ingai
leng as
be onas
( ok.
besonde s
leich es
Be on,
angl.
e y
ligh
conc e e).
Apsk i ai
e miny
s anda y
p ojek uose
j a dZiuo iniai
bid a dZiai
i
daly iai
a oja-
mi
apyno maliai,
be
pasi aiko
a ejy,
kai
jy
iks a
i
kai
a ojama
pe
daug.
Kai
ku ie
e miny
s anda y
engéjai
iks amus
lie u iskus
e -
minus
e dia
i8
ki y
kalby
i
mano,
kad
e miny
e imas
y a
ki akal-
8
biy
a i ikmeny
i
p asmés,
i
o mos
pe eikimas.
I8
ik yjy
e miny
e imas
y a
ik
p asmés
( e minologinés
eiksmés)
pe eikimas,
0
e miny
o mos
su apimas
a ba
nesu apimas
p iklauso
nuo
kalby
gi-
miniskumo.
Pa yzdziui,
angliSko
s anda o
pa adinimas
y a
“Asp-
hal
Conc e e
Mix u es
and
Asphal
Conc e e
o
Road
Cons uc-
ion”.
Jj
e cian
bi ina
a o i
ne
angliska
kons ukcijg
ka ojan j
pa adinima
“As al be onio
miSiniai
i
as al be onis
au omobiliy
ke-
liams”,
be
o iginaly
lie u iska
Zodziy
junginj
(“Au omobiliy
keliy
as al be onis
i
jo
miSiniai”).
Pagal
Lie u os
Respublikos
s anda a
“Te minologijos
p incipai
i
me odai”
(Lie u os
RST
1115-90)
e minologijos
sa oky
apib é-
Zimo
ikslai
y a
keli:
1)
sa okos
apibadinimas
am
ik u
abs akcijos
lygmeniu;
2)
os
sa okos
a sky imas
nuo
g e imy
sa oky;
3)
sa okos
san ykiy
su
ki omis
sg okomis
nus a ymas,
sickian
nu ody i
jos
ie-
q
sis emoje;
4)
sa okos
i&sky imas,
siekian
no min i
e minus.
P ak-
Uniame
e minologijos
da be
daZniausiai
a ojami
in ensiniai
i
eks-
enciniai
apib ézimai.
Pi maisiais
apib ézimais
nu odoma
a imiau-
sia
gimininé
sq oka,
ku i
jau
y a
apib é% a
a ba
isiems
Zinoma,
i
pozymiai,
apibidinan ys
sa okg
kaip
os
giminés
ij
(a).
An aisiais
apib ézimais
i8 a dijamos
ienam
abs akcijos
lygmeniui
p iklausan-
Cios
iSinés
sa okos
(b).
P z.:
a)
bibliog a inis
j aSas
—
nus a y a
a ka
pa eik i
bibliog a iniai
i
ki i
duomenys
apie
dokumen a
(jo
dalj
a
g upe
dokumen y),
pagal
ku iuos
jis
a paZjs amas
i
ieSkomas
ka aloge';
b)
Zemés
me alai
—
Al,
Sc,
Y,
La.
‘Te miny
s anda ams
bidingesni
pi mojo
ipo
apib éZimai,
0
an -
ojo
ipo
apib ézimy
pasi aiko
ik
e miny
Zodynuose.
In ensiniai
dazniausiai
y a
klasikiniai
apib ézimai
de ini io
pe
genum
p oximum
e
di e en iam
speci icam.
Siuose
apib ézimuose
iSiniu
ski umu
gali
ci i
ne
ienas,
be
keli
pozymiai.
Taip
y a
odél,
kad
ka ais
nejmano-
ma
as i
ienin elio
poZymio,
ku is
apib éZiamajj
objek q
ski y
nuo
isy
ki y
objek y
i
i$
esmés
a skleis y
jo
u inj.
Te miny
apib ézimy
klaidos
s anda uose
dagniausiai
kyla
i§
ne-
eisingo
apib éZiamosios
i
apib éZiandiosios
sqa oky
san ykiy
su o-
'
LST
1350:
1994
p ojek as.
>
Dauk§as
K.
Chemijos
Zodynas.
V,,
1960,
kimo.
Pa yzd7iui,
op ikos
e mino
legis
negalima
apib ez i
aip:
“Le-
Sis
—
op ikos
p ic aisas,
ap ibo as
d iem
Silas
pa i sials"
.
Cia
pasi-
ink as
ski iamasis
pozymis
“du
i8kili
pa i siai”
biidingas
ik
daliai
lesiy.
Jy
pa i siy
y a
isokiy:
abu
iSkili,
abu
igaub i,
ienas
plokS¢cias,
ki as
iskilas,
ienas
jgaub as,
ki as
iskilas
i
.
Taigi
ikslesnis
lesio
apib éZimas
galé y
bu i
oks:
“L
y a
op ikos
p ie aisas
su
d iem
8 iesos
spindulius
lauZiandiais
pa i siais”.
Ydingasis
apib éZimy
a as
a si anda
ada,
kai
objek as
apib é-
Ziamas
sq oka,
ku i
pa i
pasida o
aiSki
ik
i8
apib éZiamosios
sa o-
kos.
Pa yzdziui,
e miny
na ko ikai
(a)
i
na kozé
(b)
negalima
api-
b eéz i
aip:
a)
“ ais inés
medziagos,
sukeliancios
na koze”,
jeigu
b)
“og anizmo
biisena,
ku ig
sukelia
na ko ikai”.
‘Te miny
negalima
apib éz i ski ingy
ka ego ijy
a ba
nesude i
namy
p asmiy
Zodziais,
p z.:
alkinumas
-
“a ejis,
kai
kie asis
ka-
nas
plas iskai
de o muojasi
nuo
ilgalaikés
apk o os
a ba
j empimy”.
Te minas
alksnumas
odo
nuola ing
medZiagos
ypa ybg,
0
Zodis
a -
pa adina
ik
pa ienj
i
a ski g
j ykj.
Taigi
ok]
apib ézimg
eikia
aisy i,
p z.:
alksnumas
—
kic ojo
kino
sa ybé
plas i$kai
de o muo-
1ikés
apk o os
a ba
j empimy”.
s
eigiama,
kad
ydingi
adinamieji
neigiamieji
apib ézimai.
au
e minologijoje
ne
isada
jie
y a
klaidingi.
Neigiamieji
api-
b éZimai
a olini
ais
ejais,
kai
e mino
u inio
(sq okos)
esm¢
suda o
neigiamas
pozymis,
p z.:
nepa aisomojiyda
—
yda,
ku ios
ech-
niskai
pa aisy i
negalima,
o
ekonomiSkai
—
ne ikslinga.
e miny
s anda y
apib ézimuose
ne a o ini
pains
sudc iniai
sakiniai,
aip
pa
j ai iis
modaliniai
ZodZiai
bei
ki i
j e piniai,
p z.:
pap as ai,
iSim inai,
pag indinai,
palygin i,
isy
pi ma
i
k .
Baigian
no é ysi
pab éz i,
kad
miisy
e miny
s anda izacijos
pa-
li is
da
nedidelé.
Mes
da
ik
mokomés
Sio
jdomaus
i
pe spek y-
aus
e miny
a kybos
da bo.
Todél
Lie u os
s anda izacijos
a -
nyba
u é y
Ieis i
daugiau
laikiny
e miny
s anda y,
o
e miny
s an-
da y
engéjai
u é y
daugiau
domée is
seniai
$j
da ba
di banciy
Saliy
paui umi.