Kazimie as
GAIVENIS APIE
DU
TARPUKARIO
LAIKY
TERMINY
ZODYNELIUS
1.8. Salkauskio
pedagogikos
e miny
Zodynélis
Philosoph S.
Salkauskis
sukii é nich
nu o iginalig
e minologijs
eo ie,
no mino
iloso ijs
e minus,
abe
doméjosi und
pedagogikos
e minija.
Sein unau
ke u kalbis
pedagogikos
e miny
Zodynélis,
benann
Bend oji
pedagogikos
e minija
(lie u iy-p an-
ciizy- okieCiy-
- usy
kalbomi),
isspausdin
RaS y
an ajame
ome (V.,
1991).
Zodynélio
paaikinnissen
aSoma:
Su ankio a i8
iso 1600
pedagoginiy
e miny. jy
600 paim i is
Bend osiosp-
hilosophies
Te minijos.
Sie pazymé i
Zenklu +. 400
e my sind
emimas
kilmés. Sie
e ymé i
Zenklu -. Sie
wich ig bii y
inden
lie u iskyjy
en sp echen-
dmeny.
Liekan ieji
600 e miny
sind
lie u iSkos
kilmés und
ha
spezi iskai
pedagoginj
pobiidj. Sie
nepaZymeé i
jokiu Zenklu.
Alle Te minus
e such e
ki éiuo i(277).
Zod Sisynélis
wu de
übe s y
Lie u os
kalbos
d augijos
Te minologij-
os sekcijoje
und Siek ick
e gänz , abe
blieb
nebaig as.
Te minog ap-
hijas
p incipais e
maZai wen
un e scheid-
e on
Bend osios
philosophie
Te minijos.
Pas a ajj
Zodynélj, wie
Zinoma, is
ki cia gs
kalbininkas
P.
Ska ddius.
Hinsich lich,
man kann
annehmen,
dass plussu
zuzmé ig e
Te me sind
P.
Ska dZiaus
ki iu i.
Sieme im
A ikel nich
ans engen we den
S.
Salkauskio
pedagogikos
e minijos
j e in i
Sios s i es
sq oky
sis eminimo
a é ilgiu,
domes iim-
és nu zwei
o
lingubinisch-
en
Subjekken,
bi en :
1)
S.
Salkauskio
e minizuo os
Leksikos
pobiidziu
i
2) S.
Salkausk-
io
pedagogi-
kos
e miny¢ ki ia imu.
1.8.
Salkauskis,
abbiidendend
e minijos
Sal inius,
a8é:
Wenn wi
nehmen
abe ku j
moksla,
u éjusj
bild asi
wissenscha-
iskaja
e minija,
das leich
e leb wi ,
jog
Si a
jo
e minija
is
pasem a
i8
eje o
Sal iniy.
Bi en
einige ih
e mini
sind
genomm-
en
i8
lebendes
Zmoniy
Sp achen
i
nu is
angewies-
en
spezialem
Wissens -
all; ande e
Beg i e
sind neu
zusamme-
ngese z
nach des
Sp aches
désnius
i
Siaip schon
nach Analogie
ypigem
ih e
su
Besch eibun-
gen; endiau
ecia
e miny
g upé
ein ach
leenin a ki y
kalby nu
maziau meh
i§
modi izie
nach
i
phe e inen
sowie
a
mo ologisc-
hen
eigenscha -
en de
sp ache,
89
welche
Zodziai
sind
ausleihen
(Salkauskis
1991
24).
S.
Salkauskis
e wende-
i alle in
im
miné ais
e minijos
Sal iniais,
aéiau
naujada y
ki é
e gleiche-
nd nedaug.
