scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Apie du tarpukario laikų terminų žodynėlius

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Apie du tarpukario laikų terminų žodynėlius

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/760/851
Kazimie as
GAIVENIS APIE
DU
TARPUKARIO
LAIKY
TERMINY
ZODYNELIUS
1.8. Salkauskio
pedagogikos
e miny
Zodynélis
Filoso as S.
Salkauskis
sukii é não só
o iginalig
e minologij-
os eo ija,
no mino
iloso ijos
e minus,
mas doméjosi
e pedagogikos
e minija.
Seu inacabada
ke u kalbis
pedagogikos
e miny
Zodynélis,
in i ulado
Bend oji
pedagogikos
e minija
(lie u iy-p an-
ciizy- okieCiy-
- usy
kalbomis),
isspausdi o
RaS y
an ajame
omo (V.,
1991).
Zodynélio
paaikinimuose
aSoma:
Su ankio a i8
iso 1600
pedagoginiy
e miny. jy
600 paim i is
Bend osios i-
loso ijos
e minijos. [8
jy 600 paim i
is
Bend osios i-
loso ijos
e minijos.
Eles pazymé i
Zenklu +. 400
e my são
es animas
kilmés. Eles
despymé i
Zenklu -. Pa a
eles é
impo an e
bii y
encon a
lie u iskyjy
con o midad-
e. Liekan ieji
600 e miny
são
lie u iSkos
kilmés e em
especi iciskai
pedagoginj
pobiidj. Eles
nãoZymeé i
jokiu Zenklu.
Todos os
e mos
en ada
ki éia (277).
Zod Sisynélis
oi
conside ado
na secção
Te minologias
da companhia
de língua
Li uiy e Siek
ick
complemen a-
do, mas icou
inacabado.
P incipais da
e minog a -
ia ele maZai
quan o di e e
do Bend osios
iloso ia
e minijos.
Pas a ajj
Zodynélj,
como Zinoma,
é ki cia gs
kalbininkas
P.
Ska ddius.
Tendo em
con a,
pode-se
conside a
que o plus
azimé ios
e mos são
P.
Ska dZiaus
ki ia .
Siame no
a igo não
en amos
S.
Salkauskio
e minijos
pedagogicos
j e in i
Sios s ies
sq oky
sis eminimo
a é ilgiu,
domésimés
só de du is
o
lingubiniais
subjec ais,
bi en :
1)
S.
Salkauskio
e minizuo os
leksikos
pobiidziu
i
2) S.
Salkausk-
io
e miny¢
pedagogi-
kos ki ia imu.
1.8.
Salkauskis,
abibiidando
e minijos
Sal inius,
a8é:
Se
pega mos
be ku j
mossla,
u éjusj
o mados
cien iskaja
e minija,
isso
acilmen e
expe imen -
a emos, que
Si a
jo
e minija
é
pasem a
i8
eje o
Sal iniy.
Bi en
alguns
seus
e mosi-
ma são
omados
i8
i os
Zmoniy
línguas só
i
são
adap ad-
as a
especialis
assun o
de ciência;
ou os
e mos
são ecém
compos -
os de
aco do
linguagem
désnius
i
Siaip já de
aco do
analogia
ipigadas
su
suas
desc ições;
inalmen e
ecia
e miny
g upé
simplesmen-
e emp in a
ki y kalby só
i§
maziau mais
modi icada
i
de aco do
one ines
a
bem
mo ologines
peculia idad-
es da
linguagem, à
89
qual
Zodziai
são
emp es
(Salkauskis
1991
24).
S.
Salkauskis
u iliza a
odas as
im
mine ais
e minijos
Sal iniais,
aéiau
naujada y
ki é
ela i am-
en e
nedaug.
Pensa íam-
os que
S.
alkauskio
e minijos
pedagogikos
naujada ai
são
Yodziai
a kak/a
(obs ina ion,
en é emen ;
Eigensinn,
T o z),
aumenybé
(in elligen-
ce;
In elligenz),
e d émenis
(a
despace;
Raumkuns ),
im/a
( écep i-
on;
Rezep ion,
Au nahme),
A o ings
(obje su lequel
examine;
P ii ungsgegens and),
on
moks/aamd2is
(scola i é, Schulal e ),
pe gy ena
(su i ance),
as/i mas (Iéc i u e
lec u e), s/elinguimas
(ca ac é e
e
la
de
ce
qui es animé,
Seelenha igkei ),
sauna
(b o ou e;
B a ou )
k .
i
In elizmen -
e, quase
odos eles
o am
blankias
da ybes ou
j a dijo
a i iciais
sa okas
odél
élesnéje
i
pedagogikos
e minijoje
nep igijo.
