scieee Open visual document viewer

Apie du tarpukario laikų terminų žodynėlius

Kazimieras Gaivenis

Full text

Kazimie as GAIVENIS APIE DU TARPUKARIO LAIKY TERMINY ZODYNELIUS 1.8. Salkauskio pedagogikos e miny Zodynélis Filoso as S. Salkauskis sukii é não só o iginalig e minologij- os eo ija, no mino iloso ijos e minus, mas doméjosi e pedagogikos e minija. Seu inacabada ke u kalbis pedagogikos e miny Zodynélis, in i ulado Bend oji pedagogikos e minija (lie u iy-p an- ciizy- okieCiy- - usy kalbomis), isspausdi o RaS y an ajame omo (V., 1991). Zodynélio paaikinimuose aSoma: Su ankio a i8 iso 1600 pedagoginiy e miny. jy 600 paim i is Bend osios i- loso ijos e minijos. [8 jy 600 paim i is Bend osios i- loso ijos e minijos. Eles pazymé i Zenklu +. 400 e my são es animas kilmés. Eles despymé i Zenklu -. Pa a eles é impo an e bii y encon a lie u iskyjy con o midad- e. Liekan ieji 600 e miny são lie u iSkos kilmés e em especi iciskai pedagoginj pobiidj. Eles nãoZymeé i jokiu Zenklu. Todos os e mos en ada ki éia (277). Zod Sisynélis oi conside ado na secção Te minologias da companhia de língua Li uiy e Siek ick complemen a- do, mas icou inacabado. P incipais da e minog a - ia ele maZai quan o di e e do Bend osios iloso ia e minijos. Pas a ajj Zodynélj, como Zinoma, é ki cia gs kalbininkas P. Ska ddius. Tendo em con a, pode-se conside a que o plus azimé ios e mos são P. Ska dZiaus ki ia . Siame no a igo não en amos S. Salkauskio e minijos pedagogicos j e in i Sios s ies sq oky sis eminimo a é ilgiu, domésimés só de du is o lingubiniais subjec ais, bi en : 1) S. Salkauskio e minizuo os leksikos pobiidziu i 2) S. Salkausk- io e miny¢ pedagogi- kos ki ia imu. 1.8. Salkauskis, abibiidando e minijos Sal inius, a8é: Se pega mos be ku j mossla, u éjusj o mados cien iskaja e minija, isso acilmen e expe imen - a emos, que Si a jo e minija é pasem a i8 eje o Sal iniy. Bi en alguns seus e mosi- ma são omados i8 i os Zmoniy línguas só i são adap ad- as a especialis assun o de ciência; ou os e mos são ecém compos - os de aco do linguagem désnius i Siaip já de aco do analogia ipigadas su suas desc ições; inalmen e ecia e miny g upé simplesmen- e emp in a ki y kalby só i§ maziau mais modi icada i de aco do one ines a bem mo ologines peculia idad- es da linguagem, à 89 qual Zodziai são emp es (Salkauskis 1991 24). S. Salkauskis u iliza a odas as im mine ais e minijos Sal iniais, aéiau naujada y ki é ela i am- en e nedaug. Pensa íam- os que S. alkauskio e minijos pedagogikos naujada ai são Yodziai a kak/a (obs ina ion, en é emen ; Eigensinn, T o z), aumenybé (in elligen- ce; In elligenz), e d émenis (a despace; Raumkuns ), im/a ( écep i- on; Rezep ion, Au nahme), A o ings (obje su lequel examine; P ii ungsgegens and), on moks/aamd2is (scola i é, Schulal e ), pe gy ena (su i ance), as/i mas (Iéc i u e lec u e), s/elinguimas (ca ac é e e la de ce qui es animé, Seelenha igkei ), sauna (b o ou e; B a ou ) k . i In elizmen - e, quase odos eles o am blankias da ybes ou j a dijo a i iciais sa okas odél élesnéje i pedagogikos e minijoje nep igijo. Qual ou a S. Salkauskio e minizui a cons i u ZodZiai, que Li uu iy de línguas Zodyne (Aus alian LKZ) ap esen - am-se apenas i8 ne a so ie iniy as y, p z.: g/obd inis (pupille; P legling), paaugiys é (adolescence; Adoleszenz) i