Denk en
wi , dass
S.
alkauskio
pedagogikos
Te minijos
naujada ai
sind
Yodziai
a kak/a
(obs ina ion,
en é emen ;
Eigensinn,
T o z),
aumenybé
(in elligen-
ce;
In elligenz),
e d émenis
(a
despace;
Raumkuns ),
im/a
( écep i-
on;
Rezep ion,
Au nahme),
A o ings
(obje su lequel
examine;
P ii ungsgegens and),
on
moks/aamd2is
(scola i é, Schulal e ),
pe gy ena
(su i ance),
as/i mas (Iéc i u e
lec u e), s/elinguimas
(ca ac é e
e
la
de
ce
qui es animé,
Seelenha igkei ),
sauna
(b o ou e;
B a ou )
k .
i
leide , as
alle sie
wa en
blankias
da ybes
ode
j a dijo
küns liche
sa okas
odél
élesnéje
i
pedagogikos
e minijoje
nep igijo.
Was
ande es
S.
Salkauskio
e minizuo i
a
e s ellen
ZodZiai,
die
Lie u iy
Sp achen
Zodyne
(wei e
LKZ)
angegeb-
en nu
ne a
i8
so ie iniy
as y,
beispiels-
weise: g/obd inis
(pupille;
P legling),
paaugiys é
(adolescence;
Adoleszenz)
i
k .
Sie we den im
heu igen misy
i
Te minie ung
e wende .
Nelie u iskus
Zodynélio
Zusä ze
S.
Salkauskis
3yméjo
minusu,
abe
j
jy
a pa
u bi pe
apsi ikimg
be eko
einige
i
lie u isky
e miny,
beispiels-
weise.:
jdémus,
jdémy
(a en i ;
au me ksam),
kidikis
(pe i
en an ;
Wickelkind),
miégas,
schwagi
(sommeil;
Schla ),
e ah eninis
(empé imen als
expe imen alell)
i
k .
odynélyje
andame
e miny, die
je z als
une minigen
ode aomais
ne aisyklig,
beispielsweis-
e.:
p amd ymas
(p é oyance;
Vo aussehen),
p ama y i
(p é oi ;
o aussehen),
pusidus y as,
(équipondé a-
-a
n ; das
Gleichgewich
hal end),
pusius y y mas
(quali é
de
ce
qui es
équipondé an ),
sa igina, -os
(dé ense
de
soi-méme;
Sebs e eidi-
gung,
Selbs schu z).
E s e Te min
is je z
wech¢ie
Zodziu
numda ymas,
an asis
o gesehen,
—
eciasis
pusidus i as, -a,
—
d i asis
pus/aus i iims,
ünk asis
sa igyna.
—
—
Viele
S.
Salkauskio
j i in y
pedagogikos
e miny
e wende
i
we den je z .
Pa yzdziui,
L.
Jo aisos
Zodyne
Pädagagogis-
chen Te mine
(K., inden wi
1993)
solche, schon
dann
e wende en,
i
abs ak¢iyjy
sq oky
benennungen, z.
eg.: a gaminimas,
a kakla,
a pazinimas,
a sakomybeé,
e holakau nis,
e ziehung,
aukléjimas,
gesamm a is,
b andimas,
da bingumas,
da bs umas,
démesys,
dés ymas,
do o é, d ausmé,
ge ingumas,
gees umas,
gabumas,
globaikin,
issiblaskymas,
jugiidis,
jp ominimas,
jp o is, isi imas,
90
jspimas,
Jau éj, ki ,
la inimas, pa e,
pamégdiojimas,
pokiga,
pasaukimas,
expe iyba,
po ak is,
pazangumas,
pomis, eldis,
po ak is,
na u magnis,
s opu
pa
Imas k .
i
Te minologijas
sek ions
posédzien zu
machen
Sio
Zodynélio
papildymai
haup sächli-
ch susije
in e p au in-
su
és
Te minijos
Dankim.
