Apie du tarpukario laikų terminų žodynėlius
Full text
Kazimie as
GAIVENIS APIE
DU
TARPUKARIO
LAIKY
TERMINY
ZODYNELIUS
1.8. Salkauskio
pedagogikos
e miny
Zodynélis
Filoso as S.
Salkauskis
sukii é não só
o iginalig
e minologij-
os eo ija,
no mino
iloso ijos
e minus,
mas doméjosi
e pedagogikos
e minija.
Seu inacabada
ke u kalbis
pedagogikos
e miny
Zodynélis,
in i ulado
Bend oji
pedagogikos
e minija
(lie u iy-p an-
ciizy- okieCiy-
- usy
kalbomis),
isspausdi o
RaS y
an ajame
omo (V.,
1991).
Zodynélio
paaikinimuose
aSoma:
Su ankio a i8
iso 1600
pedagoginiy
e miny. jy
600 paim i is
Bend osios i-
loso ijos
e minijos. [8
jy 600 paim i
is
Bend osios i-
loso ijos
e minijos.
Eles pazymé i
Zenklu +. 400
e my são
es animas
kilmés. Eles
despymé i
Zenklu -. Pa a
eles é
impo an e
bii y
encon a
lie u iskyjy
con o midad-
e. Liekan ieji
600 e miny
são
lie u iSkos
kilmés e em
especi iciskai
pedagoginj
pobiidj. Eles
nãoZymeé i
jokiu Zenklu.
Todos os
e mos
en ada
ki éia (277).
Zod Sisynélis
oi
conside ado
na secção
Te minologias
da companhia
de língua
Li uiy e Siek
ick
complemen a-
do, mas icou
inacabado.
P incipais da
e minog a -
ia ele maZai
quan o di e e
do Bend osios
iloso ia
e minijos.
Pas a ajj
Zodynélj,
como Zinoma,
é ki cia gs
kalbininkas
P.
Ska ddius.
Tendo em
con a,
pode-se
conside a
que o plus
azimé ios
e mos são
P.
Ska dZiaus
ki ia .
Siame no
a igo não
en amos
S.
Salkauskio
e minijos
pedagogicos
j e in i
Sios s ies
sq oky
sis eminimo
a é ilgiu,
domésimés
só de du is
o
lingubiniais
subjec ais,
bi en :
1)
S.
Salkauskio
e minizuo os
leksikos
pobiidziu
i
2) S.
Salkausk-
io
e miny¢
pedagogi-
kos ki ia imu.
1.8.
Salkauskis,
abibiidando
e minijos
Sal inius,
a8é:
Se
pega mos
be ku j
mossla,
u éjusj
o mados
cien iskaja
e minija,
isso
acilmen e
expe imen -
a emos, que
Si a
jo
e minija
é
pasem a
i8
eje o
Sal iniy.
Bi en
alguns
seus
e mosi-
ma são
omados
i8
i os
Zmoniy
línguas só
i
são
adap ad-
as a
especialis
assun o
de ciência;
ou os
e mos
são ecém
compos -
os de
aco do
linguagem
désnius
i
Siaip já de
aco do
analogia
ipigadas
su
suas
desc ições;
inalmen e
ecia
e miny
g upé
simplesmen-
e emp in a
ki y kalby só
i§
maziau mais
modi icada
i
de aco do
one ines
a
bem
mo ologines
peculia idad-
es da
linguagem, à
89
qual
Zodziai
são
emp es
(Salkauskis
1991
24).
S.
Salkauskis
u iliza a
odas as
im
mine ais
e minijos
Sal iniais,
aéiau
naujada y
ki é
ela i am-
en e
nedaug.
Pensa íam-
os que
S.
alkauskio
e minijos
pedagogikos
naujada ai
são
Yodziai
a kak/a
(obs ina ion,
en é emen ;
Eigensinn,
T o z),
aumenybé
(in elligen-
ce;
In elligenz),
e d émenis
(a
despace;
Raumkuns ),
im/a
( écep i-
on;
Rezep ion,
Au nahme),
A o ings
(obje su lequel
examine;
P ii ungsgegens and),
on
moks/aamd2is
(scola i é, Schulal e ),
pe gy ena
(su i ance),
as/i mas (Iéc i u e
lec u e), s/elinguimas
(ca ac é e
e
la
de
ce
qui es animé,
Seelenha igkei ),
sauna
(b o ou e;
B a ou )
k .
i
In elizmen -
e, quase
odos eles
o am
blankias
da ybes ou
j a dijo
a i iciais
sa okas
odél
élesnéje
i
pedagogikos
e minijoje
nep igijo.