Qual
ou a
S.
Salkauskio
e minizui
a
cons i u
ZodZiai,
que
Li uu iy
de
línguas
Zodyne
(Aus alian
LKZ)
ap esen -
am-se
apenas
i8
ne a
so ie iniy
as y,
p z.: g/obd inis
(pupille;
P legling),
paaugiys é
(adolescence;
Adoleszenz)
i
k .
Eles são
usados no
i
a ualine misy
e minijoje.
Nelie u iskus
Zodynélio
complemen -
ums
S.
Salkauskis
3yméjo
minusu,
mas
j
jy
a pa
u bi pe
apsi ikimg
en eko
alguns
i
lie u isky
e miny,
например.:
jdémus,
jdémy
(a en i ;
au me ksam),
kidikis
(pe i
en an ;
Wickelkind),
miégas,
do mgai
(sommeil;
Schla ),
expe iencial
(empé imen als
expe imen alell)
i
k .
odynélyje
andame
e miny, que
ago a são
conside adas
neno miniais
ou aomais
ne aisyklingai,
ej.:
p amd ymas
(p é oyance;
Vo aussehen),
p ama y i
(p é oi ;
o aussehen),
pusidus y as,
(équipondé a-
-a
n ; das
Gleichgewich
hal end),
pusius y y m
(quali é
de
ce
qui es
équipondé an ),
sa igina, -os
(dé ense
de
soi-méme;
Sebs e eidi-
gung,
Selbs schu z).
O p imei o
e mo ago a
keiiam
Zodziu
numda ymas,
segundoasi
p e e ,
—
eciasis
pusidus i as, -a,
—
qua oasis
pus/aus i iimas,
penk asis
sa igyna.
—
—
Mui os
S.
Salkauskio
j i in y
e miny
pedagogos
u ilizados
i
ago a.
Pa yzdziui,
L.
Jo aisos
Zodyne
Te mos
Pedagogicos
(K.,
1993)
encon a emos
ais, já en ão
usados,
i
abs acakiyjy
sq oky
nomeamen os,
ex.: a gaminimas,
a kakla,
a pazinimas,
a sakomybeé,
a apalaidação,
cul i o,
aukléjimas,
con i imas,
b endimas,
da bingumas,
da bs umas,
démesys,
dés ymas,
do o é, d ausmé,
ge ingumas,
d asumas,
gabumas,
globikinas,
issiblaskymas,
jgiidis,
jp asminimas,
jp o is, isi imas,
90
jspimas,
Jau éj, ki ,
la inimas, pa e,
pamégdiojimas,
pokiga,
pasaukimas,
expe iyba,
p a imas,
pazangumas,
pomis, eldis,
po ég is,
na u im, pous,
des inas,
pa
Imas k .
i
Secção de
Te minologia
posédzios
aze
Sio
Zodynélio
apildymai
p incipalmen-
e susije
in e p au in-
su
és e minijos
pa eikim.
Ti ienu
ou ou
Salia
in e p au iniy
e miny
p i aSomi mais
lie u iski
i
sinonimai,
exemplo.:
a i umas
eiKlumas,
a i me ica
—
skaiciamokslis,
chole ikas
—
s aiguolis,
degene acija
issigimimas,
—
di uzija
issklidimas,
—
egoizmas
sa imyla, e ika
—
do omokslis
k .
—
—
i
S.
Salkauskio
e minologijos
eo ijoje
iSei ies a3cas
oi
Zodis,
o
ne
sa oka, odél
e minijos
jo
cole á ios
an ax iniais
Zodéiais
ap esen am-se
só
daik a a dZiai,
ne
mas bid a dziai,
eiksma%odziai,
a é
i
pa icipan es.
Taciau em ge al
jo
Zodziy
a anka,
e minização
i
os p incípios
da
e minog a ia
o am
su icien emen-
e al oS o
ní el
cien í ico.
2.
Te miny
ki éiação
—
keblus abalho
neli uanis ams.
Como já
menéjam-
os, dalj
S.
Salkauskio
pedagikos
Zodynélio
e miny é
ki -
Cia es
P.
Ska dZius.
Ki us
e minus
ki éia o
ele
mesmo.