Tik einu
e u
Salia
in e p au iniy
e miny
p i aSomi noch
li a iski
i
synonymiai,
beispielsweise-
.: ak i umas
eiKlumas,
a i me ika
—
skaiciamokslis,
chole ikas
—
s aiguolis,
degene acija
issigimimas,
—
di uzija
issklidimas,
—
egoizmas
sa imyla, e ika
—
do omokslis
k .
—
—
i
S.
Salkauskies
Te minologies
Theo ie in
iSei ies a3kas
wa
Zodis,
o
ne
sa oka, odél
e minijos
jo
inkiniuose
an ax iniais
Zodéiais we den
o ges ell nu
daik a a dZiai,
abe
ne
bid a dziai,
eiksma%odziai,
soga
i
eilnehme i.
Taciau im
Allgemeinen
jo
Zodziy
a anka,
e minizacijos
i
e minog aphi-
es P inzipien
wa
aus eichend
hoS o
wissenscha l-
ichen Ebene.
2.
Te miny
ki éia ung
—
keblus A bei
nich i uanis a-
m.
Wie wi
schon
geméj,
dalj
S.
Salkauskio
pedagogikos
Zodynélio
e miny is
ki -
Cia es
P.
Ska dZius.
Ki us
Te minus
ki éia o
e selbs .
I8 is
neki éiuo y
belik a seh
wenig, nu ein
paa , z. B.:
encyclopedini-
s, jausminis*,
jus i*,
klausum,
ich is*,
Kiino y a,
mi é i,
Pa iskas,
pozi y inis
(s .
pozi y us),
iisis
*,
Zmoginis*
(Z aigzdu émis
pazZymé i
e minai
iloso ijos
e minijoje
wa
ki éiuojami).
Iisdomi
die
i
Bend osios
Philosophie
Te minionen
ge ass
Te mine, ku iy
ki ia imas
nesu ampais
gegenwä iném-
su
is
akcen ologies
No men.
Tokiy
e miny
is
meh olik-
a,
beispiels-
weise: j aka, -6, ak/g
(={ aka
DLKZ,
LKT2),
j aiga,
-0s, { aiga
(={ aiga
DLKZ,
LKTZ),
i ykdy i
(=j ykdy-
i
DLKZ),
quan i a i
(=kiékinis
1
DLKZ,
LKTZ),
Alia is,
-iés
(=klid is
DLKZ,
LKTZ),
kaninis
(=kiininis
DLKZ),
kuns nis
(=méninis
DLKZ,
LKTZ),
moks inis
(=mékslinis
DLKZ,
LKTZ),
néigiamas,
-
4
(=neigamas,
-A
DLKZ),
eikimé, -és,
eiksme
(= eikimé
3
DLKZ,
LKTZ),
s4Ziningas
(=saziningus
DLKZ,
LKTZ),
éigiamas,
-a
(= el.
giamas,
-’
DLKZ),
ollomeninis
(= isuomeninis
DLKZ,
LKTZ),
2méniskas
(= ménisch
DLKZ,
LKTZ) k .
i
Einige
ki éia i -
$y
a ian y
mo
(bzw.,
j aka,
néigiamas
i
k .)
né a
i gendeinen
Fehle ,
wu den
91
o gami LKZ
i8 M.
Niede mann-
o, A. Senno, F.
B ende io
und A. Salio
Lie u iy
asomosios
kalbos
Zodyno
(Heidelbe g,
1932-1968) und
ki y Sal iniy.
Auße dem,
esama und
apsi ikimy.
Pliusu
pazyme y
Zodziy
s4moné i
(de éni
conscien ;
bewuss
we den),
sg anga, -os,
s anga
(cons uc i-
on,
s uc u e;
Ge iige, Bau,
S uk u ),
sa eika, -6s,
s elka
(in e ac ion;
Wechselwi -
kung)
Bend ojoje
iloso ijos
e minijoje
i8 is né a, o
e minai
ski umas,
-di é ence;
Un e schied,
s ajé ( é e;
T aum),
amdy i
(domp e ;
zugeln)
miné ame
Sal in ki ciu
(ski , s6né
und
émdy i). S.