Qual
ou a
S.
Salkauskio
e minizui
a
cons i u
ZodZiai,
que
Li uu iy
de
línguas
Zodyne
(Aus alian
LKZ)
ap esen -
am-se
apenas
i8
ne a
so ie iniy
as y,
p z.: g/obd inis
(pupille;
P legling),
paaugiys é
(adolescence;
Adoleszenz)
i
k .
Eles são
usados no
i
a ualine misy
e minijoje.
Nelie u iskus
Zodynélio
complemen -
ums
S.
Salkauskis
3yméjo
minusu,
mas
j
jy
a pa
u bi pe
apsi ikimg
en eko
alguns
i
lie u isky
e miny,
например.:
jdémus,
jdémy
(a en i ;
au me ksam),
kidikis
(pe i
en an ;
Wickelkind),
miégas,
do mgai
(sommeil;
Schla ),
expe iencial
(empé imen als
expe imen alell)
i
k .
odynélyje
andame
e miny, que
ago a são
conside adas
neno miniais
ou aomais
ne aisyklingai,
ej.:
p amd ymas
(p é oyance;
Vo aussehen),
p ama y i
(p é oi ;
o aussehen),
pusidus y as,
(équipondé a-
-a
n ; das
Gleichgewich
hal end),
pusius y y m
(quali é
de
ce
qui es
équipondé an ),
sa igina, -os
(dé ense
de
soi-méme;
Sebs e eidi-
gung,
Selbs schu z).
O p imei o
e mo ago a
keiiam
Zodziu
numda ymas,
segundoasi
p e e ,
—
eciasis
pusidus i as, -a,
—
qua oasis
pus/aus i iimas,
penk asis
sa igyna.
—
—
Mui os
S.
Salkauskio
j i in y
e miny
pedagogos
u ilizados
i
ago a.
Pa yzdziui,
L.
Jo aisos
Zodyne
Te mos
Pedagogicos
(K.,
1993)
encon a emos
ais, já en ão
usados,
i
abs acakiyjy
sq oky
nomeamen os,
ex.: a gaminimas,
a kakla,
a pazinimas,
a sakomybeé,
a apalaidação,
cul i o,
aukléjimas,
con i imas,
b endimas,
da bingumas,
da bs umas,
démesys,
dés ymas,
do o é, d ausmé,
ge ingumas,
d asumas,
gabumas,
globikinas,
issiblaskymas,
jgiidis,
jp asminimas,
jp o is, isi imas,
90
jspimas,
Jau éj, ki ,
la inimas, pa e,
pamégdiojimas,
pokiga,
pasaukimas,
expe iyba,
p a imas,
pazangumas,
pomis, eldis,
po ég is,
na u im, pous,
des inas,
pa
Imas k .
i
Secção de
Te minologia
posédzios
aze
Sio
Zodynélio
apildymai
p incipalmen-
e susije
in e p au in-
su
és e minijos
pa eikim.
Ti ienu
ou ou
Salia
in e p au iniy
e miny
p i aSomi mais
lie u iski
i
sinonimai,
exemplo.:
a i umas
eiKlumas,
a i me ica
—
skaiciamokslis,
chole ikas
—
s aiguolis,
degene acija
issigimimas,
—
di uzija
issklidimas,
—
egoizmas
sa imyla, e ika
—
do omokslis
k .
—
—
i
S.
Salkauskio
e minologijos
eo ijoje
iSei ies a3cas
oi
Zodis,
o
ne
sa oka, odél
e minijos
jo
cole á ios
an ax iniais
Zodéiais
ap esen am-se
só
daik a a dZiai,
ne
mas bid a dziai,
eiksma%odziai,
a é
i
pa icipan es.
Taciau em ge al
jo
Zodziy
a anka,
e minização
i
os p incípios
da
e minog a ia
o am
su icien emen-
e al oS o
ní el
cien í ico.
2.
Te miny
ki éiação
—
keblus abalho
neli uanis ams.
Como já
menéjam-
os, dalj
S.
Salkauskio
pedagikos
Zodynélio
e miny é
ki -
Cia es
P.
Ska dZius.
Ki us
e minus
ki éia o
ele
mesmo.