I8 is
neki éiuo y
deixik a mui o
poucos, só
alguns, ex.:
enciclopedinis,
jausminis*,
jus i*,
klausumas,
di ecis*,
Kiino y a,
mi é i,
Pa iskas,
pozi y inis
(s .
pozi y us),
iisis
*,
Zmoginis*
(Z aigzdu émis
pazZymé i
e minai
iloso ijos
e minijoje oi
ki éiuojami).
Iisdomi
ie
i
Bendá ias
e minologias
de iloso ia
omados
e mos, ku iy
ki ia imas não
a ipa
a uaisinémis
su
no mas de
acen ologia.
Tokiy
e miny
é
múl iolik-
a, ex:
j aka,
-6, ak/g
(={ aka
DLKZ,
LKT2),
j aiga,
-0s, { aiga
(={ aiga
DLKZ,
LKTZ),
i ykdy i
(=j ykdy-
i
DLKZ),
quan i a i o
(=kiékinis
1
DLKZ,
LKTZ),
Alia is,
-iés
(=klid is
DLKZ,
LKTZ),
caninis
(=kiininis
DLKZ),
a inis
(=méninis
DLKZ,
LKTZ),
moks inis
(=mékslinis
DLKZ,
LKTZ),
néigiamas,
-
4
(=neigamas,
-A
DLKZ),
eikimé, -és,
eiksme
(= eikimé
3
DLKZ,
LKTZ),
s4Ziningas
(=saziningas
DLKZ,
LKTZ),
éigiamas,
-a
(= el.
giamas,
-’
DLKZ),
odosomeninis
(= isuomeninis
DLKZ,
LKTZ),
2méniska
(= méniskas
DLKZ,
LKTZ) k .
i
Alguns
ki éia i -
$y
a ian y
mo
(p.j.,
j aka,
néigiamas
i
k .)
né a
nenhuma
alidos,
o am
91
ap esen ad-
os LKZ i8 M.
Niede mann-
o, A. Senno, F.
B ende io e
A. Salio
Lie u iy
asomosios
kalbos
Zodyno
(Heidelbe g,
1932-1968) e
ki y Sal iniy.
Além disso,
esama e
apsi ikimy.
Pliusu
pazyme y
Zodziy
s4moné i
(de éni
conscien ;
bewuss
we den),
sg anga, -os,
s anga
(cons uc i-
on,
s uc u e;
Ge iige, Bau,
S uk u ),
sa eika, -6s,
s elka
(in e ac ion;
Wechselwi -
kung)
Bend ojoje
iloso ijos
e minijoje
i8 is né a, a
e minai
ski umas,
-di é ence;
Un e schied,
s ajé ( é e;
T aum),
amdy i
(domp e ;
zugeln)
min ajame
ki imu
(ski ,
Sal né e
ém) são
usados de
ou a
o ma. S.
Salkauskio
e miny
pedagogikos
Zodynélyje
pasi aiko e
simplesy
ki ia imo¢
ik y (ou
ko ek i os
klaidy),
например.:
nacija, -os
(na ion;
Na ion),
pagilinimas
(app o ondi-
ssemen ;
Ve ie ung),
pa e, -os
(pa i;
Pa ei),
sa a ankisk-
imas
(indépendan-
ce;
Selbs andig-
kei ),
siel a as,
-a
(a lic ion;
Seelenkumm-
e ), unidade,
-ai (uni é;
Einhei ),
Zymium
( aleu ,
eminence;
He o ang-
sein) e k .
Kasi a ou a
al e miny
ki diação,
ex.: an i ezé
(=an i ézé
DLKZ, LKTZ),
ené gija
(=ené gija
DLKZ, LKTZ),
idéja,
-éjosidéja
DLKZ, LKTZ),
jzanga, -6s,
jZanga
(=|zanga
DLKZ, LKTZ),
jaunys é
(=jaun s é
DLKZ, LKTZ),
concu so
lig konki s-
as DLKZ,
LKTZ),
mégis as
(=ligh , DLKZ,
LKTZ),
méginis,
méginio
(=mégin 3a
DLKZ, LKTZ),
nejs, néjs,
néjsiginio (=b
3b DLKZ,
LKTZ), 6ds,
D ganiginas
LKZ, pa inas,
DLKZ,
LKTZ),
adiedamas
(=p aded-
amas),
p émoga,
-os
(=p amoga
DLKZ
LKTZ),
p éza, -os
p ozi
(=p ézinin-
kas DLKZ,
LKTZ),
p ozinink-
as
(=p ézinin-
kas DLKZ),
sa andudi-
skas
(=sa anaii-
diskas
DLKZ,
LKTZ,),
is6
(=s elo is
DLKZ,
LKTZ),
sin ézé
(=si i ezé
DLKZ,
LKTZ),
sieli as,
-alu as (=
DLKZ),
ealiza
(= ykdy i
DLKZ,
LKTZ), 24
(=), -ism,
sa mas
DLKZ,
LKTZ) e
k . Mui as
siy
e miny
ki diação
no ikslu-
my são
ipiskos
in eligen-
y ei as
e os.