k . Eles são usados no i a ualine misy e minijoje. Nelie u iskus Zodynélio complemen - ums S. Salkauskis 3yméjo minusu, mas j jy a pa u bi pe apsi ikimg en eko alguns i lie u isky e miny, например.: jdémus, jdémy (a en i ; au me ksam), kidikis (pe i en an ; Wickelkind), miégas, do mgai (sommeil; Schla ), expe iencial (empé imen als expe imen alell) i k . odynélyje andame e miny, que ago a são conside adas neno miniais ou aomais ne aisyklingai, ej.: p amd ymas (p é oyance; Vo aussehen), p ama y i (p é oi ; o aussehen), pusidus y as, (équipondé a- -a n ; das Gleichgewich hal end), pusius y y m (quali é de ce qui es équipondé an ), sa igina, -os (dé ense de soi-méme; Sebs e eidi- gung, Selbs schu z). O p imei o e mo ago a keiiam Zodziu numda ymas, segundoasi p e e , — eciasis pusidus i as, -a, — qua oasis pus/aus i iimas, penk asis sa igyna. — — Mui os S. Salkauskio j i in y e miny pedagogos u ilizados i ago a. Pa yzdziui, L. Jo aisos Zodyne Te mos Pedagogicos (K., 1993) encon a emos ais, já en ão usados, i abs acakiyjy sq oky nomeamen os, ex.: a gaminimas, a kakla, a pazinimas, a sakomybeé, a apalaidação, cul i o, aukléjimas, con i imas, b endimas, da bingumas, da bs umas, démesys, dés ymas, do o é, d ausmé, ge ingumas, d asumas, gabumas, globikinas, issiblaskymas, jgiidis, jp asminimas, jp o is, isi imas, 90 jspimas, Jau éj, ki , la inimas, pa e, pamégdiojimas, pokiga, pasaukimas, expe iyba, p a imas, pazangumas, pomis, eldis, po ég is, na u im, pous, des inas, pa Imas k . i Secção de Te minologia posédzios aze Sio Zodynélio apildymai p incipalmen- e susije in e p au in- su és e minijos pa eikim. Ti ienu ou ou Salia in e p au iniy e miny p i aSomi mais lie u iski i sinonimai, exemplo.: a i umas eiKlumas, a i me ica — skaiciamokslis, chole ikas — s aiguolis, degene acija issigimimas, — di uzija issklidimas, — egoizmas sa imyla, e ika — do omokslis k . — — i S. Salkauskio e minologijos eo ijoje iSei ies a3cas oi Zodis, o ne sa oka, odél e minijos jo cole á ios an ax iniais Zodéiais ap esen am-se só daik a a dZiai, ne mas bid a dziai, eiksma%odziai, a é i pa icipan es. Taciau em ge al jo Zodziy a anka, e minização i os p incípios da e minog a ia o am su icien emen- e al oS o ní el cien í ico. 2. Te miny ki éiação — keblus abalho neli uanis ams. Como já menéjam- os, dalj S. Salkauskio pedagikos Zodynélio e miny é ki - Cia es P. Ska dZius. Ki us e minus ki éia o ele mesmo. I8 is neki éiuo y deixik a mui o poucos, só alguns, ex.: enciclopedinis, jausminis*, jus i*, klausumas, di ecis*, Kiino y a, mi é i, Pa iskas, pozi y inis (s . pozi y us), iisis *, Zmoginis* (Z aigzdu émis pazZymé i e minai iloso ijos e minijoje oi ki éiuojami). Iisdomi ie i Bendá ias e minologias de iloso ia omados e mos, ku iy ki ia imas não a ipa a uaisinémis su no mas de acen ologia. Tokiy e miny é múl iolik- a, ex: j aka, -6, ak/g (={ aka DLKZ, LKT2), j aiga, -0s, { aiga (={ aiga DLKZ, LKTZ), i ykdy i (=j ykdy- i DLKZ), quan i a i o (=kiékinis 1 DLKZ, LKTZ), Alia is, -iés (=klid is DLKZ, LKTZ), caninis (=kiininis DLKZ), a inis (=méninis DLKZ, LKTZ), moks inis (=mékslinis DLKZ, LKTZ), néigiamas, - 4 (=neigamas, -A DLKZ), eikimé, -és, eiksme (= eikimé 3 DLKZ, LKTZ), s4Ziningas (=saziningas DLKZ, LKTZ), éigiamas, -a (= el. giamas, -’ DLKZ), odosomeninis (= isuomeninis