I8 is
neki éiuo y
deixik a mui o
poucos, só
alguns, ex.:
enciclopedinis,
jausminis*,
jus i*,
klausumas,
di ecis*,
Kiino y a,
mi é i,
Pa iskas,
pozi y inis
(s .
pozi y us),
iisis
*,
Zmoginis*
(Z aigzdu émis
pazZymé i
e minai
iloso ijos
e minijoje oi
ki éiuojami).
Iisdomi
ie
i
Bendá ias
e minologias
de iloso ia
omados
e mos, ku iy
ki ia imas não
a ipa
a uaisinémis
su
no mas de
acen ologia.
Tokiy
e miny
é
múl iolik-
a, ex:
j aka,
-6, ak/g
(={ aka
DLKZ,
LKT2),
j aiga,
-0s, { aiga
(={ aiga
DLKZ,
LKTZ),
i ykdy i
(=j ykdy-
i
DLKZ),
quan i a i o
(=kiékinis
1
DLKZ,
LKTZ),
Alia is,
-iés
(=klid is
DLKZ,
LKTZ),
caninis
(=kiininis
DLKZ),
a inis
(=méninis
DLKZ,
LKTZ),
moks inis
(=mékslinis
DLKZ,
LKTZ),
néigiamas,
-
4
(=neigamas,
-A
DLKZ),
eikimé, -és,
eiksme
(= eikimé
3
DLKZ,
LKTZ),
s4Ziningas
(=saziningas
DLKZ,
LKTZ),
éigiamas,
-a
(= el.
giamas,
-’
DLKZ),
odosomeninis
(= isuomeninis
DLKZ,
LKTZ),
2méniska
(= méniskas
DLKZ,
LKTZ) k .
i
Alguns
ki éia i -
$y
a ian y
mo
(p.j.,
j aka,
néigiamas
i
k .)
né a
nenhuma
alidos,
o am
91
ap esen ad-
os LKZ i8 M.
Niede mann-
o, A. Senno, F.
B ende io e
A. Salio
Lie u iy
asomosios
kalbos
Zodyno
(Heidelbe g,
1932-1968) e
ki y Sal iniy.
Além disso,
esama e
apsi ikimy.
Pliusu
pazyme y
Zodziy
s4moné i
(de éni
conscien ;
bewuss
we den),
sg anga, -os,
s anga
(cons uc i-
on,
s uc u e;
Ge iige, Bau,
S uk u ),
sa eika, -6s,
s elka
(in e ac ion;
Wechselwi -
kung)
Bend ojoje
iloso ijos
e minijoje
i8 is né a, a
e minai
ski umas,
-di é ence;
Un e schied,
s ajé ( é e;
T aum),
amdy i
(domp e ;
zugeln)
min ajame
ki imu
(ski ,
Sal né e
ém) são
usados de
ou a
o ma. S.
Salkauskio
e miny
pedagogikos
Zodynélyje
pasi aiko e
simplesy
ki ia imo¢
ik y (ou
ko ek i os
klaidy),
например.:
nacija, -os
(na ion;
Na ion),
pagilinimas
(app o ondi-
ssemen ;
Ve ie ung),
pa e, -os
(pa i;
Pa ei),
sa a ankisk-
imas
(indépendan-
ce;
Selbs andig-
kei ),
siel a as,
-a
(a lic ion;
Seelenkumm-
e ), unidade,
-ai (uni é;
Einhei ),
Zymium
( aleu ,
eminence;
He o ang-
sein) e k .
Kasi a ou a
al e miny
ki diação,
ex.: an i ezé
(=an i ézé
DLKZ, LKTZ),
ené gija
(=ené gija
DLKZ, LKTZ),
idéja,
-éjosidéja
DLKZ, LKTZ),
jzanga, -6s,
jZanga
(=|zanga
DLKZ, LKTZ),
jaunys é
(=jaun s é
DLKZ, LKTZ),
concu so
lig konki s-
as DLKZ,
LKTZ),
mégis as
(=ligh , DLKZ,
LKTZ),
méginis,
méginio
(=mégin 3a
DLKZ, LKTZ),
nejs, néjs,
néjsiginio (=b
3b DLKZ,
LKTZ), 6ds,
D ganiginas
LKZ, pa inas,
DLKZ,
LKTZ),
adiedamas
(=p aded-
amas),
p émoga,
-os
(=p amoga
DLKZ
LKTZ),
p éza, -os
p ozi
(=p ézinin-
kas DLKZ,
LKTZ),
p ozinink-
as
(=p ézinin-
kas DLKZ),
sa andudi-
skas
(=sa anaii-
diskas
DLKZ,
LKTZ,),
is6
(=s elo is
DLKZ,
LKTZ),
sin ézé
(=si i ezé
DLKZ,
LKTZ),
sieli as,
-alu as (=
DLKZ),
ealiza
(= ykdy i
DLKZ,
LKTZ), 24
(=), -ism,
sa mas
DLKZ,
LKTZ) e
k . Mui as
siy
e miny
ki diação
no ikslu-
my são
ipiskos
in eligen-
y ei as
e os.