Elas
biidingos e
a uais
ex os de
linguagem
ciência.
Ki éiuoda-
mas
p eesagos
-/nis
bid a dzi-
us,
daZniausi-
ai
einandius
sudé iniy
e miny
pazyminia-
is, S.
Salkauskis
oi
ambém
não
comple a-
men e
nuoseklus.
Vienu ele
só Siek
an o
a olo do
ki ciamen-
o no ma
(a), oki u
kii é
mesmo
hipe no -
malizmo
(b),
exemplo. :
a)
Aigieninis,
higiénisk-
as
(=higiénini-
s,
higiénikas
DLKZ),
kiekinis
(=kiékinis
DLKZ,
92
LKTZ),
kdninis
(=k ninis
DLKZ),
Li u ginis
(=li u gin-
is DLKZ),
no minis
(=nd minis
DLKZ,
LKTZ),
p o esinis
(=p o ési-
nis DLKZ,
LKTZ),
isinis
(= iisinis
DLKZ,
LKTZ),
in e medi-
nis, -é
(= 4 pinis
DLKZ,
LKTZ); b)
cole y in-
is
(=kolek j-
inis
DLKZ,
LKTZ),
kul a inis
(=kul i in-
is DLKZ,
LKTZ),
li i e a i-
inis
(=li e a ii-
inis
DLKZ),
ma ema i-
nis
(=ma emi-
inis
DLKZ),
me odinis
(=me ddi-
nis DLKZ,
LKTZ),
pedagogi-
nis
(=pedagd-
ginis
DLKZ,
LKTZ),
mas
p iésmok-
klinis
(=p iesm-
okklinis
DLKZ) e k
/
Ab e ian-
do di o
pensame-
n o, bii y
pode
aze os
seguin es
umpas
iS adas: 1.
S.
Salkausk-
io
pedagogi-
kos
e miny
Zodynélis
é
abécélinis,
i8iniai
e mininai
nele não
subme e-
m. Li uiy
kalbos
d augijos
Te minol-
ogijos
sekcijoje
ele
conside -
ady as
maZdaug
a é m
aidés
(úl imis
posédis de
análise
j yko 1940
06 12).
Zodynélis
e minog-
a iskai
su a ky-
as
panasia
como e
Bend oji
iloso ij-
os
e minija.
2.
Pedagogi-
kos
e miny
globé inis,
paauglys-
é não
de e
segui o i-
e mediu
su gidusi-
ais
Zodziais
(caip pode
a ody i
i8 Lie u iy
kalbos
Zodyno).
Si
Zoduos%i-
us
andame
já S.
Salkausk-
io
Zodynély-
je. Mui as
S.
Salkausk-
io si ily y
naujada-
y
(a kakla,
ima,
k o inys,
aslumas
e k .)
pedagogi-
kos
e minijo-
je
nep igijo.
3. Dalj S.
Salkausk-
io
pedagikos
Zodynélio
e miny é
suki éia -
es P.
Ska dziu-
s. Ki us
e minus
ki cia o
mesmo
Zodynélio
au o ius.
Ki Gia i-
mo ik y é
ela i am-
en e
nemadZai.
Eles
es ão
p incipal-
men e
ligados
com
imp ecsio
do ki dio
localizaçã-
o. 2. L.
Da gio e A.
Salio
P ekybin-
és
ko espon-
dencijos
Zodynélis
1938 m.
Tau os
kio
Zu nale
economis-
as L.
Da gis
jun ame-
n e com
kalbininku
A. Saliu oi
publicadog
P ekybin-
és
ko espon-
dencijos-
%odynélj.
Véliau Sis
Zodynelis,
compleme-
n ado
angliskais
a i ikmen-
imis, oi
iSspausdi-
n o A.
Salio
RaS uose
(Roma,
1979).
Todos
li a i8ki
e minin-
as nele
suki ia , 0
alguns
ainda e
b e eme-
n e
paaikin i
exemplosdiiais.
Zodynélio
bend aau o ys é
A.