Salkauskio
pedagogikos
e miny
Zodynélyje
paschaiko
und ein ay
ki al ungs¢
ik y (a ba
ko ek i os
klaidy),
beispielswei-
se: nacija,
-os (na ion;
Na ion),
pagilinimas
(app o ondi-
ssemen ;
Ve ie ung),
pa e, -os
(pa i;
Pa ei),
sa a ankisk-
imas
(indépendan-
ce;
Selbs andig-
kei ),
siel a as,
-a
(a lic ion;
Seelenkumm-
e ), einhei ,
-ai (uni é;
Einhei ),
Zymium
( aleu ,
eminence;
He o ang-
sein) und k .
Kas ande e
solche
Te miny
ki diachung,
z. An i ezé
(=an i ézé
DLKZ, LKTZ),
ené gija
(=ené gija
DLKZ, LKTZ),
idéja,
-éjosidéja
DLKZ, LKTZ),
jzanga, -6s,
jZanga
(=|zanga
DLKZ, LKTZ),
jüngys é
(=jaun s é
DLKZ, LKTZ),
konku s
lig konki s-
as DLKZ,
LKTZ,
mégligis as
DLKZ, LKTZ),
noch, méginis
(=mégin 3a
DLKZ, LKTZ),
nejs, néjs,
néjsig (=b 3b
DLKZ, LKTZ),
6ds,
D ganiginas,
Pa inas,
LKTZ,
DLKZ,
LKTZ),
beigedam-
as
(=p aded-
amas),
p émoga,
-os
(=p amoga
DLKZ
LKTZ),
p éza, -os
skai p ozi
(=DLKZ,
LKTZ),
p ozinink-
as
(=p ézinin-
kas DLKZ),
sa andudi-
skas
(=sa anaii-
diskas
DLKZ,
LKTZ,),
is6
(=s elo is
DLKZ,
LKTZ),
sin ézé
(=si i ezé
DLKZ,
LKTZ),
sieli as,
-alkas (=
DLKZ),
üh en (=
DLKTZ,
LKTZ), 24
(=sam,
sa mas
DLKZ,
LKTZ) und
k . Viele
siy
e miny
ki dia imo
no ikslu-
my sind
ypiskos
in eligen-
y
gemach
we den
Fehle . Sie
biidingos
und
heu igen
wissensc-
ha lichen
Sp ach e-
x en.
Ki éiuoda-
mas
P eesag-
os -/nis
bid a dzi-
us, daZus
einandius
sudé iniy
e miny
pazyminia-
is, S.
Salkauskis
wa auch
nich ganz
nuoseklus.
Einu e
nu Siek
so en olo
on
ki cia imo
no me (a),
oki u
kii é
soga
hipe no -
malizmus
(b),
beispiels-
weise. : a)
Aigieninis,
higiénisk-
as
(=higiénini-
s,
higiénikas
DLKZ),
kiekinis
(=kiékinis
DLKZ,
92
LKTZ),
kdninis
(=k ninis
DLKZ),
Li u ginis
(=li u gin-
is DLKZ),
no minis
(=nd minis
DLKZ,
LKTZ),
p o essi-
oninis
(=p o ési-
nis DLKZ,
LKTZ),
isinis
(= iisinis
DLKZ,
LKTZ),
zwischeni-
nis, -é
(= 4 pinis
DLKZ,
LKTZ);
b)kollek i-
y inis
(=kolek j-
inis
DLKZ,
LKTZ),
kul a inis
(=kul i in-
is DLKZ,
LKTZ),
p ièsi e -
a i inis
(=li e a ii-
inis
DLKZ),
ma hema-
inis
(=ma emi-
inis
DLKZ),
me hodin-
is
(=me ddi-
nis DLKZ,
LKTZ),
pedagogi-
nis
(=pedagd-
ginis
DLKZ,
LKTZ),
abe
p iésmok-
klinis
(=p iesm-
okklinis
DLKZ) und
k /
Abgesim-
me nd
gesag en
Gedanken,
bii y kann
gemach
we den
solche
umpas
iS adas: 1.