Elas
biidingos e
a uais
ex os de
linguagem
ciência.
Ki éiuoda-
mas
p eesagos
-/nis
bid a dzi-
us,
daZniausi-
ai
einandius
sudé iniy
e miny
pazyminia-
is, S.
Salkauskis
oi
ambém
não
comple a-
men e
nuoseklus.
Vienu ele
só Siek
an o
a olo do
ki ciamen-
o no ma
(a), oki u
kii é
mesmo
hipe no -
malizmo
(b),
exemplo. :
a)
Aigieninis,
higiénisk-
as
(=higiénini-
s,
higiénikas
DLKZ),
kiekinis
(=kiékinis
DLKZ,
92
LKTZ),
kdninis
(=k ninis
DLKZ),
Li u ginis
(=li u gin-
is DLKZ),
no minis
(=nd minis
DLKZ,
LKTZ),
p o esinis
(=p o ési-
nis DLKZ,
LKTZ),
isinis
(= iisinis
DLKZ,
LKTZ),
in e medi-
nis, -é
(= 4 pinis
DLKZ,
LKTZ); b)
cole y in-
is
(=kolek j-
inis
DLKZ,
LKTZ),
kul a inis
(=kul i in-
is DLKZ,
LKTZ),
li i e a i-
inis
(=li e a ii-
inis
DLKZ),
ma ema i-
nis
(=ma emi-
inis
DLKZ),
me odinis
(=me ddi-
nis DLKZ,
LKTZ),
pedagogi-
nis
(=pedagd-
ginis
DLKZ,
LKTZ),
mas
p iésmok-
klinis
(=p iesm-
okklinis
DLKZ) e k
/
Ab e ian-
do di o
pensame-
n o, bii y
pode
aze os
seguin es
umpas
iS adas: 1.
S.
Salkausk-
io
pedagogi-
kos
e miny
Zodynélis
é
abécélinis,
i8iniai
e mininai
nele não
subme e-
m. Li uiy
kalbos
d augijos
Te minol-
ogijos
sekcijoje
ele
conside -
ady as
maZdaug
a é m
aidés
(úl imis
posédis de
análise
j yko 1940
06 12).
Zodynélis
e minog-
a iskai
su a ky-
as
panasia
como e
Bend oji
iloso ij-
os
e minija.
2.
Pedagogi-
kos
e miny
globé inis,
paauglys-
é não
de e
segui o i-
e mediu
su gidusi-
ais
Zodziais
(caip pode
a ody i
i8 Lie u iy
kalbos
Zodyno).
Si
Zoduos%i-
us
andame
já S.
Salkausk-
io
Zodynély-
je. Mui as
S.
Salkausk-
io si ily y
naujada-
y
(a kakla,
ima,
k o inys,
aslumas
e k .)
pedagogi-
kos
e minijo-
je
nep igijo.
3. Dalj S.
Salkausk-
io
pedagikos
Zodynélio
e miny é
suki éia -
es P.
Ska dziu-
s. Ki us
e minus
ki cia o
mesmo
Zodynélio
au o ius.
Ki Gia i-
mo ik y é
ela i am-
en e
nemadZai.
Eles
es ão
p incipal-
men e
ligados
com
imp ecsio
do ki dio
localizaçã-
o. 2. L.
Da gio e A.
Salio
P ekybin-
és
ko espon-
dencijos
Zodynélis
1938 m.
Tau os
kio
Zu nale
economis-
as L.
Da gis
jun ame-
n e com
kalbininku
A. Saliu oi
publicadog
P ekybin-
és
ko espon-
dencijos-
%odynélj.
Véliau Sis
Zodynelis,
compleme-
n ado
angliskais
a i ikmen-
imis, oi
iSspausdi-
n o A.
Salio
RaS uose
(Roma,
1979).
Todos
li a i8ki
e minin-
as nele
suki ia , 0
alguns
ainda e
b e eme-
n e
paaikin i
exemplosdiiais.
Zodynélio
bend aau o ys é
A.
Salio
S uas
aixkinha
como:
L.