Salio
S uas
aixkinha
como:
L.
Da gis
su elké
anuo
empo
jo
i
ci y
da%mais na
Li uânia
93

usá elus
eque ingiausi-
us dkinius
e mos, eles
iS e é
okiediy, dalj
j
i
j
angly
ala,
o
A.
Salys ajudéo
aqueles
e minus
sulie u in i,
es abelece
lie u iskqsias
jy
ly is.
Dalis
y
e miny
(pa yzdZiai,
an spauda-
s, jmoné,
pe laida) oi
ki y já
anks¢iau
suda y a,
ou a
pa e
o
(caip
pagamen o,
is ankos,
pali kanos)
já an igo
i8
consumama.
Ta
mui osumg
e miny, daZ
p incipalme-
n e
nelie u isky,
e e no ojai
a amen o,
susiku i
naujy lydiy,
isciau es y
já us ojamy
i
Zodziy.
A.
Salys,
L.
Da giui
paaiskinus
cujo e mo
sq oka,
daznai
pasi ilyda o
alguns
lie u iskus
po
e miny
a i ikmenis,
po im
jun o
su
L.
Da giu
pasi ink-
a a
a
Zodj bei
o ma,
jo
que ambos
mais
gos a am.
Pa s
L.
Da gis
éliau é
(1975)
pa eiskes
que
Gia
lie u iskosios
dalies naujy
e miny
p incipal au o
oi p o .
A.
Salys
(Salys,I,455).
odinélyje
asime
jdomiy
lie u isky
e my, que
ago a
ainda não
ajajam
ou
a amen e
kieno
consumido-
s, mas
gale y
ik i
i
Siuolaikinei
inkos
economia
e miniei.
E.g.:
apmoka
( ok.
Begleichungssumme,
angl.
paymen ).
e miskaing
paymen
o de bi y
pode se
aduzido
ao li a isku
a i ikmeniu
inglês
documen o
cob os
(k i as).
bend ask6lis
( ok.
Gemeinschulde ,
angl.
ellow
debi o ).
Ago a sq oka
Si
daZnai é
chamado
ne aisyklingu
e mo
lie u isku
bend askolin-
inkis.
da bimas
( ok.
Leis ungs ihigkei ,
angl.
p oduc i i y).
Sis
Z0dis
con ém
abibidin-
a pa a
aquilo que
mui o
az.
Daba inés
lie u iy
idiomas
Zodyne
(V., a
1993;
segui
-
DLKZ)
Zodis
abalhos
paaikin as
sinonida b-
mu
s us.
Taciau
e minijoje
bii y melho
sias
sq okas
isski i:
da bs is
kas mégs a
—
abalha ;
da bis
(a ba
da bliis)
que mui o
padapapl-
iamen o
10.
( ok.
Kau k a ,
angl.
pu chasing
powe ).
Pi klus é
aquele
que pode,
em com
que
comp a .
Economikos
sui udiy
laikais
isuomenés
pi klumas
sumaZéja.
sq oka daZ
$i
Ago a é
mais
chamado de
e mo
pe kamasis
pajégumas.
Vienazodis
e mo bii y
con o á e-
l.
aé é ascio
aii ininkas
( ok.
F ach b ie duplika ,
angl.
bill lading
o
duplica e).
Zodis
aii ininkas
dublika o
subi alo
eikSme
o necido
i
DLKZ.
azi s
( ok.
anspo abel,
ang].
easily
anspo able).
DLKZ,
ap esen -
94
a-se
apenas 8io
Zod%io
eikmé
ku is bem
eZa.
Taciau
come cia-
n es
exigem
ou a
biid a dz-
io adzus
eik$mé
anspo -
abilus.
Tokiq
p ecisam-
osme ele
pode
e é i.
Vadici,
pode
ala é i e
sob e
p ekiy
azuma.
Siameyn
Zodélyje
é e
nep iim y
e miny,
ku iy
luga
ago a
isigaléjo
ou os
Zod%iai ou
jy
junginiai.
Em
ou as
ocasiões
jy no
luga
ainda são
usados
s e imZo-
dziai. P z.:
bidiné
comé cio
( ok.
Hoke han-
del, angl.
hawking
ade),
biid nink-
as ( ok.
Héke ,
angl.
hawke ,
peddle ).
Dabo in-
éie
e minijo-
je Siam
eikalui
u ilizados
Zodziai
kioskas i
kioskinink-
as. Né a
nenhuma
espe anç-
a, que eles
galé y
subs i ui
Zodziai
bi da e
budionis -
a. gyi,
i ijei
dinhei o
( ok.