S.
Salkausk-
io
pedagogi-
kos
e miny
Zodynélis
is
abécélinis,
i8iniai
e minai
da in
nich
o liegen.
Lie u os
kalbos
d augijos
Te minol-
ogijos
sekcijoje
e
besp ach-
y as
maZdaug
bis m
aidés
(le z e
s a s y-
mo
posédis
j yko 1940
06 12).
Zodynélis
e minog-
a iskai
su a ky-
as
panasiai
wie und
Bend oji
iloso ij-
os
e minija.
2.
Pedagogi-
kos
e miny
globé inis,
paauglys-
é da
nich
olgeno i-
e mediu
au ges e-
ll en
Zodziais
(kaip kann
inden i8
Lie u iy
kalbos
Zodyno).
Siuos
Zod%ius
andame
schon S.
Salkausk-
io
Zodynély-
je.
Vieleuma
S.
Salkausk-
io si ily y
naujada-
y
(a kakla,
ima,
k o inys,
aslumas
und k .)
pedagogi-
kos
e minijo-
je
nep igijo.
3. Dalj S.
Salkausk-
io
pedagogi-
kos
Zodynélio
e miny
is
suki éia -
es P.
Ska dziu-
s. Ki us
Te minus
ki cia o
selbs
Zodynélio
au o ius.
Ki Gal un-
gs ik y
is
e gleich
nemadZai.
Sie
beziehen
sich
haup säc-
hlich mi
nich gen-
aue
Ki dio-S -
ando s -
ellung. 2. L.
Da gio
und A.
Salio
P ekybin-
és
ko espon-
dencijos
Zodynélis
1938 m.
Tau os
kio
Zu nale
ekonomis
L. Da gis
zusamm-
en mi
sp achini-
nku A.
Saliu
wu de
e ö en-
lich g
P ekybin-
és
ko espon-
dencijos-
%odynélj.
Véliau Sis
Zodynelis,
e gänz
angliskais
en sp ec-
hmenimis,
wa
iSspausdi-
n as A.
Salio
RaS uose
(Rome,
1979). Alle
li a i8ki Te mine da in suki iießen, 0 einige noch und ku zend paaikin i beispiezdiiais.
Zodynélio
bend aau o ys é
A.
Salio
RaS uose
aixkine wie
olg :
L.
Da gis
su elké
anuo zei
jo
i
ki y
da in
Li uanien am meis en
93
zu geb auchus
e o de ingss-
us dkinius
e minen, ihnen
iS e é
okiediy, dalj
j
i
j
angly
sp ich ,
o
A.
Salys padého
diejenigen
e minus
sulie u in i,
bes immen
lie u iskqsias
jy
ly is.
Dalis
y
e miny
(pa yzdZiai,
an spauda-
s, jmoné,
pe laida)
wa ki y
schon
üh¢iau
suda y a,
ande es
Teil
o
(kaip
Ve gü ung,
is ankos,
pali kanos)
schon seno
i8
e wende -
ame.
Ta ielumg
e miny, daZ
meis
nelie u isky,
eko neue zu
behandeln,
susiku ici-
au neuy
lydiy,
is es y
schon
wa ojamy
i
Zodziy.
A.
Salys,
L.
Da giui
paaiskinus
dessen
e m
sq oka,
daznai
pasi ilyda o
einige
po
lie u iskus
e miny
en sp ech-
menis,
endlich
zusammen
su
L.
Da giu
pasi ink-
e
a
Zodj bei
o ma, die
jo
beide
meh
ge ielen.
Selbs
L.