DLKZ, LKTZ), 2méniska (= méniskas DLKZ, LKTZ) k . i Alguns ki éia i - $y a ian y mo (p.j., j aka, néigiamas i k .) né a nenhuma alidos, o am 91 ap esen ad- os LKZ i8 M. Niede mann- o, A. Senno, F. B ende io e A. Salio Lie u iy asomosios kalbos Zodyno (Heidelbe g, 1932-1968) e ki y Sal iniy. Além disso, esama e apsi ikimy. Pliusu pazyme y Zodziy s4moné i (de éni conscien ; bewuss we den), sg anga, -os, s anga (cons uc i- on, s uc u e; Ge iige, Bau, S uk u ), sa eika, -6s, s elka (in e ac ion; Wechselwi - kung) Bend ojoje iloso ijos e minijoje i8 is né a, a e minai ski umas, -di é ence; Un e schied, s ajé ( é e; T aum), amdy i (domp e ; zugeln) min ajame ki imu (ski , Sal né e ém) são usados de ou a o ma. S. Salkauskio e miny pedagogikos Zodynélyje pasi aiko e simplesy ki ia imo¢ ik y (ou ko ek i os klaidy), например.: nacija, -os (na ion; Na ion), pagilinimas (app o ondi- ssemen ; Ve ie ung), pa e, -os (pa i; Pa ei), sa a ankisk- imas (indépendan- ce; Selbs andig- kei ), siel a as, -a (a lic ion; Seelenkumm- e ), unidade, -ai (uni é; Einhei ), Zymium ( aleu , eminence; He o ang- sein) e k . Kasi a ou a al e miny ki diação, ex.: an i ezé (=an i ézé DLKZ, LKTZ), ené gija (=ené gija DLKZ, LKTZ), idéja, -éjosidéja DLKZ, LKTZ), jzanga, -6s, jZanga (=|zanga DLKZ, LKTZ), jaunys é (=jaun s é DLKZ, LKTZ), concu so lig konki s- as DLKZ, LKTZ), mégis as (=ligh , DLKZ, LKTZ), méginis, méginio (=mégin 3a DLKZ, LKTZ), nejs, néjs, néjsiginio (=b 3b DLKZ, LKTZ), 6ds, D ganiginas LKZ, pa inas, DLKZ, LKTZ), adiedamas (=p aded- amas), p émoga, -os (=p amoga DLKZ LKTZ), p éza, -os p ozi (=p ézinin- kas DLKZ, LKTZ), p ozinink- as (=p ézinin- kas DLKZ), sa andudi- skas (=sa anaii- diskas DLKZ, LKTZ,), is6 (=s elo is DLKZ, LKTZ), sin ézé (=si i ezé DLKZ, LKTZ), sieli as, -alu as (= DLKZ), ealiza (= ykdy i DLKZ, LKTZ), 24 (=), -ism, sa mas DLKZ, LKTZ) e k . Mui as siy e miny ki diação no ikslu- my são ipiskos in eligen- y ei as e os. Elas biidingos e a uais ex os de linguagem ciência. Ki éiuoda- mas p eesagos -/nis bid a dzi- us, daZniausi- ai einandius sudé iniy e miny pazyminia- is, S. Salkauskis oi ambém não comple a- men e nuoseklus. Vienu ele só Siek an o a olo do ki ciamen- o no ma (a), oki u kii é mesmo hipe no - malizmo (b), exemplo. : a) Aigieninis, higiénisk- as (=higiénini- s, higiénikas DLKZ), kiekinis (=kiékinis DLKZ, 92 LKTZ), kdninis (=k ninis DLKZ), Li u ginis (=li u gin- is DLKZ), no minis (=nd minis DLKZ, LKTZ), p o esinis (=p o ési- nis DLKZ, LKTZ), isinis (= iisinis DLKZ, LKTZ), in e medi- nis, -é (= 4 pinis DLKZ, LKTZ); b) cole y in- is (=kolek j- inis DLKZ, LKTZ), kul a inis (=kul i in- is DLKZ, LKTZ), li i e a i- inis (=li e a ii- inis DLKZ), ma ema i- nis (=ma emi- inis DLKZ), me odinis (=me ddi- nis DLKZ, LKTZ), pedagogi- nis (=pedagd- ginis DLKZ, LKTZ), mas p iésmok- klinis (=p iesm- okklinis DLKZ) e k / Ab e ian- do di o pensame- n o, bii y pode aze os seguin es umpas iS adas: 1. S. Salkausk- io pedagogi- kos e miny Zodynélis é abécélinis, i8iniai e mininai nele não subme e- m. Li uiy kalbos d augijos Te minol- ogijos sekcijoje ele conside - ady as maZdaug a é m aidés (úl imis posédis de análise j yko 1940 06 12). Zodynélis e minog- a iskai su a ky- as panasia como e Bend oji iloso ij- os e minija. 