Da gis
su elké
anuo
empo
jo
i
ci y
da%mais na
Li uânia
93
usá elus
eque ingiausi-
us dkinius
e mos, eles
iS e é
okiediy, dalj
j
i
j
angly
ala,
o
A.
Salys ajudéo
aqueles
e minus
sulie u in i,
es abelece
lie u iskqsias
jy
ly is.
Dalis
y
e miny
(pa yzdZiai,
an spauda-
s, jmoné,
pe laida) oi
ki y já
anks¢iau
suda y a,
ou a
pa e
o
(caip
pagamen o,
is ankos,
pali kanos)
já an igo
i8
consumama.
Ta
mui osumg
e miny, daZ
p incipalme-
n e
nelie u isky,
e e no ojai
a amen o,
susiku i
naujy lydiy,
isciau es y
já us ojamy
i
Zodziy.
A.
Salys,
L.
Da giui
paaiskinus
cujo e mo
sq oka,
daznai
pasi ilyda o
alguns
lie u iskus
po
e miny
a i ikmenis,
po im
jun o
su
L.
Da giu
pasi ink-
a a
a
Zodj bei
o ma,
jo
que ambos
mais
gos a am.
Pa s
L.
Da gis
éliau é
(1975)
pa eiskes
que
Gia
lie u iskosios
dalies naujy
e miny
p incipal au o
oi p o .
A.
Salys
(Salys,I,455).
odinélyje
asime
jdomiy
lie u isky
e my, que
ago a
ainda não
ajajam
ou
a amen e
kieno
consumido-
s, mas
gale y
ik i
i
Siuolaikinei
inkos
economia
e miniei.
E.g.:
apmoka
( ok.
Begleichungssumme,
angl.
paymen ).
e miskaing
paymen
o de bi y
pode se
aduzido
ao li a isku
a i ikmeniu
inglês
documen o
cob os
(k i as).
bend ask6lis
( ok.
Gemeinschulde ,
angl.
ellow
debi o ).
Ago a sq oka
Si
daZnai é
chamado
ne aisyklingu
e mo
lie u isku
bend askolin-
inkis.
da bimas
( ok.
Leis ungs ihigkei ,
angl.
p oduc i i y).
Sis
Z0dis
con ém
abibidin-
a pa a
aquilo que
mui o
az.
Daba inés
lie u iy
idiomas
Zodyne
(V., a
1993;
segui
-
DLKZ)
Zodis
abalhos
paaikin as
sinonida b-
mu
s us.
Taciau
e minijoje
bii y melho
sias
sq okas
isski i:
da bs is
kas mégs a
—
abalha ;
da bis
(a ba
da bliis)
que mui o
padapapl-
iamen o
10.
( ok.
Kau k a ,
angl.
pu chasing
powe ).
Pi klus é
aquele
que pode,
em com
que
comp a .
Economikos
sui udiy
laikais
isuomenés
pi klumas
sumaZéja.
sq oka daZ
$i
Ago a é
mais
chamado de
e mo
pe kamasis
pajégumas.
Vienazodis
e mo bii y
con o á e-
l.
aé é ascio
aii ininkas
( ok.
F ach b ie duplika ,
angl.
bill lading
o
duplica e).
Zodis
aii ininkas
dublika o
subi alo
eikSme
o necido
i
DLKZ.
azi s
( ok.
anspo abel,
ang].
easily
anspo able).
DLKZ,
ap esen -
94
a-se
apenas 8io
Zod%io
eikmé
ku is bem
eZa.
Taciau
come cia-
n es
exigem
ou a
biid a dz-
io adzus
eik$mé
anspo -
abilus.
Tokiq
p ecisam-
osme ele
pode
e é i.
Vadici,
pode
ala é i e
sob e
p ekiy
azuma.
Siameyn
Zodélyje
é e
nep iim y
e miny,
ku iy
luga
ago a
isigaléjo
ou os
Zod%iai ou
jy
junginiai.
Em
ou as
ocasiões
jy no
luga
ainda são
usados
s e imZo-
dziai. P z.:
bidiné
comé cio
( ok.
Hoke han-
del, angl.
hawking
ade),
biid nink-
as ( ok.
Héke ,
angl.
hawke ,
peddle ).
Dabo in-
éie
e minijo-
je Siam
eikalui
u ilizados
Zodziai
kioskas i
kioskinink-
as. Né a
nenhuma
espe anç-
a, que eles
galé y
subs i ui
Zodziai
bi da e
budionis -
a. gyi,
i ijei
dinhei o
( ok.