Da gis
éliau is
(1975)
pa eiskes,
dass
Gia
lie u iskosios
Teile neue y
e miny
Haup au o
wa p o .
A.
Salys
(Salys,I,455).
odinélyje
asime
jdomiy
lie u isky
e my, die
je z noch
nich
e w oja-
mi ode
sel en
kieno
e wende
we den,
abe
gale y
ik i
i
Siuolaikinei
ne os
Wi scha -
s Te miniei.
E.g.:
apmoka
( ok.
Begleichungssumme,
angl.
paymen ).
e miskaing
paymen
o de bi y
möglich zu
übe se zen
li auisch
gemäß
Englmeniu
zahlos
dokumen
(k i as).
bend ask6lis
( ok.
Gemeinschulde ,
angl.
ellow
debi o ).
Je z sq oka
Si
daZnai heiß
ne aisyklingu
li a isku
Beg i
bend askolin-
inkis.
da bimas
( ok.
Leis ungs ihigkei ,
angl.
p oduc i i y).
Sis
Z0dis
pass
umibidin-
en ü
das, was
iel
mach .
Daba inés
li au iy
Sp ache
Zodyne
(V.,
1993;
wei e
-
DLKZ)
Zodis
A bei en
paaikin as
sinonida b-
mu
s us.
Taciau
e minijoje
bii y besse
sias
sq okas
isski i:
da bs is
kas mégs a
—
a bei en;
da bis
(a ba
da bliis)
was iel
padapphl-
iigung
10.
( ok.
Kau k a ,
angl.
pu chasing
powe ).
Pi klus
is de ,
de kann,
ha mi
wem
kau en.
Ekonomikos
sui udiy
laikais
isuomenés
pi klumas
sumaZéja.
sq oka daZ
$i
wi d Je z
am meis en
als Te min
pe kamasis
pajégumas
bezeichne .
Einazodis
Te minus
bii y
behagliche .
aé ascio
aii ininkas
( ok.
F ach b ie duplika ,
angl.
bill lading
o
duplica e).
Zodis
aii ininkas
dublika o
s a i alo
eikSme
be ei ges -
ell
i
DLKZ.
azi s
( ok.
anspo abel,
ang].
easily
anspo able).
DLKZ,
o ges e-
94
ll nu 8io
Zod%io
eikmé
ku is gu
eZa.
Taciau
handelsbi-
nike n
e o de -
ig ki a
biid a dz-
io adzus
eik$mé
anspo -
abilus.
Tokiq
b auch -
me e
kann
u é i.
Hinsich li-
ch, läss
sich eden
und übe
p ekiy
azuma.
Siameyn
Zodélyje
is und
nep iim y
e miny,
ku iy
s a
je z
isigaléjo
ande e
Zod%iai
ode jy
junginiai.
In ande en
Fällen jy
s a
noch
e wend-
e we den
s e imZo-
dziai. P z.:
bidiné
handelba
( ok.
Hoke han-
del, angl.
hawking
ade),
biid nink-
as ( ok.
Héke ,
angl.
hawke ,
peddle ).
Geba in-
éje
Te minie-
ung Siam
eikalui
e wend-
e eni
Zodziai
kioskas i
kioskinink-
as. Né a
keine
Ho nung,
dass sie
galé y
e se zen
Zodziai
bi da und
budininka-
s. gyi,
lebende
Geld ( ok.
Ba geld,
ang.] cash.
Jau
senokai in
Li uanien
p igijo
de
Te min
g ynieji
penigai.
Je z
né a
eikalo Sio
Te min
keis i.
mékmen-
ys ( ok.
Zahlungs-
mi el,
angl.
means o
paymen ).
Te min
j a dija
nelabai
ak ualiq
sq okq.
nuoda bis
( ok.
Leis ung
des
Anges ell-
en, angl.
piece o
wo k,
pe o m-
ance).
Je z is
jsigaléjes
e minus
isdi bis.