2. Pedagogi- kos e miny globé inis, paauglys- é não de e segui o i- e mediu su gidusi- ais Zodziais (caip pode a ody i i8 Lie u iy kalbos Zodyno). Si Zoduos%i- us andame já S. Salkausk- io Zodynély- je. Mui as S. Salkausk- io si ily y naujada- y (a kakla, ima, k o inys, aslumas e k .) pedagogi- kos e minijo- je nep igijo. 3. Dalj S. Salkausk- io pedagikos Zodynélio e miny é suki éia - es P. Ska dziu- s. Ki us e minus ki cia o mesmo Zodynélio au o ius. Ki Gia i- mo ik y é ela i am- en e nemadZai. Eles es ão p incipal- men e ligados com imp ecsio do ki dio localizaçã- o. 2. L. Da gio e A. Salio P ekybin- és ko espon- dencijos Zodynélis 1938 m. Tau os kio Zu nale economis- as L. Da gis jun ame- n e com kalbininku A. Saliu oi publicadog P ekybin- és ko espon- dencijos- %odynélj. Véliau Sis Zodynelis, compleme- n ado angliskais a i ikmen- imis, oi iSspausdi- n o A. Salio RaS uose (Roma, 1979). Todos li a i8ki e minin- as nele suki ia , 0 alguns ainda e b e eme- n e paaikin i exemplosdiiais. Zodynélio bend aau o ys é A. Salio S uas aixkinha como: L. Da gis su elké anuo empo jo i ci y da%mais na Li uânia 93 usá elus eque ingiausi- us dkinius e mos, eles iS e é okiediy, dalj j i j angly ala, o A. Salys ajudéo aqueles e minus sulie u in i, es abelece lie u iskqsias jy ly is. Dalis y e miny (pa yzdZiai, an spauda- s, jmoné, pe laida) oi ki y já anks¢iau suda y a, ou a pa e o (caip pagamen o, is ankos, pali kanos) já an igo i8 consumama. Ta mui osumg e miny, daZ p incipalme- n e nelie u isky, e e no ojai a amen o, susiku i naujy lydiy, isciau es y já us ojamy i Zodziy. A. Salys, L. Da giui paaiskinus cujo e mo sq oka, daznai pasi ilyda o alguns lie u iskus po e miny a i ikmenis, po im jun o su L. Da giu pasi ink- a a a Zodj bei o ma, jo que ambos mais gos a am. Pa s L. Da gis éliau é (1975) pa eiskes que Gia lie u iskosios dalies naujy e miny p incipal au o oi p o . A. Salys (Salys,I,455). odinélyje asime jdomiy lie u isky e my, que ago a ainda não ajajam ou a amen e kieno consumido- s, mas gale y ik i i Siuolaikinei inkos economia e miniei. E.g.: apmoka ( ok. Begleichungssumme, angl. paymen ). e miskaing paymen o de bi y pode se aduzido ao li a isku a i ikmeniu inglês documen o cob os (k i as). bend ask6lis ( ok. Gemeinschulde , angl. ellow debi o ). Ago a sq oka Si daZnai é chamado ne aisyklingu e mo lie u isku bend askolin- inkis. da bimas ( ok. Leis ungs ihigkei , angl. p oduc i i y). Sis Z0dis con ém abibidin- a pa a aquilo que mui o az. Daba inés lie u iy idiomas Zodyne (V., a 1993; segui - DLKZ) Zodis abalhos paaikin as sinonida b- mu s us. Taciau e minijoje bii y melho sias sq okas isski i: da bs is kas mégs a — abalha ; da bis (a ba da bliis) que mui o padapapl- iamen o 10. ( ok. Kau k a , angl. pu chasing powe ). Pi klus é aquele que pode, em com que comp a . Economikos sui udiy laikais isuomenés pi klumas sumaZéja. sq oka daZ $i Ago a é mais chamado de e mo pe kamasis pajégumas. Vienazodis e mo bii y con o á e- l. aé é ascio aii ininkas ( ok. F ach b ie duplika , angl. bill lading o duplica e). Zodis aii ininkas dublika o subi alo eikSme o necido i DLKZ. azi s ( ok. anspo abel, ang]. easily anspo able). DLKZ, ap esen - 94 a-se apenas 8io Zod%io eikmé ku is bem eZa. Taciau come cia- n es exigem ou a biid a dz- io adzus eik$mé anspo - abilus. Tokiq p ecisam- osme ele