Ba geld,
ang). cash.
Já senokai
na
Li uânia
p igio o
e mo
g ynieji
monigai.
Ago a
né a
p eciso do
e mo Sio
keis i.
mékmen-
ys ( ok.
Zahlungs-
mi el,
angl.
means o
paymen ).
Te minus
j a dija
nelabai
ak ualiq
sq okq.
nuoda bis
( ok.
Leis ung
des
Anges ell-
en, angl.
piece o
wo k,
pe o m-
ance).
Ago a é
jsigaléjes
e minas
isdi bis.
Ele é
a o ino.
di isão, luc o
( ok.
Di idende,
Ge innan eil,
angl. di idend).
Siai sa okai
chama i i
ago a usado o
e mo
in e nacional
di idendos. O
p imei o
si ilomyjy
lie u isky
naujada y
ealmen e
nepaplis, e o
segundo
a gu bau.
cap u a ( ok.
Blickpunk ,
Blick angpun-
k ,
blick angende
Wa e, angl.
eyeca ching
(in
ad e ising
o packaging)
wa es).
Te minijoje
ago a
não ojado e
Zodynélyje
ap esen ado
biid a dis
paga is. Ele
daZ mais
oi iam
biid a dziu
pa auklis.
Vadici, e luga
Z0dzio
cap u a
e miniei
melho ik y
Zodis
pa auka/.
p ado is ( ok.
Vo schuss,
angl. ad ance
money).
Co espondi
p esen einj
e ming
a ansas.
Nyde mano
Zodyne Sis
e mo é
Zodzio
handpinigiai
sinônimo.
pé s o is
( ok.
Ube liegen,
angl.
lying-o e
ime, days o
demu age). O
a ual nome
Li u iSkas
Sios sa oko é
p as o a. Ele
melho
de inha com
eiksmazZod-
ziu
p as o é i.
saug6 e ( ok.
S ahlkamme ,
angl. sa e).
Dado Zodis
sei as em
a ualine
e minijoje
denomina a
só
nedegamajq
me aling
spin a
e ybems
conside a ,
banco
p emepa ais
a min om
chama-se
e mo
saugyk/a, isso
naujada as
saugo e
pasida o
ne eque ido.
Zodynélyje
an as iniais
Zodziais
ap esen am--
se somen e
apenas
uma%odéiai
sudé iniai
e mininai,
mas nele
encon a em-
os
p ielinksniy,
p ie eiksmiy,
95
daly iy,
bend aciy,
Zodziy o my.
o
su
ne
i
i
P z. : apié
( ok.
be e ,
angl.
conce ning,
abou );
kéininga
( ok.
p eiswe ,
angl.
p icewo hy);
4isku /
( ok.
b ie lich,
angl.
by
means
o
a
le e );
ndudai
( ok.
zu
Guns en,
angl.
o
someones
a o );
padien ui,
padaciui
( ok.
nach
Tagen,
nach
Da um,
ch onologisch,
angl.
daily, day
a e
day);
panamiu
( ok.
om
, zum
Hause
Hause,
angl.
om
house,
o
house);
adlik a
( ok.
e ledig ,
angl.
accomplished);
paliép i
( ok.
ano den,
angl.
o
command,
o
dec ee);
pe ecel i
( ok.
ibe agen,
angl.
o
ca y
o e ).
L.
Da gio
i
A.
Salio
P ekybinés
ko espondencijos
Zodynélis
e minog a iniu
legiu nei8sisci ia
ki y me o
i
mul idiakalbiy
o
e mo-
ny
Zodynéliy.
P ak ikai,
be
abejonés,
ele bii y
bu es ú il.
Ta-
Giau
Siam
Zodynéliu
não oi
des é i
u é
ySkios
j akos
lie u iSkai
economia
e miniei.
Is o
acon eceu
odél, que ele
oi i8leis as
gue a
i8 aka ése,
So ie y
Sajungai
okupa us
o
Lie u a,
e minija oi
susie a já já
não li e
me cado, mas
planine
cen alizua a
economia. Não
obs an e, Sis
su
su
Zodynélis
ainda
i
ago a
né a
pe de a-
des
ak ualidade.
Su umpinimai
DLKZ
-Daba inés
lie u iy
linguagem
Zodynas. V.,
1993. LKTZ
-Lie u iy
linguagem
a ies
Zodynas/suda-
é V.
Vi kauskas. V.,
1985.
96