E is
a o in-
as.
ab eilung,
gewinnys
( ok.
Di idende,
Ge innan eil,
angl. di idend).
Siai sa okai
namensi i
je z
e wende e
in e na ional-
e Te min
di idendes.
E masis
si ilomyjy
lie u isky
naujada y
wi klich
nepaplis, und
zwe as a gu
bau. paga a
( ok.
Blickpunk ,
Blick angpun-
k ,
blick angende
Wa e, angl.
eyeca ching
(in
ad e ising
o packaging)
wa es).
Te minijoje
je z
nich ojamas
und
Zodynélyje
o ges ell
biid a dis
paga is. E
daZ meis
gei ie
biid a dziu
pa auklis.
Hinsich lich,
und s a
Z0dzio paga a
Te minijai
besse ik y
Zodis
pa auka/.
p ado is ( ok.
Vo schuss,
angl. ad ance
money). Pass
gegenwä inj
e ming
a ansas.
Nyde mano
Zodyne Sis
Te min is
Zodzio
handpinigiai
Synonym.
pé s o is
( ok.
Ube liegen,
angl.
lying-o e
ime, days o
demu age).
De
gegenwä ige
li awiSkas
Sios sa okos
Namen is
p as o a. E
besse
de ine mi
eiksmazZod-
ziu
p as o é i.
saug6 e ( ok.
S ahlkamme ,
angl. sa e). Da
Zodis sei as
in
gegenwä iné
Te minie ung
namensina
nu
nedegamajq
me aling
spin a
we ybems
hal en zu,
banko Räumpa
solchen
schin om
genann wi d
e m
saugyk/a, das
neuada as
saugo e
pasida o
i equi ing.
Zodynélyje
an as lichen
Zodziais
we den
o ges ell
nu nu
eine%odéiai
sudé iniai
e minai,
abe da in
95
inden wi
p ielinksniy,
p ie eiksmiy,
daly iy,
bend aciy,
Zodziy o my.
o
su
ne
i
i
P z. : apié
( ok.
be e ,
angl.
conce ning,
abou );
kéininga
( ok.
p eiswe ,
angl.
p icewo hy);
4isku /
( ok.
b ie lich,
angl.
by
means
o
a
le e );
ndudai
( ok.
zu
Guns en,
angl.
o
someones
a o );
padien ui,
padaciui
( ok.
nach
Tagen,
nach
Da um,
ch onologisch,
angl.
daily, day
a e
day);
panamiui
( ok.
om
, zum
Hause
Hause,
angl.
om
house,
o
house);
adlik a
( ok.
e ledig ,
angl.
accomplished);
paliép i
( ok.
ano den,
angl.
o
command,
o
dec ee);
übe kel i
( ok.
ibe agen,
angl.
o
ca y
o e ).
L.
Da gio
i
A.
Salio
P ekybinés
ko espondencijos
Zodynélis
e minog aphisch-
em Le giu
nei8siski ia ki y
i
me o ieliakalbiy
o
e mini-
ny
Zodynéliy.
P ak ikai,
be
abejonés,
e bii y
bu es
nü zlich.
Ta-
Giau
Siam
Zodynéliu
wa nich
des e i
u é i
ySkios
j akos
lie u iSkai
wi scha
Te miniei.
Tai geschiko
odél, dass e
wa i8leis as
ka o
i8 aka ése,
So ie y
Sajungai
okupa us
Lie u a,
o
e minija wa
susie a schon
nich meh
ewosios
Ma k , abe
planine
cen alizuo e
Wi scha .
Nich sdes o -
o z, Sis
su
su
Zodynélis
noch
i
je z
né a
e lades
Ak uumo.
Su umpinimai
DLKZ
-Daba inés
lie u iy
Sp ache
Zodynas. V.,
1993. LKTZ
-Lie u iy
Sp ache
a ies
Zodynas/suda-
é V.
Vi kauskas. V.,
1985.
96