pode e é i. Vadici, pode ala é i e sob e p ekiy azuma. Siameyn Zodélyje é e nep iim y e miny, ku iy luga ago a isigaléjo ou os Zod%iai ou jy junginiai. Em ou as ocasiões jy no luga ainda são usados s e imZo- dziai. P z.: bidiné comé cio ( ok. Hoke han- del, angl. hawking ade), biid nink- as ( ok. Héke , angl. hawke , peddle ). Dabo in- éie e minijo- je Siam eikalui u ilizados Zodziai kioskas i kioskinink- as. Né a nenhuma espe anç- a, que eles galé y subs i ui Zodziai bi da e budionis - a. gyi, i ijei dinhei o ( ok. Ba geld, ang). cash. Já senokai na Li uânia p igio o e mo g ynieji monigai. Ago a né a p eciso do e mo Sio keis i. mékmen- ys ( ok. Zahlungs- mi el, angl. means o paymen ). Te minus j a dija nelabai ak ualiq sq okq. nuoda bis ( ok. Leis ung des Anges ell- en, angl. piece o wo k, pe o m- ance). Ago a é jsigaléjes e minas isdi bis. Ele é a o ino. di isão, luc o ( ok. Di idende, Ge innan eil, angl. di idend). Siai sa okai chama i i ago a usado o e mo in e nacional di idendos. O p imei o si ilomyjy lie u isky naujada y ealmen e nepaplis, e o segundo a gu bau. cap u a ( ok. Blickpunk , Blick angpun- k , blick angende Wa e, angl. eyeca ching (in ad e ising o packaging) wa es). Te minijoje ago a não ojado e Zodynélyje ap esen ado biid a dis paga is. Ele daZ mais oi iam biid a dziu pa auklis. Vadici, e luga Z0dzio cap u a e miniei melho ik y Zodis pa auka/. p ado is ( ok. Vo schuss, angl. ad ance money). Co espondi p esen einj e ming a ansas. Nyde mano Zodyne Sis e mo é Zodzio handpinigiai sinônimo. pé s o is ( ok. Ube liegen, angl. lying-o e ime, days o demu age). O a ual nome Li u iSkas Sios sa oko é p as o a. Ele melho de inha com eiksmazZod- ziu p as o é i. saug6 e ( ok. S ahlkamme , angl. sa e). Dado Zodis sei as em a ualine e minijoje denomina a só nedegamajq me aling spin a e ybems conside a , banco p emepa ais a min om chama-se e mo saugyk/a, isso naujada as saugo e pasida o ne eque ido. Zodynélyje an as iniais Zodziais ap esen am-- se somen e apenas uma%odéiai sudé iniai e mininai, mas nele encon a em- os p ielinksniy, p ie eiksmiy, 95 daly iy, bend aciy, Zodziy o my. o su ne i i P z. : apié ( ok. be e , angl. conce ning, abou ); kéininga ( ok. p eiswe , angl. p icewo hy); 4isku / ( ok. b ie lich, angl. by means o a le e ); ndudai ( ok. zu Guns en, angl. o someones a o ); padien ui, padaciui ( ok. nach Tagen, nach Da um, ch onologisch, angl. daily, day a e day); panamiu ( ok. om , zum Hause Hause, angl. om house, o house); adlik a ( ok. e ledig , angl. accomplished); paliép i ( ok. ano den, angl. o command, o dec ee); pe ecel i ( ok. ibe agen, angl. o ca y o e ). L. Da gio i A. Salio P ekybinés ko espondencijos Zodynélis e minog a iniu legiu nei8sisci ia ki y me o i mul idiakalbiy o e mo- ny Zodynéliy. P ak ikai, be abejonés, ele bii y bu es ú il. Ta- Giau Siam Zodynéliu não oi des é i u é ySkios j akos lie u iSkai economia e miniei. Is o acon eceu odél, que ele oi i8leis as gue a i8 aka ése, So ie y Sajungai okupa us o Lie u a, e minija oi susie a já já não li e me cado, mas planine cen alizua a economia. Não obs an e, Sis su su Zodynélis ainda i ago a né a pe de a- des ak ualidade. Su umpinimai DLKZ -Daba inés lie u iy linguagem Zodynas. V., 1993. LKTZ -Lie u iy linguagem a ies Zodynas/suda- é V. Vi kauskas. V., 1985. 96