Ba geld,
ang). cash.
Já senokai
na
Li uânia
p igio o
e mo
g ynieji
monigai.
Ago a
né a
p eciso do
e mo Sio
keis i.
mékmen-
ys ( ok.
Zahlungs-
mi el,
angl.
means o
paymen ).
Te minus
j a dija
nelabai
ak ualiq
sq okq.
nuoda bis
( ok.
Leis ung
des
Anges ell-
en, angl.
piece o
wo k,
pe o m-
ance).
Ago a é
jsigaléjes
e minas
isdi bis.
Ele é
a o ino.
di isão, luc o
( ok.
Di idende,
Ge innan eil,
angl. di idend).
Siai sa okai
chama i i
ago a usado o
e mo
in e nacional
di idendos. O
p imei o
si ilomyjy
lie u isky
naujada y
ealmen e
nepaplis, e o
segundo
a gu bau.
cap u a ( ok.
Blickpunk ,
Blick angpun-
k ,
blick angende
Wa e, angl.
eyeca ching
(in
ad e ising
o packaging)
wa es).
Te minijoje
ago a
não ojado e
Zodynélyje
ap esen ado
biid a dis
paga is. Ele
daZ mais
oi iam
biid a dziu
pa auklis.
Vadici, e luga
Z0dzio
cap u a
e miniei
melho ik y
Zodis
pa auka/.
p ado is ( ok.
Vo schuss,
angl. ad ance
money).
Co espondi
p esen einj
e ming
a ansas.
Nyde mano
Zodyne Sis
e mo é
Zodzio
handpinigiai
sinônimo.
pé s o is
( ok.
Ube liegen,
angl.
lying-o e
ime, days o
demu age). O
a ual nome
Li u iSkas
Sios sa oko é
p as o a. Ele
melho
de inha com
eiksmazZod-
ziu
p as o é i.
saug6 e ( ok.
S ahlkamme ,
angl. sa e).
Dado Zodis
sei as em
a ualine
e minijoje
denomina a
só
nedegamajq
me aling
spin a
e ybems
conside a ,
banco
p emepa ais
a min om
chama-se
e mo
saugyk/a, isso
naujada as
saugo e
pasida o
ne eque ido.
Zodynélyje
an as iniais
Zodziais
ap esen am--
se somen e
apenas
uma%odéiai
sudé iniai
e mininai,
mas nele
encon a em-
os
p ielinksniy,
p ie eiksmiy,
95
daly iy,
bend aciy,
Zodziy o my.
o
su
ne
i
i
P z. : apié
( ok.
be e ,
angl.
conce ning,
abou );
kéininga
( ok.
p eiswe ,
angl.
p icewo hy);
4isku /
( ok.
b ie lich,
angl.
by
means
o
a
le e );
ndudai
( ok.
zu
Guns en,
angl.
o
someones
a o );
padien ui,
padaciui
( ok.
nach
Tagen,
nach
Da um,
ch onologisch,
angl.
daily, day
a e
day);
panamiu
( ok.
om
, zum
Hause
Hause,
angl.
om
house,
o
house);
adlik a
( ok.
e ledig ,
angl.
accomplished);
paliép i
( ok.
ano den,
angl.
o
command,
o
dec ee);
pe ecel i
( ok.
ibe agen,
angl.
o
ca y
o e ).
L.
Da gio
i
A.
Salio
P ekybinés
ko espondencijos
Zodynélis
e minog a iniu
legiu nei8sisci ia
ki y me o
i
mul idiakalbiy
o
e mo-
ny
Zodynéliy.
P ak ikai,
be
abejonés,
ele bii y
bu es ú il.
Ta-
Giau
Siam
Zodynéliu
não oi
des é i
u é
ySkios
j akos
lie u iSkai
economia
e miniei.
Is o
acon eceu
odél, que ele
oi i8leis as
gue a
i8 aka ése,
So ie y
Sajungai
okupa us
o
Lie u a,
e minija oi
susie a já já
não li e
me cado, mas
planine
cen alizua a
economia. Não
obs an e, Sis
su
su
Zodynélis
ainda
i
ago a
né a
pe de a-
des
ak ualidade.
Su umpinimai
DLKZ
-Daba inés
lie u iy
linguagem
Zodynas. V.,
1993. LKTZ
-Lie u iy
linguagem
a ies
Zodynas/suda-
é V.
Vi kauskas. V.,
1985.
96